2021-09-01 Nr. AB-17433-3-63-3-00192-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. D. ir A. A. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. D. ir A. A. D. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Palangos sodininkų bendrija „Būtingė“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, O. D. D.) dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2021-09-01 Nr. AB-17433-3-63-3-00192-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjai teigė, kad Ginčo teritorija nėra jokiu teisės akto pagrindu priskirta SB „Būtingė“ teritorijai. Bendrijos teritorijos ribos nėra nustatytos ir viešajame nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Administracijos 2016 m. liepos 12 d. įsakymu žemės sklypas buvo priskirtas laisvai valstybinei žemei, o tai reiškia, jog 2016 m. liepos 12 d. Ginčo teritorija nebuvo priskirta bendrijai ir nebuvo bendrijos administruojama, žemės sklype jokių statinių nebuvo. Jeigu Ginčo teritorija būtų perduota SB „Būtingė“, 2016 m. liepos 12 d. Ginčo teritorijos nebūtų buvę galimybės priskirti laisvai (neužstatytai) valstybinei žemei.
Full text
Administracinė byla Nr. eA-2725-662/2021
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00192-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.3; 24.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 1 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. D. ir A. A. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. D. ir A. A. D. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Palangos sodininkų bendrija „Būtingė“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, O. D. D.) dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjai V. D. ir A. A. D. (toliau – ir pareiškėjai) skundu teismo prašė: 1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2019 m. sausio 17 d. (padaryta rašymo apsirikimo klaida, rašto data turi būti 2020 m. sausio 17 d., nes raštu atsakyta į 2020 m. sausio 9 d. prašymą) raštą Nr. (4.17)-D3- 222 „Dėl informacijos pateikimo“, (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Administraciją perduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Palangos skyriui žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vakarinėje gretimybėje ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pietinėje ir vakarinėje gretimybėse (O. J. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės dalis) kadastrinius matavimus nuosavybės teisių grąžinimui.
2. Pareiškėjai nurodė, kad remiantis 1992 m. rugsėjo 28 d. įpėdinių susitarimu atstatytos nuosavybės teisės į 33,88 ha ploto buvusios savininkės O. J. valdytos žemės dalį. Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 5 d. spendimu civilinėje byloje Nr. 2-26- 325/2014 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad O. J. iki žemės nacionalizavimo momento asmeninės nuosavybės teise valdė 41,08 ha plotą, esantį (duomenys neskelbtini). 2014 m. vasario 3 d. savininko turėtos valdos ribų nustatymo aktu Nr. 1 pažymėtos O. J. turėtos žemės ribos, į kurių dalį šiuo metu patenka Palangos sodininkų bendrijos „Būtingė“ (toliau – ir SB „Būtingė“, bendrija) sodo sklypai ir bendro naudojimo žemė. 2016 m. liepos 12 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-855 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę“ buvo suderinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę, nustatant, kad teritorija, esanti sklypo (duomenys neskelbtini), pietinėje gretimybėje, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vakarinėje gretimybėje ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pietinėje ir vakarinėje gretimybėse (O. J. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytos žemės dalis) (toliau – ir Ginčo teritorija), yra laisva (neužstatyta) žemė. Nors nustatyti laisvi žemės sklypo plotai ribojosi su SB „Būtingė“ teritorija, tačiau SB „Būtingė“ priimto įsakymo neskundė, pretenzijų į laisvą neužstatytą žemę nereiškė.
3. Pareiškėjai teigė, kad NŽT Palangos skyriaus 2019 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. 16SD-2899-(14.16.104.) buvo informuoti, kad Administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. Al-1672 patvirtintas nuosavybės teisių atkūrimui natūra laisvo (neužstatyto) 0,0093 ha ploto žemės sklypo (naudojimo būdas – mėgėjų sodo žemės sklypai), esančio O. J. valdytos žemės dalyje, Palanga, planas ir įpėdiniams buvo pasiūlyta per 2 mėnesius pateikti susitarimą dėl suformuoto natūra grąžinamam žemės sklypo dalių atkūrimo. Palangos miesto savivaldybė 2019 m. sausio 17 d. raštu informavo pareiškėją V. D. apie tai, jog yra atlikti teritorijos, esančios žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pietinėje gretimybėje, žemės Ginčo teritorijos (O. J. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės dalis) kadastriniai matavimai. Raštu pareiškėjas V. D. taip pat buvo informuotas, kad remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymo) 12 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei atsižvelgiant į SB „Būtingė“ pareikštą prašymą, savivaldybė neperduos atliktų Ginčo teritorijos kadastrinių matavimų nuosavybės teisių grąžinimui.
4. Pareiškėjai pažymėjo, kad su atsakovo sprendimu neatkurti jiems nuosavybės teisių į Ginčo teritoriją natūroje nesutinka, laiko, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nepagrįstai taikė Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir pripažino, jog Ginčo teritorija yra reikalinga SB „Būtingė“ reikmėms. Teigė, kad bendrijos teritorijos ribos nėra pažymėtos kadastre ir registre, minėta teritorija nėra faktiškai naudojama bendrijos narių, nes patekimas į teritoriją yra apribotas užtvaru, bendrijos 2020 m. sausio 8 d. prašyme nurodytos aplinkybės nėra itin svarbios ir sudarančios pagrindą riboti pareiškėjų nuosavybės teisių, nes susirinkimai gali būti rengiami bei krepšinio aikštelė, kurią sudaro tik krepšinio stovas, gali būti įrengta ir kitoje bendrijos teritorijos dalyje. Ginčo teritorijoje nėra jokių bendrijos bendriems poreikiams tenkinti reikalingų inžinerinių tinklų ar statinių, dėl ko bendrijos poreikis naudotis Ginčo teritorija yra nepagrįstas ir nagrinėjamu atveju tai nėra objektyvi kliūtis perduoti atliktus kadastrinius Ginčo teritorijos matavimus nuosavybės teisių atkūrimui.
5. Pareiškėjai paaiškino, kad atsakovas, priimdamas sprendimą neperduoti atliktų Ginčo teritorijos kadastrinių matavimų, vadovavosi tik 2020 m. sausio 8 d. SB „Būtingė“ valdybos narių pateiktu prašymu, kuriuo jie prašė 0,1361 ha ploto žemės sklypą palikti sodininkų bendrijos reikmėms, nes šioje teritorijoje yra rengiami bendrijos susirinkimai ir yra įrengta vaikams krepšinio aikštelė. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, neanalizavo ar bendrijos valdybos narių nurodyti argumentai yra pagrįsti, ar yra objektyvių duomenų, jog žemės dalis yra faktiškai naudojama bendrijos reikmėms, ar sodininkų interesai negali būti patenkinti pasinaudojant kita bendrijos teritorijoje esančia laisva ir neužimta sodininkų sklypų žeme, nevertino ar bendrijos interesas rengti susirinkimus šioje žemės sklypo dalyje bei įrengti krepšinio aikštelę yra vyraujantis lyginant su pareiškėjų teise atkurti dalį nuosavybės teisių natūroje į tą pačią teritoriją.
6. Pareiškėjai teigė, kad Ginčo teritorija nėra jokiu teisės akto pagrindu priskirta SB „Būtingė“ teritorijai. Bendrijos teritorijos ribos nėra nustatytos ir viešajame nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Administracijos 2016 m. liepos 12 d. įsakymu žemės sklypas buvo priskirtas laisvai valstybinei žemei, o tai reiškia, jog 2016 m. liepos 12 d. Ginčo teritorija nebuvo priskirta bendrijai ir nebuvo bendrijos administruojama, žemės sklype jokių statinių nebuvo. Jeigu Ginčo teritorija būtų perduota SB „Būtingė“, 2016 m. liepos 12 d. Ginčo teritorijos nebūtų buvę galimybės priskirti laisvai (neužstatytai) valstybinei žemei.
7. Pareiškėjai nurodė, kad Ginčo teritorija nėra specialiai pritaikyta susirinkimams, joje nėra įrengta suoliukų ar pastogės, pritaikytos didesniam žmonių susibūrimui, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad sodininkai susirinkimų negalėtų tokiomis pačiomis sąlygomis rengti ir kitoje teritorijoje. Žemės sklype yra pastatytas tik vienas krepšinio stovas, krepšinio aikštelė faktiškai yra neįrengta. (duomenys neskelbtini) nėra atskirtas jokia tvora nuo Ginčo teritorijos, todėl krepšinio stovas yra pastatytas tenkinant tik šio žemės sklypo savininko interesus;
8. Pareiškėjai vertino, kad nėra pateikta jokių įrodymų, kad Ginčo teritorija yra naudojama SB „Būtingė“ reikmėms arba bendrijos poreikiai negalėtų būti patenkinami nesinaudojant Ginčo teritorija, todėl, net ir pripažinus, jog Ginčo teritorija patenka į bendrijos priskirtą teritoriją, nėra pagrindo laikyti teisėtu atsakovo atsisakymą atkurti nuosavybės teises pareiškėjams natūroje į Ginčo teritoriją.
9. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
10. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjams buvo atsakyta, jog pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas sodininkų bendrijų sodų užimta žemė yra priskiriama valstybės išperkamai žemei ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, todėl SB „Būtingė“ valdoma žemė negali būti grąžinta natūra. Pareiškėjai buvo informuoti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 19 punktu, parengtam žemės sklypo planui turi pritarti bendrijos pirmininkas. Nagrinėjamu atveju žemės sklypo planui bendrijos pirmininkas nepritarė. Todėl Administracija atsisakė perduoti atliktų teritorijos, esančios žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pietinėje gretimybėje, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vakarinėje gretimybėje ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pietinėje ir vakarinėje gretimybėse, kadastrinių matavimų nuosavybės teisių grąžinimui.
11. Trečiasis suinteresuotas asmuo SB „Būtingė“ atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
12. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyto teisinio reglamentavimo kontekste formuojami žemės sklypai – (duomenys neskelbtini) – yra priskirti bendrijos teritorijai. Nuo pat bendrijos įkūrimo, t. y. 1998 metų, šios teritorijos buvo prižiūrimos, tvarkomos, šienaujamos ir naudojamos bendrijos poreikiams tenkinti. Formuojami žemės sklypai patenka į Šventosios upės ir jos užliejamos senvagės apsaugos zonas.
13. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
14. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad, spręsdama nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius klausimus ir vykdydama nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procedūras, NŽT vadovaujasi Atkūrimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Tvarka), kitais teisės aktais, reglamentuojančiais nuosavybės teisių atkūrimą Lietuvos Respublikos piliečiams į iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą – žemę. Tvarkos 106 punkte nustatyto teisinio reglamentavimo kontekste atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, SB „Būtingė“ valdoma žemė negali būti grąžinama natūra. Ginčo atveju atsakovas, atlikdamas teritorijų planavimo funkcijas, privalo tenkinti ir visuomenės (viešąjį) interesą – tam tikros visuomenės grupės (sodininkų bendrijos narių) interesus, vadovaudamasis teisės aktais.
II. 15. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.
16. Teismas, nustatęs ginčui aktualias faktines aplinkybę, be kita ko, tai, kad ginčijamu Sprendimu pareiškėjams buvo nurodyta, kad atsakovas, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktu, neperduos atliktų Ginčo teritorijos kadastrinių matavimų nuosavybės teisių grąžinimui, įvertinęs Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimų kontekste nustatė, kad SB „Būtingė“ 2020 m. sausio 8 d. prašyme, adresuotame Palangos miesto savivaldybės merui, prašo SB „Būtingė“ esantį 0,1361 ha ploto žemės sklypą palikti bendrijos narių reikmėms, motyvuodama tuo, kad nuo 1998 metų bendrija šį sklypą prižiūri, rengia susirinkimus, yra įrengta vaikams krepšinio aikštelė, taip pat daug metų moka mokesčius už šią bendro naudojimo žemę. Šio fakto, kad bendrija Ginčo teritoriją naudoja sodininkų bendrijos narių reikmėms, neginčija ir pareiškėjai. Tačiau pareiškėjai skunde nurodo, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, neanalizavo, ar SB „Būtingė“ valdybos narių nurodyti argumentai yra pagrįsti, ar yra objektyvių duomenų, jog žemės dalis yra faktiškai naudojama bendrijos reikmėms, ar sodininkų interesai negali būti patenkinti pasinaudojant kita bendrijos teritorijoje esančia laisva ir neužimta sodininkų sklypų žeme, nevertino, ar bendrijos interesas rengti susirinkimus šioje žemės sklypo dalyje bei įrengti krepšinio aikštelę yra vyraujantis lyginant su pareiškėjų teise atkurti dalį nuosavybės teisių natūroje į tą pačią teritoriją.
17. Teismas iš byloje esančių fotonuotraukų nustatė, kad ginčo sklype yra įrengta krepšinio aikštelė, taip pat nepaneigtas SB „Būtingė“ teiginys, kad šioje teritorijoje vyksta bendrijos susirinkimai. Teismas nesutiko su pareiškėjų argumentais, jog Ginčo teritorija nereikalinga bendrijos poreikiams tenkinti. SB „Būtingė“ valdybos 2020 m. sausio 8 d. prašymas patvirtina, kad bendrija ginčo žemės sklypą prižiūri, už jį moka žemės mokestį, vaikams įrengta krepšinio aikštelė. Šiuo atveju negalima suabsoliutinti pareiškėjų teisės į nuosavybės teisių atkūrimą natūra ir visiškai ignoruoti per ilgą laiko tarpą, t. y. nuo 1998 metų, susiformavusių tam tikrų turtinių, socialinių teisinių santykių, akivaizdaus tam tikros visuomenės grupės, t. y. bendrijos narių, sodininkų poreikio Ginčo teritorijai, kuri akivaizdžiai yra naudojama bendrijos narių, sodininkų poreikiams tenkinti. Todėl šiuo atveju teisingą pusiausvyrą tarp pareiškėjų ir sodininkų viešųjų interesų užtikrintų ginčo žemės sklypo palikimas tolesniam sodininkų bendrijos naudojimui.
18. Teismas nustatė, kad pareiškėjai buvo informuoti, jog vadovaujantis Taisyklių 19 punktu, parengtam žemės sklypo planui turi pritarti bendrijos pirmininkas. Nagrinėjamu atveju sklypo planui sodininkų bendrijos pirmininkas nepritarė.
19. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, jog į Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 4 punkto sąvoką „sodininkų bendrijų sodai“ patenka visa sodininkų bendrijų sodams priskirta teritorija, Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir Bendrijų įstatymas) 2 straipsnio 3 dalimi, 6 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nustatė, kad pagal Palangos miesto bendrąjį planą (patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317) planuojama teritorija patenka į sodininkų bendrijų teritorijas, konvertuojamas į mažo intensyvumo gyvenamąsias teritorijas. Dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad sodininkų bendrijos teritorijos statusas nesikeitė nuo tarybinių metų ir visada buvo naudojama mėgėjų sodų bendrijos narių poreikiams tenkinti.
20. Teismas, įvertinęs Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 12 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojantys teisės aktai neapibrėžia, kokia žemė atitinka sąvoką „užimta sodininkų bendrijos sodų“, todėl įstatymo nuostata apie valstybės išperkamą sodininkų bendrijos žemę, turi būti aiškinama sistemiškai kartu su kitais teisės aktais. Bendrijų įstatyme nenurodyta, kad išperkama tik ta žemė, kuri užimta sodininkų bendrijų sodų sklypais (mėgėjiškų sodų sklypais). Todėl valstybė iš piliečių išperka ir atlygina nustatytais būdais už žemę, užimtą mėgėjiškų sodų, kurių teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjiško sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjiškai sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą bendrijos teritorijos žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą (Bendrijų įstatymo 6 str. 1 d.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką visa sodininkų bendrijai skirta teritorija yra priskirtina valstybės išperkamai žemei.
21. Teismas pažymėjo, kad mėgėjiško sodo teritoriją sudaro ne tik mėgėjiškų sodų sklypai, bet ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjiškai sodininkystei. Byloje ginčo dėl to, jog žemė, į kurią pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises, patenka į sodininkų bendrijoms priskirtas teritorijas, nekyla. Byloje neginčijamais duomenimis nustačius, kad pareiškėjai siekia atkurti nuosavybės teisės į SB „Būtingė“ priskirtą teritoriją, toks reikalavimas negali būti tenkinamas, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 4 punktu.
22. Teismas, apžvelgęs Tvarkos 106 punkte, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punkte, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, priėjo prie išvados, kad ginčijamas Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti jį nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas aktas paliktinas galioti, nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinį skundo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus bei tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.
III. 23. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti ir priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
24. Pareiškėjų teigimu, teismas paviršutiniškai įvertino bylos faktines aplinkybes ir, nesant jokių objektyvių duomenų apie Ginčo teritorijos naudojimą sodininkų bendrijų reikmėms arba tokio poreikio būtinumą, vien šiuo pagrindu atmetė skundą, tokių būdų pažeisdamas pareiškėjų nuosavybės teises, pareiškėjų ir bendrijos narių interesų pusiausvyros principą bei materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisių atkūrimą.
25. Pareiškėjai pažymi, kad teismas aplinkybę, jog Ginčo teritorija yra naudojama bendrijos bendriesiems poreikiams tenkinti, nustatė tik pagal SB „Būtingė“ valdybos narių 2020 m. sausio 8 d. prašymą Palangos miesto savivaldybės merui, neįvertinęs šiame prašyme nurodytų faktinių aplinkybių pagrįstumo ir teisėtumo. Nors SB „Būtingė“ buvo įtraukta į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, tačiau papildomai prašyme nurodytų aplinkybių neįrodinėjo. Į bylą nebuvo pateikta nei krepšinio stovo pastatymo teisėtumą pagrindžiantys dokumentai nei duomenys, jog SB „Būtingė“ faktiškai moka mokesčius už Ginčo teritoriją.
Todėl 2020 m. sausio 8 d. prašymas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti faktą, jog bendrija faktiškai naudoja Ginčo teritoriją. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2156-525/2020 pateiktais išaiškinimais, nesant pakankamai duomenų apie bendrijos poreikį naudoti Ginčo teritoriją sodininkų bendrijos narių bendriems interesams, teismas turėjo panaikinti skundžiamą sprendimą ir perduoti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo nagrinėti iš naujo.
SB „Būtingė“ poreikis naudotis Ginčo teritorija yra deklaratyvus, nepagrįstas objektyviomis aplinkybėmis. Tai, kad SB „Būtingė“ prašyme nurodė, kad moka mokesčius ir prižiūri teritoriją, nesudaro pagrindo teigti, kad vien dėl to bendrijai atsiranda poreikis naudotis šia teritorija. Mokesčiai mokami tik už valdomą ir naudojamą valstybei priklausančią nuosavybę. Jeigu SB „Būtinge“ naudotų Ginčo sklypą ir mokėtų už ji mokesčius, Administracijos direktorius nebūtų suderinęs informacijos apie ginčo sklypą kaip laisvą ir neužstatytą.
Ginčo teritorija nėra specialiai pritaikyta susirinkimams organizuoti, sportinės veiklos organizavimas įrengiant krepšinio stovą nėra susijęs su Bendrijos įstatyme numatytomis sodininkystės veiklos sritimis, jokie bendrijai priklausantys bendrojo naudojimo objektai Ginčo teritorijoje nėra eksploatuojami. Iš su skundu pateiktų fotonuotraukų matyti, kad įvažiavimas į Ginčo teritorija yra užtvertas. Tikėtina, kad užtvarą yra įrengę gyvenamųjų namų, kurių sklypai ribojasi su Ginčo teritorija, savininkai. Iš pridedamų fotonuotraukų taip pat matyti, kad (duomenys neskelbtini) nėra atskirtas jokia tvora nuo Ginčo teritorijos, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad krepšinio stovas yra pastatytas ir teritorija naudojama tenkinant tik šio žemės sklypo savininko, kuris yra bendrijos narys ir pasirašė minėtą prašymą, interesus.
Tai reiškia, kad galimai 2020 m. sausio 8 d. prašymu yra siekiama patenkinti privačius dalies sodininkų bendrijos narių interesus, todėl šis prašymas negali būti objektyvus įrodymas byloje.
26. Pareiškėjai pažymi, kad bendrijos pirmininko nepritarimas rengiamam žemės sklypo projektui nėra esminė kliūtis atkurti nuosavybės teises pareiškėjams, juolab, kad ginčas byloje nėra susijęs su kadastrinių matavimų atlikimo teisėtumu ar formuojamo žemės sklypo ribomis. Akivaizdu, kad SB „Būtingė“ turi teisinį suinteresuotumą, jog pareiškėjams nebūtų atkurtos nuosavybės teisės šioje teritorijoje, todėl bendrijos pirmininko nepritarimą sąlygojo ne galimai neteisingos formuojamo žemės sklypo ribos, tačiau siekis trukdyti nuosavybės teisių atkūrimo procesui. Atsižvelgiant į teismų praktiką, esminė faktinė aplinkybė tokiose bylose yra bendrijos narių poreikis naudoti teritoriją, į kurią yra siekiama atkurti nuosavybės teises, o ne kadastrinių matavimų teisėtumas tais atvejais, kuomet bendrijos primininkas, kaip kviestinis narys, nesutinka pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto. Bendrijos pirmininko atsisakymas pasirašyti aktą nėra absoliutus pagrindas, trukdantis suformuoti žemės sklypą. Vadovaujantis Taisyklių 21.6 papunkčiu, bendrijos pirmininkui atsisakius pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą, jis turėjo nurodyti pastabas ir šias pastabas matininkas turėjo išnagrinėti. Pripažinus, jog pastabos dėl žemės sklypo ribų yra nepagrįstos, žemės sklypo ribos gali būti suderintos ir be kviestinių asmenų pritarimo, šiuo atveju SB „Būtingė“ pirmininko pritarimo.
27. Pareiškėjai nesutinka, kad jų reikalavimas negali būti tenkinamas, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 4 punktu. Šioje dalyje teismo argumentacija yra prieštaringa. Teismas, cituodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuoja, kad jeigu teritorija, kurioje planuojama atkurti nuosavybės teises yra priskirta sodininkų bendrijai, tokiu atveju reikalinga nustatyti faktinį sodininkų bendrijos poreikį naudoti šią teritoriją bendriems sodininkų interesams patenkinti, tuo tarpu kitoje sprendimo dalyje teismas laiko, jog vien ta aplinkybė, jog Ginčo teritorija yra SB „Būtingė“ ribose ir pagal Palangos miesto bendrojo plano sprendinius patenka į sodininkų bendrijų teritoriją, yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atkurti šioje teritorijoje nuosavybės teises. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste aplinkybė, kad Ginčo teritorija patenka į SB „Būtingė“ ribas ir pagal bendrojo plano sprendinius yra priskirta sodininkų bendrijoms, neužkerta kelio pareiškėjams atkurti nuosavybės teisų į šį sklypą, nes, viena vertus, atkūrus nuosavybės teises, gali būti suformuotas mėgėjų sodo paskirties žemės sklypas, tokiu būdu nepažeidžiant Palangos miesto savivaldybės bendrojo plano sprendinių, antra vertus, teismo arba institucijos, priimančios sprendimą nuosavybės teisių atkūrimo procese, pareiga yra nustatyti ne vien teritorijos priskirtinumą sodininkų bendrijoms, tačiau ir faktinį sodininkų bendrijos naudojimą bendriems sodininkų poreikiams tenkinti, kas byloje nebuvo padaryta.
28. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
29. Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra reikšmingi įrodymai – šalių paaiškinimai, SB „Būtingė“ 2020 m. sausio 8 d. valdybos narių raštas, fotonuotraukos. Įrodymų, paneigiančių bendrijos narių teiginius ir nuotraukas, nėra. Prie skundo pridėtos nuotraukos patvirtina, kad Ginčo teritorijoje stovi tiek gyventojų naudojamas krepšinio stovas, tiek suoliukai, naudojami vykdant sodininkų susirinkimus, teritorija yra naudojama, prižiūrima. Priešingai, nei nurodo pareiškėjai, pagal Taisyklių 19 punktą bendrijos pirmininko pritarimas būtinas. SB „Būtingė“ pirmininkė paaiškino, kad ginčo žeme bendrijos nariai naudojasi bendrai ir ji yra reikalinga bei naudojama sodininkų.
30. Atsakovas, pabrėždamas, kad pagal Palangos miesto bendrąjį planą Ginčo teritorija yra priskirta bendrijos teritorijai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų tokio pobūdžio bylose kontekste nurodo, kad mėgėjiško sodo teritoriją sudaro ne tik mėgėjiškų sodų sklypai, bet ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjiškai sodininkystei. Byloje ginčo dėl to, jog žemė, į kurią pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises, patenka į sodininkų bendrijoms priskirtas teritorijas, nekyla. Nors pareiškėjai teisingai pažymi, kad nėra nustatyta, jog ginčo teritorijoje būtų suformuoti sodininkams priklausantys žemės sklypai, tačiau tai nelaikytina pagrindu spręsti, jog ginčo teritorija nėra valstybės išperkama. Byloje neginčijamais duomenimis nustačius, kad pareiškėjai siekia atkurti nuosavybės teises į sodininkų bendrijoms priskirtas teritorijas, toks reikalavimas negali būti tenkinamas, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 4 punktu.
31. Atsakovo teigimu, pareiškėjų argumentai, jog ginčo žemė laikytina laisva, nes į ją nėra įrodytas visuomenės poreikis, nepagristi. Įvertinus Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą reglamentavimą, nėra galimybės nuosavybės teisių atkūrimo procese vertinti, ar žemei, kuri yra užimta sodininkų bendrijų sodų, yra visuomeninis poreikis, ar tokio poreikio nėra.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 32. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos rašto, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymą ir perduoti NŽT Palangos skyriui Ginčo teritorijos kadastrinius matavimus nuosavybės teisių grąžinimui, teisėtumas ir pagrįstumas.
33. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pagal Palangos miesto bendrojo plano sprendinius Ginčo teritorija patenka į sodininkų bendrijų teritoriją, kuri priskirtina valstybės išperkamai žemei, Ginčo teritorijos poreikį SB „Būtingė“ bei, kad parengtam Ginčo teritorijos planui nepritarė bendrijos pirmininkas, pripažino, kad pareiškėjų reikalavimas perduoti NŽT Palangos skyriui Ginčo teritorijos kadastrinius matavimus nuosavybės teisių grąžinimui negali būti tenkinamas.
34. Pareiškėjai apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigdami, kad nėra objektyvių duomenų apie Ginčo teritorijos faktinį naudojimą SB „Būtingė“ reikmėms arba tokio poreikio būtinumą. SB „Būtingė“ valdybos narių 2020 m. sausio 8 d. prašymas Palangos miesto savivaldybės merui nėra pakankamas pagrindas konstatuoti faktą, jog bendrija faktiškai naudoja Ginčo teritoriją. Be to, bendrijos pirmininko nepritarimas rengiamam žemės sklypo planui bei aplinkybė, kad Ginčo teritorija pagal Palangos miesto bendrojo plano sprendinius yra priskirta sodininkų bendrijoms, neužkerta kelio pareiškėjams atkurti nuosavybės teises.
35. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir motyvais, kuriais teismas išsamiai, vadovaudamasis ginčui aktualia teismų praktika, pagrindė savo išvadas, kad naikinti pareiškėjų skundžiamo akto ir įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjų prašomus veiksmus nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendime aptartais aspektais iš naujo išsamiai nepasisako, o tik akcentuoja tas aplinkybes, dėl kurių būtina pasisakyti atsakant į apeliacinio skundo esminius argumentus.
37. Visų pirma, pažymėtina, kad ginčui yra aktualios Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatos.
38. Atkūrimo įstatymo 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d., buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.
39. Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktą sodininkų bendrijų sodų užimta žemė yra priskiriama valstybės išperkamai žemei ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį.
40. Pareiškėjai apeliaciniame skunde neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad Ginčo teritorija pagal Palangos miesto bendrąjį planą, patvirtinta Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317, priskirta sodininkų bendrijos teritorijai. Tačiau vertina, kad ši aplinkybė nėra kliūtis atkurti jiems nuosavybės teises į Ginčo teritoriją.
41. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus visa sodininkų bendrijai skirta teritorija yra priskirtina valstybės išperkamai žemei ir pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 4 punktą negrąžintina (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-572/2004). Byloje nustatyta, kad pareiškėjai siekia atkurti nuosavybės teises į SB „Būtingė“ priskirtą teritoriją, todėl Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu Ginčo teritorija negali būti grąžinama.
42. Kita vertus, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos negali būti vertinamos kaip visais atvejais nenumatančios galimybės nuosavybės teisių atkūrimo procese spręsti, ar žemei, formaliai priskirtai sodininkų bendrijos teritorijai, yra visuomeninis poreikis ar tokio poreikio nėra. Nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu kilus ginčui dėl atsisakymo grąžinti žemę natūra turėtoje vietoje, kai toks atsisakymas yra motyvuojamas tuo, kad žemė yra užimta sodininkų bendrijų sodų, turi būti vertinamos faktinės aplinkybės, reikšmingos nustatant, ar konkrečiu atveju realiai yra visuomenės ar jos dalies (šiuo atveju – sodininkų bendrijos narių, sodininkų ar kitų asmenų, įsigijusių bendrijos teritorijoje sodo sklypus) poreikis tokiai žemei. Tokiais atvejais paprastai turėtų būti nustatoma, ar sodų bendrijos teritorijai priskirta žemė, kuri nėra užimta sodininkų ir kitų asmenų įsigytų sodo sklypų, iš tikrųjų yra reikalinga bendriems sodininkų bendrijos poreikiams tenkinti (pvz., žemė reikalinga joje esančiam gręžiniui ar kitiems bendro naudojimo objektams eksploatuoti ir pan.) ir ar tokie poreikiai objektyviai galėtų būti patenkinti grąžinus žemę natūra asmenims, pagal įstatymą turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2924/2012).
43. Vadovaujantis aptartais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, pirmosios instancijos teismas atliko vertinimą, ar Ginčo teritorija yra reikalinga SB „Būtingė“ poreikiams tenkinti bei nustatė, kad toks poreikis egzistuoja, tačiau pareiškėjai apeliaciniame skunde su teismo motyvais ir išvadomis aptariamu aspektu nesutinka. Nurodo, kad nėra objektyvių duomenų apie Ginčo teritorijos faktinį naudojimą SB „Būtingė“ reikmėms arba tokio poreikio būtinumą, o SB „Būtingė“ valdybos narių 2020 m. sausio 8 d. prašymas Palangos miesto savivaldybės merui nėra pakankamas pagrindas konstatuoti faktą, jog bendrija faktiškai naudoja Ginčo teritoriją.
44. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, vadovaudamasis surinktų įrodymų visuma. SB „Būtingė“ valdybos narių 2020 m. sausio 8 d. prašymas Palangos miesto savivaldybės merui dėl ginčo teritorijos palikimo sodininkų bendrijos narių reikmėms argumentuojamas tuo, kad nuo 1998 metų sodininkų bendrija sklypą prižiūri, rengia susirinkimus, yra įrengta vaikams krepšinio aikštelė, taip pat daug metų moka mokesčius už šią bendro naudojimo žemę. Nėra pagrindo abejoti šio prašymo pagrįstumu. Į bylą taip pat buvo pateiktos ir pirmosios instancijos teismo įvertintos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad sklype yra krepšinio stovas, teritorija yra prižiūrėta. Byloje taip pat nėra duomenų, paneigiančių prašyme nurodytą aplinkybę, kad šioje teritorijoje vyksta sodininkų bendrijos susirinkimai. Tai pat pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų nepaneigia apeliacinio skundo argumentas, jog byloje nėra duomenų apie SB „Būtingė“ mokamus mokesčius. Atkreiptinas dėmesys, kad viešai internetinėje erdvėje prieinamais duomenimis SB „Būtingė“ yra mokesčių mokėtojas ir mokesčius moka.
45. Pareiškėjai apeliaciniame skunde iš esmės neginčija, kad pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 19 punktą parengtam žemės sklypo planui turi pritarti sodininkų bendrijos pirmininkas. Toks pritarimas nagrinėjamu atveju nebuvo gautas. Iš apeliacinio skundo argumentų šiuo aspektu matyti, kad pareiškėjai tokį pirmininko nepritarimą vertina kaip siekį trukdyti nuosavybės teisių atkūrimo procesui. Tokia pareiškėjų pozicija yra subjektyvaus pobūdžio bei jų aptariama išlyga dėl žemės sklypų ribų suderinimo be bendrijos pirmininko pritarimo neatitinka minėtame taisyklių punkte nustatyto reglamentavimo. Be to, pareiškėjai kelia klausimą dėl žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto turinio trūkumų, tačiau šio akto teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos dalykas.
46. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
47. Kadangi apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas priimamas ne pareiškėjų naudai, pareiškėjai neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjų V. D. ir A. A. D. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Gintaras Kryževičius
Ramutė Ruškytė