e7eea476-0ce9-49eb-8109-b71dfdeee5a7 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?NuoraÅ¡as (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugpjūčio 5 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų D. D. ir B. M. P. D. pareiÅ¡kimÄ dėl civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡o pakeitimo, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami panaikinti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl D.

J. santuokos įtraukimo į apskaitÄ â€œ, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl D. J. D. gimimo įtraukimo į apskaitÄ â€œ bei (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. L. D. gimimo įtraukimo į apskaitÄ â€œ; įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiÅ¡kėjos pavardę į „D.“ ir iÅ¡duoti naujÄ santuokos sudarymo įraÅ¡Ä ;

įtraukti į apskaitÄ užsienyje gimusių nepilnamečių vaikų D. J. D., gimusio (duomenys neskelbtini) ir R. L. D., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimÄ Ä¯ apskaitÄ , iÅ¡duodant vaikams gimimo įraÅ¡us su pavarde „D.“. PareiÅ¡kėja nurodė, jog (duomenys neskelbtini) C. O. (duomenys neskelbtini) vietovėje ((duomenys neskelbtini)) susituokė su (duomenys neskelbtini) piliečiu B. M. P. D.. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėja kreipėsi į Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrių, praÅ¡ydama įtraukti santuokÄ Ä¯ apskaita ir suteikti jai vyro pavardę.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės skyrius pateikė (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadÄ , kuria nusprendė netenkinti praÅ¡ymo, nes lietuviÅ¡koje abėcėlėje nėra raidės „x“; buvo pasiÅ«lytas pavardės variantas „D.“. PareiÅ¡kėja neturėjo kitos iÅ¡eities, nei sutikti su siÅ«lomu sugramatintu variantu. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) PareiÅ¡kėjų Å¡eima persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) valstybę, kurioje jiems gimė du vaikai: (duomenys neskelbtini) gimė D.

J. D., o (duomenys neskelbtini) gimė R. L. D.. (duomenys neskelbtini) mėnesį pareiÅ¡kėjai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių su dviem praÅ¡ymais įtraukti užsienyje gimusių vaikų gimimÄ Ä¯ apskaitÄ . Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius (duomenys neskelbtini) raÅ¡tu bei (duomenys neskelbtini) raÅ¡tu atsisakė tenkinti praÅ¡ymus. PareiÅ¡kėjai mano, kad taip pažeidžiama jų teisė pasirinkti bendrÄ Å¡eimos pavardę.

Å iuo metu PareiÅ¡kėjos pase įraÅ¡yta pavardė D. jos gyvenamojoje Å¡alyje (duomenys neskelbtini) yra dažniausiai priimama kaip klaidingai užraÅ¡yta pavardė, ypač kai jos pasas pateikiamas kartu su sutuoktinio pasu. Tokioje pačioje situacijoje gali atsidurti ir du nepilnamečiai vaikai, kurių pavardė Lietuvoje iÅ¡duotuose dokumentuose skirsis nuo jų pavardės originaliuose gimimo liudijimuose, taip pat skirsis nuo tėvo pavardės. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ nurodė jį spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Pažymėjo, jog vadovaujantis Å¡iuo metu galiojančiais teisės aktais neturėjo galimybės patenkinti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes su raidėmis „w“, „q“, ar „x“ į civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡us įraÅ¡o tik vykdydamas Å¡iuo klausimu priimtus teismo sprendimus. BÅ«tent dėl tos priežasties, jog civilinės metrikacijos skyriai, vykdydami teismo sprendimus, įtraukia į apskaitÄ užsienyje sudarytÄ santuokÄ ar vaiko gimimÄ , ar pakeičia jau sudarytÄ civilinės bÅ«klės akto (gimimo ar santuokos) įraÅ¡Ä , įraÅ¡ant raides „w“, „q“ ar „x“, Lietuvos Respublikos gyventojų registre atsiranda duomenys apie sudarytus įraÅ¡us su minėtomis raidėmis.

Atitinkamai su Å¡iomis raidėmis Lietuvos Respublikos piliečiams iÅ¡duodami asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai. Nesant teisinio reglamentavimo Å¡iuo klausimu, Vilniaus miesto CM skyrius raides „w“, „q“, ar „x“ į civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡us turi teisę įraÅ¡yti Lietuvos Respublikos piliečiams tik vykdydama priimtus Teismų sprendimus. Pažymėjo, kad nemažai Lietuvos piliečių yra sudarę santuokas su kitataučiais, o asmens privataus ir Å¡eimos gyvenimo neliečiamumas turi bÅ«ti prioritetas prieÅ¡ valstybės pageidavimÄ saugoti kultÅ«rinį identitetÄ , neatsižvelgiant į naujai susiklosčiusias sÄ lygas Lietuvai tapus Europos SÄ jungos nare, į laisvÄ piliečių judėjimÄ , į tai, kad Europos SÄ jungos valstybių narių sienos nebėra valstybes skiriančios ribos, ribojant asmens įstatyminę teisę pasirinkti savo pavardę (neprieÅ¡taraujančiÄ vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei), į tai, kad asmenims yra sukeliami dideli nepatogumai turint skirtingai raÅ¡omas sutuoktinių pavardes, į tai, kad tokių asmenų vaikų pavardė visuomet skirsis nuo tėvo arba motinos pavardės, taip suvaržant ir apribojant jų teises bei teisėtus interesus, taip pat į tai, kad trÅ«ksta Ä®statymų leidėjo iniciatyvos minėtais klausimais.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė iÅ¡vadÄ byloje, kurioje nurodė, jog pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas prieÅ¡tarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams. PaaiÅ¡kino, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtinti] Civilinės bÅ«klės aktų registravimo taisyklių 23 p. civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai sudaromi lietuvių kalba, Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡e nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių raÅ¡ymo dokumentuose tvarkÄ .

Prašė bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. PareiÅ¡kimas tenkinamas. Byloje kilo ginčas dėl civilinės bÅ«klės aktų sudarymo su lietuvių kalboje nenaudojama raide „x“. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 514 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas bylÄ dėl civilinės bÅ«klės akto registravimo, akto įraÅ¡o atkÅ«rimo, pakeitimo, papildymo, iÅ¡taisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės bÅ«klės aktÄ registruoti ar akto įraÅ¡Ä atkurti, papildyti, pakeisti, iÅ¡taisyti ar anuliuoti arba jeigu Å¡ie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.

Byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėja (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) susituokė su B. M. P. D.. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėja kreipėsi į Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrių, praÅ¡ydama įtraukti santuokÄ Ä¯ apskaita ir suteikti jai vyro pavardę. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės skyrius pateikė (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadÄ , kuria nusprendė netenkinti praÅ¡ymo, nes lietuviÅ¡koje abėcėlėje nėra raidės „x“; buvo pasiÅ«lytas pavardės variantas „D.“.

IÅ¡ (duomenys neskelbtini) PareiÅ¡kėjų Å¡eima persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) valstybę, kurioje jiems gimė du vaikai: (duomenys neskelbtini) gimė D. J. D., o (duomenys neskelbtini) gimė R. L. D.. (duomenys neskelbtini) mėnesį pareiÅ¡kėjai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių su dviem praÅ¡ymais įtraukti užsienyje gimusių vaikų gimimÄ Ä¯ apskaitÄ . Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius (duomenys neskelbtini) raÅ¡tu bei (duomenys neskelbtini) raÅ¡tu atsisakė tenkinti praÅ¡ymus.

Nesutikdami su tokiais sprendimais, pareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.20 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi teisę vardÄ . Teisė į vardÄ apima teisę į pavardę, vardÄ (vardus) ir pseudonimÄ . Civilinės bÅ«klės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gegužės 28 d.

įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl civilinės bÅ«klės aktų registravimo taisyklių ir civilinės bÅ«klės aktų įrašų ir kitokių dokumentų formų patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 23 punktas numato, kad civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡e nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių raÅ¡ymo dokumentuose tvarkÄ .

Registruojant ar įtraukiant į apskaitÄ užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės bÅ«klės aktus, Å¡ių asmenų vardai ir pavardės civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡uose raÅ¡omi juos paraidžiui perraÅ¡ant lotyniÅ¡ko pagrindo raÅ¡menimis iÅ¡ asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos iÅ¡duoto atitinkamo dokumento. Kadangi ginčas byloje kilo dėl civilinės bÅ«klės aktų įrašų sudarymo, pagal Taisyklių 23 punktÄ toks įraÅ¡as turi bÅ«ti sudarytas lietuvių kalba, t. y. iÅ¡ lietuvių kalbos raÅ¡menų. 1999 m. spalio 21 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių raÅ¡ymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi bÅ«ti raÅ¡omi valstybine kalba. Taigi asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi bÅ«ti įraÅ¡yti valstybine kalba, nes toks įraÅ¡ymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimÄ , sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu vieÅ¡ajame Lietuvos gyvenime.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba.

Taigi, egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusÄ , kuris reiÅ¡kia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi bÅ«ti raÅ¡omi valstybine kalba, t. y. lietuviÅ¡kai, pagal lietuvių kalbos raÅ¡ymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne. Taigi, teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡us daryti nelietuviÅ¡kais raÅ¡menimis, toks teisinis reglamentavimas galiojo ginčijamo sprendimo priėmimo metu.

Kaip nustatyta, Å¡iuo metu galiojantys nacionalinės teisės aktai nenumato galimybės Lietuvos Respublikos piliečių civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡us daryti nelietuviÅ¡kais raÅ¡menimis, kita vertus, nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, reikÅ¡mingesnė yra tarptautinių teismų praktika sprendžiant tokio pobÅ«džio bylas. Pažymėtina, jog Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iÅ¡ jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, elementų.

N. C. 7 straipsnyje nėra aiÅ¡kios nuorodos į asmens vardÄ ir pavardę, jie yra ne kÄ mažiau susiję su asmens privačiu ir Å¡eimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai Å¡eimai priemonė (Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09). Savo jurisprudencijoje Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad užsienietiÅ¡kų vardų ir pavardžių raÅ¡yba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui.

Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali bÅ«ti laikomas Å¡iame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (2016 m. birželio 2 d. sprendimas N. P. Bogendorff von Wolffersdorff, Nr. C-438/14). Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitetas iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo L. R. praÅ¡ymÄ pakeisti vardÄ ir pavardę į originaliÄ jo formÄ â€žL.

R.“ 2010 m. spalio 28 d. sprendime pripažino Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnio pažeidimÄ byloje Raihman prieÅ¡ LatvijÄ (praneÅ¡imo Nr. 1621/2007), nurodydamas, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kiÅ¡imasis į privatų asmens gyvenimÄ ir pažeidžia žmogaus teises. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje ne kartÄ pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių raÅ¡ybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamÄ privataus ir Å¡eimos gyvenimo sritį.

Sprendime Johansson prieÅ¡ SuomijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 10163/02) Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad vaiko vardo pasirinkimas – tai individualus tėvų pasirinkimas. Teismas pripažino, kad teisiniai ribojimai gali bÅ«ti pateisinami visuomenės gerove, tačiau vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę. Vertinant, ar valstybės įsikiÅ¡imas į naudojimÄ si savo vardu ir pavarde, atitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, inter alia atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais raÅ¡menimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota raÅ¡yba, ar adaptuota raÅ¡yba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimas byloje Bulgakov prieÅ¡ UkrainÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 59894/00).

IÅ¡ aukščiau aptartos tarptautinių teismų jurisprudencijos neabejotinai matyti, jog naudojimasis savo vardu ir pavarde yra pripažįstama sudėtinė teisės į privatų ir Å¡eimos gyvenimÄ dalis ir valstybės kiÅ¡imasis į Å¡iÄ sritį, draudžiant originaliÄ asmens vardo ir pavardės raÅ¡ymÄ , gali bÅ«ti pateisinamas tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiÅ¡kėjai siekia, kad po jų santuokos sudarymo, pareiÅ¡kėjos ir jų nepilnamečių sÅ«nų pavardė bÅ«tų paraÅ¡yta originalia forma su raide „x“, tokia pavarde yra identifikuojamas pareiÅ¡kėjas.

Toks pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas yra grindžiama tikslu iÅ¡vengti įvairių nepatogumų identifikuojant visÄ Å¡eimÄ ir kiekvienÄ asmenį atskirai, taip pat noru, kad visi Å¡eimos nariai turėtų tokiÄ pačiÄ pavardę. Originali pareiÅ¡kėjo pavardė yra sudaryta su lietuvių kalboje nesančia „x“ raide, todėl tokios pavardės įraÅ¡ymas negalimas pagal Å¡iuo metu galiojantį teisinį reglamentavimÄ , tačiau, dėl tarptautinių institucijų jurisprudencijos ir Å¡iuolaikinio gyvenimo poreikių, pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas nėra iÅ¡skirtinis ar neįprastas Å¡iuolaikinio Lietuvos socialinio gyvenimo kontekste: kaip matyti iÅ¡ vieÅ¡ai skelbiamų duomenų, Valstybinė lietuvių kalbos komisija yra pateikusi Lietuvos Respublikos Seimui iÅ¡vadas dėl įstatymų projektų (Nr. XIIP-1653;

XIIP-1675; XIIP-1653(2)), kuriose, be kita ko, nurodoma, jog Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau galimos tam tikros išimtys, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius:

a) užsieniečiams, įgijusiems Lietuvos Respublikos pilietybę, – jų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos iÅ¡duodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įraÅ¡omi lotyniÅ¡kais raÅ¡menimis pagal dokumento Å¡altinį – kitos valstybės iÅ¡duotÄ asmens dokumentÄ (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali bÅ«ti neperteikiami);

b) su užsieniečiu santuokÄ sudariusiems ir jų pavardes paimantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, taip pat tokių sutuoktinių vaikams – jų pavardės gali bÅ«ti raÅ¡omos lotyniÅ¡kais raÅ¡menimis, dokumento Å¡altiniu laikant užsieniečio asmens dokumentÄ ; Konstitucinis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog įstatymų leidėjas, spręsdamas kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi bÅ«ti raÅ¡omi asmens vardas ir pavardė, negali neatsižvelgti į gautas oficialias iÅ¡vadas, įskaitant Valstybinės lietuvių kalbos komisijos oficialiÄ iÅ¡vadÄ , iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ (siÅ«lymus) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eA-3294-624/2017).

Pažymėtina, jog visuotinai žinoma, kad Å¡iuo metu galiojančiuose Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose yra užregistruota Lietuvos piliečių, turinčių varde ar pavardėje raidę „x“, o tai iÅ¡ esmės patvirtina, jog tokio lotyniÅ¡ko raÅ¡mens naudojimas yra įprastas. Duomenų, kad tokio raÅ¡mens naudojimas neigiamai įtakotų valstybinės kalbos statusÄ arba sukeltų didelių nepatogumų valstybinių institucijų veikloje, nenustatyta. Kaip minėta, Taisyklių 23 punktas numato galimybę lotyniÅ¡kų raÅ¡menų naudojimÄ užsienio piliečių ar asmenų be pilietybės civilinės bÅ«klės aktuose.

Teismas nenustatė jokio teisėto pagrindo, kodėl tokia teise negalėtų pasinaudoti už užsieniečio iÅ¡tekėjusi Lietuvos pilietė ir jų vaikai. Pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas minėtoje Johansson prieÅ¡ SuomijÄ byloje pažymėjo, kad jeigu gyventojų registre jau įregistruoti vardai ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultÅ«rinio ir kalbinio tapatumo iÅ¡saugojimui, tai nėra pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardÄ . Ä®vertinus byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , spręstina, kad nenukrypimas nuo Å¡iuo metu galiojančio teisinio reguliavimo bei atsisakymas tenkinti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ , neatitiktų teisingumo principo, bÅ«tų neproporcingas pareiÅ¡kėjų siekiamam tikslui ir galimoms kilti pasekmėms, kurias pareiÅ¡kėjai ir jų vaikai galėtų patirti.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas tenkinamas. Remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis 259, 270, 516 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjų D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. M. P. D., gim. (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl D. J. santuokos įtraukimo į apskaitÄ â€œ. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl D.

J. D. gimimo įtraukimo į apskaitÄ â€œ. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. L. D. gimimo įtraukimo į apskaitÄ â€œ. Ä®pareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiÅ¡kėjos D. D. pavardę į „D.“ ir iÅ¡duoti naujÄ santuokos sudarymo įraÅ¡Ä . Ä®pareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių iÅ¡duoti D.

J. D., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo įraÅ¡Ä su pavarde „D.“. Ä®pareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių iÅ¡duoti R. L. D., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo įraÅ¡Ä su pavarde „D.“. Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ , sprendimÄ elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis iÅ¡siųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Donata Kravčenkienė