e7eca28d-12fd-45ef-bb22-129113200c2d · Å iaulių apygardos teismas

?Pranešėja Danutė BurbulienėCivilinė byla Nr. e2S-778-267/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18960-2020-7 Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.11.4; 3.1.14.3; 3.3.2.5 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 28 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo J. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo J.

K. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas J. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl 960 Eur turtinės žalos, 4 000 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

Taip pat praÅ¡o kreiptis į Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkÄ arba Å¡io teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkÄ dėl bylos, įskaitant ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimo iÅ¡sprendimui, perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 10 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovui J. K. 7 dienų terminÄ nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos paÅ¡alinti nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus ieÅ¡kinio trÅ«kumus – nurodyti faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ bei pateikti atitinkamus įrodymus, kuriais grindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimus, sumokėti žyminį mokestį bei pateikti teismui mokėjimÄ patvirtinančius įrodymus.

3. IeÅ¡kovas J. K., nesutikdamas su teismo 2020 m. liepos 10 d. nutarties dalimi dėl įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį, 2020 m. liepos 17 d. pateikė teismui atskirÄ jį skundÄ , kuriuo prašė panaikinti skundžiamÄ nutarties dalį ir kreiptis Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkÄ arba Å¡io teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkÄ dėl Å¡io atskirojo skundo nagrinėjimo perdavimo kitam apygardos teismui.

4. Vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. nutarties dalį dėl ieÅ¡kinio faktinio pagrindo nurodymo ir įrodymų pateikimo, ieÅ¡kovas 2020 m. liepos 17 d. pateikė teismui raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose iÅ¡dėstė savo pozicijÄ dėl pažeistos teisės gynimo, jo bÅ«do ir ginčo Å¡alių, taip pat pasisakė dėl ieÅ¡kinio faktinio pagrindo ir ginčo dalyko.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 17 d. nutartimi pasinaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. nutarties dalį, kuria teismas įpareigojo ieÅ¡kovÄ sumokėti žyminį mokestį; netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismÄ dėl civilinės bylos, įskaitant ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , perdavimo nagrinėti kitos apygardos teritorijoje esančiam teismui; nustatė ieÅ¡kovui J. K. 7 dienų terminÄ nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos paÅ¡alinti nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus ieÅ¡kinio trÅ«kumus – nurodyti faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ bei pateikti atitinkamus įrodymus, kuriais grindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi ieÅ¡kovo J. K. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui.

7. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio trÅ«kumų nepaÅ¡alino, todėl ieÅ¡kinys laikomas nepaduotu ir grÄ Å¾inamas ieÅ¡kovui. Teismas pažymėjo, kad su pateiktais paaiÅ¡kinimais ieÅ¡kovas nepateikė pareiÅ¡kimo dėl ieÅ¡kinio pagrindo ar dalyko pakeitimo ar patikslinto ieÅ¡kinio.

8. Teismas nurodė, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje pateikiami argumentai sudarytų pagrindÄ jam nepalankius teismų procesinius sprendimus peržiÅ«rėti apeliacine arba kasacine tvarka, taip pat ieÅ¡kovui teikiant praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo.

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡ teismo priteisti 960 Eur, kurie UAB „Jurosa“ iÅ¡ J. K. buvo priteisi kaip bylinėjimosi iÅ¡laidos. Teismas nurodė, kad iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio nėra aiÅ¡ku, kaip ieÅ¡kovo nurodomos aplinkybės dėl teismų (teisėjų) veiksmų nulėmė ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti turtinę bei neturtinę žalÄ .

10. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimÄ Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 29 straipsniu bei 27 straipsnio 1 punktu, ieÅ¡kinys teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. CPK 34 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinta teismo teisė priimtÄ bylÄ perduoti bylÄ nagrinėti į kitÄ teismÄ esant CPK 34 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais. Nagrinėjamu atveju tokių pagrindų ieÅ¡kovas nenurodė.

11. Teismas atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ kreiptis į Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkÄ , nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimas, civilinė bylÄ nėra iÅ¡kelta.

12. Teismas nurodė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų paaiÅ¡kinimų taip pat matyti, kad ieÅ¡kovas nesutinka su 2020 m. liepos 17 d. teismo nutartimi nustatytais ieÅ¡kinio trÅ«kumais, tačiau atskirojo skundo panaikinti 2020 m. liepos 17 d. nutartį nepateikė. III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 13. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas J. K. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo J. K. ieÅ¡kinį priimti, o bylos nagrinėjimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui, priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieÅ¡kovui jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir iÅ¡laidas, susijusias su Å¡io atskirojo skundo suraÅ¡ymu ir nagrinėjimu, įskaitant ir patirtas apeliaciniame procese.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 13.1. teismo nutartis nepagrįsta ir nemotyvuota, nes teismas suklydo, nurodydamas, kad ieÅ¡kovas žalÄ (turtinę ir neturtinę) praÅ¡o priteisti iÅ¡ teismo, o ne iÅ¡ valstybės; 13.2. teismas nukrypo nuo aukÅ¡tesnės instancijos teismų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-30-943/2018, 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2KT-38-407/2020); 13.3. nagrinėjamu atveju, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja nesikreipdama į Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkÄ arba Å¡io teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkÄ dėl bylos, įskaitant ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimo iÅ¡sprendimui, perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, bet pati spręsdama ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , laikoma Å¡aliÅ¡ka ir neobjektyvi; 13.4. kadangi teismas trÅ«kumus nustatė ne 2020 m. liepos 17 d. nutartimi, o 2020 m. liepos 10 d. nutartimi, o ieÅ¡kovas Å¡alino trÅ«kumus, todėl 2020 m. liepos 17 d. nutarties skųsti ir neturėjo; 13.5.

Å¡alinant ieÅ¡kinio trÅ«kumus ieÅ¡kovui teismui pateikus paaiÅ¡kinimus, teisėja iÅ¡ esmės pažeidė ir CPK 115 straipsnio 4 dalies reikalavimus, o teisėjos vertinimas, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio trÅ«kumų nepaÅ¡alino dėl to, kad nepateikė pareiÅ¡kimo dėl ieÅ¡kinio pagrindo ir / ar dalyko pakeitimo ar patikslinto ieÅ¡kinio, pripažintinas nepagrįstu ir atmestinas; 13.6. Å¡alindamas ieÅ¡kinio trÅ«kumus ieÅ¡kovas paaiÅ¡kinimuose paaiÅ¡kino, jog iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje teismai nustatė, kad atsakovė UAB „Jurosa“ prieÅ¡ieÅ¡kinio nereiÅ¡kė ir nuostolių priteisti neprašė, todėl ginčo tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės UAB „Jurosa“ dėl UAB „Jurosa“ nuostolių atlyginimo teismas nenagrinėjo ir jokio teismo sprendimo nepriėmė, dėl ko ieÅ¡kovo teikiamas ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo su iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje teismų priimtais sprendimais pagal joje pareikÅ¡tus reikalavimus jokių sÄ sajų neturi, o kadangi pagal suformuotÄ teismų praktikÄ bylinėjimosi iÅ¡laidos nėra nuostoliai, bet civilinę bylÄ nagrinėję teismai iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė UAB „Jurosa“ nuostolius kaip bylinėjimosi iÅ¡laidas, tai Å¡ios teisėjų klaidos (neteisėti ir kalti veiksmai) ir nulėmė ieÅ¡kovo patirtÄ bei keliamoje civilinėje byloje praÅ¡omÄ priteisti turtinę ir neturtinę žalÄ ; 13.7. padarytos teismų (teisėjų) klaidos ar ne, nagrinėjama tik bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės bylos Å¡alims praÅ¡ant, bet ne teismo iniciatyva dar iki ieÅ¡kinio priėmimo ir civilinės bylos iÅ¡kėlimo; 13.8. ieÅ¡kinio ir paaiÅ¡kinimų 24 punktuose iÅ¡dėstyti motyvai (lemia ne dokumento pavadinimas (forma), o jo turinys, turinys prieÅ¡ formÄ , CPK 115 straipsnio 4 dalis) patvirtina, kad ieÅ¡kovas visus teismo nustatytus ieÅ¡kinio turinio neaiÅ¡kumus (trÅ«kumus) paÅ¡alino, ieÅ¡kinys visiÅ¡kai atitinka CPK 135 straipsnio reikalavimus, dėl ko pagrindų ieÅ¡kinį laikyti nepaduotu ir grÄ Å¾inti jį padavusiam asmeniui nėra.

Teismas k o n s t a t u o j a : Atskirasis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).

15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys laikytas nepaduotu ir grÄ Å¾intas ieÅ¡kovui, yra pagrįsta ir teisėta. Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo 16. CPK 5 straipsnis reglamentuoja asmenims teisę kreiptis į teismÄ teisminės gynybos. Šio straipsnio 1 dalis nurodo, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

17. Taip pat CPK 3 straipsnio 1 dalis nurodo, kad teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais. Teismas, aiÅ¡kindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais. Pagal paminėtų teisės normų (CPK 5 straipsnis ir 3 straipsnio 1 dalis) nuostatas asmuo, kreipdamasis į teismÄ , turi laikytis įstatymų nustatytos tvarkos, o teismas nagrinėdamas bylas privalo teisingai aiÅ¡kinti ir taikyti įstatymÄ .

18. CPK aiÅ¡kiai reglamentuoja, kokie procesiniai veiksmai kurioje proceso stadijoje gali ir turi bÅ«ti atlikti. Sisteminis proceso teisės normų aiÅ¡kinimas lemia iÅ¡vadÄ , kad teismas, gavęs ieÅ¡kinį, pirmiausia privalo iÅ¡spręsti jo priėmimo klausimÄ ir arba ieÅ¡kinį priimti (CPK 137 straipsnio 1 dalis), arba nustatyti terminÄ jo trÅ«kumams iÅ¡taisyti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 135 ir 138 straipsniai), arba atsisakyti priimti ieÅ¡kinį, jeigu nustato CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų buvimÄ . Kitaip tariant, gavus ieÅ¡kinį pirmiausia iÅ¡spręstinas jo priėmimo klausimas, kuris gali bÅ«ti iÅ¡sprendžiamas teisėjo rezoliucija arba nutartimi (CPK 137 straipsnis 1 dalis, 290 straipsnio 1 ir 6 dalys). Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio priėmimas kartu yra ir civilinės bylos iÅ¡kėlimas. Tik ieÅ¡kinį priėmus ir iÅ¡kėlus civilinę bylÄ , jau galėtų atsirasti teisinės prielaidos civilinės bylos perdavimui nagrinėti kitam teismui (CPK 34 straipsnis).

19. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog ieÅ¡kinys teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 27 straipsnio 1 punktas, 29 straipsnis), tačiau turi kitų turinio ir formos trÅ«kumų, pagrįstai ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje nesikreipė į Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkÄ arba Å¡io teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkÄ dėl bylos, įskaitant ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , perdavimo kitam apylinkės teismui. Tuo labiau, kad įvertinus ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ matyti, jog ieÅ¡kinys pateiktas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų ir Vilniaus apygardos teismo (teisėjų) veiksmų, o ne dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo (teisėjų) veiksmų.

20. IeÅ¡kovo atskirajame skunde nurodomi argumentai dėl pirmosios instancijos teismo teisėjo, nagrinėjančio ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , Å¡aliÅ¡kumo nenagrinėtini apeliacine tvarka kaip negalintys sudaryti apeliacijos objekto CPK 301 straipsnio 1 dalies, 334 straipsnio 1 dalis). Nebaigtoje nagrinėti byloje teisėjo Å¡aliÅ¡kumo klausimas sprendžiamas CPK 68-69 straipsniuose nustatyta tvarka, reiÅ¡kiant motyvuotÄ pareiÅ¡kimÄ atitinkamam teismui.

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio nėra aiÅ¡ku, kaip ieÅ¡kovo nurodomos aplinkybės dėl teismų (teisėjų) veiksmų nulėmė ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti turtinę bei neturtinę žalÄ , su pateiktais paaiÅ¡kinimais ieÅ¡kovas nepateikė pareiÅ¡kimo dėl ieÅ¡kinio pagrindo ar dalyko pakeitimo ar patikslinto ieÅ¡kinio, todėl konstatavo, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio trÅ«kumų nepaÅ¡alino.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ ir ar jis Å¡iÄ teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos. Siekiant užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi įstatymo reikalavimų, nustatančių teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo tvarkÄ , teismo vaidmuo yra rasti pusiausvyrÄ tarp procesinių reikalavimų ir asmens teisės kreiptis į teismÄ užtikrinimo. Todėl ieÅ¡kinio trÅ«kumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. IeÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1, Teismų praktika Nr. 36).

23. Sprendžiant dėl ieÅ¡kinio pagrindo ir dalyko tinkamumo ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje reikÅ¡minga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad asmens teisė į teisminę gynybÄ materialiÄ ja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobÅ«džio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi Å¡iÄ teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, iÅ¡tyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytinÄ teisės normÄ . Teismas į šį klausimÄ atsako priimdamas sprendimÄ . Tai svarbu teisei į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o ne procesinei teisei į ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018.

Teismų praktika. 2018, 50, p. 9-24). Todėl įstatymo ieÅ¡kovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismÄ suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas taip, jog iÅ¡ ieÅ¡kovo jau kreipimosi į teismÄ momentu bÅ«tų pareikalauta įrodyti pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).

24. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas J. K. reiÅ¡kia ieÅ¡kinį dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų ir Vilniaus apygardos teismo (teisėjų) veiksmų. IeÅ¡kovas siekia, kad iÅ¡ valstybės jo naudai bÅ«tu priteista 960 Eur turtinė žala ir 4 000 Eur neturtinė žala. IÅ¡ ieÅ¡kinio turinio galima spręsti, jog praÅ¡omÄ priteisti žalÄ ieÅ¡kovas kildina iÅ¡ Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų ir Vilniaus apygardos teismo teisėjų, nagrinėjusių civilines bylas Nr. 2-141-892/2018 ir Nr. 2A-365-656/2019 (vykdžiusių pareigas), veiksmų, t. y. laiko, kad žala jam kilo dėl to, kad teismai (teisėjai) priėmė nepagrįstus procesinius sprendimus dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konstatuoti, kad Å¡iuo atveju faktinis ieÅ¡kinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimus) yra visiÅ¡kai neaiÅ¡kus, dėl ko net negali bÅ«ti pradėta civilinė byla, nėra pagrindo. IeÅ¡kinio faktinis pagrindas gali bÅ«ti sukonkretintas pasirengimo nagrinėti bylÄ stadijoje (CPK 226 straipsnis). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad parengiamojo teismo posėdžio metu teismas galutinai iÅ¡siaiÅ¡kina Å¡alių nuomonę ginčijamais klausimais, aplinkybes ir įrodymus, kuriais jų nuomonė grindžiama, t. y. parengiamajame teismo posėdyje galutinai suformuluojamas ieÅ¡kinio dalykas ir pagrindas bei atsakovo gynybinė pozicija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008). Taigi tam tikri ieÅ¡kinio aplinkybių neaiÅ¡kumai ar netikslumai gali bÅ«ti paÅ¡alinti pasirengimo bylos nagrinėjimui iÅ¡ esmės stadijoje, o tokio ieÅ¡kinio pagrįstumas, t. y. faktinio ieÅ¡kinio pagrindo atitikimas ieÅ¡kinyje suformuluotam jo dalykui, gali bÅ«ti įvertintas tik bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės.

26. Nustatytų ir įvertintų aplinkybių bei nurodyto teisinio reguliavimo pagrindu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo, kadangi procesinio dokumento priėmimo klausimo sprendimas priklauso pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 329 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas n u t a r i a : panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja Danutė Burbulienė