2022-10-26 Nr. AB-25985-3-61-3-02657-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-610-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02657-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 53.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. spalio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas D. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. birželio 16 d. raštą Nr. A51-86657/22(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl teritorijos greta žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Raštas) bei įpareigoti pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo prašymą, inicijuojant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (ŽPDRIS paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją atlyginti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2022 m. liepos 7 d. teisme gautas atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepimas į pareiškėjo skundą, kuriame nurodyta, kad skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Raštas yra informacinio pobūdžio atsakymas kuris pareiškėjui nesukuria teisinių padarinių, tad akivaizdu, kad panaikinus šį Raštą, jokie teisiniai tikslai nebūtų pasiekti, dėl to byla turėtų būti nutraukta kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 7 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė ir pareiškėjui išaiškino, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Teismo vertinimu, į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2022 m. birželio 16 d. raštas Nr. A51-86657/22(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl teritorijos greta žemės sklypo (duomenys neskelbtini)” laikytinas informacinio pobūdžio pranešimu. Šiuo Raštu nebuvo atsisakyta organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, o nurodyta, kad pageidaujamas pirkti laisvos valstybinės žemės plotas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2 punkte nurodytą įsiterpusio ploto sąvoką, taip pat nurodyta, kad šiuo metu negalima organizuoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir pateikta informacija, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. A30-2105/21 „Dėl žemės sklypų ties (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ yra suprojektuoti du sklypai perduotini piliečiams neatlygintinai nuosavybės teisėms į žemę atkurti. Taigi, kai sklypai bus įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, pareiškėjo nurodytas įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas galimai atitiks įsiterpusio ploto sąvoką, nurodytą Taisyklių 2 punkte. Teismas pažymėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus Raštas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Skundžiamame Rašte pareiškėjo atžvilgiu nėra jokių imperatyviai suformuluotų jam privalomų elgesio taisyklių, teisių ir pareigų, šiuo raštu pareiškėjo atžvilgiu nėra taikytos neigiamo poveikio priemonės ir jis yra tik informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl teisminis procesas pagal pareiškėjo suformuluotą skundo dalyką dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymo, kaip priimto administracinio sprendimo panaikinimo, yra negalimas.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnyje numatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Atsižvelgęs į tai, kad ginčo dalykas nesukels įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teismas nutraukė administracinę bylą, nes skundžiamas aktas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir nagrinėti administracinę bylą iš esmės.

Pareiškėjas nurodo, kad pirminiame skunde, yra dvi teisinės prielaidos inicijuoti įsiterpusios žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą: 1) įsiterpusio žemės sklypo šiaurinė kraštinė ribojasi su administracine sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos riba; 2) įsiterpusio žemės sklypo šiaurinė kraštinė ribojasi su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. A30-2105/21 „Dėl žemės sklypų ties (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ suprojektuotais žemės sklypais.

Pareiškėjo teigimu, Rašte Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodo, kad sodininkų bendrijos (toliau – ir SB) „(duomenys neskelbtini)“ administracinė riba nelaikytina tinkama gretimybe siekiant įsigyti įsiterpusį žemės sklypą. Pareiškėjas sutinka, kad egzistuoja dar viena Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir skunde įvardinta savarankiška gretimybė potencialiam įsiterpusiam žemės sklypui – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. A30-2105/21 suprojektuoti žemės sklypai. Savivaldybė nurodo, kad „kai sklypai bus įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, Jūsų nurodytas įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas galimai atitiks įsiterpusio ploto sąvoką, nurodytą Taisyklių 2 punkte“. Pareiškėjas pabrėžia, kad ši administracinė byla buvo iškelta ne dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neveikimo, o dėl to, kad skundžiamu Raštu buvo nurodyta, jog kita gretimybė – SB „(duomenys neskelbtini)“ administracinė riba nėra laikoma tinkama gretimybe pagal Taisyklių 2 punktą. Pirmosios instancijos teismas nei vienu žodžiu neužsimena apie šią aplinkybę, kuri akivaizdžiai pareiškėjui sukelia teisines pasekmes. Visų pirma, nėra jokių teisinių garantijų, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. birželio 11 d. įsakyme Nr. A30-2105/21 nurodyti žemės sklypai bus panaudoti taip, kaip nurodo savivaldybė. Antra, neginčydamas pirmosios instancijos teismo nutarties, pareiškėjas sutiktų, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ administracinė riba nėra tinkama gretimybė įsiterpusiam žemės sklypui.

Pareiškėjas papildomai pažymi, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyrius 2022 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 49SD-5095-(14.49.136E) „Dėl įsiterpusios valstybinės žemės greta žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad „Išnagrinėjus Nekilnojamojo turto registro (kadastro) duomenis nustatyta, kad sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) išorinė bendrijos riba yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre (kadastre). Todėl, darytina išvada, kad norimas formuoti kaip įsiterpęs žemės sklypas iki Nekilnojamojo turto registre (kadastre) įregistruotos sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ribos atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, nustatytą Nutarimo 2 punkte“. Nors šiuo bei centrinės NŽT atsakymais savivaldybė nesivadovauja (ne pati savivaldybė kreipėsi tarnybinės pagalbos, išaiškinimo), tačiau valstybinės žemės patikėtinio nuomonė yra priešinga savivaldybės pozicijai, kas tik dar kartą įrodo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje yra kilęs ginčas dėl galimai nepakankamai motyvuoto administracinio sprendimo nurodant, jog SB „(duomenys neskelbtini)“ administracinė riba laikytina netinkama gretimybė vertinant ar žemės sklypas atitinka įsiterpusiam žemės sklypui keliamus reikalavimus.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į pirmosios instancijos teismo konstatuotas Vilniaus miesto savivaldybės atsiliepime nurodytas prieštaringas faktines aplinkybes, kurios (abi kartu) negali būti teisingos. Nutartyje nurodoma, kad Raštas „laikytinas informacinio pobūdžio pranešimu. Šiuo raštu nebuvo atsisakyta organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, o nurodyta, kad pageidaujamas pirkti laisvos valstybinės žemės plotas atitinka“ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių 2 punkte nurodytą įsiterpusio ploto sąvoką taip pat nurodyta, kad šiuo metu negalima organizuoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo <...>“. Taigi, pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės: 1) pageidaujamas pirkti įsiterpęs žemės sklypas atitinka Taisyklių 2 punkto reikalavimus; 2) šiuo metu negalima organizuoti formavimo ir pertvarkymo projekto. Nurodytos išvados prieštarauja viena kitai. Jeigu žemės sklypas atitinka minėtus reikalavimus – tai tokie „informaciniai“ administraciniai raštai nėra rengiami, o tiesiog priimamas sprendimas inicijuoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Tuo tarpu jeigu šiuo metu negalima organizuoti formavimo ir pertvarkymo projekto – vadinasi toks žemės sklypas neatitinka minėtų reikalavimų.

Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės perrašo Vilniaus miesto savivaldybės atsiliepime pateiktus argumentus, yra analizuojama tik viena Rašto dalis ir potencialios perspektyvos po Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. A30-2105/21 suformuotų žemės sklypų įregistravimo viešajame registre. Savivaldybės institucijai turi būti žinoma, kad viešojo registro paskirtis yra „išviešinti“ duomenis. Kadangi teritorijų planavimas Vilniaus mieste yra savivaldybės savarankiškoji funkcija – visi teritorijos ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teritorijų planavimo veiksmai jai yra žinomi, todėl jais privalo būti vadovaujamasi priimant sprendimą inicijuoti formavimo ir pertvarkymo projektą net ir be šių duomenų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Tačiau kita skundžiamo Rašto dalis (formavimo ir pertvarkymo projektas negali būti inicijuojamas, nes įsiterpusio žemės sklypo kraštinė (gretimybė), besiribojanti su SB „(duomenys neskelbtini)“ administracine riba neatitinka Taisyklių 2 punkte pateikto įsiterpusio žemės sklypo apibrėžimo) – akivaizdžiai sukelia pareiškėjui teisines pasekmes tiek pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tiek pagal skundžiamoje nutartyje nurodytą teisminę praktiką. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas skundą įvertino tik iš dalies, rėmėsi tik tokiomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, kurios leistų neteisėtai konstatuoti, kad ginčijamas Raštas yra tik informacinio pobūdžio ir jokios reikšmės (teisinių pasekmių) pareiškėjui nesukelia.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartį.

Atsakovas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, įvertino skundžiamą Raštą ir pagrįstai pritarė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pozicijai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Raštas yra informacinio pobūdžio atsakymas, kuris pareiškėjui nesukuria teisinių padarinių, tad akivaizdu, kad panaikinus šį rašą, jokie teisiniai tikslai nebūtų pasiekti, dėl to byla turėtų būti nutraukta kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, įvertino šalių pateiktus paaiškinimus ir pagrįstai bylą nutraukė, nes skundžiamas aktas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nuomone, nekyla jokių abejonių, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta, visos aplinkybės buvo ištirtos objektyviai ir tinkamai, kas neabejotinai lemia tai, jog teisingumas šioje teismo nutartyje įvykdytas tinkamai. Be kita ko, nutartis priimta ir nenukrypstant nuo formuojamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, bendrosios kompetencijos teismų praktikos, kas nesudaro pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 7 d. nutarties, kuria administracinė byla nutraukta ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu (jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai), teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Pastebėtina, kad pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas administracinę bylą nutraukė ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu, nes, teismo vertinimu, skundžiamame Rašte pareiškėjo atžvilgiu nėra jokių imperatyviai suformuluotų jam privalomų elgesio taisyklių, teisių ir pareigų, šiuo raštu pareiškėjo atžvilgiu nėra taikytos neigiamo poveikio priemonės ir jis yra tik informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė byla nutraukiama pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą tik tais atvejais, kai ginčijamas aktas apskritai negali būti administracinės bylos dalyku, o tuo atveju, jeigu ginčijamas aktas tokiu nelaikytinas, pagrindo nutraukti bylą pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą nėra. Konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialiosioms teisėms ar pareigomis, nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialiojo teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialiosioms teisėms ar pareigomis (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-473-442/2021; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-800-756/2021). Todėl išvada, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą, bet negali būti pagrindas nutraukti administracinę bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1328-520/2015; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-800-756/2021; 2022 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2826-789/2021).

Tokia išvada, be kita ko, yra grindžiama ir tuo, kad administracinis teismas, užbaigdamas bylą nutartimi dėl bylos nutraukimo, t. y. procesiniu dokumentu, kuriuo nėra byla išnagrinėjama iš esmės, negali pasisakyti dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo. Nutraukiant bylą negali būti sprendžiamas klausimas dėl to, ar materialiosios teisės normos nustato asmeniui besikreipiančiam į teismą su tam tikru reikalavimu teisinių pasekmių atsiradimą šiam asmeniui. Šis klausimas yra susijęs su materialiosiomis teisinėmis kreipimosi į teismą prielaidomis, todėl gali būti sprendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant byloje sprendimą. Sprendžiant bylos nutraukimo klausimą, yra nagrinėjamos tik procesinės prielaidos kreiptis į teismą, nustatytos ABTĮ 103 straipsnyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-646/2013). Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-303-556/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-128-624/2022).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui ir atskirojo skundo motyvus, mano, kad šiuo atveju neišnagrinėjus bylos iš esmės nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad ginčijamas Raštas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, t. y. kad nedaro įtakos jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Ginčijamu Raštu Vilniaus miesto savivaldybės administracija netenkino pareiškėjo 2022 m. gegužės 18 d. prašymo, nurodydama, kad: 1) NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2022 m. gegužės 17 d. rašte Nr. 49SD-5095-(14.49.136E) išdėstyta nuomonė nagrinėjamu atveju nėra vertinama; 2) išnagrinėjus Vilniaus miesto savivaldybės teritorijų planavimo suvestinį skaitmeninį žemėlapį nustatyta, kad pareiškėjo pageidaujamas įsigyti plotas šiuo metu neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos, nustatytos Taisyklių 2 punkte, jis nelaikomas įsiterpusiu žemės sklypu, nes ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu nesuformuotu kaip atskiras sklypas, kuris nėra privačios nuosavybės objektas, nėra išnuomotas, taip pat nėra miškų sklypas; 3) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. A30-2105/21 „Dėl žemės sklypų ties (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ yra suprojektuoti du sklypai perduotini piliečiams neatlygintinai nuosavybės teisėms į žemę atkurti. Taigi, kai sklypai bus įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, pareiškėjo nurodytas įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas galimai atitiks įsiterpusio ploto sąvoką, nurodytą Taisyklių 2 punkte. Apibendrindama Vilniaus miesto savivaldybės administracija Rašte nurodo, kad prašymą organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, siūlo pateikti, kai suformuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos bus įregistruotos Nekilnojamojo turto kadastre ir registre.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. birželio 16 d. raštas Nr. A51-86657/22(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl teritorijos greta žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ priimtas išnagrinėjus pareiškėjo prašymą ir jame yra išreikšta viešojo administravimo subjekto valia atsisakyti inicijuoti formavimo ir pertvarkymo projektą, nurodant priežastis. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad Raštas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, pasisakė dėl Rašte nurodytos informacijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. A30-2105/21 suformuotų žemės sklypų įregistravimo viešajame registre, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pareiškėjas, nepasisakė dėl Rašto dalies, kurioje teigiama, jog formavimo ir pertvarkymo projektas negali būti inicijuojamas, nes įsiterpusio žemės sklypo kraštinė (gretimybė), besiribojanti su SB „(duomenys neskelbtini)“ administracine riba neatitinka Taisyklių 2 punkte pateikto įsiterpusio žemės sklypo apibrėžimo.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad teismo išvada, jog skundžiamas individualus administracinis aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas individualus administracinis aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-208/2009; kt.). Pabrėžtina, kad aplinkybė, ar asmens, kuris kreipėsi į administracinį teismą, teisės ar įstatymų saugomas interesai iš tikrųjų buvo pažeisti, yra nustatoma nagrinėjant bylą iš esmės. Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, tik išnagrinėjus bylą iš esmės bus galima išsiaiškinti ginčijamo Rašto priėmimo pagrindus ir ar iš tiesų Raštas pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, ir atsižvelgiant į pastarąją išvadą spręsti, ar yra pagrindas taikyti pareiškėjo pasirinktą pažeistų teisių teisminės gynybos būdą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė administracinę bylą, nes neišnagrinėjus bylos iš esmės nėra faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, jog šis skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė