2018-11-07 Nr. AB-19932-3-61-3-03974-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1097-602/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03974-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 12.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. T. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2014 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. (23.25-08)-328-11656 nusprendė pagal užsienio valstybės prašymą išieškoti iš pareiškėjo 18 503,74 Lt sumą.

2. Pareiškėjas G. T. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. spalio 5 d. teismui išsiuntė skundą, kuriuo prašė panaikinti VMI 2014 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. (23.25-08)-328-11656.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas skundžiamą sprendimą priėmė išimtinai pagal gautus dokumentus iš Jungtinės Karalystės, o būtent: Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos pateiktą 2014 m. gegužės 19 d. prašymą vykdyti reikalavimą Nr. GB_LT_EEC020406_201410712G1_20140519_c_RR, 2014 m. gegužės 15 d. suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimą valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, Nr. GB_EEC020406_20140519_UIPE_1. Kartu su sprendimu išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą ir prievolių ataskaitą nebuvo pateikti nurodomi dokumentai, kurių pagrindu vykdomas išieškojimas, todėl neturi galimybės tinkamai apsiginti ar bent jau sužinoti, kokiu pagrindu yra vykdomas išieškojimas. Be to, atsakovas nepaaiškino priežasčių, kodėl pradėtas skundžiamo sprendimo, kurio pareiškėjas 2014 m. negavo, vykdymas buvo sustabdytas.

4. Pareiškėjas nurodė, kad VMI 2014 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas yra nepagrįstas bei prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkto, 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, pagal kuriuos administraciniai aktai, susiję su asmens teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais, bei administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

5. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, kad 2014 m. gegužės 15 d. VMI buvo gautas Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos raštas, kuriuo buvo prašoma pradėti išieškojimą pareiškėjo atžvilgiu, nes jam yra priskaičiuota bauda ir akcizas už tabako gaminius, iš viso 18 503,74 Lt. VMI, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 33 straipsnio 8 dalimi ir Tarybos direktyva 2010/24/ES bei Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos prašymu, nusprendė priverstinai išieškoti iš pareiškėjo 18 503,74 Lt sumą. 2014 m. birželio 26 d. VMI gavo pareiškėjo elektroninį laišką, kuriuo pareiškėjas prašė nevykdyti išieškojimo jo atžvilgiu, kadangi jis yra padavęs skundą Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybai dėl priskaičiuotų sumų. Atsižvelgusi į gautą prašymą, VMI 2014 m. liepos 30 d. raštu informavo pareiškėją, kad, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 110 straipsnio 3 dalimi, nevykdys 18 503,73 Lt mokestinės nepriemokos išieškojimo iki bus gauta informacija dėl tolimesnės bylos eigos. Kadangi Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnyba nurodė, kad skundo iš pareiškėjo nėra gavusi, VMI priėmė skundžiamą sprendimą. Vėliau buvo gautas Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos pranešimas, kuriuo buvo nurodyta, kad skundas iš pareiškėjo yra gautas ir paprašyta sustabdyti skolos išieškojimą. Atsižvelgiant į tai, VMI sustabdė sprendimo vykdymą. 2016 m. rugpjūčio 1 d. buvo gautas Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos raštas, kuriuo buvo prašoma atnaujinti išieškojimą iš pareiškėjo, kadangi skundas paduotas praleidus apskundimo terminą. VMI atnaujino išieškojimą ir apie tai pareiškėją informavo 2016 m. rugpjūčio 31 d. raštu dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo atnaujinimo iš pareiškėjo. Nurodytos aplinkybės pagrindžia faktą, kad pareiškėjas žinojo apie VMI jo atžvilgiu vykdytus išieškojimo veiksmus ir jų pagrindą. Įvertinus ES Tarybos direktyvos 2010/24/ES taikymo sritį ir tai, kad mokesčių administratoriaus teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką yra įtvirtinta MAĮ 33 straipsnio 8 punkte, VMI sprendimas yra teisėtas ir jo naikinti nėra pagrindo.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas konstatavo, jog byloje ginčas kilo dėl VMI 2014 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta išieškoti iš pareiškėjo 18 503,74 Lt sumą pagal užsienio valstybės prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Teismas nustatė, kad 2014 m. gegužės 15 d. VMI gavo Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos raštą, kuriuo prašoma pradėti išieškojimą iš pareiškėjo, nes jam yra priskaičiuota bauda ir akcizas už tabako gaminius, viso 18 503,74 Lt. VMI 2014 m. birželio 19 d. raštu informavo pareiškėją, kad jeigu per 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos mokestinės prievolės neįvykdys, ji bus išieškoma iš pareiškėjo kredito (mokėjimo) įstaigų sąskaitose esančių lėšų ar/ir turto. Pareiškėjas 2014 m. birželio 26 d. pateikė VMI elektroninį laišką, kuriuo prašė nevykdyti išieškojimo jo atžvilgiu, nes yra padavęs skundą Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybai dėl priskaičiuotų sumų.

VMI 2014 m. liepos 30 d. raštu informavo pareiškėją, kad, vadovaudamasi MAĮ 110 straipsnio 3 dalimi, nevykdys 18 503,73 Lt mokestinės nepriemokos išieškojimo iki bus gauta informacija dėl tolimesnės bylos eigos. VMI gavusi iš Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos prašymą tęsti išieškojimo veiksmus, nes nėra gavusi skundo iš pareiškėjo, vadovaudamasi MAĮ 33 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės Vyriausybės sutartimi „Dėl pajamų bei kapitalo prieaugio pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos“, Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos pateiktu 2014 m. gegužės 19 d. prašymu (suvienodintu dokumentu), kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimą valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, 2014 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu nusprendė priverstinai išieškoti iš pareiškėjo 18 503,74 Lt sumą.

VMI atsiliepime paaiškino, kad vėliau gavo Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos pranešimą, kuriuo buvo nurodyta, jog skundas iš pareiškėjo yra gautas ir paprašyta sustabdyti skolos išieškojimą. Todėl VMI sustabdė sprendimo vykdymą. 2016 m. liepos 27 d. VMI gavo Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos prašymą (suvienodintą dokumentą), kuriuo prašo tęsti išieškojimą iš pareiškėjo. VMI atnaujino mokestinės nepriemokos išieškojimą iš pareiškėjo, apie tai 2016 m. rugpjūčio 31 d. raštu informavo pareiškėją.

Taigi visos šios nustatytos aplinkybės akivaizdžiai ir aiškiai patvirtina, kad pareiškėjas žinojo apie VMI vykdytus išieškojimo veiksmus, jų pagrindą. Be to, VMI yra informavusi pareiškėją, kad visi jam skirti dokumentai yra patalpinti VMI portalo autorizuotų elektroninių paslaugų srityje „Mano VMI“.

10. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje teisinius santykius, susijusius su Europos Sąjungos (toliau – ir ES) šalių prašymais išieškoti mokestines nepriemokas, reglamentuoja Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymas (toliau – ir Įstatymas), MAĮ, 2010 m. kovo 16 d. Tarybos direktyva Nr. 2010/24/ES bei kiti Lietuvos Respublikos bei ES teisės aktai. Įgyvendinant Tarybos direktyvą Nr. 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis, Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. birželio 20 d. priėmė Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymą Nr. XI-1466.

Tiek minėtas įstatymas, tiek direktyva reglamentuoja santykius tarp prašančios valstybės kompetentingos institucijos ir prašymą vykdančios valstybės institucijos. Tarybos direktyvos Nr. 2010/24/ES 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašančiosios institucijos prašymu, institucija, į kurią kreipiasi, vykdo reikalavimus turėdama dokumentą, kuriuo leidžiama juos vykdyti prašančioje valstybėje narėje. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašančioji institucija Lietuvos Respublikos institucijai pagalbos prašymus naudodama standartinę formą ir visus su jais susijusius dokumentus teikia elektroniniu būdu (išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl techninių priežasčių).

Tam tikrais atvejais prie standartinių formų gali būti pridedamos ataskaitos, pareiškimai ir bet kokie kiti dokumentai arba patvirtintos tų dokumentų kopijos ar jų išrašai, kurie taip pat siunčiami elektroniniu būdu, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl techninių priežasčių. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos prašymas vykdyti reikalavimą ir/arba imtis prevencinių priemonių, suvienodintas dokumentas, leidžiantis vykdyti reikalavimus, bei 2016 m. liepos 27 d. papildomas prašymas tęsti išieškojimo veiksmus yra pateikti laikantis teisės aktų reikalavimų.

Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos institucija vykdo išieškojimą Lietuvos Respublikoje prašančiosios institucijos naudai gavusi prašančiosios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje. Suvienodintas dokumentas yra pakankamas pagrindas vykdyti išieškojimą ir taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones, kurių imamasi Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamoje byloje prašančioji institucija yra Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnyba, institucija vykdančioji išieškojimą – VMI.

Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnyba pateikė VMI prašymus vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, kuriuo remiantis leidžiama vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad Lietuvos Respublikos institucija, vykdydama prašančiosios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą, atlieka jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas procedūras, kurias taiko tiesioginėms asmenų mokestinėms nepriemokoms išieškoti. Jeigu Lietuvos Respublikos institucija mano, kad tokie pat arba panašūs reikalavimai Lietuvos Respublikoje nevykdomi, ji taiko Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme mokesčių išieškojimui nustatytas procedūras.

11. Teismas nurodė, kad ginčijamas sprendimas priimtas vykdant Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos prašymą dėl 18 503,74 Lt skolos išieškojimo iš pareiškėjo. Tiek suvienodinto dokumento, leidžiančio vykdyti reikalavimus, tiek 2016 m. liepos 27 d. papildomame prašyme tęsti išieškojimo veiksmus nurodyta, kad pareiškėjas Jungtinėje Karalystėje nesumokėjęs baudos ir akcizo už tabako gaminius, viso 18 503,74 Lt nepriemoką. Ginčas dėl nepriemokos Jungtinėje Karalystėje yra pasibaigęs, tai aiškiai patvirtina Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos 2016 m. liepos 27 d. papildomas prašymas tęsti išieškojimo veiksmus dėl 18 503,74 Lt nepriemokos. Pareiškėjas teismui apskritai jokių duomenų ar įrodymų dėl reikalavimo užginčijimo Jungtinėje Karalystėje nepateikė, vadinasi, ginčo dėl išieškomos sumos dydžio nėra. Pareiškėjo argumentas, kad iš užsienio valstybės negavo jokio pranešimo ar reikalavimo sumokėti kokias nors pinigines sumas, susijusias su priskaičiuotais mokesčiais, yra subjektyvaus pobūdžio, nepagrįstas objektyviais duomenimis.

12. Teismas pažymėjo, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog valstybės narės, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, teismai iš principo neturi teisės nagrinėti, ar pretenzijos vykdymą leidžiantis dokumentas yra vykdytinas (2010 m. sausio 14 d. sprendimas M. K. byloje, C-233/08, 44 p.). Ši pozicija atsispindi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinės bylos Nr. A14-398/2007; Nr. A17-998/2007; Nr. A575-842/2010, 2012 m. kovo 7 d. praktika, taikant MAĮ, apibendrinimas, Administracinė jurisprudencija 22).

13. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, priėjo išvadą, kad VMI 2014 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas Nr. (23.25-08)-328-11656 išieškoti iš pareiškėjo 18 503,74 Lt mokestinę nepriemoką pagal Jungtinės Karalystės prašymą (suvienodintą dokumentą) yra teisėtas ir pagrįstas.

II. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino pareiškėjo skunde nurodytų argumentų ir padarė išvadą, kad pareiškėjas žinojo apie VMI vykdytus išieškojimo veiksmus ir jų pagrindą. Pareiškėjas savo skunde ir neteigė, kad nežinojo apie VMI vykdomus veiksmus. VMI vykdomų veiksmų pagrindas jam taip pat žinomas, tačiau tik formaliai – jam iki šiol nėra pateikti prašyti konkretūs dokumentai, iš kurių būtų aišku, kokiu pagrindu Didžiosios Britanijos institucijos siekia išieškoti iš pareiškėjo pinigines lėšas. Pareiškėjas iki dabar neturi galimybės tinkamai apsiginti ar bent jau sužinoti, kokiu pagrindu iš jo yra vykdomas išieškojimas.

14.2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje mokesčių administratorius yra pripažįstamas viešojo administravimo subjektu, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog mokesčių administratorius privalo laikytis ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia (be kita ko) įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje buvo (yra) detalizuota, kad „individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos“. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kuri reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagristi, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

14.3. Siekdamas sužinoti pagrindą, kuriuo Didžiosios Britanijos institucijos iš pareiškėjo siekia išieškoti skundžiamame sprendime nurodyta sumą, raštu kreipėsi į šį sprendimą priėmusią instituciją Didžiojoje Britanijoje. Apie šį savo kreipimąsi informavo VMI, prašydamas sustabdyti išieškojimo veiksmus iki gaus informaciją apie priimtą sprendimą ir jo pagrindą iš Didžiosios Britanijos. VMI sustabdė skundžiamo sprendimo vykdymo veiksmus iki bus gauta informacija apie tolimesnę bylos eigą Didžiojoje Britanijoje.

15. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16. Atsakovas nurodo, kad, pareiškėjui skundžiant sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo, ginčo dalykas yra ne mokesčio apskaičiavimo pagrįstumas ir teisėtumas, o tai, ar VMI, priimdama sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo, tinkamai taikė mokestinės nepriemokos išieškojimą reglamentuojančias teisės normas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog valstybės narės, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, teismai iš principo neturi teisės nagrinėti, ar pretenzijos vykdymą leidžiantis dokumentas yra vykdytinas (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2010 m. sausio 14 d. sprendimas M. K. byloje, C-233/08, 44 p.). Kompetentinga Lietuvos institucija nebevertina kompetentingos valstybės, Europos Sąjungos narės, institucijos pateikto sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo ir, nesant teisės aktais nustatytų išimčių, jį vykdo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-398/2007). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad kompetentingos Lietuvos administravimo institucijos ir Lietuvos administraciniai teismai, esant tinkamai užpildytam prašymui ir deklaracijai dėl aptariamų priemonių išnaudojimo, šioje byloje apskritai negali vertinti, ar minėtos priemonės buvo tinkamai išnaudotos institucijos pareiškėjos valstybėje narėje (2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010). Atsižvelgęs į tai, kad teismas negali vertinti vykdymą leidžiančio dokumento teisėtumo ir vykdytinumo, o vykdymą leidžiančiame dokumente pateikta pakankama esminė informacija, teismas pagrįstai konstatavo, jog vykdymą leidžiantis dokumentas yra tinkamai parengtas, todėl jis tiesiogiai pripažįstamas ir, nesant Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 16 straipsnyje nustatytų pagalbos neteikimo ar viešosios tvarkos išlygos taikymo pagrindų, privalo būti vykdomas, t. y. Lietuvos kompetentinga institucija teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis turi pareigą suteikti pagalbą kitai Europos Sąjungos valstybės kompetentingai institucijai.

17. Atsakovas taip pat nurodo, kad visi institucijos žinioje buvę dokumentai pareiškėjui buvo pateikti. Prašymas vykdyti reikalavimą teikiamas ir priimamas vadovaujantis 2010 m. kovo 16 d. Tarybos direktyva 2010/24/ES ir 2011 m. lapkričio 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1189/2011 (toliau – ir ES teisės aktai). VMI iš užsienio valstybės kompetentingos institucijos ES teisės aktuose nustatytos formos prašymą vykdyti reikalavimą gauna specialiuoju elektroniniu paštu CCN. Kartu su prašymu vykdyti reikalavimą gaunamas suvienodintas dokumentas, kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimą valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi. Prie prašymo vykdyti reikalavimą gali būti pridėti kiti prašančiojoje valstybėje narėje išduoti su reikalavimu susiję dokumentai. Nagrinėjamu atveju papildomų dokumentų gauta nebuvo. Tiek prašymas vykdyti reikalavimą, tiek suvienodintas dokumentas gaunami elektroniniu paštu. Šie elektroniniai dokumentai buvo pateikti kartu su atsiliepimu pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjui buvo pateikti visi dokumentai, kurie yra pateiktini pagal MAĮ, t. y. 2014 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą Nr. (23.31-08)-328-11656 ir prievolių ataskaita. Jei pareiškėjas pageidauja gauti dokumentus, kurių pagrindu yra apskaičiuota išieškotina suma ar nesutinka su Jungtinės Karalystės apskaičiuotų sumų dydžiais, jis turi kreiptis į Jungtinės Karalystės kompetentingą instituciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo Nr. (23.25-08)-328-11656, kuriuo nuspręsta išieškoti iš pareiškėjo 18 503,74 Lt sumą pagal Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Skundžiamas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 8 punktu, Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės Vyriausybės sutartimi „Dėl pajamų bei kapitalo prieaugio pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos“, Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos pateiktu 2014 m. gegužės 19 d. prašymu (suvienodintu dokumentu), kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimą valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi.

20. Teismas nustatė, kad VMI 2014 m. birželio 19 d. raštu Nr. (23.1-08)-RNA-23208 informavo pareiškėją, jog 2014 m. gegužės 19 d. VMI gavo Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos prašymą vykdyti reikalavimą dėl 18 503,74 Lt akcizų mokesčio ir su juo susijusių sumų skolos išieškojimo iš pareiškėjo bei su prašymu susijusius dokumentus, kuriuos pridėjo prie šio rašto – Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos prašymo, leidžiančio vykdyti reikalavimą, ir suvienodinto dokumento, leidžiančio vykdyti reikalavimą, kopijos. VMI nurodė, kad jeigu pareiškėjas per 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos mokestinės prievolės neįvykdys, ji bus išieškoma iš pareiškėjo kredito (mokėjimo) įstaigų sąskaitose esančių lėšų ar/ir turto. VMI taip pat informavo pareiškėją, kad Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos prašoma išieškoti skola gali būti užginčyta vadovaujantis Jungtinės Karalystės įstatymais, pateikiant skundą kompetentingai Jungtinės Karalystės įstaigai.

21. Pareiškėjas 2014 m. birželio 26 d. pateikė VMI elektroninį laišką, kuriuo prašė nutraukti skolos išieškojimą pagal užsienio valstybės prašymą, nes yra padavęs skundą Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybai dėl priskaičiuotų sumų.

22. VMI 2014 m. liepos 30 d. raštu Nr. (23.1-08)-RNA-27863 informavo pareiškėją, kad, vadovaudamasi MAĮ 110 straipsnio 3 dalimi, nevykdys mokestinės nepriemokos išieškojimo iki bus gauta informacija dėl tolimesnės bylos eigos.

23. VMI atsiliepime paaiškino, kad gavusi iš Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos prašymą tęsti išieškojimo veiksmus, nes nėra gavusi skundo iš pareiškėjo, 2014 m. rugpjūčio 4 d. priėmė skundžiamą sprendimą išieškoti iš pareiškėjo 18 503,74 Lt sumą. VMI atsiliepime taip pat nurodė, kad vėliau gavo Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos pranešimą, kuriuo buvo nurodyta, jog skundas iš pareiškėjo yra gautas ir paprašyta sustabdyti skolos išieškojimą. Todėl VMI sustabdė sprendimo vykdymą.

24. 2016 m. liepos 27 d. VMI gavo Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos prašymą vykdyti reikalavimą ir /arba imtis prevencinių priemonių, kuriame prašoma tęsti išieškojimo veiksmus iš pareiškėjo, todėl atnaujino mokestinės nepriemokos išieškojimą iš pareiškėjo, apie tai 2016 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. (23.1-08)-RNA-25863 informuodama pareiškėją.

25. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, priėjo išvadą, kad visos šios nustatytos aplinkybės akivaizdžiai ir aiškiai patvirtina, kad pareiškėjas žinojo apie VMI vykdytus išieškojimo veiksmus, jų pagrindą. Teismas nurodė, kad tiek suvienodintame dokumente, leidžiančiame vykdyti reikalavimus, tiek 2016 m. liepos 27 d. papildomame prašyme tęsti išieškojimo veiksmus nurodyta, kad pareiškėjas Jungtinėje Karalystėje nesumokėjęs baudos ir akcizo už tabako gaminius, viso 18 503,74 Lt nepriemoką. Ginčas dėl nepriemokos Jungtinėje Karalystėje yra pasibaigęs, tai aiškiai patvirtina Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos 2016 m. liepos 27 d. papildomas prašymas tęsti išieškojimo veiksmus dėl 18 503,74 Lt nepriemokos. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, skundžiamame sprendime priėjo išvadą, kad VMI 2014 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas Nr. (23.25-08)-328-11656 išieškoti iš pareiškėjo 18 503,74 Lt mokestinę nepriemoką pagal Jungtinės Karalystės prašymą (suvienodintą dokumentą) yra teisėtas ir pagrįstas.

26. Pareiškėjas skundą iš esmės argumentavo tuo, kad mokesčių administratorius 2014 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą Nr. (23.31-08)-328-11656 priėmė išimtinai pagal gautus dokumentus iš Jungtinės Karalystės. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad pareiškėjui iki šiol nėra pateikti prašyti konkretūs dokumentai, iš kurių būtų aišku, kokiu pagrindu Didžiosios Britanijos institucijos siekia išieškoti iš pareiškėjo pinigines lėšas.

27. Nagrinėjamoje byloje aktualus Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymas, kuriuo įgyvendinta 2010 m. kovo 16 d. Tarybos direktyva 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis (toliau – ir Tarybos direktyva 2010/24/ES).

28. Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos institucija vykdo išieškojimą Lietuvos Respublikoje prašančiosios institucijos naudai gavusi prašančiosios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje. Suvienodintas dokumentas yra pakankamas pagrindas vykdyti išieškojimą ir taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones, kurių imamasi Lietuvos Respublikoje. Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad suvienodintame dokumente, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą, turi būti ši informacija: 1) dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą prašančiojoje valstybėje narėje, turinys: reikalavimo aprašymas, laikotarpis, kurį apima reikalavimas, išieškotina bendra suma (pagrindinė suma, delspinigiai ir kita), vykdymo procesui svarbios datos, pirminio dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimą, indentifikavimui svarbi informacija; 2) skolininko vardas, pavardė (pavadinimas) ir kiti skolininko asmeniui nustatyti svarbūs duomenys; 3) įstaigos, atsakingos už reikalavimo nustatymą, arba įstaigos, kurioje galima gauti daugiau informacijos apie reikalavimą arba galimybes ginčyti mokėjimo prievolę, pavadinimas, adresas ir kiti duomenys ryšiams palaikyti.

29. Tarybos direktyvos 2010/24/ES 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prie prašymo vykdyti reikalavimą pridedamas suvienodintas dokumentas, kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimą valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi. Šiame suvienodintame dokumente, kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimą valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, atspindimas pirminio dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimą, esminis turinys, ir jis yra reikalavimo vykdymo ir prevencinių priemonių, kurių imamasi valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, vienintelis pagrindas. Toje valstybėje narėje jis neturi būti kaip nors pripažintas, papildytas ar pakeistas. <…> Tarybos direktyvos 2010/24/ES 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prie prašymo vykdyti reikalavimą gali būti pridėti kiti prašančiojoje valstybėje narėje išduoti su reikalavimu susiję dokumentai.

30. Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos institucija grąžina prašančiajai institucijai prašymą vykdyti išieškojimą, jeigu reikalavimas ir (arba) dokumentas, kuriuo leidžiama reikalavimą vykdyti prašančiojoje valstybėje narėje, yra ginčijami toje valstybėje narėje, išskyrus atvejus, kai taikomos šio įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostatos.

31. Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos institucija turi turėti informaciją, kad prašančioji institucija prieš teikdama prašymą vykdyti išieškojimą atliko tam tikras išieškojimo vykdymo procedūras, išskyrus atvejus, jeigu: 1) akivaizdu, kad prašančiosios institucijos valstybėje narėje nėra turto mokesčių išieškojimui įvykdyti arba kad taikant tokias procedūras nebus galima atgauti visos reikalaujamos sumos, ir prašančioji institucija turi konkrečios informacijos, įrodančios, kad Lietuvos Respublikoje atitinkamas asmuo turi turto; 2) taikant išieškojimo vykdymo procedūras, prašančiosios institucijos valstybėje narėje atsirastų neproporcingai didelių sąnaudų.

32. Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 11 straipsnio, reglamentuojančio prašymo vykdyti išieškojimą vykdymą, 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos institucija, vykdydama prašančiosios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą, atlieka jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas procedūras, kurias taiko tiesioginiams asmenų įsiskolinimams išieškoti. Jeigu Lietuvos Respublikos institucija mano, kad tokie pat arba panašūs reikalavimai Lietuvos Respublikoje nevykdomi, ji taiko Mokesčių administravimo įstatyme mokesčių išieškojimui nustatytas procedūras.

33. Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 12 straipsnio, reglamentuojančio išieškojimo sustabdymą arba nutraukimą, 1 ir 3 dalyse nustatyta galimybė Lietuvos Respublikos institucijai sustabdyti ar nutraukti išieškojimą. Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos institucija, gavusi prašančiosios institucijos pranešimą apie prašymo vykdyti išieškojimą pakeitimą arba jo atsiėmimą su nurodytais motyvais, savo sprendimu sustabdo išieškojimą arba jį nutraukia.

34. Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos institucija atnaujina išieškojimą, kai gauna prašymą vykdyti išieškojimą ir pataisytą suvienodintą dokumentą. <...> .

35. Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ginčus dėl prašančiosios institucijos reikalavimo, dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą prašančiojoje valstybėje narėje, suvienodinto dokumento, pagalbos prašymo nagrinėja prašančiosios institucijos valstybės narės įstaigos. <...> Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ginčai dėl išieškojimo procedūros Lietuvos Respublikoje arba dėl Lietuvos Respublikos institucijos pateikto pranešimo apie su reikalavimais susijusių dokumentų galiojimą nagrinėjami Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka.

36. MAĮ 33 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas.

37. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, mokesčių administratorius, gavęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės prašančiosios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, privalėjo vykdyti šį dokumentą.

38. Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 10 straipsnio nuostatos, aiškinant jas kartu su Tarybos direktyvos 2010/24/ES 12 straipsniu, suponuoja vienareikšmišką išvadą, kad Lietuvos Respublikos institucija, gavusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje, privalo jį vykdyti, suvienodintas dokumentas yra pakankamas pagrindas vykdyti išieškojimą, Lietuvos Respublikos institucija neturi nei pareigos, nei teisės kaip nors pripažinti, papildyti ar pakeisti suvienodintą dokumentą. Dėl nurodytų motyvų Lietuvos Respublikos institucija, gavusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, negali vertinti suvienodinto dokumento pagrįstumo, reikalauti pateikti papildomus dokumentus, kurie pagal Tarybos direktyvą 2010/24/ES tik gali būti pridedami prie prašymo vykdyti reikalavimą, tačiau neprivalo būti pridedami.

39. Lietuvos Respublikos institucija, gavusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje, neturi jo kaip nors pripažinti, o gali tik spręsti, ar nėra įstatyme nustatytų sąlygų, kurioms esant jis negali būti vykdomas (kai reikalavimas ir (arba) dokumentas, kuriuo leidžiama reikalavimą vykdyti prašančiojoje valstybėje narėje, yra ginčijami toje valstybėje narėje), ar turi informaciją, kad prašančioji institucija prieš teikdama prašymą vykdyti išieškojimą atliko tam tikras išieškojimo vykdymo procedūras, ar nėra įstatyme nustatytų aplinkybių, sudarančių pagrindą sustabdyti ar nutraukti išieškojimą (Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 10 str., 12 str.).

40. VMI, gavusi kitos Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje, neturėjo jo kaip nors pripažinti, bet privalėjo atlikti jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas procedūras, kurias taiko tiesioginiams asmenų įsiskolinimams išieškoti.

41. 2014 m. gegužės 19 d. pateiktame suvienodintame dokumente nurodyti pagal įstatymą (Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 10 str. 2 d.) būtini nurodyti duomenys, be kita ko, reikalavimo aprašymas – akcizai, taip pat duomenys dėl laikotarpio, konkrečiu atveju nurodyta data – 2013 m. balandžio 9 d.; reikalavimo nustatymo data – 2013 m. birželio 14 d., ir data, nuo kurios leidžiamas išieškojimo vykdymas – 2013 m. liepos 13 d.; išieškotina bendra reikalavimo suma (18 503,74 Lt), kurią sudaro pagrindinė suma (15 419,78 Lt) ir bauda (3 083,96 Lt).

42. Minėtos faktinės aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju nurodytame suvienodintame dokumente, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą, yra pateikta visa informacija, kuri, kaip yra nurodyta Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte, apibūdina dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą prašančiojoje valstybėje narėje, turinį. Kaip minėta, suvienodintas dokumentas, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą, pareiškėjui buvo išsiųstas kartu su VMI 2014 m. birželio 19 d. raštu Nr. (23.1-08)-RNA-23208. Be to, pareiškėjas 2014 m. buvo padavęs skundą Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybai dėl priskaičiuotų sumų, o mokesčių administratorius, gavęs Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos pranešimą, kuriuo buvo nurodyta, jog skundas iš pareiškėjo yra gautas ir paprašyta sustabdyti skolos išieškojimą, buvo sustabdęs išieškojimą. Todėl nepagrįsti yra pareiškėjo pirmosios instancijos teismui bei apeliacinės instancijos teismui nurodomi motyvai, jog pareiškėjui yra nežinoma informacija dėl mokestinės nepriemokos pobūdžio, atsiradimo pagrindo ar panašių aplinkybių.

43. Be to, motyvai dėl kitos Europos Sąjungos valstybės narės prašomos išieškoti mokestinės nepriemokos pagrįstumo negali turėti reikšmės vertinant Lietuvos mokesčių administratoriaus, vykdančio pagalbos prašymą dėl minėtos nepriemokos išieškojimo, sprendimų ar veiksmų teisėtumą, nes Lietuvos mokesčių administratorius neturi teisės vertinti suvienodinto dokumento pagrįstumo. Dėl nurodytų motyvų, pareiškėjo argumentai dėl mokestinės nepriemokos pagrįstumo neturi esminės reikšmės ir nagrinėjant skundą dėl Lietuvos mokesčių administratoriaus sprendimų ar veiksmų teisėtumo administraciniame teisme. Šias išvadas netiesiogiai patvirtina taip pat ir Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatyme nustatyta ginčų nagrinėjimo tvarka, būtent nuostata, kad ginčus dėl prašančiosios institucijos reikalavimo, dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą prašančiojoje valstybėje narėje, suvienodinto dokumento, pagalbos prašymo nagrinėja prašančiosios institucijos valstybės narės įstaigos, t. y. šiuo atveju Jungtinės Karalystės institucijos (Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 15 str. 1 d.).

44. Minėta, kad mokesčių administratorius, vykdydamas išieškojimą pagal Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos prašymą, buvo sustabdęs išieškojimą, o 2016 m. liepos 27 d. gavęs Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos prašymą vykdyti reikalavimą ir /arba imtis prevencinių priemonių, kuriame prašoma tęsti išieškojimo veiksmus iš pareiškėjo, atnaujino mokestinės nepriemokos išieškojimą iš pareiškėjo, apie tai 2016 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. (23.1-08)-RNA-25863 informuodamas pareiškėją.

45. Lietuvos Respublikos institucija, vykdydama Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos prašymą tęsti išieškojimo veiksmus, gavusi prašančiosios institucijos patvirtinimą apie aplinkybes, kad dėl reikalavimo yra išduotas dokumentas, leidžiantis vykdymą prašančioje valstybėje; reikalavimas neužginčytas; prašančiosios institucijos valstybėje buvo taikomos atitinkamos reikalavimo vykdymo procedūros, tačiau visa reikalavimo suma nebus išieškoma, nes akivaizdu, kad prašančioje valstybėje nėra turto, iš kurio būtų galima išieškoti skolą, arba, kad taikant reikalavimo vykdymo procedūras, visa suma nebus išieškota, o prašančioji institucija turi informacijos, kad asmuo turi turto valstybėje, į kurią kreipiamasi, nesant įstatyme nustatytų aplinkybių sudarančių pagrindą sustabdyti ar nutraukti išieškojimą (prašymo pakeitimas ar atsiėmimas), privalėjo tęsti šį išieškojimą, todėl turėjo teisę ir pareigą atnaujinti sprendimo išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą vykdymą (Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 12 str.).

46. Lietuvos Respublikos institucija, vykdydama prašančiosios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą, atlieka jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas procedūras, kurias taiko tiesioginiams asmenų įsiskolinimams išieškoti, todėl ši institucija (mokesčių administratorius), vadovaudamasi MAĮ 33 straipsnio 8 punktu, teisėtai nusprendė tęsti priverstinį mokestinių nepriemokų išieškojimą iš pareiškėjo (Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 11 str.).

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju pareiškėjo aptariamas teisinis santykis dėl atsakovo veiksmų neteisėtai pradėjus išieškojimo procedūras jo atžvilgiu susiformavo dar 2014 m., kai VMI 2014 m. gegužės 19 d. gavo Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos prašymą vykdyti reikalavimą bei jo pagrindu buvo pradėti išieškojimo veiksmai.

48. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. T. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan