e7f077a1-6bf0-4301-8a4e-91760ffd1e7b · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ………………………

                                                                            Civilinė byla Nr. 2S-1446-395/2010

                                                              Â

Pirmosios instancijos teismo teisėja Diana Jasaitienė

Procesinio sprendimo kategorijos:110.1;122.2;122.3;

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 13 d.

Kaunas

           Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų RÅ«tos Palubinskaitės, Evaldo Burzdiko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „RSP“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutarties taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-8911-584/2010 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Evacuator“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „RSP“ dėl skolos priteisimo.

           Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė:

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 17 d. nutartimi ieÅ¡kovo UAB „Evacuator“ ieÅ¡kinio dėl skolos už suteiktas transportavimo ir transporto priemonės saugojimo paslaugas reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areÅ¡tavo ne didesnei kaip 9631,60 Lt sumai atsakovo UAB „RSP“ nekilnojamÄ jį turtÄ , jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamÄ jį turtÄ , o nesant pakankamai nekilnojamojo ar kilnojamojo areÅ¡tuotino turto, areÅ¡tavo atsakovo turtines teises bei pinigines lėšas nevirÅ¡ijant 9631,60 Lt sumos, uždraudžiant atsakovui areÅ¡tuotu nekilnojamuoju, kilnojamuoju turtu, turtinėmis teisėmis bei piniginėmis lėšomis disponuoti, leidžiant iÅ¡ areÅ¡tuotų piniginių lėšų vykdyti atsiskaitymus su ieÅ¡kovu, valstybe bei bendrovės darbuotojais.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas yra turtinio pobÅ«džio, reikalaujama priteisti suma yra didelė (9631,60 Lt), kas žymiai padidina bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , atsakovas gera valia atsiskaityti vengia, todėl sprendė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas savo turtÄ gali paslėpti arba perleisti tretiesiems asmenims, arba turto gali nelikti, dėl ko bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.

Atskiruoju skundu atsakovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį panaikinti dėl šių motyvų:

1. Teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, arba pasidaryti neįmanomas, kad atsakovas slėptų turtÄ ar siektų jį realizuoti.

2. Teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones negalėjo vadovautis vien argumentu, kad ieÅ¡kinys yra turtinio pobÅ«džio, kadangi toks argumentas paneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo esmę apskritai bei suteikia pagrindÄ asmenims piktnaudžiauti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybe.

3. Teismas pažeidė Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ , kuris reikalauja, kad taikant laikinÄ sias apsaugos priemones bÅ«tų laikomasi proporcingumo principo ir atsižvelgiama į prieÅ¡ingos Å¡alies interesus. Skundžiama nutartis pažeidžia atsakovo įmonės plėtrÄ ir bendradarbiavimÄ su klientais. Teismas be jokio teisinio pagrindo priėmė nutartį areÅ¡tuoti įmonės turtÄ 9631,60 Lt sumai, bei teises į pinigines lėšas, esančias bankų sÄ skaitose. Tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gadina įmonės vardÄ , reputacijÄ . Ä®monė turi pakankamai pajamų, neturi jokių skolinių įsipareigojimų kreditoriams, dirba pelningai, bendradarbiauja ne tik su kitomis įmonėmis Lietuvos Respublikoje, bet ir su įvairiomis užsienio Å¡alimis. Todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės akivaizdžiai pažeidžia bei varžo atsakovo įmonės teises. Be to apeliantas nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog jis ketina neatsiskaityti su ieÅ¡kovu, priėmus jo naudai palankų teismo sprendimÄ , todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad turimÄ turtÄ atsakovas gali perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ nutartį.

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo Å¡iuos motyvus:

1. Taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė.

2. IeÅ¡kinyje teismui ieÅ¡kovas nurodė bei pateikė raÅ¡tiÅ¡kus įrodymus, jog atsakovÄ ragino gražiuoju susimokėti susidariusį įsiskolinimÄ (2009-12-07 UAB „Evacuator" praneÅ¡imas dėl skolos sumokėjimo UAB „RSP“). PrieÅ¡ kreipiantis į teismÄ ne kartÄ buvo susitikę su atsakovo atstovais bei ragino šį klausimÄ iÅ¡spręsti ne ginčo tvarka, siÅ«lė įvairias nuolaidas, bei lankstų atsiskaitymo grafikÄ . Be to, atsakovui visÄ laikÄ buvo žinoma apie tai, kad jam patikėta valdyti ir Å¡iuo metu nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė yra laikoma ieÅ¡kovo aikÅ¡telėje, kaip to įrodymÄ teismui pateiktas 2009-04-28 raÅ¡tas, kurį surašė atsakovo atstovas R. K.. Atsakovas ignoravo visus siÅ«lymus bei vengė atsiskaityti su ieÅ¡kovu, todėl ieÅ¡kovo nuomone, toks atsakovo elgesys kelia dideles abejones dėl jo turtinės padėties bei veiksmų ateityje, siekiant padengti susidariusį įsiskolinimÄ ieÅ¡kovui.

3. Antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, areÅ¡tavo atsakovui priklausantį turtÄ - transporto priemones. AreÅ¡tavus minėtÄ turtÄ atsakovas ir toliau gali vykdyti normaliÄ Å«kinę veiklÄ bei laisvai disponuoti kredito įstaigose atidarytomis sÄ skaitomis.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d., 338 str.). Apelianto skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).

Pagal CPK 144 straipsnio pirmÄ jÄ dalį teismas dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tuomet, jeigu realizuojamas teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieÅ¡kinys. Teismo sprendimas, kuriuo bÅ«tų tik patvirtinamas ieÅ¡kovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrintų tinkamos pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynybos teismine tvarka. Tikimybė, jog sprendimÄ ateityje įvykdyti bus sunkiau, gali atsirasti tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių priežasčių, kurias teismui bÅ«tina įvertinti taikant laikinÄ sias apsaugos priemones.

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kuriÄ aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo bÅ«simo sprendimo neįvykdymo rizikÄ . Prezumpcija, jog ieÅ¡kinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam Å¡i ieÅ¡kinio suma, lyginant jÄ su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu ginčo nagrinėjimo metu atsakovas turi turto, tai savaime negarantuoja, jog teismui iÅ¡sprendus ginÄÄ iÅ¡ esmės ir priėmus ieÅ¡kovui galimai palankų sprendimÄ , bus įmanoma įvykdyti šį sprendimÄ , nes dinamiÅ¡kame verslo pasaulyje itin gera įmonės finansinė padėtis Å¡iandien dar nereiÅ¡kia, jog po kurio laiko ji nepablogės tiek, kad Å¡i įmonė nebebus pajėgi atlyginti kitos Å¡alies patirtus nuostolius. Taip yra dėl to, jog verslas – tai veikimas savo rizika. Todėl atsakovo atskirajame skunde tik nurodyta aplinkybė, kad įmonė turi pakankamai pajamų, neturi jokių skolinių įsipareigojimų kreditoriams, dirba pelningai, savaime nereiÅ¡kia, kad laikinosios apsaugos priemonės netaikomos. Teisingam Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui turi įtakos, ar skolininkas turi ilgalaikio ar trumpalaikio turto, ar Å¡is turtas likvidus, ar apsunkintas disponavimas turtu.

Nors nagrinėjamu atveju vieno juridinio asmens praÅ¡oma priteisti pinigų suma iÅ¡ kito juridinio asmens nelaikytina labai didele, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas neįrodė aplinkybių, jog Å¡i pinigų suma jam nėra didelė ir grėsmė, kad gali bÅ«ti neįvykdytas ieÅ¡kovui galimai palankus teismo sprendimas, neegzistuoja (CPK 12 straipsnis). Skolininko realiÄ turtinę padėtį įrodo pagal teisės norminių aktų reikalavimus sudarytas ir patvirtintas įmonės finansinių dokumentų rinkinys, tai galėtų bÅ«ti balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos, aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas, duomenys iÅ¡ viešųjų registrų apie atsakovui nuosavybės teise priklausančio registruotino turto vertę, Å¡iam turtui taikytus apsunkinimus. Tačiau Å¡iuo atveju atsakovas prie atskirojo skundo apeliacinės instancijos teismui nepateikė nei vieno iÅ¡ minėtų dokumentų, kas nesudaro galimybės spręsti apie atsakovo

gerÄ turtinę padėtį ir nustatyti įmonės finansines galimybes ateityje. Tuo pačiu atsakovas nepateikė

ir jokių įrodymų, patvirtinančių atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, jog yra stabiliai veikianti, pelninga įmonė, kurie leistų manyti, kad atsakovas yra finansiÅ¡kai pajėgus įvykdyti teismo sprendimÄ ieÅ¡kinio patenkinimo atveju.

Taigi, atsakovas su atskiruoju skundu nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių teiginius, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinÄ sias apsaugos priemones, taip pat apeliantas nepaneigė teismo iÅ¡vados, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bÅ«simo teismo sprendimo Å¡ioje byloje įvykdymas, kiek tai sietina su galimomis Å¡io atsakovo prievolėmis, gali pasunkėti (CPK 178, 185 str., 144 str. 1 d.).

Taip pat teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apelianto argumentus, kad ieÅ¡kovas visiÅ¡kai nenurodė aplinkybių, patvirtinančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumÄ . IeÅ¡kovas nurodė argumentus, dėl ko reikalinga taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – didelę ieÅ¡kinio sumÄ bei tikimybę, jog atsakovas gali paslėpti turimÄ turtÄ . Pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamÄ nutartį ir neturint objektyvių duomenų apie atsakovo turtÄ ,

nurodytos aplinkybės laikytinos pakankamu pagrindu tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

(CPK 144 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija nesutinka ir su apelianto argumentu, jog teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, neatsižvelgė į Å¡alių interesų pusiausvyros principÄ . Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu (CPK 145 str. 2 d.). KlausimÄ , kokiÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę taikyti konkrečiu atveju, sprendžia teismas savo nuožiÅ«ra, tačiau svarbiausia, jog taikoma laikinoji apsaugos priemonė bÅ«tų tinkama ja siekiamam tikslui pasiekti

ir ekonomiška. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi areštavo ginčo sumos ieškovo

nekilnojamÄ jį bei kilnojamÄ jį turtÄ ir tik nesant tokio turto, nurodė areÅ¡tuoti atsakovo pinigines lėšas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog bÅ«tent toks minėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliÅ¡kumas nepažeidžia ekonomiÅ¡kumo principo bei Å¡alių interesų pusiausvyros principo, nes areÅ¡tas į pinigines lėšas nukreipiamas tik nesant kitokio skolininko turto, o tai leidžia įmonei patirti mažiausiai suvaržymų Å«kinėje komercinėje veikloje. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas leido atsakovui iÅ¡ areÅ¡tuotų piniginių lėšų mokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei bei atsiskaityti su ieÅ¡kovais. Tokiu bÅ«du yra garantuojama Å¡alių interesų ir procesinių teisių pusiausvyra, užtikrinamas praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones sÄ Å¾iningumas ir protingumas bei Å¡ių priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.

Remdamasi anksčiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirojo skundo

motyvais nėra pagrindo naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista

(CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Å is teismo procesinis sprendimas neužkerta galimybės atsakovui praÅ¡yti teismo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimÄ , įmokėti į teismo depozitinę sÄ skaitÄ reikalaujamÄ priteisti sumÄ , pateikti laidavimÄ , įkeisti turtÄ , praÅ¡yti pakeisti vienÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę kita (CPK 146, 147, 150 straipsniai). Neatsižvelgiant į tai, ar atsakovas, vadovaudamasis CPK 147 straipsnio pirmÄ ja dalimi, pareikÅ¡ praÅ¡ymÄ pirmosios instancijos teismui dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, ar tokio praÅ¡ymo nepareikÅ¡, įstatymas jam suteikia teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, jeigu įsiteisėtų sprendimas, kuriuo ieÅ¡kinys bÅ«tų atmestas (CPK 147 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmuoju punktu, n u t a r i a:

           Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                                                    Albinas

Čeplinskas

Kolegijos teisėjai                                                                                            Rūta

Palubinskaitė

Evaldas Burzdikas