Legislator Case Law & Legislation
e7ddf137-decf-4468-adcc-c570aab01fdb AI generated

e7ddf137-decf-4468-adcc-c570aab01fdb · Å iaulių apygardos teismas

Case Number e7ddf137-decf-4468-adcc-c570aab01fdb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimo bei atsakovo V. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-81-1028/2017 pagal ieÅ¡kovo A. K. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams V. Ž. ir akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas A. K. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovų V.

Legislator headnote

AI generated

e7ddf137-decf-4468-adcc-c570aab01fdb · Å iaulių apygardos teismas: Ž. kaltės kilusiÄ didelę žalÄ : 6739,35 Eur turtinę ir 3500,00 Eur neturtinę, kai iÅ¡ paties V. Ž. ieÅ¡kovui priteista tik 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Teismas nurodė, jog bylinėjimosi iÅ¡laidos, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, solidariai nepriteistinos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas A. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovo patikslintas ieÅ¡kinys iÅ¡ dalies atmestas, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti iÅ¡ atsakovų V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas P                                                                                               Civilinė byla Nr. 2A-824-856/2017                                                                                   Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00209-2014-4                          Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.14; 3.3.1.18.1. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 21 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A.

K. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimo bei atsakovo V. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-81-1028/2017 pagal ieÅ¡kovo A. K. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams V. Ž. ir akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas A. K. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovų V.

Ž. ir akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“ solidariai 8985,80 Eur dydžio turtinę žalÄ , 40000,00 Eur dydžio neturtinę žalÄ , 5 procentų dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas (33–39 b. l.). IeÅ¡kovas nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 7 d., apie 17 val. 35 min., Å iauliuose, Serbentų g., ties pastatu Nr. 100, įvyko eismo įvykis, kurio metu susidÅ«rė atsakovo V.

Ž. vairuojamas automobilis Mercedes Benz Sprinter 413CDI, valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir ieÅ¡kovo vairuojamas motociklas Honda CBR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Po transporto priemonių susidÅ«rimo motociklas tapo nevaldomas ir, nuvažiavęs nuo kelio, kliudė Å¡aligatviu ėjusį pėsčiÄ jį A. P.. Eismo įvykio metu sugadinta ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė - motociklas Honda CBR bei jo asmeniniai daiktai. Eismo įvykio metu ieÅ¡kovui padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas - trauminis blužnies plyÅ¡imas, sukėlęs kraujo iÅ¡siliejimÄ Ä¯ pilvo ertmę.

Dėl sugadinto ieÅ¡kovo turto ir patirto sveikatos sutrikdymo ieÅ¡kovas patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ , kuriÄ privalo atlyginti eismo įvykį sukėlęs asmuo V. Ž. bei jo civilinę atsakomybę apdraudusi AB „Lietuvos draudimas“. Atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovas V. Ž. prašė ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, priteisti iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kovui turtinę žalÄ bei 3219,87 Eur neturtinę žalÄ , nurodė, kad dėl eismo įvykio yra kaltas ne tik atsakovas, bet ir motociklo vairuotojas A.

K., kuris Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. nuosprendžiu baudžiamoje byloje Nr. 1-76-885/2016 pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 30 MGL (1129,80 Eur) bauda, įpareigojant jÄ sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Nukentėjusiojo A. P. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies ir jam priteista 1500 Eur neturtinė žala bei 12,74 Eur turtinė žala iÅ¡ draudimo bendrovės ASS „Balta“.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnis numato, kad nepaisant, kiek yra nukentėjusių asmenų, draudimo suma yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui, tarp jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Baudžiamojoje byloje atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ sutiko atlyginti A. K. turtinę žalÄ . Spendžiant neturtinės žalos dydžio klausimÄ , atsižvelgtina į tai, kad A. K. važiavo ne mažesniu kaip 79 km/h greičiu, virÅ¡ijo didžiausiÄ leistinÄ greitį, savalaikiai nestabdė motociklo, kas techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo eismo įvykio kilimÄ .

IeÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti neturtinė žala ženkliai virÅ¡ija teismų praktikoje taikytinÄ neturtinės žalos dydžio vidurkį už sunkų sveikatos sutrikdymÄ (67–71 b. l.). Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies atsiliepime nurodytų sumų ribose, nurodė, kad ankstesnėse bylose buvo nustatytas prejudicinis faktas, kad ieÅ¡kovas A. K. iki susidÅ«rimo su automobiliu Mercedes Benz Sprinter ženkliai virÅ¡ijo toje vietoje leistinÄ greitį, todėl dėl ieÅ¡kovui atsiradusios žalos dalinai kaltas jis pats.

Atsižvelgiant į tai, ieškovui priteistinas žalos atlyginimas turėtų būti ne didesnis kaip 50 procentų nuo jo patirtos žalos. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnį, ieškovas neturi teisinio pagrindo reikalauti iš AB „Lietuvos draudimas“ didesnių sumų nei 5000 Eur. Teisingas ir pagrįstas 5000 Eur draudimo sumos paskirstymas, atsižvelgiant į mišrios kaltės dalį, galėtų būti toks:

A. K. – 3000 Eur, A. P. – 2000 Eur (74–77 b. l.). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apylinkės teismas 2017 m. birželio 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 6739,35 Eur dydžio turtinę žalÄ ir 3500,00 Eur dydžio neturtinę žalÄ , iÅ¡ atsakovo V. Ž. priteisė 3000,00 Eur neturtinę žalÄ ieÅ¡kovui A. K., kitoje dalyje patikslintÄ ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė atsakovui V. Ž. 200 Eur iÅ¡laidų advokatui iÅ¡ ieÅ¡kovo A.

K. (106–116 b. l.). Teismas nurodė, kad Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-75-771/2016 V. Ž. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ . Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiųjų A. K. ir A. P. pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai tenkinti iÅ¡ dalies. Å iaulių apygardos teismas 2016 m. birželio 2 d. dėl dalies priėmė naujÄ nuosprendį (baudžiamoji byla Nr. 1A-141-309/2016).

Nuosprendžiu buvo nuspręsta nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams A. K. ir A. P. pripažinti teisę į civilinių ieÅ¡kinių patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinių dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju kaltais dėl eismo įvykio buvo pripažinti tiek ieÅ¡kovas A. K., tiek atsakovas V. Ž.. Baudžiamosiose bylose nustatyta, kad V. Ž. nepraleido ieÅ¡kovo, važiavusio motociklu, o ieÅ¡kovas virÅ¡ijo leistinÄ greitį. Dėl Å¡ios priežasties abu asmenys buvo nuteisti.

Teismo vertinimu, bÅ«tent atsakovo V. Ž. kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo svarbiausia sÄ lyga įvykti eismo įvykiui, ieÅ¡kovo padarytas pažeidimas tikėtinai lėmė sunkesnes pasekmes pačiam ieÅ¡kovui, nukentėjusiam pėsčiajam bei jų turtui. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo kaltė dėl eismo įvykio sudaro 25 procentus. Teismas konstatavo, kad turtinė žala yra pagrįsta raÅ¡ytiniais įrodymais, ieÅ¡kovo veiksmai taip pat lėmė eismo įvykio kilimÄ , dėl eismo įvykio metu patirtos žalos kaltas ir ieÅ¡kovas, ieÅ¡kovas, virÅ¡ydamas greitį, prisiėmė su tuo susijusiÄ rizikÄ , patirtÄ Å¾alÄ lėmė didelis ieÅ¡kovo neatsargumas, todėl sprendė, jog ieÅ¡kovui atlygintina 75 procentai jo patirtos turtinės žalos, t. y. 6739,35 Eur.

Teismas nurodė, kad dėl eismo įvykio ieÅ¡kovas patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ , ieÅ¡kovui padaryta neturtinė žala tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su atsakovo V. Ž. kaltais veiksmais, todėl turi bÅ«ti atlyginta. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas V. Ž. žalÄ padarė dėl neatsargumo, jo gaunamos pajamos nėra didelės, galimybė gauti didesnes pajamas yra labai ribota, ieÅ¡kovui padaryta pakankamai didelė turtinė žala, tačiau jÄ atlyginti įpareigotinas atsakovas AB „Lietuvos draudimas“, pasekmės ieÅ¡kovui dėl sveikatos sutrikdymo nėra sunkios, kita vertus, ieÅ¡kovas prarado organÄ , kas savaime laikytina svarbia priežastimi didesnei neturtinei žalai nustatyti, teismas vertino, kad ieÅ¡kovui buvo padaryta 6500,00 Eur neturtinė žala.

Teismo vertinimu, palÅ«kanos nėra nusikaltimu padarytos turtinės žalos dalis, todėl jų priteisimas nagrinėjamu atveju negalimas, dėl ko reikalavimo priteisti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas netenkino. Å iaulių apylinkės teismas 2017 m. liepos 4 d. papildomu sprendimu priteisė iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 300,00 Eur advokato iÅ¡laidų ieÅ¡kovui A. K., iÅ¡ atsakovo V. Ž. - 821,88 Eur advokato iÅ¡laidų ieÅ¡kovui A. K.. Teismas nurodė, kad atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ į procesÄ Ä¯trauktas sutartiniais, o ne deliktiniais pagrindais, bÅ«tų neteisinga bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ tarp atsakovų skirstyti proporcingai iÅ¡ kiekvieno jų priteistai ieÅ¡kovui sumai - atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ tenka pareiga atlyginti dėl atsakovo V.

Ž. kaltės kilusiÄ didelę žalÄ : 6739,35 Eur turtinę ir 3500,00 Eur neturtinę, kai iÅ¡ paties V. Ž. ieÅ¡kovui priteista tik 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Teismas nurodė, jog bylinėjimosi iÅ¡laidos, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, solidariai nepriteistinos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas A. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovo patikslintas ieÅ¡kinys iÅ¡ dalies atmestas, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti iÅ¡ atsakovų V.

Ž. ir AB „Lietuvos draudimas“ 2246,45 Eur turtinę žalÄ bei 33500 Eur neturtinę žalÄ , panaikinti sprendimo dalį, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo V. Ž. naudai priteistos 200 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidos ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atsakovo praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmesti, priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme (138–144 b. l.). Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

Sprendime pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo kaltė dėl eismo įvykio sudaro 25 procentus, o atsakovo – 75 procentus, todėl sprendimu patenkino 75 procentus ieÅ¡kovo pareikÅ¡to reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo ir iÅ¡ reikalautų 8985,80 Eur priteisė 6739,35 Eur turtinės žalos atlyginimo. IeÅ¡kovas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, nes jis negali bÅ«ti laikomas kaltu dėl eismo įvykio kilimo, todėl negalima Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 straipsnio pagrindu mažinti atsakovo atsakomybę ir sumažinti atlyginamÄ nusikalstama veika padarytos žalos dydį. 12.2.

IÅ¡ sprendimo turinio galima spręsti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino dviejų atskirų prie Å¡ios civilinės bylos prijungtų baudžiamųjų bylų turinio ir tinkamai neatskyrė kilusių eismo įvykių, jų kilimo priežasčių ir dėl kiekvieno eismo įvykio kaltų asmenų. 12.3. BaudžiamÄ jÄ bylÄ kasacine tvarka nagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs abiejų nagrinėtų baudžiamųjų bylų aplinkybes, savo galutine neskundžiama nutartimi konstatavo, kad A.

K. padarytas KET pažeidimas buvo tik nesunkaus sveikatos sutrikdymo pėsčiajam A. P., o ne sunkaus sveikatos sutrikdymo pačiam ieÅ¡kovui, atsiradimo sÄ lyga. Dėl nurodytos priežasties darytina iÅ¡vada, kad bÅ«tent atsakovas yra visa apimtimi kaltas dėl ieÅ¡kovui padarytos turtinės žalos, todėl ieÅ¡kovo naudai turėjo bÅ«ti priteista visa jo patirta turtinė žala. 12.4. Å ios bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad ieÅ¡kovo patirtų sužalojimų padariniai yra itin dideli, negrįžtami - ieÅ¡kovas neteko vieno iÅ¡ vidaus organų - blužnies, jo sveikata ir gyvenimo bÅ«das dėl patirto sveikatos sutrikdymo pasikeitė negrįžtamai.

Pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių tinkamai neįvertino, dėl ko padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovui padarytos neturtinės žalos dydis yra tik 6500,00 Eur. 12.5. IeÅ¡kovas nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo V. Ž. naudai priteista 200,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Susipažinus su skundžiamos sprendimo dalies motyvais, ieÅ¡kovui apskritai nėra suprantama, kokiu pagrindu atsakovo atžvilgiu bylinėjimosi iÅ¡laidos buvo priteistos.

PrieÅ¡ingai, sprendime nurodyti argumentai sudaro pagrindÄ atsakovo praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atmesti. Atsakovas V. Ž. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. papildomÄ sprendimÄ , ieÅ¡kovo 2017-06-30 pareiÅ¡kimo dėl papildomo sprendimo priėmimo netenkinti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui V. Ž. turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (147–149 b. l.). Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 13.1. Galutiniu sprendimu teismas iÅ¡sprendė ieÅ¡kovo A.

K. praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir savo priimtÄ sprendimÄ motyvavo. Pirmosios instancijos teismas pakartotinai nebegalėjo spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas neturėjo teisės keisti savo priimto sprendimo turinio. CPK 276 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, paskelbus byloje sprendimÄ , teismas, priėmęs sprendimÄ , neturi teisės jį panaikinti ar pakeisti. 13.2. IeÅ¡kovas A. K. nepateikė teismui įrodymų, kad Å¡ioje civilinėje byloje bÅ«tų patyręs bylinėjimosi iÅ¡laidų.

IeÅ¡kovas prie 2017-06-30 pareiÅ¡kimo dėl papildomo sprendimo pridėjo su kita byla susijusius mokėjimo dokumentus. Trys PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros (2015-09-30, 2015-11-30 ir 2016- 03-24) bei sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as nukopijuoti iÅ¡ baudžiamosios bylos Nr. 1-75-771/2016. Taigi, pirmosios instancijos teismas papildomu sprendimu sprendė kitoje baudžiamojoje byloje patirtas A. K. bylinėjimosi iÅ¡laidas. 13.3. Å iaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-141-309/2016 yra įsiteisėjęs, priteistos 2000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos ieÅ¡kovui yra atlygintos.

Minėtas nuosprendis turi res judicata galiÄ , jis turi bÅ«ti vykdomas, todėl juo nustatytų faktų Å¡alys negali ginčyti kitose bylose, todėl papildomas sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo A. K. apeliacinį skundÄ atsakovas V. Ž. praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad dėl 2014-08-07 eismo įvykio kaltas yra ne tik atsakovas, bet ir motociklo vairuotojas A. K.. AB „Lietuvos draudimas“ prisiėmė atsakomybę pagal draudimo sutartį atlyginti A.

K. patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nustatytose ribose. Taigi, apelianto reikalavimas solidariai priteisti turtinę žalÄ iÅ¡ atsakovo V. Ž. bei AB „Lietuvos draudimas“, yra ne tik kad nepagrįstas, bet ir neteisėtas. IeÅ¡kovo praÅ¡oma papildomai priteisti neturtinė žala yra neadekvati autoįvykio pasekmėms, neprotingai didelė bei paskaičiuota neatsižvelgus į paties ieÅ¡kovo kaltę.

IeÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti neturtinė žala ženkliai virÅ¡ija teismų praktikoje taikytinÄ neturtinės žalos dydžio vidurkį už sunkų sveikatos sutrikdymÄ (153–156 b. l.). Atsiliepimu į ieÅ¡kovo A. K. apeliacinį skundÄ atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinio skundo netenkinti, palikti galioti Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimÄ . Nurodė, kad ankstesniuose baudžiamuosiuose procesuose buvo nustatytas prejudicinis faktas, kad ieÅ¡kovas A.

K. iki susidÅ«rimo su automobiliu Mercedes Benz Sprinter ženkliai virÅ¡ijo toje vietoje leistinÄ greitį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad dėl ieÅ¡kovui A. K. atsiradusios žalos dalinai kaltas jis pats. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5000000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui.

Taigi, ieÅ¡kovas neturi jokio teisinio pagrindo iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ reikalauti jokių sumų, didesnių nei 5000,00 Eur. IeÅ¡kovo praÅ¡omas 40 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka teismų praktikos bylose dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo (159–161 b. l.). Atsiliepimu į atsakovo V. Ž. apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas A. K. praÅ¡o atsakovo V. Ž. apeliacinį skundÄ atmesti, Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. papildomÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad iÅ¡ Å iaulių apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-81-1028/2017 akivaizdžiai matyti, jog teismas ieÅ¡kovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimo iÅ¡ esmės nesprendė. Pirmosios instancijos teismo sprendimo tekste tik formaliai nurodyta, jog ieÅ¡kovas tariamai nepateikė bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų, kai tokie dokumentai į bylÄ buvo pateikti. IeÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su civilinio ieÅ¡kinio nagrinėjimu, atlyginimo klausimas nebuvo sprendžiamas, todėl toks klausimas turėjo bÅ«ti ir pagrįstai buvo iÅ¡spręstas Å¡ioje civilinėje byloje, kurioje buvo iÅ¡nagrinėtas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Baudžiamojoje byloje teismai sprendė dėl ieškovo proceso išlaidų, patirtų baudžiamojoje byloje, atlyginimo, tuo tarpu dėl likusios ieškovo išlaidų dalies, siejamos su civilinio ieškinio (civilinės bylos) nagrinėjimu savo priimtuose procesiniuose sprendimuose, nepasisakė, šio klausimo neišsprendė. Tai reiškia, kad ieškovo pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nebuvo pakartotinis, buvo pareikštas ir patenkintas pagrįstai bei teisėtai (164 –166 b. l.).

Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,teisiniai argumentai ir išvados Apelianto A. K. apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimo atmetamas, apelianto V. Ž. apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. papildomo sprendimo tenkinamas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo kaltė dėl eismo įvykio sudaro 25 procentus, o atsakovo - 75 procentus, todėl sprendimu patenkino 75 procentus ieÅ¡kovo pareikÅ¡to reikalavimo dėl žalos atlyginimo, nors ieÅ¡kovas negali bÅ«ti laikomas kaltu dėl eismo įvykio kilimo, todėl negalima mažinti atsakovo atsakomybę ir sumažinti nusikalstama veika padarytos žalos dydį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 straipsnio pagrindu.

Neturtinės žalos dydis, iÅ¡reikÅ¡tas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalÄ , yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-394/2006; kt.).

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiÅ¡kia neturtinio pobÅ«džio praradimais, kurie negali bÅ«ti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ir lemiančiais pareigÄ Ä¯vertinti konkrečios situacijos aplinkybes.

Pažymėtina, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai lemia bÅ«tinybę ne tik atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo principo, t. y. kad analogiÅ¡kos bylos bÅ«tų sprendžiamos panaÅ¡iai, taip pat proporcingumo principo. Dėl Å¡ios priežasties, nustatydami neturtinės žalos dydį, teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais bei taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, taip įgyvendindami teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2013).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens kaltė kvalifikuotina kaip vienas iš tokios žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį. Ji turi būti vertinama drauge su visais kriterijais ir tik tada nustatomas kompensuotinos neturtinės žalos dydis, kaip visų reikšmingų kriterijų šiai žalai įvertinti sintezės rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011; 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).

Taigi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į Å¡iuos reikÅ¡mingus kriterijus: sveikatos sužalojimo laipsnį; sužalojimo pobÅ«dį; sveikatos sužalojimo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, turtinius ir neturtinius); sužalojimo bÅ«dÄ ; žalos padariusio asmens kaltę; kitas reikÅ¡mingas aplinkybes; sÄ Å¾iningumÄ , teisingumÄ ir protingumÄ . Nagrinėjamu atveju kompensuotinos neturtinės žalos dydžio klausimui spręsti taip pat yra reikÅ¡minga ir paties nukentėjusiojo kaltė dėl žalos atsiradimo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. Ž. 2014 metų rugpjūčio 7 d., apie 17 val. 35 min., Å iauliuose, Serbentų gatvėje, ties Serbentų g. 100 pastatu, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį MERCEDES BENZ (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106 ir 109 punktų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija) reikalavimus, t. y. važiuodamas Serbentų gatvės antrÄ ja eismo juosta link Pramonės gatvės, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, prieÅ¡ keisdamas važiavimo kryptį ir persirikiuodamas iÅ¡ antrosios eismo juostos į pirmÄ jÄ eismo juostÄ , neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nedavė kelio gretima eismo juosta, ta pačia kryptimi iÅ¡ paskos važiavusiam motociklui HONDA (duomenys neskelbtini) FA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A.

K., ir dėl to susidÅ«rė su motociklu, kuris dėl susidÅ«rimo užvažiavo ant Å¡aligatvio ir kliudė pėsčiÄ jį A. P.. Taigi, įvyko eismo įvykis, kurio pasėkoje A. K. dėl trauminio blužnies plyÅ¡imo, sukėlusio kraujo iÅ¡siliejimÄ Ä¯ pilvo ertmę, buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o A. P. dėl plėštinės žaizdos apatinio žandikaulio srityje deÅ¡inėje pusėje ir atviro apatinio žandikaulio deÅ¡inės pusės lūžio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Å iaulių skyriaus specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta A. K. sveikata, padarytas trauminis blužnies plyÅ¡imas, sukėlęs kraujo iÅ¡siliejimÄ Ä¯ pilvo ertmę (baudžiamoji byla Nr. 1-75-771/2016, I t., 110 b. l.). IeÅ¡kovas ilgÄ laikÄ buvo hospitalizuotas, gydomas stacionaruose, ieÅ¡kovui paskirta ilgalaikė reabilitacija, gydymas tęsiasi iki Å¡iol, dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo iÅ¡ esmės pasikeitė ieÅ¡kovo bendravimo ir saviraiÅ¡kos galimybės. Dėl patirto eismo įvykio ieÅ¡kovas nebegali užsiimti mėgstama veikla, apskritai turi baimės jausmÄ važiuoti motociklu ar kitokia transporto priemone, ieÅ¡kovÄ dažnai kankina nerimas ir nemiga prisimenant eismo įvykį ir jo aplinkybes.

Å ios aplinkybės rodo, kad apeliantas dėl eismo įvykio pasekmių neabejotinai patyrė fizinį skausmÄ , neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, buitinius nepatogumus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad V. Ž. neteisėti veiksmai, lėmę žalos atsiradimÄ , pasireiÅ¡kė neatsargia kaltės forma. Tačiau pažymėtina, kad jeigu žala atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio – tyčios ar didelio neatsargumo – bÅ«tų neteisinga visÄ atsakomybę taikyti tik žalÄ padariusiam asmeniui, nes protingo, rÅ«pestingo, apdairaus ir atidaus elgesio standartas taikomas visiems asmenims, taip pat ir nukentėjusiajam (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).

Dėl to, nustatant neturtinės žalos dydį, turi bÅ«ti atsižvelgta ir į nukentėjusio asmens, prisidėjusio prie žalos atsiradimo, elgesį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis). Ji turi bÅ«ti vertinama drauge su visais kriterijais ir tik tada nustatomas kompensuotinos neturtinės žalos dydis. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas reikÅ¡minga aplinkybe laikė tai, kad apeliantas susidÅ«rimo su automobiliu metu važiavo ne mažesniu nei 79 km/h greičiu, kai leistinas greitis įvykio vietoje buvo ne daugiau kaip 50 km/h, taigi, vairavo motociklÄ virÅ¡ydamas leistinÄ greitį mieste.

Pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-76-885/2016 konstatavo, kad A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133 ir 135 punktų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija) reikalavimus ir tai neabejotinai turėjo įtakos žalos atsiradimui. Tai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog apelianto elgesys eismo įvykio metu pripažintinas dideliu neatsargumu, padėjusiu sunkioms pasekmėms kilti - gerokai virÅ¡ytas leistinas greitis mieste neabejotinai sumažino jo galimybes iÅ¡vengti eismo įvykio (laiku sustoti, apvažiuoti kliÅ«tį ir pan.) ir turėjo itin reikÅ¡mingos įtakos (visuotinai žinoma, kad dideliu greičiu važiuojančios transporto priemonės susidÅ«rimo pasekmės paprastai bÅ«na sunkesnės) jo patirtų sužalojimų sunkumui, juolab, kad atsakingo už žalÄ asmens vairuojamo automobilio (MERCEDES BENZ (duomenys neskelbtini) CDI) greitis buvo nedidelis (iki 50 km/h).

Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2015-07-31 Ekspertizės akto Nr. 11-525(14) iÅ¡vadose konstatuota, kad atliktas tyrimas duoda pagrindÄ teigti, kad motociklo „Honda“ vairuotojo A. K. veiksmai – Serbentų gatvės ruože, kuriame leistinas maksimalus važiavimo greitis 50 km/h, važiavo ne mažesniu kaip 79 km/h greičiu, susidariusioje kelio eismo situacijoje, kada priekyje važiavusio automobilio MERCEDES BENZ (duomenys neskelbtini) CDI vairuotojas pradėjo rikiuotis, savalaikiai nestabdė motociklo, slystamai kontaktavo su automobiliu, o po Å¡io kontakto užvažiavęs ant deÅ¡inio Å¡aligatvio kliudė pėsčiÄ jį – techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ .

Minėtame ekspertizės akte taip pat konstatuota, kad automobilio MERCEDES BENZ (duomenys neskelbtini) CDI vairuotojo V. Ž. veiksmai – rikiuodamasis į pirmÄ eismo juostÄ (keisdamas judėjimo kryptį), kada tai daryti buvo nesaugu, nedavė kelio iÅ¡ paskos didesniu greičiu prie jo artėjančiam motociklui „Honda“ ir su juo susidÅ«rė – techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ (baudžiamoji byla Nr. 1-75-771/2016, I t., 134–138 b. l.). AnalogiÅ¡kos aplinkybės ir iÅ¡vados padarytos ir 2014-11-26 Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto IÅ¡vadoje Nr. 11Å -211(14.).

Taigi, minėtu ekspertizės aktu konstatuota, kad tiek atsakovo V. Ž., tiek ir ieÅ¡kovo A. K. veiksmai techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ . IeÅ¡kovas A. K. Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 30 MGL (1129,80 Eur) bauda, įpareigojant jÄ sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi paties ieÅ¡kovo padarytų pažeidimų pobÅ«dį ir jų įtakÄ Å¡io įvykio pasekmėms kilti, sprendžia, kad paties apelianto didelis neatsargumas važiuojant mieste didesniu nei leistinu greičiu, iÅ¡ dalies sÄ lygojo apelianto sveikatos sužalojimo mastÄ .

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo dalinę ieÅ¡kovo kaltę dėl eismo įvykio kilimo, įvertino baudžiamosiose bylose surinktus įrodymus, ekspertų iÅ¡vadas, todėl teisėtai ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo tenkino iÅ¡ dalies. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais nustatant ieÅ¡kovo kaltės laipsnį. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovui padarytos neturtinės žalos dydis yra tik 6500,00 Eur, nes ieÅ¡kovas neteko vieno iÅ¡ vidaus organų - blužnies, jo sveikata ir gyvenimo bÅ«das dėl patirto sveikatos sutrikdymo pasikeitė negrįžtamai.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovui įvykio metu padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas – trauminis blužnies plyÅ¡imas, sukėlęs kraujo iÅ¡siliejimÄ Ä¯ pilvo ertmę. Dėl sveikatos sutrikdymo ieÅ¡kovas ilgÄ laikÄ gydėsi stacionaruose tiek Å iauliuose, tiek Daugpilyje, Latvijoje, jam paskirta ilgalaikė reabilitacija. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas teigia, kad sveikatos sutrikdymo pasekmės yra itin sunkios ir jos iÅ¡liks visÄ likusį gyvenimÄ â€“ dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo iÅ¡ esmės pasikeitė ieÅ¡kovo bendravimo ir saviraiÅ¡kos galimybės. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieÅ¡kovui padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į sveikatos sužalojimo laipsnį, patirtos traumos pobÅ«dį, į atsakovo turtinę padėtį, į ieÅ¡kovo sveikatos sutrikdymo pasekmes, konstatavus, jog jos nėra sunkios (nenustatytas neįgalumas, dirba tÄ patį darbÄ , kito asmens pagalba nereikalinga), į atsakovo V.

Ž. kaltės formÄ (neatsargumas), į paties nukentėjusio asmens kaltę, taip pat į gausiÄ teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos dydžio (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204/2013, 2K-220/2013, 2K-431/2013, 2K-91/2014, 2K-388/2014, 2K-438/2014, 2K-445/2014, 2K-143/2015, 2K-177/2015 ir kt.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors eismo įvykio metu buvo padaryta žala ieÅ¡kovo sveikatai, t. y. vienai labiausiai saugotinų asmens vertybių, tačiau nustačius, kad ieÅ¡kovas dirba tÄ patį darbÄ , gauna netgi didesnį atlyginimÄ , neįgalumas nenustatytas, taip pat kitas nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovui priteistas 6500 Eur neturtinės žalos atlyginimas atitinka neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei suformuotÄ teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose (CPK 185 straipsnis).

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atsakovui V. Ž. iÅ¡ ieÅ¡kovo A. K. buvo priteistos 200 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidos, nurodydamas, jog bylinėjimosi iÅ¡laidos atsakovui iÅ¡vis neturėjo bÅ«ti priteistos. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas, ieškovo A. K. ieškinį tenkindamas iš dalies, proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai atsakovui iš ieškovo priteisė dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų – 200 Eur. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, šalių procesinį elgesį, atsižvelgęs į tai, kad ieškovo prašoma priteisti neturtinė žala buvo sumažinta, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, numatančia teismo teisę nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, pagrįstai sprendė, jog tikslinga atlyginti atsakovui tik dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų – 200 Eur.

DeklaratyvÅ«s apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teismo sprendimÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų dalyje. Apeliantas V. Ž. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. papildomÄ sprendimÄ , nurodydamas, jog galutiniu sprendimu pirmosios instancijos teismas iÅ¡sprendė ieÅ¡kovo A. K. praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, todėl pakartotinai nebegalėjo spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimo. Teisėjų kolegija su Å¡iais apelianto V.

Ž. apeliacinio skundo argumentais iÅ¡ esmės sutinka. IeÅ¡kovo atstovas advokatas A. V., praÅ¡ydamas pirmosios instancijos teismo priimti papildomÄ sprendimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, pateikė teismui trijų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų kopijas: 2015 m. rugsėjo 30 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) Nr. 1500654 – 1822,31 Eur sumai, 2015 m. lapkričio 30 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) Nr.1500820 – 1121,42 Eur sumai ir 2016 m. kovo 24 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) Nr.1600162 – 2102,68 Eur sumai, praÅ¡ydamas priteisti 1602,68 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas (125–127 b. l.).

PraÅ¡yme ieÅ¡kovo atstovas nurodė, kad 1602,68 Eur iÅ¡laidos buvo sumokėtos už patikslinto ieÅ¡kinio parengimÄ , pasirengimÄ bylos nagrinėjimui, bylos dokumentų teisinę analizę bei už atstovavimÄ teismo posėdžiuose Å¡ioje civilinėje byloje. IÅ¡ byloje pateikto Å iaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-141-309/2016 matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliantų A. K. bei V. Ž. apeliacinius skundus, iÅ¡sprendė ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ (9–21 b. l.).

Teismas motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje nurodė, kad nukentėjusiojo A. K. atstovas advokatas A. V. prašė priteisti iÅ¡ V. Ž. jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, pateikdamas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras (duomenys neskelbtini) Nr. 1500654 ir (duomenys neskelbtini) Nr. 1500820. Teismo nuosprendyje taip pat nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismui pateikti PVM sÄ skaita faktÅ«ra Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 1600162 ir mokėjimo nurodymas liudija, kad nukentėjusysis A. K. už jam vėliau suteiktas kitas teisines paslaugas, t. y. pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisinę analizę, apeliacinio skundo parengimÄ ir atstovavimÄ Å iaulių apygardos teisme advokatų profesinei bendrijai sumokėjo 2 102,68 Eur.

IÅ¡ nurodytų aplinkybių matyti, kad tas pačias PVM sÄ skaitas faktÅ«ras (2015 m. rugsėjo 30 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) Nr. 1500654 – 1822,31 Eur sumai, 2015 m. lapkričio 30 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) Nr.1500820 – 1121,42 Eur sumai ir 2016 m. kovo 24 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) Nr. 1600162 – 2102,68 Eur sumai) ieÅ¡kovo atstovas pateikė ir Å¡ioje civilinėje byloje, praÅ¡ydamas priteisti tik dalį PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose nurodytų iÅ¡laidų – 1602,68 Eur.

Å iaulių apygardos teismas 2016 m. birželio 2 d. nuosprendžiu konstatavo, kad baudžiamoji byla nėra sudėtinga, nedidelės apimties, V. Ž. savo kaltę pripažino jau ikiteisminio tyrimo metu, byla buvo iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , atsižvelgęs į V. Ž. turtinę padėtį, sumažino pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam A. K. priteistÄ iÅ¡laidų sumÄ nuo 2943,73 Eur iki 1500 Eur. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias ieÅ¡kovo atstovas prašė priteisti papildomu sprendimu, klausimas yra iÅ¡spręstas įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais, Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos yra patirtos baudžiamojoje byloje, o ne Å¡ioje civilinėje byloje, todėl visiÅ¡kai sutiktina su atsakovo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pakartotinai nebegalėjo spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimo.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo papildomu sprendimu, todėl papildomas sprendimas naikintinas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sisteminis CPK 98 straipsnio 1 dalies ir CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiÅ¡kinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų neabejotinai turi bÅ«ti priimtas tais atvejais, kai praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, tačiau teismas Å¡io reikalavimo neiÅ¡sprendė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016).

Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas 2017 m. birželio 21 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje, nurodydamas, jog byloje nėra pateikta raÅ¡ytinių įrodymų apie patirtas ieÅ¡kovo atstovavimo iÅ¡laidas, iÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ ieÅ¡kovui, todėl nebuvo pagrindo teismui priimti papildomÄ sprendimÄ , o Å¡is klausimas galėjo bÅ«ti sprendžiamas tik teikiant dėl Å¡ios sprendimo dalies apeliacinį skundÄ . Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnis).

Apeliantas A. K. praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau, netenkinus A. K. apeliacinio skundo, bylinėjimosi iÅ¡laidos ieÅ¡kovui nepriteisiamos. Apeliaciniu skundu atsakovas V. Ž. praÅ¡o priteisti 120,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už apeliacinio skundo parengimÄ bei atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o priteisti 50,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ paruoÅ¡imÄ , viso 170 Eur, pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus.

Atsakovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas rekomendacijas, yra pagrįstos, adekvačios galimoms darbo ir laiko sÄ naudoms, todėl priteistinos iÅ¡ apelianto A. K. (CPK 93, 98 straipsniai). Vadovaudamasi aukščiau iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika, nepažeidė teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų ir tuo pagrindu priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ .

Ä®vertinusi aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantas A. K. Å¡ioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau iÅ¡dėstytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2017 m. liepos 4 d. papildomas sprendimas yra teisiÅ¡kai nepagrįstas, todėl naikinamas, ir klausimas iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės – praÅ¡ymas dėl papildomo sprendimo priėmimo atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a:

                       Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .                        Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. papildomÄ sprendimÄ panaikinti, ieÅ¡kovo A. K. pareiÅ¡kimÄ dėl papildomo sprendimo priėmimo atmesti.                        Priteisti atsakovui V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo A.

K., asmens kodas 09-10-78-10216, 170 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                                    Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė                                                                                                                           Lina Muchtarovienė               Vilija Valantienė