e7e9757a-d5f2-4cac-9ba9-4ec0e31875fa · Å iaulių apylinkės teismas

                     Civilinė byla Nr. 2-1424-883/2014             Teisminio proceso Nr. 2-41-3-00531-2014-8                  Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1; 113.1;116.1. (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 15 d.Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo teisėja Irena Stasiūnienė,sekretoriaujant O. B.,dalyvaujant ieškovei V. V. A. ir jos atstovui advokatui J.

N., atsakovui A. V. ir jo atstovei advokatei D. L. – M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V. V. A. ieÅ¡kinį atsakovui A. V. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo ir atsakovo A. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir n u s t a t ė :  IeÅ¡kovė V. V. A. ieÅ¡kiniu praÅ¡o nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ .IeÅ¡kovė ir atstovas posėdžio metu ieÅ¡kinį palaikė ir nurodė, kad po mamos A.

V. mirties(duomenys neskelbtini)ieÅ¡kovė su broliais V. V. ir A. V. (atsakovas) paveldėjo nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Savo dalį V. V. 2013-09-10 perleido Å¡alims ir Å¡iuo metu ieÅ¡kovei ir atsakovui priklauso po ½ dalį nekilnojamojo turto. Atsakovas faktiÅ¡kai naudojasi mansardoje esančiomis patalpomis, taip pat dalimi gyvenamojo namo, dalį gyvenamojo namo pavertė sandėliu, garaÅ¾Ä ir įvažiavimÄ užstatė dviem savo automobiliais, todėl ieÅ¡kovė negali tinkamai įgyvendinti savo teisės naudotis jai priklausančia nuosavybe.

Atsakovas neatsako į ieÅ¡kovės pasiÅ«lymus nusistatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkÄ , todėl ieÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkÄ pagal VÄ® Registrų centras Å iaulių filialo 2013-10-31 parengtÄ projektinį planÄ : ieÅ¡kovei paskirti naudojimuisi 0.1047 ha žemės sklypo dalį, plane pažymėtÄ geltona spalva (472.30 kv. m.), atsakovui paskirti sklypo dalį, plane pažymėtÄ Å¾alia spalva (472.30 kv. m.); ieÅ¡kovei paskirti naudojimui gyvenamojo namo dalis: patalpas (su pastoge) 1-1(1.69 kv. m.), 1-2 (4,82 kv. m.), 1-3 (5,12 kv. m.), 1-4 (11.48 kv. m.), 1-5 (16.53 kv. m.), 4-1(1.84 kv. m.), 4-2 (1.65 kv. m.), 4-3 ( 16.69 kv. m.), viso 59.82 kv. m., plane pažymėta geltona spalva;atsakovui paskirti naudojimuisi gyvenamojo namo dalis: patalpas R-1(6,00 kv. m.), 1-2(2.35 kv. m.), 1-6(3,59 kv. m.), 2-1 (6.12 kv. m.), 2-2 (16.18 kv. m.), 2-3 (16.96 kv. m.), 3-1 (18.10 kv. m.),3-2 (1,58 kv. m.), 4-1 (1.07 kv. m.), 4-2 (1.66 kv. m.), viso 73.61 kv. m., plane pažymėta žalia spalva; atsakovui paskirti naudojimuisi pastatÄ sandėlį 2I1/1p, pastatÄ garaÅ¾Ä 3G/1p, statinį b1(Å¡aligatvį) ir lauko tualetÄ v1/v2, plane pažymėta žalia spalva;bendram Å¡alių naudojimuisi paskirti Å¡ulinį ir tvorÄ pagal projekte nurodytas ribas;priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 12766,50 Lt piniginę kompensacijÄ už jam tenkančiÄ naudojimuisi didesnę nekilnojamojo turto dalį.Atsakovas A.

V. su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutiko, prieÅ¡ieÅ¡kiniu taip pat prašė nustatyti naudojimosi pastatais ir žemės sklypu tvarkÄ , vėliau Å¡io reikalavimo atsisakė ir galutiniu patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė atidalinti bendraturčius iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės: priskirti atsakovui natÅ«ra ieÅ¡kovės nuosavybės teise priklausančiÄ Â½ gyvenamojo namo, sandėlio, garažo, kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (Å¡ulinio, lauko tualeto, tvoros, kiemo aikÅ¡telės), žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), teisiÅ¡kai registruotų ieÅ¡kovės vardu, kurių rinkos vertė 50 500 Lt; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 50 500 Lt piniginę kompensacijÄ už jos turėtÄ dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kuriÄ atsakovas sumokės tokia tvarka: 20 000 Lt teismo sprendimo įsiteisėjimo dienÄ ir 30 500 Lt per 18 mėnesių (68–71 b. l.).Posėdžio metu atsakovas patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį palaikė, nurodė, kad sutinka sumokėti 60000 Lt kompensacijÄ : 30000 Lt sprendimo įsiteisėjimo dienÄ ir 30000 Lt per 18 mėnesių.

Atsakovas nurodo, kad šalims nepavyksta sutarti dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos, todėl bendrai naudojantis turtu nuolatos tvyros įtampa; ieškovė jau apie 30 metų gyvenamajame name negyvena; realiai natūra atidalinti žemės sklypo, gyvenamojo namo bei priklausinių neįmanoma dėl šių daiktų nedalumo.Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas iš dalies. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), esantys: gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį registruoti ieškovės V.

V. A. ir atsakovo A. V. vardu. Nuosavybės teisę į minėtÄ turtÄ Å¡alys įgijo (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (6-10 b. l.). Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota bendraturčių naudojimosi Å¡iuo nekilnojamuoju turtu tvarka. Gyventojų registro duomenimis atsakovo A. V. gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini).   IeÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti naudojimosi žemės sklypu, gyvenamuoju namu ir priklausiniais tvarkÄ ir pateikė VÄ® Registrų centras Å iaulių filialo 2013-10-31 parengtÄ Nekilnojamojo turto objektų naudojimosi tvarkos nustatymo projektÄ (14–23 b. l.), už didesnę atsakovo naudojimuisi tenkančiÄ turto dalį prašė priteisti 12766,50 Lt piniginę kompensacijÄ .   IeÅ¡kovė nurodė, kad nors ginčo gyvenamajame name Å¡iuo metu negyvena, tačiau ji rÅ«pinasi paveldėtu turtu, jį tvarko, prižiÅ«ri daržus, aplinkÄ , nori turėti jai priklausančiÄ turto dalį savo žinioje ir juo naudotis.

IeÅ¡kovės nurodytÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovė rÅ«pinasi nekilnojamuoju turtu, nors Å¡iuo metu praktiÅ¡kai visu gyvenamuoju namu, kiemu ir garažu naudojasi atsakovas, patvirtino posėdžio metu apklausti liudytojai M. Č., P. B., E. A..  Atsakovas prašė atidalinti bendrasavininkius iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, jam paskiriant nekilnojamÄ jį turtÄ natÅ«ra, o ieÅ¡kovei sumokant piniginę kompensacijÄ . Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginÄÄ , kai vienas iÅ¡ jų reikalauja atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarkÄ , prioritetas turi bÅ«ti teikiamas atidalijimui iÅ¡ bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis).

Taip pat teismų praktikoje ne kartÄ pabrėžta bendraturčių pareiga iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieÅ¡koti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo bÅ«do bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. ir kt. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

M. v. A. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-638/2005; kt.). Å iÄ pareigÄ derindamas su visiÅ¡ko bendraturčių atidalijimo prioritetu kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kito bendraturčio nenoras, jog bÅ«tų įvykdytas atidalijimas, nereiÅ¡kia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«das negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008).             Nagrinėjamu atveju iÅ¡kilus tarp Å¡alių ginčui dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos ir atsakovui praÅ¡ant atidalinti gyvenamojo namo patalpas, prioritetas turėtų bÅ«ti teikiamas atidalijimui iÅ¡ bendrosios nuosavybės. Vienam iÅ¡ bendraturčių iÅ¡reiÅ¡kus valiÄ atidalyti, turi bÅ«ti svarstoma, kaip teisingai atidalyti bendrÄ turtÄ .

Atidalijimo teisės įgyvendinimo sÄ lygos:

1) teismo tvarka atidalijama, jei bendraturčiams nepavyko susitarti dėl atidalijimo būdo;

2) prioritetas skiriamas atidalijimui natūra;

3) nesant atidalijimo natÅ«ra galimybės, atidalijama, paskiriant kompensacijÄ pinigais.            CK 4.75 str. 1 d. nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutarimu. IeÅ¡kovė savo procesiniuose dokumentuose ir posėdžio metu nurodė, kad, nepaisant jos pastangų ir daugkartinių kreipimųsi, susitarti su atsakovu dėl naudojimosi tvarkos jai nepavyko. Proceso metu ieÅ¡kovė buvo paruoÅ¡usi taikos sutarties projektÄ , tačiau susitarimas nebuvo pasiektas.

Teismo vertinimu, ieškinio pareiškimas teismui ir ta aplinkybė, kad nepaisant pastangų šalims proceso metu nepavyko suderinti savo valios dėl bendro daikto naudojimo ir valdymo, patvirtina, kad bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo (CK 4.75 str. 1 d., 4.80 str. 2 d.).              Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.80 str. 2 d. įtvirtinta nuostata dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės reiškia, kad atidalijimas turi būti natūra, t. y. pirmenybė teikiama būtent tokiam atidalijimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

R. v. V. R. , bylos Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. R. v. B. R., bylos Nr. 3K-3-7/2009; kt.). Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančiÄ dalį, turi įrodyti, jog jo siÅ«lomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo bÅ«das yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).          Atsakovas siekia atidalyti nekilnojamÄ jį turtÄ , jam paskiriant turtÄ natÅ«ra, o ieÅ¡kovei iÅ¡mokant kompensacijÄ , motyvuodamas tuo, kad natÅ«ra atidalinti nekilnojamojo turto negalima dėl jo nedalumo, turto padalinti negalima be neproporcingos žalos jam padarymo.

Taip pat akcentuoja, kad jis gyvena Å¡iame name, nurodo, kad jo pastangomis buvo suremontuota dalis namo, sutvarkyta santechnika, o ieÅ¡kovė minėtoje namų valdoje negyvena ir gyvenamasis plotas jai nėra reikalingas.           Teismas nesutinka, kad visas ginčo turtas yra nedalus, tačiau pripažįsta, kad gyvenamojo namo atidalijimas natÅ«ra dėl jo suplanavimo, bendros komunikacijų įrangos buvimo yra komplikuotas, atidalinant turtÄ natÅ«ra reikėtų papildomų lėšų gyvenamojo namo rekonstrukcijai atlikti, o pastato rekonstravimo darbų atlikimas, Å¡alims tarpusavyje nesusitariant, bÅ«tų apsunkintas arba netgi neįmanomas.

Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad turto atidalijimo natÅ«ra nei viena ginčo Å¡alis neprašė. IeÅ¡kovė nepasinaudojo savo teise įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės variantus ir neteikė jokio atidalijimo projekto. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek posėdžio metu akcentavo, kad ji nori turėti nuosavybę ir naudotis jai priklausančia turto dalimi, tačiau nenurodė, kad ji nori name apsigyventi. Siekdama kompromiso, ieÅ¡kovė svarstė taikos sutarties sudarymo galimybę ir sutiko su atsakovo nurodytu atidalijimo bÅ«du su sÄ lyga, kad jai bus iÅ¡mokėta jos praÅ¡omo 70 000 Lt dydžio kompensacija neatidedant kompensacijos sumokėjimo.

Nors proceso metu Å¡alys iÅ¡ esmės pripažino, kad geriausias atidalijimo bÅ«das yra piniginės kompensacijos iÅ¡mokėjimas kitam bendrasavininkiui, tačiau Å¡alys esmingai nesutarė dėl kompensacijos dydžio ir jos iÅ¡mokėjimo terminų.            Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas praktikÄ analogiÅ¡kos kategorijos bylose, pažymėjo, jog tais atvejais, kai atidalijama ne natÅ«ra, bet vienam bendraturčiui sumokant kompensacijÄ , turi bÅ«ti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu ir pagal tai, atsižvelgiant į atidalijamo bendraturčio dalies dydį, apskaičiuojama jam priteistinos kompensacijos suma (pvz. 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012).           Nagrinėjamojo byloje ieÅ¡kovė remiasi VÄ® „Registrų centras“ nurodoma turto vidutine rinkos verte (150 110 Lt, 7-10 b. l.), kurios nustatymo data yra 2013-08-12, ir už ½ dalį praÅ¡o priteisti 70000 Lt kompensacijÄ .

Grįsdamas prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovas pateikė UAB korporacija „Matininkai“ 2014-05-12 vertinimo ataskaitÄ . Turto ir verslo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol PriežiÅ«ros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Å¡io įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme, todėl turto vertinimo ataskaita yra tinkama įrodinėjimo priemonė, atitinkanti raÅ¡ytiniams įrodymams keliamus reikalavimus (LR CPK 197 str. 1 d.).

IÅ¡ pateiktos ataskaitos matyti, kad visas ginčo turtas įvertintas 101000 Lt (72 b. l.).               Teismų praktikoje pripažįstama, kad vertinant nekilnojamÄ jį turtÄ , gali bÅ«ti remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat individualaus vertinimo iÅ¡vadomis. Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo bÅ«du, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panaÅ¡ių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes.

Individualaus vertinimo išvados, kuriose atsispindi specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-285/2009).            Remdamasis nurodytais motyvais, teismas vadovaujasi būtent vertinimo ataskaitoje užfiksuotais duomenimis dėl atidalijamo turto vertės ir nesiremia VĮ Registrų centras masinio vertinimo būdu nustatyta verte.

Vertindamas byloje pateiktus įrodymus, teismas atsižvelgia taip pat į tÄ aplinkybę, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas sutiko sumokėti 60000 Lt kompensacijÄ , be to, posėdžio metu buvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, kad Å¡alys savo broliui V. V. už 1/3 dalį paveldėto turto sumokėjo po 20000 Lt, t.y. paveldėtojai ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ jau buvo tarpusavyje įvertinę 120000 Lt.            Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės sutiko, jog už jai tenkančiÄ turto dalį bÅ«tų sumokėta piniginė kompensacija, ir atsakovui reikalaujant taikyti turto atidalijimo bÅ«dÄ , kai jam atitenka turtas natÅ«ra, o ieÅ¡kovei iÅ¡mokama piniginė kompensacija, teismas sprendžia, kad toks atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės principas taikytinas ir ieÅ¡kovei turi bÅ«ti sumokėta 60000 Lt kompensacija.            Sprendžiant dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės priteisiant kompensacijÄ bÅ«tina nustatyti bendraturčių galimybę tokiÄ kompensacijÄ sumokėti.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų iÅ¡laidų. Posėdžio metu atsakovas paaiÅ¡kino, kad iki savo mamos mirties 2013 metais, jis trejus metus jÄ slaugė, todėl nedirbo ir neturėjo pajamų. Taip pat nurodė, kad yra sveikas, turi specialybę, ir gali dirbti. Teigė, kad užsidirbti jis važiuoja į užsienį. Posėdžio metu apklaustas liudytoju D. V. patvirtino, kad kartu su atsakovu dirbo Danijoje, kur atsakovas užsirekomendavo kaip geras meistras, jis yra laukiamas darbdavių ir turi galimybę užsidirbti iki 15 000 Lt per mėnesį.

Liudytojas V. V. taip pat nurodė, kad esant atsakovui palankiam teismo sprendimui, jis turi galimybę paskolinti atsakovui 15 - 16 tÅ«kstančių litų. Nors jokių tiesioginių įrodymų apie savo turimas lėšas atsakovas teismui nepateikė, teismas atsižvelgia į tai, kad po mamos mirties atsakovas už jam perleidžiamÄ turto dalį broliui sumokėjo 20000 Lt, o dabar nurodė galintis sumokėti 30 000 Lt sprendimo įsiteisėjimo dienÄ . Taip pat atsižvelgtina į tai, kad ieÅ¡kovė, teigdama, jog atsakovas nėra finansiÅ¡kai pajėgus sumokėti kompensacijÄ , pateiktame naudojimosi turtu nustatymo projekte jam priskiria didesnę turto dalį, praÅ¡ydama priteisti 12766,50 Lt piniginę kompensacijÄ .

Teismo nuomone, taip formuluodama savo reikalavimÄ , atsakovė įvertino ir netiesiogiai pripažino atsakovo finansinį pajėgumÄ mokėti kompensacijÄ , nors ir žymiai mažesnio dydžio.            Atsakovas posėdžio metu nurodė, kad 60000 Lt kompensacijÄ iÅ¡mokėtų dalimis: 30000 Lt sprendimo įsiteisėjimo dienÄ ir 30000 Lt per 18 mėnesių. IeÅ¡kovė su tokia kompensacijos mokėjimo tvarka kategoriÅ¡kai nesutiko. Teismo nuomone, tenkinti atsakovo praÅ¡ymo dėl kompensacijos mokėjimo termino nėra pagrindo.

Pats atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė jam priteisti turtÄ natÅ«ra, o ieÅ¡kovei priteisti kompensacijÄ . Posėdžio metu nurodė, kad prieÅ¡ingas variantas (kad turtas atitektų ieÅ¡kovei, o atsakovui bÅ«tų priteista kompensacija) jam visiÅ¡kai nepriimtinas. Atsakovas po Å¡alių mamos mirties faktiÅ¡kai naudojasi visu gyvenamuoju namu bei priklausiniais, gauna tam tikrÄ turtinę naudÄ , už kuriÄ ieÅ¡kovei nėra niekaip kompensuojama, nors jo teisė naudotis gyvenamuoju namu yra visiÅ¡kai tokia pat, kaip ir ieÅ¡kovės. Atsakovas nori ir toliau Å¡iuo turtu naudotis bei jo neprarasti, todėl atsakovas, gaudamas turtÄ , neturi teisėto pagrindo tikėtis, kad kompensacijos nereikės iÅ¡mokėti arba jos mokėjimas bus iÅ¡dėstytas taip kaip patogu jam, neatsižvelgiant į ieÅ¡kovės teisėtÄ interesÄ gauti kompensacijÄ už turtÄ , kurio ji teismo sprendimo pagrindu netenka.             Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, turintis esminį interesÄ naudotis turtu, turi realias galimybes iÅ¡saugoti ir neprarasti nekilnojamojo turto, todėl turto atidalinimas natÅ«ra, ieÅ¡kovei iÅ¡mokant kompensacijÄ , geriausiai apgina bendraturčių teises, taip pat nepaneigia nė vienos iÅ¡ bendraturčių teisės į jam priklausančiÄ dalytino turto dalį.             Vadovaujantis iÅ¡dėstytu, nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), tarp bendrasavininkių V.V.

A. ir A. V. atidalintinas taip:              atsakovui (bendrasavininkiui) A. V. nuosavybės teise priskirtinas šis nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));             atsakovas A. V. įpareigotinas už ieškovei (bendrasavininkei) V.

V. A. priklausančio aukščiau iÅ¡vardinto turto ½ dalį sumokėti 60000 Lt kompensacijÄ .               Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. LR CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieÅ¡kinys patenkinamas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.                              IeÅ¡kovė notarui už atliktus veiksmus sumokėjo 67 Lt (13 b. l.), VÄ® Registrų centras už parengtus dokumentus sumokėjo 600 Lt (11–12 b. l.), advokato atstovavimo iÅ¡laidos sudaro 3500 Lt (24, 92 b. l.), viso 4167 Lt.

PraÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo pateiktas iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, pagrįstas raÅ¡ytiniais įrodymais, advokato atstovavimo iÅ¡laidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-8 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbÄ dydžius.

               Atsakovui 2014-02-05 sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų iÅ¡laidų (31 b. l.), už prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl turto atidalijimo, sumokant kompensacijÄ , mokėtinas žyminis mokestis yra 1800 Lt (CPK 80 str.), antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 3270 Lt (93 b. l.).              IeÅ¡kinys atmestas, o prieÅ¡ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistina 1042 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, o iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei priteistina 818 Lt antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidoms apmokėti ir 900 Lt už prieÅ¡ieÅ¡kinį mokėtino žyminio mokesčio.    Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė paduodama ieÅ¡kinį sumokėjo 2297 Lt žyminio mokesčio.

IeÅ¡kinys dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo yra neturtinio pobÅ«džio, už ieÅ¡kinį turėjo bÅ«ti sumokėtas 144 Lt žyminis mokestis (CPK 80 str.), todėl ieÅ¡kovei grÄ Å¾inama permokėta žyminio mokesčio dalis - 2153 Lt (CPK 87 str. 1d. 1 p.). Užskaičius vienarÅ«Å¡ius prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus dėl žyminio mokesčio valstybei sumokėjimo ir jo grÄ Å¾inimo, ieÅ¡kovei grÄ Å¾intina 1253 Lt.  Procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos Å¡ioje byloje yra 5,6 Lt.

Iš šalių procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteisiamos, nes jos yra mažesnės negu 10 Lt (CPK 96 str., LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355). Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 260 str., 263 str., 270 str., teismas,n u s p r e n d ž i a:            Ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti iš dalies.           Atidalinti bendrasavininkiams V. V. A. ir A.

V. bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½ dalį) priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garaÅ¾Ä (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), taip:          priteisti atsakovui A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garaÅ¾Ä (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini);         priteisti iÅ¡ atsakovo A.

V. ieÅ¡kovei V. V. A. 60000 Lt (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tÅ«kstančių litų) kompensacijÄ už ieÅ¡kovei (bendrasavininkei) V. V. A. priklausančio aukščiau iÅ¡vardinto turto ½ dalį.           KitÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmesti.          Priteisti ieÅ¡kovei V. V. A. iÅ¡ atsakovo A. V. 1042 Lt (tÅ«kstantis keturiasdeÅ¡imt du litai) bylinėjimosi iÅ¡laidų.          Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės V. V. A. valstybei 818 Lt (aÅ¡tuoni Å¡imtai aÅ¡tuoniolika litų) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų (įmokos kodas 5630).          GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei V.

V. A. 1253 Lt (viena tÅ«kstantis du Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt trys litai) žyminio mokesčio, sumokėto 2014-01-20 mokėjimo nurodymu Valstybinei mokesčių inspekcijai. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per šį teismÄ . Teisėja                                                                                 Irena StasiÅ«nienė