e7db7e56-dfcd-4e11-95b9-366f367770cb · Marijampolės apylinkės teismas

? Teikimas Nr. T-122-610/2022 Teisminio proceso numeris: 1-01-1-03224-52017-4 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1. MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2022 m. kovo 5 d. Marijampolė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Nerijus Brinevičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam B.

M. patvirtinimo klausimÄ . Teismas n u s t a t ė: Komisijos 2022 m. vasario 3 d. nutarimu Nr.81/04-177 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nutarta nuteistajam B. M. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ . Komisija nutarimÄ priėmė atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis Marijampolės pataisos namuose už gerÄ elgesį 4 kartus skatintas, nei drausmine nei administracine tvarka nebaustas.

Atlikdamas bausmę Marijampolės profesinio rengimo centre įgijo plytelių klojėjo specialybę, dirba. Palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais. Komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis aktyviai dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programos, jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, vertino, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ra pateikė skundÄ , kurio praÅ¡o netvirtinti Komisijos nutarimo.

Prokurorė mano, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , yra nepakankama. Prokurorė įvertino nusikalstamos veikos už kuriÄ atliekama laisvės atėmimo bausmė, pavojingumÄ , įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, pažymėjo, kad akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo - bausmės atlikimo metu 3 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles. Visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistÄ jį bei rodo jo neigiamÄ požiÅ«rį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymÄ si, nepaisant to, kad nuobaudos nebegalioja.

Be to, pažymėta, kad nuteistasis atsisakė teikti bet kokiÄ informacijÄ pataisos įstaigos pareigÅ«nams, jį charakterizuojanti medžiaga parengta pagal anksčiau surinktus duomenis, tai rodo nuteistojo neatsakingumÄ bei lengvabÅ«diÅ¡kumÄ . Nuteistasis pateikė atsiliepimÄ , kuriuo praÅ¡o Komisijos nutarimÄ patvirtinti, nutarime nurodytais pagrindais. Komisijos nutarimas netvirtintinas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytÄ bausmės dalį.

Taigi pagal BVK įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ lygtinai gali bÅ«ti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant Å¡iÄ rizikÄ yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mÄ stymo pokyčius, kurie turi bÅ«ti akivaizdÅ«s ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog bÅ«tų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamÄ poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir sunkumÄ , nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryÅ¡ius, asmenybę apibÅ«dinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimÄ (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018).

Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , visapusiÅ¡kai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiÅ¡kia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo turi bÅ«ti nubaustas ir atlikti tokiÄ bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

B. M., nuteistas 2019 m. spalio 7 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį paskiriant 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, skirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su 2019 m. sausio 3 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2019 m. kovo 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, skirta bausme, paskiriant galutinę 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Neatlikta bausmės dalis (komisijos nutarimo priėmimo dienai t.y. 2022 m. vasario 3 d.) - 1 metai 1 mėnuo 15 dienų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pakankamÄ nuteistojo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos), kas iÅ¡ esmės sudaro formalų pagrindÄ svarstyti jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ . Tačiau, kaip jau minėta, vien Å¡ių formalių pagrindų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymui, nepakanka.

Pagrindinė ir bÅ«tina sÄ lyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri leistų manyti, jog nuteistasis iÅ¡ tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau bÅ«damas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. IÅ¡ asmens bylos matyti, kad be nuosprendžio, pagal kurį Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nuteistojo atžvilgiu buvo priimti dar 9 apkaltinamieji nuosprendžiai, tame tarpe 8 kartus ir už nusikaltimus žmogaus sveikatai bei tai, kad jam praeityje jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau iÅ¡vadų nuteistasis nepadarė bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė naujÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Å iuo metu nuteistasis atlieka bausmę už smurtinio nusikaltimo padarymÄ prieÅ¡ Å¡eimos narį, prieÅ¡ tÄ pačiÄ nukentėjusiÄ jÄ už kurios atžvilgiu naudotÄ smurtÄ nuteistasis jau buvo ne kartÄ teistas. Padaryti nusikaltimai, jų pobÅ«dis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai. Nors, įvertinus BVK 157 straipsnyje įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ , matyti, jog Å¡ios aplinkybės negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau teismo nuomone, jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

Tokios iÅ¡vados yra bÅ«tinos gerbiant vieÅ¡Ä jį interesÄ , jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų nubaustas ir atliktų tokiÄ bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, valstybės pasitikėjimo laužymas, kai nuteistajam buvo suteikta galimybė pasitaisyti, parodytas pasitikėjimas, sudarytos prielaidos gyventi laikantis įstatymų reikalavimų, bei naujų nusikalstamų veikų darymas, net ir realiai atlikus laisvės atėmimo bausmę, sudaro realų pagrindÄ manyti, jog bÅ«damas laisvėje ir vėl darys naujas nusikalstamas veikas.

Nors nuteistasis dalyvavo pataisos namuose vykdomose socialinės reabilitacijos programose, yra 4 kartus skatintas, nuo 2021-05-03 dirba, tačiau vien Å¡ių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindÄ lygtiniam paleidimui ir jis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis. Teismo nuomone, Å¡ie argumentai nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistojo elgesyje matyti akivaizdi pažanga, pažymint, kad gerai elgtis ar nepažeidinėti nustatytos tvarkos yra kiekvieno nuteistojo pareiga.

Asmuo, siekiantis probacijos, privalo elgtis pavyzdingai ir vengti situacijų, galinčių lemti nustatyto režimo pažeidimus, ypatingai atsižvelgus į tai, kad nuteistasis yra pažeidęs ir bausmės atlikimo tvarkÄ . Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje konstatuota, jog naudojant „OASys“ metodikÄ , nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama prie vidutinės rizikos grupės - 91 balas. Sutiktina, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ , nuteistojo atžvilgiu pažanga nuo paskutinio atlikto vertinimo (94 balų) Å¡iek tiek sumažėjo, tačiau vis tik iÅ¡liko artima aukÅ¡tai.

Pažymėtina ir tai, jog Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje ir teismo konstatuota, jog iÅ¡lieka svarbÅ«s ir reikÅ¡mingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, nustatyti net 11 kriminogeninių veiksnių didinančių nuteistojo B. M. pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ , iÅ¡ kurių pagrindiniai: ankstesni teistumai; lėšų tvarkymas ir pajamos (turi teismo priteistų ieÅ¡kinių); ryÅ¡iai (8 nusikaltimai už smurtÄ prieÅ¡ sugyventinę); gyvenimo stilius ir draugai (pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ , t.y. alkoholio vartojimas, fizinis smurtas); piktnaudžiavimas alkoholiu (nusikaltimai įvykdyti apsvaigus nuo alkoholio); emocinė gerovė (praeityje bandė žudytis); mÄ stymas ir elgesys (yra silpnos savitvardos, nesunkiai iÅ¡provokuojamas konfliktams, jų metu linkęs naudoti smurtÄ ); nuostatos (nuteistasis gynybiÅ¡kas, kaltę linkęs perkelti kitiems).

Å ie veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais iÅ¡dėstytas mintis, jo psichologinę bÅ«senÄ , siekius ir tikslus, todėl nėra pagrindo abejoti jų egzistavimu bei aktualumu sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Net ir socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyti 3 apsauginiai veiksniai, neatsveria nustatytų galimos rizikos veiksnių, ateityje vėl nusikalsti.

Teismo nuomone, tiek nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičius, tiek jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pokytis, atsižvelgiant į bausmės atlikimo trukmę, yra akivaizdus patvirtinimas, kad tiek Å¡iuo metu, tiek ir viso bausmės atlikimo metu, B. M. pakankamų pastangų mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ nededa, pažymint, kad pakartotinio smurtinio elgesio rizika iÅ¡lieka aukÅ¡ta. Å iame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iÅ¡ nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ dėl tolesnio, iÅ¡imtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio Å¡iam bÅ«nant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taÅ¡kų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi bÅ«ti analizuojama itin atidžiai.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas.

Probacija gali bÅ«ti taikoma tik iÅ¡skirtiniais, ypatingais atvejais, o nuteistÄ jį bei jo elgesio pažangÄ bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad Å¡velnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. BÅ«tent Å¡iems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lÅ«kesčiams kuo greičiau iÅ¡eiti į laisvę. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti iÅ¡vados, kad nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo elgesį, pažiÅ«ras, nuostatas visuomenės ir įstatymų atžvilgiu bei tai padarė tokiu mastu ir tiek stabiliai, kad toliau jį jau bÅ«tų galima taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės ir spręsti, kad atliktos pastarosios bausmės dalies pakaks teisingumui visiÅ¡kai įvykdyti ir kitiems kriminalinės bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, tikslams pasiekti.

Manytina, jog paleidus nuteistÄ jį iÅ¡ laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, todėl atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas n u t a r i a:

Atsisakyti patvirtinti 2022 m. vasario 3 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimÄ Nr. 81/04-177 taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistajam B. M.. Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mus. Teisėjas Nerijus Brinevičius