2018-06-06 Nr. AB-11169-3-61-3-01893-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-986-575/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01893-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui – kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriui – kalėjimui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Pontem“, dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. S. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2016 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. 96-895, 2016 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 96-630, 2016 m. vasario 29 d. sprendimą Nr. 96-680, 2016 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 96-830, 2016 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. 96-617, 2016 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. 96-706, 2016 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. 96-886; 2) panaikinti uždarosios akcinės bendrovės „Pontem“ (toliau – ir UAB „Pontem“) 2016 m. vasario 23 d. raštą Nr. 05-09-16 ir 2016 m. kovo 9 d. raštą Nr. 05-09-160; 3) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 2S-223; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (I t., b. l. 1–9, 34–37, 49–52).

2. Pareiškėjas nurodė, jog kreipėsi į Lukiškių TI-K su 2016 m. sausio 7 d., 2016 m. vasario 27 d., 2016 m. kovo 9 d., 2016 m. kovo 14 d. skundais dėl jam pateiktų supuvusių agurkų.

3. Nurodė, kad 2016 m. sausio 30 d. dėl netvarkingų Lukiškių TI-K kiemelių patyrė smurtą. Paaiškino, kad apie 10 valandą jam buvo pasiūlyta eiti į pasivaikščiojimo kiemelį Nr. 7, kuris buvo nesutvarkytas (apledėjęs, nepabarstytas smėliu), kiemelyje nebuvo galimybės tinkamai mankštintis, todėl paprašė nuvesti jį į tvarkingą kiemelį. Pareiškėjui buvo pasiūlyta eiti į kiemelį Nr. 9, tačiau jame nebuvo suoliuko, todėl atsisakė į jį eiti. Pareigūnui pareikalavus eiti į kiemelį Nr. 7, o pareiškėjus paprašius nuvesti į tvarkingą kiemelį, pareigūnas griebė jį kairio žasto srityje ir buvo įstumtas į kiemelį Nr. 7. Pasibaigus pasivaikščiojimo laikui pareiškėjas paprašė nuvesti jį pas medikus, nes skaudėjo ranką, bet pareigūnai teigė, kad medicinos seselė užsiėmusi. Pas medikus buvo nuvestas tik po 5 valandų. Dėl nurodytų priežasčių jautėsi diskriminuojamas, patyrė smurtą, apie tai nebuvo pranešta prokuratūrai.

4. 2016 m. sausio 25 d. pateikė skundą, kad kameroje Nr. 95 netinkamas apšvietimas. Apšvietimas buvo sutvarkytas tik 2016 m. kovo 2 d., ir tai pakenkė jo regėjimui.

5. 2016 m. vasario 17 d. pateikė skundą, kad anksti ryte kieme būdavo nepakenčiamas triukšmas, kurį kėlė kažkokios transporto priemonės, dėl to ilgą laiką nebuvo galimybės tinkamai išsimiegoti, patyrė nepatogumų, depresiją, jautėsi kankinamas. Tikslindamas skundo reikalavimus nurodė, kad Lukiškių TI-K 2016 m. vasario 25 d. sprendimo neprašo panaikinti, tačiau juo grindžia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

6. 2016 m. vasario 17 d. pateikė skundą, kad jam nebuvo užtikrinta teisė bendrauti su šeimos nariais telefonu, todėl jautėsi diskriminuojamas kitų nuteistųjų atžvilgiu, patyrė nepatogumų, dvasinių išgyvinimų, depresiją. Tikslindamas skundą pareiškėjas paaiškino, kad norėjo paskambinti savo tėvams Olgai ir V. S., taip pat dukroms Karinai ir D. S..

7. 2016 m. kovo 14 d. – 2016 m. kovo 15 d. rašė skundą dėl to, kad į jo kamerą buvo atjungtas šalto vandens tiekimas. Dėl šios priežasties neturėjo geriamo vandens, negalėjo naudotis tualetu. Apie vandens atjungimą nebuvo informuotas, geriamu vandeniu neaprūpintas.

8. Atsakovas Lukiškių TI-K (toliau – ir atsakovas) atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 111–116). Taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo 7,86 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

9. Dėl mitybos Lukiškių TI-K atsakovas nurodė, jog išduoti pagamintą maistą leidžia Lukiškių TI-K direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis maisto kokybės patikrinimo rezultatais. Maistas tikrinamas juslinio patikrinimo būdu, rezultatai įrašomi į Nuteistųjų ir suimtųjų virtuvės maisto kokybės patikrinimų apskaitos žurnalą. Maisto svoris bei kokybė pasirinktinai yra patikrinami atsakingų asmenų. Pagamintas maistas dalinamas atitinkamos talpos samčiais, kurių tūris atitinka reikalingą svorį, griežtai laikantis higienos reikalavimų. Maisto dalintojams išduodamos baltos kepurės ir striukės. Teisės aktai nenumato maisto dalinimo su pirštinėmis. Pažymėjo, kad suimtųjų ir (arba) nuteistųjų skundai, susiję su maitinimo kokybe, persiunčiami UAB „Pontem“, teikiančiai maitinimo paslaugas Lukiškių TI-K.

10. Dėl pareiškėjo skundo pasivaikščioti kiemelyje Nr. 7, atsakovas pažymėjo, kad 2016 m. sausio 30 d. oro temperatūra Vilniuje buvo pliusinė, siekė nuo 3 iki 8 laipsnių šilumos, todėl pasivaikščiojimų kiemeliai negalėjo būti apledėję. Kiemelius tvarko nuteistieji, o prieš išvedant nuteistuosius (suimtuosius) į pasivaikščiojimo kiemelius, korpuso vyresnysis patikrina, ar pasivaikščiojimo kiemeliuose yra saugios sąlygos.

11. Atsakovas teigė, jog pareiškėjo teiginiai, kad jis buvo įstumtas į pasivaikščiojimų kiemelį ir patyrė rankos traumą, neatitinka tikrovės. Pažymėjo, jog Lukiškių TI-K budinčiosios pamainos prižiūrėtojo R. Sirevičiaus 2016 m. sausio 30 d. tarnybiniame pranešime Nr. 6-76-25 pateikiama, kad apie 9 val. nuteistasis J. S. atsisakė eiti į pasivaikščiojimo kiemelį Nr. 7. Mosikuodamas rankomis ir pakeltu tonu nuteistasis pareiškė, jog jam šis kiemelis nepatinka ir pareikalavo, kad prižiūrėtojas jį uždarytų į kitą pasivaikščiojimo kiemelį. Pareigūnas pasiūlė pareiškėjui nusiraminti, išaiškino, kad visi pasivaikščiojimo kiemeliai yra techniškai tvarkingi ir jeigu jis nori tęsti pasivaikščiojimą tai turi užeiti į pasivaikščiojimo kiemelį Nr. 7, ką pareiškėjas ir padarė, reikšdamas nepasitenkinimą. Specialiosios priemonės naudojamos nebuvo. Korpuso vyresniojo A. Juodvalkio 2016 m. sausio 30 d. tarnybiniame pranešime Nr. 6-76-25-1 taip pat yra nurodytos analogiškos aplinkybės. Tą pačią dieną pareiškėjas buvo apžiūrėtas ir išrašyta Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažyma Nr. 95-28. 2016 m. kovo 30 d. tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 26-44 nustatyta, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo naudojami koviniai imtynių veiksmai ar specialiosios priemonės, todėl neatmetama galimybė, kad pareiškėjas galėjo susižaloti pats iš pykčio, jog nebuvo patalpintas į kitą pasivaikščiojimo kiemelį, kadangi nuo įvykio iki kreipimosi į medicinos darbuotojus praėjo 5 valandos.

12. Paaiškino, kad 2016 m. kovo 12 d. ir 2016 m. kovo 14 d. dėl šalto vandens tiekimo vamzdynų keitimo darbų, Lukiškių TI-K epizodiškai (apie 1-1,5 val.) buvo atjunginėjamas šalto vandens tiekimas. Tikslu gerinti Lukiškių TI-K sąlygas, darbai negali būti atliekami neatjungiant vandens tiekimo. Nurodė, jog nuteistieji (suimtieji) buvo informuoti apie vandens atjungimą iš anksto ir turėjo galimybę padaryti vandens atsargas.

13. Nurodė, kad 2016 m. vasario 15 d. pareiškėjas raštu kreipėsi dėl teisės paskambinti telefonu. 2016 m. vasario 16 d. pareiškėjas skambino telefonu abonentui, kuris buvo nurodytas jo 2016 m. vasario 15 d. prašyme, telefoninis pokalbis truko daugiau kaip 14 minučių. Atsakovo nuomone, pareiškėjas įgyvendino savo teisę į skambučius telefonu, todėl Lukiškių TI-K nepažeidė teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

14. Lukiškių TI-K 2016 m. sausio 25 d. gavo pareiškėjo skundą dėl kameros Nr. 95 apšvietimo. Pareiškėjas kameroje Nr. 95 laikomas nuo 2015 m. balandžio 16 d. Gavus skundą, elektros apšvietimas minėtoje kameroje buvo visiškai suremontuotas. Kameros patikrinimo 2016 m. kovo 2 d. metu nustatyta, kad elektros instaliacija tvarkinga.

15. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K yra sudariusi buitinių atliekų išvežimo paslaugų sutartį su uždarąja akcine bendrove UAB „Ekonovus“ (toliau – ir UAB „Ekonovus“), kurios transportas atvyksta į Lukiškių TI-K teritoriją darbo dienomis, ne anksčiau 6.00 val., poilsio ir švenčių dienomis – ne anksčiau 7.00 val. Kėlimosi laikas darbo dienomis pagal Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkę, yra 6.00 val., poilsio ir švenčių dienomis – 7.00 val., todėl pareiškėjo teisė į nepertraukiamą miegą nepažeista.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Pontem“ atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą dalyje dėl netinkamo maitinimo palikti nenagrinėtu, nes Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamas tapatus pareiškėjo skundas. Paaiškino, kad tarp UAB „Pontem“ ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų 2014 m. gruodžio 29 d. sudaryta Maitinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „Pontem“ įsipareigojo teikti suimtųjų ir nuteistųjų maitinimo paslaugas.

17. Nurodė, jog atsakant į pareiškėjo skundą, 2016 m. vasario 23 d. raštu Nr. 05-09-116 buvo pateikta raugintų agurkų specifikacija. Pažymėjo, kad kalėjimų virtuvėse laikomos tik dviejų dienų prekių (maisto produktų) atsargos, todėl jos neturi jokių galimybių sugesti. Prieš išdalinant maistą jis sveriamas, maistas dalinamas tam tikslui skirtais kalibruotais įrankiais.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas šioje byloje pateikė su nagrinėjimu ginču susijusią medžiagą (I t., b. l. 58). Atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

II. 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 9 d. sprendimu pareiškėjo J. S. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo J. S. teisė į pakankamą dieninį apšvietimą. Bylą dalyje dėl pareiškėjo reikalavimų – panaikinti UAB „Pontem“ 2016 m. vasario 23 d. raštą Nr. 05-09-16 ir 2016 m. kovo 9 d. raštą Nr. 05-09-160, nutraukė, kitoje dalyje skundą atmetė.

20. Byloje ginčas kilo skundžiamų sprendimų teisėtumo ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, t. y. tinkamo maitinimo, fizinio smurto panaudojimo atsisakius eiti į netvarkingą kiemelį, laiku nepakeistos elektros lemputės, trukdymo miegoti, teisės paskambinti šeimos nariams suvaržymo, vandens tiekimo į kamerą atjungimo.

21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų (toliau – ir ABTĮ) (redakcija galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. To paties straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Iš minėtų įstatymų nuostatų turinio matyti, kad „viešojo (valstybinio) administravimo subjektas“ ar „valdžios institucija“ yra suprantama, kaip bet koks viešosios teisės subjektas, t. y. valstybės ir savivaldybės institucija, pareigūnas, valstybės tarnautojas ar kitoks šių institucijų darbuotojas bei privatus asmuo atliekantis valdžios funkcijas ir pan.

22. UAB „Pontem“ yra privatus juridinis asmuo teikiantis maitinimo paslaugas. Minėta bendrovė jokių viešojo administravimo funkcijų neatlieka ir nėra viešojo administravimo subjektas, todėl šio privataus subjekto priimtų atsakymų panaikinimas nepriskirtini administracinių bylų kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, byla dalyje dėl pareiškėjo reikalavimų panaikinti UAB „Pontem“ raštus, nutrauktina (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).

23. Dėl tinkamo maitinimo laisvės atėmimo įstaigoje užtikrinimo, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K direktoriui pateikė 2016 m. sausio 7 d., 2016 m. vasario 17 d., 2016 m. kovo 9 d. ir 2016 m. kovo 14 d. skundus Nr. 29-47, 29-48, 29-358, 2-528, 29-555, 29-556 dėl jam duodamų netinkamų vartoti raugintų agurkų. Taip pat pareiškėjas teigė, kad jam nebuvo pateiktas agurkų galiojimo sertifikatas, duodamo maisto porcijos per mažos, maistas dedamas ir pateikiamas nesilaikant higienos reikalavimų.

24. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) įtvirtinta pareigą dėl maitinimosi užtikrinimo, laisvės atėmimo įstaigos įgyvendina vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-1 17 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės). Valgiaraščiai asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 (toliau – ir Įsakymas Nr. V-138).

25. Byloje esančiais duomenimis teismas nustatė, jog 2016 m. sausio 7 d. skundu Nr. 29-47 pareiškėjas skundėsi dėl netinkamos kokybės ir neaiškios kilmės agurkų, prašė sudaryti galimybę susipažinti su bendrovės teikiančios maitinimo paslaugas sutartimi ir agurkų galiojimo sertifikatais (I t., b. l. 101). 2016 m. vasario 17 d. skundu Nr. 29-358 pareiškėjas pakartotinai skundėsi dėl to, kad jo 2016 m. sausio 7 d. prašymas neišnagrinėtas ir jam nepateikti susipažinti agurkų galiojimo dokumentai (I t., b. l. 105). 2016 m. kovo 9 d. skundu Nr. 2-528 pareiškėjas skundėsi tuo, kad paskutiniu metu duodamas netinkamas ir akivaizdžiai sugedęs maistas (I t., b. l. 72).

26. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra vegetaras, laisvės atėmimo vietoje nedirba, jam nustatytas nedirbančio vyro (vegetaro) valgiaraštis. Valgiaraščiai sudaromi trisdešimt vienai dienai. Išduoti pagamintą maistą leidžia kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas, remdamasis šios įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo rezultatais, įrašytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale (Maitinimo organizavimo taisyklių 20 punktas). Į bylą pateiktas nuteistųjų ir suimtųjų virtuvės maisto kokybės patikrinimų apskaitos žurnalas (II t., b. l. 112–119) patvirtina, kad maistas nuteistiesiems (suimtiesiems) išduodamas laikantis Maitinimo organizavimo taisyklių 20 punkte nustatytos tvarkos. Maisto kokybę tikrinę asmenys jokių maisto kokybės pažeidimų nenustatė. Lukiškių TI-K maitinimo paslaugas teikianti bendrovė pateikė į bylą 2016 m. sausio 6 d. raugintų agurkų sertifikatus, patirtinančius, kad rauginti agurkai yra 2015 metų derliaus, o jų galiojimo terminas baigiasi 2016 m. gegužės 15 d. (II t., b. l. 86–91), taip pat PVM sąskaitas – faktūras, iš kurių matyti, kad rauginti agurkai perkami nuolat (II t., b. l. 92–94). Vilniaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) tiek planinių, tiek neplaninių patikrinimų metu jokių esminių pažeidimų nenustatė, nuobaudų netaikė (II t., b. l. 76–84). Tarnyba 2016 m. sausio – vasario mėnesiais jusliškai įvertinusi ragintus agurkus bei patikrinusi jų įgijimo dokumentus, pastabų dėl jo kokybės neturėjo (II t., b. l. 80, 83). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjui buvo pateikti netinkamos kokybės rauginti agurkai.

27. Vertindamas pareiškėjo 2016 m. sausio 7 d. skundo teiginius, kad vietoj šviežių agurkų jam buvo pateikti neaiškios kilmės rauginti agurkai, teismas pažymėjo, kad Maitinimo organizavimo taisyklės nedraudžia maisto produktų keisti kitais maisto produktais iš tos pačios maisto produktų grupės, vadovaujantis Maitinimo organizavimo taisyklių 1 priedu (toliau – Taisyklių priedas Nr. 1). Aplinkybė, kad pateiktų raugintų agurkų skoninės savybės pareiškėjui nepatinka, nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad Lukiškių TI-K pateikė netinkamos kokybės maisto produktus, tuo pažeisdamas pareiškėjo teisę į fiziologines normas atitinkantį maitinimą.

28. Dėl pareiškėjo 2016 m. kovo 9 d. skundo Nr. 2-528, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad pastaruoju metu jam pateikiamas akivaizdžiai sugedęs mastais. Koks konkretus maistas ir kada, pareiškėjo nuomone, buvo netinkamas vartojimui, pareiškėjas nenurodė. Ginčui aktuali laikotarpiu maisto kokybę kiekvieną dieną tikrinę Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojai jokių pažeidimų nenustatė, todėl pareiškėjo nekonkretizuoti argumentai dėl netinkamos kokybės maitinimo atmestini kaip nepagrįsti.

29. Dėl pareiškėjo 2016 m. kovo 14 d. skunde Nr. 29-555 nurodomo teiginio, kad dedamos mažesnės maisto porcijos (I t., b. l. 70), o 2016 m. kovo 15 d. skunde Nr. 29-556 (I t., b. l. 71), kad maistas dalinamas be aprangos ir pirštinių, teismas atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimais nustatė, jog maistas išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų, kad pagamintas maistas dalinamas atitinkamos talpos samčiais, kurių tūris atitinka reikalingą svorį, maisto dalintojams išduodamos baltos kepurės ir striukės, ir tai griežtai kontroliuojama. Teisės aktai nenumato maisto dalinimo su pirštinėmis, kaip ir pareigos sverti maisto davinį nuteistųjų (suimtųjų) akivaizdoje. Teismas vertino, jog pareiškėjas skunde konkrečiai nenurodė kada ir kokio maisto porcijos buvo per mažos, kada maisto dalintojas nedėvėjo aprangos. Tarnyba patikrinimų metu nustatė, kad pagaminti patiekalai atitinka nustatytas normas (II t., b. l. 76–80), kitų esminių pažeidimų nenustatė, todėl nėra pagrindo abejoti atsakovo paaiškinimais. Pažymėjo, maistas nuteistiesiems (suimtiesiems) dedamas specialiais įrankiais, t. y. rankomis neliečiamas, todėl teisės aktai neįpareigoja maisto dalintojų mūvėti pirštinių. Teismas darė išvadą, kad Lukiškių TI-K nepažeidė pareiškėjo teisių į fiziologines normas atitinkantį maitinimą ir maisto normų reikalavimus dalijant pagamintą maistą.

30. Teismas, vertindamas trečiojo suinteresuoto asmens prašymą, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatė, kad administracinėje byloje Nr. I-7801-244/2016 pareiškėjas nors ir kėlė ginčą dėl netinkamo maitinimo (nekokybiškų raugintų agurkų, per mažų maisto porcijų, higienos normų pažeidimų) Lukiškių TI-K, tačiau neturtinės žalos atsiradimo kildino iš galimai neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų atliktų kitu laikotarpiu, skundė vėliau priimtus Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento sprendimus, todėl nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjas iniciavo dvi administracines bylas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atitinkamai nėra pagrindo pareiškėjui taikyti sankcijas trečiojo suinteresuoto asmens nurodytu pagrindu.

31. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jis patyrė fizinį smurtą, teismas nustatė, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K direktoriui 2016 m. vasario 1 d., 2016 m. vasario 2 d., 2016 m. vasario 12 d. pateikė skundus, kad jam atsisakius eiti į pareigūno nurodytą kiemelį prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas, nepranešta prokuratūrai.

32. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui atsisakius eiti į kiemelį Nr. 7, prižiūrėtojas ir korpuso vyresnysis 2016 m. sausio 30 d. surašė tarnybinius pranešimus (I t., b. l. 170–171), kuriais Lukiškių TI-K direktorių informavo apie J. S. elgesį pasivaikščiojimo metu. Prižiūrėtojas tarnybiniame pranešime nurodė, kad mosikuodamas rankomis ir pakeltu tonu nuteistasis pareiškė, jog kiemelis Nr. 7 jam nepatinka ir pareikalavo, jog prižiūrėtojas jį uždarytų į kitą pasivaikščiojimo kiemelį. Prižiūrėtojas pasiūlė pareiškėjui nusiraminti, išaiškino, kad visi pasivaikščiojimo kiemeliai techniškai tvarkingi ir jeigu jis nori tęsti pasivaikščiojimą tai turi užeiti į pasivaikščiojimo kiemelį Nr. 7, ką pareiškėjas ir padarė, reikšdamas nepasitenkinimą. Specialiosios priemonės naudojamos nebuvo. Iš esmės analogiškas aplinkybes tarnybiniame parnešime nurodė ir korpuso vyresnysis.

33. 2016 m. sausio 30 d. 14.00 val. pareiškėją apžiūrėjusi bendros praktikos slaugytoja nustatė, kad kairės rankos žasto srityje yra neaiškios kilmės paraudimas, kitų sužalojimo požymių išoriškai nėra. Pareiškėjas paaiškino, kad sužalojimą patyrė 2016 m. sausio 30 d. apie 10.00 val., kai atsisakė eiti į kiemelį Nr. 7, budintis pareigūnas griebė už rankos ir įstūmė į kiemelį, dėl to ant rankos atsirado paraudimai, todėl dėl pareigūnų veiksmų patyrė nedidelį sveikatos sutrikdymą. Dėl pareiškėjo patirto sužalojimo surašyta sužaloto asmens apžiūros pažyma (I t., b. l. 173).

34. 2016 m. vasario 2 d. pareiškėjas pateikė Lukiškių TI-K direktoriui prašymą, kuriuo prašė jį informuoti apie tai, ar buvo kreiptasi į prokuratūrą dėl Lukiškių TI-K darbuotojo prieš pareiškėją panaudoto smurto (I t., b. l. 90). Lukiškių TI-K 2016 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. 96-630 (I t., b. l. 95) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą

35. Teismas, atsižvelgdamas į BVK teisinį reguliavimą, pareiškėjo teiginius, Lukiškių TI- K paaiškinimus, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose pateiktus argumentus, vertino, kad pareiškėjo teiginiai dėl teisės pasivaikščioti gryname ore pažeidimo ir jo diskriminavimo nepagristi.

36. Vertinant pareiškėjo skundų argumentus bei motyvus dėl jo kūno sužalojimo, teismas pažymėjo, jog dėl minėto įvykio buvo atliktas tarybinis tyrimas ir 2016 m. kovo 30 d. surašyta tarnybinio tyrimo išvada, kurioje konstatuota, kad tarnybinio tyrimo metu, peržiūrėjus vaizdo įrašą, Lukiškių TI-K nustatė, kad nuteistojo atžvilgiu koviniai imtynių veiksmai ar specialiosios priemonės panaudotos nebuvo, todėl įvertinus sužalojimo pobūdį, pareiškėjo kreipimosi į Sveikatos priežiūros tarnybos laiką, buvo padaryta išvada, jog pareiškėjas galėjo pats susižaloti iš pykčio, nes nebuvo patalpintas į kitą pasivaikščiojimo kiemelį, o jo patirtas kūno sužalojimą įvertintas kaip buitinis (I t., b. l 167–169).

37. Teismas vertino, jog minėtoje išvadoje detaliai išanalizuotos pareiškėjo sveikatos sužalojimo aplinkybės bei konstatuota, kad jokie objektyvūs įrodymai nepatvirtina, jog sužalojimas atsirado dėl pareigūno galimai neteisėtų veiksmų. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, pripažintina, kad pareiškėjas neįrodė, jog dėl kairės rankos žasto paraudimo kaltas Lukiškių TI-K pareigūnas. Atitinkamai nėra pagrindo vertinti ar pareiškėjo patirtas kūno sužalojimas galėtų turėti nusikalstamos veikos požymių.

38. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų taisyklės) 262 punkte (redakcija nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) nėra įpareigojimo pataisos namų direktoriui apie nuteistajam padarytą kūno sužalojimą pranešti teritorinės prokuratūros prokurorui. Pareiškėjo kūno sužalojimas atsirado 2016 m. sausio 30 d., todėl šiuo atveju turi būti vadovaujamasi Pataisos įstaigų taisyklių redakcija, kuri galiojo nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. Tarnybinio tyrimo išvadoje Lukiškių TI-K per klaidą pacitavo ankstinės redakcijos Pataisos įstaigų taisyklių 262 punkto turinį, tačiau 2016 m. kovo 29 d. tarnybinio pranešimo pagrindu (I t., b. l. 86) šį netikslumą ištaisė. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui manant, kad jo atžvilgiu atlikti veiksmai gali turėti nusikalstomos veikos požymių, nesudaro kliūčių pačiam kreiptis į ikiteisminio tyrimo pareigūnus.

39. Dėl pareiškėjo 2016 m. sausio 25 d. skundo dėl netinkamo kameros Nr. 95 apšvietimo, pareiškėjas teigė, kad kameroje nedegė lemputė, apšvietimas neatitiko reikalavimų, jis buvo sutvarkytas tik 2016 m. kovo 2 d., todėl pakenkė pareiškėjo regėjimui. Lukiškių TI-K pareiškėjo skundą pripažino iš dalies pagrįstu (I t., b. l. 97). Paaiškino, jog sugedus elektros prietaisams ne visada yra galimybė juos skubiai pakeisti, apšvietimas kameroje Nr. 95 buvo visiškai sutvarkytas 2016 m. sausio 25 d.

40. Teismas pažymėjo, jog pareiga paneigti pareiškėjo skundo argumentus ir įrodyti, jog kameros apšvietimas buvo sutvarkytas nedelsiant, tenka atsakovui. Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie apšvietimo sutvarkymą. Kameros apšvietimo patikrinimo aktas sudarytas 2016 m. kovo 2 d. (I t., b. l. 99). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas pripažino, kad pareiškėjo kameroje nebuvo užtikrintas pakankamas dirbtinis dieninis apšvietimas.

41. Byloje esančiais duomenimis, teismas nustatė, kad pareiškėjas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje oftalmologo konsultuotas 2016 m. vasario 23 d., išrašytas receptas akiniams (II t., b. l. 46). Į bylą pateikti įrodymai, kad 2012 m. balandžio 25 d. Švenčionių rajono ligoninėje vyko pareiškėjo oftalmologo apžiūra. Nuo pareiškėjo regėjimo patikrinimo VšĮ Švenčionių rajono ligoninės RO kabinete iki kreipimosi pas oftalmologą Laisvės atėmimo vietos įstaigoje praėjo beveik ketveri metai. Nurodytu laikotarpiu pareiškėjo regėjimas nebuvo tikrintas, koks pareiškėjo regėjimas buvo iki 2016 m. sausio 21 d. medicininių duomenų taip pat nėra.

42. Dėl teisės bendrauti su šeima telefonu, teismas nustatė, kad jis 2016 m. vasario 17 d. Lukiškių TI-K direktoriui pateikė skundą, kad 2016 m. vasario 15 d. jam nebuvo užtikrinta teisė paskambinti savo tėvams Olgai ir V. S., taip pat dukroms Karinai ir D. S., telefonu, kurio numeris 8 387 51001 (I t., b. l. 36). Atsakovas 2016 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. 96-680 pareiškėjo skundo netenkino.

43. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. vasario 15 d. prašymu (registruotas 2016 m. vasario 15 d.) prašė išvesti jį paskambinti artimiesiems 2016 m. vasario 15 d. 19.00 valandą, telefono Nr. 8 387 51001 (I t., b. l. 75). Iš nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelės ir skambučių registro duomenų (I t., b. l. 76-78, II t., b. l. 12-16) matyti, kad pareiškėjas prašyme nurodytu telefono numeriu skambino ne prašyme nurodytą, o sekančią dieną, t. y. 2016 m. vasario 16 d., 18.50 val., pokalbio trukmė - 14 minučių 24 sekundžių (I t., b. l. 76-78). Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1-252 patvirtinto Taksofono kortelių suimtiesiems ir nuteistiesiems įsigijimo, naudojimosi, paėmimo saugojimui, grąžinimo ir skambinimo telefonu Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime aprašo (toliau – Aprašas) 15 punkte nustatyta, kad nuteistieji (suimtieji) paskambinti telefonu išvedami eilės tvarka per dvi darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos. Pareiškėjas paskambinti buvo išvestas sekančią dieną po prašymo pateikimo, todėl Apraše nustatyto termino pareigūnai nepažeidė.

44. Pareiškėjas Lukiškių TI-K direktoriui 2016 m. kovo 14 –15 dienomis pateikė skundus Nr. 29-554 ir Nr. 29-581, kad 2016 m. kovo 12 ir 14 d. į jo kamerą ilgam laikui buvo nutrauktas šalto vandens tiekimas, dėl ko jis neturėjo geriamo vandens, negalėjo pasinaudoti tualetu.

45. Lukiškių TI-K neginčijo, kad pareiškėjo nurodytomis dienomis šalto vandens tiekimas Lukiškių TI-K epizodiškai (1–1.30 val.) buvo nutraukiamas dėl vamzdyno remonto darbų. Paaiškino, jog nenutraukus vandens tiekimo techniniai darbai negalėjo būti atlikti.

46. Teismo vertinimu, trumpalaikis šalto vandens tiekimo nutraukimas į kamerą dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių (vamzdyno keitimo darbų, I t., b. l. 183), priešingai nei teigia pareiškėjas, negali būti prilyginamas kankinimui Konvencijos 3 straipsnio prasme. Nors pareiškėjas teigia, kad dėl šalto vandens nutraukimo negalėjo patenkinti fiziologinių poreikių, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją ir / ar pareigūnus prašydamas jam atnešti vandens, o toks jo prašymas būtų nepatenkintas.

47. Nustatyta, kad 2016 m. vasario 17 d. pareiškėjas pateikė skundą, kad jog anksti ryte (nepertraukiamo miego metu) kažkokia transporto priemonė kelia nepakenčiamą triukšmą. Dėl keliamo triukšmo negalėjo tinkamai išsimiegoti, todėl patyrė kankinimą, nepatogumus, depresiją.

48. Byloje nustatyta, kad Lukiškių TI-K administracija yra sudariusi buitinių atliekų sutartį su UAB „Ekonovus“, kurios transportas atvyksta į teritoriją darbo dienomis, ne anksčiau 6.00 val., poilsio ir švenčių dienomis – ne anksčiau 7.00 val. Pagal Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktoriaus 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1-64 patvirtintą Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkę (toliau – ir Dienotvarkė), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., o prieš poilsio ir švenčių dienas nuo 23.00 val. iki 7.00 val., numatytas nepertraukiamas miegas.

49. Teismas vertino, jog byloje nėra jokių duomenų, kad tai buvo daroma sistemingai ir tyčia, siekiant sąmoningai trikdyti pareiškėjo nepertraukiamą miegą. Pareiškėjo galimai patirtas nepatogumas nėra pakankamas pagrindas valstybės civilinei atsakomybei kilti.

50. Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

51. Teismas vertino, kad Lukiškių TI-K bei Kalėjimų departamento sprendimai pagrįsti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, jie yra aiškūs ir motyvuoti, priimti laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, kas paneigia pareiškėjo argumentus, jog jo skundai buvo netinkamai ir neobjektyviai išnagrinėti, todėl jų naikinti nėra teisinio pagrindo.

52. Teismas nustatė, kad pareiškėjo kameroje nebuvo užtikrintas pakankamas dieninis apšvietimas. Šis pažeidimas pareiškėjui galėjo sukelti tam tikrus nepatogumus ir diskomfortą, tačiau jie nebuvo tokie intensyvūs, kad galėtų būti įvertinti pinigais. Byloje nėra objektyvių duomenų, jog minėtas trumpalaikis pažeidimas lėmė pareiškėjo regėjimo pablogėjimą, kitų duomenų apie savo fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcijos forma pareiškėjui.

53. Teismas, nagrinėdamas atsakovo prašymą priteisti iš pareiškėjo 7.86 Eur dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas, pažymėjo, jog atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtas išlaidas, be to, Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo nutartį, kaip tai nustatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 68 straipsnio 3 dalyje (redakcija iki 2016 m. liepos 1 d.). Kadangi bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą, teismas atsakovo prašymo netenkino.

III. 54. Pareiškėjas J. S. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą.

55. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pakeista Pataisos įstaigų taisyklių redakcija. Teigė, jog nėra Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo, kuris pakeistų minėtų taisyklių redakciją bei straipsnį.

56. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas neišreikalavo iš Juridinių asmenų registro filmuotos medžiagos, kuri patvirtina visus pažeidimus.

57. Pirmosios instancijos teismas nepagrindė kodėl atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos priteisimo.

58. Atsakovas Lukiškių TI-K atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

59. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais. Pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nėra konkretūs dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Pareiškėjo nurodytas žalos dydis nėra grindžiamas įrodymais. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo pareiškėjui neigiamas pasekmes. Atsakovo vertinimu, nėra valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, kurie būtini civilinės atsakomybės žalai atsirasti, įtvirtintai LR CK 6.271 straipsnyje.

60. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

61. Kalėjimų departamentas pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjo skundo teiginius bei atsakovo argumentus ir priėmė teisingą sprendimą.

62. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Pontem“ prašo apeliacinį skundą atmesti.

63. Nurodo, jog bylos šalių paaiškinimų ir rašytinių įrodymų visetas paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes. UAB „Pontem“ vertinimu, pareiškėjo skundas buvo pagrįstai iš dalies tenkintas. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas nepažeidė nei materialiosios nei proceso teisės normų, todėl apeliacinis skundas nurodomais argumentais negali būti tenkintas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 64. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, kurią jis galbūt patyrė dėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš to, kad jam buvo duodamas netinkamas maitinimas, panaudotas fizinis smurtas, laiku nepakeistos elektros lemputės, sutrikdytas miegas, suvaržyta teisė paskambinti artimiesiems, atjungtas vandens tiekimas į kamerą. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė nepatogumus, depresiją, jautėsi kankinamas ir diskriminuojamas, dėl neteisėtų pareigūno veiksmų patyrė fizinį skurtą.

65. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos (pareigūnų) neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

66. CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

67. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

68. Taip pat akcentuotina, jog, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

69. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog UAB Pontem“ yra privatus juridinis asmuo, teikiantis maitinimo paslaugas Lukiškių TI-K pagal sudarytą 2014 m. gruodžio 29 d. Maitinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartį, bendrovė nėra viešojo administravimo subjektas ir neatlieka viešojo administravimo funkcijų, todėl bendrovės priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, nėra priskirtinas nagrinėti administraciniams teismams. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo daryta išvada, kad byla dalyje dėl pareiškėjo reikalavimų panaikinti UAB „Pontem“ priimtus raštus, nutrauktina.

70. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos darytomis išvadomis, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjui buvo pateikti netinkamos kokybės rauginti agurkai, kad maistas Lukiškių TI-K yra sugedęs ir netinkamas maitintis, kad maisto pateikimas nuteistiesiems (suimtiesiems), neatitinka maitinimo ir maisto normų reikalavimų. Taip pat sutiktina, jog byloje esančių nustatytų aplinkybių visuma (pareiškėjo paaiškinimai, tarnybinio tyrimo metu nustatytos aplinkybės) nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo patirti kūno sužalojimai atsirado dėl galimai neteisėtų pareigūnų veiksmų, be to, nėra pagrindo vertinti, kad kūno sužalojimai galėtų turėti nusikalstamos veikos požymių. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad trumpalaikis šalto vandens tiekimo nutraukimas dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių, taip pat buitinių atliekų transporto priemonės atvykimas į Lukiškių TI-K teritoriją pasibaigus nuteistųjų (suimtųjų) nepertraukiamo miego režimui bei pareiškėjui sudaryta galimybė paskambinti savo artimiesiems per dvi darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos, nepažeidė pareiškėjo teisių, Lukiškių TI-K pareigūnai vykdė savo pareigas įstatymų nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo valstybės (pareigūnų) civilinei atsakomybei kilti.

71. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog dėl pareiškėjo kameroje neužtikrinto pakankamo dieninio apšvietimo, pareiškėjas galimai galėjo patirti tam tikrus nepatogumus ir diskomfortą, tačiau jie nebuvo intensyvūs, be to, byloje nenustatyta, kad laikinas apšvietimo nebuvimas turėjo įtakos pareiškėjo regos pablogėjimui, bei darė išvadą, jog teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcijos forma pareiškėjui.

72. Pareiškėjas apeliaciniu skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą dėl jame išdėstytų aplinkybių, t. y. dėl fizinio smurto panaudojimo bei Pataisos įstaigos taisyklių, teigdamas, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministras nėra priėmęs įsakymo, pakeičiančio Pataisos įstaigos taisyklių redakciją bei šių taisyklių 262 punktą.

73. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 1R-238 „Dėl Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ išdėstyta nauja redakcija teisės aktas „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“. Pataisos įstaigų taisyklių 262 punkte išdėstyta, jog „Nuteistąjį, kuriam padarytas kūno sužalojimas, apžiūri sveikatos priežiūros specialistas ir išrašo pažymėjimą apie nuteistojo kūno sužalojimo pobūdį, nurodo aplinkybes (pagal nuteistojo pasakojimą), kurioms esant buvo padarytas kūno sužalojimas, datą, laiką ir vietą. Sveikatos priežiūros specialistas daro įrašą specialiame žurnale, nurodytame šių taisyklių 263 punkte, ir apie tai praneša pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotojui, o kai jo nėra, – kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnui“. Atsižvelgiant į tai, jog Pataisos įstaigų taisyklių redakcijoje, galiojusioje nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. nėra įtvirtinta pareiga dėl įvykio informuoti prokuratūrą, tuo tarpu Lukiškių TI-K pacitavusi ankstesnės redakcijos Pataisos įstaigų taisyklių turinį, šį netikslumą pataisė, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai darė išvadą, kad Lukiškių TI-K neturėjo imperatyvios pareigos apie pareiškėjo buitinį sužalojimą pranešti prokuratūrai.

74. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas neišreikalavo filmuotos medžiagos iš Juridinių asmenų registro, kuri pagrindžia visus pažeidimus bei neteisėtus veiksmus, nors tai buvo prašoma. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad vertinant pareiškėjo skundo argumentus dėl kūno sužalojimo, buvo įvertinta tarnybinio tyrimo išvada, kurioje konstatuota, kad peržiūrėjus vaizdo įrašą, nebuvo nustatyta, jog prieš nuteistąjį buvo panaudoti koviniai imtynių veiksmai ar specialiosios priemonės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu bei pažymi, kad Juridinių asmenų registras, kurio funkcijos – kaupti duomenis apie juridinius asmenius, filialus ir atstovybes, dokumentų ir informacijos saugojimu ir registravimu šiame registre bei duomenų teikimu apie juridinius asmenius, nėra susijęs su kalėjimų įstaigose (Lukiškių TI-K) kaupiama (renkama) bei saugojama filmuota medžiaga, todėl apeliacinio skundo reikalavimas vertintinas kaip nepagrįstas.

75. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepaaiškino kodėl atsisakė tenkinti pareiškėjo ieškinį. Iš pareiškėjo reikalavimo dėstymo matyti, jog skundžiama dėl nepriteistos neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendime nuosekliai atsakyta į kiekvieną pareiškėjo skundo reikalavimą, nurodomi argumentai su kuriais pareiškėjo skundo reikalavimais nesutinkama bei tai pagrindžiama teisės aktų nuostatomis, kartu nurodoma, kuris skundo reikalavimas galimai yra pagrįstas bei pateikiama motyvuota išvada. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas aiškiai pasisakė, kodėl reikalavimą dėl nepakankamo dieninio apšvietimo užtikrinimo vertino kaip galimą pareiškėjo teisių pažeidimą nepakankamai užtikrinant dieninį apšvietimą, tačiau įvertinęs byloje pateiktų duomenų visumą teismas konstatavo, kad šie pažeidimai nebuvo tokie intensyvūs, kad galėtų būti įvertinti pinigais.

76. Pažymėtina, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde cituodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normą, nepateikė objektyvių įrodymų, kad dėl laikino apšvietimo nebuvimo, pareiškėjas patyrė 35 000 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjo teiginys, kad apeliacinės instancijos teisme gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė visus byloje esančius įrodymus bei pateikė išvadas, tuo tarpu pareiškėjas nekonkretizavo kurie įrodymai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liko neištirti.

77. Patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2017 m. sausio 9 d. sprendime iš esmės tinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, vadovavosi ginčui aktualia teismų praktika, bylai reikšmingas faktines aplinkybes nustatė ir vertino iš esmės teisingai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas Ramutė Ruškytė Arūnas Sutkevičius