e7ee84eb-635e-4310-a10b-c91ef0fe654b · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Savinijus Katauskas Teisėja Irena ŠeškauskienėBaudžiamoji byla Nr. 1A-60-360/2015Teisminio proceso Nr. 1-78-1-00674-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.6.8.; 1.2.26.2.1.; 2.4.1.2.4.6. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLietuvos respublikos vardu 2015 m. balandžio 9 d.  Klaipėda         Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, teisėjų Lino Pauliukėno ir Eduardo Maškevičiaus, sekretoriaujant Sabinai Vigelytei, Redai Tamošauskaitei,dalyvaujant prokurorei Irenai Valadkienei,nuteistajam V.

M.,gynėjui advokatui Regimantui Å pelveriui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. M. gynėjo advokato R. Å pelverio apeliacinį skundÄ dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu              pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir jam paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 metams;             pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimÄ 6 mėnesiams;             vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo bÅ«du ir subendrinta bausmė V.

M. paskirta terminuotas laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams.             Į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas jo laikinojo sulaikymo laikas nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 2 d. įskaitytinai.             Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 6 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant du mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.             Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas ir priteista iÅ¡ nuteistojo V.

M. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, buveinė Kalvarijų g. 147, Vilniuje, 370,91 Lt S. A. gydymo iÅ¡laidų.             S. A. civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas ir priteista jai iÅ¡ nuteistojo V. M. 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,                                                                      n u s t a t ė:

V. M. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiÅ¡kų paskatų ir pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ o bÅ«tent jis 2013 m. gruodžio 1 d., apie 04.25 val., vieÅ¡oje vietoje Plungės r., (duomenys neskelbtini) esančioje pirtyje, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų aplinkinių asmenų akivaizdoje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais veiksmais, pasireiÅ¡kusiais fizinio smurto pavartojimu, kumščiu sudavė S. A. į veidÄ , padarydamas nukentėjusiajai galvos smegenų sukrėtimÄ ir deÅ¡inės pusės kaklo raumenų patempimÄ .

Nuo suduoto smÅ«gio nukentėjusiajai pargriuvus ant žemės, padarė S. A. poodines kraujosruvas deÅ¡iniame žaste bei ant deÅ¡inio klubo Å¡launies, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Dėl galvos smegenų sukrėtimo ir deÅ¡inės pusės kaklo raumenų patempimo padarė nukentėjusiajai sužalojimÄ , atitinkantį nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastÄ .Apeliaciniu skundu nuteistojo V. M. gynėjas advokatas Regimantas Å pelveris praÅ¡o panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį visiÅ¡kai iÅ¡teisinant V.

M. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 str. 2 d. 8 p. ir BK 284 str. 1 d.Apeliantas skunde nurodo, kad prokuroras byloje buvo surašęs kaltinamÄ jį aktÄ , kuriame V. M. buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, nustatytos BK 284 str. 1 d., padarymu.           2014-09-29 teisiamojo posėdžio metu prokuroras pateikė praÅ¡ymÄ dėl kaltinimo pakeitimo, t. y. iÅ¡ esamo kaltinimo pagal BK 284 str. 1 d., pasikeitus nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms ir veikos kvalifikavimui, V. M. kaltinimas buvo perkvalifikuotas į BK 138 str. 2 d. 8 p.       2014-11-06 nuosprendžiu Plungės rajono apylinkės teismas V.

M. pripažino kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. Skunde apeliantas teigia, kad vadovaujantis LR BPK 255 str. 1 d. byla teisme nagrinėjama tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Vadovaujantis BPK 256 str. nuostatomis teismas, nustatytais atvejais gavęs proceso dalyvių praÅ¡ymus, gali pakeisti kaltinimÄ , byloje prokuroras pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinimÄ iÅ¡ vieno straipsnio (BK 284 str. 1 d.) į kitÄ (BK 138 str. 2 d. 8 p.), bet ne papildyti V.

M. kaltinimÄ . Å iuo atveju akivaizdu, jog buvo pažeista V. M. teisė į gynybÄ , kadangi teismas savo nuosprendžiu nepranešęs pakeitė faktines bylos aplinkybes, V. M. veikÄ kvalifikavo kaip dvi atskiras nusikalstamas veikas pagal sutaptį. Taigi nesuteikė V. M. tinkamai modifikuoti savo gynybos strategijos, pasirinkti tinkamos gynybos taktikos pagal papildomai kvalifikuotÄ veikÄ , todėl buvo pažeistos V. M. konstitucinės teisės į gynybÄ ir teisę žinoti, kuo yra kaltinamas.Taip pat apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje teismas kvalifikuodamas nesunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, nurodė, kad V.

M. „<... > siekdamas pademonstruoti aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į nukentėjusiÄ jÄ S. A. bei kitus aplinkui buvusius asmenis, vykusioje gimtadienio Å¡ventėje elgėsi agresyviai, kaip nurodė nukentėjusioji ir liudytojas R. E., ieÅ¡kojo priekabių, daužė taures, S. A. be jokio pagrindo įžeidinėjo ir jai sudavė smÅ«gį į veidÄ , nuo ko S. A. nugriuvo ant žemės“. Kaip toliau teigiama skunde, teismas tik deklaratyviai konstatavo, kad V.

M. nepagarbiai, niekinamai žiūrėjo į kitus, ir atkreipė dėmesį, kad šventės metu buvo vartojamas alkoholis (visų dalyvių), S. A. nuvirtimo metas vėlyvas (4.25 val. nakties, o šventė prasidėjo 19 val. vakaro), smūgio niekas nematė, todėl kvalifikavimas dėl chuliganiškų paskatų yra nepagrįstas buvusių aplinkybių atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju teismas vienpusiškai vertino V. M. veiksmus, nenagrinėdamas ir neatskleisdamas V. M. galbūt padaryto smūgio motyvo, prasivardžiavimo konteksto ir tai, kokioje situacijoje ir kokiomis aplinkybėmis tas buvo išsakyta.

Toliau skunde teigiama, kad teismas visiÅ¡kai nepasisakė ir nekreipė dėmesio į byloje esantį pačios nukentėjusiosios S. A. pareiÅ¡kimÄ , kuriame ji nurodo, kad V. M. pretenzijų neturi, o dėl minėtų įvykių ir susiklosčiusių aplinkybių taip pat jaučia atsakomybę. S. A. patvirtino, kad tokį raÅ¡tÄ rašė pati laisva valia V. M. žmonos praÅ¡ymu. Apeliantas mano, kad Å¡io raÅ¡telio turinys ir atskleidžia, kad S. A. kažkokiais veiksmais (elgesiu, veiksmais, žodžiais) prisidėjo prie konflikto (V.

M. nukentėjusioji įžeidinėjo). Skunde teigiama, kad esant faktinėms aplinkybėms, kvalifikuojamos V. M. nusikalstamos veikos padarymo vietos negalima laikyti vieÅ¡Ä ja vieta, nes pastarajai keliami reikalavimai neatitinka LAT praktikoje nurodomų vieÅ¡osios vietos bÅ«tinųjų požymių. Norint tinkamai įvertinti vieÅ¡osios vietos sÄ vokÄ nagrinėjamu atveju bÅ«tina paminėti pateikiamas bylos aplinkybes, kurios buvo nustatytos teisminio nagrinėjimo metu: pirtis priklauso vienam iÅ¡ Å¡ventėje dalyvavusių asmenų – Ž.

K.; pirtis yra privačioje teritorijoje (Ž. K. žemės sklype), į kuriÄ paÅ¡aliniai asmenys negali patekti, ji nėra nuomojama; pirtis yra atskira nuo gyvenamųjų patalpų – namo, miegamųjų patalpų pirtyje nėra; pirties savininkas Ž. K. nurodė, kad niekas dėl įvykusio įvykio pretenzijų ar nusiskundimų jam nekėlė; konflikto laikas – apie 4.25 val., t. y. kai jau dauguma Å¡ventės dalyvių buvo iÅ¡siskirstę, o visi likusieji vartoję alkoholį; gretimame pastate miegoję Å¡ventės dalyviai ir kiti asmenys, kilusio konflikto negirdėjo, t. y. nebuvo pažeista žmonių rimties teisė netrukdyti jiems.

Taigi skundžiamu nuosprendžiu sukuriama situacija, kad bet kurioje vietoje smurto panaudojimas, kad ir vieno smūgio sudavimas kitam asmeniui yra traktuojamas, jog veika buvo nukreipta viešajai tvarkai pažeisti. Apeliantas mano, kad tokia teisminė praktika yra ydinga ir nukrypstanti nuo LAT suformuotos praktikos dėl viešosios vietos apibūdinančių kriterijų.             Skunde taip pat teigiama, kad skundžiamas nuosprendis, pagal kurį V. M. pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 2 d. 8 p., yra paremtas 2014-07-23 ekspertizės aktu, kuriame nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas – nesunkus.

Išvados yra pateiktos išimtinai remiantis tik juridiniu elementu – sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, tačiau neatsižvelgiama i medicininius kriterijus. Nagrinėjamu atveju kyla pagrįstos abejonės dėl nustatytų S. A. sužalojimų ir medicininiuose dokumentuose nurodytų duomenų apie jos gydymo trukmę. Šie duomenys neatitinka objektyvių kūno sužalojimo duomenų, nes kaklo raumenų patempimas nėra pagrįstas objektyviais neurologiniais požymiais, kaip ir galvos smegenų sukrėtimas.

Kaklo raumenų gijimas buvo be komplikacijų, o iÅ¡sakytas S. A. sveikatos apibÅ«dinimas (dėl galvos svaigimo ir kaklo raumens skaudėjimo) gydytojui buvo paremtas tik pačios suformuotais subjektyviais kriterijais, dėl to gydytojas tęsė nedarbingumo pažymėjimus. Å iuo atveju ilgesnis nei 10 dienų gydymo laikotarpis neatitinka nustatytų sužalojimų pobÅ«džio, todėl vertindamas sveikatos sutrikdymo mastÄ , ekspertas privalėjo sveikatos sutrikdymo mastÄ nustatyti turimais sužalojimo objektyviais duomenimis ir teismas vertindamas ekspertizės aktÄ turėjo vertinti duomenis taip pat, kaip ir kitus duomenis visos bylos kontekste.Apeliantas taip pat nurodo, kad byloje nustatyti faktiniai duomenys, kurie paneigia teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad V.

M. kumščiu sudavė S. A. į veidÄ , padarydamas nukentėjusiajai galvos smegenų sukrėtimÄ ir deÅ¡inės pusės kaklo raumenų patempimÄ , o bÅ«tent: tokie faktiniai duomenys yra Å¡ie: visi įvykio dalyviai buvo vartoję alkoholį, iÅ¡ jų ir pati nukentėjusioji S. A.; nė vienas įvykio dalyvis nematė, kad V. M. bÅ«tų sudavęs S. A.; S. A. nežymus sveikatos sutrikdymas sukeltas dėl „poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame žaste bei deÅ¡inio klubo Å¡launies srityje“, o vėliau po ekspertizės nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl galvos smegenų sukrėtimo, deÅ¡inės pusės kaklo raumenų patempimo, tačiau Å¡ie duomenys nėra susiję su padarytu sužalojimu veide ar galvoje, niekur nėra fiksuoti duomenys apie fiziologinius galvos ir/ar veido sumuÅ¡imus, nes pagal kaltinimÄ buvo suduotas toks smÅ«gis, kad nukentėjusiajai sukrėstos smegenys bei patempti kaklo raumenys, ir dėl to nukentėjusioji nuvirto ir patyrė poodines kraujosruvas deÅ¡iniame žaste bei ant deÅ¡iniojo klubo Å¡launies, tačiau nelogiÅ¡ka aplinkybė, kad po tokio smÅ«gio neatsirastų mėlynė ar kitokio pobÅ«džio sumuÅ¡imas, kurio iÅ¡oriÅ¡kai nesimatytų, juo labiau, kad Å¡launies ir žasto mėlynės fiksuojamos medicininiuose dokumentuose; nukentėjusioji dėl teisiamojo posėdžio metu dėl neaiÅ¡kių priežasčių pakeitė pozicijÄ , nes pareiÅ¡kime buvo nurodžiusi, kad V.

M. pretenzijų neturi, o dėl įvykių ir susiklosčiusių aplinkybių taip pat jaučia atsakomybę.Skunde taip pat nesutinkama su priteista 5000 Lt neturtinės žalos suma, nurodant kad ji yra per didelė ir turi bÅ«ti sumažinta. Apeliantas nurodo, kad teismas vertindamas visų aplinkybių visumÄ â€“Â S. A. pareiÅ¡kimÄ , kuriame ji pripažįsta, kad dėl įvykio pati jaučiasi kalta, S. A. girtumÄ , taip pat tai, kad paties smÅ«gio, kaip pažeminimo veiksmo, aplinkiniai asmenys nematė, – privalėjo atsižvelgti į įvykio aplinkybes, inkriminuojamo veiksmo skaičių (vienas smÅ«gis), pobÅ«dį, vietÄ ir laikÄ , ir tinkamai įgyvendindamas teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus priteisti mažesnę neturtinę žalÄ .Apeliantas skunde praÅ¡o, kad jei apeliacinės instancijos teismas pripažins V.

M. padariusį nusikalstamas veikas pagal BK 138 str. 2str. 8 p. ir/ar BK 284 str. 1 d. bei paliks galioti bausmės vykdymo atidėjimÄ , praÅ¡o neskirti baudžiamojo poveikio priemonės arba jÄ keisti kita, kuri nevaržytų V. M. vykdomos individualios veiklos laisvės.Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, numatytų BPK 320 str. 3 d., pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistajam V.

M. patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Dėl papildomos nusikalstamos veikos kvalifikavimoSkunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas pripažindamas V. M. kaltu pagal BK 284 str. 1 d. pažeidė jo teisę į gynybÄ . IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad prokurorė teisiamojo posėdžio metu pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinimÄ iÅ¡ BK 284 str. 1 d. į BK 138 str. 2 d. 8 p. ( b. l. 132) bei teisiamojo posėdžio metu baigiamosiose kalbose prokurorė prašė V. M. pripažinti kaltu tik pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir jam paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ 3 metams.

Taigi nors byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota dėl nusikalstamos veikos pagal BK 284 str. 1 d., tačiau teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prokuroro praÅ¡ymas dėl kaltinimo pakeitimo V. M. ir prokuroras, vadovaudamasis BPK 256 str. 1 d. 2 d., prašė kaltinamajame akte pakeisti iÅ¡dėstytas V. M. nusikalstamos veikos faktines aplinkybes iÅ¡ esmės skirtingomis ir veikÄ kvalifikuoti pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. Apylinkės teismas nuosprendžiu V. M. pripažino kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir BK 138 str. 1 d. 8 p. Teisėjų kolegija mano, kad apylinkės teismas peržengė kompetencijos ribas ir A.

M. nuteisė pagal nusikalstamÄ veikÄ , dėl kurios nėra perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, nes BPK 255 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tokiu bÅ«du apylinkės teismas peržengė kompetencijos ribas, suvaržė įstatymų garantuotas nuteistojo teises, tai pripažįstama esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu ir V. M. dėl nusikalstamos veikos pagal BK 284 str. 1 d. turi bÅ«ti iÅ¡teisintas.

Dėl apeliacinio skundo motyvų, susijusių su įrodymų vertinimu ir veikos kvalifikavimu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , kai jis padaromas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, t. y. dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį.

ChuliganiÅ¡kos paskatos yra veikÄ kvalifikuojanti aplinkybė, kuri yra įrodinėjimo dalykas, todėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas gali bÅ«ti taikomas tik nustačius, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – bÅ«tent chuliganiÅ¡kos paskatos. ChuliganiÅ¡kos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimÄ , siekis prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikÅ¡mė dingstis.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs iÅ¡tirtus įrodymus, konstatavo, kad V. M., siekdamas pademonstruoti aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į nukentėjusiÄ jÄ S. A. bei kitus buvusius asmenis, vykusioje gimtadienio Å¡ventėje elgėsi agresyviai, kaip nurodė nukentėjusioji ir liudytojas R. E., ieÅ¡kojo priekabių, daužė taures, S. A. be jokio pagrindo įžeidinėjo ir jai sudavė smÅ«gį į veidÄ , nuo to S. A. pargriuvo ant žemės, todėl V.

M. veikoje yra požymiai nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 2 d. 8 p. Teisėjų kolegija visiÅ¡kai pritaria Å¡iai apylinkės teismo pozicijai, kadangi iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. M. smÅ«gį S. A. sudavė visiÅ¡kai be jokios dingsties, kitų žmonių akivaizdoje. Byloje nėra duomenų, kad smurtinę veikÄ nulėmė pavydas, kerÅ¡tas, pyktis ar kitokios paskatos, kurios bÅ«tų kilusios dėl nuteistojo ir nukentėjusiosios asmeninių santykių, taip pat nėra duomenų, kad nukentėjusioji atliko kokius nors neteisėtus veiksmus prieÅ¡ nuteistÄ jį.

Teisiamojo posėdžio metu S. A. parodė, kad nuteistojo anksčiau nepažinojo, jį tik buvo mačiusi, jis tÄ vakarÄ jÄ Ä¯Å¾eidė pavadindamas necenzÅ«riniais žodžiais ir be jokios dingsties sudavė smÅ«gį į veidÄ , nuo kurio ji pargriuvo (b. l. 87). Tai, kad V. M. jÄ Ä¯Å¾eidinėjo, nereiÅ¡kia, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios buvo kokie nors asmeniniai santykiai, nes iki to vienas kitÄ pažinojo tik iÅ¡ matymo ir kad S. A. parašė raÅ¡tÄ , jog V. M. pretenzijų neturi, neduoda pagrindo manyti, kad nusikaltimas buvo padarytas dėl asmeninių paskatų.

Ta aplinkybė, kad apelianto pateikiami faktai įvertinti kitaip, nei jis mano esant teisinga, nereiÅ¡kia, kad Å¡is vertinimas neatitinka tai reglamentuojančių LR BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų.Apeliaciniame skunde advokatas teigia, kad ekspertizės akte duotos iÅ¡vados pateiktos iÅ¡imtinai remiantis tik juridiniu elementu – sveikatos sutrikdymu ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, tačiau neatsižvelgiant į medicininius kriterijus. Siekiant paÅ¡alinti Å¡ias abejones, apygardos teisme buvo nuspręsta atlikti įrodymų tyrimÄ kviečiant į posėdį ekspertÄ specialistÄ R.

P. Pečkų. Teismo posėdžio metu ekspertas R. P. Pečkus parodė, kad ekspertizės iÅ¡vados buvo pateiktos atlikus ekspertizę pagal pateiktus medicininius dokumentus ir remiantis taisyklėmis. S. A. gydęs gydytojas buvo neurologas, kuris iÅ¡mano savo sritį, turi licencijÄ . Medicininiai kriterijai yra bÅ«tini nustatant gydymosi laikotarpį (b. l. 183). IÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji S. A. 2013-12-03 (praėjus kiek daugiau nei parai nuo įvykio) kreipėsi į neurologÄ ir jai buvo diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas ir deÅ¡inės pusės kaklo raumenų patempimas, tai įrodo, kad nukentėjusioji nuo pat pradžių skundėsi Å¡iais negalavimais, o ne vėliau juos nurodė.

Be to, nustatytÄ diagnozę – galvos smegenų sukrėtimÄ â€“ fiksavo ir greitosios medicinos pagalbos specialistai, kai ji iÅ¡kart po įvykio buvo pristatyta į ligoninę (b. l. 14). Tai, kad sunkesnis sveikatos sutrikdymo mastas buvo nustatytas vėliau, tai yra teisiamojo posėdžio metu, nepaneigia greitosios medicinos pagalbos specialistų ir neurologo nustatytos diagnozės ir gydymosi laikotarpio bei eksperto pateiktos iÅ¡vados. Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti gydytojo neurologo užfiksuotais duomenimis bei vėliau eksperto pateikta iÅ¡vada, kad dėl galvos smegenų sukrėtimo, deÅ¡inės pusės kaklo raumenų patempimo nukentėjusiosios S. A. sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų ir jos sužalojimas atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastÄ , todėl anksčiau paminėtas apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.Teismo kolegija mano, kad apelianto skundo argumentai, jog nėra įrodymų, kad V.

M. sudavė smÅ«gį nukentėjusiajai S. A., dėl to ji buvo sužalota, o apkaltinamasis nuosprendis negali remtis prielaidomis, yra nepagrįsti. Baudžiamosios bylos duomenys – nukentėjusiosios parodymai, liudytojų parodymai, specialisto iÅ¡vada, ekspertizės aktas, tarnybinis praneÅ¡imas – patvirtina, kad nuteistojo V. M. suduotu smÅ«giu nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji S. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jÄ V.

M. tÄ vakarÄ kelis kartus pavadino necenzÅ«riniais žodžiais, po to priėjęs prie jos trenkė kumščiu į veidÄ , į nosį, po to ji krito deÅ¡ine puse ir susitrenkė galvÄ , rankÄ , kojÄ , prarado sÄ monę (b. l. 87). Apklaustas kaip liudytojas R. E. parodė, kad einant į laukÄ parÅ«kyti iÅ¡girdo I. M. Å¡auksmÄ , atsisukęs pamatė, kad S. A. gulėjo ant grindinio, Å¡alia Ž. K. laikė ant grindų prispaudęs V. M.. Jis smÅ«gio sudavimo nematė, iÅ¡ vaizdo suprato, kad smogė V.

M., tÄ patvirtino jam S. A. ir I. M. (b. l. 88). Apklausta kaip liudytoja I. M. parodė, kad sėdint prie stalo, R. E. paklausus V. M., kodėl įžeidinėja S. A. ir po kiek laiko pastarajam atsistojus, pamatė, kad S. A. guli ant grindų, ar V. M. kas laikė prispaustÄ prie grindinio, neatsimena, ji iÅ¡kart išėjo į laukÄ (b. l. 88). Apklausta kaip liudytoja K. K. parodė, kad smÅ«gio sudavimo ji nematė, tačiau V. M. laikė prispaudę prie grindinio, nes pasirodė, kad jis gali kÄ nors blogo padaryti.

Kas kvietė policijos pareigÅ«nus, neprisimena, nurodo, jog buvo daug asmenų, kurie kvietė (b. l. 89). Apklaustas kaip liudytojas P. R. parodė, kad jis pagal praneÅ¡imÄ atvyko į įvykio vietÄ , kur ten buvę asmenys iÅ¡kart nurodė, kad S. A. buvo suduotas smÅ«gis į veidÄ ir ji pargriuvo. V. M. miegojo prie stalo ant suoliuko, pradėjus žadinti nesuprato, kas vyksta, buvo agresyvus. Apie konfliktÄ ir smÅ«gių sudavimÄ jis (P. R.) girdėjo iÅ¡ kelių žmonių, jie teigė, kad buvo konfliktas.

Negali dabar pasakyti, ar ant S. A. kÅ«no matėsi sužalojimai, tačiau jeigu jie kvietė GMP, vadinasi, sužalojimai turėjo bÅ«ti matomi (b. l. 114). 2013-12-01 tarnybiniame praneÅ¡ime P. R. nurodė, kad buvo gautas praneÅ¡imas, kad V. M. namuose neblaivus triukÅ¡mauja, Å¡Å«kauja, yra agresyvus. S. A. paaiÅ¡kino, kad V. M. jÄ vadino „kekÅ¡e“ ir trenkė jai į veidÄ , dėl to ji pargriuvo ir susitrenkė galvÄ Ä¯ grindinį. V. M. trukdė aiÅ¡kintis aplinkybes, buvo agresyvus. S. A. buvo pristatyta į ligoninę, iÅ¡ kurios vėliau gautas praneÅ¡imas, kad diagnozuotas galvos smegenų sumuÅ¡imas (b. l. 3).Nors liudytojai R.

E., I. M., Ž. K., K. K. ir tiesiogiai nepatvirtina matę, jog V. M. sudavė smūgį nukentėjusiajai S. A., tačiau šių liudytojų, pareigūno teisiamojo posėdžio apklausos metu duoti parodymai, tarnybinio pranešimo duomenys patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad ji pargriuvo nuo V. M. suduoto smūgio. Nė vienas iš liudytojų nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu nenurodė, kad nukentėjusioji pargriuvo pati. Tai, kad medicininiuose dokumentuose neužfiksuoti sužalojimai veide, visiškai logiška, kadangi iškart po įvykio ji buvo pristatyta į ligoninę ir sužalojimas veide galėjo nesimatyti arba medikai tiesiog neatkreipė į tai dėmesio.

Medicininė iÅ¡vada ir ekspertizė buvo atliktos tik pagal pateiktus medicininius dokumentus, o objektyviai teismo medicinos specialistų – ekspertų – nukentėjusioji apžiÅ«rėta nebuvo. Kad veide buvo mėlynė, apklausos metu patvirtino ne tik nukentėjusioji, bet ir liudytojas R. E.. Netikėti anksčiau aptartais nukentėjusiosios S. A. bei liudytojų R. E., P. R. parodymais, kurie yra tarpusavyje visiÅ¡kai sutampantys, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Aplinkybių, kurios leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo ir minėti liudytojai nuteistÄ jį V.

M. apkalba, nenustatyta. Vertinant liudytojų I. M., Ž. K., K. K. parodymus, galima teigti, kad teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu jų duoti parodymai nėra nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s, kadangi juos su nuteistuoju sieja giminystės ryÅ¡iai, ir siekiant, kad nuteistasis iÅ¡vengtų baudžiamosios atsakomybės, neatskleidžia tikrųjų įvykio aplinkybių.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , taip pat pats iÅ¡ naujo įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintų įrodymų padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis V.

M. padarė jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 138 str. 2 d. 8 p. Dėl civilinių ieÅ¡kiniųApeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusiosios S. A. priteistas civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos dydžio neatitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų visų įvykusių faktinių aplinkybių kontekste, todėl nukentėjusiajai S. A. priteista 5000 Lt neturtinės žalos suma turi bÅ«ti sumažinta.Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalÄ palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimÄ , teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Ä®vertindamas neturtinę žalÄ pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiÅ¡kesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų vertybių.

Priteisiant neturtinę žalÄ tai gali bÅ«ti padaroma nustatant teisingÄ neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į Å¡ias pažeistas vertybes. Jeigu kaltė pasireiÅ¡kia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimÄ asmeniui, neturtinę žalÄ padariusio asmens tokiu bÅ«du pasireiÅ¡kusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iÅ¡ labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo iÅ¡reikÅ¡ta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai Å¡ie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimÄ , stresÄ ir panaÅ¡iai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju.Apylinkės teismas visiÅ¡kai tenkino nukentėjusiosios S. A. civilinį ieÅ¡kinį ir priteisė 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, apeliaciniu skundu praÅ¡oma sumažinti Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo priteistÄ sumÄ .IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai S. A. klausimÄ , atsižvelgė į tai, kad dėl patirto kÅ«no sužalojimo nukentėjusioji neabejotinai patyrė fizinį skausmÄ tiek įvykio metu dėl suduoto smÅ«gio, tiek dėl vėliau taikyto gydymo.

Dėl kÅ«no sužalojimo nukentėjusioji neiÅ¡vengiamai patyrė kilusius nepatogumus, privalėdama gydytis medicinos įstaigose, taigi buvo apribota judėjimo laisvė. Å ios aplinkybės neiÅ¡vengiamai sÄ lygojo ir emocinį sukrėtimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ .Kolegija pažymi, kad S. A. neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iÅ¡ labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o V. M. kaltė dėl sveikatos sužalojimo iÅ¡reikÅ¡ta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, kurie nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti.

Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, kolegija pritaria apelianto argumentams ir mano, kad apylinkės teismas ne visiÅ¡kai įvertino aplinkybių visumÄ â€“ inkriminuojamo veiksmo skaičiaus, pobÅ«džio, vietos, laiko – bei nepakankamai atsižvelgė į nusikaltimÄ padariusio asmens bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrÄ , be to, neatsižvelgė ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ . Todėl, vadovaudamasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į teismų praktikÄ baudžiamosiose bylose, esant tokiai pat nuteistųjų kaltės rÅ«Å¡iai (tiesioginė tyčia), panaÅ¡aus pavojingumo veikai (sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų), tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui (nesunkus sveikatos sutrikdymas), nukentėjusiajai priklausomai nuo reikÅ¡mingų bylos aplinkybių apylinkės teismo nustatytas neturtinės žalos dydis mažinamas iki 868 Eur (tai atitinka 3000 Lt).

Dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonėsNuteistojo advokatas apeliaciniu skundu praÅ¡o neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – du mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, kadangi nuteistajam V. M. tai nesuderinama su vieninteliu jo pragyvenimo Å¡altiniu – jo vykdoma veikla bei jos pobÅ«džiu ir specifika.Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme apeliaciniame skunde nurodo tik vienÄ argumentÄ , t. y., kad tai nesuderinama su jo vykdoma veikla, kuri yra pagrindinis jo pragyvenimo Å¡altinis.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad pirmiausia bet kokia bausmė yra baudžiamosios atsakomybės priemonė, kuria siekiama nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį bei auklėti jį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendrÄ sias gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats nuteistasis, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų nusikalstamų veikų. Taigi bausme siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų. Tokiu bÅ«du įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , taikant prevencines priemones ir kaltininko nubaudimÄ , užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, visuomenės saugumÄ , o ne asmens, padariusio nusikalstamÄ veikÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdyta nusikalstama veika.

Bet kurios baudžiamajame įstatyme numatytos bausmės paskyrimas neiÅ¡vengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui ir vien tai, kad tokios pasekmės kils, negali bÅ«ti vertinama kaip pagrindas paskirtÄ bausmę keisti kita bausme. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.). Paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę atsižvelgiama į kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, motyvus, kaltininko asmenybę.

Teisėjų kolegija pritaria tokiai apylinkės teismo pozicijai ir mano, kad apylinkės teismas visiÅ¡kai pagrįstai paskyrė baudžiamÄ jÄ poveikio priemonę – du mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir jos keisti ar visiÅ¡kai panaikinti apelianto nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies dėl anksčiau nurodytų aplinkybių ir Plungės rajono 2014 m. lapkričio 6 d. nuosprendis keistinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1d. 3 p., 328 str. 3 p., 331 str. 1, 2 d.,n u t a r i a:         Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nuosprendį pakeisti.Pagal LR BK 284 str. 1 d. V. M. iÅ¡teisinti ( BPK 255 straipsnio pagrindu).Priteistos nukentėjusiajai S. A. neturtinės žalos dydį sumažinti ir priteisti iÅ¡ V. M. 868 Eur (tai atitinka 3000 Lt) neturtinei žalai atlyginti.Nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1p. paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo bÅ«du, panaikinti.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                                                          Savinijus Katauskas Teisėjai                                                                                                                Linas Pauliukėnas                                   Eduardas MaÅ¡kevičius                                                                                                                                                                                 Â