e7e47190-6695-4d3b-a22d-e1c2a9f26832 · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2KT-13/2012Teisminio proceso Nr. NĖRAProcesinio sprendimo kategorija 98.1. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. balandžio 26 d. Vilnius Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkas Vytautas Kursevičius, susipažinęs su Z. J. 2012 m. balandžio 23 d. pareiškimu dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo visų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam tos pat apygardos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui nagrinėti iš esmės, - n u s t a t ė:

Bylos aplinkybės ir praÅ¡ymo esmė. Å iaulių apygardos teisme gautas atsakovo, civilinėje byloje Nr. 2-198-560/2012, nagrinėjamoje pirmÄ ja instancija Å iaulių miesto apylinkės teisme pareiÅ¡kimas dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo visų teisėjų nuÅ¡alinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-198-569/2012, nagrinėjimo ir bylos perdavimo kitam teismui. PareiÅ¡kėjas, nurodydamas argumentus, teigia, kad Å iaulių miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama keletas bylų, kuriose buvo sprendžiama dėl jo - tėvo teisių savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu, kuriose jam buvo priimti nepalankÅ«s sprendimai, kurie, jo manymu, kartu ir neteisėti.

IeÅ¡kovė Å¡ioje nurodomoje byloje I. N., anot pareiÅ¡kėjo, vieÅ¡ai teigia papirkusi visus Å iaulių miesto apylinkės teisėjus, todėl jis visas bylas pralaimės. Supranta, kad tai tik I. N. teiginiai, tačiau vertinant priimtų sprendimų tendencijas, jam kyla pagrįstų abejonių, kad byla jo atžvilgiu gali bÅ«ti iÅ¡nagrinėta tendencingai ir Å¡aliÅ¡kai, todėl pareiÅ¡kėjas abejoja visų Å iaulių miesto apylinkės teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumu. Formuluodamas praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėjas praÅ¡o nuÅ¡alinus visus Å¡io teismo teisėjus, bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ esmės kitam teismui.

PareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas teisinis ir faktinis vertinimas ir jo netenkinimo teisiniai argumentai. Ä®statyme ir teismų praktikoje formuojama pozicija, kad byla gali bÅ«ti perduodama iÅ¡ teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nuÅ¡alinus vienÄ ar kelis to teismo teisėjus ar teisėjams nusiÅ¡alinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylÄ (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). BylÄ nagrinėjančio Å iaulių miesto apylinkės teismo teisėjams pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo ir bylos perdavimo iÅ¡ vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui klausimus iÅ¡sprendžia Apygardos teismo, kurio veiklos teritorijoje yra apylinkės teismas, teismo pirmininkas ar Å¡io teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

Sprendžiant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ primintina, kad teisė į teisminę gynybÄ yra prigimtinė žmogaus teisė, kuri apima ir teisę į teisingÄ teismo procesÄ . Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus; teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sÄ lyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas).

Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo neÅ¡aliÅ¡kumo, turi bÅ«ti Å¡alinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turinio aiÅ¡kinimas yra reikÅ¡mingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas bylos dalyvių garantijas. Kasacinis teismas ne vienÄ kartÄ Å¡iuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindÄ tiek teisėjui nuÅ¡alinti, tiek pačiam nusiÅ¡alinti, turi bÅ«ti pagrįstos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A.

S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turi bÅ«ti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas reiÅ¡kia tai, kad nė vienas teisėjas neturi iÅ¡ankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiÅ¡kimo Nr. 154).

Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumas apima garantijų, paÅ¡alinančių bet kokias protingas abejones teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu, buvimÄ . AiÅ¡kindamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ pabrėžė, jog turi bÅ«ti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo. IÅ¡ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad, sprendžiant teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ pažeidimo klausimÄ , svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimÄ , priimtÄ byloje Coeme ir kt. v.

Belgija, pareiÅ¡kimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ , priimtÄ byloje Salov v. Ukraina, pareiÅ¡kimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar neÅ¡aliÅ¡kumu yra pagrįsta, bylos Å¡alies iÅ¡reikÅ¡ta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. PrancÅ«zija, pareiÅ¡kimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).Teisėjui (teisėjams) pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylÄ nagrinėti paskirto ar jÄ nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.).

Ä®statymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sÄ raÅ¡o, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi bÅ«ti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali bÅ«ti nuÅ¡alinamas (nuÅ¡alinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) neÅ¡aliÅ¡kumo.

Esant absoliučių nusiÅ¡alinimo (nuÅ¡alinimo) pagrindų ir kitais iÅ¡imtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų Å¡aliÅ¡kumo, nuÅ¡alinimas gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas ne tik bylÄ nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.). Nagrinėjamu atveju iÅ¡ pateikto pareiÅ¡kimo turinio galima spręsti, kad reiÅ¡kiamas nuÅ¡alinimas visiems Å iaulių miesto apylinkės teismo teisėjams.

Pareiškėjo keliamos abejonės Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjų nešališkumu dėl šiame teisme nagrinėtų bylų ir jose priimtų procesinių sprendimų, susijusių su jurisdikcine teismo veikla – teisingumo vykdymu. Tačiau ši teismo veikla, kurios išorinės išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali būti vertinama kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas.

Lietuvos apeliacinis teismas, bei kiti teismai, taip pat ir Å iaulių apygardos teismas, spręsdami pareiÅ¡kimus dėl teisėjų nuÅ¡alinimo, ne kartÄ yra pabrėžę, kad ta aplinkybė, jog Å¡alis nesutinka su bylÄ nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais nagrinėjamoje ar kitose iÅ¡nagrinėtose bylose, kuriose dalyvauja ta pati ar tos pačios Å¡alys, nėra pagrindas savaime abejoti sprendimus priėmusio teisėjo, o tuo labiau visų atitinkamo teismo teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumu, jeigu nėra kitų svarbių ir reikÅ¡mingų aplinkybių.

Nesutikdamas su pirmos instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukÅ¡tesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiÅ«rėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sÄ lygos. Å iuo konkrečiu atveju, pareiÅ¡kėjas nenurodo jokių konkrečių faktų, nepateikia jokių visų Å iaulių miesto apylinkės teismo teisėjų Å¡aliÅ¡kumÄ patvirtinančių įrodymų.

Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nuÅ¡alinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiÅ¡kiančio nuÅ¡alinimÄ , subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais. Taigi, pareiÅ¡kėjo keliamos abejonės dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo galimo Å¡aliÅ¡kumo nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡io teismo teisėjai dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡ki ar suinteresuoti Å¡ios civilinės bylos baigtimi.

Konstatuojama, kad objektyviam stebėtojui dėl skunde nurodomų aplinkybių ir pareiškėjo dėstomų faktų šiuo atveju negalėtų kilti abejonių, jog Šiaulių miesto teisme pareiškėjo nurodoma civilinė byla gali būti išnagrinėta nešališkai.Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, Z. J. pareiškimas dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-198-569/2012 nagrinėjimo netenkintinas. Kadangi nušalinimo pareiškimas jame nurodytais argumentais netenkintas, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl šios civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos Šiaulių apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam teismui.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkas n u t a r i a:

Atmesti Z. J. pareiÅ¡kimÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo teisėjų nuÅ¡alinimo nuo civilinių bylų Nr. 2-196-569/2012 nagrinėjimo. BylÄ perduoti Å iaulių miesto apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ esmės. Civilinių bylų sk. pirmininkas                                                                Vytautas Kursevičius