2017-08-02 Nr. AB-14718-3-61-3-01876-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-693-520/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01876-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. rugpjūčio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šakių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. P. (toliau – ir pareiškėjas) padavė administraciniam teismui skundą, prašydamas įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Šakių skyrių suteikti pareiškėjui teisę naudotis 1,80 ha ploto valstybės rezervo žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), ir pagal reikalavimus suprojektuoti šį žemės sklypą naudoti bei ilgalaikei nuomai.

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo J. P. skundą.

Teismas nurodė, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog ginčo dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia realizuoti savo subjektinę teisę gauti laikinai naudotis bei išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, t. y. skunde ginčas kildinamas iš ikisutartinių teisinių santykių. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad NŽT šiame teisiniame santykyje dalyvauja ne kaip viešojo administravimo, o kaip civilinių santykių subjektas (kaip ginčo žemės savininkas), todėl keliamas ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, t. y. egzistuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas pagrindas atsisakyti priimti skundą.

II. Pareiškėjas J. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad jis pirmosios instancijos teismui skundė NŽT Šakių skyriaus 2017 m. kovo 20 d. raštą Nr. 18SD-1708-(14.18.104 ) ir NŽT 2017 m. gegužės 12 d. raštą Nr. 18S-1289-(7.5.). Pareiškėjo teigimu, jo keliamas ginčas atitinka abu administraciniams teismams priskiriamų bylų požymius: 1) vienas iš ginčo dalyvių yra viešojo administravimo subjektas, nes atsakovai yra NŽT Šakių skyrius ir NŽT; 2) ginčas kilo iš viešojo administravimo sistemos veiklos, tačiau neturi nei vieno iš civilinį ginčą apibrėžiančių požymių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo J. P. skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka).

Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, sprendė, kad nagrinėjamu atveju byla priskirtina bendrosios kompetencijos teismui, nes NŽT šiame teisiniame santykyje dalyvauja ne kaip viešojo administravimo, o kaip civilinių santykių subjektas (kaip ginčo žemės savininkas), todėl keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio. Pareiškėjas atskirajame skunde tvirtina, kad šioje byloje reiškiami reikalavimai yra išimtinai administracinio teisinio pobūdžio, todėl nagrinėtini administraciniame teisme. Taigi skiriasi pirmosios instancijos teismo ir pareiškėjo pozicijos, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuoja), o nuo to priklauso bylos rūšinis teismingumas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundo priėmimo medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju vyraujančiais (dominuojančiais) santykiais byloje laikytini būtent civiliniai teisiniai santykiai ir dėl to ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administraciniai teismai sprendžia bylas, be kita ko, dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (ABTĮ 17 str. 1 d. 1 p.). ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams. ABTĮ 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis; kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Pareiškėjo argumentas, kad dėl atsisakymo priimti skundą jam aktualus klausimas liks neišspręstas, nepripažįstamas pagrįstu, nes pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išaiškino pareiškėjui teisę dėl kilusio ginčo išsprendimo kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Teisėjų kolegija, atsakydama į pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, kad kilęs ginčas atitinka administraciniams teismams priskiriamų bylų požymius, tačiau neturi nei vieno iš civilinį ginčą apibrėžiančių požymių, pirmiausia pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad apibrėžiant administracinius teisinius ginčus ir atribojant juos nuo privatinių teisinių ginčų, lemiamą reikšmę turi ne teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, subjektų statusas ar jų atliktų veiksmų formalioji išraiška, bet ginčo teisinių santykių pobūdis (esmė) (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1405-143/2015).

Nors pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad jis pirmosios instancijos teismui skundė NŽT Šakių skyriaus 2017 m. kovo 20 d. raštą Nr. 18SD-1708-(14.18.104 ) ir NŽT 2017 m. gegužės 12 d. raštą Nr. 18S-1289-(7.5.), tačiau skunde reikalavimų dėl jų panaikinimo nesuformulavo. Pareiškėjas skunde prašė įpareigoti NŽT Šakių skyrių suteikti pareiškėjui teisę naudotis 1,80 ha ploto valstybės rezervo žemės sklypu ir pagal reikalavimus suprojektuoti šį žemės sklypą naudoti bei ilgalaikei nuomai. Tiek NŽT Šakių skyriaus 2017 m. kovo 20 d. rašto Nr. 18SD-1708-(14.18.104 ) ir NŽT 2017 m. gegužės 12 d. rašto Nr. 18S-1289-(7.5.) turinys, tiek skunde suformuluoti reikalavimai patvirtina, kad, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia realizuoti savo subjektinę teisę gauti laikinai naudotis bei išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, tačiau pareiškėjo prašymai leisti laikinai naudotis ginčo žemės sklypu ir šį žemės sklypą suprojektuoti ilgalaikei nuomai nebuvo tenkinti.

Akcentuotina, kad NŽT, vykdydama valstybinės žemės leidimo laikinai naudotis suteikimo funkcijas, veikia kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, įgyvendinantis tam tikras turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu, todėl santykiai, susiję su valstybinės žemės suteikimu laikinai naudotis žemės ūkio veiklai, savo prigimtimi yra civiliniai teisiniai, bet ne administraciniai teisiniai (Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2014 m. gegužės 5 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-42/2014). Taigi nors klausimas, ar yra pagrindas įpareigoti NŽT Šakių skyrių suteikti pareiškėjui teisę naudotis valstybės rezervo žemės sklypu, yra susijęs ir su tam tikromis administracinėmis procedūromis, tačiau iš esmės yra civilinio teisinio pobūdžio. Valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų, todėl viešojo administravimo institucijų veikla, šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1014/2014).

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgusi į kilusio ginčo esmę, skundo dalyką ir pagrindą, sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia aplinkybės, jog šiuo atveju vyraujančiais (dominuojančiais) santykiais laikytini būtent civiliniai teisiniai santykiai, ir pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad toks ginčas, kaip jo ribas apibrėžė pareiškėjas skunde, turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokią poziciją patvirtina Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2014 m. gegužės 5 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-42/2014 ir 2017 m. sausio 9 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-4/2017.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai 2017 m. birželio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. P. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė