e7eb620e-1f4e-46e1-be09-c9f916d9c8ad · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr         Administracinė byla Nr. I-325-142/2017                Proc. Nr. 3-61-3-01306-2016-2             Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 3 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos priteisimo, n u s t a t ė : R. M. (toliau – pareiÅ¡kėjas) 2016 m. kovo 29 d. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL), 5 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 29 d. iki 2016 m. kovo 19 d. (toliau – ginčo laikotarpis) buvo gydomas LAVL.

Teigia, kad kameros buvo mažos, jose buvo Å¡alta, drėgna, ant langų buvo grotos, kameroje prastas dirbtinis apÅ¡vietimas, lovos sulūžusios, elektros instaliacija nesaugi, nebuvo spintelių rÅ«bams ir maistui susidėti. Be to, kamerose buvo laikomas kartu su rÅ«kančiais asmenimis, nors pats yra nerÅ«kantis. Dėl Å¡ių aplinkybių, pasak pareiÅ¡kėjo, jis patyrė emocinę depresijÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sukrėtimus, psichologinį Å¡okÄ , nepatogumus, dėl ko sumažėjo bendravimo galimybės, pradėjo jausti baimę mažoms patalpoms.

PareiÅ¡kėjas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai. PareiÅ¡kėjas nurodė teismui, kad teismo posėdyje dalyvauti nepageidauja (b. l. 1, 73).Laisvės atėmimo vietų ligoninė, atstovaudama Lietuvos valstybę, atsiliepime su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 6–9). Nurodo laikotarpius ir kamerų tipo palatas, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo gydomas. Informuoja, kad statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir/arba suimtųjų, neveda, todėl negali pateikti duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiÅ¡kėju gydėsi ginčo laikotarpiu.

Nurodo, kad negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir nuteistųjų asmenų skaičiui, kadangi LAVL yra teikiamos nepertraukiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Atkreipia dėmesį, kad LAVL Chirurgijos skyriuje yra sudaryta galimybė būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje, todėl minimalaus ploto neatitikimams teisės aktų reikalavimams buvo kompensuotas sudarant galimybė pareiškėjui laisvai judėti lokaliniame sektoriuje ir gyvenamosiose patalpose.

Nurodo, kad LAVL palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat yra remontuojamas ir/arba keičiamas. Visi atsiradę pažeidimai ir/ar neatitikai šalinami minimaliais terminais. Šiam tikslui skirtos lėšos LAVL yra visiškai panaudojamos, gydomųjų skyrių patalpos yra nuolatos remontuojamos. Pažymi, kad visose kamerose yra langai, o įrengtas palatų bei kamerų tipo patalpų apšvietimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Praneša, kad vasaros laikotarpiu vienas kameros lango rėmas yra išimamas, o žiemos metu – įdedamas.

Pažymi, kad kiekvienoje kameroje yra langai, kurie pritaikyti vėdinimui, ir ventiliacinė vėdinimo Å¡achta, kuri užtikrina oro cirkuliacijÄ ir vėdinimÄ patalpoje. Teigia, kad ant langų yra įrengtos apsauginės grotos, kurių įrengimas neprieÅ¡tarauja galiojančių teisės aktų nuostatoms. Teigia, kad visuotinai yra žinomas Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo draudimas rÅ«kyti sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje ar įstaigose ir tai, kad informacija apie draudimÄ rÅ«kyti yra iÅ¡kabinta LAVL.

Pabrėžia, kad bausmių vykdymo sistemÄ reglamentuojantys teisės aktai leidžia prekiauti ir (arba) vartoti tabako gaminius pataisos įstaigose. Ä®statymai nenustato galimybės skirstyti į rÅ«kančiųjų ir (arba) nerÅ«kančiųjų kameras, taip pat specialių rÅ«kymo vietų. Pasak LAVL, Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d. iÅ¡duotas leidimas-higienos pasas įrodo, kad LAVL patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus. Informuoja, kad pareiÅ¡kėjas į LAVL administracijÄ su skundais dėl laikymo sÄ lygų nesikreipė.

PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ yra nepagrįstas įrodymais. Teismo posėdyje LAVL atstovas nedalyvavo, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 111).Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra ne kartÄ akcentavęs, jog pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ (toliau – Konstitucija) valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimÄ nuo kitų asmenų neteisėtų kėsinimųsi, bet ir jokiu bÅ«du neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigÅ«nai (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai).

Valstybės institucijos ir jų pareigÅ«nai jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires, neteisėtais veiksmais pažeisti žmogaus teisių ir laisvių. Antraip bÅ«tų griaunamas žmonių pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais ir teise (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Saugant ir ginant žmogaus teises ir laisves ypatinga svarba tenka žalos atlyginimo institutui. Žalos atlyginimo instituto įtvirtinimas, be kita ko, padeda užtikrinti asmenų teisių gerbimÄ , padarytos žalos kompensavimÄ , valstybės institucijoms tinkamai nevykdant joms priskirtų pareigų.

Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje taip pat yra nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. Taigi bÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ materialinę ir moralinę žalÄ yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Å iame kontekste svarbu ir tai, kad bendrasis patirtos žalos atlyginimo deliktinės atsakomybės atveju tikslas yra atkurti pažeistas teises nukentėjusiam asmeniui tokiu bÅ«du, kuris leistų nukentėjusiam asmeniui kuo labiau priartėti prie situacijos, kuri buvo iki neteisėtų veiksmų.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ . Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius neteisėtus LAVL veiksmus, neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas tvirtino, kad jam teko per mažas gyvenamosios patalpos plotas.Pagal Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1R-231, 1 punktÄ LAVL paskirtis – pirminio ir antrinio lygio ambulatorinių ir antrinio lygio stacionarinių sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir areÅ¡to bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, areÅ¡to ir laisvės atėmimo bausmių vykdymÄ .

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 62 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos yra Å¡ių rÅ«Å¡ių: pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai ir atviros kolonijos. Å io straipsnio 1 dalyje numatytoms pataisos įstaigų rÅ«Å¡ims prilyginamos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigos: gydymo-pataisos namai ir LAVL (BVK 62 straipsnio 2 dalis). Taigi, LAVL pagal savo režimÄ yra priskirtina laisvės atėmimo bausmę vykdančioms pataisos įstaigoms, todėl Å¡ioms įstaigoms keliami teisės aktų reikalavimai mutatis mutandis yra taikytini ir LAVL.Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės), reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ .

Vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) 111.4 punktas numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus LAVL palatose (kamerose) gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo gydymo stacionare istorijos matyti, kad pareiÅ¡kėjas į LAVL atvyko 2013 m. gegužės 8 d. ir buvo paguldytas į Vidaus ligų skyriaus palatÄ Nr. 20, iÅ¡ kurios buvo iÅ¡raÅ¡ytas 2013 m. gegužės 20 d. (b. l. 10). 2013 m. gegužės 27 d. pareiÅ¡kėjas atvyko į LAVL ir buvo paguldytas į Vidaus ligų skyriaus palatÄ Nr. 4, iÅ¡ kurios buvo iÅ¡raÅ¡ytas 2013 m. gegužės 30 d. (b. l. 11). 2014 m. gruodžio 9 d. pareiÅ¡kėjas atvyko į LAVL ir buvo paguldytas į Vidaus ligų skyriaus palatÄ Nr. 18, 2014 m. gruodžio 11 d. buvo perkeltas į palatÄ Nr.

28. IÅ¡ LAVL pareiÅ¡kėjas iÅ¡vyko 2014 m. gruodžio 15 d. (b. l. 12). Laikotarpiais nuo 2015 m. sausio 23 d. iki 2015 m. vasario 3 d., nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. iki 2015 m. rugsėjo 2 d., nuo 2015 m. lapkričio 3 d. iki 2015 m. lapkričio 10 d. buvo gydomas Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 9 (b. l. 13, 14, 15). 2016 m. vasario 9 d. pareiÅ¡kėjas atvyko į LAVL ir buvo paguldytas į Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatÄ Nr. 7, iÅ¡ kurios buvo iÅ¡raÅ¡ytas 2016 m. vasario 15 d. (b. l. 11).

Pagal LAVL teismui pateiktÄ planÄ ir pažymas apie palatų plotÄ matyti, kad Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palata Nr. 18 yra 7,33 kv. m, palata Nr. 20 – 7,19 kv. m, palata Nr. 28 – 8,84 kv. m, palata Nr. 4 – 13,5 kv. m, Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatos Nr. 7 ir 9 yra 15,51 kv. m (b. l. 17–19, 26, 96, 99). LAVL negalėjo teismui nurodyti, kiek asmenų vienu metu buvo minėtoje palatoje. LAVL atsiliepime nurodė, kad Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatose Nr. 4, 18, 20 yra 4 lovos, o palatoje Nr. 28 – 2 lovos, Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatose Nr. 7 ir 9 yra 6 lovos.

Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiÅ¡kėjas Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatose Nr. 4, 18, 20 buvo dar su 3 asmenimis, palatoje Nr. 28 – dar su 1 asmeniu, Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatose Nr. 7 ir 9 – dar su 5 asmenimis. Taigi, konstatuotina, kad minėtais laikotarpiais pareiÅ¡kėjui tekęs gyvenamųjų patalpų plotas nesiekė 5,1 kv. m. Darytina iÅ¡vada, kad LAVL iÅ¡ viso 60 parų neužtikrino pareiÅ¡kėjui minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto ir pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punkto reikalavimus.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad LAVL palatos neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. buvo Å¡alta, drėgna, prastas dirbtinis apÅ¡vietimas.Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į LAVL administracijÄ su skundais dėl nežmoniÅ¡kų ir higienos normų neatitinkančių sÄ lygų LAVL palatose.

Kreipimosi į institucijos administracijÄ aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar LAVL, žinodama apie higienos normų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai bÅ«tų paÅ¡alinti. PareiÅ¡kėjas taip pat nesikreipė ir į Vilniaus visuomenės sveikatos centrÄ , kad Å¡is galėtų atlikti operatyvinį patikrinimÄ dėl higienos normų laikymosi. IÅ¡ LAVL teismui pateiktų Centro atliktų patikrinimų aktų matyti, kad visi patikrinimai buvo atlikti ne pareiÅ¡kėjo buvimo tikrinamose palatose metu (b. l. 20–25, 28–32, 64–66).

Å iuo aspektu, pažymėtina, kad Å¡alis (Å¡iuo atveju – LAVL) objektyviai negali įrodyti to, kÄ neigia (t. y. tam tikrų faktų, kurių egzistavimÄ nurodo kita Å¡alis, neegzistavimo). Atsižvelgiant į visa tai, neteisėti LAVL veiksmai (neveikimas) Å¡iais aspektais nekonstatuoti.PareiÅ¡kėjas skunde paaiÅ¡kino, kad langai buvo su grotomis, todėl dienos Å¡viesa pro langus nepraeidavo. Vidaus tvarkos taisyklių 14.1 punkte nustatyta, kad lango angoje įstatomos metalinės grotos. Kadangi, LAVL nustatyta pareiga įrengti patalpas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, ant lango įrengtos grotos nesudaro pagrindo iÅ¡vadai dėl LAVL neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerų tipo palatose buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, nors jis pats nerūko.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos apsaugos reikalavimai“ 7 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas draudimas rÅ«kyti visose sveikatos priežiÅ«ros įstaigose ir Å¡ių įstaigų teritorijose. Å io straipsnio 4 dalis nustato pareigÄ juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, taip pat, kad matomose vietose bÅ«tų iÅ¡kabinti įspėjamieji užraÅ¡ai ar ženklai apie draudimÄ rÅ«kyti, įrengtos specialios rÅ«kymui skirtos patalpos (vietos) ir iÅ¡kabinti jas nurodantys užraÅ¡ai ar ženklai.

Bylos duomenys (nuotraukos) (b. l. 69–73) patvirtina, kad LAVL patalpose ir teritorijoje yra draudžiama rūkyti, apie tai įspėja pakabinti ženklai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad LAVL būtų fiksavusi režimo reikalavimų pažeidimus, t. y. jog laikomi asmenys LAVL patalpose ar teritorijoje rūkė. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo gydymo stacionare istorijoje yra nurodyta, kad pareiškėjas yra rūkantis (b. l. 10–16). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo su tuo susiję skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.Pareiškėjas skunde nurodė, kad LAVL kamerų tipo palatose nebuvo spintelių rūbams ir maistui susidėti.

Kaip minėta, LAVL pagal savo režimÄ yra priskirtina laisvės atėmimo bausmę vykdančioms pataisos įstaigoms, todėl Å¡ioms įstaigoms keliami teisės aktų reikalavimai mutatis mutandis yra taikytini ir LAVL. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – AprÅ«pinimo baldais normos), nustatyta, kad kamerų tipo patalpose turi viena spintelė prie lovos vienam asmeniui.

IÅ¡ byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad visose kamerose (b. l. 33–42, 50–60), iÅ¡skyrus Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatÄ Nr. 28 (b. l. 43–48), nebuvo užtikrinamas pakankamas spintelių kiekis asmeniui, skaičiuojant jas pagal miegamas vietas kameroje. Pažymėtina, kad kitos byloje esančios fotonuotraukos nėra vertinamos, kadangi iÅ¡ jų negalima nustatyti, kurioje kameroje jos buvo darytos (b. l. 61–63). IÅ¡ LAVL teismui pateiktų pažymos apie kamerų/palatų plotÄ ir inventorių Rėžiminiame ir korpuse ir Vidaus ligų skyriuje matyti, kad Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatose Nr. 7 ir 9 nebuvo užtikrinamas teisės aktuose nustatytas spintelių skaičius vienam asmeniui, o Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 4 – buvo užtikrinamas (b. l. 26, 96).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad LAVL pažeidė minėtÄ AprÅ«pinimo baldais normÄ , kadangi ne visada kamerų tipo palatose, kuriose buvo gydomas pareiÅ¡kėjas, buvo užtikrinamas reikiamas kiekis spintelių.PareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl sulūžusių lovų ir nesaugios elektros instaliacijos yra abstraktaus pobÅ«džio ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Kaip nurodė atsakovės atstovas, LAVL palatos yra minimaliai aprÅ«pintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat yra remontuojamas ir/arba keičiamas.

Visi atsiradę pažeidimai ir/ar neatitikai Å¡alinami minimaliais terminais. Å iam tikslui skirtos lėšos LAVL yra visiÅ¡kai panaudojamos, gydomųjų skyrių patalpos yra nuolatos remontuojamos (b. l. 7). Tai, kad kameros yra remontuojamos, patvirtina byloje esantys darbų priėmimo aktai (b. l. 74–95, 97). Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas nedetalizavo, kada ir kuriose kamerose lovos buvo sulūžusios, o elektros laidai iÅ¡lindę. Byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į LAVL administracijÄ .

Ä®vertinęs byloje esančius duomenis, atsižvelgęs į tai, kad pareiÅ¡kėjo abstraktÅ«s argumentai niekuo nepagrįsti, teismas sprendžia, jog pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygos Å¡iuo aspektu nebuvo pažeistos.Remiantis tuo, kad byloje buvo konstatuoti LAVL neteisėti veiksmai, teismui kyla pagrindas svarstyti kitų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų buvimo klausimÄ .Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pagal savo pobÅ«dį neturtinė žala – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklausanti nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1409/2013).

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad dėl netinkamų laikymo sÄ lygų patyrė emocinę depresijÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sukrėtimus, psichologinį Å¡okÄ , nepatogumus, dėl ko sumažėjo bendravimo galimybės, pradėjo jausti baimę mažoms patalpoms. PareiÅ¡kėjo gydymas perpildytose palatose nebuvo vienkartinis ar trumpalaikis, iÅ¡ viso truko 60 parų. Vienam asmeniui tenkantis plotas visu pareiÅ¡kėjo buvimo LAVL laikotarpiu neatitiko Taisyklių 111.4 punkte nustatyto reikalavimo (5,1 kv. m). Bylos duomenimis nenustatyta, kad buvimas LAVL pareiÅ¡kėjui sukėlė kokius nors sveikatos sutrikimus, tačiau atsižvelgiant į pažeidimo trukmę ir pobÅ«dį, konstatuotina, jog tai sudarė prielaidas pareiÅ¡kėjui patirti pakankamai intensyvius neigiamus iÅ¡gyvenimus.

Ploto trÅ«kumas taip pat neabejotinai trukdė pareiÅ¡kėjui naudotis minimaliu privatumu, o tai savaime buvo traumuojanti patirtis, sukėlusi pareiÅ¡kėjui rimtÄ diskomfortÄ . Pažymėtina ir tai, kad LAVL yra gydymo įstaiga, kurioje ypač svarbu užtikrinti tinkamas higienos sÄ lygas, todėl trupantis tinkas, atsilupę dažai ar baldų trÅ«kumas tokioje įstaigoje yra nepateisinamas. Atsižvelgęs į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti LAVL veiksmai (pareiÅ¡kėjo laikymas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų), žala (pareiÅ¡kėjas patyrė esminių nepatogumų ir kančių), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimo mastÄ , trukmę ir pasekmes, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 600,00 Eur, skaičiuojant 10,00 Eur už vienÄ parÄ (60 parų x 10,00 Eur), kai pareiÅ¡kėjas LAVL buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ dėl netinkamų sÄ lygų tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, neturtinei žalai atlyginti 5 000,00 Eur. Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo R. M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui R. M. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 600,00 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                    Halina Zaikauskaitė