e7efa9df-dcb4-4130-ba4f-cff52645eadd · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                          Administracinė byla Nr. I-1054-426/2014                                            Proceso Nr. 3-61-3-03372-2013-4                                                                           Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, dalyvaujant pareiškėjui S. T., dalyvaujant vertėjai M.

K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. T. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas S. T. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės 750 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–6). Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – kalėjime (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) nuo 2002-04-30 iki        2012-04-18 buvo laikomas perpildytose kamerose, nepritaikytose laikyti du ar daugiau kalinių.

Pažymi, kad dėl netinkamų ir neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų buvo pažeista jo konstitucinė teisė į orumÄ , tuo padaryta žala. Pasak pareiÅ¡kėjo, žala padaryta ir dėl per didelio kalinių skaičiaus kameroje, dėl ko kankino nemiga, tapo irzlus, tarp kalinių kildavo nesutarimai, pykčiai, nesusipratimai. AiÅ¡kina, kad patyrė diskomfortÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, gyvenimo kokybės pablogėjimÄ . PareiÅ¡kėjo teigimu, LukiÅ¡kių TI-K dirbantys asmenys neturi tinkamo iÅ¡silavinimo, pareigÅ«nai grubiai bendrauja su nuteistaisiais, provokuoja, vartoja fizinį smurtÄ , moralinį spaudimÄ .

Nurodo, jog medicinos personalas ne visada suteikdavo pagalbÄ , tai labai pakenkė jo sveikatai. PareiÅ¡kėjas aiÅ¡kina, kad jo sveikatai taip pat pakenkė asbestu dengtas stogas. Nurodo, kad        2012-01-05 apie 7 val. ryto kilo gaisras, kuris įrodė LukiÅ¡kių TI-K administracijos ir aukÅ¡tesnių organizacijų aplaidumÄ . PareiÅ¡kėjas taip pat atkreipia dėmesį į blogÄ kamerų bÅ«klę, nemalonų kvapÄ iÅ¡ duÅ¡o patalpų, pelėsius ir grybelį ant lubų ir sienų. Mano, kad tai neigiamai veikė jo sveikatÄ , skatino vėžinių lÄ stelių vystymÄ si bei kitas neigiamas pasekmes.

S. T. reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo praÅ¡o netaikyti trejų metų senaties termino, nes, pareiÅ¡kėjo teigimu, nurodyti pažeidimai tęsėsi ilgÄ laikÄ . LukiÅ¡kių TI-K, atstovaujantis atsakovę Lietuvos valstybę, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, mano, kad keliami reikalavimai yra nepagrįsti. Atsiliepime (b. l. 62–67) nurodo, jog pareiÅ¡kėjas dėl tariamai jam padarytų pažeidimų už LukiÅ¡kių TI-K praleistÄ laikotarpį, t. y. nuo 2002-04-30 iki 2012-04-18, į teismÄ su skundu dėl žalos priteisimo kreipėsi 2013-08-26.

Tai rodo tam tikrÄ pareiÅ¡kėjo abejingumÄ dėl savo pažeistų neturtinių teisių. Pažymi, kad laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta, todėl aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba tuo metu, kai buvo laikomas kamerose, pažeidžiant vienam žmogui tenkančio minimalaus kameros ploto reikalavimÄ , leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, iÅ¡ kurios galėtų bÅ«ti kildinama neturtinė žala.

Taip pat praÅ¡o vadovautis Civilinio kodekso 1.125 str. 8 d. ir pareiÅ¡kėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Pažymi, kad S. T. nuo 2010-08-26 iki 2010-10-05 buvo laikomas kamerose vienas arba su kitais asmenimis. Nuo 2010-04-l1įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto.Nurodo, jog teismui pateikta visa informacija apie pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygas, iÅ¡ kurios matyti, kad atskirais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis kamerų plotas pilnai atitiko norminių teisės aktų reikalavimus.

Pažymi, kad nuo 2010-08-26 iki 2010-10-05, 2010-10-06 vakare, 2010-10-07, 2010-10-08 vakare, nuo 2010-10-09 iki 2012-03-13, 2012-03-13 vakare, 2012-03-14 iki 2012-03-18, 2012-03-19 ryte pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K,.Akcentuoja, jog LukiÅ¡kių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimÄ . Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatorius ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi virÅ¡yti LukiÅ¡kių TI-K – 625.

Didžiausias areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti areÅ¡tÄ atliekančių nuteistųjų skaičius neturi virÅ¡yti LukiÅ¡kių TI-K – 29. Taip pat, vadovaujantis Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, I skyriaus 11 p. yra nurodytas didžiausias pataisos įstaigoje leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius, kurio negalima virÅ¡yti, t. y pagal 11.1 p. – neturi virÅ¡yti 300. Maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius – 954 asmenys.

Atsakovės įgaliota atstovė pažymi, kad Å¡is skaičius nuolat yra virÅ¡ijamas ir gali siekti virÅ¡ 1 000 asmenų. DidžiausiÄ dalį sudaro suimtieji, taip pat laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos (Å¡iai dienai jų yra 88) bei nuteistieji, kurie įstaigoje yra palikti atlikti Å«kio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, ir, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, jie laikomi po 1 žmogų (tik labai retais atvejais jų pačių praÅ¡ymu jie gali bÅ«ti laikomi po 2 asmenis).Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems.

LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigÄ neturi teisinio pagrindo, nes, prieÅ¡ingu atveju, nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Pažymi, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str., Bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Dėl Å¡ių priežasčių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos, ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos.

Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos neatitinka nustatytų reikalavimų, bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ . Atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras. Taip pat paaiÅ¡kina, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji.

Reikalingas inventorius ir priemonės iÅ¡duodami į kameras. Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, nuolat atliekami vabzdžių ir graužikų naikinimo darbai. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžia, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.Nurodo, kad 2012-01-05 apie 7 val.

LukiÅ¡kių TI-K kilo gaisras, 1-ojo korpusinio skyriaus ketvirtame aukÅ¡te ir priežiÅ«ros poste Nr. 11 iÅ¡ ventiliacijos angų veržėsi dÅ«mai. TÄ dienÄ , kai įstaigoje buvo ekstremali situacija, pareiÅ¡kėjas S. T. buvo patalpintas I korpuso 5 priežiÅ«ros poste (4 aukÅ¡tas) kameroje Nr. 93, iÅ¡ kurios buvo iÅ¡vestas į evakuacijos vietÄ . PareigÅ«nai informavo suimtuosius ir nuteistuosius asmenis, kaip elgtis Å¡iuo atveju. Psichologinės tarnybos specialistai informavo ekstremalios situacijos metu nukentėjusių asmenų artimuosius, taip pat teikė reikalingÄ psichologinę pagalbÄ Ä¯staigoje laikomiems asmenis, nukentėjusiems susidariusios situacijos metu.LukiÅ¡kių TI-K nuomone, įstaigos pareigÅ«nai veikė tinkamai, t. y. taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, pastebėję, kad patalpose kilo gaisras, aktyviai, ėmėsi veiksmų gaisro židiniui lokalizuoti ir gesinti bei evakuoti asmenis, t. y. padarė viskÄ , kas yra įmanoma susiklosčiusioje ekstremalioje situacijoje.

Pažymi, kad, esant bÅ«tinumui, pareiÅ¡kėjui visada buvo suteikiama reikiama pagalba, jis buvo apžiÅ«rėtas bei konsultuotas sveikatos priežiÅ«ros darbuotojų, buvo atlikti reikalingi tyrimai, gydymui skirti vaistai. Nurodo, kad svarstant S. T. reikalavimo pagrįstumÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Be to, atsakovės teigimu, nagrinėjamu atveju nėra Civilinio kodekso 6.271 str. nurodytos civilinės atsakomybės sÄ lygos – neteisėtų valdžios institucijų veiksmų.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas patvirtino skundo motyvus ir prašė reikalavimÄ tenkinti.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje spręstinas ginčas dėl skundo reikalavimo priteisti pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės 750 000 neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.IÅ¡ teismui pateiktame skunde nurodytų aplinkybių ir motyvų matyti, kad pareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ grindžia tuo, kad nuo 2002-04-30 iki 2012-04-18 LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas sÄ lygomis, neatitinkančiomis higienos normų, jam nesuteikta tinkama medicininė pagalba, kameros ir duÅ¡o patalpos buvo prastos bÅ«klės, stogas dengtas asbesto danga, kilo gaisras.

PareiÅ¡kėjo teigimu, Å¡iais pažeidimais buvo pakenkta jo sveikatai.Pagal Civilinio kodekso 1.125 str. 8 d. reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Civilinio kodekso 1.126 str. 2 d. nustatyta, kad ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjo reikalavimų daliai prašė taikyti Civilinio kodekso 1.125 str. 8 d. numatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Pažymėtina, kad S. T. teismui skundÄ , kuriame praÅ¡oma priteisti nuo 2002 m. iki 2012 m. dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patirtÄ Å¾alÄ , pateikė tik 2013-08-26, t. y. skundo praleidęs Civilinio kodekso 1.125 str. 8 d. numatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Sprendžiant klausimÄ dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo bÅ«tina nustatyti, kuris iÅ¡ interesų turi bÅ«ti ginamas prioritetiÅ¡kai – teisinių santykių stabilumas, kuris ir yra užtikrinamas ieÅ¡kinio senaties terminu, ar bÅ«tinybė paÅ¡alinti teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ .PareiÅ¡kėjas praÅ¡o netaikyti ieÅ¡kinio senaties termino, tačiau jokių aplinkybių, kurias vertinat galima bÅ«tų teigti, kad Å¡is terminas yra praleistas dėl ne nuo jo valios nepriklausančių, t. y. objektyvių, priežasčių, nenurodė.

Be to, pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad jo teisių pažeidimas tęsėsi ilgÄ laikÄ , visiÅ¡kai nesusiję ieÅ¡kinio senaties termino eigos skaičiavimo taisyklėmis. Pažymėtina, kad skundo reikalavimų dalyje, kurioje praÅ¡oma priteisti neturtinę žalÄ dėl nuo 2002-04-30 pažeidimo nesiejo su neturtinės žalos kilimu.Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad, S. T. skundo reikalavimas toje dalyje, kurioje praÅ¡oma priteisti neturtinę žalÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų iki 2010-08-26, reiÅ¡kiamas praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir atsakovės atstovo praÅ¡ymas šį terminÄ taikyti tenkintinas.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , vertintini ir analizuotini LukiÅ¡kių TI-K veiksmai nuo 2010-08-26.Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. sakoma, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ Civilinio kodekso 6.246–6.249 str.:

žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iÅ¡ įstatyme numatytų sÄ lygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygos turi bÅ«ti nustatytos tiek turtinės tiek neturtinės žalos atveju.Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. sakoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Taigi, sprendžiant ginÄÄ , bÅ«tina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas S. T. nurodytu atveju. Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civ. b.

Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiÅ¡ko pobÅ«džio ginčus, savo procesiniuose sprendimuose ne kartÄ nurodė, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 6.271 str. 1 d. nuostata, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, visiÅ¡kai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-06 nutartis Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. A756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A756-122/2010 ir kt.).

Bausmių vykdymo kodekso 173 str. 1 d. nustatyta, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.Departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo” (toliau – ir Ä®sakymas) 1.3.1 p. nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.Byloje nėra ginčo dėl LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime teismui pateiktų duomenų (b. l. 62–63) apie S. T. kalinimo sÄ lygas nurodytais laikotarpiais iÅ¡samumo ir teisingumo.

Minėti duomenys patvirtina, kad didžiÄ jÄ laiko dalį pareiÅ¡kėjas kamerose buvo laikomas vienas arba su kitu asmeniu, ir tuo metu vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko aptartų teisės aktų reikalavimus. Kita vertus, pareiÅ¡kėjas 30 dienų buvo laikomas kamerose kartu su daugiau kaip vienu asmeniu ir tuo metu vienam asmeniui vidutiniÅ¡kai tekdavo apie 2,65 kv. m. patalpų ploto, t. y. kiek mažiau negu nustatyta Ä®sakymo 1.3.1 punkte. Teismo vertinimu, toks ploto neatitikimas nustatytiems normatyvams nelaikytinas žymiu, tačiau, atsižvelgus į pažeidimų trukmę, pripažintina, kad jie negali bÅ«ti vertinami kaip vienkartiniai ar trumpalaikiai, t. y. tokio pobÅ«džio, iÅ¡ kurių negali bÅ«ti kildinama neturtinė žala.

Be to, ta aplinkybė, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., ne kartÄ konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje V. Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ ).Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimai toje dalyje, kurioje neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų, t. y. pažeidžiant normatyvines vienam asmeniui tenkančias gyvenamojo ploto normas, iÅ¡ esmės yra pagrįsti.Teismas, vertindamas kitas pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, iÅ¡ kurių yra kildinamas neturtinės žalos atsiradimas (netinkamas medicinos pagalbos suteikimas, grubus pareigÅ«nų bendravimas, LukiÅ¡kių TI-K 2012-01-05 kilęs gaisras, kamerose tvyrantis nemalonus kvapas, blogos patalpos), pažymi, kad jos yra abstraktaus pobÅ«džio, niekaip nepaaiÅ¡kinta, kuo pasireiÅ¡kė pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimai ar esamų ligų paÅ«mėjimas, kokie neigiami iÅ¡gyvenimai buvo sukelti, todėl negali bÅ«ti siejamos su pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos padarymu.

PrieÅ¡ingai, LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime detaliai paaiÅ¡kino, kokių veiksmų buvo imtasi 2012-01-05 kilusio gaisro metu. IÅ¡ nurodytų aplinkybių, kurių pareiÅ¡kėjas teisminio nagrinėjimo metu nepaneigė, matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K darbuotojai, pastebėję, kad patalpose kilo gaisras veikė aktyviai, ėmėsi veiksmų gaisro židiniui lokalizuoti ir gesinti bei asmenims evakuoti (b. l. 89–93). Be to, likvidavus gaisrÄ , pareiÅ¡kėjas dėl sveikatos sutrikimų į medikus nesikreipė, medicininė pagalba jam nebuvo teikiama.

Pažymėtina ir tai, kad byloje esantys įrodymai liudija, jog pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. po 2010-08-26, buvo gydomas ambulatoriÅ¡kai ir Laivės vietų atėmimo ligoninėje, taigi medicininė pagalba jam buvo teikiama (b. l. 15–19, 54–58). Todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad jam ne visÄ laikÄ buvo teikiama medicininė pagalba, yra nepagrįsti.IÅ¡nagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas toje dalyje, kurioje praÅ¡oma priteisti neturtinę žalÄ , susijusiÄ su jo kalinimu pažeidžiant normatyvines vienam asmeniui tenkančias gyvenamojo ploto normas, iÅ¡ esmės yra pagrįstas.

Tačiau, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 750 000 Lt piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė.Teismas, įvertinęs S. T. patirtų pažeidimų mastÄ bei trukmę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, priteistina 200 litų kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti. Remiantis iÅ¡dėstytu ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įst. 85–87 str., 88 str. 1, 5 p., 127 str., 129 str., teismas n u s p r e n d ė : pareiÅ¡kėjo S. T. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti S. T. naudai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, 200 Lt (du Å¡imtus litų) kompensacijÄ neturtinei žalai atlyginti.LikusiÄ skundo reikalavimų dalį atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ pateikiant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                                                      Rūta Miliuvienė