e7f1e422-e18b-4b29-afd2-b5b93a403a87 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-156-562/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34916-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.3; 3.3.2.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2021 m. sausio 29 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės N. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovės N. S. ieÅ¡kinį atsakovui V.

P. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo. Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė N. S. (toliau – ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama: 1.1. pripažinti, kad V. P. ne?ra ieÅ¡kovės te?vas, o ieÅ¡kovė ne?ra V. P. vaikas (dukra) ir ieÅ¡kovės gimimo aktu? registracijos knygoje i?raÅ¡e Nr. 6300, i?raÅ¡ytame 1981 m. lapkričio 20 d. Vilniaus miesto Civiline?s metrikacijos skyriuje, skiltyje „te?vas“ esanti? i?raÅ¡a? P. V., K., panaikinti; 1.2. nustatyti juridine? reikÅ¡me? turinti? fakta?, jog E. A., miręs 2020 m. gegužės 4 d., yra ieÅ¡kovės te?vas, o ieÅ¡kovė yra E. A. vaikas (dukra).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-41006-897/2020 ieškinį atsisakė priimti.

3. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieÅ¡kovės reikalavimai yra priskiriami prie Å¡eimos ginčų, darė iÅ¡vadÄ , jog jiems taikytina privalomoji mediacija.

4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo Å¡alys pasinaudojo privalomÄ ja mediacija arba ieÅ¡kovė inicijavo mediacijos procesÄ , tačiau nebuvo gautas kitos ginčo Å¡alies sutikimas dėl mediacijos vykdymo. III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 5. IeÅ¡kovė atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ grÄ Å¾inti spręsti pirmosios instancijos teismui.

Kartu su atskiruoju skundu pateikė praÅ¡ymÄ prijungti naujÄ Ä¯rodymÄ . Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 5.1. Vertinant kiekviena? ieÅ¡kove?s pareikÅ¡ta? reikalavima?, de?l kiekvieno jo pobu?džio ir ypatumu? privalomoji mediacija yra negalima, tode?l reikalavimas laikytis ikiteismine?s tokio pobu?džio ginc?o nagrine?jimo tvarkos, ja? i?vykdyti, Å¡ios civiline?s bylos atveju netaikytinas. 5.2. Civiline? byla? iÅ¡nagrine?jus de?l ieÅ¡kovės reikalavimo turi bu?ti priimamas teismo sprendimas, eliminuojantis galimybe? ieÅ¡kovei ir atsakovui Å¡iuo klausimu susitarti bei sudaryti taikos sutarti?.

Nesant objektyvios teisine?s galimybe?s šiuo klausimu šalims sudaryti taikos sutarti? ne?ra galimas ir mediacijos procesas. 5.3. Dėl kito ieškovės reikalavimo, sietino su tėvystės nustatymu, privalomoji mediacija taip pat negalima, kadangi E. A. mirė 2020 m. gegužės 4 d. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl naujų įrodymų priėmimo.

6. IeÅ¡kovė kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus (toliau – Tarnyba) 2020 m. gruodžio 11 d. raÅ¡tÄ .

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

8. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡ioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo iÅ¡lygos. Teismų praktikoje ribojimo iÅ¡lygos iÅ¡aiÅ¡kintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar praÅ¡omi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020).

9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės pateikto naujo įrodymo galimÄ reikÅ¡mę klausimo iÅ¡nagrinėjimui, sprendžia, jog jos pateiktÄ Ä¯rodymÄ yra tikslinga priimti. Dėl atsisakymo priimti ieÅ¡kinį (ne)pagrįstumo.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

12. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad ieškovė 2020 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį, prašydama 1) pripažinti, kad V. P. ne?ra ieškovės te?vas, o ieškovė ne?ra V. P. vaikas (dukra) ir ieškovės gimimo aktu? registracijos knygoje i?raše Nr. 6300, i?rašytame 1981 m. lapkričio 20 d. Vilniaus miesto Civiline?s metrikacijos skyriuje, skiltyje „te?vas“ esanti? i?raša? P. V., K., panaikinti; ir 2) nustatyti juridine? reikšme? turinti? fakta?, jog E. A., miręs 2020 m. gegužės 4 d., yra ieškovės te?vas, o ieškovė yra E. A. vaikas (dukra).

13. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skundžiamos nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieÅ¡kinį, konstatuodamas, jog ieÅ¡kovės reikalavimams taikoma privalomoji mediacija, kadangi jie priskirtini prie Å¡eimos ginčų, ir duomenų, jog ieÅ¡kovė pasinaudojo privalomÄ ja mediacija, byloje nepateikta.

14. IeÅ¡kovė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, praÅ¡o jÄ panaikinti ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo. Teigia, kad ieÅ¡kovės reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo netaikoma privalomoji mediacija, ir asmuo, kurio tėvystės ieÅ¡kovei faktÄ prašė pripažinti ieÅ¡kovė, yra miręs.

15. Asmens teisei kreiptis į teismÄ teisminės gynybos yra bÅ«dingas absoliutumas, tačiau Å¡i teisė turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Viena iÅ¡ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms iÅ¡ankstinę privalomÄ ginčų sprendimo ne teisme tvarkÄ , asmuo gali kreiptis į teismÄ ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja iÅ¡ankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

16. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – Mediacijos įstatymas) redakcija įtvirtina privalomÄ jÄ neteisminę mediacijÄ sprendžiant Å¡eimos ginčus, kurie nagrinėjami ginčo teisena CPK nustatyta tvarka, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais (Mediacijos įstatymo 20 straipsnis).

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.1 straipsnio 1 dalis numato, kad CK trečiosios knygos normos nustato bendruosius Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principus ir reglamentuoja santuokos sudarymo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvarkÄ , sutuoktinių turtines ir asmenines neturtines teises, vaikų kilmės nustatymÄ , vaikų ir tėvų bei kitų Å¡eimos narių tarpusavio teises ir pareigas, įvaikinimo, globos ir rÅ«pybos, civilinės bÅ«klės aktų registravimo tvarkos pagrindines nuostatas.

18. Vadovaujantis Mediacijos įstatymo 21 straipsnio nuostatomis, privalomÄ jÄ mediacijÄ inicijuoja ginčo Å¡alys bendru sutarimu arba viena iÅ¡ ginčo Å¡alių. Abiem Å¡iais atvejais, t. y. tiek kai mediacijÄ inicijuoja ginčo Å¡alys bendru sutarimu, tiek kai mediacijÄ inicijuoja viena iÅ¡ ginčo Å¡alių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduodamas praÅ¡ymas dėl mediatoriaus skyrimo Mediacijos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba toks praÅ¡ymas paduodamas pasirinktam mediatoriui, įraÅ¡ytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sÄ raÅ¡Ä , Mediacijos įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalys). Tuo atveju, kai privalomÄ jÄ mediacijÄ inicijuoja tik viena iÅ¡ ginčo Å¡alių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius kreipiasi į kitÄ ginčo Å¡alį su praneÅ¡imu apie gautÄ praÅ¡ymÄ bei informacija, kad per penkiolika darbo dienų asmuo turi pateikti savo sutikimÄ dėl mediacijos vykdymo (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 4 dalis). Tuo atveju, jei kita Å¡alis nesutinka dalyvauti mediacijoje arba sutikimas dėl mediacijos vykdymo negaunamas, vadovaujantis Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatomis laikoma, kad aptariamÄ procesÄ inicijavusi ginčo Å¡alis įgyvendino įstatymuose nustatytÄ reikalavimÄ pasinaudoti privalomÄ ja mediacija. Kreipiantis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl civilinės bylos iÅ¡kėlimo dėl ginčų, kuriems nustatyta privalomoji neteisminė mediacija, teismui kartu su ieÅ¡kiniu turėtų bÅ«ti pateikiami raÅ¡ytiniai įrodymai, kad ginčo Å¡alis (Å¡alys) pasinaudojo privalomÄ ja neteismine mediacija.

19. Ä®rodymu, jog Å¡alis (Å¡alys) pasinaudojo privalomÄ ja mediacija yra atitinkama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos arba mediatoriaus, į kurį Å¡alys kreipėsi, parengta pažyma ar panaÅ¡aus pobÅ«džio dokumentas, patvirtinantis Å¡alies realizuotÄ prievolę pasinaudoti privalomÄ ja mediacija. Mediacijos paslaugas gali teikti tik mediatorius, įraÅ¡ytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sÄ raÅ¡Ä (Mediacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Kitų subjektų (pvz., advokatų, mediatorių, kurie nėra įraÅ¡yti į Lietuvos Respublikos mediatorių sÄ raÅ¡Ä ) parengti dokumentai nelaikytini įrodymais, kad pasinaudota privalomÄ ja mediacija.

20. Tuo atveju, jei ginčo Å¡alis (Å¡alys) nepasinaudojo privalomÄ ja mediacija, sprendžiant tarp Å¡alių iÅ¡kilusį ginÄÄ , laikytina, kad asmuo, prieÅ¡ kreipdamasis į teismÄ , nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir tai sudaro pagrindÄ teismui atsisakyti priimti ieÅ¡kinį vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.

21. IeÅ¡kovė pirmosios instancijos teismui pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė nustatyti E. A. tėvystę ieÅ¡kovei. Taigi ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas reikalavimas dėl tėvystės nustatymo bÅ«tų priskirtinas Å¡eimos ginčams, nagrinėjamiems ginčo teisenos tvarka, ir Å¡ioje byloje bÅ«tų galimas taikos sutarties sudarymas (CPK IV XIX skyriaus I, III skirsnių nuostatos), tačiau esant tokioms aplinkybėms, kai asmuo, kurio tėvystę praÅ¡oma nustatyti, yra miręs, nagrinėjamu konkrečiu atveju analogiÅ¡kos galimybės priskirti reikalavimÄ Å¡eimos ginčams nėra, nėra galimybės ir sudaryti taikos sutartį.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl E. A., skundžiamoje nutartyje net nenurodyta, jog reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareikštas būtent dėl E. A. tėvystės nustatymo. Skundžiamoje nutartyje teismas nevertino tos aplinkybės, jog E. A. yra miręs, todėl nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė nesilaikė privalomos mediacijos reikalavimų.

22. Tėvystės (motinystės) nuginčijimo klausimas nagrinėjamas CPK IV dalies XIX skyriaus ketvirtame skirsnyje nustatyta tvarka, t. y. ginčo (ieÅ¡kinio) teisena (CPK 394–399 straipsniai), tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad CK 3.149 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kuriÄ duomenis gimimo įraÅ¡e apie vaiko tėvÄ ar motinÄ leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. IÅ¡aiÅ¡kintina, jog Å¡i CK norma yra imperatyvi ir nei kitos CK normos, nei Mediacijos įstatymas ar kiti įstatymai nenumato iÅ¡imčių ar kitų procesinių galimybių, leidžiančių tėvystės nuginčijimo klausimÄ iÅ¡spręsti ikiteismine tvarka.

23. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieÅ¡kovė po skundžiamos nutarties priėmimo kreipėsi į TarnybÄ , kuri 2020 m. gruodžio 11 d. ieÅ¡kovei pateikė atsakymÄ . Tarnybos atsakyme ieÅ¡kovei aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyta, kad dėl tėvystės nuginčijimo mediacija, remiantis Mediacijos įstatymu, negalima, kadangi klausimas dėl tėvystės nuginčijimo negali bÅ«ti taikos sutarties objektu. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡ esmės neprieÅ¡taraudamas nurodytiems Tarnybos argumentams, pažymi, jog net ir tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovė bÅ«tų pateikusi Tarnybai praÅ¡ymÄ dėl privalomos mediacijos iki kreipimosi į teismÄ , Tarnyba bÅ«tų pateikusi tokias pačias iÅ¡vadas.

Pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs Mediacijos įstatymo reglamentuojamÄ privalomÄ jÄ mediacijÄ Å¡eimos bylose, netinkamai taikęs CPK nuostatas ir neatsižvelgęs į CK normas, reglamentuojančias tėvystės nuginčijimÄ , nepagrįstai konstatavo, jog Å¡is Å¡eimos ginčas priskiriamas prie ginčų, kuriems taikoma privalomoji mediacija.

24. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir dėl to, jog vienas iš reikalavimų yra nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka – prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Dėl procesinės bylos baigties.

25. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismÄ motyvuotai atsakyti, gali bÅ«ti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamam ginčui iÅ¡spręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų iÅ¡samumo aspektu, reikÅ¡minga yra tai, ar iÅ¡dėstytais motyvais teismas atsakė į teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

26. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikÅ¡mės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

27. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir netinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nutartį, kuriÄ atskirojo skundo argumentais yra pagrindas naikinti ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas nutaria: atskirÄ jį skundÄ tenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti ir ieÅ¡kovės N. S. ieÅ¡kinio dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo priėmimo klausimÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja Rosita Patackienė