e7f282d6-6ad4-4117-b331-33bcedfe2f45 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Algerdas Urbšys                                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-280-175/2015;Teisėja Birutė Drozdienė                                              Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01204-2014-7;                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                                        2.4.; 2.4.2.; 2.4.6.; 2.4.6.3.1.; 2.4.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 3 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo UrbÅ¡io, teisėjų Danguolės Å iugždinytės, Rimo Å virino, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Petraitytei, nuteistojo D. S. gynėjai advokatei Elenai Gylienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D.

S. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 str. bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.IÅ¡ D. S. (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai priteista 1829, 27 Lt gydymo iÅ¡laidoms atlyginti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

D. S. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. rugpjūčio 18 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, tyčia du kartus sudavė M. P. į veidÄ , padarydamas nukentėjusiajam M. P. skydinės kremzlės lūžį, tokiu bÅ«du nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ . D. S. apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį. Pripažinti atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 str. 2 d., 6 d.

Vadovaujantis BK 62 str. paskirtÄ bausmę suÅ¡velninti. Skunde apeliantas nurodo, kad teismas skyrė maksimaliÄ Ä¯statyme numatytÄ bausmę, kadangi BK 138 str. 1 d. numatyta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, o vadovaujantis BK 61 str. 4 d. bausmės maksimumas gaunasi 1 metai 6 mėnesiai. Taip pat teismas nuosprendyje nenurodė atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kurios numatytos BK 59 str. 2 d., 6 d. Nepripažinęs lengvinančių aplinkybių teismas nepritaikė BK 62 str. Teismo posėdyje nuteistojo D.

S. gynėja advokatė E. Gylienė apeliacinį skundÄ palaikė, prašė tenkinti. Prokurorė prašė skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Nors nuteistasis praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, iÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad skunde veikos kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra ginčijami, tačiau nesutinkama su paskirtos bausmės dydžiu. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 str., 2 p., 6 p., taip pat nepagrįstai netaikė BK 62 str. nuostatų.

Atsižvelgiant į apeliacinio skundo reikalavimus, jų apimtį, apygardos teismo teisėjų kolegija patikrinÄ bylÄ tiek ir dėl tų aplinkybių, kurios nurodytos apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs D. S. kaltu dėl BK 138 str. 1 d. numatyto nusikaltimo, skyrė D. S. 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuriÄ , vadovaujantis BK 641 str., sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 1 metams. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, taip pat tvirtina, kad teismas jam skyrė maksimaliÄ Ä¯statyme bausmę, sutikti su tokiais skundo teiginiais nėra pagrindo.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai numatyti BK 54 str. Pagal BK 54 str. 2 d. teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1 d., 2 d.).

Be Å¡ių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji bÅ«tų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiÅ¡kia ne tik tai, kad turi bÅ«ti iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas paminėtų reikalavimų laikėsi, bausmių skyrimÄ reglamentuojančias normas taikė tinkamai, paskirta bausmė tinkamai individualizuota, proporcinga padarytam nusikaltimui ir nelaikytina aiÅ¡kiai per griežta.Už BK 138 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ gali bÅ«ti baudžiama laisvės apribojimu arba areÅ¡tu, arba laisvės atsėmimu iki trejų metų.

Byloje nustatyta, kad nuteistasis D. S. teisiamas jau ne pirmÄ kartÄ , anksčiau buvo teistas tris kartus – 2010-05-06, 2011-05-05, 2012-04-30, taip pat teistas ir už analogiÅ¡kÄ nusikaltimÄ pagal BK 138 str. 1 d. Nuteistajam D. S. anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kuris, nevykdžius bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygų, buvo panaikintas ir nuteistasis pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Jam ne kartÄ jau buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, kuriÄ jis realiai atliko. Nusikalstama veika padaryta neiÅ¡nykus teistumui.

Paminėtos aplinkybės rodo didesnį D. S. pavojingumÄ visuomenei, apibÅ«dina jį kaip asmenį, ignoruojantį visuotinai priimtinas ir teisės aktais įtvirtintas bendro gyvenimo elgesio taisykles, kaip asmenį, linkusį pažeidinėti įstatymus ir daryti nusikaltimus. Ankstesnės bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, nebuvo efektyvios ir nebuvo pakankamos užtikrinti bausmės tikslus, todėl pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai parinko bausmės rūšį – terminuotÄ laisvės atėmimÄ .

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik terminuotas laisvės atėmimas užtikrins BK 41 str. numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimÄ , bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai parinko D. S. su laisvės atėmimu susijusiÄ bausmės rūšį. Teismas taip pat įvertino tai, kad nuteistasis padarė nesunkų tyčinį baigtÄ nusikaltimÄ , dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę pripažino, gailisi nusikaltęs, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Paminėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertinto tinkamai ir skyrė D. S. laisvės atėmimo bausmę, artimÄ sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , D. S. kaltu prisipažino, todėl teismas teisingai taikė BK 641 str. 1 d. nuostatas ir pagrįstai paskirtÄ bausmę sumažino vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes laikytina, kad D. S. už BK 138 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ paskirta bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus, dar labiau Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę nėra jokio objektyvaus ir teisėto pagrindo.

Apygardos teismo teisėjų kolegija, nesutikdama su nuteistojo skundo teiginiais dėl per griežtos bausmės, pritaria D. S. skundo motyvui, kad teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 2 p., pagal kurį atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis. BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama nustačius du momentus – kaltininko prisipažinimÄ padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir vienÄ iÅ¡ alternatyvių aplinkybių: kaltininkas nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus, jos nustatymas turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2013).Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad D. S., ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju, savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, paaiÅ¡kino visas tyrimui reikÅ¡mingas su padaryta nusikalstama veika susijusias aplinkybes, nurodė, kad dėl savo veiksmų nuoÅ¡irdžiai gailisi. Apklausiamas teisme D.

S. savo kaltę taip pat pripažino, paaiškino, kokiomis aplinkybėmis buvo padarytas nusikaltimas, nurodė, kad gailisi dėl savo veiksmų, supranta, kad geriau būtų buvę, jei būtų nuėjęs ir nieko nukentėjusiajam nedaręs. Taip pat kaltinamasis paaiškino, kad po įvykio buvo nuvykęs pas nukentėjusįjį į ligoninę, jo atsiprašė. Tokias pačias aplinkybes jis buvo nurodęs ir apklausoje ikiteisminio tyrimo metu. Atsižvelgiant į tai, kad D. S. nuo pats ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę visiškai ipažino, nurodė visas nusikalstamos veikos tyrimui reikšmingas aplinkybes, neklaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo, teisme savo kaltę taip pat pripažino, taip pat įvertinus D.

S. veiksmus po įvykio, kad buvo nuvykęs pas nukentėjusįjį, jo atsiprašė, nukentėjusysis pretenzijų byloje nereiÅ¡kė, laikytina, kad Å¡iuo atveju nustatyti abu BK 59 str. 1 d. 2 p. nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės momentai – prisipažinimas ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis. Nors D. S., sakydamas paskutinį žodį pirmosios instancijos teisme nurodė, kad nusikaltimÄ padarė tam tikra prasme iÅ¡provokuotas, teismas pažymi, kad kaltininko subjektyvus situacijos suvokimas, kaip iÅ¡ esmės jis pripažįsta padaręs nusikaltimÄ , tačiau neteisingai vertina nukentėjusiojo veiksmus, negali bÅ«ti laikomas kaltės padarius nusikaltimÄ neigimu.

Atsižvelgiant į tai, apygardos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti D. S. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 str. 1 d. 2 p. Tačiau kolegija yra tos nuomonės, kad Å¡ios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymas, įvertinus nuteistojo charakteristikÄ (anksčiau ne kartÄ teistas, tame tarpe ir už analogiÅ¡kÄ nusikaltimÄ , nusikalto neiÅ¡nykus teistumui, nuteistajam ne kartÄ buvo skirta su laisvės atėmimu susijusi bausmė, tačiau jis iÅ¡ savo patyrimo nepasimokė, vėl nusikalto), esminės įtakos pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės dydžiui neturi ir nesudaro pagrindo paskirtÄ bausmę dar labiau Å¡velninti.Apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡oma pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys.BK 59 str. 1 d. 6 p. numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus.

Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tiki, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ prieÅ¡ jį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-412/2014).

Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iÅ¡ dalies nulėmę kaltininkÄ nusikalsti prieÅ¡ nukentėjusįjį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-440/2013). Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal Å¡ioje byloje nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusiojo M.

P. elgesys galėtų bÅ«ti vertinamas kaip provokuojantis ar rizikingas bei turėjęs įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Ir D. S., ir nukentėjusysis M. P. savo apklausose patvirtino, kad konfliktas tarp jų kilo aiÅ¡kinantis asmeninio pobÅ«džio santykius. Bekalbant buvo susiginčyta ir D. S. sudavė nukentėjusiajam du smÅ«gius. Nukentėjusysis smurto prieÅ¡ D. S. nenaudojo, duomenų, kad nukentėjusysis aktyviais veiksmais bandė iÅ¡provokuoti konfliktÄ ar teisei prieÅ¡ingÄ nuteistojo elgesį byloje nėra.

Ä®vykį matę liudytojai taip pat patvirtino aplinkybę, kad tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo vyko žodinis konfliktas, dėl ko jie ginčijosi, nežino, tačiau matė, kaip D. S. sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad D. S. veiksmai neapsiribojo vienkartiniu smurto panaudojimo prieÅ¡ nukentėjusįjį, nukentėjusiajam atsistojus po pirmojo smÅ«gio, kaltininkas jam sudavė dar vienÄ kartÄ , kaltininko veiksmai asmeninio pobÅ«džio konflikto metu buvo neadekvatÅ«s esamai situacijai, darytina iÅ¡vada, kad nėra pagrindo pripažinti, jog nukentėjusysis sÄ moningai ar neatsargiai savo veiksmais, pasisakymais ar kitokiu provokuojančiu ir rizikingu elgesiu skatino D.

S. padaryti prieÅ¡ jį nusikalstamÄ veikÄ .Skunde keliamas ir BK 62 str. nuostatų taikymo klausimas. Nuteistasis praÅ¡o pritaikyti minėtÄ straipsnį ir jam paskirtÄ bausmę Å¡velninti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tik iÅ¡imtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali iÅ¡eiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Pagal BK 62 str. 1 d. teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ gali paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie Å¡iÄ veikÄ , prisipažino jÄ padaręs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ .

Teismas, kaltininkui paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę gali tik nustatęs nurodytų sÄ lygų bei aplinkybių visumÄ . Asmens atvykimas ir praneÅ¡imas apie nusikalstamÄ veikÄ reiÅ¡kia, jog asmuo turi savanoriÅ¡kai atvykti į valstybės institucijÄ ir praneÅ¡ti apie savo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas pagal nukentėjusiojo M. P. pareiÅ¡kimÄ , kuriame jis nurodė, kad pažįstamas D. S. jį sumušė (t. 1, b. l. 1).

Parodymus apie savo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ D. S. davė tik po to, kai jam buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ (t. 1, b. l. 109, 110). Byloje yra pareikÅ¡tas (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinys dėl iÅ¡laidų nukentėjusiajam gydyti atlyginimo. D. S. civilinio ieÅ¡kinio nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylÄ teisme neatlygino, dėl žalos atlyginimo su civiliniu ieÅ¡kovu taip pat nesitarė. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Å¡ioje byloje nėra BK 62 str. 1 d. nustatytų Å¡velnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sÄ lygų visumos.Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , taikant BK 62 str. 2 d., Å¡velnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali bÅ«ti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinų alternatyvių savarankiÅ¡kų aplinkybių, numatytų Å¡io straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose.

Å ioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta tik viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi). Taigi, jau vien dėl to Å¡ioje byloje nėra ir BK 62 str. 2 d. nustatytų Å¡velnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sÄ lygų. Be to, byloje nėra nustatyta nė vienos iÅ¡ BK 62 str. 2 d. 1-6 p. numatytų bÅ«tinų aplinkybių, sudarančių prielaidÄ Å¡ios normos taikymui. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad net ir esant visoms BK 62 str. 1 ar 2 d. nustatytoms sÄ lygoms, bylÄ nagrinėjančiam teismui nekyla pareiga privalomai taikyti Å¡io BK straipsnio nuostatas ir kaltininkui paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

Teismas, įvertinęs visas Å¡io BK straipsnio nuostatų taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes, turi iÅ¡imtinę prerogatyvÄ spręsti klausimÄ skirti ar ne kaltininkui Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. S. bausmę BK 138 str. 1 d. sankcijos ribose, bausmių skyrimÄ reglamentuojančių normų nepažeidė, įvertinos visas, tiek su padarytos nusikalstamos veikos vertinimu, tiek su nuteistojo asmenybės charakteristika susijusias, aplinkybes ir pagrįstai D.

S. skyrė laisvės atėmimo bausmę, artimÄ straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Bausmė individualizuota tinkamai, nelaikytina aiÅ¡kiai per griežta ar neproporcinga nusikalstamai veikai. Esant tokioms aplinkybėms paskirtÄ bausmę dar labiau Å¡velninti ar skirti Å¡velnesnę, negu baudžiamojo įstatymo numatyta, bausmę, kaip to praÅ¡o apeliantas savo skunde, pagrindo nėra. Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, iÅ¡ kurios matyti, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos D.

S., iÅ¡laidas iki 2015-03-17 sudaro 38,56 Eur dydžio advokato užmokestis. BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamÄ jį kaltu, iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. BPK 322 str. 1 d. numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundÄ kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybÄ , kuri jokiais bÅ«dais negali bÅ«ti ribojama, o valstybė turi pareigÄ užtikrinti galimybę Å¡ia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, iÅ¡laidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iÅ¡ kaltinamojo gali bÅ«ti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ nuteistojo nepriteistinos.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., n u s p r e n d ž i a: Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendį pakeisti.Nuteistojo D. S. prisipažinimÄ padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.).Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susijusių su bÅ«tinu gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 38,56 Eur, iÅ¡ nuteistojo D.

S. nepriteisti. Pirmininkaujantis teisėjas                                                                               Algerdas Urbšys Teisėjai                                                                                                            Danguolė Šiugždinytė                                                                                                                                                                                                                                                     Rimas Švirinas