e7f0295f-4d91-41a6-abef-adbb83a7955d · Klaipėdos apygardos teismas

Prane??jas Stasys Valu?is Baud? Pranešėjas Stasys Valužis                                       Baudž. byla Nr. 1A-457-107/2014Teisėja Rasa Stonkuvienė                                      Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01223-2013-2                                                                              Procesinio sprendimo kategorija              1.2.5.4.; 1.2.14.10.; 1.1.8.1.1. (S)                                                                                            KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2014 m. birželio 26 d.  Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,teisėjų Reginos Bertašienės, Eduardo Maškevičiaus,sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei,dalyvaujant prokurorei Ritai Ušinskienei,gynėjui advokatui Juozapui Surbliui,nuteistajam A.

Č.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. Č. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. Č., gim. (duomenys neskelbtini) , pripažintas kaltu ir nuteistas:             pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams,             pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams Å¡eÅ¡iems (6) mėnesiams.             Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, iÅ¡ dalies pridėta Å¡velnesnė laisvės atėmimo bausmė, paskirta pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, ir paskirta galutinė subendrinta dvejų (2) metų laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose.             Į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2013-07-15 iki 2013-07-17 ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2013-07-17 iki Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.             IÅ¡ A.

Č. priteista Ž. D. 5000 Lt, D. D. 3000 Lt neturtinėms žaloms atlyginti. Kita civilinio ieÅ¡kinio dalis atmesta.             Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :              A. Č. nuteistas už tai, kad nuo 2009 metų nenustatytos dienos iki 2013 m. liepos 15 d. nuolat terorizavo nukentėjusiuosius D. D. ir Ž. D. – grasino apipilti nekentėjusiosios veidÄ rÅ«gÅ¡timi, sulaužyti jos nosį, nuolat kartodavo, kad jÄ nužudys, kad bÅ«tų geriau, jog ji gulėtų kapuose, nukentėjusiajam Ž.

D. raÅ¡ydavo grasinančias ir įžeidžiančias žinutes, užkiÅ¡davo degtukais buto durų spynas, kad nukentėjusieji neįeitų ar neiÅ¡eitų iÅ¡ buto, apspjaudydavo buto duris, jas apÅ¡lapindavo, spardydavo, juos persekiodavo, sakydavo jiems necenzÅ«rinius žodžius. Tokiais savo veiksmais, vartodamas psichinę prievartÄ , A. Č. nukentėjusiuosius D. D. ir Ž. D. nuolat baugino.             A. Č. nuteistas ir už tai, kad 2013 m. liepos 15 d., apie 03.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), balkone, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta degia medžiaga padegė pakabintÄ patalynę, priklausančiÄ nukentėjusiajai D.

D., ir sukėlė gaisrÄ . Tokiais savo veiksmais A. Č. visuotinai pavojingu bÅ«du sugadino nukentėjusiajai D. D. priklausantį 600 Lt vertės turtÄ .             Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Č. padaręs nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, neigia. Nurodo, kad nors skundžiamame nuosprendyje nurodoma, jog dėl nurodytų kaltinimų jis prisipažino iÅ¡ dalies, tačiau jo prisipažinimai siejami su objektyviÄ reikÅ¡mę turinčiomis aplinkybėmis, kurios akivaizdžiai turi kritinį pobÅ«dį, kuris siejamas su dviejų žmonių, gyvenančių kartu, dažnais nesutarimais, pagaliau barniais, kylančiais dėl abipusio emocijų ir pykčio nevaldymo.

Pati nukentėjusioji D. D. dar daugiau terorizavo jį, nes ji buvo kintančių nuotaikų žmogus, isteriÅ¡ka, sukeldavo konfliktus dėl menkų dalykų, be to, vartojo alkoholį. A. Č. pripažįsta, kad dėl jos netinkamo elgesio nesusivaldydavo ir jis pasakydavo įžeidžiančius žodžius, o kartais vienas kitÄ apstumdydavo, kitaip tariant „grybÅ¡telėdavo“ vienas kitÄ . Konfliktų metu yra iÅ¡jungęs elektrÄ , į durų spynÄ Ä¯kišęs degtukus, tačiau tai atsitikdavo tada, kai jam sukeldavo didžiulį stresÄ pati nukentėjusioji, pavyzdžiui, kai į namus atsivesdavo svetimus vyrus.

Kasdieniai santykiai su nukentėjusiÄ ja buvo sudėtingi, savaime į Å¡iuos konfliktus buvo įtraukiamas ir nukentėjusiosios sÅ«nus, dėl kurio auklėjimo ir priežiÅ«ros nesutarimai su nukentėjusiÄ ja D. D. kildavo taip pat. Todėl, kartais nesusivaldęs ir iÅ¡provokuotas dažnų konfliktų įtampos, paraÅ¡ydavo kvailas žinutes. Tačiau taip elgdamasis jokio tikslo kaip nors grasinti ar bauginti neturėjo. Nuosprendyje nurodytas įvykis, veiksmai taip pat negali bÅ«ti laikomi nusikalstamais, nes Å¡ie veiksmai buvo jo ir D.

D. nesutarimų iÅ¡dava. Nors su D. D. galutinai santykių dar nebuvo nutraukę, ji ir vėl naktį į namus atsivedė kitÄ vyrÄ . Tai apeliantÄ eilinį kartÄ suerzino, todėl dėl neatsargių veiksmų su žiebtuvėliu buvo uždegta paklodė. Tačiau joks rimtas gaisras nekilo, nukentėjusiosios nurodyta žala ir jos dydis yra iÅ¡galvoti, Å¡is klausimas rimtai tirtas nebuvo, nes remtasi tik paklodės užsidegimo ir aprÅ«kusio balkono rėmo faktu. Nuteistajam nesuprantama, kuo konkrečiai remiantis buvo nustatyta 600 Lt žala.             Apelianto teigimu, jo tariamÄ kaltumÄ dėl nuosprendyje nurodytų kaltinimų teismas grindžia vien nukentėjusiosios D.

D. bei jos sūnaus Ž. D. ir, savaime suprantama, suinteresuotos A. D., nukentėjusiosios dukters, parodymais. Tačiau netgi iš šių parodymų matyti, kad tarp jo ir D. D. buvo asmeninio pobūdžio nesutarimai, kurie iš tikrųjų peraugdavo į emocinius – tiek vieno, tiek kito – proveržius. Nukentėjusioji turėtų pripažinti, kad ir jos elgesys su juo buvo ne kitoks. Taip pat ji elgėsi ir su sūnumi, ji pati jį terorizuodavo. Apeliantui nesuprantama, kodėl buitinio pobūdžio konfliktai kvalifikuojami kaip baudžiamosios veikos.

Specialistų iÅ¡vadose nurodyti sužalojimai konstatuojami kaip faktai, o ne kaip teisiniai įvykiai, jie baudžiamojo proceso numatytais sprendimais nepatvirtinti. Be to, nenustatyta, kad tuos sužalojimus padarė jis. Tokios veikos turėjo bÅ«ti iÅ¡tirtos savarankiÅ¡kai, įvertintas jų teisinis kvalifikavimas.             Apelianto įsitikinimu, gaisro faktÄ , jo laipsnį pirmiausia turėjo įvertinti specialistai, o ne nukentėjusioji, kuri paaiÅ¡kino, kad pati užgesino patalynę.

Baudžiamajai atsakomybei kilti neturėtų užtekti vien pakankamai neiÅ¡tirto fakto. Be to, nuteistojo tvirtinimu, skirdamas jam bausmes, teismas nepaisė baudžiamojo įstatymo BK 41, 54, 55 straipsnių nuostatų. Jeigu ir bÅ«tų pripažinta, kad tas veikas jis padarė, teismas bent jau turėjo svarstyti klausimÄ dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo. Tačiau nuosprendyje nei Å¡is, nei kiti baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡velninantys klausimai svarstyti nebuvo. Nuteistojo nuomone, skirti jam realiÄ dvejų metų laisvės atėmimo bausmę nebuvo jokios bÅ«tinybės.              Nuteistasis A.

Č. praÅ¡o pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį jį iÅ¡teisinti, nes nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba nuosprendį pakeisti – Å¡velninti baudžiamÄ jÄ atsakomybę, susijusiÄ su bausmės paskyrimu.             Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.             Apeliacinis skundas atmestinas.             Apeliaciniame skunde nuteistasis A.

Č. pripažino, kad jis D. D. pasakydavo įžeidžiančius žodžius, kartais vienas kitÄ apstumdydavo, užkiÅ¡davo degtukais buto durų spynas, paraÅ¡ydavo kvailas žinutes. Dėl neatsargių veiksmų su žiebtuvėliu padegė paklodę. Tačiau taip elgdamasis jokio tikslo kaip nors grasinti ar bauginti nukentėjusiųjų neturėjo, manė, jog buitinio pobÅ«džio konfliktai, į kuriuos bÅ«davo įtraukiamas ir D. D. sÅ«nus, neturėjo bÅ«ti vertinami kaip baudžiamosios veikos.              Apeliaciniame teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu nuteistasis savo kaltę pripažino, tvirtino, kad dėl savo veiksmų gailisi, parašė nukentėjusiajai laiÅ¡kÄ ir jos atsiprašė, suvokė, jog elgėsi netinkamai, prašė neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.             Be paties nuteistojo prisipažinimo, nuteistojo kaltė, padarius nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, yra įrodyta byloje surinktais, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais ir skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais, su kuriais nesutikti apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo, todėl Å¡ių įrodymų iÅ¡ naujo neanalizuoja.

Nuteistojo A. Č. nusikalstamos veikos pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį kvalifikuotos teisingai.             Asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimÄ (BK 55 straipsnis).             Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis). Svarstant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ ir sprendžiant klausimÄ , ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, bÅ«tina atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Priimant sprendimÄ dėl BK 75 straipsnio taikymo, reikia atsižvelgti į visus BK 54 straipsnio 2 dalyje paminėtus bausmės skyrimo pagrindus ir tinkamai juos įvertinti.             Nuteistasis A.

Č. anksčiau neteistas, tačiau padarė dvi tyčines apysunkes nusikalstamas veikas (BK 11 straipsnio 4 dalis), padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 2 dalyje, ne tik nukentėjusiajai D. D., bet ir mažamečiam vaikui, kuris psichologiÅ¡kai yra pažeidžiamas labiau. Nors nuteistasis pripažino, kad elgėsi netinkamai, tačiau savo veiksmų pavojingumo nesureikÅ¡mino ir jų suprasti nenorėjo, dėl padarytų nusikalstamų veikų nesigailėjo, neturtinės žalos neatlygino net iÅ¡ dalies.

A. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), anksčiau buvo baustas administracine tvarka už Å¡iurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, be to, buvo baustas pagal ATPK 174 straipsnį už nedidelį chuliganizmÄ , baudų nesumokėjo.              Esant paminėtoms bylos aplinkybėms, siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamÄ bausmės paskirtį, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nuteistajam A.

Č. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nėra jokio teisinio pagrindo.             Apeliaciniame skunde nuteistasis akcentavo tai, kad nukentėjusioji D. D. nustatė nepagrįstai didelę – 600 Lt – turtinę žalÄ .             Pažymėtina, kad nukentėjusioji iÅ¡ nuteistojo priteisti turtinės žalos neprašė. Nukentėjusiosios nustatytos turtinės žalos dydis Å¡iuo atveju nuteistojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 187 straipsnio 2 dalį įtakos neturi.             Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-28 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintinas ir nekeistinas.             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija                                               n u t a r i a : nuteistojo A.

Č. apeliacinį skundÄ atmesti.             Kolegijos pirmininkas                                                                 Stasys Valužis      Teisėjai                                                                              Regina BertaÅ¡ienė                                                                                Eduardas MaÅ¡kevičius