e7e71360-e0b0-4e21-a14e-4e3ad602aae0 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinės bylos Nr. e2S-1541-567/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03385-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.38; 3.5.14 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Å vedienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Brednet“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-8185-294/2021 pagal pareiÅ¡kėjų UAB „Juris LT“ ir UAB „Brednet“ praÅ¡ymÄ dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , nustatė: I. Bylos esmė 1. PareiÅ¡kėjos UAB „Juris LT“ ir UAB „Brednet“ kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu patvirtinti tarp jų 2021 m. sausio 26 d. sudarytÄ taikos sutartį. Nurodė, kad UAB „Juris LT“ ir UAB „Minordija“ 2021 m. sausio 14 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kuriÄ UAB „Juris LT“ įgijo 4 726,36 Eur reikalavimo teisę į UAB „Brednet“ pagal neapmokėtas PVM sÄ skaitas–faktÅ«ras su visomis netesybomis, palÅ«kanomis, nuostoliais.

PareiÅ¡kėjos suinteresuotos taikiai iÅ¡spręsti kilusius nesutarimus, todėl nutarė sudaryti taikos sutartį dėl skolos grÄ Å¾inimo (CK 6.983 str.; CPK 579–582 str.).

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 8 d. nutartimi nutarė patvirtinti tarp UAB „Juris LT“ ir UAB „Brednet“ 2021 m. sausio 26 d. sudarytÄ taikos sutartį. Teismas nurodė, kad taikos sutartyje iÅ¡reikÅ¡ta suderinta Å¡alių valia, Å¡alys patvirtino savo ketinimÄ sudaryti taikos sutartį, joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo teisinės pasekmės (CK 6.983 str.). 3. 2021 m. kovo 8 d. pareiÅ¡kėja UAB „Juris LT“ kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl 3 554,55 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo ir įpareigoti UAB „Brednet“ mokėti taikos sutartyje numatytas 8 % dydžio metines palÅ«kanas nuo taikos sutarties 3 punkte nurodytos skolos sumos už kiekvienÄ dienÄ nuo 2021 m. sausio 26 d. iki visiÅ¡ko atsiskaitymo dienos.

Nurodė, kad skolininkė sumokėjo pirmas keturias įmokas bendrai 1 776 Eur sumai, tačiau toliau taikos sutartyje nustatyto mokėjimo grafiko nesilaiko. Pagal taikos sutarties nuostatas kreditorė įgijo teisę reikalauti, kad skolininkė sumokėtų likusiÄ skolÄ ir palÅ«kanas (CPK 646 str.).

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 10 d. iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ .

5. PareiÅ¡kėja UAB „Brednet“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ UAB „Juris LT“ praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , praÅ¡ydamas klausimÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo spręsti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka ir iÅ¡dėstyti teismo sprendimo įvykdymÄ , leidžiant likusiÄ 3 554,55 Eur skolos dalį sumokėti dalimis po 296,21 Eur, mokant kiekvieno mėnesio 15 dienÄ nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki 2022 m. kovo 15 d. Nurodė, kad atliko pirmas 4 įmokas 1 776 Eur sumai, tačiau prievolių vykdyti negali dėl COVID-19 pandemijos apribojimų.

Skolininkė turi ir kitÄ kreditorę – valstybę, kuri sutiko atidėti prievolių įvykdymÄ . Teismas turėtų atleisti skolininkę nuo atsakomybės už taikos sutarties neįvykdymÄ , nes skolininkė negalėjo įvykdyti taikos sutartį dėl ne nuo skolininkės priklausančių aplinkybių (CK 6.212 str.). II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi nutarė panaikinti 2021 m. kovo 10 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dalyje dėl 1 776 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, t. y. vietoje 5 330,55 Eur skolos turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma 3 554,55 Eur skola.

7. Teismas nustatė, kad pagal taikos sutarties nuostatas UAB „Brednet“ įsipareigojo nuo 2021 m. sausio 31 d. iki 2021 m. balandžio 18 d. sumokėti UAB „Juris LT“ 5 330,55 Eur sumÄ , taip pat sumokėti 8 procentus metinių palÅ«kanų nuo skolos sumos už kiekvienÄ dienÄ nuo 2021 m. sausio 26 d. iki visiÅ¡ko atsiskaitymo dienos. Taikos sutarties Å¡alys sutarė, kad skolininkei nesilaikant taikos sutartyje nurodytos mokėjimo tvarkos ir sÄ lygų, kreditorė turi teisę CPK 646 str. pagrindu kreiptis į teismÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo visai likusiai skolininko nesumokėtai skolos ir/ar palÅ«kanų sumai. Skolininkė sumokėjo pirmas 4 įmokas 1 776 Eur sumai ir Å¡iai dienai yra praleidusi prievolę atlikti vėlesnes 5 įmokas 2 220 Eur sumai.

8. Teismas nurodė, kad pagal CK 646 str. nuostatas teismas turi diskrecijos teisę nagrinėti praÅ¡ymÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo raÅ¡ytinio arba žodinio proceso tvarka. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių žodinis bylos nagrinėjimas yra bÅ«tinas, nes nėra bÅ«tina apklausti liudytojus, daryti iÅ¡važiuojamÄ jį posėdį ir nėra kitų panaÅ¡ių priežasčių, todėl nutarė praÅ¡ymÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka.

9. Teismas nutarė atmesti skolininkės praÅ¡ymÄ pakeisti taikos sutarties sÄ lygų vykdymo tvarkÄ , atidėti taikos sutarties vykdymÄ pagal CPK 284 straipsnį. Aplinkybė, kad skolininkė turi kitÄ kreditorę (valstybę), kuri sutiko atidėti prievolių įvykdymÄ , nėra reikÅ¡minga, nes civilinėje teisėje galioja sutarčių uždarumo principas ir pareiÅ¡kėjų tarpusavio teisių ir pareigų negali pakeisti skolininkės santykiai su trečiaisiais asmenimis.

10. Teismas nesutiko su skolininkės argumentais, kad dėl COVID-19 pandemijos sukeltų apribojimų turėtų bÅ«ti gerinama iÅ¡imtinai skolininkės padėtis, nes pandemijos sukelti nepatogumai vienodai paveikia kreditorių ir skolininkÄ . Kreditorius savo ruoÅ¡tu gali norėti gauti prievolių įvykdymÄ prieÅ¡ terminÄ dėl jo patiriamų nepatogumų, lygiai taip pat kaip ir skolininkas gali norėti savo prievolių įvykdymo terminus atidėti. Bet kurios Å¡alies padėties gerinimas iÅ¡kreiptų tarp jų esančiÄ pusiausvyrÄ .

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju taikos sutartimi kreditorė jau buvo padariusi nuolaidÄ skolininkei. Nors skolininkė nurodė, kad yra pajėgi mokėti dalimis po 296,21 Eur per mėnesį, tačiau jau yra praleidusi pagal taikos sutartį penkias įmokas ir pagal galimybes nemokėjo jokių sumų, t. y. skolininkė piktnaudžiauja, nes, kai kreditorė kreipėsi į teismÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo, skolininkė prašė dar daugiau nuolaidų nei jau yra gavusi.

11. Teismas nurodė, kad UAB „Juris LT“ praÅ¡ymas dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo yra pagrįstas. 2021 m. kovo 10 d. buvo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas dėl visos 5 330,55 Eur skolos ir palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes teismas klaidingai įvertino aplinkybes dėl jau sumokėtos 1 776 Eur skolos dalies. Kadangi vykdomasis raÅ¡tas jau yra iÅ¡duotas ir buvo iÅ¡duotas dėl per didelės sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo, teismas nutarė pakartotinai vykdomojo raÅ¡to neiÅ¡duoti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2SP-8185-294/2021 2021 m. kovo 10 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ panaikinti dalyje dėl 1 776 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo (CPK 646 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 12. PareiÅ¡kėja UAB „Brednet“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartį ir klausimÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Nurodė, kad didelę skolos dalį pagal taikos sutartį sumokėjo, todėl teismas nepagrįstai ignoravo aplinkybes, kad dėl sudėtingos finansinės situacijos, pasaulinės COVID-19 krizės, įplaukų negavimo, skolininkė neturi galimybės sumokėti visÄ skolÄ .

Akivaizdu, kad skolininkė turėjo bÅ«ti atleista nuo atsakomybės už taikos sutarties nevykdymÄ , nuo palÅ«kanų mokėjimo. 2021 m. sausio mėn., derinant taikos sutarties nuostatas, skolininkė tikėjosi karantino Å¡velninimo, apyvartos didėjimo, tačiau lÅ«kesčiai nepasitvirtino. Ä®vertinus vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo pasekmes skolininkei (naudojimosi banko sÄ skaita ribojimus), praÅ¡ymas dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo turėjo bÅ«ti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. PraÅ¡ymas buvo iÅ¡nagrinėtas raÅ¡ytinio proceso tvarka, užkertant keliÄ rasti Å¡alims tinkamÄ bÅ«dÄ dėl skolos apmokėjimo ir taikos sutarties vykdymo, iÅ¡laikyti gerus santykius, siekiant iÅ¡vengti vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo.

Teismo posėdyje žodinio proceso tvarka skolininkė galėjo pateikti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ informacijÄ dėl taikos sutarties eigos, atsiskaitymo terminų, o tai lemtų, kad vykdomasis procesas nebÅ«tų pradėtas. Skolininkė neturi lėšų, nekilnojamojo turto, kito skubiai parduotino turto, iÅ¡ kurio galėtų gauti lėšų atsiskaityti su kreditore. Teismas ignoravo faktÄ , kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekonomikos skatinimo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plane nustatytÄ tikslÄ padėti verslui iÅ¡saugoti likvidumÄ , buvo nuspręsta atidėti valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo mokėjimÄ .

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos taip pat patvirtino, kad UAB „Brednet“ yra nukentėjusi nuo COVID-19 (CK 6.212 str.; CPK 6.646 str.).

13. PareiÅ¡kėja UAB „Juris LT“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydama jį atmesti. Nurodė, kad apeliantės argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nutarties yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo procese nėra jokio teisinio pagrindo keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sÄ lygų. Teismas konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas ir atmestas skolininkės praÅ¡ymas dėl įsiskolinimo mokėjimo dalimis, yra pagrįsta ir teisėta.

Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Nei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

15. Bet kurioje proceso stadijoje Å¡alys gali baigti bylÄ taikos sutartimi (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 3 d.), kuria Å¡alys tarpusavio nuolaidomis iÅ¡sprendžia kilusį teisminį ginÄÄ , užkerta galimybę kilti teisminiam ginčui ateityje, iÅ¡sprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimÄ arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 str. 1 d.). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos Å¡alims turi galutinio teismo sprendimo galiÄ ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str. 1 ir 2 d.; CPK 584 str. 1 d. 4 p.).

16. Pagal CPK 646 str. 3 d. jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota Å¡alis gali kreiptis į bylÄ iÅ¡nagrinėjusį teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ ; teismas, iÅ¡tyręs Å¡alių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sÄ lygų vykdymÄ , dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies iÅ¡duoda vykdomÄ jį raÅ¡tÄ arba atsisako jį iÅ¡duoti.

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikos sutarties, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010).

18. Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Teismo procesiniu dokumentu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis ir trukmė yra susaistyta taikos sutarties sÄ lygų. Kadangi taikos sutartis sukuria Å¡alims ir materialinius teisinius santykius, tai tokios sutarties pasibaigimo, nutraukimo, pripažinimo negaliojančia pagrindus nustato galiojančios CK normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015).

19. Teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sÄ lygų (CPK 284 str. 1 d., 646 str. 3 d.). Teismas gali keisti nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarkÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-744-302/2018).

20. Pasisakydamas dėl taikos sutartyje numatytų sÄ lygų vykdymo tvarkos keitimo, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima iÅ¡spręsti procesinius Å¡io sprendimo vykdymo klausimus, tačiau ne įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015).

21. Pagal CPK 284 str. 1 d. teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ . Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti negalima.

22. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismo sprendimo vykdymo tvarka gali bÅ«ti keičiama tik laikantis CPK nustatytų procesinių reikalavimų. Keičiant sprendimo vykdymo tvarkÄ , teismas negali jo vykdymo pakeisti taip, kad bÅ«tų pakeista sprendimo prasmė, be kita ko, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat, kad jį priėmęs teismas negali pakeisti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Teismas, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje iÅ¡dėstyto patenkinto reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013).

CPK 284 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutas nėra skirtas įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiÅ«rėjimui. Teismas, pakeisdamas sprendimo vykdymo tvarkÄ , negali iÅ¡plėsti ar susiaurinti Å¡alių įrodinėtų ir sprendimu suteiktų teisių ar nustatytų pareigų, sukurti pareigų kitiems, nei nurodyti teismo sprendime, kurio vykdymo tvarka keičiama, asmenims (iÅ¡skyrus jų teisių perėmėjus) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2013).

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties nuostatas UAB „Brednet“ įsipareigojo sumokėti UAB „Juris LT“ naudai 5 330,55 Eur skolÄ pagal grafikÄ : 2021 m. sausio 31 d. – 444 Eur, 2021 m. vasario 7 d. – 444 Eur, 2021 m. vasario 14 d. – 444 Eur, 2021 m. vasario 21 d. – 444 Eur, 2021 m. vasario 28 d. – 444 Eur, 2021 m. kovo 7 d. – 444 Eur, 2021 m. kovo 14 d. – 444 Eur, 2021 m. kovo 21 d. – 444 Eur, 2021 m. kovo 28 – 444 Eur, 2021 m. balandžio 4 d.

– 444 Eur, 2021 m. balandžio 11 d. – 444 Eur, 2021 m. balandžio 18 d. – 446,55 Eur (taikos sutarties 3 p.). Skolininkė sutiko kreditorei mokėti 8 procentus metinių palÅ«kanų nuo skolos sumos už kiekvienÄ dienÄ nuo 2021 m. sausio 26 d. iki visiÅ¡ko atsiskaitymo dienos. PalÅ«kanos skaičiuojamos, atsižvelgiant į faktinį skolininkės atsiskaitymÄ su kreditore ir turėjo bÅ«ti sumokėtos kartu su paskutine įmoka (4 p.). Å alys sutarė, kad skolininkei nesilaikant taikos sutarties 3–4 p. nurodytos mokėjimo tvarkos ir sÄ lygų, kreditorė turės teisę CPK 646 str. pagrindu kreiptis į teismÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo visai likusiai skolininkės nesumokėtai skolos ir/ar palÅ«kanų sumai.

Skolininkė nesumokėjo 5 ir 6 įmokos taikos sutartyje nustatytais terminais, todėl kreditorė kreipėsi į teismÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡vadavimo.

24. Byloje nėra ginčo, kad apeliantė neįvykdė Å¡alių sudarytos ir 2021 m. vasario 8 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sÄ lygų, t. y. atliko tik 4 įmokas bendrai 1 776 Eur sumai, likdama skolinga 3 554,55 Eur sumÄ . 2021 m. kovo 10 d. kreditorei buvo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas dėl visos 5 330,55 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, tačiau, skundžiama nutartimi konstatavus, kad skolininkė atliko 4 įmokas 1 776 Eur sumai, nutarta panaikinti 2021 m. kovo 10 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dalyje dėl 1 776 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, t. y. iÅ¡ieÅ¡kotina skolos suma – 3 554,55 Eur. Apeliantė nurodė, kad kitų mokėjimų neatliko dėl finansinių sunkumų, kuriuos lėmė COVID-19 pandemija, todėl skolÄ galėtų grÄ Å¾inti iki 2022 m. rugsėjo 15 d., kiekvienÄ mėnesį mokant po 296,21 Eur.

25. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytÄ Lietuvos teismų praktikÄ , pažymi, kad tarp Å¡alių sudaryta sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3–3.12 p. yra aiÅ¡kiai nustatyti periodiniai mokėjimai dėl 5 330,55 Eur skolos grÄ Å¾inimo iki 2021 m. balandžio 18 d. Taikos sutartis buvo sudaryta su nuolaidomis, suteikiant skolininkei galimybę skolÄ grÄ Å¾inti dalimis, t. y. taikos sutarties sÄ lygas dėl skolos mokėjimo pagal grafikÄ Å¡alys laikė reikÅ¡mingomis, iÅ¡sprendžiant taikiai skolos grÄ Å¾inimo klausimÄ . Tokia sÄ lyga dėl skolos mokėjimo pagal grafikÄ yra esminė, kadangi jos nesilaikymas suteikė kreditorei teisę CPK 646 str. pagrindu kreiptis į teismÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo visai likusiai skolininkės nesumokėtai skolos ir/ar palÅ«kanų sumai.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės nurodomos aplinkybės dėl blogos turtinės padėties, jÄ sÄ lygojusios COVID-19 pandemijos, kitų apeliantės kreditorių teikiamų nuolaidų, nepaneigia fakto, kad skolininkė atliko teismo tarp Å¡alių patvirtintos taikos sutarties 3.5–3.6 p. (nesumokėjo dviejų įmokų pagal grafikÄ ) pažeidimÄ , dėl kurio kreditorė įgijo teisę į vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimÄ dėl periodinių iÅ¡mokų mokėjimų. Taikos sutartis tarp Å¡alių sudaryta buvo 2021 m. sausio 26 d., o teismo patvirtinta 2021 m. vasario 8 d. nutartimi, t. y. tuo metu, kai egzistavo visos apeliantės nurodytos priežastys, kuriomis apeliantė argumentuoja savo prievolių pagal taikos sutartį nevykdymÄ , todėl tokios priežastys negali pateisinti taikos sutarties sÄ lygų nesilaikymo.

Apeliantė, nesumokėdama įmokų pagal grafikÄ , pažeidė esminę taikos sutartyje numatytÄ pareigÄ , todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl likusios skolos ir palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo priverstine tvarka.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo proceso metu teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sÄ lygų, kadangi pagal CPK 646 str. 3 d. teismui nėra nustatyta galimybė pakeisti Å¡alių taikos sutartyje numatytų sÄ lygų vykdymo tvarkÄ , įskaitant taikos sutartimi patvirtinto skolos mokėjimo grafiko pakeitimÄ . Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad skolos grÄ Å¾inimo terminai yra esminė taikos sutarties sÄ lyga, kuri negali bÅ«ti keičiama vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo procese (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-744-302/2018; 2020 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-65-790/2020; 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1276-881/2020).

28. Apeliacinės instancijos teismas kritiÅ¡kai vertina apeliantės argumentus dėl jos galimybės mokėti mažesnes įmokas, t. y. po 296,21 Eur per mėnesį nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki 2022 m. kovo 15 d., nes apeliantė neįrodė, kad po kreditorės pateikto praÅ¡ymo dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo bÅ«tų atlikusi kreditorei bent vienÄ mokėjimÄ . Akivaizdu, kad apeliantės argumentai dėl jos galimybių mokėti mažesnes įmokas ilgesniu laikotarpiu yra deklaratyvaus pobÅ«džio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pasirinkta pozicija nevykdyti taikos sutarties jokia apimtimi, akivaizdžiai patvirtina, jog mokėjimo grafiko pakeitimas iÅ¡ esmės paneigtų teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties nuostatas, pažeistų kreditorės teises ir interesus bei teisėtus lÅ«kesčius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino skolininkės atsiliepime nurodyto praÅ¡ymo dėl skolos iÅ¡dėstymo.

29. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad klausimas dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo turėjo bÅ«ti sprendžiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. CPK 646 str. 3 d. aiÅ¡kiai nurodyta, kad, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuoto asmens praÅ¡ymas dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, tačiau pripažinus, kad tai yra bÅ«tina, praÅ¡ymas iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ gali bÅ«ti nagrinėjamas teismo posėdyje, praneÅ¡us dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau Å¡ių asmenų neatvykimas nekliudo teismui iÅ¡spręsti vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo klausimÄ .

Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs praÅ¡ymÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo raÅ¡ytinio proceso tvarka, procesinės teisės normų nepažeidė, juolab, skolininkei buvo suteikta reali galimybė pateikti atsiliepimÄ Ä¯ praÅ¡ymÄ . Apeliantė apeliacinės instancijos teismui nenurodė svarbių priežasčių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima preliminariai spręsti, jog žodinis klausimo dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo nagrinėjimas buvo bÅ«tinas ir tai galėjo lemti kitokio teismo procesinio sprendimo dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo priėmimÄ .

30. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo atmestini, kaip nepagrįsti, paliekant skundžiamÄ nutartį nepakeistÄ . Kiti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (CK 6.983 str., 6.985 str.; CPK 18 str., 282 str., 284 str., 279 str., 330 str., 338 str.). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a : Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartį nepakeistÄ . Teisėja Neringa Å vedienė