e7eb7327-1932-42cc-ae31-e6fd53bc6720 · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-183-278/2022 Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00508-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.12.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 14 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vyginto Mažuikos, Dalios Pranckienės ir Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų V.

M. ir A. V. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų V. M. ir A. V. ieÅ¡kinį atsakovei KupiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijai dėl turto priteisimo asmeninės nuosavybės teise. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. I. V. M. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovės KupiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos jai asmeninės nuosavybės teise pastatÄ - fermÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Nurodė, kad ji yra minėtos fermos dalies savininkė pagal paveldėtus pajus, įgytus jos tėvų pagal KupiÅ¡kio rajono S. žemės Å«kio likvidacinės komisijos turto atidalijimo už pajus, likviduojant bendrovę, aktÄ . Teigė, kad apie KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2007-07-18 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuosavybės teisės į karvidžių kompleksÄ buvo perduotos KupiÅ¡kio rajono savivaldybei, ji sužinojo tik 2020-08-08.

3. IeÅ¡kovas A. V. prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodė, kad reikalavimo teisę jis įgijo ieÅ¡kovei V. M. perleidus jam dalį reikalavimo civilinėje byloje. Teigė, kad yra faktiniai Å¡io turto savininkai – pajininkai, o KupiÅ¡kio rajono savivaldybė prie Å¡io turto sukÅ«rimo nėra prisidėjusi. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020-05-06 priėmė nutarimÄ Nr. 457 įpareigojantį beÅ¡eimininkiu pripažinto turto perėmėjÄ , kurio žinioje yra Å¡is turtas, ne teismo tvarka besÄ lygiÅ¡kai grÄ Å¾inti turtÄ tikrajam atsiradusiam turto savininkui ar jo paveldėtojui, o jei turtas jau parduotas, turto savininkui patirtÄ Å¾alÄ kompensuojant pinigais. Teigė, kad atsakovė turėjo vadovautis nutarimo 150 punktu, tačiau juo nesivadovavo, nors savivaldybei Å¡is turtas yra nereikalingas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mai 2021-12-08 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

5. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovai savo reikalavimÄ grÄ Å¾inti ginčo turtÄ grindžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-05-06 nutarimu Nr. 457 „Dėl beÅ¡eimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grÄ Å¾inimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“. Minėtų nutarimu patvirtintų BeÅ¡eimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grÄ Å¾inimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 150 punktas nustato, kad jeigu turtas dar neparduotas, jis grÄ Å¾inamas natÅ«ra savininko praÅ¡ymu.

Kartu su praÅ¡ymu turi bÅ«ti pridėti dokumentai (tinkamai patvirtintos jų kopijos), kuriais vadovaujantis savininkui grÄ Å¾inamas turtas ir turtÄ grÄ Å¾ina mokesčių inspekcija, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, Nacionalinė žemės tarnyba arba asmuo, kuriam Å¡is turtas buvo perduotas patikėjimo teise.

6. Konstatavo, kad ieÅ¡kovė V. M., dokumentų, kuriais vadovaujantis savininkui turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inamas turtas nepateikė, todėl atsakovė pagrįstai atsisakė grÄ Å¾inti ginčo turtÄ . Nurodė, kad likviduojant SkapiÅ¡kio žemės Å«kio bendrovę, jos likvidacinė komisija, patvirtino įvairių bendrovės turto rÅ«Å¡ių, įskaitant ir pastatus, atidalijimÄ tarp bendrovės pajininkų proporcingai turimam pajų kiekiui. Dalis pajų skirta ieÅ¡kovės V. M. tėvams V. V. ir O. V.. Nustatė, kad O. V. mirė (duomenys neskelbtini), o V. V. – (duomenys neskelbtini). Mirus O. V. dėl palikimo priėmimo į notarÄ niekas nesikreipė, o po V. V. mirties ieÅ¡kovė V. M. paveldėjo palikėjo nekilnojamÄ jį turtÄ , tačiau jokių pajų ar kitokių reikalavimo teisių į ginčijamÄ fermÄ nepaveldėjo.

7. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad byloje esantys ir bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirti ir įvertinti įrodymai neįrodo nei vieno Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnyje numatyto nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, pagal kurį ieÅ¡kovai galėjo įgyti nuosavybės teisę į pastatÄ - fermÄ . Be to, KupiÅ¡kio rajono S. žemės Å«kio bendrovės likvidacinės komisijos turto atidalijimo už pajus, likviduojant bendrovę 1995-02-20 akte pastatai ir kitas nekilnojamas turtas, kuris priskiriamas pajininkams, aiÅ¡kiai neidentifikuotas.

8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovai nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių, jog jie yra ginčo turto savininkai, o iÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė yra ginčo turto savininkė, įsiteisėjusio KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2007-07-18 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-514-783/2007, pagrindu. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nenustatytas joks teisinis pagrindas iÅ¡reikalauti pastatÄ - fermÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), iÅ¡ teisėto jo savininko – atsakovės. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė V. M. (toliau ir apeliantė) praÅ¡o panaikinti 2021-12-08 sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

10. Nurodo, kad teismo iÅ¡vada apie tai, kad nėra pateikta nuosavybės dokumentų nepagrįsta, nes pateikė įrodymus apie pajų turėjimÄ , todėl įrodė savo nuosavybės teises, o konkrečių dalių nuosavybėje nustatymas ir kiti klausimai yra vidinis kooperatyvo reikalas, kuriuos, kaip privatinius teisinius santykius, nei savivaldybė, nei kiti reguliuoti negali.

11. Teigia, kad ji praÅ¡o perduoti beÅ¡eimininkį turtÄ atsiradusiam Å¡eimininkui. Savivaldybei praÅ¡ant, ginčo turtas atsakovei buvo pripažintas pagal KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2007-07-18 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-514-783/2007, konstatavus, kad tikrieji turto savininkai nežinomi. Å io sprendimo pagrindu savivaldybė įregistravo ginčo turtÄ nekilnojamojo turto registre, tačiau atsiradus Å¡io turto pajaus paveldėtojai ir pareikalavus grÄ Å¾inti turtÄ pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-05-06 nutarimo 150 punktÄ , ginčo turtas turėjo bÅ«ti grÄ Å¾intas tikrajam turto savininkui. Teigia, kad teismas turėjo besÄ lygiÅ¡kai grÄ Å¾inti turtÄ , nes buvo pateikti pajaus paveldėjimo dokumentai, kad ji paveldėjo pajus.

12. Nesutinka su teismo išvada, kad turtas, kuris priskiriamas pajininkams, aiškiai neidentifikuotas, nes pateiktuose dokumentuose aiškiai nurodytas turto adresas, daikto pavadinimas, be to, teismo proceso metu nebuvo ginčo tarp šalių dėl ginčo objekto.

13. Tvirtina, kad reikÅ¡dami ieÅ¡kinį, vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 634 “Dėl beÅ¡eimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grÄ Å¾inimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo” 150 punktu. Teigia, kad teismas neatskleidė bylos esmės, nes nepasisakė dėl Å¡io teisės akto turinio, sprendime nenurodyta, kodėl negalėjo turtas bÅ«ti grÄ Å¾intas pagal minėtÄ sprendimÄ .

14. Nurodo, kad tas faktas, jog turtas buvo pripažintas beÅ¡eimininkiu ir savivaldybė įregistravo ir priėmė turtÄ nuosavybėn, įtraukė jį į savo balansÄ , neatima teisės tikrajam turto savininkui paimti iÅ¡ savivaldybės balanso savo nuosavybėn, nes nuosavybės ir paveldėjimo teisė iÅ¡lieka nepriklausomai nuo to, kas turtÄ , kuris buvo pripažintas beÅ¡eimininkiu, valdo. Argumentas, kad turto negalima grÄ Å¾inti, nes buvo pradėtas turto pardavimas per aukcionÄ yra nepagrįstas, nes tokio perleidimo paveldėtojai nedraudžia.

15. Nurodo, kad skundžiamo teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, nes motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, padarytos išvados neatitinka faktinių aplinkybių, todėl byla išspręsta neteisingai.

16. IeÅ¡kovas A. V. (toliau ir apeliantas) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2021-12-08 sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

17. Nurodo, jog teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovė, mediacijos metu ir vėlesniuose teismo posėdžiuose neprieÅ¡taravo turto grÄ Å¾inimui, nes savivaldybei jis nereikalingas.

18. Teigia, kad V. M., priimdama paveldėjimÄ , įgijo teisę pagal paveldėtus pajaus ginčo statinius įteisinti savo vardu. Kooperacijos įstatyme pajininkų turto įregistravimas Registrų centre nereglamentuotas laiko atžvilgiu. Kooperatyvo nariai pagal pajus turi teisę naudotis įgytu turtu. Pagal kooperatyvų įstatymÄ vienintelis nuosavybę įrodantis dokumentas yra pajaus paveldėjimo dokumentas ir jo tolesnis įforminimas Registrų centre nėra reglamentuotas. Nurodo, kad teismo teiginys, jog „likviduojant „S. ž. Å«. bendrovę“ atidalinimo už pajus pastatai ir kitas nekilnojamas turtas, kuris priskiriamas pajininkams, aiÅ¡kiai neidentifikuotas“ neatitinka tikrovės, nes pajiniuose dokumentuose yra aiÅ¡kiai nurodyta adresas ir objektas bei niekam nei iÅ¡ pajininkų, nei tarp savivaldybės ir pajininkų Å¡is klausimas nebuvo kilęs.

19. Tvirtina, kad teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso 263, 265 straipsnių nuostatas, nepagrįstai nesivadovavo mediacijos metu pateiktomis rekomendacijomis bylÄ iÅ¡spręsti taikiai, tenkinant ieÅ¡kinį ir taip atstatant nuosavybės teisę į privatų turtÄ .

20. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ KupiÅ¡kio rajono savivaldybės administracija praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad ieÅ¡kovai nepateikė visų reikiamų dokumentų, kurių pagrindu bÅ«tų grÄ Å¾inti atsakovei priklausiantys pastatai. Teigia, kad teismas tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė materialines teisės normas, tinkamai vertino įrodymus ir priėmė pagrįsta ir teisingÄ sprendimÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 21.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Be to, apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliacinių skundų ribos, byloje nenustatyta.

22. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl turto priteisimo asmeninės nuosavybės teise, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo objektas yra pastatas - ferma, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2007-07-18 sprendimu yra pripažintas beÅ¡eimininkiu ir perduotas KupiÅ¡kio rajono savivaldybės nuosavybėn. IeÅ¡kovai šį pastatÄ praÅ¡o iÅ¡reikalauti iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo. Minėto teismo sprendimo ieÅ¡kovai neskundė ir dėl proceso atnaujinimo nesikreipė. Nustatyta, kad trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, E. T. ginčijamÄ fermÄ iÅ¡ KupiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos 2020-09-07 įsigijo vieÅ¡o elektroninio aukciono bÅ«du.

24. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas nepilnai ir neobjektyviai įvertinus įrodymus ir netinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas atmeta minėtus apeliantų argumentus. CPK 185 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis.

Taigi, Å¡ioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2008; kt.). IÅ¡ ginčijamo teismo sprendimo matyti, kad teismas iÅ¡tyrė ir įvertino visus Å¡alių į bylÄ pateiktus įrodymus, jų paaiÅ¡kinimus ir padarė atitinkamas iÅ¡vadas, su kuriomis teisėjų kolegija sutinka.

25. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 4.95 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė iÅ¡reikalauti savo daiktÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vindikacinis ieÅ¡kinys yra daiktinis savininko teisių gynimo bÅ«das, t. y. jis reiÅ¡kiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grÄ Å¾inti turtu. Å is reikalavimas pareiÅ¡kiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimÄ turtÄ , t. y. tam asmeniui, pas kurį Å¡is turtas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017).

26. ReikÅ¡damas vindikacinį reikalavimÄ , ieÅ¡kovas privalo įrodyti Å¡ias faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias aplinkybes:

1) ieÅ¡kovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktÄ ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo momentu ir iki daiktÄ neteisėtai užvaldant atsakovui, iÅ¡ kurio reikalaujama grÄ Å¾inti daiktÄ ;

2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios;

3) daiktÄ valdo atsakovas;

4) daiktÄ atsakovas valdo neteisėtai;

5) daiktas yra natūra;

6) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015).

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtÄ , yra teisėtas valdytojas, o ieÅ¡kovas privalo paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y., ieÅ¡kovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtÄ reikalavimo pareiÅ¡kimo momentu ir kad tokiÄ teisę turėjo iki turtÄ neteisėtai užvaldant asmeniui, iÅ¡ kurio reikalaujama grÄ Å¾inti turtÄ . Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sÄ lygas, kuriomis jis prarado daiktÄ bei paneigti įstatyme įtvirtintÄ Ä¯gijėjo sÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ ir tik tada jis gali atgauti savo daiktÄ natÅ«ra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451-686/2015).

28. Vadovaujantis nurodyta teismine praktika, Å¡iuo atveju ginčo pastato - fermos nuosavybės fakto įrodinėjimo pareiga tenka bÅ«tent apeliantams V. M. ir A. V., t. y. jie turėjo įrodyti, jog ginčo turtas jiems priklauso nuosavybės teise ir atsakovė privalo jÄ grÄ Å¾inti. Å iÄ aplinkybę apeliantai įrodinėja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-05-06 nutarimu Nr. 457 „Dėl beÅ¡eimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grÄ Å¾inimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“, nurodydami, jog teismas be pagrindo netaikė Å¡ių taisyklių 150 punkto.

Minėto nutarimo 149 punktas nustato, kad turto grÄ Å¾inimas vykdomas, kai įsiteisėja civilinėje, administracinėje ar baudžiamojoje byloje (ikiteisminiame tyrime) priimtas atitinkamas sprendimas, kuris yra pagrindas grÄ Å¾inti savininkui turtÄ . Tuo atveju, jeigu turtas dar neparduotas, jis grÄ Å¾inamas natÅ«ra savininko praÅ¡ymu; kartu su praÅ¡ymu turi bÅ«ti pridėti dokumentai (tinkamai patvirtintos jų kopijos), kuriais vadovaujantis savininkui grÄ Å¾inamas turtas (150 punktas). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovai jokių dokumentų grÄ Å¾inti ginčo turtÄ pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimo Nr. 634 nuostatas neturi ir darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė pagrįstai atsisako šį turtÄ grÄ Å¾inti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi surinktų įrodymų visumÄ , pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai.

29. Pažymėtina, kad ginčo objektas pastatas - ferma, esanti (duomenys neskelbtini), įsiteisėjusiu, todėl visiems privalomu ir vykdytinu KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2007-07-18 sprendimu, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaip nerealizuotinas ir beÅ¡eimininkis statinys, todėl perduotas KupiÅ¡kio rajono savivaldybės nuosavybėn (CPK 18 straipsnis). Kaip minėta, minėtas sprendimas nebuvo skundžiamas, praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ nebuvo teikiamas. Apeliantė V. M., teigdama, jog ginčo turtas yra jos nuosavybė, ilgÄ laikÄ nesiėmė jokių veiksmų, kad įteisintų nuosavybės teises į ginčo turtÄ , jei tokias turėjo.

Be to, ne atsakovė KupiÅ¡kio rajono savivaldybės administracija 2006 – 2007 m. turėjo ieÅ¡koti pajininkų, bet pajininkai, kuriems buvo paskirtas konkretus turtas už pajus, privalėjo rÅ«pintis savo teisių įgyvendinimu. IÅ¡ KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2007-07-18 sprendimo, kurį priimant buvo įvertintos visos svarbios aplinkybės, matyti, kad KupiÅ¡kio rajono savivaldybės administracija apie ketinimÄ pripažinti statinius beÅ¡eimininkiais skelbė žiniasklaidos priemonėse, bet, įstatymo nustatytu terminu ir per protingÄ terminÄ jam pasibaigus, nei savininkai, nei turtinių teisių turintys asmenys neatsiliepė.

Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad tik 2020-08-08 sužinojo apie parduodamÄ ginčo turtÄ , vertintina kaip nepagrįsta, nes po tėvo mirties priėmusi palikimÄ , nesidomėjo paveldėtu turtu.

30. Apeliantė nurodo, kad jos nuosavybės teises į ginčo objektÄ patvirtina KupiÅ¡kio rajono S. žemės Å«kio bendrovės likvidacinės komisijos 1995-02-20 turto atidalijimo už pajus, likviduojant bendrovę, aktas, paveldėjimo teisės liudijimas. Sutiktina, kad likvidacinės komisijos 1995-02-20 a`ktas iÅ¡ dalies patvirtina, jog, likviduojant S. žemės Å«kio bendrovę, jos likvidacinė komisija patvirtino įvairių bendrovės turto rÅ«Å¡ių, įskaitant ir pastatus, atidalijimÄ tarp bendrovės pajininkų, proporcingai turimam pajų kiekiui.

Tačiau byloje esantys ir bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirti ir įvertinti įrodymai neginčijamai neįrodo CK 4.47 straipsnyje numatyto nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, pagal kurį ieÅ¡kovė galėjo įgyti nuosavybės teisę į pastatÄ - fermÄ (CPK 178 straipsnis). Likvidacinės komisijos 1995-02-20 turto atidalijimo akte pastatai ir kitas nekilnojamas turtas, kuris priskiriamas pajininkams, aiÅ¡kiai neidentifikuotas. Byloje nėra jokių patikimų ir objektyvių įrodymų apie tai, kad bÅ«tent V.

M. nurodomas visas pastatas – ferma pagal 1995-02-20 likvidacinės komisijos aktÄ buvo atiduotas už pajus jos tėvams V. V. ir O. V., kurių turtÄ paveldėjo ieÅ¡kovė; kad minėtame akte nurodyti kiti asmenys, yra atsisakę nuo jiems priskirto pastato – fermos dalies; kad minėti asmenys likvidacinės komisijos akto pagrindu nekilnojamojo turto registre nustatyta tvarka bÅ«tų įregistravę nuosavybės teises į pastatÄ â€“ fermÄ ir įgijo nuosavybę į pastatÄ â€“ fermÄ , kad po tėvų mirties ieÅ¡kovė paveldėjo bÅ«tent ginčo turtÄ .

Kadangi teismui nepateikti neginčijami duomenys, kad ginčo pastatas priklauso apeliantams, konstatuoti, jog teismas priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ , nėra pakankamo pagrindo.

31. Be to, iÅ¡ teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad karvidžių kompleksÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pagal 1995-02-20 SkapiÅ¡kio žemės Å«kio bendrovės likvidacinės komisijos aktÄ yra prašęs nuosavybėn grÄ Å¾inti ir P. T., kuris nurodė, kad pastatas atiduotas už pajus jo motinai B. P., V. K., B. K., kurių turtÄ paveldėjo jis bei O. V., V. V., kurių turtÄ paveldėjo jo žmona. Teigė, kad dalį teisių į kompleksÄ jis įsigijo nupirkdamas jas iÅ¡ V.

Å .. Nors P. T. ieÅ¡kinys 2019-02-01 teismo buvo atmestas (civilinė byla Nr. 2-267-857/2019), konstatavus, kad nepateikti neginčijami įrodymai, patvirtinantys jo nuosavybę į pastatÄ , kuris nuosavybės teise priklauso KupiÅ¡kio rajono savivaldybei, tačiau P. T. nurodytos aplinkybės kelia abejonių, kad O. V., V. V. priklausančius pajus paveldėjo apeliantė V. M. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ä®vertintina aplinkybė, kad byloje nustatyta, jog trečiasis asmuo E. T. atsakovei priklausantį pastatÄ -fermÄ Ä¯sigijo 2020-09-07 vieÅ¡ojo elektroninio aukciono bÅ«du.

Teismui nepateikti duomenys, kad minėtas aukcionas yra pripažintas neteisėtu, todėl ir pripažinus, kad ginčo pastatas yra apeliantų nuosavybė, tenkinti ieÅ¡kinį ir grÄ Å¾inti jį natÅ«ra ieÅ¡kovams, nėra pakankamo pagrindo. Ta aplinkybė, kad mediacijos metu Å¡alys tarėsi dėl taikaus ginčo iÅ¡sprendimo, Å¡alims nesusitarus, teismui nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovė sutiko su ieÅ¡kiniu.

32. Kiti neaptarti apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir nesudaro pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinius skundus apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

33. Kadangi ieÅ¡kovai nepateikė neginčijamų duomenų, jog yra ginčijamo, atsakovei priklausančio turto savininkai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos Å¡ios kategorijos bylose, neteisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės bei procesines teisės normas, todėl naikinti ar keisti pagrįstÄ sprendimÄ nėra pakankamo pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Teisėjų kolegija nevertina Panevėžio apygardos teisme 2022-02-22 ieÅ¡kovės V. M. pateiktų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų pagrįstumo, nes jais ieÅ¡kovė papildomai argumentuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumÄ . Be to, CPK 323 straipsnis draudžia keisti (pildyti) apeliacinį skundÄ , pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui.

35. Apeliacinių skundų netenkinus, apeliantų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos, o atsakovė neteikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Vygintas Mažuika Dalia Pranckienė Birutė Valiulienė