e7ec8857-dfbe-4d6a-b73c-bc07347f0cf6 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                              Civilinė byla Nr. 2A-1082/2014                                                                                              Procesinio sprendimo kategorija 42.11.3.; 44.5.2.17.; 44.8.                                                              LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS (S) N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 26 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo PoÅ¡kaus ir Dalios ViÅ¡inskienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Longista“ ir atsakovo A. K. apeliacinius skundus dėl Å iaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-910-154/2013 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Longista“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Vantolina“, ieÅ¡kinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Senasis dvaras“, atstovaujamai bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „J ir LBR bankroto administravimo, teisinės ir buhalterijos paslaugos“, A.

K. ir R. A. dėl suderinimo akto, kurio pagrindu atliktas įskaitymas, bei Taikos sutarties pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „Longista“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Vantolina“, teismui pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė:1) pripažinti niekiniu 2008 m. liepos 11 d. skolų suderinimo aktÄ , jo pagrindu atliktÄ Ä¯skaitymÄ ir 2008 m. liepos 11 d. tarp UAB „Senasis dvaras“ ir UAB „Longista“ sudarytÄ taikos sutartį;2) taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ BUAB „Senasis dvaras“ ir subsidiariai iÅ¡ A.

K. ir R. A. BUAB „Longista“ naudai 2 587 365,91 Lt ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas BUAB „Longista“ ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2008 m. gruodžio 8 d.Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Longista“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla ir įmonės administratoriumi paskirta UAB „Vantolina“. Bankroto administratorius patikrino bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per 36 mėnesius iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir nustatė, kad buvo atlikti veiksmai ir sudaryti sandoriai, dėl kurių bendrovė patyrė turtinę žalÄ ir kurie turėjo įtakos tam, kad BUAB „Longista“ negali atsiskaityti su kreditoriais, todėl reiÅ¡kiamas Å¡is ieÅ¡kinys dėl 2008 m. liepos 11 d. skolos suderinimo akto pagrindu 2008 m. liepos 11 d. atlikto įskaitymo ir 2008 m. liepos 11 d. sudarytos taikos sutarties (toliau – Taikos sutartis) pripažinimo negaliojančiais ir neteisėtais, BUAB „Longista“ bendrovės vadovo A.

K. ir akcininko R. A. veiksmais bendrovei padarytos žalos atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad tarp UAB „Longista“ (rangovo) ir UAB „Senasis dvaras“ (užsakovo) 2006 m. balandžio 27 d. buvo sudaryta Sutartis dėl darbų daugiabučiame gyvenamajame name Sudervės kelias 40, Vilnius (naujas adresas - Rygos g. 6, Vilnius) atlikimo, kuria UAB „Longista“ įsipareigojo atlikti darbus, o UAB „Senasis dvaras“ sumokėti už atliktus statybos rangos darbus (Sutarties kaina 4 145 618,00 Lt). 2007 m. rugsėjo 27 d. buvo sudarytas Susitarimas Nr. 07/09/27-2 prie 2006 m. balandžio 27 d. rangos sutarties, kuriuo buvo susitarta, kad preliminari sutarties kaina yra 5 682 365,51 Lt, įskaitant PVM.

Už atliktus darbus įmonei UAB „Longista“ mokėjimo pavedimais buvo sumokėta tik dalis sumos. UAB „Longista“ buvo sudariusi keletÄ paskolos sutarčių, kuriomis jai paskolas suteikė susiję asmenys: R. A. (buvęs bendrovės vienintelis akcininku nuo 2008 m. liepos 8 d. iki 2008 m. liepos 29 d.); L. A. (tikėtina R. A. giminaitis). Tarp susijusių asmenų (R. A., F. A., L. A., UAB „Senasis Dvaras“, UAB „Imobiliar“) buvo atlikta visa eilė reikalavimo teisių perleidimo sandorių, pagal kuriuos reikalavimo teisės į UAB „Longista“ buvo perleidžiamos UAB „Senasis dvaras“ ir dėl kurių, paskolas UAB „Longista“ suteikę asmenys, susigrÄ Å¾ino pinigus, o UAB „Senasis dvaras“, kuris buvo skolingas UAB „Longista“ už atliktus darbus, įgijo į ieÅ¡kovÄ reikalavimo teises.

Reikalavimų perleidimo sutartimis bendrovei UAB „Senasis dvaras“ buvo perleistos reikalavimo teisės į UAB „Longista“ 1 259 264,58 Lt sumai. UAB „Senasis dvaras“ aukščiau nurodytais susitarimais perimtos bei turimos reikalavimo teisės 2 587 365,91 Lt apimtyje buvo įskaitytos kaip UAB „Senasis dvaras“ įsiskolinimo UAB „Longista“ dengimas. 2008 m. liepos 11 d. UAB „Longista“ ir UAB „Senasis dvaras“ pasirašė Taikos sutartį, kuria patvirtino, kad po atliktų įskaitymų UAB „Senasis dvaras“ bendrovei UAB „Longista“ liko skolingas tik 386,20 Lt.

IeÅ¡kovas teigia, kad reikalavimų įskaitymas ir Taikos sutartis pažeidžia kitų dabar bankrutavusios UAB „Longista“ kreditorių teises ir interesus. Minėta Taikos sutartis buvo pateikta Å iaulių miesto apylinkės teismui ir 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4679-772/2008 patvirtinta supaprastinto proceso tvarka, tačiau Vilniaus apygardos teismas, atnaujinęs procesÄ byloje dėl Taikos sutarties patvirtinimo, 2012 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3583-577/2012 atmetė buvusių sutarties Å¡alių praÅ¡ymÄ dėl Taikos sutarties patvirtinimo, konstatavęs, kad Taikos sutartis, kuria buvo patvirtintas įskaitymas, pažeidė ieÅ¡kovo kreditorių teises ir prieÅ¡taravo imperatyvioms įstatymų normoms.

Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. spalio 31 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartį paliko nepakeistÄ , papildomai nurodęs, kad įskaitymas įvyko ieÅ¡kovui esant nemokiam.IeÅ¡kovas nurodė, kad įskaitymo metu UAB „Longista“ finansinė situacija buvo bloga, ji negalėjo atsiskaityti su visais kreditoriais.IeÅ¡kovas pažymėjo, kad reikalavimų perleidimo sandoriai, skolų suderinimo aktas bei įskaitymas buvo atlikti tarp giminystės ryÅ¡iais susijusių asmenų, todėl mano, kad minėtais sandoriais paskolas UAB „Longista“ suteikę asmenys, žinodami apie sunkiÄ UAB „Longista“ finansinę padėtį ir Å¡iais sandoriais susigrÄ Å¾ino UAB „Longista“ paskolintus pinigus, o UAB „Senasis dvaras“ ir UAB „Longista“ 2008 m. liepos 11 d. atliktas įskaitymas ir sudaryta Taikos sutartis pažeidė, Ä®BÄ® 11 str. 3 d. 8 p., 35 str., CK 6.66 str. 1 dalį, Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 str. nuostatas bei kitų kreditorių interesus.

Nurodė, kad Å¡ios aplinkybės konstatuotos įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartimi.Nurodė, kad bankroto administratorius reiÅ¡kia Pauliano ieÅ¡kinį CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes sandoris, kurio metu yra tenkinamas tik vieno kreditoriaus interesas, pažeidė kitų kreditorių interesus, kadangi, atlikus įskaitymÄ ir sudarius Taikos sutartį, UAB „Longista“ nebeturėjo jokių galimybių atsiskaityti su kitais kreditoriais ir jai buvo iÅ¡kelta bankroto byla; kad nėra jokių duomenų, jog UAB „Longista“ privalėjo sutikti su skolų suderinimo aktu bei atliktu įskaitymu ir pasiraÅ¡yti Taikos sutartį.

IeÅ¡kovo teigimu, UAB „Longista“ vadovas A. K., 2008 m. liepos 11 d. pasiraÅ¡ydamas Skolų suderinimo aktÄ ir Taikos sutartį, negalėjo nežinoti, kad bendrovė yra nepajėgi atsiskaityti su visais kreditoriais ir patenkinus vieno kreditoriaus interesus, bus pažeisti kitų kreditorių interesai. Kadangi UAB „Senasis dvaras“ ir UAB „Longista“ yra susijusios įmonės, UAB „Senasis dvaras“ negalėjo nežinoti apie UAB „Longista“ finansinę padėtį Skolų suderinimo akto ir Taikos sutarties pasiraÅ¡ymo metu, todėl UAB „Senasis dvaras“ laikytinas nesÄ Å¾iningu.

IeÅ¡kovas nurodė, kad minėtu įskaitymu ir Taikos sutartimi taip pat buvo pažeistas Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas, galiojęs įskaitymo atlikimo metu ir reglamentavęs mokėjimų eilės tvarkÄ . IeÅ¡kovas nurodė, kad 2011 m. liepos 27 d. Å iaulių apygardos teismas atsakovui UAB „Senasis dvaras“ taip pat iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , todėl, teismui patenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir pritaikius restitucijÄ , atsižvelgiant į didelę reikalavimo sumÄ , egzistuoja didelė tikimybė, jog bankrutavusi UAB „Senasis dvaras“ bus nepajėgi įvykdyti teismo sprendimÄ ir sumokėti visÄ sumÄ ieÅ¡kovui, tokiu atveju ieÅ¡kovas neatgautų jam priklausančių sumų, negalėtų atsiskaityti su kreditoriais ir BUAB „Longista“ bÅ«tų padaryta žala, lygi iÅ¡ BUAB „Senasis dvaras“ neatgautai sumai.IeÅ¡kovo manymu, pareiga atlyginti tokiÄ Å¾alÄ kiltų buvusiam UAB „Longista“ vadovui A.

K., atlikusiam neteisėtus veiksmus ir pasiraÅ¡iusiam skolų suderinimo aktÄ bei bendrovės akcininkui R. A., kuriam įskaitymo atlikimo metu priklausė visos UAB „Longista“ akcijos. Dėl Å¡ių priežasčių, buvęs UAB „Longista“ vadovas bei Å¡ios bendrovės akcininkas įtraukti į bylÄ atsakovais ir bankrutavusios UAB „Senasis dvaras“ mokėtina suma iÅ¡ jų priteistina subsidiariai, t.y. BUAB „Senasis dvaras“ nesumokėjus ieÅ¡kovui BUAB „Longista“ priteistos sumos, Å¡i suma turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ buvusio bendrovės vadovo ir akcininko kaip jų bankrutavusiai UAB „Longista“ padaryti nuostoliai.

Atsakovai bankrutavusi UAB „Senasis dvaras“, R. A. ir A. K. pateikė teismui atsiliepimus nurodydami, kad su ieškiniu nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį, t. y. vienerių metų ieškinio senatį BUAB „Longista“ actio Pauliana (CK 6.66 str.) pagrindu pareikštam ieškiniui atsakovui BUAB „Senasis dvaras“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ir trejų metų ieškinio senatį BUAB „Longista“ pareikštam ieškiniui atsakovams A. K. ir R. A. dėl žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apygardos teismas 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir panaikino laikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas Å iaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartimi atsakovų A. K. ir R. A. turtui ir piniginėms lėšoms. Teismas pasisakydamas dėl senaties taikymo reikalavimui actio Pauliana pagrindu, nurodė, kad 2009 m. gruodžio 16 d. teisme buvo pareikÅ¡tas ir 2009 m. gruodžio 31 d. buvo priimtas ieÅ¡kovo BUAB „Longista“ ieÅ¡kinys, kuris yra tapatus Å¡ioje byloje 2013 m. birželio 13 d. pareikÅ¡tam ieÅ¡kiniui, teismas sprendė, kad vėliausiai 2009 m. gruodžio 16 d., t. y. pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį Vilniaus apygardos teisme, ieÅ¡kovas BUAB „Longista“ žinojo apie jo pažeistas teises, kurias jis siekia apginti, pareikÅ¡damas actio Pauliana ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje.

Teismas nurodė, kad CK 1.130 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, jog ieÅ¡kinio, kurį teismas paliko nenagrinėtÄ , pareiÅ¡kimas ieÅ¡kinio senaties termino nenutraukia, jeigu pareiÅ¡kimas buvo paliktas nenagrinėtas dėl ieÅ¡kovo kaltės. Vadinasi, Å iaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartimi palikus BUAB „Longista“ ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ dėl ieÅ¡kovo kaltės, ieÅ¡kinio senaties terminas nebuvo nutrauktas, todėl ieÅ¡kovui BUAB „Longista“ vėliausiai 2009 m. gruodžio 16 d. sužinojus apie savo pažeistas teises ir tik 2013 m. birželio 13 d. pareiÅ¡kus tapatų ieÅ¡kinį iÅ¡ naujo, vienerių metų senaties terminas pareikÅ¡ti actio Pauliana ieÅ¡kinį akivaizdžiai buvo pasibaigęs. Teismas nenustatęs svarbių priežasčių praleisto senaties termino neatnaujino ir tuo pagrindu ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas sprendė, kad 2008 m. liepos 11 d. UAB „Longista“ ir UAB „Senasis dvaras“ pasiraÅ¡ytas aktas „Dėl skolų suderinimo“ tėra faktų konstatavimas, kad bendrovė UAB „Senasis dvaras“ 2008 m. liepos 11 dienai pagal sudarytas sutartis ir buhalterinės apskaitos dokumentus yra skolinga bendrovei UAB „Longista“ 386,20 litų. Teismo manymu, Å¡is aktas pats savaime jį pasiraÅ¡iusioms Å¡alims nesukuria jokių teisių ir pareigų, nes atitinkamos teisės ir pareigos Å¡alims atsirado pasiraÅ¡ytų Susitarimų pagrindu, o taip pat kitų jau padarytų atsiskaitymų pagrindu, kurių ieÅ¡kovas neginčija ir nepraÅ¡o pripažinti negaliojančiais.Teismas laikė nepagrįstais ieÅ¡kovo BUAB „Longista“ argumentus, kad Skolų suderinimo akto pagrindu tarp UAB „Sanasis dvaras“ ir UAB „Longista“ buvo atliktas 2 587 365,91 Lt skolos įskaitymas, nes nebuvo pateikta įrodymų, kokie ir kada kiti tarpusavio mokėjimai ar užskaitymai tarp UAB „Sanasis dvaras“ ir UAB „Longista“ buvo atlikti iki 2008 m. liepos 11 d., nes pagal ieÅ¡kovo pateiktus 7 susitarimus dėl reikalavimų perleidimo bei jų pripažinimo, buvo perleista reikalavimų tik už 1 259 264,58 litų, tačiau iÅ¡ kur susidarė likusi 1 328 101,33 Lt suma, įrodymų nepateikta, tik nurodyta, kad pagal Å¡alių sudarytÄ Rangos sutartį buvo atlikti daliniai atsiskaitymai.Teismas nurodė, kad CK 6.140 straipsnis leidžia atlikti įskaitymÄ , net jei skolininkas yra nemokus.

UAB „Senasis dvaras“ atliko skolų įskaitymÄ , draudimo atlikti tokį įskaitymÄ iki bankroto bylos nebuvo, ieÅ¡kovas tokio draudimo nenurodė, triÅ¡alių susitarimų neginčijo.Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo UAB „Longista“ argumentai, kad skolų įskaitymo metu UAB „Longista“ buvo nemoki ir buvo skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai, taip pat Å¡ioje byloje paneigti atsakovo A. K. atstovo pateikta VMI 2013 m. rugpjūčio 14 d. pažyma Nr. (20.21-06)-RMA-29780, kurioje nurodyta, kad UAB „Longista“ 2008 m. liepos 11 d.

VMI nebuvo skolinga, taip pat pateikta pažyma, kad UAB „Longista“ 2008 m. liepos 11 d. nebuvo skolinga ir VSDFV Vilniaus skyriui (t. 2, b. l. 188). Konkrečių įrodymų, kurių kreditorių teisės buvo pažeistos 2008 m. liepos 11 d. UAB „Longista“ ir UAB „Senasis dvaras“ pasiraÅ¡ius ginčijamus Skolų suderinimÄ aktÄ ir Taikos sutartį, ieÅ¡kovas nepateikė.Teismas pažymėjo, kad dviÅ¡alį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 str. 1 dalies pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas, tačiau tokių įrodymų ieÅ¡kovas nepateikė, o įskaitymo sandoriai neginčytinai buvo atlygintiniai, nes Å¡alys viena kitai užskaitė jų turimas skolas tai pačiai sumai, nieko viena kitai neperdavė ir nesumokėjo.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas BUAB „Longista“ ne tik žymiai praleido senaties terminÄ pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį actio Pauliana pagrindu, bet ir neįrodė kitų bÅ«tinų actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygų.Teismas pasisakydamas dėl restitucijos taikymo ir reikalavimo atlyginti žalÄ nurodė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas taikyti restitucijÄ yra iÅ¡vestinis iÅ¡ pirmesniojo reikalavimo pripažinti niekiniu 2008 m. liepos 11d. skolų suderinimo aktÄ ir 2008 m. liepos 11 d. tarp UAB „Senasis dvaras“ ir UAB „Longista“ sudarytÄ Taikos sutartį, todėl atmetus pagrindinį reikalavimÄ , atmetamas ir iÅ¡vestinis reikalavimas dėl restitucijos taikymo.Teismas pasisakydamas dėl ieÅ¡kovo reikalavimo atlyginti žalÄ iÅ¡ A.

K. ir R. A., sutiko su atsakovų argumentais, kad ieÅ¡kovas BUAB „Longista“ nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad bÅ«tent dėl atsakovų A. K. ir R. A. neteisėtų veiksmų ar neveikimo BUAB „Longista“ buvo padaryta 2 587 365,91 Lt žala (nuostoliai) ir, kad apskritai tokio dydžio žala buvo padaryta ieÅ¡kovui, todėl sprendė, kad negali bÅ«ti tenkinamas net ir sÄ lyginis ieÅ¡kovo reikalavimas iÅ¡ A. K. ir R. A. priteisti 2 587 365,91 Lt žala, jei jos neatlygins bankrutavusi UAB „Senasis dvaras“ .

Teismas pasisakydamas dėl senaties reikalavimui atlyginti žalÄ , nurodė, kad senaties pradžia laiko 2009 m. gruodžio 16 d., t. y. kai Vilniaus apygardos teisme ieÅ¡kovo BUAB „Longista“ buvo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, tapatus Å¡ioje byloje 2013 m. birželio 13 d. pareikÅ¡tam ieÅ¡kiniui, todėl sprendė, kad sutrumpinta 3 metų ieÅ¡kinio senatis reikalavimui dėl žalos atlyginimo nebuvo praleista. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai IeÅ¡kovas BUAB „Longista“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ BUAB „Longista“ ieÅ¡kinį tenkinti;  iÅ¡sireikalauti iÅ¡ LR Gyventojų registro tarnybos duomenis apie giminystės ryÅ¡ius tarp F.

A. ir R. A.; priteisti iÅ¡ atsakovų BUAB „Longista“ naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas taikydamas ieÅ¡kinio senatį, nepagrįstai neatsižvelgė į objektyvias egzistavusias aplinkybes, nepriklausančias nuo ieÅ¡kovo valios ir trukdančias ginti pažeistas teises – res judicata galiÄ turėjusios 2008 m. rugpjūčio 1 d. Å iaulių miesto apylinkės teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta 2008 m. liepos 11 d. taikos sutartis dėl atlikto įskaitymo.

Å iaulių miesto apylinkės teismo nutartis buvo panaikinta, o taikos sutartį atsisakyta tvirtinti 2012 m. kovo 22 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kuri įsiteisėjo tik 2012 m. spalio 31 d. Lietuvos apeliaciniam teismui palikus Å¡iÄ nutartį nepakeistÄ . Nors teismas laikė ieÅ¡kinio senaties terminÄ praleistÄ , tačiau padarė nepagrįstas ir neteisingas iÅ¡vadas, jog nėra svarbių priežasčių ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti.

2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad į bylÄ pateikti dokumentai ir ieÅ¡kinyje nurodytos faktinės aplinkybės skiriasi bei nėra įrodytos bÅ«tinos actio Pauliana taikymo sÄ lygos.3. Teismas tinkamai neįsigilino į bylos faktines aplinkybes, esmę, sudarytų sandorių turinį ir netinkamai interpretavo ieÅ¡kovo atstovo pateiktus paaiÅ¡kinimus. Teismo iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas neginčija 2008 m. liepos 11 d. skolų suderinimo aktu atlikto įskaitymo yra nepagrįstos.4. Teismas neatsižvelgė į anksčiau paminėtais teismų sprendimais nustatytus faktus, kurie nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę galiÄ .

Teismai jau yra nustatę, kad atliktas įskaitymas tarp UAB „Longista“ ir UAB „Senasis dvaras“ vyko esant UAB „Longista“ nemokiai, sunkioje finansinėje situacijoje bei pažeidė kreditorių teises ir interesus, nepagrįstai suteikiant pirmenybę vienam kreditoriui - UAB „Senasis dvaras“, taip pat pažeidė Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymÄ (imperatyvias įstatymų normas).5. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas neįrodė atsakovo nesÄ Å¾iningumo, tačiau neatsižvelgė, jog įskaitymo sandoris buvo atliktas tarp susijusių asmenų.

R. A. yra buvęs UAB „Longista“, UAB „Senasis dvaras“, UAB „Imobiliar“, UAB „Imortalis“ bei kitų susijusių bendrovių akcininku (išrašo iš Juridinių asmenų registro pagal R. A. nuorašas pridėti su ieškiniu). F. A. yra UAB „Senasis dvaras“ vadovas (UAB „Senasis dvaras“ išrašo iš Juridinių asmenų registro nuorašas pridėtas su ieškiniu). R. A. yra buvęs tiek UAB „Longista“, tiek UAB „Senasis dvaras“ akcininku.

Taigi, akivaizdu, kad Å¡ie asmenys tarpusavyje yra susiję, tikėtina giminystės ryÅ¡iais. IeÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu prašė teismo iÅ¡sireikalauti duomenis apie giminystės ryÅ¡ius, tačiau teismas Å¡io praÅ¡ymo neįvykdė. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir atitinka visas actio Pauliana sÄ lygas bei prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms.

6. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo iÅ¡ A. K. ir R. A. turėtų bÅ«ti nagrinėjamas kaip savarankiÅ¡kas ieÅ¡kovo reikalavimas. Tuo atveju, jeigu teismas atmestų reikalavimÄ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo, taip pat atsakovui BUAB „Senasis dvaras“ neatsiskaičius su ieÅ¡kovu, kiltų atsakovų A. K. ir R. A. atsakomybė. Teismas netaikė ieÅ¡kinio senaties reikalavimams dėl žalos atlyginimo ir nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ , nesant egzistuojančių atsakovų civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Atsakovas A. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Å iaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį, kurioje atsisakyta taikyti sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senatį reikalavimui atlyginti žalÄ , – taikyti sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ bei atmesti ieÅ¡kinį ir dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Negalima sutikti su teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinio senaties pradžia turi bÅ«ti laikoma pirmojo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo data, t. y. 2009 m. gruodžio 16 d. IeÅ¡kovas apie savo pažeistas teises sužinojo ne pirmojo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienÄ , bet ankščiau, t. y. iÅ¡kėlus UAB „Longista“ bankroto bylÄ . Å iuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie Å¡ių sandorių sudarymÄ gavimo dienos. IeÅ¡kovas turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ nuo dokumentų apie Å¡ių sandorių sudarymÄ gavimo dienos.

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas (bankroto administratorius) nekėlė klausimo dėl dokumentų perdavimo jam momento, todėl laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos, t.y. 2008 m. gruodžio 19 d. Taigi, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieÅ¡kinio senaties pradžios momentÄ tiek dėl reikalavimo taikyti actio Pauliana, tiek dėl reikalavimo atlyginti žalÄ .2. Teismas padarė aritmetinę klaidÄ , skaičiuodamas ieÅ¡kinio senaties termino pabaigÄ .

Net jei ir sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinio senaties termino pradžia turi bÅ«ti laikoma pirmojo ieÅ¡kinio pateikimo diena, t. y. 2009 m. gruodžio 16 d., vis vien iki tapataus ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, iÅ¡nagrinėto Å¡ioje byloje, suėjo daugiau nei 3 metai. Atsakovas A. K. atsiliepimu į BUAB „Longista“ apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo BUAB „Longista“, atsakovo A. K., patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:1.

Teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir nėra svarbių priežasčių, sudarančių pagrindÄ praleistÄ terminÄ atnaujinti.2. Teismas pagrįstai nelaikė prejudiciniais Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3583-577/2012 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1258/2012 nustatytų faktų. Atsakovai BUAB „Senasis dvaras“ ir R. A. atsiliepimu į A. K. apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti ir pakeisti Å iaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį, kurioje atsisakyta taikyti sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui atlyginti žalÄ ir taikyti sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ bei atmesti ieÅ¡kinį dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino ir priteisti atsakovams BUAB „Senasis dvaras“ ir R.

A. procese susidarysiančias bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime atsakovai nurodo, kad sutinka su apelianto argumentu, jog teismas skundžiamame sprendime padarė aritmetinę klaidÄ , skaičiuodamas ieÅ¡kinio senaties termino pabaigÄ . Laikant, kad ieÅ¡kinio senaties termino pradžia yra pirmojo ieÅ¡kinio pateikimo diena, t. y. 2009 m. gruodžio 16 d., iki tapataus ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, iÅ¡nagrinėtoje byloje, t. y. 2013 m. birželio 13 d., suėjo daugiau nei 3 metai. Atsakovai BUAB „Senasis dvaras“ ir R.

A. atsiliepimu į BUAB „Longista“ apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį atsakovams pareiÅ¡kė praleidęs CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatytÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir CK 1.125 straipsnio 3 dalyje numatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, todėl ieÅ¡kinys buvo pagrįstai atmestas.

Pažymėtina, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme pateiktuose procesiniuose dokumentuose neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino.2. 2008 m. liepos 11 d. aktas dėl skolų suderinimo, laikytinas vienašaliu UAB „Senasis dvaras“ sandoriu (CK 1.63 str. 3 d.), sukeliančiu teisines pasekmes be bet kokių papildomų UAB „Longista“ atstovų veiksmų (suderinimų, patvirtinimų ar pan.) ir atsakomybė dėl šio sandorio sudarymo negali kilti asmenims, kurių valios išreiškimas visiškai neįtakoja sandorio (2008-07-11 Akto „dėl skolų suderinimo“) įsigaliojimo ir atitinkamų teisinių pasekmių sukėlimo.3.

Remiantis CPK 178 straipsnio ir CK 6.66 straipsnio nuostatomis ieÅ¡kovas neįrodė actio Pauliana ieÅ¡kinio tenkinimo sÄ lygų, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestinas.4. Ä®skaitymas yra kreditoriaus teisė, kuria jis gali naudotis savo nuožiÅ«ra, todėl UAB „Senasis dvaras“, pasinaudodamas teise įskaityti prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus į UAB „Longista“, nepažeidė jokių teisės normų, inter alia Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio nuostatų.5. Å ioje byloje ieÅ¡kovas visiÅ¡kai neįrodinėja atsakovo R.

A. civilinės atsakomybės sÄ lygų, todėl atsakovas R. A. neturi pareigos atskirsti į ieÅ¡kovo keliamas nepagrįstas prielaidas. IV. Apeliacinio teismo argumentai BUAB „Longista“apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, o atsakovo A. K. apeliacinis skundas netenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).Byloje sprendžiamas ginčas dėl sandorių, pažeidusių įmonės kreditorių interesus negaliojimo actio Pauliana pagrindu, dėl ieÅ¡kinio senaties ir dėl įmonės vadovo bei akcininko civilinės atsakomybės sÄ lygų. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimoKaip jau buvo minėta, ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti niekiniu 2008 m. liepos 11 d. skolų suderinimo aktÄ , jo pagrindu atliktÄ Ä¯skaitymÄ ir BUAB „Longista“ sudarytÄ taikos sutartį, t. y. dalį ieÅ¡kinio reiÅ¡kia actio Pauliana pagrindu, o kitÄ dalį ieÅ¡kinio reiÅ¡kia dėl žalos atlyginimo iÅ¡ buvusio BUAB „Longista“ direktoriaus A.

K. ir akcininko R. A..Pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį, ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu kreditorius turi teisę pareikÅ¡ti per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.Apeliantas BUAB „Longista“ skunde nurodo, kad teismas padarė nepagrįstas ir neteisingas iÅ¡vadas, jog nėra svarbių priežasčių ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti.

Apelianto teigimu Å¡iuo atveju bÅ«tina ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , kuris pasireiÅ¡kia siekiu apginti ieÅ¡kovo ir jo kreditorių teises ir interesus. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo turinio, teismas nenustatė aplinkybių senaties terminui atnaujinti ir Å¡io termino neatnaujino. Teismas nurodė, kad tiek ieÅ¡kovas BUAB „Longista“, tiek atsakovas BUAB „Senasis dvaras“ yra bankrutavusios įmonės, todėl ginant iÅ¡imtinai tik ieÅ¡kovo kaip bankrutavusios įmonės interesus, bÅ«tų pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas.

Teisėjų kolegija su tokia teismo pozicija ne visiÅ¡kai sutinka. Pažymėtina, kad ieÅ¡kinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. BylÄ nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniÅ¡kai, nes tai bÅ«tų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d., nutartis, priimta civilinėje byloje R.

K. L. v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-265/2009). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimÄ , svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. KlausimÄ , ar ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindÄ jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieÅ¡kovo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2007; 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „LRG farmacija“ v. UAB „Limedika“, bylos Nr. 3K-3-393/2012).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymas ir ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimai, kurie sprendžiami pagal teismui Å¡alių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v.

Lietuvių katalikų mokytojų sÄ junga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. A. v. Z. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-154/2007; kt.). Pažymėtina, kad bylÄ nagrinėjantis teismas, laikydamasis nurodytų kriterijų, įstatyme įtvirtintų ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo ir atnaujinimo taisyklių, turi motyvuotai ir pagrįstai padaryti atitinkamas iÅ¡vadas dėl termino atnaujinimo ar neatnaujinimo kiekvienu konkrečiu atveju. Pirmosios instancijos teismas nustatė tokias faktines bylos aplinkybes, reikÅ¡mingas sprendžiant dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo: ieÅ¡kovui BUAB „Longista“ 2008 m. gruodžio 8 d.

Vilniaus apygardos teismo nutartimi iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , bankroto administratorius 2009 m. gruodžio 16 d. pareiÅ¡kė atsakovui UAB „Senasis dvaras“ ieÅ¡kinį, kuris yra tapatus Å¡ioje byloje 2013 m. birželio 13 d. pareikÅ¡tam ieÅ¡kiniui; Å iaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartimi pradinis BUAB „Longista“ ieÅ¡kinys buvo paliktas nenagrinėtas. Teisėjų kolegija nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju nėra svarbių priežasčių senaties terminui atnaujinti ir pažymi, kad bankroto bylos yra susijusios su vieÅ¡uoju interesu, todėl teismai nagrinėdami Å¡ias bylas turi bÅ«ti aktyvÅ«s. Pagal tuo metu galiojusį įstatyminį reglamentavimÄ laikyta, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie Å¡ių sandorių sudarymÄ gavimo dienos.

Teismas nesiaiÅ¡kindamas momento, kada administratorius gavo bankrutuojančios įmonės dokumentus, laikė, kad vėliausiai 2009 m. gruodžio 16 d., t. y. pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį Vilniaus apygardos teismui, ieÅ¡kovas sužinojo apie jo pažeistas teises. Teisėjų kolegija pažymi, kad didžioji (esminė) dalis ieÅ¡kinio senaties termino (daugiau nei treji metai) buvo praleista bylÄ nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme. Nors atsakovai ir teismas nurodo, kad ieÅ¡kinys teisme buvo paliktas nenagrinėtas dėl paties ieÅ¡kovo kaltės, tačiau pažymėtina, kad Å¡iuo atveju dėl administratoriaus netinkamo veikimo ar neveikimo neturėtų nukentėti vyraujantys kreditorių interesai.

Pažymėtina, kad bankroto administratorius po to, kai ieÅ¡kinys Vilniaus apygardos teisme buvo paliktas nenagrinėtas, per pakankamai trumpÄ laiko tarpÄ pateikė tapatų ieÅ¡kinį. Teisėjų kolegija taip pat svarbia aplinkybe laiko ir tai, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas dėl labai didelės sumos, kuri gali stipriai įtakoti kitų kreditorių interesus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus visas nustatytas termino atnaujinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.

Be to, pabrėžtina, kad ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimas nėra tapatus ieÅ¡kinio patenkinimui iÅ¡ esmės, o tik sudaro teisines prielaidas ginti galbÅ«t pažeistas teises ir interesus teisme, naudojantis teisminės gynybos priemonėmis. Å iuo atveju ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimas atitinka teisingumo principÄ visų byloje dalyvaujančių Å¡alių atžvilgiu, nes ieÅ¡kovui ir jo kreditoriams suteikiama galimybė ginti jų pažeistas teises ir interesus, o atsakovų atžvilgiu – ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimas nėra ieÅ¡kinio dėl BUAB „Senasis dvaras“ atlikto įskaitymo actio Pauliana pagrindu ir buvusio įmonės direktoriaus A.

K. ir buvusio akcininko R. A. dėl įmonei padarytos žalos patenkinimas iÅ¡ esmės, o tik sudaro prielaidas teismams iÅ¡samiai iÅ¡tirti visas actio Pauliana ir civilinės atsakomybės dėl įmonei padarytos žalos taikymo sÄ lygas ir teisingai iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nurodydamas dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo ieÅ¡kovui pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį actio Pauliana pagrindu, senaties pradžia laikė 2009 m. gruodžio 16 d., t. y. kai Vilniaus apygardos teisme ieÅ¡kovo BUAB „Longista“ buvo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, tapatus Å¡ioje byloje 2013 m. birželio 13 d. pareikÅ¡tam ieÅ¡kiniui, todėl spręsdamas, jog sutrumpinta 3 metų ieÅ¡kinio senatis reikalavimui dėl žalos atlyginimo nebuvo praleista, padarė aritmetinę klaidÄ .

Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastis tiek actio Pauliana ieÅ¡kiniui, tiek ir žalos atlyginimo ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti laikyti svarbiomis, todėl atnaujina praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Dėl actio Pauliana sÄ lygų egzistavimoCK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių Å¡is neprivalėjo sudaryti, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti.

Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinio teismo praktikoje dėl actio Pauliana instituto taikymo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, nagrinėdamas Å¡iuo pagrindu pareikÅ¡tus ieÅ¡kinius, turi nustatyti bÅ«tinas actio Pauliana taikymo sÄ lygas:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Nenustačius bent vienos nurodytų sÄ lygų egzistavimo, ieÅ¡kinys dėl sandorio pripažinimo CK 6.66 straipsnio pagrindu negali bÅ«ti tenkinamas.Kaip jau buvo minėta, skolų suderinimo aktÄ , kurio pagrindu buvo atliktas įskaitymas, ieÅ¡kovas ginčija actio Pauliana pagrindu.

IeÅ¡kovas teigia, kad UAB „Longista“ sandorio sudarymo metu buvo nemoki, sandoris pažeidė kitų kreditorių interesus, o UAB „Senasis dvaras“ buvo nesÄ Å¾iningas. Taigi Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar egzistuoja bÅ«tinos actio Pauliana taikymo sÄ lygos.Teisėjų kolegija pažymi, kad nemokumas yra ekonominė įmonės bÅ«klė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiÅ¡kai pajėgi atsiskaityti. Tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti įmonės nemokumÄ , nebÅ«tina, kad įmonei bÅ«tų iÅ¡kelta bankroto byla, nes bankroto bylos iÅ¡kėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo bÅ«klės pripažinimas ir atitinkamų procedÅ«rų vykdymas.

Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymÄ ir jos balanse nurodytÄ turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai bÅ«tų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali bÅ«ti vertinama kaip nemokumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bildunga“ v. RUAB „Elektrotinklas“, bylos Nr. 3K-3-204/2012).

Taigi, faktinis įmonės nemokumas (kai jai dar nebuvo iÅ¡kelta bankroto byla) nustatomas pagal byloje esančių įrodymų visumÄ , tiriant faktines aplinkybes, įrodinėjamas konkrečioje byloje (pagal teismams pateiktus įmonės finansinių balansų duomenis apie vykdytus atsiskaitymus tam tikru ginčo laikotarpiu, skolinių įsipareigojimų dydį ir t.t.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje iÅ¡ esmės netyrė įmonės faktinio nemokumo egzistavimo sudarant ginčo sandorius 2008 metais.

Nenustačius faktinio įmonės nemokumo, nėra galimybės tinkamai analizuoti ir kitas actio Pauliana sÄ lygas (Å¡alių sÄ Å¾iningumÄ ir kreditorių teisių bei interesų pažeidimÄ sudarytais ginčo sandoriais). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nesigilino ir nesiaiÅ¡kino dėl 2008 m. liepos 11 d. skolų suderinimo akto pagrindu atlikto įskaitymo pagrįstumo. PrieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymas – vienas įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų.

Ä®skaitymas yra vienaÅ¡alis sandoris, nes pakanka vienos prievolės Å¡alies pareiÅ¡kimo, kuriuo apie įskaitymÄ praneÅ¡ama kitai Å¡aliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje nuosekliai akcentuojama, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatyme nustatytos tam tikros sÄ lygos – tam, jog bÅ«tų galima atlikti įskaitymÄ , prievolės Å¡alys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi bÅ«ti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas;

šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“ v.

Baltarusijos Respublikos įmonė „Gamybinis susivienijimas „Beloruskalij“, bylos Nr. 3K-3-624/2006;2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ BaltischesHaus“ v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“, bylos Nr. 3K-3-293/2009;2010 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Ekomanija“ v. UAB ,,LIT-INVEST“, bylos Nr. 3K-3-179/2010; 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Pamario produktai“ v. UAB ,,Nordnet“, bylos Nr. 3K-3-445/2013; kt.).

Taigi iÅ¡ ieÅ¡kovo suformuluoto dalyko ir pagrindo, taip pat atsakovų atsikirtimų pagrindu nurodytų aplinkybių aiÅ¡ku, kad teisminio nagrinėjimo dalykas Å¡ioje byloje yra atsakovo UAB „Senasis dvaras“ atlikto įskaitymo teisėtumo vertinimas. CK 6.66 straipsnio aspektu įskaitymas galėtų bÅ«ti vertinamas tik tuo atveju, jei teismui atlikus tyrimÄ jis bÅ«tų pripažintas teisėtu. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo matyti, kad Å¡is teismas Å¡alių ginčui dėl įskaitymo teisėtumo iÅ¡spręsti taikė actio Pauliana institutÄ , tačiau tinkamai neanalizavo ir nenustatė visų bÅ«tinų sÄ lygų Å¡iam institutui taikyti.

Teismas iÅ¡ esmės nepasisakė dėl įskaitymo teisėtumo ir netyrė jo pagrįstumo. Tinkamam įskaitymo pagrįstumui nustatyti bÅ«tina iÅ¡ Å¡alių iÅ¡reikalauti duomenis apie abiejų įmonių skolas ir kitus įrodymus ieÅ¡kiniu reikalaujamai sumai pagrįsti. Ä®skaitymo pagrįstumui taip pat svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti F. A. paskolų bei reikalvimų perleidimo pagrįstumÄ , o taip pat UAB „Senasis dvaras“ skolų pagrįstumÄ iÅ¡ statybos rangos santykių kilusiems įsipareigojimams.

Taigi, nagrinėjamu atveju teismas netyrė su įskaitymo sÄ lygų nustatymu susijusių aplinkybių. Dėl vienos actio Pauliana sÄ lygų – kreditorių teisių pažeidimo – kasacinio teismo praktikoje nurodyta tai, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sÄ raÅ¡as atvejų, kurių bent vienÄ Ä¯rodžius sandoris pripažįstamas pažeidžiančiu kreditoriaus teises: dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, bÅ«tina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, kad dėl Å¡io sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimÄ visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimÄ , priimtÄ civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v A.

M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Dėl CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodytos sÄ vokos „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad Å¡i formuluotė reiÅ¡kia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neiÅ¡vardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, taip pat tai, kad Å¡ios, su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios, aplinkybės bÅ«tų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v A.

M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ ir kt. v. UAB „Senega“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2012).Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, praÅ¡omo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, vadovaujantis aptartomis nuostatomis bÅ«tina nustatyti faktinę įmonės turtinę padėtį ginčijamų sandorių sudarymo metu ir įmonės mokumo pasikeitimÄ dėl ginčijamų sandorių, t. y. ar dėl ginčijamų sandorių sumažėja ir nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su įmonės kreditoriais.

Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo padaryti teisės normų pažeidimai galėjo turėti įtakos sprendimo priėmimui, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina tam pačiam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ naujo teismas turi paÅ¡alinti padarytus įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimus ir nustatytas aplinkybes kvalifikuoti pagal CK 6.66 straipsnio nuostatas bei teismų praktikÄ , suformuotÄ aiÅ¡kinant Å¡iÄ teisės normÄ .

Dėl įmonės vadovo ir akcininko civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rÅ«Å¡iai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas: nukentėjusios Å¡alies patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo Å¡alies neteisėtus veiksmus (neteisėtÄ neveikimÄ ) ir kaltę (iÅ¡skyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovas BUAB „Senasis dvaras“ yra bankrutuojanti įmonė, todėl patenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir pritaikius restitucijÄ , atsižvelgiant į didelę reikalavimo sumÄ , egzistuoja didelė tikimybė, jog bankrutavusi UAB „Senasis dvaras“ bus nepajėgi įvykdyti teismo sprendimÄ ir sumokėti visÄ sumÄ ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovo manymu, pareiga atlyginti tokiÄ Å¾alÄ kiltų buvusiam UAB „Longista“ vadovui A. K., atlikusiam neteisėtus veiksmus ir pasiraÅ¡iusiam skolų suderinimo aktÄ bei bendrovės akcininkui R.

A., kuriam įskaitymo atlikimo metu priklausė visos UAB „Longista“ akcijos. Taigi Å¡iÄ dalį savo reikalavimų ieÅ¡kovas kildina iÅ¡ delikto ir praÅ¡o patirtÄ Å¾alÄ iÅ¡ atsakovų priteisti subsidiariai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teisinė ieÅ¡kinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl teismas savo sprendimÄ gali grįsti kitomis teisės normomis, nei rėmėsi Å¡alys.

Dėl to tais atvejais, kai ieÅ¡kovas, ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstęs ieÅ¡kinio pagrindÄ , neteisingai nurodo materialiosios teisės normÄ , teismas turi pritaikyti iÅ¡dėstytÄ ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ atitinkančiÄ normÄ . Å is teismo veiksmas negali bÅ«ti vertinamas kaip ieÅ¡kinio ribų peržengimas, nes nei ieÅ¡kinio dalykas, nei ieÅ¡kinio pagrindas tokiu atveju nekeičiami (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 141 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O.

N. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-7/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus vandenys“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-567/2008; 2010 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė v. I. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-410/2010; kt.). IÅ¡ paminėtų aplinkybių matyti, kad ieÅ¡kovas žalos atlyginimÄ iÅ¡ A. K. ir R. A. kildino iÅ¡ Å¡ių asmenų neteisėtai sudarytų ir žalÄ bendrovei ir jos kreditoriams padariusių sandorių, tačiau neteisingai ieÅ¡kinio reikalavimÄ grindė subsidiaria atsakomybe su kitu skolininku – BUAB „Senasis dvaras“.

Tam, kad bÅ«tų galima taikyti buvusiam įmonės vadovui ir akcininkui civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas. Skundžiamame sprendime Å¡ių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir neįvertino, todėl konstatuotina, kad dėl Å¡ios reikalavimo dalies teismas neatskleidė bylos esmės. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ naujo turi atlikti teisinės ginčo santykių kvalifikacijos patikrÄ ir tinkamai kvalifikuoti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra nuosekliai pabrėžęs, kad, siekiant įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principus, sutrumpinti bylinėjimosi trukmę, užtikrinti operatyvesnį teismo procesÄ bei apsaugoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kaip vienÄ iÅ¡ pagrindinių žmogaus teisių įtvirtintÄ teisę į bylos iÅ¡nagrinėjimÄ teisme per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ , apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo tik iÅ¡imtiniais, įstatyme nustatytais atvejais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2008; 2008 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; kt.).

Taigi apeliacinės instancijos teismo teisė perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo panaikinus sprendimÄ yra ribojama civilinio proceso teisės normų. Pagal CPK 327 straipsnį byla gali bÅ«ti perduodama nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, jeigu yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, bÅ«damas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus.

Tačiau Å¡iuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes.

Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007; 2008 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo actio Pauliana ir civilinės atsakomybės sÄ lygų, o apeliacinės instancijos teisme tų sÄ lygų nustatinėjimas reikÅ¡tų bylos nagrinėjimÄ pirmosios instancijos tvarka visa apimtimi, todėl byla grÄ Å¾inama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 329 str. 1 d.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų BylÄ grÄ Å¾inus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų byloje, apeliacinės instancijos teismas neskirsto (CPK 93 str. 5 d.).

Šį klausimÄ turi iÅ¡spręsti pirmosios instancijos teismas iÅ¡ naujo nagrinėdamas bylÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 4 punktais, n u t a r i a: Å iaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. TeisėjaiAlė Bukavinienė Alvydas PoÅ¡kus Dalia ViÅ¡inskienė