2023-12-20 Nr. AB-22268-3-61-3-01156-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-936-525/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01156-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos mokslų akademijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Lietuvos mokslų akademijos skundą pareiškėjui A. A. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Atsakovas Lietuvos mokslų akademija (toliau – ir atsakovas, LMA) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 21R-78(AG-13/04-2022) (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo A. A. (toliau – ir pareiškėjas) skundą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Komisija nenagrinėjo ir nevertino ginčui aktualių 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) bei Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatų.

1.2. Šiuo atveju 2018 spalio 30 d. posėdyje dalyvavę LMA Prezidiumo nariai ir įvairių mokslo sričių akademikai, kurie buvo paskirti komisijos nariais, yra vyresnio amžiaus ir bet koks nereikalingas stresas, tikėtina, gali sukelti sveikatai ir (ar) gyvybei nepageidaujamus padarinius. Siekiant teisės aktų nustatyta tvarka apsaugoti tiek LMA Prezidiumo narių, dalyvavusių 2018 spalio 30 d. priimant nutarimą Nr. 40, tiek įvairių mokslo sričių akademikų, kurie buvo paskirti komisijos nariais-ekspertais vertinti iškeltus kandidatus į LMA tikruosius narius, asmens duomenis, pareiškėjui buvo pateiktas nuasmenintas LMA Prezidiumo 2018 m. spalio 30 d. nutarimas Nr. 40.

1.3. Vertinant mokslininkų mokslinę veiklą pasaulinėje praktikoje taikomas „peer review“ principas, kuris užtikrina mokslo srities ekspertų anonimiškumą, siekiant užtikrinti mokslinės veiklos vertinimo objektyvumą ir nešališkumą. LMA į pareiškėjo prašymą atsakė jam pateikdama nuasmenintą informaciją laikantis BDAR reikalavimų ir toks BDAR nustatytų reikalavimų laikymasis jokia forma ir jokiu pretekstu negali būti traktuojamas kaip išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektų pažeidimas.

1.4. Komisijos sprendime nebuvo aptartas klausimas, ar pareiškėjas apskritai turėjo subjektinę teisę (materialųjį teisinį ir procesinį teisinį suinteresuotumą) gauti LMA Prezidiumo 2018 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 40 kopiją, taip pat ir nenuasmenintame nutarime nurodytų fizinių asmenų asmens duomenis. Pareiškėjas skunde nepagrindė, kaip LMA pateikta nuasmeninto nutarimo kopija pažeidė jo teises ar įstatymo saugomus interesus. Duomenys apie LMA tikruosius narius yra skelbiami viešai, bet kas iš tikrųjų narių LMA Prezidiumo narių dalyvavo posėdyje priimant 2018 spalio 30 d. nutarimą Nr. 40 viešai neskelbiama ir juos identifikuoti pareiškėjui pateikus nuasmenintus duomenis (nutarimą), yra neįmanoma. Taip pat viešai LMA interneto tinklalapyje neskelbiama, kokie konkrečiai akademikai paskirti į ekspertų komisiją, nes identifikuoti, kas konkrečiai iš daugiau kaip 100 LMA tikrųjų narių įeina į komisijos sudėtį neįmanoma.

1.5. Pateikdama nuasmenintą nutarimo kopiją, LMA vykdė BDAR ir Įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimus, todėl pagrįsti, kodėl LMA vykdė įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus bei kodėl LMA pareiškėjui pateikė nuasmenintą nutarimo kopiją nebuvo būtina. Nesutiktina su Komisijos vertinimu, kad „tik rašte išdėstyti argumentai (bet ne atsiliepime ar Komisijos posėdyje) yra teisiškai reikšmingi“, nes ginčą nagrinėjanti institucija, Komisija, turi sprendime nurodyti nustatytas aplinkybes ir pagrįsti sprendimą konkrečiomis teisės normomis, o šiuo atveju tas nebuvo atlikta. Neaišku, kokių teisės aktų pagrindu buvo padaryta tokia išvada. Komisija, neišnagrinėjusi visų LMA atsiliepime į skundą ir posėdžio metu pateiktų faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų bei nevisapusiškai ir pilnai ištyrusi įrodymus, ginčą išnagrinėjo paviršutiniškai ir nepagrįstai padarė išvadas. Komisijos sprendimo rezoliucinė dalis yra neaiški.

2. Pareiškėjas A. A. atsiliepime į skundą prašė atmesti atsakovo skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Šiuo atveju iš skundo argumentų galima manyti, kad LMA Prezidiumo 2018 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 40 sudaryta ekspertų komisija galėjo būti manipuliuojama dėl ekspertų komisijos narių vyresnio amžiaus, o jų sveikatai ir (ar) gyvybei dėl to gali kilti nepageidaujamų padarinių. Tačiau dėl tokių priežasčių nutarimu sudaryta ekspertų komisija galėjo būti nekompetentinga atlikti savo funkcijas arba, priešingai, LMA Prezidiumas pasinaudojo tokia ekspertų būkle ir jiems kelia grėsmę, vietoj to, kad tausotų tokių narių sveikatą ir (ar) gyvybes. Atsakovas skunde nepaaiškina ir nenurodo įstatymo, kuris saugotų ekspertų komisijos personalinės sudėties paslaptį.

2.2. Pareiškėjo skunde teismui minimas „peer review“ principas yra recenzavimas, kuris gali būti tiek slaptas, tiek atviras. Nei Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, nei LMA statute apie jokius slaptų principų taikymus biudžetinės įstaigos, t. y. LMA veikloje neužsimenama, taip pat nėra įtvirtinta (reglamentuota) ir slaptų LMA organų veikla. Priešingai, pagal Lietuvos mokslų akademijos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. XI-1397, (toliau – ir LMA statutas) 22 punktą atliekama kandidatų į LMA tikruosius narius mokslinės veiklos ekspertizė, o ne recenzavimas.

2.3. Skunde teigiama, kad pareiškėjas neva neprašė LMA Prezidiumo, priėmusio 2018 m. spalio 30 d. nutarimą Nr. 40, ir šiuo nutarimu sudarytos ekspertų komisijos personalinių sudėčių. Tačiau atsakovas nepagrindė nenurodė, kaip suprato pareiškėjo prašymą, dėl kokių priežasčių prašymo nepasitikslino. LMA nepagrįstai pilietines teises sieja su išsilavinimu.

2.4. LMA 2018 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 40 sudaryta komisija baigė darbą 2020 m. lapkričio 3 d. Tokiu atveju, net ir pateikus informaciją apie sudarytos komisijos personalinę sudėtį ir apie LMA Prezidiumo narių, kurie priėmė 2018 m. spalio 30 d. nutarimą Nr. 40, pavardes, jokia neigiama įtaka sudarytai ekspertinei komisijai ar jos veiklai, kuri baigta, o juo labiau, 2018 m. spalio 30 d. nutarimą Nr. 40 pasirašiusių LMA Prezidiumo narių tolesnei veiklai, nebūtų daroma. Atsakovas 2022 m. sausio 5 d. rašte Nr.01-9-03 apskritai nenurodė, kokie teisės aktų reikalavimai būtų pažeisti pateikiant LMA Prezidiumo 2018 m. spalio 30 d. nutarimą Nr. 40 pareiškėjui.

2.5. LMA 2022 m. sausio 5 d. raštu Nr.01-9-03 pateikta dokumento kopija yra be būtinų privalomų rekvizitų – jis negali būti laikomas dokumentu (tai anoniminis trafaretas): jame nėra informacijos, kiek ir kokie LMA Prezidiumo nariai dalyvavo priimant nutarimą, kokie konkretūs akademikai dokumentu buvo paskirti į sudarytą komisiją, taip pat kitų dokumentui būtinų rekvizitų. LMA 2022 m. sausio 5 d. raštas Nr.01-9-03 dalyje dėl dokumento pateikimo negali būti laikomas tinkamai įvykdytu.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Komisija 2022 m. vasario 15 d. priėmė Komisijos sprendimą, kuriuo tenkino pareiškėjo 2022 m. sausio 7 d. skundą, kuriuo buvo ginčijama LMA 2022 m. sausio 5 d. rašto Nr. 01-9-03 „Dėl informacijos pateikimo“ dalis, kuria LMA, atsakydama į pareiškėjo 2021 m. gruodžio 7 d. prašymą, pateikė nuasmenintą LMA Prezidiumo 2018 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 40 kopiją. Komisijos sprendimu atsakovas taip pat įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. gruodžio 7 d. prašymo dalį dėl LMA Prezidiumo 2018 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 40 nuorašo pateikimo teisės aktų nustatyta tvarka.

5. Teismas taip pat nustatė, jog pareiškėjas 2021 m. gruodžio 7 d. rašte be kita ko paprašė atsakovo suteikti papildomą informaciją, apie tai, kokia yra LMA Prezidiumo 2018 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 40 sudarytos komisijos sudėtis. LMA savo 2022 m. sausio 5 d. rašte Nr. 01-9-03 nurodė, kad komisijoje dirbo Matematikos, fizikos, chemijos mokslų, Humanitarinių ir socialinių mokslų, Biologijos, medicinos ir geomokslų, Technikos mokslų, Žemės ūkio ir miškų mokslų skyrių akademikai. Prie šio rašto taip pat pridėta LMA Prezidiumo 2018 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 40 nuasmeninta kopija.

6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčo faktines aplinkybes, sutiko su Komisijos pozicija, jog nei Mokslo ir studijų įstatyme, nei LMA statute nėra nustatyta ribojimų, kurie leistų pagrįsti atsakovo atsisakymą nurodyti personalinę LMA Prezidiumo 2018 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 40 sudarytos komisijos sudėtį. Be to, teismas pažymėjo, kad asmens duomenys, kurie, nuasmeninus minėtą LMA Prezidiumo nutarimą, buvo pašalinti, yra prieinami LMA internetiniame tinklalapyje, kuriame skelbiami tiek LMA tikrieji nariai, tiek LMA nariai emeritai, tiek LMA užsienio nariai.

7. Teismo teigimu, šiuo atveju negalima sutikti su skundo argumentais, kad ribojimai viešinti LMA narių vardus ir pavardes, nurodytus LMA Prezidiumo 2018 m. spalio 30 d. nutarime Nr. 40, kildintini iš BDAR, nes, vadovaujantis BDAR 2 straipsniu, nagrinėjamas atvejis nepatenka į materialinę BDAR taikymo sritį, kadangi byloje iš esmės buvo prašoma informacijos apie sprendimų, susijusių su kandidatų į LMA narius tinkamumo vertinimu, priėmimą ir esamų LMA narių dalyvavimą atliekant iškeltų kandidatų tinkamumo vertinime.

8. Teismas sprendė, jog Įstatymo bei Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo normų analizė leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjas iš LMA prašė informacijos apie viešo subjekto sprendimų priėmimo procesą, viešų asmenų jiems kaip LMA nariams priskirtų funkcijų vykdymą, o galiojantis teisinis reguliavimas nenustato apribojimų, kurie neleistų LMA pateikti prašomą informaciją pareiškėjui. Teismo vertinimu, konkrečių aplinkybių, kodėl tokia informacija negalėtų būti viešinama, LMA 2022 m. sausio 5 d. rašte Nr. 01-9-03 nenurodė, vadovaudamasi bendromis teisės normomis, įtvirtinančiomis bendro pobūdžio pareigą užtikrinti duomenų apsaugą.

9. Teismas sprendė, jog atsakovo argumentai dėl jos narių amžiaus, su tuo susijusio galimo neigiamo streso poveikio jų sveikatai ar net gyvybei, laikytini hipotetinio pobūdžio prielaidomis, nepagrįstomis jokiais objektyviais duomenimis, todėl šie argumentai nepripažintini reikšmingais bylos nagrinėjimui.

10. Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog pareiškėjas nepagrindė prašomos informacijos naudojimo tikslo ir teisės ją gauti. Teismas akcentavo, kad LMA ir nepaprašė iš pareiškėjo pateikti tokį pagrindimą, be to, jeigu LMA manė, kad tokios teisės pareiškėjas apskritai neturi, su tuo susijusius savo argumentus turėjo nurodyti ginčijamame LMA 2022 m. sausio 5 d. rašte Nr. 01-9-03, t. y. atsakyme pareiškėjui. Šiuo aspektu teismas akcentavo viešojo administravimo subjekto pareigą priimti motyvuotą individualų administracinį aktą.

III. 11. Atsakovas LMA apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą „Dėl veiksmų neteisėtumo“. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog nei Mokslo ir studijų įstatyme, nei LMA statute nėra nustatyta ribojimų, kurie leistų pagrįsti atsisakymą nurodyti sudarytos komisijos personalinę sudėtį, yra nepagrįsta, nes kas konkrečiai iš LMA prezidiumo narių dalyvavo posėdyje priimant nutarimą ir kokios personalinės sudėties buvo sudaryta komisija viešai neskelbiama ir juos (narius) identifikuoti pateikus nuasmenintus duomenis (nutarimą), manytina, yra neįmanoma, nes priešingu atveju atsakovas nedėtų pastangų sužinoti personalinę sudėtį, o paprasčiausiai atsiverstų LMA tinklalapį ir ją sužinotų. Be to, šiuo atveju neprašyta pateikti personalinės komisijos ir LMA Prezidiumo posėdžio metu sudėties.

11.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamas atvejis nepatenka į materialinę BDAR taikymo sritį. Šiuo atveju, atsižvelgus į BDAR 2 straipsnį, atsakovas atlieka asmens duomenų, kurie sudaro susisteminto rinkinio dalį ar yra skirti ją sudaryti, tvarkymą ne automatizuotomis priemonėmis. Taip pat nagrinėjamas atvejis patenka į BDAR taikymo sritį, nes būtent dėl šios priežasties (ir ne tik) pareiškėjas pateikė nuasmenintą LMA 2018 m. kovo 30 nutarimo Nr. 40 kopiją, t. y. siekiant tinkamai įgyvendinti teisės aktų reikalavimus, be kita ko, ir BDAR reikalavimus.

11.3. Pirmosios instancijos teismo teiginys dėl LMA narių amžiaus ir galimo streso neigiamo poveikio yra nepagrįstas, nes vien tik 2022 m. mirė 6 akademikai. Todėl siekiant teisės aktų nustatyta tvarka apsaugoti tiek LMA prezidiumo narių, dalyvavusių 2018 m. spalio 30 d. priimant nutarimą Nr. 40, tiek įvairių mokslo sričių akademikų asmens duomenis buvo pateikta nuasmeninta nutarimo kopija. Be to, nuasmeninta kopija buvo pateikta taip pat pagal pasaulinėje praktikoje taikomą „peer review“ principas, kuris užtikrina mokslo srities ekspertų anonimiškumą.

11.4. Pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo išsamiai aptartas klausimas, ar pareiškėjas turėjo teisinį suinteresuotumą gauti LMA prezidiumo 2018 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 40 nuorašą, pareiškėjas nepateikė pagrįstų argumentų dėl prašomų pateikti duomenų reikalingumo, neišaiškino tikslo, dėl kurio jam reikalingi prašomi duomenys. Kartu teismas išsamiau nemotyvavo, kaip pateikta nuasmeninta nutarimo kopija pažeidė pareiškėjo teises ar įstatymo saugomus interesus, taip pat jo teisę į gynybą.

12. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą.

13. Pareiškėjas akcentuoja, jog sutinka su Komisijos sprendimu ir skundžiamu teismo sprendimu, o atsakovas neprašo panaikinti Komisijos sprendimo, nors ginčas teisme nagrinėjamas ne dėl pareiškėjo skundo, o dėl Komisijos sprendimo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėtų savo iniciatyva peržengti apeliacinio skundo ribų neturėtų. Kiti atsiliepime išdėstyti argumentai iš esmės analogiški skundo argumentams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 14. Byloje nagrinėjamas ginčas iš esmės kilo dėl atsakovo Lietuvos mokslų akademijos 2022 m. sausio 5 d. rašto Nr. 01-9-03 dalies pagrįstumo ir teisėtumo.

15. Ginčijamu raštu atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo 2021 m. gruodžio 7 d. prašymą inter alia pateikti LMA Prezidiumo 2018 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 40 nuorašą, pateikė šio nutarimo nuasmenintą kopiją. Pareiškėjas, nesutikdamas su sprendimu pateikti nutarimo nuasmenintą kopiją, padavė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri 2022 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 21R-78(AG-13/04-2022) tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino ginčijamo rašto dalį, kuria pateikta nutarimo nuasmeninta kopija, bei įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymo dalį dėl nutarimo pateikimo. Atsakovas padavė skundą administraciniam teismui dėl Komisijos sprendimo panaikinimo.

16. Šiuo aspektu pažymėtina tai, jog apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, į teismą persikelia ginčas ne dėl Komisijos sprendimo, o dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Taigi teismas neatlieka kvaziapeliacinės funkcijos tikrindamas Komisijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime išdėstytus argumentus ir padarytų išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, o išspręsti ginčą dėl teisės, laikantis visų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytų taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; 2022 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-432-575/2022).

17. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovo skundą dėl Komisijos sprendimo panaikinimo, sutiko su Komisijos sprendimo išvadomis, jog LMA 2022 m. sausio 5 d. raštu Nr. 01-9-03 buvo nepagrįstai pateikta LMA Prezidiumo 2018 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 40 nuasmeninta kopija.

18. Atsakovas, nesutikdamas su teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei priežastis, dėl kurių pateikta LMA Prezidiumo 2018 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 40 nuasmeninta kopija.

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi apeliacinio skundo ribų peržengimo (ABTĮ 140 str. 2 d.) ar teismo sprendimo negaliojimo (ABTĮ 146 str. 2 d.) pagrindų, apeliacine tvarka nagrinėdama bylą patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą apeliacinio skundo ribose.

20. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2021 m. gruodžio 7 d. prašyme inter alia prašė pateikti LMA Prezidiumo 2018 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 40 nuorašą, o ginčijama 2022 m. sausio 5 d. rašto Nr. 01-9-03 dalimi atsakovas pateikė šio nutarimo nuasmenintą nuorašą. Taigi ginčas materialiosios teisės prasme kilo dėl pareiškėjo teisės gauti informaciją, t. y. pareiškėjo teisės gauti iš atsakovo nenuasmenintą LMA Prezidiumo 2018 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 40 nuorašą su šiame nutarime nurodytais duomenimis.

21. Pagal Mokslo ir studijų įstatymo (2021 m. gruodžio 1 d.–2021 m. gruodžio 31 d. redakcija) 14 straipsnio 2 dalį valstybės mokslo ir studijų politiką pagal šiame ir kituose šiame ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją įgyvendina inter alia Lietuvos mokslų akademija. LMA yra biudžetinė įstaiga. LMA steigia Seimas (Mokslo ir studijų įstatymo 16 str.). Aukščiausias LMA kolegialus savivaldos organas yra LMA narių visuotinis susirinkimas. Veiklai tarp LMA narių visuotinio susirinkimo sesijų vadovauja LMA prezidentas ir LMA prezidiumas (Mokslo ir studijų įstatymo 16 str. 4 d.).

22. Lietuvos mokslų akademijos statuto 1 punkte įtvirtinta, jog LMA yra žymiausius Lietuvos ir savo veikla su Lietuva susijusius užsienio mokslininkus jungianti valstybės biudžetinė įstaiga, kurios savininkė yra valstybė. LMA pagal Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją įgyvendina valstybės mokslo ir studijų politiką ir atlieka ekspertines funkcijas svarstant svarbiausius šalies mokslo ir studijų strateginius klausimus (LMA statuto 21 p.).

23. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (2021 m. liepos 17 d.–2021 m. gruodžio 31 d. redakcija) 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog šis įstatymas taikomas inter alia viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar viena iš dalininkių yra valstybė ir kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų.

24. Atsižvelgus į tai, jog LMA yra biudžetinė įstaiga, kurios savininkė yra valstybė, šiuo atveju sprendžiant dėl pareiškėjo teisės gauti iš atsakovo nenuasmenintą LMA Prezidiumo 2018 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 40 nuorašą, taikytinas Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatomis.

25. Šiuo atveju pareiškėjui 2021 m. gruodžio 7 d. prašymu inter alia prašius pateikti LMA Prezidiumo 2018 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 40 nuorašą, atsakovas 2022 m. sausio 5 d. raštu Nr. 01-9-03 pateikė pareiškėjo prašomo nutarimo nuasmenintą kopiją. Atsakovas rašte argumentų, grindžiančių sprendimą pateikti nuasmenintą kopiją, nenurodė.

26. Pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 8 straipsnio 1 dalį informacija apie institucijos veiklą yra vieša ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka skelbiama institucijos interneto svetainėje, taip pat mobiliojoje programoje, jeigu institucija ją turi.

27. Institucija ir valstybės valdomas subjektas, teikdami duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, vadovaujasi inter alia duomenų išsamumo (pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys duomenys), duomenų tikslumo (pareiškėjui teikiami duomenys turi atitikti institucijos ar valstybės valdomo subjekto disponuojamus duomenis), teisėtumo (institucijos ir valstybės valdomo subjekto veiksmai teikiant duomenis grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais norminiais teisės aktais), duomenų prieinamumo (sudaromos palankios sąlygos pareiškėjams naudoti duomenis neatsižvelgiant į jų veiklos tikslus ir teisinę formą, o prireikus nustatomos tik būtiniausios teisinės, techninės ir (arba) finansinės duomenų teikimo pareiškėjams sąlygos) (Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 6 str. 1 d. 1, 2, 3 ir 6 p.).

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, jog bet kuri valdžios įstaiga yra saistoma bendrųjų bei konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.), taip pat gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2226-662/2023).

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo atveju atsakovui pateikus nuasmenintą nutarimo kopiją susiklostė situacija, kai buvo faktiškai netenkinta pareiškėjo prašymo dalis, tačiau šis sprendimas, kuriuo apribota pareiškėjo teisė gauti informaciją (nenuasmenintą nutarimo nuorašą) iš viešojo juridinio asmens (LMA), nebuvo pagrįsta, atsakovui motyvuotai nepagrindus atsisakymo pateikti prašytą nutarimo nuorašą.

30. Išdėstytos faktinės ir teisinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog šiuo atveju atsakovui pateikus nuasmenintą LMA Prezidiumo 2018 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 40 nuorašą, pareiškėjo prašyti pateikti duomenys buvo nepateikti nepagrįstai ir neišdėsčius jokių sprendimo netenkinti prašymo dalies grindžiančių motyvų, taip pažeidžiant viešumo, duomenų išsamumo, skaidrumo ir atsakingo valdymo principus. Dėl to ši LMA 2022 m. sausio 5 d. rašto Nr. 01-9-03 dalis nepripažintina pagrįsta ir teisėta.

31. Kartu pažymėtina tai, jog atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai nėra reikšmingi sprendžiant dėl bylos procesinės baigties, nes faktiškai netenkinus pareiškėjo prašymo dalies buvo priimtas nemotyvuotas, t. y. pagrindinius teisės gauti informaciją principus pažeidžiantis, sprendimas.

32. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo skundą dėl Komisijos sprendimo panaikinimo, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atsakovo apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Atsakovo Lietuvos mokslų akademijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas