e7ec6a9d-1698-478f-aab0-e9507e1ed57e · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-198-485/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05290-2021-4 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 9 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Giedraičio, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vidai ButiÅ¡kienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam G. P., jo gynėjui advokatui Antanui JaraÅ¡iui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G.

P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. pripažintas kaltus padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 3 (treji) metai ir 6 (Å¡eÅ¡i) mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmę paskirta atlikti pataisos įstaigoje. Priteista iÅ¡ G. P. 11 477,41 Eur (vienuolikos tÅ«kstančių keturių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt septynių eurų 41 ct) turtinės žalos atlyginimas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai.

Priimtas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. R. atsisakymas nuo civilinio ieškinio dėl 7 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir procesas dėl šio civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutrauktas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. G. P. nuteistas už tai, kad 2021 m. vasario 19 d. apie 21 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tarpusavio konflikto su R. R. metu, tyčia ne daugiau kaip tris kartus dÅ«rė aÅ¡triu, duriančių pjaunančių savybių turinčiu įrankiu, galimai peilio geležte, nukentėjusiajam R. R. į deÅ¡inį skruostÄ ir krÅ«tinės deÅ¡inį Å¡onÄ , tuo padarė nukentėjusiajam aklÄ durtinę pjautinę žaizdÄ deÅ¡iniame skruoste ir dvi kiaurymines pjautines žaizdas deÅ¡iniame Å¡one su deÅ¡inio plaučio, diafragmos, kepenų pažeidimais, storosios žarnos pasaito liestiniu pažeidimu, kraujo ir oro susikaupimu deÅ¡inėje krÅ«tinplėvės ertmėje, kraujo susikaupimu pilvo ertmėje, dėl ko sunkiai sutrikdė nuketėjusiojo R. R. sveikatÄ .

2. Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad G. P. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , todėl jis pripažinta kaltu ir jam paskirta sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. P. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d nuosprendį, nes jis dėl Å¡io nusikaltimo pripažintas kaltu ir nuteistas nepagrįstai, praÅ¡o atlikti įrodymų tyrimÄ , tinkamai iÅ¡siaiÅ¡kinti visas įvykio aplinkybes ir priimti teisingÄ sprendimÄ . 3.1. Skunde nuteistasis teigia, kad nebuvo atliktas joks tyrimas ir jis nuteistas neteisingai, pagal pirminę versijÄ , tinkamai neiÅ¡tyrus visų aplinkybių. Apeliantas nurodo, kad nepagrįstai buvo vadovautasi jo motinos parodymais, kuri buvo apklausta girta, nors nieko neatsimena.

KitÄ dienÄ atvykę pareigÅ«nai jai pasakė, kas atsitiko, ji atsikėlusi net neprisiminė, kad buvo atvykę pareigÅ«nai, tačiau jie, pasinaudoję proga, liepė jai pasiraÅ¡yti ant parodymų, kuriuos davė girta. G. P. pareigÅ«nai atliko testÄ , jokių kraujo žymių nerado. PareigÅ«nai neieÅ¡kojo žmonių, kurie R. R. pasakė, neva jis nukentėjusįjį sužalojo, nors ir tie patys žmonės galėjo jį sužaloti. 3.2. Apelianto nuomone, jo kaltė nepagrįstai buvo grindžiama netiesioginių liudytojų parodymais, kurie net nematė įvykio.

Skunde teigiama, kad davę parodymus kaimynai meluoja, kad girdėjo jį ir nukentėjusįjį garsiai kalbančius, nes apeliantas gyvena antrame aukÅ¡te, o tie kaimynai –trečiame, ir jų durys į kitÄ pusę. Tie patys kaimynai sakė matę, kaip R. R. vaikščiojo neblaivus po aukÅ¡tus, kažkÄ siÅ«lė pirkti. Be to, kitas kaimynas kuris gyvena prieÅ¡ juos, teigė nieko negirdėjęs. Atvykę pareigÅ«nai parodė, kad nesuprato, kas yra nukentėjusiajam, tik pajudinę pamatė, kad yra sužalotas ir pradėjo tekėti kraujas, dėl to, apelianto nuomone, ir buvo namuose kraujo.

G. P. tvirtina, kad R. R. buvo išėjęs iÅ¡ virtuvės ir apeliantas nežino, kur jis visÄ tÄ laikÄ buvo ir kÄ veikė. 3.3. Apeliantas teigia, kad jis nesupranta, kodėl yra kaltinamas R. R. sužalojimu, jei pats nukentėjusysis neturi jam pretenzijų ir neatsimena, ar tikrai G. P. jį sužalojo. Prokurorės versija, jog jis iÅ¡valė bute buvusį kraujÄ , neparemtos jokiais įrodymais. Jis buvo labai girtas, todėl nerealu, kad padaręs nusikaltimÄ , dar bÅ«tų sugebėjęs kÄ nors valyti, kaip teigia prokurorė.

Ant peilio, kuriuo buvo sužalotas nukentėjusysis, nerasta nuteistojo DNR. Nei G. P., nei jo motina neatpažino to įrankio kaip paimto iÅ¡ jų namų. Apelianto nuomone, visos Å¡ios aplinkybės rodo, kad kaltinimai jam visai nepagrįsti. Skunde apeliantas teigia, kad L. ne kartÄ yra grasinęs jam ir jo mamai susidorojimu, jo motina iÅ¡kvietė policijÄ , tačiau jos net neapklausė. Teisme L. viskÄ melavo. NeaiÅ¡ku, kur jis įvykio metu buvo.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje, nuteistasis G. P. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

5. Nuteistojo G. P. apeliacinis skundas atmestinas. Dėl įrodymų vertinimo 6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų, nuosprendis pagrįstas - kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymai.

7. Ä®rodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , nusprendė, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų pakanka konstatuoti, jog G. P. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , dėl ko jo atžvilgiu priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais, taip pat juos vertindamas, bÅ«tų nesilaikęs BPK 20 straipsnio reikalavimų bei nesivadovavęs teismų praktika. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad faktinės bylos aplinkybės nustatytos iÅ¡samiai, nuosekliai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡analizavus visų byloje surinktų įrodymų visumÄ , palyginus ir sugretinus visus teisėtais bÅ«dais gautus duomenis, patikrinus juos BPK nustatyta tvarka.

9. Kaip ir viso ikiteisminio tyrimo metu, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip ir apeliaciniame skunde nuteistasis G. P. savo kaltę dėl inkriminuojamo jam nusikaltimo nuosekliai neigė. Nurodė, kad virtuvėje jis, jo motina R. P. ir R. R. vartojo alkoholį, paskui motina nuėjo į kambarį miegoti, R. R. išėjo į tualetÄ ir daugiau į virtuvę negrįžo, o po kiek laiko G. P. jau rado jį sužalotÄ gulintį kambaryje. Nukentėjusysis prašė kviesti greitÄ jÄ . G. P. nesuprato, kas jam yra, sužalojimų nematė, galvojo, kad pasidarė silpna, paskambino ir iÅ¡kvietė grietÄ jÄ pagalbÄ , kartu atvyko ir policija.

Nuteistasis nurodė, kad pas juos bute tÄ vakarÄ daugiau niekas nesilankė, jis su nukentėjusiuoju nekonfliktavo. G. P. nuomone, R. R. galėjo bÅ«ti kur nors išėjęs ir ten bÅ«ti sužalotas. Tačiau Å¡iÄ G. P. versijÄ paneigia objektyviai nustatytos aplinkybės, kurios patvirtina nukentėjusįjį buvus sužalotÄ apelianto bute. Liudytoja apklausta greitosios medicinos pagalbos stotyje skubios pagalbos slaugos specialistė L. Z., įvertinusi nukentėjusiojo sužalojimus ir jo bÅ«klę, nurodė, kad tokios bÅ«klės nukentėjusysis tikrai negalėjo vaikščioti ir negalėjo ateiti iÅ¡ kažkur kitur.

Be to, bylos duomenys patvirtina, kad tokios sunkios bÅ«klės ant grindų gulintis R. R. buvo rastas be kojinių ir batų bei be virÅ¡utinės dalies drabužių, t. y. pusnuogis. Nors nuteistasis teigė, kad skambindamas greitajai pagalbai jis nežinojo, kas atsitiko R. R., tačiau negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl operatoriui telefonu nurodė, kad nukentėjęs asmuo yra susipjaustęs. Taip pat G. P. negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl atvykusiems į įvykio vietÄ pareigÅ«nams jis teigė, kad nukentėjusiojo nepažįsta, nors byloje neginčijamai įrodyta, kad R.

R. pas jį gyveno jau apie pusę metų.

10. Nukentėjusysis R. R. tvirtino neprisimenantis, kas jį sužalojo, todėl jo parodymai nelaikytini G. P. kaltės įrodymu, tačiau, kaip teisingai pažymėta pirmosios instancijos nuosprendyje, įvertinus aplinkybių visumÄ , t. y., kad nukentėjusysis ir nuteistasis anksčiau teisti, kad nukentėjusysis atsisakė ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo, be to, atsižvelgus ir jų draugiÅ¡kus santykius (G. P. suteikė R. R. gyvenamÄ jÄ vietÄ ), darytina iÅ¡vada, kad R. R. sÄ moningai neduoda parodymų prieÅ¡ nuteistÄ jį. Nepaisant to, kad pats G. P. kaltu neprisipažino, o nukentėjusysis jį sužalojusio asmens neįvardino, apelianto kaltė pagal jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ yra visiÅ¡kai įrodyta byloje surinktų ir iÅ¡nagrinėtų kitų įrodymų visuma, kuriuos teismas vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisÄ loginę grandinę.

11. Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad jo kaltę patvirtinančiu įrodymu yra pripažinti liudytoja apklaustos jo motinos R. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nes ji buvo apklausta neblaivi, vėliau savo parodymų nepatvirtino. IÅ¡ nustatytų aplinkybių matyti, kad vienintelė liudytoja R. P. buvo įvykio vietoje ir matė G. P. konfliktÄ su nukentėjusiuoju R. R., tačiau nuteistojo kaltė, be Å¡ios liudytojos parodymų, buvo grindžiama ir kitų įvykio nemačiusių liudytojų parodymais, t. y. netiesioginiais įrodymais, kurie nuosprendį priėmusio teismo buvo vertinti visų bylos įrodymų kontekste, taip nepažeidžiant įrodinėjimo procesui keliamų reikalavimų. IÅ¡ tiesų, buvo nustatyta, kad R. P. įvykio metu buvo neblaivi, tačiau tai nepaneigia jos duotų parodymų.

12. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, liudytoja R. P. - kaltinamojo mama, pasinaudojo BPK 82 straipsnio 2 dalyje numatyta teise ir teisme atsisakė duoti parodymus, tačiau ikiteisminio tyrimo metu R. P. sutiko duoti parodymus ir kaip liudytoja buvo apklausta du kartus. Apklausų metu detaliai iÅ¡dėstė įvykio aplinkybes. Ji parodė, kad 2021 m. vasario 19 d. atvažiavo į butÄ , kur gyveno sÅ«nus G. P. ir ten kartu su juo ir R. R. vartojo alkoholį. Ji stipriai apgirto ir nuėjo gulti, po to atėjo ir Å¡alia atsigulė sÅ«nus G.

R. buvo neramus, vaikÅ¡tinėjo po kambarį ir virtuvę ir burbėjo, vis lindo prie G. Vienu momentu G.s paÅ¡oko iÅ¡ lovos ir puolė prie R., matė, kad sudavė R. ranka vienÄ ar du smÅ«gius kažkur į virÅ¡utinę kÅ«no dalį. Rankose pas sÅ«nų jokio daikto nematė. Tada R. nugriuvo. G. jai pasakė, kad kviestų policijÄ , o ji sÅ«nui atsakė, kad kviestųsi pats ir nuėjusi vėl atsigulė. Kaip G. kvietė policijÄ ji nematė. Atsimena, kad į butÄ atėjo policijos pareigÅ«nai, medikų nepamena.

Jai pasirodė, kad ir G., ir R. išsivežė policijos pareigūnai. Ryte atsikėlė ir pamatė, kad kambaryje ant žemės esančios pagalvės, ant kurios gulėjo G., yra kraujo. Kad R. sužalotas, sužinojo tik iš policijos pareigūnų. Bute išgertuvių metu nebuvo jokių pašalinių asmenų (1 t., b. l. 74-77). Papildomos apklausos metu R. P. nurodė iš esmės tas pačias įvykio aplinkybes.

13. R. P. nurodytas aplinkybes apie sÅ«naus ir R. R. patvirtino neÅ¡aliÅ¡kų liudytojų K. K. ir Ž. P., gyvenančių kaimynystėje, parodymai, kad bute, kuriame gyvena G. P., tÄ dienÄ vyko iÅ¡gertuvės, o apie 20 val. iÅ¡ to buto girdėjo labai didelį triukÅ¡mÄ , garsiai kalbėjo ir keikėsi G.s. Be to, ir į įvykio vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai D. Č., A. M. – E., apklausti liudytojais parodė, kad įvykio vietoje buvusi kaltinamojo motina R. P., nors kaltinamasis jÄ ir tildė, pirmoji jiems nurodė, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo bute buvo kilęs konfliktas, kurio metu kaltinamasis kelis kartus sudavė nukentėjusiajam ir Å¡is nukrito, tai yra liudytojai patvirtino, kad liudytoja R.

P. įvykio vietoje pati jiems papasakojo, jog buvo konfliktas ir kaltinamasis smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu. Aplinkybę, kad ikiteisminio tyrimo metu R. P. parodymus davė savo valia ir suvokdama atsakomybę, patvirtino liudytojomis apklaustos policijos tyrėjos J. V. ir V. K., kurios patvirtino, kad apklausos protokolai buvo suraÅ¡yti iÅ¡ liudytojos žodžių, prieÅ¡ tai ji buvo įspėta, kad gali atsisakyti duoti parodymus, tačiau R. P. sutiko duoti parodymus, tvirtino, kad pasakys kÄ Å¾ino, liudytoja iÅ¡ jos žodžių suraÅ¡ytus parodymus perskaitė ir pasirašė.

14. Papildomos apklausos metu R. P. nuosekliai nurodė iÅ¡ esmės tas pačias įvykio aplinkybes, kaip ir pirmosios apklausos metu, tačiau teigė neprisimenanti, kad bÅ«tų mačiusi sÅ«nų suduodant R., tačiau tuo pačiu patvirtino ankstesnės apklausos metu nurodytas aplinkybes, kad G. sudavė R., kaip teisingas, nes tuo metu viskÄ prisiminė geriau. Tokia liudytojos pozicija, kai ji detaliai iÅ¡dėsto visas įvykio aplinkybes, tačiau teigia neprisimenanti bÅ«tent tų, kurios patvirtintų jos sÅ«naus G.

P. nusikalstamus veiksmus, ir turėtų svarbos jo kaltei pagrįsti, kelia pagrįstų abejonių jos nuoÅ¡irdumu. Liudytojos K. K. ir Ž. P. parodė, kad R. P. ir G. P. dažnai konfliktuodavo, kad ji kartais sÅ«naus bÅ«davo iÅ¡varyta iÅ¡ namų, kad sÅ«nus prieÅ¡ motinÄ naudodavo psichologinį smurtÄ , kad R. P. sakydavo, jog sÅ«nus jÄ muÅ¡a. Kai kaltinamasis grįžo iÅ¡ įkalinimo įstaigos, R. P. tame bute negyveno, nes bijojo sÅ«naus - Å¡is iÅ¡gėręs bÅ«na agresyvus, neprognozuojamas.

Visos Å¡ios nurodytos aplinkybės duoda pagrindo iÅ¡vadai, kad R. P. bijojo savo sÅ«naus G. P., todėl iÅ¡ karto po įvykio nurodė mačiusi jo pavartotÄ smurtÄ R. R. atžvilgiu, vėliau jau teigė Å¡ių aplinkybių neprisimenanti, o teisme apskritai atsisakė duoti parodymus prieÅ¡ sÅ«nų. Ä®vertinus aptartų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vada, jog R. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti pirminiai parodymai, kitų teismo iÅ¡tirtų įrodymų kontekste vertintini kaip patikimi ir atitinkantys byloje nustatytas faktines aplinkybes.

15. Nuteistasis G. P. nesutinka ne tik su teismo atliktu įrodymų vertinimu, tačiau teigia, kad apskritai teismo nuosprendis yra paremtas vien tik netiesioginių liudytojų parodymais, kurie niekaip nepatvirtina jo kaltės. Atsakant į Å¡iuos skundo teiginius, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog įrodymo procese svarbÅ«s tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iÅ¡ pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimÄ , o per šį faktÄ â€“ ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai).

Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų yra ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-284-648/2016). Tokiu bÅ«du įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. BÅ«tent bylÄ nagrinėjantis teismas turi kompetencijÄ nuspręsti, kurie byloje esantys duomenys atitinka leistinumo kriterijus, kurie iÅ¡ jų turi įrodomÄ jÄ vertę, ar jie patikimi, ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimÄ asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmuose.

Taip pat svarbu pažymėti, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog svarbÅ«s tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iÅ¡ pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimÄ , o per šį faktÄ â€“ ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018).

NusikaltimÄ padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad Å¡iais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje turi bÅ«ti sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-511/2019).

16. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai patikimais laikė liudytojų K. K. ir Ž. P. parodymus. Skundo teiginiai, jog Å¡ios liudytojos meluoja, nes negalėjo girdėti jį ir nukentėjusįjį garsiai kalbančius, yra tik subjektyvi apelianto nuomonė. Liudytojų parodymų patikimumÄ pagrindžia tai, jog nors jos ir nebuvo įvykio vietoje, tačiau abi nurodė iÅ¡ esmės tÄ patį laikÄ , – bÅ«tent apie 20 val., kada girdėjo P. bute didelį triukÅ¡mÄ , ir kad neužilgo po to atvyko greitoji medicinos pagalba ir policija.

Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja R. P., atvykę greitosios pagalbos darbuotojai ir policijos pareigūnai. Liudytojos K. K. ir Ž. P. tapačiai nurodė ir kitas jau aptartas aplinkybes, susijusias su nuteistojo elgesiu ir jo santykiu su motina R. P., kurios taip pat buvo patvirtintos kitais byloje surinktais duomenimis. Šios liudytojos yra apelianto kaimynės, su juo jokių asmeninių santykių neturi, nukentėjusįjį pažįsta tik iš matymo, kaip pas G. P. gyvenantį asmenį, kas patvirtina jas esant nešališkomis jų abiejų atžvilgiu.

17. Savo kaltę apeliantas siekia paneigti ir kitais skundo teiginiais, jog jokie įrodymai nepatvirtina, kad jis galėjo iÅ¡valyti kraujÄ , kad jo DNR nerasta ant peilio, kuriuo buvo sužalotas nukentėjusysis. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ių konkrečių aplinkybių nenustatymas G. P. kaltės taip pat nepaneigia. Aukščiau aptartais liudytojų parodymais neginčijamai nustatyta, kad G. P. ir R. R. konfliktavo ir nuteistasis sudavė nukentėjusiajam kelis smÅ«gius, po kurių Å¡is nukrito ir liko gulėti, po to niekur nebuvo išėjęs. Neužilgo atvyko greitoji medicinos pagalba.

Slaugos specialistė L. Z., kuri įvykio vietoje apžiÅ«rėjo R. R. parodė, kad nukentėjusiajam padarytos žaizdos atrodė durtinės, lygiais kraÅ¡tais, pagal dÅ«rių vietÄ , galėjo bÅ«ti pažeisti vidaus organai, todėl atrodė, kad iÅ¡ žaizdų turėjo gausiai kraujuoti. Tai, kad ant žaizdos nebuvo jokio kraujo krešėjimo, specialistei medikei davė pagrindo manyti, jog kraujas buvo nuvalytas. L. Z. vertinimu, pagal nukentėjusiojo sveikatos bÅ«klę, jis nebÅ«tų galėjęs pajudėti iÅ¡ vietos.

Ä®vykio vietoje Å¡alia nukentėjusiojo, ant žemės pareigÅ«nas J. M. rado kruvinÄ peilio geležtę. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2021 m. birželio 16 d. specialisto iÅ¡vada patvirtino, kad ant pateiktos tirti geležtės rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su R. R. genotipu, kas davė pagrindo iÅ¡vadai, kad nukentėjusysis buvo sužalotas bÅ«tent Å¡iuo įrankiu. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad rankų pėdsakai ant peilio geležtės, paimtos įvykio vietoje, netinkami asmeniui identifikuoti.

Tokia išvada nors ir tiesiogiai nepatvirtina, kad rasti rankų pėdsakai yra G. P., tačiau ji kategoriškai to ir nepaneigia.

18. SkundÄ G. P. grindžia ir tuo, kad tiek prokuroras, tiek teismas nesiaiÅ¡kino kitų nusikaltimo padarymo versijų, pareigÅ«nai neieÅ¡kojo ir neapklausė žmonių, kurie taip pat galėjo sužaloti nukentėjusįjį, nebuvo tirta versija, susijusi su asmeniui, vardu L., kuris yra grasinęs nuteistajam, jo mamai ir kaimynui. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ie skundo teiginiai deklaratyvÅ«s, nes apeliantas nenurodė, kokius konkrečiai naujus liudytojus ir dėl kokių dar neiÅ¡tirtų aplinkybių buvo bÅ«tina iÅ¡kviesti ir apklausti.

Surinktų įrodymų visumos pakanka neabejotinai konstatuoti, kad R. R. iki sužalojimo iÅ¡ apelianto buto niekur nebuvo išėjęs, kad iÅ¡ karto po suduotų smÅ«gių nukentėjusysis nukrito ant grindų ir po to taip pat niekur nebuvo išėjęs, todėl nebuvo objektyvaus pagrindo ieÅ¡koti dar kokių nors su Å¡iuo nusikaltimu susijusių asmenų. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimo procesas negali bÅ«ti begalinis, įrodymų turi bÅ«ti surinkta tiek, kad jų pagrindu bÅ«tų galima iÅ¡spręsti asmens kaltės klausimÄ .

19. Remiantis aptartu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo G. P. apeliacinis skundas nepagrįstas, visos skunde minimos aplinkybės buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, nuteistojo veika pagal BK 135 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Tenkinti nuteistojo apeliacinį skundÄ ir naikinti ar keisti skundžiamÄ nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Dėl proceso iÅ¡laidų 20. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas.

BPK 51 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Å¡iame straipsnyje nurodytais atvejais, taip pat Å¡io Kodekso 50 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais, jeigu gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras ar teismas privalo iÅ¡aiÅ¡kinti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (VGTP) iÅ¡laidos dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (asmuo nepilnametis ar turi negaliÄ ), gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos į valstybės biudžetÄ Å¡io Kodekso nustatyta tvarka, ir praneÅ¡ti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ organizuojančiai institucijai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam bÅ«tinas gynėjas, bei paskirti Å¡ios institucijos parinktÄ gynėjÄ .

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymÄ , patvirtinančiÄ , jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos G. P. apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡laidas sudaro 221,10 Eur (t. 5, b. l. 83).

21. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ sprendžiant dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-41-697/2021 ir kt.).

Å iuo atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė nuteistasis G. P., ir jo skundas atmetamas, tačiau teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nuteistasis jokio turto ir pajamų neturi, yra nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas, Å¡iuo metu yra suimtas ir po nuosprendžio įsiteisėjimo atlikinės nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, be to, nuosprendžiu iÅ¡ jo priteista didelė suma turtinės žalos atlyginimui privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai, kas rodo sunkiÄ jo materialinę padėtį, todėl proceso iÅ¡laidos, atsiradusios dėl nuteistajam valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, iÅ¡ nuteistojo G.

P. nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo G. P. apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Algirdas Giedraitis Algirdas Remeika Gytis Večerskas