e7ef4c2e-a050-464f-a3e3-2b6925f73689 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1941-171/2016Proceso Nr. 3-61-3-07212-2013-1Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos I. D. skundÄ atsakovėms Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja I.

D. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o solidariai iÅ¡ atsakovių priteisti 8530,97 Lt neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gegužės 3 d. (b. l. 1–3).Skunde paaiÅ¡kino, kad tarnybÄ prokuratÅ«roje pradėjo 1981 m. rugpjūčio 3 d. Generalinio prokuroro įsakymu ji buvo paskirta į Akmenės rajono prokuratÅ«rÄ eiti tardytojos pareigas. 1991 m. sausio 9 d. buvo perkelta į Plungės rajono prokuratÅ«rÄ eiti vyriausiosios prokurorės pavaduotojos pareigas.

Vėliau Å¡ių pareigų pavadinimas keitėsi dėl prokuratÅ«ros struktÅ«rinių pertvarkymų ir Å¡iuo metu pareiÅ¡kėja dirba Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokurore (darbo vieta Plungė). Valstybės politikų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo pagrindu pareiginės algos koeficientas laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gegužės 3 d. buvo sumažintas nuo 9,3 iki 8.8.Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. liepos 17 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo (toliau – Darbo apmokėjimo įstatymas) priedėlio pakeitimo įstatymÄ Nr. XI-361, kuriuo nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. sumažino prokurorų pareiginės algos koeficientus.

Vertinant procentais, prokurorams pareiginės algos koeficientai sumažinti skirtingu mastu. Tokiu teisiniu reguliavimu darbo užmokestis buvo sumažintas neteisėtai, buvo pažeista teisė gauti teisingÄ atlygį už atliktÄ darbÄ , todėl atsakovas privalo iÅ¡mokėti darbo užmokesčio skirtumÄ .Atsakovė ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra atsiliepime su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 11–14). Nurodo, kad Darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymu (2009 m. liepos 17 d. redakcija) prokurorų pareiginės algos koeficientas laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. buvo sumažintas.

Apskaičiuojant ir mokant darbo užmokestį, buvo vadovaujamasi galiojančiais įstatymais, todėl Generalinės prokuratÅ«ros veiksmai yra teisėti. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 301 straipsniu ir mano, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja nepagrįstai reikalauja priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už daugiau nei 3 metus. PraÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį. Tuo atveju, jeigu skundas bÅ«tų patenkintas, praÅ¡o atidėti sprendimo vykdymÄ , mokėjimus iÅ¡dėstant proporcingai per vienerius metus.

Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjos reikalavimo iÅ¡mokėti laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gegužės 3 d. susidariusiÄ neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį. Byloje tarp Å¡alių nėra ginčo dėl pareiÅ¡kėjos eitų pareigų ir fakto, kad nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gegužės 3 d. pareiÅ¡kėjos pareiginės algos koeficientas buvo sumažintas.Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra atsiliepime į skundÄ praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ nurodęs, kad teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui priteisti darbo užmokestį taikytinu 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminu, nustatytu DK 27 straipsnio 2 dalyje (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011). DK 27 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senačiai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos.

IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. CK 1.127 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . PareiÅ¡kėjos praÅ¡oma priteisti darbo užmokesčio nepriemokos suma susidarė per laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gegužės 3 d., o pareiÅ¡kėja į teismÄ su skundu kreipėsi 2013 m. lapkričio 22 d. (b. l. 8).

Kadangi pagal DK nuostatas, darbo užmokestis turi bÅ«ti mokamas ne rečiau kaip kas mėnesį, pareiÅ¡kėja ne vėliau kaip kiekvieno mėnesio atlyginimo mokėjimo dienÄ galėjo suprasti, ar darbo užmokestis už praėjusį mėnesį jai buvo iÅ¡mokėtas teisingai. Atsižvelgiant į Generalinės prokuratÅ«ros atsiliepime pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį ir į DK 27 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , kad bendras ieÅ¡kinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra 3 metai, taip pat CK I knygos VII skyriaus nuostatas dėl ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėja reikalavimams, kildinamiems iÅ¡ laikotarpio nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 21 d.

įskaitytinai, skundÄ teismui pateikė praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ . PareiÅ¡kėja ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinti teismo neprašė, teismas ex officio taip pat nenustatė senaties termino atnaujinimo pagrindų. IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti reikalavimÄ (CK 1.131 straipsnio 1 dalis), todėl pareiÅ¡kėjos reikalavimas už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 21 d. atmestinas. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra atsiliepime į skundÄ taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra taikytinas ir DK 301 straipsnis, nustatantis, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už 3 metus.

Å i DK nuostata nagrinėjamoje byloje netaikoma, nes 2014 m. gegužės 8 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė nutarimÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija), Lietuvos Respublikos darbo kodekso 298 straipsnio (2002 m. birželio 4 d. redakcija), 301 straipsnio (2012 m. birželio 26 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame, inter alia, konstatavo, kad DK 301 straipsnis (2012 m. birželio 26 d. redakcija) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija).

Prokurorų tarnybos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymas, kurio 49 straipsnyje nurodyta, kad prokurorų darbo užmokestį nustato Darbo apmokėjimo įstatymas. Darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamÄ pareiginės algos koeficientÄ , nustatytÄ Å¡io įstatymo priedėlyje, padauginus iÅ¡ bazinio dydžio. Prokurorų pareiginės algos koeficientai yra nustatyti Darbo apmokėjimo statymo priedėlio III skirsnyje.

Nuo 2009 m. gegužės 1 d. prokurorams Å¡ie koeficientai buvo sumažinti. Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. pareiginės algos koeficientai prokurorams buvo sumažinti antrÄ kartÄ . 2009 m. liepos 17 d. Darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis numatė, kad III skirsnyje pakeisti pareiginės algos koeficientai galioja iki 2010 m. gruodžio 31 d. Å is terminas vėliau kelis kartus buvo pratęstas.2014 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė nutarimÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti prokurorų ir kai kurių kitų valstybės pareigÅ«nų pareiginės algos koeficientai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansiniai padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime konstatavo, kad pareiginės algos koeficientai prokurorams buvo sumažinti skirtingu mastu, t. y. nuo 3 proc. iki 18,65 proc. ir padarė iÅ¡vadÄ , kad Darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2009 m. liepos 17 d. redakcija) III skirsnyje nustatytas neproporcingas prokurorų pareiginės algos koeficientų mažinimo mastas, inter alia pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų prokurorų atlyginimų dydžių proporcijos (atliekančio sudėtingÄ aukÅ¡tos kvalifikacijos darbÄ , kuriam reikalinga didelė patirtis ir atsakomybė, prokuroro atlyginimo dydis priartintas prie mažiau sudėtingÄ darbÄ , kuriam reikalinga mažesnė patirtis ir atsakomybė, dirbančio žemesnės kvalifikacijos asmens atlyginimo, o tam tikrais atvejais net sulygintas su juo).

Konstatuotas tokio teisinio reguliavimo prieÅ¡taravimas Lietuvos Respublikos Konstitucijai ta apimtimi, kiek jame buvo nustatyti neproporcingai sumažinti prokurorų pareiginės algos koeficientai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad atitinkamai taip pat (tokia pačia apimtimi) Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieÅ¡taravo ir III skirsnio galiojimo termino pratęsimas iki 2013 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, užtikrindamas konstitucinės jurisprudencijos tęstinumÄ (nuoseklumÄ , neprieÅ¡taringumÄ ) ir savo sprendimų prognozuojamumÄ , remdamasis savo jau suformuota oficialiÄ ja konstitucine doktrina ir precedentais, 2014 m. gruodžio 22 d. nutarime nurodė, kad oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos, suformuotos 2013 m. liepos 1 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – 2013 m. liepos 1 d. nutarimas) mutatis mutandis taikytinos ir teisiniam reguliavimui, kuriuo dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties buvo mažinami prokurorų ir kitų valstybės pareigūnų atlyginimai.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės kraÅ¡to apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatyme (toliau – Ä®gyvendinimo įstatymas) numatyta nustatyti patirtų praradimų grÄ Å¾inimo mechanizmÄ , kuris bÅ«tų taikomas asmenims, kurių darbo užmokestis (atlyginimas) ekonominės krizės laikotarpiu buvo mažintas, vadovaujantis įstatymų nuostatomis, kurias Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino prieÅ¡taraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai 2013 m. liepos 1 d. ir 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimais.

MinėtÄ mechanizmÄ pateikti iÅ¡ pradžių buvo planuota iki 2014 m. gegužės 1 d., tačiau vėliau Å¡is terminas buvo pratęstas iki 2015 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. priėmė nutarimÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos įstatymo, kuriuo atidėtas dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ reglamentuojančio įstatymo projekto pateikimo terminas, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame konstatavo, kad atidėjimas, nustatytas Ä®gyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatyme, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai.2015 m. rugsėjo 1 d.

įsigaliojo Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymas (toliau – ir Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatymas), nustatantis patirtų praradimų kompensavimo dydžius, terminus ir kitus esminius elementus. Jame nustatyta, kad įstatymas taikomas asmenims (jiems mirus – jų įpėdiniams), kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas), vadovaujantis inter alia Darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnių nuostatomis, galiojusiomis nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (1 straipsnio 9 punktas).

Apibendrinat iÅ¡dėstytÄ teisinį reguliavimÄ , pareiÅ¡kėjos patirtų praradimų kompensavimas gali bÅ«ti užtikrintas remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, kurie nustatyti Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatyme, kadangi Å¡iame įstatyme patirtų praradimų kompensavimo mechanizmas yra nustatytas ir prokurorams, pirmÄ jÄ mokėtinos sumos procentinę dalį numatant iÅ¡mokėti 2016 metais (2 straipsnio 7 punkto 1 papunktis).

Teismo vertinimu, atsižvelgus į susiklosčiusios situacijos panaÅ¡umÄ (dėl ekonomikos krizės neproporcingai atlyginimas buvo sumažintas tiek valstybės tarnautojams, tiek prokurorams), Å¡iuo atveju yra teisinis pagrindas remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendimuose administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016 suformuota praktika. Å iuose sprendimuose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo, 2014 m. balandžio 16 d. sprendimo ir 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimo nuostatas, padarė iÅ¡vadÄ , kad pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡tarauja inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, Konstitucinis Teismas nustatė konkretų Å¡io prieÅ¡taravimo pasekmių Å¡alinimo bÅ«dÄ â€“ įpareigojimÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį. 2014 m. gruodžio 22 d. nutarime Konstitucinis Teismas nustatė analogiÅ¡kÄ Ä¯pareigojimÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ .

Taigi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos suformuotoje teismų praktikoje įtvirtinta, kad patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendimuose administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016 suformuota praktika yra nuosekliai plėtojama toliau (žr., pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-572-520/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eA-885-552/2016 ir kt.).Teismas, įvertinęs iÅ¡dėstytÄ , konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjos dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirti praradimai turi bÅ«ti kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , todėl nėra pagrindo tenkinti reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintÄ darbo užmokestį (atlyginimÄ ) mokėjusiai institucijai (Å¡iuo atveju – Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai) Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti patirtus praradimus tiek, kiek Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. gruodžio 22 d. nutarime pripažino, kad jie buvo neproporcingi.Byloje atsakovės yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija anksčiau minėtoje administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo savo nuoseklioje praktikoje atsakovu pripažino institucijÄ , kurioje valstybės tarnautojas (pareigÅ«nas) ėjo pareigas (tarnavo), o ne Lietuvos valstybę. Taigi, nagrinėjamu atveju tinkama atsakovė byloje yra Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra.Pažymėtina, kad nors Å¡i byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d.

įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.), tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas nustato pareiÅ¡kėjams palankesnį vieno mėnesio sprendimo apskundimo terminÄ , todėl jis taikytinas vietoje anksčiau galiojusio keturiolikos dienų apskundimo termino.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu (1999 m. sausio 14 d.

įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) ir 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjos I. D. skundÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                  Irena Paulauskienė