2020-06-10 Nr. AB-11675-3-61-3-01071-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2483-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01071-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. B. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja V. B. (toliau – ir pareiškėja) elektroninių ryšių priemonėmis 2019 m. kovo 18 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus miesto 2-asis PK) 2019 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 10-S-13148 „Dėl atsakymo į skundą“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus m. 2-asis PK Sprendime konstatavo, kad pareiškėjos 2019 m. vasario 15 d. skundas išnagrinėtas. Atsakydamas į išdėstytus prašymus, Vilniaus m. 2 PK informavo, kad: 1) vyriausioji tyrėja L. G. pareiškėjos 2019 m. vasario 12 d. pareiškimą, parašytą D. B. vardu, išnagrinės ir priims būtiną proceso sprendimą per nustatytą terminą, vadovaudamasi savo teisine sąmone bei galiojančių norminių aktų reikalavimais; 2) bausti vyriausiąją tyrėją L. G. nėra pagrindo, nes jos veiksmuose neįžiūrima jokių drausmės pažeidimų; 3) išmokėti pareiškėjos prašomą 2 Eur ir 300 Eur kompensaciją už laiko gaišinimą ir pan. nėra teisinio pagrindo, nes Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta norma konstatuoja ir įtvirtina piliečių teisę kreiptis į teismą.

3. Skundžiamame Sprendime Vilniaus miesto 2-asis PK nurodė, kad dėl vaizdo įrašo išsaugojimo, budinčio pareigūno (asmenybė nustatyta), su kuriuo pareiškėja turėjo žodinį konfliktą, veiksmų įvertinimo, pareiškėjai rekomenduojama kreiptis į Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus viršininką R. Š., adresu Birželio 23-osios g. 16, LT-03602 Vilnius, nes šis pareigūnas Vilniaus miesto 2-ajame PK nedirba ir jo vadovybei nėra pavaldus. Pareiškėja su tuo nesutinka ir mano, kad gilintis į situaciją, vadovaudamasis vieno langelio principu, privalėjo Vilniaus m. 2-asis PK.

4. Pareiškėjos manymu, frazė „jeigu vis dar manote, kad Jums vis dar yra padaryta materialinė ar moralinė žala, rekomenduoju Jums spręsti dėl kreipimosi teisinės pagalbos į advokatus ir savo teisių gynimo teisme“ yra pasityčiojančio pobūdžio. Vilniaus m. 2-ojo PK sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintų įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinės pagalbos, efektyvumo, subsidiarumo, vieno langelio, lygiateisiškumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus ir kt. principų. Sprendimas yra neinformatyvus, nemotyvuotas, neatitinkantis formos ir turinio reikalavimų administraciniam aktui, nepagrįstas nustatytais faktais ir teisės normomis.

5. Atsakovas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2-asis PK atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. Atsakovas pažymėjo, kad Sprendime nurodė, jog 2019 m. vasario 12 d. pareiškėjos pareiškimas, parašytas D. B. vardu, buvo išnagrinėtas ir priimtas nutarimas Nr. M-l-01-12333-19 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

7. Atsakovas akcentavo, kad 2018 m. gegužės 25 d. pradėtas taikyti Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. balandžio 27 d. reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir Reglamentas) nenustato atskirų nuostatų, skirtų vaizdo stebėjimo reguliavimui, todėl vykdomas vaizdo stebėjimas turi atitikti bendras Reglamento nuostatas. Asmens duomenys gali būti tvarkomi (vykdomas vaizdo stebėjimas) tik laikantis su asmens duomenų tvarkymu susijusiu principu, įtvirtintu Reglamento 5 straipsnyje, t. y., kai toks asmens duomenų tvarkymas gali būti pagrįstas bent viena teisėta asmens duomenų tvarkymo sąlyga, numatyta Reglamento 6 ir (ar) 9 straipsnyje. Tuo atveju, jei nėra nė vienos iš Reglamente nurodytos asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygos ir teisėto asmens duomenų tvarkymo tikslo, asmens duomenys negali būti tvarkomi.

8. Vilniaus m. 2-ojo PK vaizdo stebėjimo kamerų valdytojas yra Operatyvaus valdymo skyriaus viršininkas R. Š.. Todėl pareiškėjai dėl vaizdo įrašo išsaugojimo, budinčio pareigūno (asmenybė nustatyta), su kuriuo ji turėjo žodinį konfliktą, veiksmų įvertinimo buvo rekomenduota kreiptis į Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus viršininką R. Š., Birželio 23-osios g. 16, LT-03602, kadangi minėtas pareigūnas nedirba Vilniaus m. 2-ajame PK, jo vadovybei nėra pavaldus.

9. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos nuomonė dėl frazės „jeigu vis dar manote, kad Jums vis dar yra padaryta materialinė ar moralinė žala, rekomenduoju Jums spręsti dėl kreipimosi teisinės pagalbos į advokatus ir savo teisių gynimo teisme“ pasityčiojančio pobūdžio, yra klaidinga. Vilniaus m. 2-asis PK, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, jį išnagrinėjo iš esmės ir pagal kompetenciją, todėl Sprendimas yra pagrįstas ir teisingas.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 28 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad Vilniaus m. 2-asis PK 2019 m. vasario 20 d. sprendime Nr. 10-S-13148 nurodė, jog pareiškėjos 2019 m. vasario 15 d. skundas (reg. Nr. ROIK: 19000075833) išnagrinėtas. Atsakydamas į skunde išdėstytus prašymus, Vilniaus m. 2-asis PK informavo, kad: 1) vyriausioji tyrėja L. G. pareiškėjos 2019 m. vasario 12 d. pareiškimą (ROIK 0119000071213), parašytą D. B. vardu, išnagrinės ir priims būtiną proceso sprendimą per nustatytą terminą, vadovaudamasi savo teisine sąmone bei galiojančių norminių aktų reikalavimais; 2) bausti vyriausiąją tyrėją L. G. nėra pagrindo, nes jos veiksmuose neįžiūrima jokių drausmės pažeidimų; 3) išmokėti pareiškėjos prašomą 2 Eur ir 300 Eur kompensaciją už laiko gaišinimą ir pan., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu, nėra teisinio pagrindo, nes pastaroji norma konstatuoja ir įtvirtina piliečių teisę kreiptis į teismą; 4) dėl vaizdo įrašo išsaugojimo, budinčio pareigūno (asmenybė nustatyta), su kuriuo pareiškėja turėjo žodinį konfliktą, veiksmų įvertinimo, rekomendavo kreiptis į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus viršininką R. Š., kuris yra Vilniaus m. 2-ojo PK vaizdo stebėjimo kamerų valdytojas.

12. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju teisinis reglamentavimas nustatytas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintose Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (toliau – ir Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklės). Teismas, apžvelgęs VAĮ 14 straipsnio 1 dalies, 3 dalies, 7 dalies nuostatas, Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklių 28 punkto nuostatas, įvertinęs skundžiamo Sprendimo turinį, darė išvadą, kad atsakovo priimtas Sprendimas atitinka minėtuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, Sprendime suformuluota motyvuota viešojo administravimo subjekto valia, Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame aiškiai nurodyta akto apskundimo tvarka.

13. Dėl Sprendimo dalies apie būsimą tyrimą ir tyrėjos L. G. veiksmus teismas nurodė, kad statutinių pareigūnų tarnybinę atsakomybę ir jos taikymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnis, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką reglamentuoja Vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos skyrimo ir panaikinimo aprašas (toliau – ir Aprašas). Vadovaujantis Aprašo 9 punktu, tarnybinis patikrinimas neatliekamas, be kita ko, dėl procesinių pareigūnų veiksmų. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų apie drausminės nuobaudos taikymą tyrėjai, todėl darė išvadą, kad, kaip ir nurodo atsakovas skundžiamame Sprendime, nebuvo pagrindo pradėti tyrimą dėl tyrėjos drausmės pažeidimų. Teismo vertinimu, Sprendime pareiškėjai tinkamai atsakyta dėl tarnybinės atsakomybės netaikymo.

14. Dėl sprendimo dalies apie vaizdo įrašus teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, 3 dalies nuostatas, Reglamento nuostatas dėl asmens duomenų tvarkymo bei darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai pareiškėjai nurodė kreiptis į Vilniaus m. 2-ojo PK vaizdo stebėjimo kamerų valdytoją Operatyvaus valdymo skyriaus viršininką R. Š. dėl vaizdo įrašo išsaugojimo, dėl budinčio pareigūno (asmenybė nustatyta), su kuriuo ji turėjo žodinį konfliktą.

15. Dėl Sprendimo dalies apie žalos atlyginimą, teisinės pagalbos teikimą teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1, 2 dalimis, CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, darė išvadą, kad Vilniaus m. 2-asis PK pareiškėjai pagrįstai nurodė kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.

III. 16. Pareiškėja V. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimą ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

17. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnis nustato, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka gautą informaciją. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką reglamentuoja Aprašas, pagal kurio 9 punktą, tarnybinis patikrinimas neatliekamas, be kita ko, dėl procesinių pareigūnų veiksmų. Atsakovo Sprendime atsakyta, kad tyrėjos veiksmuose nėra drausmės pažeidimų, tačiau nenurodoma, kaip ir kodėl atsakovas priėjo prie tokios išvados, todėl, pareiškėjos manymu, Sprendime netinkamai jai atsakyta dėl tarnybinės atsakomybės netaikymo, šiuo aspektu pareiškėjos skundas gali būti laikomas pagrįstu, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimas panaikintas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Vilniaus m. 2-ojo PK 2019 m. vasario 20 d. Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, jį atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad atsakovo priimtas sprendimas atitinka VAĮ bei Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklėse nustatytus reikalavimus. Pareiškėja apeliaciniame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, o byla perduota pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pirmiausiai pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo apeliacine instancija tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

21. Nagrinėjamu atveju pareiškėja apeliaciniame skunde neišdėstė išsamių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, motyvų. Apeliacinis skundas grindžiamas tik aplinkybe, kad atsakovo Sprendime nenurodoma, kaip ir kodėl atsakovas priėjo prie išvados, kad tyrėjos veiksmuose nėra drausmės pažeidimų, todėl, pareiškėjos manymu, Sprendime netinkamai jai atsakyta dėl tarnybinės atsakomybės netaikymo ir šiuo aspektu pareiškėjos skundas gali būti laikomas pagrįstu, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimas panaikintas.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl nurodyto apeliacinio skundo argumento pažymi, kad įstatymų leidėjas tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką pavedė nustatyti vidaus reikalų ministrui (Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo (toliau – ir Statutas) 39 str. 12 d. 2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1381 redakcija). Tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką (procedūrą) reglamentuoja Aprašas. Pagal Aprašo 6 punktą vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, vada pavesti atlikti tarybinį patikrinimą gali būti asmens skundas, tarnybinis pranešimas, prokuroro nutarimas iškelti drausminę bylą, visuomenės informavimo priemonėse paskelbta ar kitokia informacija apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą.

23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas (Statuto 39 str. 7 d. 2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1381 redakcija) yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis. Ši procedūra negali būti inicijuojama kitais nei numatyta Statuto 39 straipsnyje ir Aprašo 6 punkte numatytais pagrindais ir ja negali būti siekiama kitų nei numatyta įstatyme tikslų (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1276/2014; 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1111-662/2015; 2018 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-114-662/2018). Be to, tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai: atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą bei paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą yra būtent tokios įstaigos diskrecija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-23/2012; 2012 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-710/2012; 2013 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-624/2013 ir kt.), nepaisant to, kad bet kurie asmenys pagal Aprašo 6 punktą turi teisę pateikti skundus ar kitą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą. Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovui joks teisės aktas nenumato pareigos atlikti tarnybinį patikrinimą, gavus bet kokią informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą, teismas šiuo atveju taip pat neturi galimybės įpareigoti atsakovą tai padaryti.

24. Vadovaudamasi nutarties 22–23 punktuose išdėstytu teisiniu reguliavimu bei aktualia teismų praktika, teisėjų kolegija pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus dėl Sprendimo motyvų nepakankamumo tyrėjos nepatraukimo drausminėn atsakomybėn aspektu vertina kritiškai ir atmeta kaip nepagrįstus.

25. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjos skundo argumentų, juos išanalizavo pakankamai detaliai, visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas, o tikrindamas atsakovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, atliko išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar byloje esantys duomenys patvirtina pareiškėjos nurodytų pažeidimų faktus.

26. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamo Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė