e7f19693-dc2d-4748-b0b4-086d3cfbdcd2 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-180-576/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20047-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.5.1.; 2.1.7.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Ugniaus Trumpulio, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Jekaterinai Proskurinai, Donatai Leščiuvienei, dalyvaujant prokurorui Linui Silevičiui (vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemonėmis), nuteistajam A.

Å ., gynėjai advokatei Egidijai Belevičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. Å . apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. Å . pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė 5 mėnesiams, įpareigojant jį:

1) tęsti darbÄ arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, 2) bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai ir iÅ¡ A. Å . priteista 30,52 Eur turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės Ž. C. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies – iÅ¡ A. Å . priteista 474,19 Eur turtinės žalos ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, Ž.

C. iÅ¡ A. Å . priteista 1500 Eur iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. A. Å . nuteistas už tai, kad pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o bÅ«tent: jis 2019 m. gegužės 14 d., apie 09.51 val., vieÅ¡oje vietoje – prie sankryžos, esančios Rinktinės - Turgaus gatvėje, Vilniuje, tyčia įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, priėjęs prie automobilio VW Golf. valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), ir pro atidarytÄ automobilio langÄ sudavė ranka Ž. C. vienÄ kartÄ Ä¯ kairę veido pusę, nuo to Ž. C. pajuto fizinį skausmÄ , tokiu bÅ«du sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Å iais savo veiksmais jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Å . praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių. 2.1.

Skunde apeliantas nurodo, kad skundžiamo nuosprendžio motyvai yra nepagrįsti, o pats nuosprendis yra neteisėtas. Teigiama, kad teismas neišsamiai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, įrodymus vertino nepakankamai atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį, vertindamas juos selektyviai ir teikdamas pirmenybę aiškiai abejotiniems nukentėjusiosios parodymams, kuriais tvirtinama tik jos pozicija, ir tokiu būdu nesilaikė įstatyme bei teismų praktikoje suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių. 2.2.

Teigiama, kad Ž. C. parodymai nebuvo nuoseklūs. Nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu ji buvo apklausta du kartus, kad tik antros apklausos metu ji nurodė dantų plokštelės sulūžimo aplinkybę. Teigiama, kad daugiau nei po metų apklausiama teisme ji nurodė naujus faktus, skunde yra analizuojamas nukentėjusiosios teisme duotų parodymų turinys. Teigiama, kad jokie Ž. C. nusiskundimai, apie kuriuos ji pradėjo pasakoti teisminio bylos nagrinėjimo metu po įvykio praėjus daugiau nei metams, nėra nei (duomenys neskelbtini) klinikos dokumentuose, nei specialisto išvadose.

Apelianto vertinimu, tai rodo, kad nukentėjusiosios parodymai nėra nei nuoseklÅ«s, nei patikimi, o bandymas melagingų parodymų pagalba savo sveikatos trÅ«kumus kompensuoti A. Å . sÄ skaita. Toliau aptariami J. K., K. Z., J. P., E. Ž. parodymai. Teigiama, kad, nors A. Å . nuteistas dėl Ž. C. sukelto fizinio skausmo, jos veiksmai, bandant sužalojimus (ekhimozę), atsiradusius kitomis aplinkybėmis ir kitu laiku, inkriminuoti A. Å ., rodo, kad Ž. C. procese nesielgė sÄ Å¾iningai. 2.3. Toliau aptariami policijos pareigÅ«nų G.

G. ir E. T., kurie įvykio metu buvo nukentėjusiosios kolegos, parodymai. Teigiama, kad jų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai žodžio tikslumu atitinka vienas kito parodymus, t. y. vienas apklausos protokolas yra nukopijuotas nuo kito protokolo, kas rodo, jog apklausos buvo atliekamos nesilaikant procesinės tvarkos. Apeliantas nurodo, kad jokių sužeidimų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galėjęs bėgti kraujas, objektyviai nenustatyta, jų nebuvo, todėl minėtų liudytojų parodymai, kad vienas matė kraujÄ ant dantų, o kitas – lÅ«pos kamputyje, prieÅ¡tarauja specialisto iÅ¡vadoms, specialisto ir gydytojo parodymams. 2.4.

Pasak apelianto, nuosprendyje nenurodyta, jog ikiteisminį tyrimÄ pradėjo policijos padalinys, kuriame dirba nukentėjusioji. Teigiama, kad nukentėjusioji kartu su policijos pareigÅ«ne, su kuria kartu dirbo viename policijos padalinyje, dalyvavo apžiÅ«rint įvykio vietÄ , taigi jau konflikto su nuteistuoju dienÄ disponavo informacija, kad jų konflikto jokios vaizdo kameros nefiksavo. 2.5. Toliau teigiama, kad A. Å . pateikė praÅ¡ymÄ patikrinti jį poligrafu, siekiant nustatyti jo parodymus, tačiau Å¡is praÅ¡ymas buvo atmestas.

Teigiama, kad nuosprendyje nenurodyta, kad nuteistasis dar sulaikymo metu parodė, kad pareigÅ«nai atvykę į jo namus jo sulaikyti jam pasakė, kad dabar jis žinos, kaip pyktis su policijos pareigÅ«ne. 2.6. Apeliantas nurodo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti pagristÄ iÅ¡vadÄ , jog jis sudavė smÅ«gį. Teigiama, kad be nukentėjusiosios parodymų, kurie bent dalyje yra melagingi, jokie kiti objektyvÅ«s faktiniai duomenys nepagrindžia kaltinimo A. Å ., tačiau jį paneigia.

Apeliantas teigia, kad teismas Å¡ioje byloje turėjo vadovautis in dubio pro reo principu. 2.7. Skunde apeliantas nesutinka su byloje pareikÅ¡tais ir nuosprendžiu iÅ¡spręstais civiliniais ieÅ¡kiniais. Teigiama, kad, kadangi nėra jokių objektyvių faktinių duomenų, kurie pagristų A. Å . kaltę, jis yra iÅ¡teisintinas, o civilinis ieÅ¡kinys yra paliktinas nenagrinėtinu. Teigiama, kad teismui nuteisus A. Å . už tai, kad jis sukėlė fizinį skausmÄ nukentėjusiajai, nepagrįstai priteista 173,73 Eur turtinė žala dėl sulūžusios dantų korekcijos plokÅ¡telės ir nedarbingumo pažymėjimo.

Pažymima, kad nukentėjusiosios atžvilgiu jokių sužalojimų nenustatyta, apžiÅ«ros metu specialistai apžiÅ«rėję nukentėjusiÄ jÄ nenustatė jokių lūžimų, žaizdų, kraujosruvų, muÅ¡tinių žaizdų lÅ«pose, gleivinėse ar veide. Nurodoma, kad nepaisant to, jog nukentėjusiajai jokie sužalojimai nebuvo padaryti įvykio metu, teismas tenkino nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį dalyje dėl nedarbingumo pažymėjimo, konstatavęs, kad po smÅ«gio sudavimo jai buvo reikalingas gydymas, kuris užsitęsė ilgÄ laikÄ , todėl po patirtos traumos laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. gegužės 28 d. ji buvo nedarbinga ir patyrė 277,83 eurų žalÄ .

Apelianto manymu, teismas nutylėjo labai svarbiÄ aplinkybę, kad pagal specialistės paaiÅ¡kinimus nedarbingumo pažymėjimas nukentėjusiajai buvo iÅ¡raÅ¡ytas dėl subjektyviai pastarosios iÅ¡reikÅ¡tų nusiskundimų, o ne dėl objektyviai nustatyto sveikatos sutrikdymo. 2.8. Apibendrinant nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo bendrosios ir specialiosios dalies normas (BPK 328 straipsnio 1 punktas), teismo iÅ¡vados, jog nuteistasis sudavė nukentėjusiajai per veidÄ , neatitinka faktinių bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Nurodoma, kad teismas, iÅ¡vadÄ dėl esminės aplinkybės – smÅ«gio nukentėjusiajai į veidÄ pagrįsdamas vien tik nukentėjusiosios parodymais, padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimus, kas laikytina esminiais BPK pažeidimais, sukliudžiusiais iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisėtÄ bei pagrįstÄ nuosprendį.

3. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nukentėjusioji Ž. C. praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti bei civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visa apimtimi.

4. Teismo posėdžio metu gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistasis prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas Nuteistojo A. Å . apeliacinis skundas tenkinamas 5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, tačiau nei Å¡iame, nei kitame BPK straipsnyje nenustatyta teismo pareiga atsakyti į atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-303/2018). Atitinkamai teisėjų kolegija neatsako į atsiliepimo argumentus, susijusius su didesnės civilinio ieÅ¡kinio sumos priteisimu, o atsiliepime pateiktas praÅ¡ymas priteisti civilinį ieÅ¡kinį visa apimtimi yra nenagrinėtinas.

6. Teisėjų kolegija, nagrinėdama baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, atliko dalinį įrodymų tyrimÄ â€“ apklausė liudytojÄ V. B., kuri UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dirba odontologe ortodonte, taip pat buvo atlikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pacientės Ž. C. sveikatos kortelės apžiÅ«ra. Liudytoja apklausiama parodė, kad 2017 m. nukentėjusiajai buvo atlikta ortognatinė operacija, kad breketai buvo nuimti 2019 metų vasario mėnesį, nebebuvo taikomas aktyvus gydymas, kad sukandimas jau buvo suvestas bei buvo padaryta speciali fiksuojanti plokÅ¡telė, kuriÄ ji turėjo neÅ¡ioti naktimis, o po to, kas antrÄ naktį.

Nurodė, kad po operacijos plokÅ¡telė yra neÅ¡iojama naktimis nuo 1 iki 3 metų. Liudytoja nurodė, kad iÅ¡ paskutinio sveikatos kortelėje esančio įraÅ¡o ji mato, kad, kai nukentėjusioji buvo pas jÄ 2020 m. spalio 28 d. ir tÄ dienÄ ji jau metus plokÅ¡telės neneÅ¡iojo, kad sukandimas buvo stabilus bei nei kiek nepakitęs. 2019 metų vasario mėnesį vizito metu jai buvo atiduota plokÅ¡telė, paaiÅ¡kinta kaip neÅ¡ioti, paaiÅ¡kinti apsilankymai, tačiau po to karto ji apsilankė tik 2020 m. spalio 28 d.

Pastarojo vizito metu nukentėjusioji pasakė, jog plokÅ¡telę ji sulaužė. Pasak liudytojos, tam, kad sulaužyti plokÅ¡telę, ant jos reikia užminti ar panaÅ¡iai, nes ji taip paprastai nelūžta. Buvo nuspręsta, kad Ž. C. naujos plokÅ¡telės daryti nereikia, nes ji plokÅ¡telės vis tiek neneÅ¡iojo, o sukandimas liko stabilus. Liudytoja paaiÅ¡kino, kad nuo smÅ«gio į veidÄ plokÅ¡telė, jeigu tuo metu ji yra dėvima, negali sulūžti, nes plokÅ¡telė įsistato į gomurį ir yra burnos viduje, tokiu atveju turi bÅ«ti sumaltas visas veidas, smÅ«gio metu lūžta arba dantys, arba žandikaulis.

Teigė, kad veikiant delnu į apatinį žandikaulį plokÅ¡telė gomuryje virÅ¡uje lūžti negali. PaaiÅ¡kino, kad Ž. C. buvo pas jÄ atėjusi su klijuota plokÅ¡tele, kad byloje esančioje nuotraukoje matyti, kad plokÅ¡telė yra klijuota. Taip pat nurodė, kad Ž. C. plokÅ¡telė buvo įdėta vasario 15 dienÄ , o po 3 mėnesių ji turėjo apsilankyti. Teigė, kad Ž. C. nuo 2017 metų skundėsi, kad jai nelabai patogu sukÄ sti. Atsakydama į klausimÄ dėl Ž. C. parodymų, kad ji nuo smÅ«gio galėjo pati perkÄ sti plokÅ¡telę, liudytoja nurodė, kad plokÅ¡telė turi bÅ«ti saugi, kai dėvima miego metu, vaikai jÄ turi nuolat neÅ¡ioti, jos negalima įkasti, sulaužyti, praryti.

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir nuteistojo A. Å . apeliaciniu skundu, įvertinusi byloje surinktus bei pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus ir apeliacinės instancijos teisme atlikto dalinio įrodymų tyrimo metu gautus reikÅ¡mingus bylos nagrinėjimui duomenis, įvertinusi kiekvienÄ bylos įrodymÄ atskirai bei jų visumÄ , sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai ir pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas vertino byloje surinktus įrodymus, neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, nesiėmė visų galimų veiksmų kilusioms abejonėms paÅ¡alinti ir dėl to nepagrįstai padarė bylos aplinkybių neatitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , jog A.

Å . padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Dėl paminėtų aplinkybių skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, dėl to naikinamas ir priimamas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis BPK 329 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu, nes A. Å . nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje 8. BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymÄ , o bÅ«tent, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Nagrinėjamu atveju A. Å . nuteistas už tai, kad vieÅ¡oje vietoje – prie sankryžos, tyčia įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, priėjęs prie automobilio, ir pro atidarytÄ automobilio langÄ sudavė ranka Ž. C. vienÄ kartÄ Ä¯ kairę veido pusę, nuo to Ž. C. pajuto fizinį skausmÄ , tokiu bÅ«du sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje tiesioginiai įrodymai yra nuteistojo ir nukentėjusiosios duoti parodymai, kadangi tiesioginiai įvykio liudytojai nenustatyti, o pateiktuose vaizdo įraÅ¡uose esanti informacija nei patvirtina, nei paneigia nusikalstamos veikos padarymo fakto. Å iame kontekste, atsakant į apelianto teiginį, jog nukentėjusioji įvykio vietos apžiÅ«ros metu sužinojo, jog įvykio vieta nėra filmuojama, pastebėtina, kad nukentėjusioji pirmiausia paskambino į BendrÄ jį pagalbos centrÄ ir informavo apie įvykį (9.51 val.), o tik po to buvo apklausta (18.07-18.46 val.) ir dalyvavo įvykio vietos apžiÅ«roje (18.48-18.55 val.).

Taigi negalima teigti, jog pats įvykis yra susietas su žinojimu ar nežinojimu apie įvykio vietos filmavimÄ . Svarbu pažymėti, kad nukentėjusiosios ir nuteistojo parodymai dėl įvykio aplinkybių dalyje nesutampa. Atitinkamai teisėjų kolegija turi pareigÄ Å¡ių asmenų parodymais grįsti sprendimÄ tiek, kiek jie sutampa tarpusavyje ir tiek, kiek juos pagrindžia kiti objektyvÅ«s duomenys. Todėl minėtų asmenų parodymus tikslinga iÅ¡analizuoti chronologine tvarka, vertinant juos tarpusavyje ir jungiant į nuosekliÄ logiÅ¡kÄ grandinę kartu su kitais duomenimis.

10. IÅ¡ nukentėjusiosios Ž. C. ir nuteistojo A. Å . parodymų nustatyta, kad nukentėjusioji, važiuodama pagrindiniu keliu, nenorėjo įleisti iÅ¡ Å¡alutinio kelio įvažiuojančio nuteistojo, kad nukentėjusioji signalizavo nuteistajam, kad nuteistasis A. Å . vis tiek įvažiavo į pagrindinį keliÄ prieÅ¡ nukentėjusiosios automobilį, kad sustojęs nuteistasis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir priėjo prie nukentėjusiosios automobilio. Å ias aplinkybes iÅ¡ esmės vienodai nurodo tiek nuteistasis, tiek nukentėjusioji, todėl teisėjų kolegijai jos abejonių nekelia.

Tuo tarpu aplinkybes dėl tolesnės įvykio eigos abu asmenys nurodo skirtingai: nukentėjusioji teigia, kad nuteistasis jai ranka sudavė į kairę veido pusę, dėl ko ji pajuto fizinį skausmÄ , tuo tarpu nuteistasis teigia, kad ant Ž. C. veido, jam priėjus prie automobilio, jau buvo raudonos dėmės, pastaroji buvo įtūžusi, supykusi ir jis instinktyviai atÅ¡oko nuo automobilio, iÅ¡sigando ir grįžęs prie savo automobilio nuvažiavo. Reikia pažymėti, kad tokių savo pozicijų nuosekliai laikėsi tiek nuteistasis, tiek ir nukentėjusioji.

11. Ä®rodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis). IÅ¡vada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , logiÅ¡kumÄ ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iÅ¡ skirtingų Å¡altinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-440/2010, 2K-309/2011, 2K-264-976/2019).

Ä®rodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiÅ¡kianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ , patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, 2K-439/2011, 2K-26-689/2018). Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis turi bÅ«ti grindžiamas ne prielaidomis, o patikimais įrodymais, kurie turi bÅ«ti neprieÅ¡taringi, nuoseklÅ«s, tarpusavyje susiję ir iÅ¡ jų analizės turi logiÅ¡kai iÅ¡plaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios iÅ¡vados, o kaltinimui prieÅ¡taraujantys duomenys turi bÅ«ti paneigti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-719/2019).

12. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju A. Å . 2019 m. gegužės 15 d. parodė, kad jį įžeidė jam rodomi gestai viduriniais pirÅ¡tais, todėl jis priėjo prie vairuotojos, tačiau pamatęs jos dėmėtÄ veidÄ ir kaklÄ atsitraukė, tepasakęs vienÄ sakinį dėl rodomų pirÅ¡tų (1 t., b. l. 181); 2019 m. rugpjūčio 18 d. akistatos su nukentėjusiÄ ja metu jis parodė, kad jokio smÅ«gio nesudavė (1 t., b. l. 87-90); papildomai apklausiamas 2019 m. gruodžio 2 d. jis kaltės nepripažino, nurodė jau davęs parodymus ankstesnės apklausos metu (1 t., b. l. 188); teisiamojo posėdžio metu taip pat kaltės nepripažino ir nurodė, kad smÅ«gio nesudavė.

13. Nukentėjusioji Ž. C. į BendrÄ jį pagalbos centrÄ paskambino 2019 m. gegužės 14 d., 9.51 val., teigdama, kad jai trenkė į veidÄ , greitosios nereikia, tačiau vėliau pokalbio metu nurodė, kad skauda veidÄ ir prašė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ , nes jai silpna (1 t., b. l. 33-36). Apklausiama 2019 m. gegužės 14 d., 18.07-18.46 val., Ž. C. parodė, kad vyras jai sudavė į kairę veido pusę, dėl ko ji pajuto fizinį skausmÄ (1 t., b. l. 41). Apklausiama 2019 m. birželio 20 d. nukentėjusioji parodė, kad vyras deÅ¡ine ranka trenkė jai į kairį žandÄ , dėl ko ji pajuto fizinį skausmÄ , smÅ«gio metu buvo sulaužyta į burnÄ Ä¯dėta dantų plokÅ¡telė, po smÅ«gio atsirado paraudimas. (1 t., b. l. 55). 2019 m. rugpjūčio 18 d. akistatos su A.

Å . metu ji parodė, kad jis trenkė jai per veidÄ , dėl ko ji pajuto skausmÄ , teigė, kad veidas (kairės pusės žandikaulis) buvo paraudęs (1 t., b. l. 87-90). 2019 m. spalio 16 d. apklausiama papildomai parodė, kad buvo suduotas smÅ«gis į veidÄ (1 t., b. l. 116). Apklausiama 2020 m. liepos 1 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad deÅ¡ine ranka jai buvo suduotas smÅ«gis į veido kairę pusę, dėl ko ji pajuto fizinį skausmÄ (2 t., b. l. 137-143).

14. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad smÅ«gio nukentėjusiajai į veidÄ sudavimas nuosprendyje yra pagrįstas vien tik nukentėjusiosios parodymais. Teisėjų kolegija pažymi, kad priimant A. Å . atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį pirmosios instancijos teismas jo kaltę pirmiausia grindė nukentėjusiosios parodymais, vertindamas, kad jos parodymai kartu su kitais iÅ¡tirtais teisme įrodymais (patrulių G. G., E. T. parodymai, medicininiai iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ (duomenys neskelbtini) klinikos ( t. 1, b. l. 50-51), dantų plokÅ¡telės apžiÅ«ros protokolas ( t. 1, b. l. 93)) patvirtina nukentėjusiajai suduoto smÅ«gio faktÄ , tačiau paÅ¡alino iÅ¡ kaltinimo pasekmę – ekchimozės susidarymÄ ir vertino, kad minėti duomenys sudaro nuosekliÄ grandinę bei yra pakankami priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Visgi pagrindiniai įrodymai, kuriais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, yra nukentėjusiosios parodymai ir iÅ¡vestiniai iÅ¡ jos parodymų duomenys. Pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikÅ¡mino nukentėjusiosios parodymus, kurie, kaip nustatyta nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, nebuvo nuoseklÅ«s, o iÅ¡ dalies yra paneigti kitais abejonių nekeliančiais duomenimis.

15. Kaip minėta, smÅ«gio sudavimo faktÄ nuosekliai tvirtino nukentėjusioji. IÅ¡ Ž. C. parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme matyti, kad iÅ¡ pradžių ji teigė, jog jai sėdint automobilyje priėjęs vyras vienÄ kartÄ sudavė į veido kairę pusę pro pravirÄ automobilio langÄ ir ji pajuto fizinį skausmÄ , vėliau savo parodymus pildė, teigdama, kad bÅ«tent smÅ«gio metu jai buvo sulaužyta tuo metu burnoje buvusi ortodontinė plokÅ¡telė bei nurodė ir kitas smÅ«gio pasekmes: sumažėjo iÅ¡sižiojimo amplitudė (nustatė chirurgas kitÄ dienÄ po įvykio), žandikaulis žiojantis krypsta į kairę pusę, jaučia skausmÄ kairio sÄ nario srityje) ( t. 1, b. l. 116-117).

16. Sprendžiant, ar nukentėjusiajai buvo suduotas smÅ«gis, visų pirma pažymėtina, kad Ž. C. iÅ¡ karto po įvykio matė policijos pareigÅ«nai, tuo metu dirbę Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 4-ajame bÅ«ryje: E. T. ir G. G., bei gydytojas J. K., kuris jÄ apžiÅ«rėjo VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“.

17. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad liudytojų G. G. ir E. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ( t. 1, b. l. 162-164 ir 166-168) yra iÅ¡ esmės identiÅ¡ki. Tai matyti iÅ¡ jų apklausos protokolų. Tačiau sprendžia, kad savaime Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo Å¡ių liudytojų parodymais nesuvadovauti tuo labiau, kad jie buvo apklausti ir pirmosios instancijos teisme. Byloje nėra duomenų, kad pareigÅ«nai bÅ«tų Å¡aliÅ¡ki, tendencingi, neobjektyvÅ«s ar suinteresuoti apkalbėti A. Å ., tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Byloje neabejotinai nustatyta, kad abu pareigÅ«nai vyko į įvykio vietÄ 2019 m. gegužės 14 d., apie 10.00 val. Aplinkybės, kurias pareigÅ«nai nustatė atvykę į įvykio vietÄ , užfiksuotos 20219 m. gegužės 14 d. E. T. tarnybiniame praneÅ¡ime.

18. IÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 4-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio E. T. 2019 m. gegužės 14 d. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad įvykio vietoje bendraujant su Ž. C. matėsi akivaizdus paraudimas kairėje jos veido pusėje, ji buvo stipriai susijaudinusi ir verkė dėl patirto iÅ¡gÄ sčio ir sumuÅ¡imo (1 t., b. l. 11). Ä®rodymais baudžiamojoje byloje pripažįstami teisiamajame posėdyje duoti liudytojų parodymai, todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo iÅ¡ esmės analogiÅ¡kai suraÅ¡ytų apklausos protokolų laikyti esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.

Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu E. T. parodė, kad įvykio vietoje nukentėjusioji nurodė, jog jai sudavė ranka į veidÄ , kad nukentėjusioji buvo susijaudinusi, verkė, kairys skruostas buvo paraudęs, atrodė kaip paburkimas, lÅ«pų kamputyje matėsi kraujo pėdsakų. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu G. G. parodė, kad nukentėjusioji teigė, jog jai sudavė į veidÄ . Pasak jo, matėsi, jog veidas buvo paraudęs, kad nukentėjusioji buvo susijaudinusi, verkė, kad iÅ¡oriÅ¡kai kraujo nesimatė, bet jai parausdavo ir vėl pabaldavo dantys.

Teigė, kad ant dantų matėsi kraujo atspalvis. Taigi liudytojai iš esmės patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog nukentėjusiosios veidas buvo paraudęs, tačiau nurodė ir naujas aplinkybes, susijusias su kraujo atspalviu ant dantų bei kraujo pėdsakais lūpų kamputyje. Nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad liudytojų E. T. ir G. G. parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu tokie patys kaip ir duoti ikiteisminio tyrimo metu, tačiau, kaip jau aptarta, teisiamojo posėdžio metu buvo nurodyti sužalojimai, kurių pareigūnai nenurodė nei tarnybiniame pranešime, nei apklausiami ikiteisminio tyrimo metu.

Vertinant šių liudytojų parodymus pažymėtina, kad liudytojai aplinkybes dėl sumušimo nurodė iš nukentėjusiosios žodžių, o jų nurodytos aplinkybės susijusios su kraujo atspalviu ant dantų ir kraujo pėdsakais lūpų kamputyje nėra patvirtintos jokiais kitais objektyviais duomenimis, todėl nėra pakankamos kategoriškai tvirtinti nukentėjusiosios sumušimo fakto.

19. Teisiamojo posėdžio metu teismo ekspertas K. Z. parodė, kad nors įvykio dienÄ ir buvo nurodyta „sumuÅ¡imui bÅ«dingas vaizdas“, tačiau nėra tai pagrindžiančių objektyvių duomenų. Ž. C. įvykio dienÄ buvo apžiÅ«rėta VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“. IÅ¡ medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o ( t. 1, b. l. 124) matyti, kad ji skundėsi skausmu kairės pusės apatinio žandikaulio srityje ir smakro srities odos jautrumo sutrikimu; nukentėjusiÄ jÄ apžiÅ«rėjęs gydytojas nustatė, kad veidas simetriÅ¡kas be patologinių pakitimų, iÅ¡sižiojimas laisvas, neskausmingas, odos spalvos ir vientisumo pažeidimų nenustatyta, sÄ kandis nesutrikęs, intraoraliai be pakitimų, kliniÅ¡kai ir radiologiÅ¡kai veido kaulų, žandikaulių, dantų traumų nestebima; veido sumuÅ¡imui bÅ«dingas vaizdas.

Apklausiamas gydytojas J. K. parodė, kad Ž. C. skundėsi skausmu apatinio žandikaulio kairėje pusėje, jos teigimu, jai buvo trenkta į veidÄ , jai buvo sunku iÅ¡sižioti. Jis nurodė, kad nebuvo nustatyta jokių kraujosruvų ar gleivinės pažeidimų. Jis paaiÅ¡kino, kad raÅ¡ydamas „veido sumuÅ¡imui bÅ«dingas vaizdas“, turėjo omenyje traumos aplinkybę, jog, pacientės teigimu, buvo smÅ«gis į veidÄ , t. y. iÅ¡ subjektyvių nusiskundimų. PaaiÅ¡kino, kad veido paraudimas galimas tiek nuo smÅ«gio, tiek nuo streso, tiek nuo didelio verkimo.

20. Be kita ko, tiek iš K. Z. specialisto išvadų, jo paaiškinimų bei duotų parodymų, tiek iš J. K. pasirašyto medicininio dokumento bei jo parodymų matyti, kad iš karto po įvykio nebuvo fiksuoti jokie sužalojimai ar veido pakitimai, todėl pareigūnų duoti parodymai dėl vizualiai matytų sužalojimų nėra patvirtinti kitais objektyviais duomenimis. Tuo tarpu tarnybiniame pranešime, apklausų protokoluose bei apklausų metu nurodyti duomenys, susiję su paraudusiu veidu, nereiškia, kad paraudimas atsirado nuo smūgio, kadangi gydytojas J.

K. veido spalvos pakitimų nenustatė. Tuo tarpu pareigÅ«nai parodė, kad nukentėjusioji buvo susijaudinusi ir verkė. Pastebėtina, kad ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojas telefonu prašė nukentėjusiosios, bendraujant telefonu, nusiraminti. Tuo tarpu medicininiai duomenys, gauti iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“, nei patvirtina, nei paneigia, kad 2019 m. gegužės 14 d. A. Å . sudavė smÅ«gį į veidÄ nukentėjusiajai, kadangi Ž. C. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gydoma nuo 2017 metų dėl apatinio žandikaulio kairiojo sÄ nario disfunkcijos.

Be kita ko, liudytoja V. B. parodė, kad Ž. C. dėl sÄ kandžio skundžiasi nuo 2017 metų ir kad yra nepatenkinta gydymo rezultatais.

21. Taigi tiek gydytojo, tiek eksperto, tiek vykusių į įvykio vietÄ pareigÅ«nų parodymus sugretinus tarpusavyje matyti, kad juose fiksuotas nukentėjusiosios veido sumuÅ¡imas ir skausmas yra iÅ¡ pačios nukentėjusiosios Ž. C. žodžių, nei vienas Å¡ių liudytojų įvykio aplinkybių tiesiogiai nematė. Kaip patvirtino teismo medicinos ekspertas, objektyvių duomenų, pagrindžiančių nukentėjusiosios sumuÅ¡imÄ , nėra. Liudytojų E. T. ir G. G. parodymai, kad nukentėjusiosios veidas buvo paraudęs Å¡iuo atveju nei paneigia nei patvirtina smurto vartojimo fakto, nes kaip paaiÅ¡kino gydytojas J. K., veido paraudimas galimas dėl įvairių priežasčių: streso, smÅ«gio sudavimo ar verkimo. Å iuo atveju tiek pačios nukentėjusiosios, tiek minėtų policijos pareigÅ«nų, tiek paties A. Å . parodymais nustatyta, kad nukentėjusioji buvo susijaudinusi, o aplinkybę, kad ant jos veido buvo raudonos dėmės, nurodo ir A. Å ..

22. Aptarti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiosios Ž. C. nurodytų aplinkybių dėl jai suduoto smÅ«gio ir fizinio skausmo sukėlimo nepatvirtina kiti bylos duomenys.

23. Vertinant nukentėjusiosios parodymų patikimumÄ yra svarbÅ«s ir apeliacinės instancijos teisme dalinio įrodymų tyrimo metu gauti duomenys. Nukentėjusioji teigė, kad jos burnoje buvusi dantų plokÅ¡telė buvo sulaužyta smÅ«gio metu. Visgi tokie nukentėjusiosios parodymai yra paneigti liudytojos V. B. parodymais bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ medicininiais duomenimis.

24. Liudytoja V. B. patvirtino, kad nuo smÅ«gio į veidÄ plokÅ¡telė negali sulūžti, nes ji yra burnos viduje, įstatyta į gomurį, o smÅ«gio metu lūžta dantys arba žandikaulis. Veikiant delnu į apatinį žandikaulį plokÅ¡telė gomuryje lūžti negali. Liudytoja patvirtino ir tai, kad pati Ž. C. nuo smÅ«gio plokÅ¡telės perkÄ sti negalėjo. Taigi Å¡ios liudytojos parodymais neabejotinai nustatyta, kad tokiomis aplinkybėmis, kokias nurodė nukentėjusioji, dantų plokÅ¡telė sulūžti negalėjo, kas kelia pagrįstų abejonių nukentėjusiosios parodymų patikimumu. Be kita ko, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiosios sveikatos kortelėje yra užfiksuoti duomenys, kad nukentėjusioji klinikoje lankėsi 2019 m. vasario 15 d., o po to tik 2020 m. spalio 28 d.

25. Byloje jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, pagrindžiančių, kad nukentėjusiajai A. Å . sudavė smÅ«gį, nėra. Dar kartÄ pastebėtina, kad visi tai patvirtinantys duomenys yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ nukentėjusiosios parodymų, o, esant pagrindui abejoti nukentėjusiosios parodymais, jų neužtenka apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui. Nukentėjusioji paskambinusi į BendrÄ jį pagalbos centrÄ parodė, kad važiavo pas gydytojus (1 t., b. l. 35), 2019 m. gegužės 14 d. apklausiama parodė, kad tÄ dienÄ važiavo pas gydytojus į (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 41), teisiamojo posėdžio 2019 m. liepos 1 d. metu parodė, kad važiavo pas gydytojÄ dėl žandikaulio, pas protezuotojÄ , paaiÅ¡kino, kad jai atstatinėja galinius dantis po operacijos.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“), esančioje (duomenys neskelbtini), nukentėjusioji lankėsi 2019 m. gegužės 7 d., gegužės 13 d., gegužės 15 d., gegužės 18 d., gegužės 27 d., birželio 11 d., birželio 14 d., liepos 9 d. Nustatyta, kad gegužės 13 d. nejautroje, naudojant Septanest, buvo atlikta procedÅ«ra, susijusi su 37 danties, esančio apačioje, kairėje pusėje, kanalais. Tuo tarpu gegužės 15 d. nukentėjusioji skundėsi kairės pusės SAŽS (smilkininio apatinio žandikaulio sÄ nario) skausmu ir sumažėjusia iÅ¡sižiojimo amplitude.

Gydytojas nustatė, kad žandikaulis žiojantis devijuoja į kairę pusę, jaučiamas skausmas kairiojo sÄ nario srityje. Preliminari diagnozė: veido sumuÅ¡imas, SAŽS disfunkcija, apatinio žandikaulio sumuÅ¡imas. IÅ¡ 2019 m. gegužės 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ raÅ¡to matyti, kad nukentėjusioji klinikoje buvo gydoma dėl apatinio žandikaulio kairiojo sÄ nario disfunkcijos, gydymo rezultatas geras. Objektyviai nustatyta: iÅ¡orinių veido deformacijų nematyti, apatinio žandikaulio kairiojo kampo srityje ekchimozė, sumuÅ¡imo žymė, jaučiamas skausmas kairiojo sÄ nario srityje.

Taigi kitÄ dienÄ po įvykio objektyviai buvo nustatyta ekchimozė bei sumuÅ¡imo žymė, t. y. sužalojimai, kurių įvykio dienÄ nebuvo, kÄ nustatė tiek įvykio dienÄ nukentėjusiÄ jÄ apžiÅ«rėjęs J. K., tiek objektų tyrimÄ atlikęs bei paaiÅ¡kinimus davęs specialistas K. Z.. Vadinasi, sužalojimai atsirado jau po įvykio, todėl nukentėjusioji nepagrįstai juos sieja su A. Å . veiksmais. Be kita ko, įvykio dienÄ nefiksuota, kad nukentėjusioji bÅ«tų lankiusis pas gydytojÄ .

26. Tuo pačiu pažymėtina, kad nors nuteistasis ir siekė, kad bÅ«tų atliktas jo atžvilgiu tyrimas poligrafu, tačiau reikia pažymėti, jog tyrimas poligrafu gali bÅ«ti priemone surinkti bylos duomenis siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti tyrimo kryptis, strategijÄ â€“ pagalbine priemone sėkmingam ikiteisminiam tyrimui, tačiau ne veiksniu, lemiančiu ar darančiu įtakÄ teismo sprendimui, nes poligrafas yra žmogaus emocinę bÅ«senÄ fiksuojantis prietaisas, atliekantis įvairių su žmogaus emocijomis susijusių fiziologinių rodiklių registravimÄ , o ne nustatantis ar atskleidžiantis bylos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-697/2017), todėl atliekant tyrimÄ poligrafu gauti duomenys neatitinka ir BPK 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų įrodymams keliamų reikalavimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-31-511/2018).

Priimant iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį gali turėti įtakos ar lemti teismo vidinį įsitikinimÄ ne tik įrodymai, bet ir jų tarpusavio santykis, nepaÅ¡alintos abejonės, tačiau teismo apsisprendimui priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį turi reikÅ¡mę tik bylos proceso metu BPK nustatyta tvarka iÅ¡nagrinėti įrodymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-31-511/2018). Taigi nei ikiteisminį tyrimÄ atlikę pareigÅ«nai, nei juo labiau pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos skirti tyrimÄ poligrafu.

27. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs dalinį įrodymų tyrimÄ ir iÅ¡ naujo įvertinęs visus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, neturi pagrindo daryti neabejotinos iÅ¡vados, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, jame nurodytu bÅ«du A. Å . sukėlė Ž. C. fizinį skausmÄ ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naÅ¡tos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai.

Vadovaujantis principu in dubio pro reo, visos abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, tačiau šis principas gali būti taikomas tik tada, kai pagrįstai konstatuojama, jog nėra galimybės abejonių ir neaiškumų pašalinti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-719/2019). Nagrinėjamu atveju nėra teisėtų priemonių kylančioms abejonėms dėl smūgio sudavimo pašalinti, todėl A. Š. yra išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

28. Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos bei nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės Ž. C. civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, išlaidos, kurias patyrė Ž. C. advokato paslaugoms apmokėti, negali būti priteistos iš A. Š., kadangi jis yra išteisinamas.

29. Atsižvelgiant į tai, kad yra naikinamas apkaltinamasis nuosprendis ir priimamas iÅ¡teisinamas nuosprendis, teisėjų kolegija neturi pagrindo pasisakyti kitais apelianto keliamais klausimais Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi, n u s p r e n d ž i a : panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – iÅ¡teisinti A. Å ., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti A. Å . panaikinti; Civilinės ieÅ¡kovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ ; Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės Ž. C. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtÄ ; Ž. C. praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ A. Å . 1500 Eur iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti atmesti. Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Jurgita Mačionytė Ugnius Trumpulis Nida Vigelienė