e7e38d8b-11d2-4d7a-b8cc-9d96c7efc995 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI-3989-281/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02719-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 38; 74(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir JÅ«ros Marijos Strumskienės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos UAB „Gelvora“ atstovams Mindaugui Badarui, Rokui Kaireliui ir atsakovo atstovams Gerdai Petrikienei, Kristinai Grigaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Gelvora“ skundÄ atsakovei Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismasn u s t a t ė : pareiÅ¡kėja UAB „Gelvora“ (toliau – ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama:

1) panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir VVTAT) komisijos 2014-04-10 nutarimÄ Nr. KNV-43 (toliau – ir ginčijamas nutarimas);

2) priteisti pareiÅ¡kėjos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.PaaiÅ¡kino, kad atsakovas neatsižvelgė į tai, jog visos kredito sutartys su skolininkais iki reikalavimo perleidimo pareiÅ¡kėjo naudai buvo nutrauktos. Sutarties nutraukimas atleidžia abi Å¡alis nuo sutarties vykdymo, tačiau neturi įtakos civilinei atsakomybei. Dar iki reikalavimo perleidimo bet kokie santykiai tarp skolininkų ir Swedbank, AB bei AB SEB bankas pasibaigė, iÅ¡liko tik skolininkų pareiga padengti įsiskolinimÄ , kadangi skolininkams kyla sutartinė civilinė atsakomybė už laiku negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , nesumokėtas palÅ«kanas ir kt.Atsakovė nepagrįstai sutapatino sutartinį reikalavimo perleidimÄ , kitaip vadinamÄ â€žskolos nusipirkimÄ â€œ (LR CK 6.101 str. 1 d.) ir įstatymų nustatytais pagrindais įvykstantį universalų kreditoriaus teisių perėmimÄ (LR CK 6.101 str. 4 d. 1 p.).

PareiÅ¡kėja sutartinių santykių pagrindu yra įsigijusi AB „Swedbank“ ir AB SEB bankas reikalavimo teises į skolininkus, tačiau niekada nebuvo ir nėra minėtų kredito įstaigų teisių perėmėja. Todėl pareiÅ¡kėjos ir jos skolininkų santykiai negali bÅ«ti kvalifikuojami kaip vartojimo, kadangi neturi tokių santykių požymių (LR LR Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 14 d.). Be to, Kredito davėju (nepaisant ar tai yra vartojimo kreditas, ar ne) gali bÅ«ti tik kredito įstaiga (LR CK 6.881 str. 1 d.), todėl akivaizdu, kad tarp pareiÅ¡kėjos (kuris niekada neturėjo kredito įstaigos statuso) ir skolininkų niekaip negali susiklostyti vartojimo kreditavimo teisiniai santykiai.Nesutinka su ginčijamo nutarimo motyvais, paremtais Europos Komisijos priimtomis direktyvos 2005/29/EB dėl nesÄ Å¾iningos komercinės veiklos įgyvendinimo ir taikymo gairėmis.

Akcentuoja, kad minėta direktyva remtis nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo. Tiesioginio direktyvų veikimo (taigi ir taikymo) galimybė Europos Teisingumo Teismo precedentuose pripažįstama esant tokioms sÄ lygoms:

1) praleistas direktyvos įgyvendinimo terminas, nurodytas direktyvoje;

2) valstybė nėra įgyvendinusi ar netinkamai įgyvendinusi direktyvos nuostatas;

3) taikytina direktyvos nuostata yra aiÅ¡ki ir turi visus teisės normos požymius bei yra besÄ lyginė. Todėl nėra tiesioginio veikimo sÄ lygų. Be to, tiesioginiu direktyvų veikimu ginčo santykiuose gali remtis tik subjektas, esantis vertikaliame santykyje prieÅ¡ valstybę, bet ne atvirkščiai, t. y. Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėja galėtų remtis tiesioginiu direktyvų veikimo principu, bet ne atsakovė, kuri pagal Teisingumo Teismo praktikÄ patenka į valstybės sÄ vokÄ .Pažymi, kad nei vienas iÅ¡ skolininkų (turima omenyje K.

Å ., T. V., M. L. ir E. T.) neginčijo ir neginčija kredito gavimo (iÅ¡mokėjimo) fakto, jo dydžio, sutartų palÅ«kanų bei netesybų dydžio, savo valios sudaryti kreditavimo sutartis bei kitų reikÅ¡mingų aplinkybių. Taip pat nėra ginčijamas ir visų sutarčių nutraukimo faktas, nutraukimo teisėtumas ar kokios nors kreditavimo sutarčių sÄ lygos. Nėra kvestionuojama ir pareiga grÄ Å¾inti kreditus bei su juo susijusias sumas (palÅ«kanas ir pan.). Kaip matyti iÅ¡ nutarimo teksto, skundai iÅ¡ esmės buvo grindžiami teismo sprendime bei pareiÅ¡kėjos praneÅ¡ime nurodytų skolų dydžių neatitikimu, klausimais dėl įmokų paskirstymo bei reikalavimo teisės turėtojo (skola priteista Swedbank AB, o apmokėjimo reikalauja pareiÅ¡kėjas) ir pan.

Tarp Skolininkų ir pareiÅ¡kėjos susiklostę civiliniai teisiniai santykiai yra reguliuojami prievolinės teisės normų. Dėl minėtos priežasties, skolininkai, manydami, kad jų teisės yra pažeidžiamos, savo teises turėtų ginti LR CPK nustatyta tvarka, tačiau Å¡iai dienai nei vienas iÅ¡ atsakovei skundus pateikusių skolininkų tokių ieÅ¡kinių nėra pateikęs.Atsakovė nurodo, jog pareiÅ¡kėjos informacijos pateikimas siunčiamuose praneÅ¡imuose, nurodant tik bendrÄ skolos sumÄ , kai jÄ sudaro skola pagal sutartį, palÅ«kanos, palÅ«kanų delspinigiai, antstolio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo iÅ¡laidos, bendrovės skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidos klaidina arba gali suklaidinti vartotojÄ .

Tačiau kuo pasireiÅ¡kia ir kaip skolininkų yra priimamas sprendimas dėl sandorio, nutarime nėra nurodoma. Akivaizdu, kad atsakovė to ir negali nurodyti, nes jokio sprendimo dėl sandorio skolininkai nepriiminėja. SprendimÄ dėl sandorio jie priėmė ir produktÄ Ä¯sigijo sudarydami kreditavimo sutartis, kurių pagrindu atsirado pareiÅ¡kėjos įgyta reikalavimo teisė. Tačiau, kaip jau buvo minėta Å¡io skundo 1 dalyje, sutarčių sudarymo aplinkybių, savo valios bei sutarčių sÄ lygų nei vienas iÅ¡ skolininkų nekvestionuoja.

Be to, sudarant minėtus sandorius, pareiÅ¡kėja apskritai nedalyvavo, kadangi skolininkus teisinis santykis tuo metu siejo su pradiniais kreditoriais (Swedbank, AB ir AB SEB Bankas). Taigi, pareiÅ¡kėja skolininkų valios priimti sprendimÄ dėl sandorio niekaip negalėjo įtakoti. GrÄ Å¾indami skolas, skolininkai įgyvendina savo pareigÄ pagal sudarytas sutartis.Atsakovė komercinių pasiÅ«lymų (kurie teikiami iki prekės ar paslaugos įsigijimo) turiniui keliamus reikalavimus pritaikė praneÅ¡imų dėl skolos padengimo turiniui.

Ji sutapatino visiÅ¡kai skirtingas teisines kategorijas — produkto kainÄ ir iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų sumÄ . LR Vartotojų gynimo įstatymo 2 str. 6 d. nustato, kad pardavimo kaina - galutinė prekės, paslaugos kaina, nustatoma pinigais, su pridėtinės vertės mokesčiu ir visais kitais mokesčiais, o jei negalima nurodyti tikslios kainos, jos apskaičiavimo pavyzdys, pagal kurį vartotojas gali kainÄ patikrinti. IÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidos, apie kurias neva skolininkams nesuteikiama informacija, yra dėl sutarties nevykdymo atsiradę pareiÅ¡kėjos nuostoliai (LR CK 6.54 str. 1 d., 6.57 str.), kurie negali bÅ«ti kainos dalimi.

Maža to, pareigÄ iÅ¡aiÅ¡kinti, kas sudaro produkto kainÄ turėjo pradiniai kreditoriai — Swedbank, AB ir AB SEB bankas, kadangi, kaip jau buvo minėta, sutartys buvo sudaromos tiesiogiai su jais ir pareiÅ¡kėja Å¡iame santykyje nedalyvavo. Be to, kas taip pat jau buvo nurodyta, skolininkai neginčija pasiraÅ¡ytų sutarčių sÄ lygų, jų vykdymo aplinkybių, neįrodinėja pradinio kreditoriaus neteisėtų veiksmų ir pan.NesÄ Å¾iningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo (toliau – ir NKVVDÄ®) 16 str. 3 d. 5 p. imperatyviai nustato, kad pradėti praÅ¡ymo (skundo) nagrinėjimo procedÅ«rÄ atsisakoma, jeigu nuo dienos, kuriÄ NKVVDÄ® 15 straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie praÅ¡yme (skunde) nurodytÄ Å¡io įstatymo pažeidimÄ , iki praÅ¡ymo (skundo) padavimo yra praėję daugiau kaip Å¡eÅ¡i mėnesiai, bet visais atvejais — daugiau kaip treji metai nuo pažeidimo padarymo dienos.

Kaip nurodoma nutarime (4 psl.), T. V. skundas gautas 2013-07-22. Kaip skunde teigia pats T. V., pareiÅ¡kėja skolos padengimo reikalauja „nuo 2012 metų“. Be to, su skundu T. V. pateikė 2012-04-10 UAB „Gelvora“ raÅ¡tus. Vadinasi, apie savo teisių galimÄ pažeidimÄ minėtas asmuo tikrai turėjo žinoti jau 2012-04-10.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovai palaikė skundo argumentus ir prašė jį tenkinti. Atsakovė atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

PaaiÅ¡kino, kad NKVVDÄ® į Lietuvos nacionalinę teisę buvo perkeltos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/29/EB dėl nesÄ Å¾iningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje, iÅ¡ dalies keičiančios Tarybos direktyvÄ 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentÄ (EB) Nr. 2006/2004 (toliau – Direktyva) nuostatos. Kadangi Direktyva yra maksimalaus harmonizavimo, visose Europos SÄ jungos valstybėse narėse ji perkelta vienoda apimtimi.

Kaip numatyta Direktyvoje bei NKVVDÄ® 1 straipsnio 5 dalyje, Å¡is įstatymas taikomas, kai nėra kitų įstatymų, nustatančių nesÄ Å¾iningos komercinės veiklos ypatumus.Minėto įstatymo 2 straipsnio 4 dalis nustato, kad komercinė veikla vartotojams yra „komercinės veiklos subjekto veiksmai, neveikimas, elgesys arba pareiÅ¡kimas, įskaitant reklamÄ ir rinkodarÄ , tiesiogiai susiję su produkto pirkimo skatinimu, pardavimu arba teikimu vartotojams“.Nagrinėjama pareiÅ¡kėjos veikla, kai bendrovė vartotojų atžvilgiu atlieka tam tikrus veiksmus, už kuriuos sumoka vartotojas, laikytina komercine veikla bei atitinka NKVVDÄ® įtvirtintÄ komercinės veiklos sÄ vokÄ .

Europos Komisijos priimtose direktyvos 2005/29/EB dėl nesÄ Å¾iningos komercinės veiklos įgyvendinimo ir taikymo gairėse (toliau – Gairės) nustatyta, kad Direktyvos nuostatas siÅ«loma taikyti veiklai iki pardavimo ir po jo. Taigi prekybininkas turi užtikrinti, kad komercinė veikla po pardavimo atitiktų tuos pačius sÄ Å¾iningumo reikalavimus, kurie keliami veiklai iki pardavimo. Kaip nustatyta Gairėse, skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo veikla laikytina komercine veikla po pardavimo, kuriai Direktyva taikoma. Jei vartotojas skolingas prekybininkui tam tikrÄ sumÄ pinigų (vartotojo įsiskolinimas), Å¡ios skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas, nesvarbu, ar vykdomas pačios įmonės, ar trečiojo asmens, visada tiesiogiai susijęs su prekių pardavimu ar tiekimu.

Gairėse taip pat pasisakyta, jog tais atvejais, kai kitose direktyvose yra konkretesnių komercinės veiklos taisyklių, Direktyva jas papildo.Vartotojai skunduose nurodė, jog pareiÅ¡kėjos siunčiamuose raÅ¡tuose skolos yra nepagrįstai didinamos, pavyzdžiui, vartotojai M. L. vykdant įmokų mokėjimus, jos įsiskolinimas ne mažėjo, bet didėjo.Vartotojo E. T. atveju, skolos mokėjimas buvo vykdomas pagal antstolės patvarkymÄ , kiekvienÄ mėnesį iÅ¡ atlyginimo nuskaitant konkrečiÄ skolos sumÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos banko sÄ skaitÄ .

PareiÅ¡kėja Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai ypatingai akcentuodama bendradarbiavimo tarp skolininkų ir pareiÅ¡kėjos svarbÄ , nurodė, kad atsižvelgia į tai, jei vartotojai siekdami sumokėti skolÄ , atlieka mokėjimus, derina mokėjimo grafikus, ir pan. Tačiau, E. T., kiekvienÄ mėnesį mokančiam konkrečiÄ pinigų sumÄ , pareiÅ¡kėja vis tiek skaičiavo skolos apmokėjimo iÅ¡laidas, taip padidindama skolos dydį bei pasunkindama jo padėtį.Be kita ko, pareiÅ¡kėja nurodo, jog patiriamų nuostolių apimtis priklauso nuo labai individualių ir tik bylai, ar konkrečiu laikotarpiu vykdomoms byloms, bÅ«dingų aplinkybių, pvz., sunaudotų kanceliarinių priemonių įsigijimo, paÅ¡to paslaugų, valstybės registrų teikiamų duomenų kainų ir pan., kurios yra nustatomos sutartimi su atitinkamų paslaugų ar prekių tiekėjais.

Bendrovė pažymėjo, kad konkrečiai nuostolių (iÅ¡laidų) sudėtį ir dydį galima nustatyti konkrečiai datai arba pabaigus konkrečiÄ skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo bylÄ . Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateiktos medžiagos, vartotojų skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidos sudaro didžiÄ jÄ dalį skolos, be to, vartotojams sumokėjus įmokas mažėja tik skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidos, kurios kitÄ mėnesį atitinkamai vėl didėja.PareiÅ¡kėja 2013 m. lapkričio 18 d. raÅ¡tu pateikė ataskaitÄ , kaip vartotojos M.

L. įsiskolinimÄ (pagrindinę skolÄ , netesybas, palÅ«kanas, palÅ«kanų delspinigius, skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidas) įtakojo jos daromi mėnesiniai mokėjimai, skirti įsiskolinimu padengti. IÅ¡ ataskaitos matyti, kad vartotojai 3 mėnesius vykdant mokėjimus pareiÅ¡kėjai, buvo padengiamos tik skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidos, kurios nepriklausomai nuo sumokėtos sumos kiekvienÄ mėnesį ir toliau buvo skaičiuojamos. Tokie pareiÅ¡kėjos veiksmai, kai bendrovė neatsižvelgdama į vartotojų iÅ¡ dalies vykdomus įsipareigojimus ir toliau atlieka iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus, o pastarasis priima sprendimÄ atsiskaityti, tikėdamas pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumu teikiamoje informacijoje, iÅ¡kreipia vidutinio vartotojo elgesį, nes vidutinis vartotojas nemokėtų įmokų bendrovei tokiu bÅ«du, dėl kurio nemažėtų mokėtinos sumos (skolos) dydis, o prieÅ¡ingai – imtųsi veiksmų, kuriais bÅ«tų pasiektas pagrindinis vartotojo tikslas – atsiskaityti su bendrove (kad kuo greičiau bÅ«tų įvykdyti įsipareigojimai).

Toks pareiÅ¡kėjos elgesys akivaizdžiai prasilenkia su pareiga elgtis sÄ Å¾iningai.Atsižvelgiant į tai, tokia pareiÅ¡kėjos veikla neatitiko NKVVDÄ® 2 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto profesinio atidumo, kaip protingumo standarto, sÄ Å¾iningos verslo praktikos rinkoje reikalavimų ir iÅ¡kreipė arba galėjo iÅ¡kreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį. Visa tai leidžia patvirtinti nustatytas abi reikalingas aplinkybes, konstatuojant nesÄ Å¾iningÄ komercinę veiklÄ pagal NKVVDÄ® 3 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ .Pažymėjo, jog nesÄ Å¾iningai elgiasi tas komercinės veiklos subjektas, kurio veiksmų visuma yra klaidinanti.

Vertinant, ar komercinės veiklos subjekto veiksmų visuma klaidina, svarbu atkreipti dėmesį į apie paslaugos kainÄ ar jos apskaičiavimo bÅ«dÄ pateikiamÄ informacijÄ , kadangi kaina turi vienÄ iÅ¡ svariausių arba net lemiamÄ Ä¯takÄ vartotojo apsisprendimui.PareiÅ¡kėja vartotojams K. Å ., M. L. bei E. T. siuntė praneÅ¡imus dėl skolos sumokėjimo, nurodydama tik konkrečiÄ Ä¯siskolinimo sumÄ ir tai motyvuodama tuo, jog siekia vartotojus informuoti apie jų susidariusiÄ skolÄ . Tačiau realiai vartotojai buvo ne tik informuojami apie susidariusiÄ skolÄ , bet ir raginami jÄ sumokėti.

Vartotojai prieÅ¡ sumokėdami skolÄ , turi teisę į aiÅ¡kiÄ , visapusiÅ¡kÄ informacijÄ , t. y. turi teisę žinoti, kas sudaro skolÄ .Vartotojo K. Å . atveju skola „Swedbank“, AB naudai buvo priteista teismo sprendimu. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 642 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimÄ nustatytÄ terminÄ teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per deÅ¡imt dienų nuo tos dienos, kuriÄ pasibaigė terminas įvykdyti sprendimÄ , pradeda jį vykdyti priverstinai.

Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį priverstinį skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ teismo tvarka gali vykdyti tik antstoliai, valstybės įgalioti asmenys, kuriems valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Pagal Antstolių įstatymo 21 straipsnį, antstolis, atlikdamas Å¡io įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, turi teisę neatlygintinai gauti iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, kadastrų ir registrų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų iÅ¡ bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir bÅ«do, dokumentų nuoraÅ¡us, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtÄ , lėšas, pajamas, iÅ¡laidas ir veiklÄ bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti.PareiÅ¡kėja 2013 m. spalio 3 d. raÅ¡tu Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai nurodė, kad įgyvendindama savo kreditorines teises vartotojo atžvilgiu, bendrovė patiria skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidas (užklausos Nekilnojamojo turto registrui, Gyventojų registro tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos, raginimai įvykdyti įsipareigojimus telefonu, raÅ¡tiÅ¡koms pretenzijoms pateikti bÅ«tinos darbo priemonės, paÅ¡to paslaugos ir kt.).

Tačiau pažymėtina, kad tais atvejais, kai skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdo teismo paskirtas antstolis, o pareiÅ¡kėja įgyvendinama savo kreditorines teises vartotojų atžvilgiu siunčia praneÅ¡imus dėl tos pačios skolos sumokėjimo, kartu skaičiuodama ir skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidas. Taigi vartotojo įsiskolinimas pareiÅ¡kėjai padidėja nepagrįstai, nes dėl tos pačios skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidas vartotojas turi apmokėti ir antstoliui, ir pareiÅ¡kėjai.PareiÅ¡kėja siunčiamuose praneÅ¡imuose vartotojams nėra pateikiama aiÅ¡ki ir suprantama informacija, už kÄ reikia sumokėti, nedetalizuojama, kas bÅ«tent sudaro nurodytÄ skolos sumÄ , o tik praneÅ¡ama, jog „perkėlus skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ teismÄ , be bylinėjimosi iÅ¡laidų JÅ«s privalėsite atlyginti sprendimo vykdymo iÅ¡laidas, t. y. <...> atlyginimÄ antstoliui, iÅ¡laidas, susijusias su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu <...>“, nors pavyzdžiui, K.

Å . atveju antstolio vykdymo iÅ¡laidos jau buvo priskaičiuotos. Be to, vartotojai, žinodami, jog jų skola buvo priteista teismo sprendimu, pagrįstai tikisi, jog jÄ iÅ¡ieÅ¡kos paskirtas antstolis. Atsižvelgiant į tai, gavus pareiÅ¡kėjos praneÅ¡imÄ , vartotojams sudaromas įspÅ«dis, kad skolÄ iÅ¡ieÅ¡ko tiek paskirtas antstolis, tiek pareiÅ¡kėja.PareiÅ¡kėja 2013 m. rugpjūčio 1 d. raÅ¡tu yra nurodžiusi, kad siekiant, jog skolininkas žinotų bendrÄ mokėtinÄ sumÄ , skolininkui siunčiamuose praneÅ¡imuose yra nurodomos tiek naujai įgyvendinamos reikalavimo teisės, tiek ir priteista reikalavimo teisių dalis.

Taigi pareiÅ¡kėjos skolininkui siunčiamuose raÅ¡tuose nurodomos ne tik naujai įgyvendinamos reikalavimo teisės, kurios, bendrovės teigimu, atsiranda jau po teismo sprendimo priėmimo, bet tuo pačiu ir teismo priteista reikalavimo teisių dalis. PareiÅ¡kėjos informacijos pateikimas siunčiamuose praneÅ¡imuose, nurodant tik bendrÄ skolos sumÄ , kai jÄ sudaro skola pagal sutartį, palÅ«kanos, palÅ«kanų delspinigiai, antstolio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo iÅ¡laidos, bendrovės skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidos klaidina arba gali suklaidinti vartotojÄ . 2014 m. balandžio 3 d. bylos nagrinėjimo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovas nurodė, kad iÅ¡ vartotojų galima tikėtis, kad jie patys sugebės pasiskaičiuoti mokėtinÄ sumÄ .

Tokie pareiÅ¡kėjos teiginiai nepagrįsti, kadangi pareiÅ¡kėja nepateikia informacijos apie tai, kas bÅ«tent sudaro bendrovės skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidas ar jų įkainių, todėl vartotojas negali žinoti, kas sudaro pareiÅ¡kėjos siunčiamuose praneÅ¡imuose nurodytÄ sumÄ .Be to, pareiÅ¡kėjos siunčiamuose raÅ¡tuose dėl skolos sumokėjimo pateikia bendrÄ Ä¯siskolinimo sumÄ , kuriÄ K. Å . ir E. T. atvejais iÅ¡ieÅ¡ko ir paskirtas antstolis. PareiÅ¡kėja nurodo, kad siųsdama praneÅ¡imus apie susidariusiÄ skolÄ , ji tik informuoja vartotojus apie bendrÄ skolos dydį, tačiau vartotojams sudaromas įspÅ«dis, kad nurodytÄ sumÄ papildomai jis privalo sumokėti pareiÅ¡kėjai, nors Å¡iÄ sumÄ sudaro ir antstolio iÅ¡ieÅ¡koma suma.

Taigi vartotojai manydami, kad skolÄ iÅ¡ieÅ¡ko tiek paskirtas antstolis, tiek pareiÅ¡kėja, jÄ gali sumokėti du kartus arba, prieÅ¡ingai, toks informacijos pateikimas gali suklaidinti vartotojus, kurie nežinodami kaip elgtis, sustabdytų mokėjimus už skolÄ , ir tuo atveju, pareiÅ¡kėja vykdytų papildomus skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus. Be to, pareiÅ¡kėja nenurodydama, kas sudaro bendrÄ skolos sumÄ ir nepateikdama vartotojams skolos apskaičiavimo bÅ«do, gali suklaidinti vartotojÄ , taip priversdama sumokėti galimai neteisėtai priskaičiuotas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidas.

Skundas atmestinas. Nagrinėjamas ginčas kilo dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2014-04-10 nutarimo Nr. KNV-43 teisėtumo ir pagrįstumo.Byloje nustatyta, kad 2013-01-03 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 13-20-01 pagrindu, pareiškėja iš „Swedbank“, AB įgijo reikalavimo teises dėl skolos, delspinigių, palūkanų bei kitų pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus reikalautinų sumų K. Š. atžvilgiu. 2012-04-05 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 12-20-31 pagrindu, pareiškėja iš „Swedbank“, AB įgijo reikalavimo teises dėl skolos, delspinigių, palūkanų bei kitų pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus reikalautinų sumų T.

V. atžvilgiu. 2009-05-21 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09-20-54 pagrindu, pareiškėja iš „Swedbank“, AB įgijo reikalavimo teises dėl skolos, delspinigių, palūkanų bei kitų pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus reikalautinų sumų M. L. atžvilgiu 2009-11-09 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09-20-83 pagrindu, pareiškėja iš AB SEB Bankas įgijo reikalavimo teises dėl skolos, delspinigių, palūkanų bei kitų pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus reikalautinų sumų E. T. atžvilgiu.Skundžiamas nutarimas buvo priimtas atsižvelgiant į atsakovės gautus K.

Š., T. V., M. L. ir E. T. skundus. Tarp K. Š. ir AB „Swedbank“ buvo sudaryta 2009-06-03 Vartojimo kredito sutartis Nr. 09-045541 -GV, tarp M. L. ir „Swedbank“, AB buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 09-012364-VA, tarp E. T. ir AB SEB banko buvo sudarytos vartojimo kredito sutartys Nr. 1450818050028-79 (2008-06-17) ir Nr. 1450818052350-79 (2008). 2008-04-02 tarp T. V. ir Swedbank“, AB buvo sudaryta EGO kortelės su kredito limitu sutartis Nr. 08-031859-EG ir 2008-03-27 Vartojimo kredito sutartis Nr. 08-030940-GV.

Swedbank“, AB ir AB SEB bankas visas minėtas sutartis nutraukė.NKVVDÄ® 3 straipsnio 1 dalis numato, kad nesÄ Å¾ininga komercinė veikla yra draudžiama. NKVVDÄ® 3 straipsnio 2 dalis paaiÅ¡kina, kokia komercinė veikla yra laikoma nesÄ Å¾ininga, t. y. pateikia nesÄ Å¾iningos komercinės veiklos požymius:

1) neatitinka profesinio atidumo reikalavimų ir 2) iÅ¡ esmės iÅ¡kreipia arba gali iÅ¡ esmės iÅ¡kreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį siÅ«lomo produkto atžvilgiu arba iÅ¡ esmės iÅ¡kreipia, arba gali iÅ¡ esmės iÅ¡kreipti vartotojų grupės vidutinio nario ekonominį elgesį siÅ«lomo produkto atžvilgiu, kai komercinė veikla nukreipta į tam tikrÄ vartotojų grupę. Pagal NKVVDÄ® 2 straipsnio 9 dalį, profesinis atidumas – tai specialiųjų įgÅ«džių ir rÅ«pestingumo standartas, kurio pagrįstai galima tikėtis iÅ¡ komercinės veiklos subjekto vartotojų atžvilgiu ir kuris atitinka sÄ Å¾iningÄ praktikÄ rinkoje ir (arba) bendrÄ sÄ Å¾iningumo principÄ Å¡io subjekto veiklos srityje.

NesÄ Å¾iningos komercinės veiklos pagrindinius pasireiÅ¡kimo bÅ«dus numato NKVVDÄ® 3 straipsnio 4 dalis: „NesÄ Å¾ininga komercinė veikla dažniausiai pasireiÅ¡kia kaip klaidinanti arba agresyvi. NesÄ Å¾ininga komercine veikla laikoma ir kita komercinė veikla, kuri atitinka Å¡io straipsnio 2 dalies reikalavimus“. Vienas iÅ¡ Å¡ių nesÄ Å¾iningos komercinės veiklos pasireiÅ¡kimo bÅ«dų – klaidinanti komercinė veikla – pagal NKVVDÄ® 4 straipsnį, tai klaidinantys veiksmai arba klaidinantis informacijos neatskleidimas.

Atsakovas nutarime konstatavo, kad pareiÅ¡kėjos nesÄ Å¾ininga komercinė veikla pasireiÅ¡kė ne klaidinančiais veiksmais, o klaidinančiu informacijos neatskleidimu, taip kaip jis yra apibrėžiamas NKVVDÄ® 6 straipsnio 1 dalyje: „Atsižvelgiant į informacijos perdavimo priemonių ribotumÄ , klaidinančiu informacijos neatskleidimu laikomi tokie veiksmai, dėl kurių vidutinis vartotojas skatinamas arba gali bÅ«ti skatinamas priimti tokį sprendimÄ dėl sandorio, kurio kitomis aplinkybėmis jis nebÅ«tų priėmęs“.

Minėto 6 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose pateikiamas baigtinis, alternatyvus sÄ raÅ¡as veiksmų, kurie laikytini atitinkantys 6 straipsnio 1 dalyje pateikiamus klaidinančio informacijos neatskleidimo požymius, t. y. tokie veiksmai gali bÅ«ti: „1) esminės informacijos, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtÄ sprendimÄ dėl sandorio, neatskleidimas arba 2) esminės informacijos, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtÄ sprendimÄ dėl sandorio, nuslėpimas ar jos pateikimas neaiÅ¡kiai, nesuprantamai, dviprasmiÅ¡kai ar ne laiku arba 3) komercinės veiklos tikslo, jeigu jis neaiÅ¡kus pagal kitas aplinkybes, neatskleidimas“.Nagrinėjamu atveju, teismui nekyla abejonių, kad santykiai tarp skolininkų ir pareiÅ¡kėjos buvo vartojimo santykiai.

PareiÅ¡kėja perėmė skolininkų finansinius įsipareigojimus, todėl faktiÅ¡kai suteikia jiems apibrėžtÄ paslaugÄ â€“ skolos administravimÄ . Atitinkamai pagal NKVVDÄ® 2 straipsnio 4,5 ir 8 punktuose pateiktus apibrėžimus, pareiÅ¡kėja laikytina esanti komercinės veiklos subjektu, teikiančiu vartotojams produktÄ (paslaugas) – skolos administravimÄ .Dėl NKVVDÄ® 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo pareiÅ¡kėjai, pažymėtina, kad vartotojai prieÅ¡ sumokėdami skolÄ , turi teisę į aiÅ¡kiÄ , visapusiÅ¡kÄ informacijÄ , t. y. turi teisę žinoti, kas sudaro skolÄ .

VVTAT nustatytomis aplinkybėmis, pareiÅ¡kėja nedetalizavo, kokios sumos ir kodėl sudaro skolÄ . Å iuo atveju neabejotinai tokiais pareiÅ¡kėjos veiksmais vartotojas (skolininkas) gali bÅ«ti ar yra skatinamas priimti sprendimÄ skirti lėšas skolai padengti, nežinodamas, kas sudaro konkrečius skolos reikalavimus, nes akivaizdžiai skolos dydį sudaro ne tik pagrindinė skola, bet ir skolos administravimo kaÅ¡tai, kurie yra nežinomi. Teismas sutinka su atsakovės motyvais, kad informacija, kokia tvarka bendrovė taiko įkainius už iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus, yra esminė vartotojams, nes paaiÅ¡kina, kaip bendrovė vykdo jo skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , kokios konkrečios skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo priemonės taikomos konkrečiu atveju, ar bendrovė laikėsi nustatytų laiko intervalų skolos veiksmams atlikti ir kt.

Nežinodamas Å¡ios informacijos vartotojas netenka galimybės kontroliuoti jo atžvilgiu vykdomų skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų ir įgyvendinti savo teisių gynimo. Todėl, teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad komercinė veikla vykdyta nesÄ Å¾iningai pagal NKVVDÄ® 3 straipsnio 2 dalies 1 puntÄ , 5 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ ir 6 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ . Dėl pareiÅ¡kėjos keliamų procesinių pažeidimų tyrimo metu, pareiÅ¡kėja teigia, kad pažeidimo procedÅ«ra pagal skolininkų skundus negalėjo bÅ«ti pradėta dėl praleisto termino.

Atsakovė nurodo, kad vadovaudamasi NKVVDÄ® 15 straipsnio 3 dalimi ir įvertinusi pareiÅ¡kėjos veiksmus, galimai pažeidžiančius NKVVDÄ® nuostatas, 2013 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 12NKV-29 savo iniciatyva pradėjo nagrinėjimo procedÅ«rÄ dėl pareiÅ¡kėjos galimo NKVVDÄ® pažeidimo. Tai nurodyta ir ginčijamame nutarime. Todėl Å¡ioje dalyje pareiÅ¡kėjos motyvai yra atmestini.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Atmetus pareiÅ¡kėjos skundÄ , nėra pagrindo spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų pareiÅ¡kėjai priteisimo klausimÄ (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ė: pareiÅ¡kėjos UAB „Gelvora“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                    Rytis Krasauskas Mefodija Povilaitienė                                                                                                                                                                  JÅ«ra Marija Strumskienė