e7d7a648-4574-4e36-bb3d-5349ca77800d · Lietuvos apeliacinis teismas

Pranešėjas LBaudžiamoji byla Nr. 1A-66-449/2016Proceso Nr. 1-65-1-01412-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.7.2.2.3.; 2.4.6.4.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 6 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),teisėjų Laimos Garnelienės, Elenos Valnienės,sekretoriaujant Agatai Minkel, Rasai Maldanytei, Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,gynėjui Egidijui Milašiui,nuteistajam A.

P.,nukentėjusiosios U. P. atstovei, jos laikinajai globėjai A. R.,Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms E. T. ir A. V.,ekspertei D. T.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. P. gynėjo Egidijaus MilaÅ¡iaus apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. nuteistas pagal BK150 str. 4 d. laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.IÅ¡ nuteistojo A. P. nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti 167,46 Lt (47 Eur) proceso iÅ¡laidų valstybei.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:A.

P. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2013-09-22 iki 2013-09-24, nakties metu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka mažametės nukentėjusiosios U. P., gim. (duomenys neskelbtini), bÅ«kle, kambaryje gulėdamas su mažamete lovoje, tenkino savo lytinę aistrÄ liesdamas rankomis U. P. lytinius organus bei kiÅ¡damas pirÅ¡tus mažametei U. P. į makÅ¡tį.Nuteistojo A. P. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad A. P. nepadarė nusikalstamos veikos, buvo nepagrįstai dėl to apkaltintas ir nuteistas.Teismas neįvertino pradėto ikiteisminio tyrimo nuteistojo atžvilgiu, ikiteisminio tyrimo pabaigos, bylos parengimo teismui teisėtumo pagrindų, nenutraukė neteisėto proceso, kurio metu A.

P. buvo nepagrįstai nuteistas, suardyti jo, tėvo, ryšys su mažamete dukra U. P., kuri buvo neteisėtai atskirta nuo savo tėvo, jai įprastos socialinės aplinkos ir perkelta gyventi į (duomenys neskelbtini) globos namus. Gynėjas nurodo, kad skunde išdėsto faktines ir juridines aplinkybes apie tai, kokiais būdais ir metodais, pažeidus procesinės teisės normas, buvo surinkti duomenys ir įvertinti kaip įrodymai, kurių pagalba teismas apkaltino A. P. labai sunkaus nusikaltimo padarymu. Dėsto daug faktinių aplinkybių, kadangi jų teismas nuosprendyje išsamiai netyrė ir daug aplinkybių apskritai neįvertino.

Oficialiai ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas liudytojos J. P. pareiškimu, gautu 2013-09-24, 14 val., K. rajono policijos komisariate. Protokole - pareiškime J. P. nurodė, kad 2013-09-23 ji pastebėjo paraudusius, lyg nutrintus nukentėjusiosios U. P. lytinius organus, per didelę makšties skylutę. Lyginimo būdu vertino su liudytoja R. K. nukentėjusiosios lytinius organus ir priėjo išvados, kad mergaitės makštis per didelė. Tos pačios dienos ryte, apie 10 val., U. P. buvo nurodžiusi J. P., kad tėtis kišo ten pirštus (1 t.; 1 b.l.) J.

P. ir R. K. tÄ pačiÄ dienÄ apsilankė V. PSPC pas gydytojÄ I. B., pasakė jai, kad įtaria, jog mergaitė liesta (3 t.; 13 b.l.). Gydytoja I. B. pirminės apklausos metu - 2013-10-17 (1 t.; 95 b.l.), teigė, kad į V. PSPC atvyko J. P. su marčia R. K. ir vedėsi U. P. apie 11 val. Gydytoja iÅ¡rašė ir iÅ¡davė siuntimÄ apsilankyti pas mergaičių ginekologÄ (1 t.; 90, 95 b.l.), tačiau J. P. ir R. K. mergaitę iÅ¡ karto nuvežė į K. rajono policijos komisariatÄ , kadangi jos abi neabejojo dėl A.

P. padaryto labai sunkaus nusikaltimo. Praėjus valandai, maždaug 11.25 val., po J. P., R. K. ir U. P. apsilankymo pas gydytojÄ I. B. į V. PSPC užėjo K. rajono Socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja D. N., kuri susijaudinusi pasakė, kad mergaitė pasakė, kad tėtis kiÅ¡o pirÅ¡tus (3 t.; 14 b.l.). Išėjus D. N., gydytoja I. B. 13.04 val. paskambino V. policijos nuovados inspektorei R. M. ir pranešė apie įvykį, kad tetos į valkų priėmimo skyrių buvo pristatyta U. P., gim. (duomenys neskelbtini), su kuria galimai buvo atlikti tvirkinamieji veiksmai. (3 t.; 14, 79 ir 80 b.l.).

R. M. tÄ pačiÄ dienÄ , 13.10 val., įvedė ROIK praneÅ¡imo duomenis (1 t.; 6 b.l.) apie galimai atliktus tvirkinamuosius veiksmus (1 t.; 6 b.l.; 3 t.; 80 b.l.). Inspektorė R. M. susisiekusi mobiliuoju telefonu su jau K. važiuojančia į klinikas J. P., nurodė jai vykti teisiai į K. rajono PK. Apklausta byloje liudytoja K. AVPK K. rajono PK KPS I.e. virÅ¡ininko pareigas A. G. nurodė, kad J. P. su mažamete U. P. ir dar su viena giminaite atvyko į komisariatÄ apie 14 val. dienos. A. G. nurodė, kad ji pavedė V.

G. – M. iÅ¡siaiÅ¡kinti su J. P. visas įvykio aplinkybes, priimti protokolÄ -pareiÅ¡kimÄ bei apklausti jÄ liudytoja (1 t.; 108 b.l.). Tyrėjai J. K. pavedė apklausti kitÄ giminaitę. Kaip matyti iÅ¡ liudytojos J. P. pasiraÅ¡yto protokolo - pareiÅ¡kime, jis buvo pradėtas pildyti 2013-09-24, 14 val. (1 t.; 1 b.l.). Laikas sutampa su liudytojos A. G. nurodytuoju. Be to, liudytoja R. K. buvo apklausinėjama tyrėjos J. K. nuo 14.40 val. iki 15.45 val. (1 t.; 86-87 b.l.), o tyrėja V. G.-M. nuo 14.50 iki 15.20 val. apklausinėjo J.

P. (1 t; 83-84 b.l.). R. K. paliudijo (1 t.; 86-87 b.l.), kad jai pradėjus gyventi pas J. P., Å¡i nurodžiusi, kad U. lytiniai organai paraudę ir makÅ¡ties skylė buvo per didelė, galvojo, kad mergaitė su savo lyties organais ar pati kÄ nors pasidarė, ar jos tėvas kažkÄ tai darė. R. K. paliudijo, kad kai A. P. apie keturis mėnesius laiko turėjo draugę, pas mergaitę organai nebuvo paraudę, kad ji rytais atsikeldavo irzli, neidavo valgyti, bÅ«davo nervuota, paklausus kas jai yra, verkdavo ir nieko nesakydavo. 2012-09-23 ryte (taip nurodyta protokole) U. atsikėlė, atėjo į bendrÄ virtuvę ir parodė į savo lytinius organus, kad jai skauda.

J. P. apžiÅ«rėjo mergaitę ir servetėle nuvalė mergaitės lytines lÅ«pas, kuriose buvo daug iÅ¡skyrų. Po to patikslino, kad iÅ¡skyrų buvo aukščiau nuo lytinių organų, pilvo apačioje. J. P. nuvalius iÅ¡skyras nuo mergaitės lyties organų, buvo matyti, kad jie paraudę. Nurodė, jog abi su J. P. įtarė, kad tėvas dukrÄ prievartauja. PanaÅ¡iai pagal R. K. buvo ir 2013-09-24 ryte, kai į virtuvę, besėdint R. K., jos seseriai A. K. bei J. P., atėjo U. ir bevalgydama pradėjo pasakoti, kad su ja miegojęs tėtis, paskui tėtis jÄ iÅ¡vijo iÅ¡ lovos ir ji miegojo ant žemės. J.

P. paklausus, ar tėtis lenda prie jos, Å¡i atsakė teigiamai. J. P. toliau klausinėjo mergaitės ir Å¡i pasakė, kad tėtis kiÅ¡a rankas prie užpakaliuko. Visos trys apžiÅ«rėjo mergaitės lytinius organus ir pamatė, kad jie paraudę, labai didelė skylė mergaitės lyties organe. Apklausiama liudytoja J. P. iÅ¡ esmės nurodė tÄ patį, kÄ ir liudytoja R. K., tik nenurodė jokių iÅ¡skyrų aukščiau mergaitės lytinių organų ar ant lyties organo, kaip kad buvo paliudijusi R.

K. (1 t.; 83-84 b.l.). Pastaruoju metu pastebėjusi, kad U. pradėjo bijoti eiti miegoti į savo lovÄ , be to, anksčiau ji niekada nėra sakiusi, kad tėtis jai bÅ«tų kažkÄ negero padaręs. Tuo tarpu kai K. rajono PK A. G. užsiėmė U. P. priežiÅ«ra - pradėjo su ja žaisti, valkščiojo po koridorių, stengėsi su ja užmegzti kontaktÄ , mergaitei papraÅ¡ius pieÅ¡ti, A. G. savo kabinete jai davė flomasterius ir baltų lapų. IÅ¡ pradžių mergaitė piešė viena, po to paprašė A.

G. nupieÅ¡ti jÄ pačiÄ . Å i ir nupiešė mergaitę. Tuo metu, kai po J. P. apklausos pas A. G. į kabinetÄ užėjo tyrėja V. G.-M., U. P. žalios spalvos flomasteriu nupiešė mergaitei tarp kojų storÄ brÅ«kÅ¡nį, kurį pradėjo pieÅ¡ti nuo lapo apačios iki nupieÅ¡tos mergaitės tarpkojo. Ant brÅ«kÅ¡nio tarp kojų mergaitė nupiešė daiktÄ , forma primenantį agurkÄ . Å ias aplinkybes apklausiama nurodė A. G. (2 t.; 108 b.l.). Tuo metu tyrėja V. G.-M. paklausė U. P., kÄ ji čia nupiešė, į kÄ U. atsakė, kad čia jai tėtis kiÅ¡o pirÅ¡tus, jai skaudėjo ir nepatiko, pasakė, kad tėtis tokį daiktÄ turi.

V. G.- M. dar paklausus mergaitės ar tėtis jai į tÄ vietÄ kiÅ¡o tik pirÅ¡tus, ar dar kÄ nors, U. atsakė, kad tik pirÅ¡tus ir kad tėtis blogas. Å ias aplinkybes apklausiamos nurodė A. G. (2 t.; 108 b.l.) ir V. G. – M. (2 t.; 109 b.l.). Apklausiama 2014-05-07 teismo posėdyje liudytoja A. G. parodė, kad ji su V. G. — M. klausė U. P. ar jai kÄ nors tėtis darė su tuo daiktu (turima omenyje - lytiniu organu), taip pat, kad mergaitė patvirtino, kad tÄ vietÄ (t.y. - lytinius organus) tėtis lietė pirÅ¡tais, jai nepatiko, skaudėjo, nurodė, kad pieÅ¡tÄ pieÅ¡inį mergaitė po apklausų iÅ¡sinešė namo, kad įvardino tėtį kaip negerÄ , o iÅ¡eidama namo mergaitė A.

G. pavadino drauge (3 t.; 144 b.l.). PanaÅ¡iai apklausiama teismo posėdžio metu nurodė ir liudytoja V.G. M. (2 t.; 156-157 b.l.). FaktiÅ¡kai 2013-09-24, tarp 14 ir 16 val., A. G. ir V. G. – M. atliko U. P. kaip liudytojos apklausÄ . Tai vertintina kaip neteisėta nepilnamečio liudytojo apklausa, pažeidus BPK 186 str. 1 d. nuostatas (2003 m. birželio 19 d. įstatymo Nr. IX-1637 redakcija (nuo 2003 m. liepos 9 d.)-čia ir toliau), pagal kurias jaunesnį kaip aÅ¡tuoniolikos metų liudytojÄ (...) apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas BPK 184 str. 3, 4, 5 dalyse nustatyta tvarka, kai valko interesais to praÅ¡o jo atstovas, prokuroras ar gynėjas arba jeigu yra BPK 184 str. 1 dalyje numatyti atvejai.

Vaidindamos „gerÄ policininkę“ (A. G.) ir „blogÄ â€œ (V. G. – M.), atliko neteisėtus veiksmus, kurie kuriame baudžiamojo proceso vadovėlyje tokie veiksmai įvardinami kaip bÅ«simojo liudytojo pasitikėjimo įgijimas. V. G. – M. tuo tarpu pateikė mergaitei kelis kontrolinius klausimus, kad šį atsakytų apie konkrečias įvykio aplinkybes, kad „tėtis kiÅ¡o pirÅ¡tus, jai skaudėjo ir nepatiko, pasakė, kad tėtis tokį daiktÄ turi, kad tėtis blogas“ (2 t.; 108 - 109 b.l.).

Å ios pirmosios neteisėtos U. P. apklausos ir jos pasekmių bei rezultatų teismas apskritai nuosprendyje nevertino, nors ji buvo atlikta ne pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ pažeidus taip pat ir BPK 184 str. 3 d. nuostatas, kadangi neteisėtoje apklausoje nedalyvavo prokuroras. Å i neteisėta apklausa, pažeidus BPK 186 str. 2 d. nuostatas, nebuvo fiksuota vaizdo ar garso įraÅ¡u, o pažeidus BPK 186 str. 4 ir 5 d. nuostatas - nepilnametės apklausoje nedalyvavo valstybinės valko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas.

Teismas netaikė BPK 36 str. nuostatų, kad Å¡i pirminė neteisėta mergaitės apklausa buvo neužfiksuota protokolu, prie bylos medžiagos oficialiai nepridėtas U. P. ir A. G. bendromis pastangomis pieÅ¡tas mergaitės pieÅ¡inys, nors BPK 96 str. 1 d. 5 p. tokį pieÅ¡inį prilygina dokumentui, turinčiam reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kadangi jis laikomas materialiu objektu, kuriame grafiniais arba kitokiais ženklais užfiksuota informacijÄ , turinti reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Liudytoja A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad šį mergaitės piešinį leido išsivežti namo, nes nepamanė, kad jis reikalingas (3 t.; 144 b.l.). Po to A. G. skambino liudytojai J. P. ir prašė šio mergaitės pirminio piešinio neišmesti, nes jis bus reikalingas pridėti prie bylos, tačiau J. P. pasakiusi, kad šį piešinį sudegino (3 t.; 144 b.l.). Atsižvelgiant į vėliau policijos vykdytus duomenų rinkimo veiksmus ir priemones, pirmosios neteisėtos U. P. apklausos tikslas, kurį įvykdė policijos pareigūnės A.

G. ir V. G. – M., buvo užmegzti psichologinį kontaktÄ su mergaite, palenkti jÄ Ä¯ savo pusę susidraugaujant ir įteigiant mergaitei parodymus apie tariamÄ A. P. nusikalstamÄ veikÄ , fokusuojant jos dėmesį į aplinkybes, kad tėvas blogas, daro blogus darbus,- apibendrinant matosi, kad mergaitė buvo rengiama kaip pagrindinė liudytoja (nukentėjusioji) duoti parodymus prieÅ¡ tėvÄ A. P.. Teismas kritiÅ¡kai nevertino Å¡ių neteisėtų pirminių A. G. ir V. G. – M. duomenų byloje rinkimo veiksmų, nors iÅ¡ jų kilo neteisėtas įtarimas A.

P. atžvilgiu ir vėliau pateiktas kaltinimas jam dėl labais sunkaus nusikaltimo padarymo. Jeigu mergaitė davė tokius aiÅ¡kius ir nedviprasmiÅ¡kus parodymus apie A. P. veikÄ , nupiešė su A. G. pieÅ¡inį, tai reikėjo palikti byloje pieÅ¡inį, mergaitės apklausos protokolÄ , jos apklausos vaizdo ir garso įraÅ¡us, kad liberaliai vertinęs byloje įrodymus teisėjas galėtų matyti labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ iÅ¡ pirmų Å¡altinių. Tačiau nesant užfiksuotų pirminės mergaitės (2013-09-24) apklausos protokolo, pieÅ¡inio, valzdo ir garso įraÅ¡o, pagrįstai galima vertinti nuteistojo naudai, kad U.

P. tokių parodymų prieÅ¡ tėvÄ nedavė, pieÅ¡inį galėjo nupieÅ¡ti iÅ¡ esmės padedama gerosios draugės policininkės A. G. ir jokių tėvo neteisėtų veiksmų jos atžvilgiu nepaliudijo. PrieÅ¡ K. rajono PK KPS I.e. virÅ¡ininko pareigas A. G. suraÅ¡ant praneÅ¡imÄ apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ (2013-09-24), kuriame ji nurodė, „kad 2013-09-22 laikotarpyje nuo 22.00 val. iki 24.00 val. ir 2013-09-23 laikotarpyje nuo 23.00 val. iki 24.00 val., (duomenys neskelbtini) Nr. 2, kambaryje ant lovos savo tėvo A.

P., gim. (duomenys neskelbtini), buvo galimai seksualiai prievartaujama, kiÅ¡ant jai pirÅ¡tus į lyties organus, mažametė U. P., gim. (duomenys neskelbtini)” (1 t.; 3 b.l.)”, faktiÅ¡kai buvo tik dviejų liudytojų J. P. ir R. K., nemačiusių tiesiogiai įvykio, parodymai, turėję keletÄ esminių prieÅ¡taravimų. R. K. nurodė, kad 2012-09-23 ji kalbėjosi su J. P., kad čia kažkas ne taip ir įtarė, kad tėvas prievartauja dukterį, teigė, kad J. P. pasakė jai, pieÅ¡ 10 mėnesių pradėjusiai gyventi pas J.

P., kad U. P. lyties organai paraudę ir padidėję, kad jos ne kartÄ apžiÅ«rinėjo mergaitės lyties organus, kad U. dažnai skųsdavosi skausmu, kad jos senai įtarinėjo tėvÄ (1 t.; 86 b.l.). R. K. atskleidė, kad jos su J. P. seniai įtarinėjo A. P. seksualiai prievartavus savo dukrÄ ir žinojo apie U. P. lyties organų sutrikimus, paraudimus. Tuo tarpu apklausiama liudytoja J. P. Å¡ių seniai žinomų aplinkybių neparodė, liudijo, kÄ pamatė mergaitės lytiniuose organuose tik 2013-09-23 ryte ir 2013-09-24 ryte.

Å ių liudytojų parodymuose buvo reikÅ¡mingų nesutapimų apie mergaitės lytinių organų sveikatos sutrikimus, kuriuos reikėjo vertinti kritiÅ¡kai ir papildomai patikrinti ne tik apklausiant Å¡ias liudytojas, tačiau ir surenkant papildomus įrodymus.Teismas, pažeidęs BPK 20 str. 5 d. nuostatas, nevertino aplinkybių, kaip apie tariamÄ A. P. nusikalstamÄ veikÄ buvo praneÅ¡ta policijai, kaip ji buvo kvalifikuojama, koks buvo tariamo nusikaltimo kvalifikacijos mechanizmas, kas jį formavo ir kokios reikÅ¡mės turėjo visos Å¡ios aplinkybės, kurios nulėmė, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo.

Gydytoja I. B. pranešė policijai apie galimai padarytÄ nusikaltimÄ (1 t.; 6 b.l.), numatytÄ BK 153 str., tačiau ne apie labai sunkų nusikaltimÄ (BK 11 str. 6 d., 150 str. 4 d.), o apie apysunkį nusikaltimÄ (BK 11 str. 4 d.). Teismas nevertino aplinkybės, kad gydytoja I. B. pranešė V. policijos nuovadai tik po to, kai pas jÄ Ä¯ kabinetÄ užėjo K. rajono Socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja D. N., kuri susijaudinusi pasakė, kad mergaitė parodė, kad tėtis kiÅ¡o pirÅ¡tus (3 t.; 14 b.l.).

Tačiau D. N. 2014-07-01 teismo posėdžio metu tvirtino, kad „pas gydytojÄ B. ji nebuvusi ir dėl A. P. dukros nieko nekalbėjo“ (3 t.; 79 b.l.). Gydytojai I. B. iÅ¡ pradžių neatrodė, kad padarytas nusikaltimas ar yra kokių nors nusikalstamos veikos požymių, nes ji U. P. medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡e įrašė diagnozę lyties organų sužalojimas N.81 ir skubos tvarka nukreipė pas mergaičių ginekologÄ . Apklausiama 2013-10-17 gydytoja nurodė, kad „nuo ko tie paraudimai aÅ¡ J. nepaaiÅ¡kinau, kadangi nesu tam kompetentinga“ (1 t.; 95 b.l.).

Gydytojos nuomonę patvirtino ir J. P. pareiÅ¡kime-protokole, parodžiusi apie gydytojos nuomonę, kad ,jos lytiniai organai tikrai įtartinai atrodo ir pasiÅ«lė važiuoti pas ekspertus“ (1 t.; 1,2 b.l.) ar jos parodymuose ikiteisminiame tyrime, kad ,jos lytiniai organai tikrai įtartinai atrodo ir pasiÅ«lė važiuoti pas ekspertus“ (1 t.; 84 b.l.), bei liudytoja R. K., kad „gydytoja apžiÅ«rėjusi mergaitę pasakė, kad lytiniai organai yra pažeisti ir iÅ¡rašė siuntimÄ Ä¯ KMUK bei liepė nedelsiant važiuoti ekspertizei" (1 t.; 87 b.l.).

Kadangi gydytoja I. B. ne iÅ¡ karto pranešė apie galimÄ nusikalstamÄ veikÄ U. P. atžvilgiu, o tai padarė praėjus dar beveik dviem valandoms po mergaitės apžiÅ«ros, tai parodo, kad ji galėjo bÅ«ti įtakojama D. N., nors pastaroji teisme vengė tai pripažinti. Aplinkybę, kad J. P. su U. P. ir R. K. ne iÅ¡ karto važiavo į policijÄ , parodo liudytojos A. G. parodymai (2 t.; 108 b.l.), kai ji parodo, kad jos į policijos įstaigÄ atvyko apie 14.00 val., liudytojos R. M. (2014-07-01) parodymai (3 t.; 80 b.l.), kai ji po gydytojos I.

B. praneÅ¡imo apie įvykį paskambino J. P., kuriÄ surado K. bevažiuojančiÄ atlikti ekspertizės ir nukreipė jÄ Ä¯ K. r. PK, bei praneÅ¡imo apie nusikaltimÄ forma (ROIK) (1 t.; 6 b.l.), kurioje nurodyta praneÅ¡imo apie įvykį gavimo data ir laikas; t.y. 2013-09-24, 13.04 val., ar J. P. protokolo- pareiÅ¡kimo suraÅ¡ymo data ir tikslus laikas (1 t.; 1 b.l.). Anot gynėjo, iÅ¡kyla klausimas, kÄ A. P. kalte įsitikinusios J. P. ir R. K., „abi verkdamos“, ar „susijaudinusios“ kaip jas pirmiausiai pamatė gydytoja I.

B. (1 t.; 95 b.l.; 3 t.; 13 b.l.), veikė 2013-09-24, pasibaigus U. P. apžiÅ«rai pas gydytojÄ , laikotarpyje maždaug nuo 10.25-11.25 val. iki 12.45-13.00 val., kai jos, išėję iÅ¡ gydytojos, liudytojo O. P. buvo parvežtos namo į (duomenys neskelbtini) (3 t.; 15 b.l.), nors R. K. teigia, kad „atvažiavome iÅ¡ karto į policijÄ â€œ (1 t.; 87 b.l.). Teismas Å¡ių aplinkybių apskritai nevertino. Atsižvelgiant į tai, kad D. N. aplankė gydytojÄ I. B., yra pagrįsta manyti, kad J. P., R. K. ir U.

P. po gydytojo apžiÅ«ros negrįžo namo, delsė vykti pas ekspertus ir galimai konsultavosi su D. N. ar dar su kitais asmenimis, kuriuos gynėjas nurodė savo 2014-12-24 praÅ¡yme teismui atnaujinti įrodymų tyrimÄ baudžiamojoje byloje Nr. XXXXX. Å ie asmenys teismo neapklausti byloje, tačiau galimai turėję įtakos formuojant J. P. ir R. K. patirtį ir žinias dėl A. P. labai sunkaus nusikaltimo padarymo, buvo J. P. antros eilės pusseserė L. P., kurios sutuoktinis V. P. ilgÄ laikÄ iki 2013 metų dirbo K. rajono policijos komisariato V. policijos nuovadoje.

J. P. dažnai bendraudavo su L. P., didžiavosi savo ryÅ¡iais su buvusiu policijos pareigÅ«nu V. P., gaudavo iÅ¡ jo teisinius patarimus. Å itos aplinkybės bylos medžiagoje liko neiÅ¡aiÅ¡kintos, o ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje A. P. atžvilgiu 2013-09-24 buvo pradėtas remiantis vien tik 2013-09-24 J. P. pareiÅ¡kimu, jos ir jos sÅ«naus sugyventinės R. K. parodymais (1 t.; 83-84, 8-87 b.l.). A. P. 2013-09-25 apklausos metu kaltu padaręs labai sunkų nusikaltimÄ (BK 150 str. 4 d.) neprisipažino, parodė, kad savo dukros neprievartavo, jos nečiupinėjo (1 t.; 177 b.l.), tačiau nurodė, kad mergaitė kartais skundžiasi, kad jai graužia, pati krapÅ¡to savo lytinius organus, jis draudžiÄ s jai krapÅ¡tytis.

U. P. prokuroro 2013-09-25 buvo praÅ¡oma bÅ«ti apklausta nukentėjusiÄ ja (1 t.; 22 b.l.), tačiau 2013-09-26 ji buvo apklausinėjama K. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos, nepripažinus jos nukentėjusiÄ jÄ . Teismas pažeidė BPK 28 str. 1 d. nuostatÄ , kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos ir asmuo turi bÅ«ti pripažintas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, taip pat BPK 20 str. 1 d. nuostatÄ , kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tarka gauti duomenys, ir nepagrįstai įvertino U.

P. 2013-09-26 apklausos protokolÄ kaip atitinkantį įstatymo reikalavimus. Teismo vertinimu, Å¡iame apklausos protokole netinkamai užpildytas procesinis dokumento blankas bei netinkamai jame panaudotos sÄ vokos. Su tokiu teismo vertinimu apeliantas nesutinka, kadangi dėl nurodyto BPK 28 str. 1 d. numatyto pažeidimo, U. P. negalėjo bÅ«ti apklausta nukentėjusiÄ jÄ , kol jai tokio statuso nutarimu ar nutartimi nepripažino ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras ar teismas. Teismas, vertindamas Å¡ios neteisėtos apklausos turinį, įvardino, kad nukentėjusiosios U.

P. parodymai nebuvo informatyvÅ«s. Ikiteisminio tyrimo metu posėdyje, įvykusiame 2013-09-26, dalyvavo prokuroras, įtariamasis A. P., jo gynėja advokatė A. M., psichologė E. K. ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė E. T.. Apklausos metu U. P. nurodė, kad ji miega lovytėje su R. ir B., jos lovytėje niekas nemiega, jos niekas neskriaudė, pas juos nėra vonios ar duÅ¡o, ji nepasakojo močiutei, kad jai „putytę“ skauda, ji negali papasakoti, tėvelis niekada prie jos nelindo, nesakys ar sako tiesÄ , nenori pasakoti, „putytės“ jai niekada neskaudėjo, nenori pasakoti, kÄ močiutei pasakojo, bijo sakyti, kad tėčio bijo, tačiau nesakys ko bijo, tėtis negali jos nuskriausti, nepasakos, nes nieko nebuvo ir panaÅ¡iai (1 t.; 24 b.l.).

Tačiau teismas neįvertino, kad Å¡ios U. P. apklausos metu jos atžvilgiu buvo daromas psichologinis spaudimas, klausimai jai buvo pateikiami tendencingai, siekiant surinkti tik A. P. įkalčius labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nors Å¡ios neteisėtos apklausos metu to nepavyko padaryti. Nebuvo stengiamasi aiÅ¡kintis visų bylos aplinkybių. Teismas, nenustatęs Å¡ių akivaizdžių mažametės apklausos pažeidimų, netinkamai taikė BPK 186 str. 2 d. nuostatÄ , kadangi ikiteisminio tyrimo teisėjas neužtikrino, kad U.

P. nebÅ«tų daromas neleistinas poveikis. Apeliaciniame skunde nurodomi mažametės apklausos vaizdo ir garso įraÅ¡uose matyti pažeidimai.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iÅ¡ Å¡ių nurodytų pažeidimų matyti, kad jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis bÅ«tų galima įtarti A. P. padarius labai sunkų nusikaltimÄ , nebuvo, tačiau ikiteisminis tyrimas pasuko neteisėta linkme, jį vedantys ar kontroliuojantys policijos ar prokuratÅ«ros pareigÅ«nai pradėjo rinkti vien tik patvirtinančius tariamÄ A.

P. kaltę duomenis dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo. Å i oficialiai pirmoji U. P. apklausa teisme buvo jau antroji, tačiau jos metu nepasitvirtino aplinkybės, kad A. P. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 150 str. 4 d. Nors įvykio vieta buvo apžiÅ«rėta 2013-09-24 ir tÄ pačiÄ dienÄ buvo pateikti asmeniniai A. P. asmeniniai drabužiai, taip pat iÅ¡ jo buvo paimti biologiniai (DNR) pavyzdžiai, užduotis atlikti objektų tyrimÄ Valstybinei teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos serologinės ir DNR laboratorijos virÅ¡ininkui su klausimais buvo suraÅ¡yta tik 2013-10-03 (1 t.; 13-14 b.l.).

Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje Å¡is praÅ¡ymas buvo gautas 2013-10-04 (1 t.; 14 b.l.). Nebaigus Å¡io tyrimo, taip pat Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos K. skyriaus vyresniajam teismo medicinos ekspertui Ž. M. 2013-09-24 pradėjus tyrimÄ dėl U. P. sužalojimų (tame tarpe ir lytinių organų) kilmės ir pobÅ«džio (1 t.; 33-34 b.l.), baudžiamojoje byloje buvo pradėti atlikti kiti neteisėti veiksmai, kurių teismas nuosprendyje taip pat tinkamai neįvertino.

K. rajono policijos komisariato kriminalistai lygiagrečiai kreipėsi dėl psichologinės U. P. ekspertizės į Valstybinę teismo psichiatrijos tarnybÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos Valkų ir paauglių teismo psichiatrijos skyrių 2013-10-02 raÅ¡tu Nr. 20-65-3-S-8807 (1 t.; 57 b.l.), kuriuo prašė skubia tvarka atlikti mergaitės teismo psichiatrinę-psichologinę ekspertizę. Kadangi 2013-10-02 jokių neabejotinų duomenų, kad A. P. padarė nusikalstamÄ veikÄ , vis dar nebuvo, o 2013-09-26 U.

P. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nedavė prokurorui ir tyrėjams laukto rezultato, K. AVPK K. r. PK KPS I.e. virÅ¡ininko pareigas A. G. organizavo dar vienÄ neteisėtÄ , faktiÅ¡kai jau trečiÄ U. P. apklausÄ , kurios vienintelis tikslas buvo jėga ir psichologiniu spaudimu iÅ¡gauti neteisėtus parodymus iÅ¡ mažametės A. P. dukros. A. G. 2013-10-09 iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ K. miesto savivaldybės Å vietimo ir ugdymo skyriui dėl kitos psichologės; t.y. A. K., dalyvavimo apklausoje. Å ios neteisėtos apklausos organizavimo autorystę bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat prisiėmė tyrėja J.

K., kuri apklausiama 2014-07-01 teismo posėdyje parodė, kad ji ieškojo tiesos ir ji su prokuroru nutarė dėl tokios taktikos, dėl papildomos apklausos organizavimo K. rajono policijos komisariato patalpose, nedalyvaujant nei ikiteisminio tyrimo teisėjui, nei prokurorui, nei įtariamajam, nei jo gynėjui. Iš neteisėtos liudytojo papildomos apklausos protokolo (1 t.; 26-28 b.l.) matyti, kad šioje U. P. apklausoje, be tyrėjos J. K., dalyvavo K. r. PK KPS vyr. tyrėja A. G., psichologė A. K., K. r. VTAS vyr. specialistė E. T. ir (duomenys neskelbtini) valkų globos namų direktorė V.V.

N.. Å i liudytojo ar nukentėjusiosios, kaip buvo įvardinta protokole (1 t.; 26 b.l.), apklausa nuo pradžios iki galo neteisėta, atlikta grubiai pažeidus baudžiamojo proceso taisykles, U. P. valko teises ir interesus, A. P. žmogaus teises, pažeidus pagrindinę BPK 1 str. 1 d. nuostatÄ iÅ¡samiai pritaikyti įstatymÄ ir atskleisti nusikalstamas veikas, kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas. U. P. prieÅ¡ 2013-10-11 apklausÄ nebuvo pripažinta nukentėjusiÄ jÄ , skirtingai nei teigia teismas nuosprendyje.

Tai patvirtina aplinkybė, kad 2013-10-11 protokolas įvardintas kaip „liudytojo papildomos apklausos protokolas“, taip pat aplinkybė, kad U. P., pažeidus BPK 186 str. 5 d. nuostatas, niekas neatstovavo Å¡ios apklausos metu. (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų direktorė V.V. N. apklausos protokolo įžanginėje dalyje nebuvo nurodyta kaip U. P. įstatyminė atstovė (1 t.; 26 b.l.). V.V. N. buvo pripažinta nukentėjusiosios U. P. atstove 2013-10-11 jau įvykus nepilnametės apklausai. Todėl teismo nuosprendžio iÅ¡vados, kad neteisingai buvo panaudoti procesinių dokumentų blankai, yra nepagrįstos ir prieÅ¡tarauja BPK 20 str. 2 d. nuostatoms dėl sÄ Å¾iningo ir pagrįsto teisėjo nusprendimo, kurie iÅ¡ surinktų byloje duomenų laikytini įrodymais byloje, bei BPK 20 str. 4 d. nuostatai, kad tik teisėtais bÅ«dais surinkti duomenys gali bÅ«ti laikomi įrodymais.BPK 186 str. 1 d. nustato, kad jaunesnius kaip aÅ¡tuoniolikos metų liudytojÄ ar nukentėjusįjį apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas Å¡io BPK 184 str. 3, 4, 5 dalyse nustatyta tvarka, kai valko interesais to praÅ¡o jo atstovas, prokuroras ar gynėjas arba BPK 184 str. 1 d. numatytais atvejais.

Norint organizuoti nepilnametės U. P. apklausÄ , turėjo bÅ«ti BPK 184 str. 1 d. 1-3 punktuose nurodyti pagrindai organizuoti tokiÄ apklausÄ . ApklausÄ turėjo oficialiai organizuoti tik prokuroras, kreipęsis į ikiteisminio tyrimo teisėjÄ . Tačiau 2013-10-11 neteisėtÄ U. P. apklausÄ organizavęs prokuroras pažeidė BPK 184 str. 1 d. nuostatas. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad psichologė A. K. apklausos metu užduoda menamus klausimus U. P., o nepasiekusi apklausos rezultato, kelis kartus ėjo tartis su kitame kambaryje apklausÄ stebinčiu prokuroru, kol galop apklausos pabaigoje į patalpÄ Ä¯siveržė „gera mergaitės draugė“, kaip ji save pristatė, pažadėjusi duoti mergaitei saldainių, K. r.

PK KPS vyr. tyrėja A. G. ir grubiai naudodama psichologinį spaudimÄ , iÅ¡gavo reikiamus mergaitės parodymus. Prokurorui pažeidus įstatymo reikalavimus organizuojant U. P. apklausÄ , U. P. 2013-10-11 apklausa prieÅ¡taravo BPK 184 str. 3 d. nuostatai, nes tokiÄ mažametės apklausÄ galėjo atlikti tik ikiteisminio tyrimo teisėjas ir apklausoje privalėjo dalyvauti prokuroras. To Å¡ioje apklausoje nebuvo. Be to, prokuroras, organizuodamas Å¡iÄ apklausÄ , grubiai pažeidė BPK 184 str. 4 d. nuostatas, apie papildomÄ liudytojo apklausÄ nebuvo praneÅ¡ta įtariamajam ir jo gynėjui.

Buvo pažeista įtariamojo A. P. ir jo gynėjo teisė dalyvauti tokioje apklausoje, užduoti apklausiamam asmeniui klausimus, kai apklausa baigta, - susipažinti su apklausos protokolu ir teikti dėl jo pastabas. Prokuroras apskritai procese laikė, kad BPK 186 str. nuostatos nepažeistos, nes remiantis jo aiÅ¡kinimu (3 t.; 146 b.l.), jis neprašęs ikiteisminio tyrimo teisėjo papildomai apklausti nepilnametę liudytojÄ , o galėjo organizuoti mergaitės apklausÄ ir be teismo leidimo. Tyrėja J. K. ir vyr. tyrėja A.

G., dalyvavę ir organizavę tokiÄ apklausÄ , taip pat grubiai pažeidė BPK 186 str. 2 d. nuostatÄ dėl jaunesnių kaip aÅ¡tuoniolikos metų liudytojo ar nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu apklausimo ne daugiau kaip vienÄ kartÄ . Dėl aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių nepilnametė U. P. baudžiamojoje byloje Nr. XXXX apskritai nebuvo teisėtai apklausta kaip nukentėjusioji, faktiÅ¡kai ikiteisminio tyrimo teisėjos buvo apklausta kaip liudytoja, tačiau 2013-09-26 apklausos teisme metu nenurodė jokių nusikalstamų A.

P. veikų požymių. Teismas neįžvelgė jokių BPK 184 ir 186 str. pažeidimų organizuojant ir vykdant U. P. neteisėtÄ apklausÄ 2013-10-11, nenustatė jokio psichologinio spaudimo mergaitės atžvilgiu. Å ios apklausos metu mergaitei buvo įduoti popieriaus lapai ir ji „pradėjo“ pieÅ¡ti. Teismas nuosprendyje nenustatė, kad pažeidus BPK 186 str. 2 d. nuostatÄ dėl poveikio draudimo nepilnamečiui liudytojui, psichologė A. K., naudodama psichologinį spaudimÄ U. P. atžvilgiu, vertė duoti parodymus, neigiamai apibÅ«dinančius nuteistÄ jį, kas puikiai matyti Å¡ios apklausos vaizdo ir garso įraÅ¡e; t.y.:

Apklausos pradžioje U. P. buvo pasiūlyta papasakoti, kaip ji myli „močiutę" J. P., kuo vardu „močiutė“ ar „ir apsikabina močiutę“ ar „o močiutė su tavimi namuose gyvena?“; Mergaitei iš karto buvo įduotas parengtas piešinys su pasiūlymu „noriu, kad tu man padėtum“; Tėtis A. P. mergaitei apibūdintas neigiamai - „tai tėtis nenuperka žaislų?“, psichologė vertino A. P. elgesį, kad „tai negerai“; Klausė mergaitės, ar ji sakiusi R., kad tėtis jai (t. y.

U.) žaislų nenuperka (turima omenyje liudytoja R. K.), tarsi R. K. bÅ«tų A. P. Å¡eimos narys; Klausė U., ar ji draugaujanti su tėčiu, apie tai ar tėtis jÄ skriaudžiÄ apie tai kaip tėtis jÄ mušė su ranka ir diržu per užpakalį, kad mušė ir sakė iÅ¡eiti, klausė ar U. mylinti tėtį; Po to paprašė mažametės viskÄ pasakyti, kas jai buvo nutikę, kadangi psichologė A. K. žino, kad jai kažkas buvo nutikę, todėl ir nori sužinoti? Vėliau U. P. psichologė pateikė dvi lėles, buvo pateiktos įvairios situacijos dėl jos apžiÅ«ros gydytojo kabinete, vyriÅ¡kos ir moteriÅ¡kos lyties lėlės suguldomos Å¡alia viena kitos, nors U.

P. nesakė, kad miegojo vienoje lovoje su tėčiu, nurodė, kad miegojo skirtingose lovose, kad tėtis nieko nedarė; A. K. klausinėjo U., ar jai skaudėjo, o kodėl jai skaudėjo, prašė keis kartus papasakoti, kodėl ir kur jai skaudėjo; Po to vėl primygtinai prašė mergaitės papasakoti jai, kas jai buvo atsitikę, kai pas gydytojÄ tave vežė; A. K. nepasiekus numatyto apklausos tikslo - gauti kaltinančius parodymus prieÅ¡ tėvÄ ji klausė U. P., ar galinti ji pakviesti jos draugę.

Įėjusi į apklausos kabinetÄ vyr. tyrėja A. G. iÅ¡ karto pareikalavo iÅ¡ mažametės pasakyti viskÄ kÄ darė tėtis, vertė prisiminti, kokį pieÅ¡inį piešė jai. Pati A. G. pradėjo pieÅ¡ti, klausdama U. parodyti, kur lietė tėtis, „su pirÅ¡tukais lietė“, komentavo formuodama mergaitės nuomonę - „tau nepatiko ar patiko?“, „o tu pabėgai iÅ¡ lovytės pas tetÄ ?“, „o kodėl pabėgai?“. Pati A. G. pieÅ¡inį piešė toliau, komentuodama „kÄ anÄ kartÄ mergaitė piešė tarp kojų“, klausė „tai tu dabar su tėčiu susipykai už tai, kad taip darė“, reikalavo spausdama pasakyti, kad „myli močiutę“, „kas yra R.“ ir pabaigoje paklausė „tu mėgsti čiupa – čiups?“.

Neteisėtos U. P. apklausos metu dalyvavę tyrėjai ir kiti specialistai darė neteisėtÄ spaudimÄ nepilnametei, pažeidė BPK 186 str. 2 d. nuostatas, įkalbinėjo ir įtakojo mažametę U. P., kad ji pasakytÄ jog jos tėtis A. P. lietė jos lyties organus su pirÅ¡tais daug kartÄ , kad lindo ir lindo daug kartÄ , kad jai nepatiko, ji verkė, jai skaudėjo, netgi privertė vaikÄ nupieÅ¡ti, kokį tėtis turi daiktÄ tarp kojų, kad tÄ daiktÄ tėtis tris kartus kiÅ¡o į mergaitės užpakaliukÄ .

Gynėjas nurodo, jog įsigilinus į bylos medžiagÄ matyti, kad U. P. pieÅ¡tas pagrindinis mergaitės pieÅ¡inėlis (7 t.; 27 b.l.) faktiÅ¡kai buvo nupieÅ¡tas ne 2013-10-11, kaip nurodyta pieÅ¡inyje pažymėtoje datoje, o kaip paliudijo A. G., 2013-09-24 pirmosios neteisėtos nepilnametės U. P. apklausos metu. Tai matyti ir iÅ¡ pieÅ¡inyje atvaizduotos mergaitės bruožų - veido, akių, nosies, lÅ«pÄ , kurie skiriasi nuo palyginus primityvaus pačios U. P. pieÅ¡to pieÅ¡inio (1 t.; 28 b.l.). Taigi mergaitę piešė pati kriminalinės policijos virÅ¡ininko pareigas ėjusi A.

G. (1 t.; 109 b.l.), kurios pagalba matoma bylos medžiagoje esančiame pieÅ¡inyje (1 t.; 27 b.l.).Be to, ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys rodo, kad jie ne tik buvo renkami pažeidus BPK 20 str. 1 d. nuostatÄ , kad įrodymais baudžiamajame procese laikomi įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, bet galimai padarius ir nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 str. 1 d. - dokumento suklastojimas ar galimai teikiant melagingus parodymus (BK 235 str.). Byloje esantis pieÅ¡inys (1 t.; 27 b.l.) pagal A. G. parodymus (2 t.; 108 b.l.), atitinka 2013-09-24 A.

G. kabinete pieÅ¡tÄ mergaitę, kuriai tarp kojų nupieÅ¡tas storas brÅ«kÅ¡nys, kurį pradėjo pieÅ¡ti nuo lapo apačios iki nupieÅ¡tos mergaitės tarpkojo. Ant brÅ«kÅ¡nio, kaip teigė A. G., tarp kojų mergaitė nupiešė daiktÄ , forma primenantį agurkÄ . Apklausiama teisme A. G. nurodė, kad Å¡is pieÅ¡inys nepateko į bylos medžiagÄ (3 t.; 144 b.l.), nes J. P. jai nurodė, kad jis yra sunaikintas, tačiau pagal A. G. paaiÅ¡kinimų turinį matyti, kad jis gali bÅ«ti bylos medžiagoje.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad mažametė U. P. neteisėtai buvo apklausiama tris kartus ir bylos medžiagoje nėra pagrindinio įrodymo - nukentėjusiosios parodymų. Tai visiÅ¡kai prieÅ¡inga iÅ¡vada, nei nuosprendyje nustatė teismas. Teismas nuosprendyje nurodė, kad vertino Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos K. skyriaus specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G2513/13 (02), (1 t.; 33- 34 b.l.), kurioje nurodyta, kad ant U. P. kÅ«no jokių sužalojimų nerado, apimant ir iÅ¡angę bei lyties organus.

U. P. buvo nustatytas iÅ¡orinių lytinių organų ir makÅ¡ties uždegimas (vulvovaginitas), kÄ patvirtino lytinių organų odos ir gleivinių tolygus paraudimas, perÅ¡tėjimas, skausmas lytinių organų srityje, tačiau teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡is raÅ¡ytinis specialisto parengtas įrodymas nepaneigė kaltinamojo naudotų prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ seksualinės prievartos veiksmų - lytinių organų lietimo ir pirÅ¡tų kiÅ¡imo į juos. Vertindamas šį įrodymÄ teismas vadovavosi 2013-11 -07-2013-12-11 valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus rengtu teismo psichiatrijos – teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-156/2013 (1 t.; 76-79 b.l.), kuriuose, teismo nuomone, patvirtinti nukentėjusiosios psichologei 2013-10-1 duoti parodymai, kuriuose buvo nurodyti seksualinės prievartos požymiai.

Tačiau BPK 20 str. 5 d. nuostatos nurodo, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, ir turi vadovautis įstatymu. Tai reiÅ¡kia, kad teismui reikėjo vertinti visus įrodymus, o ne vien tik tuose, kurie kaltino A. P.. Vertinant įrodymus, teismas turėjo laikytis ir BPK 20 str. 4 d. nuostatos, kad tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys gali bÅ«ti įrodymais procese ir juos galima patikrinti, taip pat BPK 20 str. 1 d. nuostatos, kad įrodymais laikomi duomenys, kurie gauti įstatymų nustatyta tvarka.

Dėl aukščiau nurodytų BPK 184 str. 1,3,4, dalių ir 186 str. 1, 2 ir 4 d. pažeidimų, nesant tinkamų, įstatymo nustatyta tvarka gautų U. P. parodymų, teismas turėjo kritiÅ¡kai vertinti ir teismo psichiatrijos – teismo psichologijos ekspertizės aktÄ Nr. 103MS-156/2013 (1 t.; 76-79 b.l.), kadangi jame iÅ¡tisai pakartoti ir pacituoti neteisėtos 2013-10-11 metu gauti apklausos U. P. parodymai, Å¡iais parodymais ekspertizės akte iÅ¡ esmė remiamasi (1 t.; 78 b.l.), ekspertė - psichologė akte duoda nuorodÄ tik į 2013-10-11 neteisėtÄ apklausÄ .

IÅ¡ esmės teismo ekspertė-psichologė tikrino tik 201-10-11 neteisėtos U. P. apklausos duomenis. Ten, kur ekspertė - psichologė tyrė aplinkybes ir faktus, gauti rezultatai, nesutampa su iÅ¡vadomis. U. P. parodė teismo ekspertei - psichologei, kad tėtis tris kartus kiÅ¡o savo lyties organÄ Ä¯ jos užpakalį, kad su bumbuliuku kuteno jai, (1 t.; 78 b.l.), po to mergaitė sako, kad su bumbuliuku (vyro lyties organu) subinės nelietė. Todėl iÅ¡vados, kuriomis siekta patvirtinti 2013-10-11 iÅ¡ mergaitės iÅ¡gautus parodymus, yra teigiamos, t.y. patvirtinančios mergaitės 2013-10-11 duotus parodymus, o kiti mergaitės teiginiai ekspertinio tyrimo metu nenulemia teigiamų iÅ¡vadų, nėra kategoriÅ¡ki, kaip „tačiau nei iÅ¡ mergaitės duotų parodymų, nei iÅ¡ pateiktų jos atsakymų ekspertizės metu lieka neaiÅ¡kios kitų galimų lytinės prievartos veiksmų tikslesnės aplinkybės“ (1 t.; 78 b.l., 2-a iÅ¡vada).

Abi ekspertės nevertino ir nesivadovavo 2013-09-26 ir 2013-10-11 apklausų vaizdo ir garso įraÅ¡ais, nenustatė juose užfiksuotų mergaitės atžvilgiu taikytų akivaizdžių psichologinio spaudimo ir prievartos priemonių (10-a akto iÅ¡vada), nevertino manipuliavimo vaiku praktikos, nepamatė akivaizdaus ir neriboto apklausÄ vykdžiusių psichologių siekio per prievartÄ gauti apkaltinančius A. P. įrodymus, apskritai iÅ¡samiai netyrė byloje surinktų duomenų pagrįstumo, teisėtumo, nekritiÅ¡kai vadovavosi jau paminėtomis neteisėtomis mergaitės apklausomis, kas kelia abejonių dėl eksperčių teisinės kvalifikacijos ir Å¡aliÅ¡kumo.Tuo tarpu kitais byloje surinktais duomenimis, kurie labiau ilgalaikėje, labiau patikrintoje perspektyvoje turėjo atverti ir paaiÅ¡kinti priežastis, nulėmusias U.

P. sveikatos sutrikimÄ , J. P. ir R. K. siekį pasinaudoti mergaitės sveikatos sutrikimu, teismas neanalizavo, nevertino ir, pažeidęs BPK 20 str. 5 d. nuostatas, nesirėmė. Teismas nesivadovavo ir nesirėmė teismo eksperto Ž. M. paliudijimu 2014-11-05 teismo posėdžio metu, kurio metu jis patvirtino savo specialisto iÅ¡vadÄ (1 t.; 33-34 b.l.), kad U. P. sirgo vulvovaginitu, kuris iÅ¡sivysto per 7 dienas, pradiniai požymiai pasimato iÅ¡ karto, baltos iÅ¡skyros yra normalus reiÅ¡kinys, nuo Å¡io uždegimo Å¡lapinimasis padažnėja, jis trukdo ramų miegÄ , nurodė, kad panaÅ¡iau, jog uždegimas galėjo bÅ«ti dėl Å¡lapimo cheminio dirginimo ir ekspertas negalėjo teigti, kad tai buvo bakterinis uždegimas (4 t.; 7-8 b.l.).

Atsižvelgiant į mergaitės amžių, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos K. skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G2513/13 (02) (1 t.; 33-34 b.l.) visiÅ¡kai pagrįsta, kadangi paaiÅ¡kina visas aplinkybes, kodėl mergaitė buvo dirgli, suirzusi, neiÅ¡simiegojusi, jai buvo bÅ«dingi nuotaikos svyravimai. Ekspertas Ž. M. Å¡ioje iÅ¡vadoje nurodė, kad labiausiai tikėtina Å¡io uždegimo priežastis yra nepakankama lyties organų srities higiena. Tai sutapo su nuteistojo parodymais teismo posėdžio metu (3 t.; 98 b.l.), kai jis nurodė, kad namuose, kuriuose gyveno, higienos sÄ lygos nebuvo tinkamos, dėl ko dėsningai kilo pasekmės mažametės dukros higienos užtikrinimui.

Liudytoja J. P., apklausiama 2013-10-31 (1 t.; 85 b.l.) nurodė, kad „U. savo putytę krapÅ¡tydavosi prieÅ¡ gerus metus iki įvykių. Gal jai paÅ¡usdavo ar kÄ , nes Å¡lapindavosi į lovÄ â€œ. Ji taip pat nurodė, kad su A. prausdavo mergaitę. Å ios aplinkybės rodo, kad mažametė sirgo vulvovaginitu su visomis iÅ¡ to sekančiomis pasekmėmis - lytinių organų paÅ¡utimu, patiniu, dirglumus, dažnu Å¡lapinimusi. Nuteistasis kartu su J. P. gydė U., tepė tepalu, krakmolu, jÄ prausė (1 t.; 177 b.l.; 3 t.; 98 b.l.).

Kad A. P. prausdavo mergaitę, patvirtino liudytojos R. K. (1 t.; 86 b.l.; 3 t.; 141 b.l.) ir J. P. (1 t.; 85 b.l.). Liudytoja A. K. nurodė, kad A. P. prižiÅ«rėjo mergaitę (1 t.; 102 b.l.).Teismas, pažeidęs BPK 20 str. 5 d, nuostatas dėl visapusiÅ¡ko, iÅ¡samaus visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimo, nevertino reikÅ¡mingos medžiagos, gautos byloje iÅ¡ K. rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, iÅ¡ kurios matyti, kad A. P. teismo keliu nusistatė dukros gyvenamÄ jÄ vietÄ su savimi, prisiteisė iÅ¡laikymÄ dukrai iÅ¡ motinos po 300 Lt per mėnesį, V. apylinkių seniÅ«nijos socialinė darbuotoja lavino A.

P. socialinius, tėvystės įgūdžius, jam buvo nutrauktas socialinių paslaugų teikimas (1 t.; 36, 43-49 b.l.) ir nei K. apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. XXXXX, nei K. rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, nei V. seniūnija jokių priekaištų kaip tėvui A. P. neturėjo, jokių jo socialinių trūkumų nenustatė ir priekaištų dėl to jam nereiškė. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos aerologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 286/13(01) (2013-10-07) irgi patvirtina, kad A.

P. negalėjo padaryti labai sunkaus nusikaltimo, kuriuo jis buvo nepagrįstai įtartas.Teismas nepagrįstai A. P. parodymus, kad jo sesuo J. P. turėjo norÄ globoti jo dukrÄ ir gauti už tai socialinę paramÄ , įvertino kaip nepagrįstus, kadangi ji pati laiÅ¡ke A. P. nurodė, kad U. niekam neatiduos (1 t.; 138 b.l.), o liudytojai D. K. (77 t.; 106 b.l.), M. P. (2 t.; 105 b.l.) S. P. (2 t.;. 104 b.l), J. P. sÅ«nus O. P. (2 t.; 107 b.l.) paliudijo patys girdėję aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡tÄ J.

P. norÄ atimti iÅ¡ A. P. dukrÄ U. P.. Teismo posėdžio metu J. P. parodė, kad ji lanko globos kursus ir yra pasirengusi globoti mergaitę (3 t.; 143 b.l.). Teismui abejonių nesukėlė pasikeitę byloje R. K. parodymai. R. K. paliudijo (1 t.; 86-87 b.l.), kad 2012-09-23 ryte (taip nurodyta protokole) U. atsikėlė, atėjo į bendrÄ virtuvę ir parodė į savo lytinius organus, kad jai skauda. J. P. apžiÅ«rėjo mergaitę ir servetėle nuvalė mergaitės lytines lÅ«pas, kuriose buvo daug iÅ¡skyrų.

Po to patikslino, kad iÅ¡skyrų buvo aukščiau nuo lytinių organų, pilvo apačioje. J. P. nuvalius iÅ¡skyras nuo mergaitės lyties organų, buvo matyti, kad jie paraudę. PanaÅ¡iai, pagal R. K., buvo ir 2013-09-24 ryte, kai į virtuvę, besėdint R. K., jos seseriai A. K. bei J. P., atėjo U. ir bevalgydama pradėjo pasakoti, kad su ja miegojęs tėtis, kuris jÄ iÅ¡vijo iÅ¡ lovos ir ji miegojo ant žemės. J. P. paklausus, ar tėtis lenda prie jos, Å¡i atsakė teigiamai. J. P. toliau klausinėjo mergaitės ir Å¡i pasakė, kad tėtis kiÅ¡a rankas prie užpakaliuko.

Visos trys apžiūrėjo mergaitės lytinius organus ir pamatė, kad jie paraudę, labai didelė skylė mergaitės lyties organe. Apklausiama 2014-05-28 teismo posėdyje (3 t.; 158 b.l.), R. K. jau pakeitė savo parodymus, ji jau parodė, kad tik viena jos sesuo 2013-09-24 apžiūrėjo U. P., bet ne jos visos trys - J. P., A. K. ir R. K. apžiūrėjo mergaitę. Be to, parodė, kad 2013-09-23 apskritai netikrino mergaitės, kas rodo, kad jos ir J. P. parodymai, duoti policijoje (1 t.; 1,2, 84 ir 86 b.l.) yra melagingi.

Teismo posėdžio metu ji dar parodė, kad apskritai tariamai 2013-09-23 įvykę jos ir J. P. nurodyti įvykiai iÅ¡ tikrųjų buvo įvykę prieÅ¡ mėnesį ir patvirtino, kad 2013-09-23 mergaitė nebuvo apžiÅ«rėta. Teismas neatsižvelgė į Å¡iuos esminius parodymų pakeitimus ir pripažino Å¡iuos parodymus tinkamais ir laikė įrodymais. Gynėjas nurodo, kad nesant jokių pagrįstų duomenų, kuriuos bÅ«tų galima laikyti įrodymais, patvirtinančiais nuteistojo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 150 str. 4 d., A.

P. turi bÅ«ti iÅ¡teisintas dėl Å¡io labai sunkaus nusikaltimo padarymo, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.Nuteistojo A. P. gynėjas apeliaciniame skunde praÅ¡o pirmosios instancijos nuosprendį dėl A. P. pripažinimo kaltu panaikinti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.Teismo posėdyje gynėjas praÅ¡o jo apeliacinį skundÄ patenkinti, pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Nuteistasis A. P. praÅ¡o jo gynėjo apeliacinį skundÄ patenkinti ir jį iÅ¡teisinti.

Prokurorė ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė praÅ¡o nuteistojo A. P. gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas tenkinamas. Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendis, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 150 str. 4 d., naikinamas ir priimamas naujas, iÅ¡teisinamasis nuosprendis. Nors pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė iÅ¡vadÄ , kad buvo nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p., 329 str. 1 p.).Gynėjo apeliaciniame skunde labai plačiai, iÅ¡samiai ir tiksliai iÅ¡dėstyti visi ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti bylos duomenys.

Taip pat skunde nurodoma apie daugybę, apelianto nuomone, viso baudžiamojo proceso metu padarytų procesinių įstatymų pažeidimų. Didžioji apeliacinio skundo argumentų dalis susijusi su BPK pažeidimais ikiteisminio tyrimo metu apklausiant mažametę nukentėjusiÄ jÄ U. P., nurodoma, kad teismas, pažeisdamas BPK 20 str. reikalavimus, kai kuriuos bylos duomenis nepagrįstai pripažino įrodymais, kad įrodymų vertinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu ir kad teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį pagrindė tik A.

P. apkaltinančiais, dar ir pažeidžiant įstatymų reikalavimus gautais bylos duomenimis, tuo pat metu neįvertinęs kitų, t. y. A. P. teisinančių įrodymų.IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija didžiÄ jÄ dalį ir pagrindinius apeliacinio skundo argumentus pripažįsta pagrįstais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tikrai pažeidė BPK 20 str. reikalavimus, taip pat ir Å¡io straipsnio 5 d. nuostatas dėl įrodymų vertinimo, o skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Skundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio aprašomoji dalis surašyta dar it pažeidžiant BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimus. Apie visa tai, taip pat apie tai, kodėl teisėjų kolegija kitaip įvertino išnagrinėtus įrodymus, šiame nuosprendyje dar bus pasisakyta. Vis dėlto teisėjų kolegija, tik iš dalies sutikdama su gynėjo apeliaciniu skundu, pirmiausia pažymi, kad visos šios bylos aplinkybės teisme buvo išsamiai išnagrinėtos. Visi ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir papildomi bylos duomenys buvo betarpiškai išnagrinėti pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, dalis įrodymų taip pat papildomai išnagrinėti apeliacinės instancijos teismo posėdyje atlikto įrodymų tyrimo metu.Iš kaltinamojo akto matosi, kad A.

P. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 str. 4 d., buvo grindžiama nukentėjusiosios U. P., liudytojų J. P., R. K., A. K., R. B., N. R., A. G., V. G. – M., I. B., S. P., O. P., M. P., D. K., S. K. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvadomis Nr. G2513/13(02) ir Nr. S 286/13(01), teismo psichiatrijos – teismo psichologijos ekspertizės aktu, netgi ir paties A. P. parodymais, nors jis kaltu ir neprisipažino. Visi šie bylos duomenys buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.

Nuteistasis A. P. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad U. P. yra jo dukra. Jis dukrÄ augina apie 2 metus. PrieÅ¡ tai dukra augo su mama, o vėliau vaikų globos namuose. Jos motinai dėl dažno alkoholio vartojimo apribotos motinystės teisės. Su dukra jis gyveno pas savo seserį J. P.. Su dukra gyveno viename kambaryje, bet miegodavo atskirose lovose. Vienoje lovoje su ja niekada nėra gulėjęs. U. P. Å¡lapindavosi lovoje. Tuose namuose higienos sÄ lygos nebuvo tinkamos. Kai gyveno su dukra, ji sakydavo, kad jai skauda „putytę“, niežti.

Jis tÄ vietÄ tepdavo krakmolu, o sesuo buvo nupirkusi tepaliukÄ . TÄ vietÄ tepė tuo tepaliuku, taip pat dėdavo Å¡alta skudurÄ . Tai visi matydavo. Jokių neteisėtų veiksmų su savo dukra neatliko. Pati mergaitė savo lytinius organus krapÅ¡tydavo. Jis pas gydytojÄ jos nevežė, nes dirbdavo. Pas gydytojus mergaitę nuveždavo sesuo. Grįžusi iÅ¡ gydytojų sesuo sakydavo, kad viskas gerai. Duodavo seseriai pinigus, kad ji nupirktų vaistų. Ne kartÄ yra sulaukęs grasinimų iÅ¡ R. K. ir J. P., kad jos iÅ¡ jo atims mergaitę, iÅ¡varys jį iÅ¡ namų.

J. P. reikia daugiau vietos namuose, nes tame name gyvena jos sÅ«nus, sÅ«naus sugyventinė, sugyventinės sesuo. Be to, jo nuomone, dėl Å¡io nusikaltimo padarymo jos jį apkalba, nes turi didelę piniginę skolÄ už namÄ , todėl iÅ¡ jo nori atimti dukrÄ , kad gautų už jÄ paÅ¡alpÄ . Ar yra konkretus suinteresuotas asmuo tapti jo dukters globėju, jis nežino. Liudytoja J. P. teisme parodė, kad A. P. yra jos brolis. A. P. kartu su savo dukra U. P. gyveno pas jÄ . Jam reikėjo gyvenamosios vietos, kad galėtų iÅ¡ globos namų pasiimti savo dukrÄ .

Jiems skyrė vienÄ kambarį. 2013 m. rugsėjo 24 d., apie 9.30 val., jai U. P. pasiskundė, kad jai labai skauda, tėtis kiÅ¡o pirÅ¡tus į „subinę“. Ji rodė į lytinius organus. Tai girdėjo jos „marti“ (sÅ«naus draugė) R. K. ir Å¡ios sesuo A. K.. Tada ji mergaitės lytinius organus apvalė servetėle ir su sÅ«numi O. P. jÄ nuvežė pas gydytojÄ . Vėliau nuvažiavo į policijÄ , jÄ apklausė viena tyrėja, o kitai tyrėjai buvo palikusi mergaitė, po to kažkoks vyriÅ¡kus su savo automobiliu jas nuvežė į K. klinikas, mergaitę apžiÅ«rėjo 5 ekspertai.

U. P. niekam nesiskųsdavo, tačiau jos lytiniai organai bÅ«davo „iÅ¡Å¡utę“, kas antrÄ dienÄ tepdavo vaistais nuo „iÅ¡Å¡utimo“. Ji dažnai Å¡lapindavosi lovoje. Ankščiau jai buvo kilęs įtarimas, kad A. P. lenda prie U. P.. Jos marčios mergaitė yra tokių pačių metų, kaip U. P., todėl ji su seserimi palygino jų lytinius organus. U. P. lytiniai organai buvo raudonos spalvos, niekada neužgydavo. Ir bÅ«dama dar mažytė U. P. savo lytinius organus pasikrapÅ¡tydavo, jie drausdavo ir ten pirÅ¡tų ji nebekiÅ¡davo.

Kad A. P. ir U. P. miegotų vienoje lovoje, ji nematė, nes retai užeidavo pas juos į kambarį. Tik girdėdavo, kaip naktimis U. P. verkia. Sakydavo A. P., kad atims iÅ¡ jo dukrÄ , kai jis iÅ¡gerdavo. Dabar lanko globos kursus, kad galėtų globoti U. P..              Liudytoja R. K. teisme parodė, kad gyveno pas J. P., taip pat gyveno ir tuo metu, kai A. P. su U. P. gyveno tame pačiame name, jie turėjo atskirÄ kambarį. Mergaitė naktimis miegodavo su sauskelnėmis, nes ji Å¡lapinosi.

Girdėdavo, kad ji naktimis verkia. 2013 m. rugsėjo mėn. ji, jos sesė A. K. ir J. P. sėdėjo virtuvėje, kai iÅ¡ kambario pas jas atėjo U. P. ir pasakė, kad tėtis atėjo į lovÄ ir lindo į „tÄ vietÄ â€œ. Jos sesuo A. K. apžiÅ«rėjo U. P. lytinius organus, taip pat sesuo servetėle nuvalė mergaitės lytinius organus, jÄ aprengė ir nuvežė pas vaikų gydytojÄ . Tos pačios apklausos metu liudytoja parodė ir tai, kad ji su J. P. apžiÅ«rėjo U. P. lytinius organus ir juos palygino su savo dukros lytiniais organais.

U. P. tÄ dienÄ jos nieko daugiau neklausė. JÄ nuvežus pas gydytojÄ , gydytoja pasakė, kad mergaitė tikrai pažeista, pas vaikÄ negali taip bÅ«ti ir iÅ¡rašė siuntimÄ pas ekspertus. Nuvykus pas ekspertus, joms jie pasakė važiuoti į policijÄ . Policijoje buvo suraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas, vyko apklausos. IÅ¡ tyrėjų nuvažiavo į klinikas, o iÅ¡ ten į namus. Teisme, vadovaujantis BK 276 str. 4 d., buvo perskaityti liudytojos R. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. rugsėjo 23 d. ryte U. atsikėlė ir atėjo į bendrÄ virtuvę.

Mergaitė iš karto kišo rankytes ir rodė į savo lytinius organus ir sakė, kad labai skauda. Tada J. pasiėmė servetėlę ir paprašė mergaitės duoti pažiūrėti ir išvalyti. Mergaitę pasisodino ant stalo ir numovusi jai kelnaites valė jos lytines lūpas. Ten buvo daug baltų išskyrų. Pasirodė keista, kad išskyros buvo ne pačiose lytinėse lūpose, o aukščiau nuo lytinių organų, tai yra apačioje pilvo. Tada vėl J. pažiūrėjo į skylutę ir vėl ten viskas buvo raudona.

Apvaliusi užmovė kelnytes ir, kaip niekur nieko, toliau bendravo su mergaite. Po kurio laiko pažiÅ«rėjo į savo dukros lytinius organus, tačiau jie atrodė visiÅ¡kai kitaip. Nebuvo tokios didelės skylės ir paraudimų. AiÅ¡ku, jokių iÅ¡skyrų nebuvo. Tada abi su J. pasikalbėjo, kad čia kažkas ne taip ir įtarė, kad tėvas dukrÄ prievartauja. Vakare pats A. apiprausė abi mergaites. Jis visÄ dienÄ gražiai bendravo su U., todėl tie įtarimai vėl kažkaip atrodė netikri. Å iandien (2013 m. rugsėjo 24 d.) ryte, kai ji su J. ir dar atvažiavusia pas juos į svečius seserimi A. sėdėjo virtuvėje, vėl atėjo iÅ¡simiegojusi U..

U. bevalgydama iÅ¡ niekur nieko pradėjo pasakoti, kad „tėtis miegojo su manim“. Ji taip ir pasakė. Paskui pasakė, „kad jÄ iÅ¡vijo iÅ¡ lovos ir ji miegojo ant žemės“. Tada J. tiesiai mergaitės paklausė, „ar tėtis lenda prie jos?“ U. atsakė, kad lenda. Tada J. paklausė, kaip lenda, ar kiÅ¡a kur nors rankas. Mergaitė tada parodė ranka į savo užpakaliukÄ ir pasakė, kad tėtis kiÅ¡a rankas prie užpakaliuko. Ji taip ir pasakė. Jos sesuo nepatikėjo, kad A. prievartauja mergaitę ir dar paprašė pažiÅ«rėti į jos lytinius organus.

Tada vėl visos trys pažiūrėjo miegamajame į U. lytinius organus ir pamatė, kad viskas yra paraudę ir labai didelė skylė lytinėse lūpose (1 t., 86-87 b.l.). Perskaičius minėtus parodymus liudytoja teisme parodė, kad tik viena sesuo A. K. svetainėje apžiūrėjo U. P.. Jos tikrai netikrino mergaitės rugsėjo 23 d. Būdavo, kad U. P. skaudėdavo, tai patepdavo. Gal prieš mėnesį J. P. nuo mergaitės lytinių organų servetėle nuvalė išskyras, tačiau tai tikrai nebuvo rugsėjo 23 d.

Jokių apžiÅ«rų rugsėjo 23 d. nebuvo. Ji tyrėjai parodė tik tai, kad rugsėjo 23 d. A. P. U. P. ir jos dukrÄ nuprausė.              Liudytoja A. K. teisme parodė, kad 2013 m. rugsėjo mėn., tiksliai dienos nepamena, ji, R. K. ir J. P. sėdėjo virtuvėje, kai atėjo U. P. ir pradėjo pasakoti, kad miegojo ant žemės, nes tėvas liepė ten miegoti. Ji pasakojo, kad tėvas jai liepė ateiti į lovÄ , tačiau ji atsigulė ant žemės. Tada jis atidarė langÄ , kad ji suÅ¡altų.

Joms pradėjus klausinėti, mergaitė papasakojo, kad bijo miegoti su tėvu, nes tėvas jai į ,,subinę“ kiÅ¡a pirÅ¡tus. Ji rodė, kaip jis judina, trina. Ji rodė į savo lytinius organus ir sakė, kad tai yra „subinė“. Ji nusivedė mergaitę į kitÄ kambarį ir apžiÅ«rėjo. Jos lytiniai organai buvo paraudę, „skylutė“ buvo labai didelė. Vėliau U. P. buvo nuvežta pas gydytojÄ . Ji nei pas gydytojÄ , nei į policijÄ nevažiavo, o liko namuose. Neatsimena, ar ji, ar J.

P. servetėle apvalė mergaitės lytinius organus. Jai niekas neskambino dėl tos servetėlės.             Iš bylos matosi, kad pirmosios instancijos teismas pats betarpiškai teisiamajame posėdyje mažametės U. P. neapklausinėjo, tačiau posėdyje buvo perskaityti du U. P. apklausų, vykusių ikiteisminio tyrimo metu, protokolai. Taip pat peržiūrėti šių apklausų vaizdo įrašai.              2013 m. rugsėjo 26 d. mažametė nukentėjusioji buvo apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo.

Apklausos protokole nurodoma, jog U. P. parodė, kad gyvena su močiute, tėčiu ir R.. Su močiute lauke agurkus pjausto. Su tėčiu irgi agurkus pjausto. Su tėčiu nežaidžia. Miega didelėje lovytėje su R. ir B.. R. bus trys metai, ji jos sesė. Jos lovytėje niekas nemiega. Turi dvi lovas. Antroje lovoje miega močiutė ir tėtė. Su tėčiu būdami vieni mėto kamuolius. Nesakys kur tėvelis miega. Mėgsta papiešti. Jos niekas neskriaudė. Ji maudosi su tėčiu. Su tėčiu tvenkinyje maudėsi.

Pas juos nėra vonios ir duÅ¡o. Nepasakojo močiutei, kad jai „putytę“ skauda. Negali papasakoti. Tėvelis niekada prie jos nelindo. Nesakys ar sako tiesÄ . Nenori pasakoti. Jai niekada neskaudėjo kojytės, tik rankytę, nes daktarė dÅ«rė. „Putytės“ jai neskaudėjo. Vakar buvo pas gydytojÄ , jai nieko neskaudėjo. GydytojÄ â€žsubinę“ žiÅ«rėjo. Jai neskaudėjo subinytės nei putytės. Nenori pasakoti, kÄ močiutei pasakojo. Nesakys, nes bijo. Nežino ko bijo. Daktarė dÅ«rė senai į rankytę.

Vakar daktarė nieko nedarė. Nepasakojo močiutei, kad jai putytę skauda. Bijo tėčio. Nesakys kodėl bijo. Nereikia jai padėti. Žino, kad reikia bijoti. Tėtis negali jos nuskriaust. Nesakys kÄ tėtis gali padaryti. Pas močiutę nori. Nenori sakyti. Nesakys kÄ močiutei sakė. Nepasakos, nieko nebuvo. Myli močiutę ir tėvelį. Su tėveliu niekada vienoje lovoje nemiegojo. Su tėčiu miega, jis bÅ«na apsirengęs su džinsais, o ji su pižama miega (1 t., 23-25 b.l.).             2013 m. spalio 11 d. mažametė nukentėjusioji U.

P. buvo papildomai apklausa ikiteisminio tyrimo tyrėjos. Å iame apklausos protokole nurodoma, jog U. P. parodė, kad dabar gyvena kituose namuose, ateina močiutė. Močiutę myli, rodo kaip myli, apkabina žaislÄ . Rodo ant žaislo akytes, nosytę, kojytes. Kaladėlės neturi burnos ir neverkia. Ūsus turi bernai ir tėtukas (diedukas), (tiksliai nesigirdi). Sako, kad tėčio neturi. PieÅ¡ia mergaitę, sako, kad antakius pieÅ¡ia. Namuose draugauja su močiute. Dar gyvena su R., myli jÄ . Rodo pieÅ¡inyje, kad čia tėtis.

Tėtis žaislų neperka. Pinigus gauna ir geria alaus. Susitarė, kad negers alaus. Tėtis iÅ¡važiavo, draugauja su tėčiu. Tėtis sakė, kad nedraugaus su ja. Sakė tėčiui eiti ir gulėti ir gerti. Tėtis jÄ skriaudžia. Tėtis mušė su ranka ir diržu per užpakalį, skaudėjo. Rodo ranka per užpakalį. Mušė ir sakė iÅ¡eiti, gyvens kitam name. Susipyko, nieko nepadarė. Žaidžia ligoninę. Klausia ar nusirengia lėlė ir pasako liemenukas, duria adatÄ . Nurenginėja lėlę, kuri yra U.

Sako, tėti, palauk ant kitos lėlės. Sako psichologei nusukti tėčio lėlę ant šono, kad nežiūrėtų. Atneša tėčio lėlę, liepia psichologei durti stipriai, sako neverk. Ant U. lėlės rodo, kad žiūrėjo daktaras tarp kojų. Nuima kelnaites lėlei, vėl deda ir sako subinė. Paklausus kodėl skaudėjo, ar buvo užsigavusi, sako jo. Daugiau nieko neatsako. Paklausus kaip namuose lovytėje miegodavo, paguldo tėtį ir U. kartu (lėles). Ar miegojo vienoje lovoje-nesako.

Dar sako, kad miegodavo R.. Toliau žaidžia ligoninę. Daro namų kambarį. Po stalu paguldo tėtį ir U.. Ä® kambarį atėjus vyr.tyrėjai A. G., rodo lėles, kur tėtis, kur U.. Sako, kad tetis ten žaidė atsigulęs. Gulėjo su tečiu atskirose lovose. Pasakoja, kad vežė į ligoninę, rodo ant U. lėlės, kad dÅ«rė tarp kojų, sako kad užsigavo į duobę. Paklausus kÄ tėtis darė, užtraukia lėlės suknelę ir sako nieko. Paguldo lėlę. A. G. pieÅ¡ia mergaitę.

U. patvirtina, kad atsimena kaip piešė mergaitę. Sako, kaip aÅ¡ tau pieÅ¡iau. NupieÅ¡us mergaitę ir papraÅ¡ius parodyti kur jÄ lietė tėtis, pieÅ¡inyje rodo, tarp kojų vietÄ kur lietė tėtis. NupieÅ¡ia ant mergaitės tarp kojų, kur lietė tėtis. Paklausus su kuo lietė, atsako, kad su pirÅ¡tukais. Rodo ant lėlės savo pirÅ¡tu tarp kojų. Buvo lovytėje, jai nepatiko. Pabėgo pas močiutę, verkė, skaudėjo. Paklausus ar paskui vežė į ligoninę, atsako jo, buvo tamsu ir nuvežė.

Paklausu kiek kartų tėtis lietė, U. atsako, kad lindo ir lindo daug kartų. PapraÅ¡ius nupieÅ¡ti pieÅ¡inį kaip anÄ kartÄ , kokį tėtis turi daiktÄ tarp kojų. U. linkteli galvÄ ir ieÅ¡ko naujo lapo. Pasiima jai patikusį flomasterį ir pieÅ¡ia. Sako, kad matė. Paklausus ar nekiÅ¡o to daikto į užpakaliukÄ , sako, kad kiÅ¡o. Paklausus kiek kartų, sako tris. Paklausus ar susipyko su tečiu, sako jo. Rodo kaip myli močiutę. Klausia, ar atsimena kai ji buvo su R. ir močiute ir piešė (1 t., 26-29 b.l.).             IÅ¡ teismo psichiatrijos – teismo psichologijos ekspertizės akto matosi, kad U.

P. jos atžvilgiu galimai padarytos veikos metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, nebuvo laikinoje psichikos sutrikimo bÅ«senoje. Å iuo metu U. P. neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, nėra laikinoje psichikos sutrikimo bÅ«senoje, Å¡iuo metu jai konstatuojami miÅ¡rÅ«s specifiniai raidos sutrikimai, emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje. U. P., atsižvelgiant į jos protinio iÅ¡sivystymo lygį, individualius psichologinius ypatumus, nagrinėjamų įvykių metu suprato ir Å¡iuo metu supranta labai konkrečias faktines reikÅ¡mingas bylai aplinkybes ( įvykio dalyvius, jų veiksmus, įvykio vietÄ , negali įvardinti įvykių sekos, kiekio, laiko) ir gali duoti apie tai parodymus.

Ekspertizės metu ji pakartoja savo parodymus, duotus 2013 m. spalio 11 d. Apie įvykio aplinkybes ji kalba realistiÅ¡kai: vartoja jos amžiui bÅ«dingÄ Å¾odynÄ , jos pasakojimas atitinka jos gyvenimiÅ¡kÄ patirtį. U. P. realistiÅ¡kai parodo įtariamojo veiksmus (paliečia pirÅ¡tu anatominę lėlę, pirÅ¡tÄ judina), jos atsakymai nuoseklÅ«s, kalbant apie įtariamojo veiksmus, susijusius su lytinių organų lietimu, tačiau nei iÅ¡ mergaitės duotų parodymų, nei iÅ¡ pateiktų jos atsakymų ekspertizės metu lieka neaiÅ¡kios kitų galimų lytinės prievartos veiksmų tikslesnės aplinkybės. U.

P., atsižvelgiant į jos amžių bei turimas žinias, nagrinėjamų įvykių metu nesuprato ir Å¡iuo metu nesupranta su ja atliktų veiksmų esmės, todėl negalėjo Å¡iems veiksmams adekvačiai prieÅ¡intis. Atsižvelgiant į tiriamosios amžių, kalbos lygį, dėmesio iÅ¡laikymo ypatumus, toliau apklausti jÄ ikiteisminio tyrimo procese bei dalyvauti teismo posėdyje nerekomenduojama. U. P. žinios lytiÅ¡kumo tema atitinka jos amžių: ji skiria berniukÄ nuo mergaitės pagal pirminius lytinius organus (vyro lytinį organÄ vadina „bumbuliuku“), tačiau ji dar nesupranta lytinių santykių esmės, juo labiau ji negali paaiÅ¡kinti lytinės prievartos reikÅ¡mės. Konkrečių objektyvių duomenų, patvirtinančių U.

P. seksualizuotÄ elgesį, negauta. U. P. padidintas polinkis fantazuoti, padidėjęs įtaigumas nenustatyti. Nors tiriamoji yra įtaigi ir lengviau pasiduoda aplinkinių poveikiui, tačiau negauta duomenų apie kitų asmenų daromÄ poveikį jos duodamiems parodymams. Å iuo metu U. P. bÅ«senoje stebima apsunkinta kalba, padidėjęs nerimas, ji įsitempusi, susikausčiusi, vangi, jai stinga gyvumo, spontaniÅ¡kumo, aktyvesnio įsitraukimo į pokalbį. Å iuo metu jai konstatuojami miÅ¡rÅ«s specifiniai raidos sutrikimai, emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje (Å¡io sutrikimo kilmė yra įvairialypė, todėl neigiamas tiriamosios emocijas gali sukelti ne vienas neigiamas įvykis).

Dėl minėtų priežasčių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io sutrikimo atsiradimui su byloje nagrinėjamu įvykiu nustatyti negalima; todėl negalima įvertinti ir tiriamosios sveikatos (psichikos) sutrikdymo laipsnio (dėl byloje nagrinėjamo įvykio). U. P., atsižvelgiant į jos amžių bei turimas žinias, byloje nagrinėjamų įvykių metu nesuprato ir Å¡iuo metu nesupranta su ja atliktų veiksmų esmės, todėl negalėjo Å¡iems veiksmams adekvačiai prieÅ¡intis. Atsižvelgiant į visa tai, ji dar negeba vertinti įtariamojo veiksmų, todėl jos reiÅ¡kiamos emocijos , iÅ¡gyvenimai dėl bylos įvykių labiau atspindi aplinkinių reakcijos į įtariamÄ jį ir jo veiksmus.

Pabrėžtina tai, jog neigiamas U. P. emocijas gali sukelti ne vienas įvykis ar asmuo, o jų suma, egzistuojanti ilgesnį ar trumpesnį laiko tarpÄ . Negauta duomenų apie kitų asmenų daromÄ poveikį U. P. duodamiems parodymams (1 t., 76-79 b.l.).             Ekspertė psichologė D. T. teisme patvirtino ekspertizės iÅ¡vadas ir paaiÅ¡kino, kad atlikdami ekspertizę ekspertai analizuoja pateiktÄ bylos medžiagÄ , taip pat atlieka tyrimÄ su pačia tiriamÄ ja, su ja kalba apie bylos aplinkybes.

Ji pateikė tam tikras aplinkybes. Savo psichologiniame tyrime ji nurodė, kad kalbant apie tam tikrus seksualinio pobÅ«džio veiksmus tiriamoji iÅ¡lieka nuosekli savo parodymams, bÅ«tent apie lytinių organų lietimÄ . Tačiau lieka neaiÅ¡ku apie tikslesnes kitokio pobÅ«džio veiksmų aplinkybes, kai ji kalba apie lytinių organų lietimÄ , ar buvo liečiama su lytiniu organu. Nurodė, jog atkreiptinas dėmesys į tiriamosios amžių, 2013 m. ji buvo apie 5 metų amžiaus. Akte nurodyta, kad jos raida Å¡iek tiek atsilieka pagal jos amžių, taip pat jos kalbos raida atsiliekanti.

Tai reiÅ¡kia, kad dėl amžiaus, dėl kalbos ypatumų, dėl protinio iÅ¡sivystymo lygio ji negali tiksliai pateikti labai aiÅ¡kiai visų aplinkybių, tačiau ji esmę parodo realistiÅ¡kai, panaudojant anatomines lėles. Ji pagal savo turimÄ Å¾odynÄ paaiÅ¡kina keliais žodžiais, pakankamai intuityviai, tačiau visa tai atitinka jos amžių ir iÅ¡sivystymo lygį. Viskas iÅ¡dėstyta iÅ¡vadoje. NuoseklÅ«s parodymai, kai nurodoma nuosekli seka, laikas, vieta, kas po ko vyko. Ji tokių parodymų negali duoti dėl savo amžiaus, dėl savo raidos ypatumų ir dėl savo kalbinių ypatumų. Tačiau pagal savo amžių ji gali duoti bazinę informacijÄ atspindinčius parodymus, tai reiÅ¡kia, kad ji gali nurodyti dalyvį, veiksmÄ .

Tačiau kalbant apie veiksmus ji iÅ¡lieka nuosekli lietimui. Kalbant apie kitus veiksmus Å¡iek tiek mėtosi, lieka iki galo neaiÅ¡ku dėl kitų veiksmų aplinkybių. Tačiau jos parodymai yra realistiÅ¡ki, jie atitinka jos amžių, jos psichologinius ypatumus, jos gyvenimiÅ¡kÄ patirtį. Ji negali iÅ¡sigalvoti to, ko ji nesupranta, tai reiÅ¡kia, kad ji iÅ¡ principo nesupranta lytinių veiksmų, seksualinių veiksmų pobÅ«džio reikÅ¡mės. Ji skiria tik berniukÄ nuo mergaitės pagal lytinius organus, tačiau ji nesupranta, kas yra lytiniai santykiai, nesupranta, kad tai yra blogai, kad už tai yra baudžiama, tai ji negali sÄ moningai siekti kÄ nors apkaltinti, nesuprasdama viso Å¡ito reikÅ¡mės, ji yra dar per maža.

Kas liečia lietimÄ , ji iÅ¡lieka nuosekli, pakartoja esmę, viskÄ parodo panaudojant moteriÅ¡kos lyties anatominę lėlę. Kaip ir rašė iÅ¡vadoje, U. P. uždeda pirÅ¡tÄ ant lytinių organų ir jį judina, ji nurodė, kad tėvas taip lietė. Ji kalbėjo apie buvimÄ ne vonioje, o su pižama. Negali atsakyti į klausimÄ , kiek kartų tai buvo, nes pati mergaitė tiksliai negali atsakyti. Vaiko suvokimas yra visai kitoks. Labai, labai daug kartų vaikui gali bÅ«ti ir trys, ir daugiau kartų.

NeiÅ¡ryÅ¡kėjo, kad ji vartotų sÄ vokas arba kalbėtų tai, kas nebÅ«dinga jos amžiui ir raidai. U. P. tėvo veiksmų niekaip nevertina, nes ji to savarankiÅ¡kai negali vertinti dėl nežinojimo, kas tai yra, ji gali sakyti, kad tai yra blogai, tačiau ji to nepaaiÅ¡kina. Viso tyrimo metu U. P. buvo susikausčiusi, jai situacija nemaloni. Galima sakyti, kad nauja aplinka jai kelia nerimÄ ir tai natÅ«ralu, nes ji mažas vaikas, labai daug nepažįstamų žmonių.             Ekspertė psichiatrė V.

K. teisme patvirtino ekspertizės iÅ¡vadas ir paaiÅ¡kino, kad ji atliko dalį psichiatrinio tyrimo, kuris priklauso teismo psichiatrui ekspertui. Tai nėra jokia apklausa, ji dalyvavo ekspertizėje. Yra tam tikros sÄ vokos ir terminai, kuriais reikia operuoti. Ekspertizės metu mergaitė bÅ«na kartu su ja. Tai yra tam tikras, specialus, daug iÅ¡samesnis tyrimas, nei apklausa.              IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. G2513/13(02) matosi, kad tepinėliuose ir tampone su U. P. makÅ¡ties prieangio turiniu spermos nersta.

U. P. kÅ«ne sužalojimų nėra. U. P. kÅ«ne, apimant ir iÅ¡angę bei lyties organus, sužalojimų nėra. U. P. nustatytas iÅ¡orinių lytinių organų ir makÅ¡ties uždegimas (vulvovaginitas), kÄ patvirtina lytinių organų odos ir gleivinių tolygus paraudimas, perÅ¡tėjimas, skausmas lytinių organų srityje. Labiausiai tikėtina Å¡io uždegimo priežastimi yra nepakankama lyties organų srities higiena. U. P. kÅ«ne, tame tarpe lyties organų ir iÅ¡angės srityse, ribotų mechaninio dirginimo požymių bei sužalojimų nerasta, makÅ¡ties prieangio turinyje spermos nerasta, todėl už įtartÄ seksualinę prievartÄ ar tvirkinamuosius veiksmus U.

P. atžvilgiu medicininių duomenų nėra (1 t., 33-34 b.l.).IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. S 286/13(01) matosi, kad tampone su U. P. makÅ¡ties prieangio turiniu spermos nerasta. Rasta tik moters DNR. Ant A. P. kelnaičių rastas sperminis skystis. Atlikus DNR tyrimÄ rasta tik jo DNR su 99,999999999% tikimybe. Ant dviejų paklodžių, antklodės su užvalkalu, lovatiesės, A. P. sportinio Å¡varko, dviejų sportinių kelnių, bliuzono spermos nerasta. Ant A. P. marÅ¡kinėlių dėmių ir sutepimų, tinkančių tyrimui, nerasta (1 t.,16-18 b.l.).             Ekspertas Ž.

M. teisme patvirtino specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G2513/13(02) ir paaiÅ¡kino, kad vulvovaginitas yra iÅ¡orinių lytinių organų ir gleivinių uždegimas, kurį gali sukelti mikroorganizmai ir cheminis Å¡lapimo dirginimas. Jei nepakankamai dažnai prausiami lytiniai organai, toks uždegimas ir atsiranda. Uždegimas iÅ¡sivysto per 7 dienas. Pradiniai požymiai pasimato iÅ¡ karto. Baltos iÅ¡skyros yra normalus reiÅ¡kinys, tai nėra patologija. Nuo Å¡io uždegimo padažnėja Å¡lapinimasis. Kaip ir kiti uždegimai, Å¡is uždegimas trikdo ramų miegÄ .

Tyrimo metu mergaitė buvo linksma, guvi. Liečiantis prie lytinių organų jautrumas buvo. Apžiūroje dalyvavo teta ir galbūt jos dukra, jos ir paaiškino visas aplinkybes. Jam buvo pasakyta, kad mergaitė joms pasiskundė, kad jai skauda lytinius organus, kad tėvas jai kiša pirštus į jos lytinius organus. Taip pat jos paminėjo, kad joms pasirodė, jog mergaitės per didelė makštis. Dėl minėto uždegimo makštis galėjo būti paburkusi ir joms taip pasirodė. Be to, jos minėjo, kad tos mergaitės makštį lygino su kitos mergaitės makštimi, tačiau kiekvieno žmogaus struktūra yra skirtinga.

Jam paklausus apie įvykio aplinkybes pačios mergaitės, ji tik šypsojosi. Nubrozdinimų ant mergaitės lytinių organų nepastebėjo. Jeigu pastoviai lytiniai organai būtų trinami, tai turėtų atsirasti nubrozdinimai. Kad būtų kišti pirštai į makštį, tai tikrai neįmanoma, nes mergystės plėvė yra labai maža ir nepažeista. Jis mano, jog pirštai giliai tikrai nebuvo kišti.             Liudytoja I. B. teisme parodė, kad dirba V. pirminės sveikatos priežiūros centre vaikų gydytoja.

U. P. pas jÄ gydosi apie du metus. 2013 m. rugsėjo 24 d. J. P. ir R. K. atsivedė U. P. su įtarimu, kad mergaitė yra nerami, rytais jaučia skausmus pilvo apačioje, bÅ«na irzli. Kaip ji suprato, jos apžiÅ«rėjo mergaitės lytinius organus ir joms pasidarė įtartina, kad kažkas ne taip. Gydytojos paprašė paneigti arba patvirtinti, ar mergaitė buvo liesta. U. P. tarpvietė buvo paraudusi, bulba buvo paraudusi, atrodė ne taip, kaip turėtų atrodyti tokio amžiaus mergaitės. Tačiau negalėdama nei paneigti, nei patvirtinti, ar mergaitė buvo liesta, ji nusiuntė jÄ pas mergaičių ginekologÄ Ä¯ K. klinikas.

Ji mergaitės neklausė, ar jÄ kas lietė. GalbÅ«t po valandos buvo atėjusi socialinė darbuotoja D. N., kuri pasakė, jog jai mergaitė sakė, kad tėvas kiÅ¡o pirÅ¡tus. GalbÅ«t po Å¡io pokalbio su socialine darbuotoja apie šį įvykį pranešė nepilnamečių inspektorei M..              Liudytoja D. N. teisme parodė, kad dirba K. rajono socialinių paslaugų centre socialine darbuotoja. Jos darbo vieta yra V. apylinkių seniÅ«nijoje. Apie įvykį sužinojo 2013 m. pabaigoje.

Ji pas gydytojÄ I. B. nebuvo, su ja apie A. P. dukrÄ nekalbėjo, nes nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio su A. P. ir jo dukra bei su J. P. nebendravo. Su A. P. Å¡eima dirbo tuomet, kai ji buvo įtraukta į socialinės rizikos Å¡eimų apskaitÄ nuo 2011 metų pabaigos. Pusantrų metų bendravo su minėta Å¡eima, joje lankėsi. A. P. santykius su dukra apibÅ«dino kaip tėvo ir dukros. Lankantis Å¡eimoje A. P. iÅ¡gėrusio nematė. Daugiau apie įvykį iÅ¡ esmės nieko paaiÅ¡kinti negalėjo.Liudytoja R.

M. teisme parodė, kad dirba V. PN nepilnamečių specialiste. 2013 m. rugsėjo mėn. buvo gautas gydytojos I. B. praneÅ¡imas, kad į vaikų skyrių kreipėsi J. P. ir gydytoja pastebėjo galimus mažametės lytinių organų pakitimus. Taip pat telefonu kalbėjo su minėta gydytoja, kuri paskambinusi pasakė, kad mergaitės lytiniai organai pakitę, todėl ji suprato, kad ji įtaria lytinę prievartÄ . Ji pasakė, kad jai papasakojo J. P., jog galimai tėvas padarė lytinę prievartÄ . Ji gydytojos paprašė nurodyti J.

P. telefono numerį. Ji telefonu paskambino J. P. ir paprašė paaiÅ¡kinti situacijÄ . Ji paaiÅ¡kino, kad su mergaitė yra K., nes gydytoja liepė važiuoti ekspertizei. Ji J. P. nurodė, kad pirmiausia reikia kreiptis į K. rajono PK ir tada bus galima atlikti ekspertizę. Pirminį įraÅ¡Ä , kad su mažamete galimai buvo atlikti tvirkinamieji veiksmai, padarė ji. MinėtÄ Ä¯raÅ¡Ä padarė remdamasi gydytojos praneÅ¡imu.             Liudytoja A. G. teisme parodė, kad nuo 2013 m. rugsėjo 23 d. iki 2013 m. spalio 2 d. laikinai ėjo kriminalinės policijos virÅ¡ininkės pareigas.

Tuo metu policijoje buvo gautas praneÅ¡imas apie galimÄ mergaitės seksualinį prievartavimÄ . Ä® policijÄ atvyko J. P. su mergaite U. P., dar viena moteris, kurios pavardės nežino. Tyrėjams buvo liepta apklausti moteris. Tyrėja V. G. – M. apklausinėjo vienÄ moterį, o tyrėja J. K. – kitÄ . Kol vyko apklausos, mergaitė buvo pas jÄ kabinete. Ji lakstė, piešė, prašė, kad ji nupieÅ¡tų jÄ . Jai nupieÅ¡us mergaitę, ji pareikalavo, kad dar nupieÅ¡tų segtukus ir kaspinus, nes tuo metu ji taip buvo suÅ¡ukuota.

Mergaitei bepieÅ¡iant į jos kabinetÄ atėjo tyrėja V. G. – M.. Mergaitė tuo metu ant lapo apačios nupiešė brÅ«kÅ¡nį į pieÅ¡tos mergaitės tarpukojį. Jai paklausus, kÄ ji čia nupiešė, mergaitė atsakė, kad jai tėvas čia lietė. Ji patvirtino, kad tÄ vietÄ tėvas lietė pirÅ¡tais. Nei datos, nei kiek kartų tėtis tai darė, ji neminėjo. Tačiau sakė, kad jai tai nepatiko. Ji sakė, kad tėvas kiÅ¡o pirÅ¡tÄ ir jai nepatiko ir skudėjo. Tuo metu mergaitė apie tėtį atsiliepė neigiamai, kad jis yra negeras.

TÄ pieÅ¡inį mergaitė iÅ¡sinešė namo. Po kurio laiko ji suprato, kad pieÅ¡inį reikėjo palikti prie bylos. Tačiau paskambinus J. P., ji paaiÅ¡kino, kad pieÅ¡inį sudegino.             Liudytoja V. G. – M. teisme parodė, kad 2013 m. rudenį vyriausioji tyrėja A. G. laikinai ėjo kriminalinės policijos skyriaus virÅ¡ininkės pareigas ir pavedė jai apklausti P., jos vardo neatsimena. Jai apklausus P., ji nuėjo į kabinetÄ pas vyriausiÄ jÄ tyrėjÄ A. G., kur pamatė, kaip A.

G. su U. P. žaidė, piešė. Jai prisėdus prie mergaitės, ji toliau bendravo su ja. Ant popieriaus lapo buvo nupieÅ¡ta mergaitė, o ties mergaitės tarpkoju buvo nupieÅ¡tas ovalo formos daiktas. Mergaitės paklausus, kÄ ji čia nupiešė, Å¡i atsakė, kad tėtis tokį turi. Mergaitė pasakė, kad nematė. Vėliau mergaitė jai pasakė, kad tėtis jai kiÅ¡o pirÅ¡tus „ten“, kad jai skaudėjo, tėvas negeras ir jo bijo. Mergaitė rodė į lytinius organus ir juos vadino „subine“.

Ji sakė, kad į ten tėvas kiÅ¡o pirÅ¡tus.              Liudytoja J. K. teisme parodė, kad pirmÄ kartÄ mažametė mergaitė buvo apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, o antroji apklausa buvo organizuota 2013 m. spalio 11 d., nes buvo nustatyta tokia tyrimo taktika, siekiant papildomai gauti informacijos. Ar apklausos metu mergaitė piešė pieÅ¡inius, ji nepamena, pati pieÅ¡inių nematė. Dėl servetėlės, kuria buvo nuÅ¡luostyti mažametės lytiniai organai, galėjo skambinti J.

P. ar R. K., tiksliai pasakyti negali. Tačiau jokių servetėlių ikiteisminiam tyrimui pateikta nebuvo.Liudytoja E. K. teisme parodė, kad visų apklausos, vykusios 2013 m. rugsėjo 26 d., detalių tiksliai nepamena. Ar U. P. buvo užduoti menami klausimai, pasakyti negali, nes nepamena. Savo užrašuose pasižymėjo, kad mergaitė į nuogo kūno piešinius reagavo ramiai, jos anatominės žinios atitiko amžių, sugebėjo įvardinti kūno dalis. Kai kalba vyko apie lytinius organus, į užduotus klausimus atsakyti vengė.

Tačiau pagal lytinius organus berniukÄ nuo mergaitės skyrė, bet iÅ¡ ko atpažįsta, atsakyti atsisakė. Pati mergaitė apie patyrimÄ , kas buvo įtariama, nepasakojo. Kai jos paklausė apie skausmus lytiniuose organuose, apie apsilankymÄ pas gydytojÄ , ji elgėsi gynybiÅ¡kai, atsakyti vengė, o vienu momentu net pasislėpė po stalu. Vienu metu ji pasakė, kad bijo tėčio, bet dėl ko, pasakyti atsisakė. IÅ¡ vienos apklausos patvirtinti ar paneigti, ar buvo seksualinė prievarta, negali. Apie tuos įvykius pati mergaitė nekalbėjo, ji pasakojo paprastus buitinius dalykus, ta tema vengė kalbėti.

Apie nemalonius įvykius U. P. jai prakalbinti nepavyko. Liudytoja parodė ir tai, kad nors neprisimena ar U. P. klausė, ar ji meluoja, tačiau toks klausimas yra užduodamas, kai žino, jog vaikas meluoja. Liudytoja A. K. teisme parodė, kad dirba K. miesto savivaldybės administracijos Å vietimo skyriuje. Pagal policijos pateiktus raÅ¡tus ji vyksta į apklausas. Apklausos kambarys randasi policijos skyriuje X gatvėje. Ä® apklausos kambarį jai atveda mergaitę ir ji bendrauja. PrieÅ¡ apklausÄ bylos medžiagos niekada neskaito.

PrieÅ¡ apklausÄ vyksta bendravimas su mergaite, su ja susipažįsta. KÄ konkrečiai kalbėjo su U. P., ji nepamena, nes apklausos vyksta dažnai. Vaikui klausimai užduodami tokia kalba, kokia kalba pats vaikas. Vaikai dažnai pieÅ¡ia prieÅ¡ apklausas. Å iuo konkrečiu atveju, koks pieÅ¡inys buvo pradėtas pieÅ¡ti prieÅ¡ apklausÄ , ji nepamena. Jos funkcija yra padėti apklausti mažamečius bei nepilnamečius asmenis ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams.             Liudytoja N. R. teisme parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose socialine darbuotoja – padėjėja. 2013 m. rugsėjo mėn. į vaikų namus buvo atvežta U.

P.. Mergaitė naktimis blogai miegojo, blaÅ¡kėsi, per miegus verkdavo. KeletÄ kartų buvo iÅ¡kritusi iÅ¡ lovytės, kai jÄ keldavo į lovÄ , ji sakydavo „nelįsk, nenoriu“. Paguldžius į lovÄ , ji iÅ¡kart pasislėpdavo po antklode. Atėjus jÄ apkloti, ji pradėdavo verkti, sakydavo „nelįsk, nenoriu“. Mergaitė taip elgėsi dažnai, taip pat ji Å¡lapinosi lovoje. Apie tėvÄ ji nieko nepasakojo. Mergaitės lytinių organų iÅ¡tinimo nepastebėjo. Kodėl ji buvo atvežta į vaikų namus, ji nežinojo.

Sužinojo tik tada, kai jÄ apklausė policija.             Liudytoja R. B. teisme parodė, kad dirba K. rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose ,,A“ Å¡eimynoje, kurioje gyvena U. P.. Pas juos U. P. apgyvendinta 2013 m. rugsėjo 26 d. Kai jÄ atvežė į globos namus, ji mergaitės neapžiÅ«rinėjo. JÄ apžiÅ«rėjo tik tada, kai ji skundėsi, kad jai skauda. IÅ¡oriÅ¡kai matėsi tik paraudimas. Mergaitė komunikabili, greitai prisiriÅ¡a prie suaugusiųjų.

Apie tėvÄ mergaitė nieko nepasakojo, ji jos neklausinėjo. Pasakojo tik tiek, kad tėvÄ iÅ¡sivežė policija. Mergaitė miegodavo neramiai, kai norėdavo jÄ užkloti, ji per miegus Å¡aukdavo „nelįsk“. Ar J. P. siekia globėjos statuso, ji nežino.Liudytoja S. K. teisme parodė, kad dirba K. r. (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose psichologe. Su U. P. bendrauja nuo 2013 m. spalio 6 d., gavusi vaikų teisių skyriaus nukreipimÄ teikti psichologinę pagalbÄ . Su tokio amžiaus vaikais pokalbiai apie praeitį nevyksta.

Vyksta žaidimai, pieÅ¡imas, muzikos klausymasis. Apie namus ji nekalba, taip pat nekalba ir apie tėvÄ , motinÄ . Pradžioje ji bendraudavo mažiau, dabar bendravimas pagerėjo, nes nuo įvykio praėjo daug laiko.Liudytoja S. P. teisme parodė, kad J. P. jai paskambino, kai A. P. buvo sulaikytas policijos už bandymÄ prievartauti. Ji pasakė, kad U. P. jai pasiskundė, kad tėvas prie jos lindo. Vėliau J. P. sakė, kad kai grįžo namo, jai mergaitė pasakė, jog apie tėtį viskÄ pamelavo. Minėjo, kad pati gailisi, jog apie tai pranešė policijai.

Taip pat J. P. jai minėjo, kad mergaitei buvo vaginos uždegimas. J. P. sakė, kad po kelių dienų tvarkysis mergaitės globÄ , nes už globÄ moka pinigus. Jai buvo keista, kad pinigai yra svarbiau už mergaitę. J. P. jai niekada nėra sakiusi, kad A. P. su mergaite daro kažkÄ negera. Ji girdėjo, kaip J. P. A. P. grasino, jeigu jis laiku nepareis į namus, tai iÅ¡ jo bus atimta mergaitė. Tai girdėjo, kai buvo prie tvenkinio ir Å¡ventė gimtadienį, alkoholio nevartojo. Tada J. P. paskambino O. telefonu.             Liudytojas O.

P. teisme parodė, kad esminių įvykio aplinkybių nežino. Kai buvo prie tvenkinio J. P. paskambino ir A. P. pasakė, kad jeigu jis negrįš į namus, tai atims dukrÄ . Ne kartÄ yra girdėjęs, kad J. P. yra minėjusi, jog dėl netinkamo A. P. elgesio iÅ¡ jo atims dukrÄ . A. P. gerai rÅ«pinosi dukra. Jam paskambino J. P. ir pasakė, kad U. P. pasakoja, kad tėvas jai kažkÄ padarė, todėl reikia vežti į V. sveikatos centrÄ pas gydytojus. Jis nuvežė J. P., R. K. ir mergaitę į V., po to į namus.

IÅ¡ poliklinikos J. P. ir R. K. išėjo apsiverkusios, R. K. pasakė, kad mergaitė iÅ¡prievartauta, o J. P., jog reikia vežti į K. ekspertizei. Ä® K. vežė kaimynasLiudytojas M. P. teisme parodė, kad kai buvo prie vandens, tai girdėjo, kaip J. P. A. P. sakė, jog ji iÅ¡ jo atims mergaitę. Liudytoja D. K. teisme parodė, kad A. P. yra jos brolis, o J. P. – sesuo. Broliui apsigyvenus (duomenys neskelbtini) kaime, pas jį nuvažiuodavo vienÄ kartÄ per mėnesį. Kiek jai teko matyti, brolis su dukra bendraudavo tinkamai.

Jos manymu, brolis, kuo yra kaltinamas, taip elgtis negalėjo. Mano, jog sesuo brolį apÅ¡meižė dėl iÅ¡skaičiavimo, siekdama paimti mažametę iÅ¡ jos brolio bei tapti jos globėja. Daugiau apie įvykį iÅ¡ esmės nieko paaiÅ¡kinti negalėjo.BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka dar kartÄ papildomai buvo apklaustas nuteistasis A. P., liudytojos J. P. ir J. K., ekspertė psichologė D. T., dar kartÄ perskaityti mažametės U. P. ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų protokolai ir peržiÅ«rėti tų apklausos vaizdo ir garso įraÅ¡ai.Papildomai apklaustas nuteistasis A.

P., kaip ir ankstesnių apklausų metu, savo kaltės nepripažino visiÅ¡kai ir dar kartÄ parodė apie tas pačias bylos aplinkybes. Jis parodė, kad dukra sirgo lytinių organų uždegimu ir jis kartu su seserimi J. P. patys jÄ gydydavo. Sesuo pirkdavo kažkokius tepalus, ir ji, ir jis pats tepdavo jais dukrai lytinius organus. Pats dukrÄ maudydavo ir tepdavo tepalais, darydavo tai ir vienas, ir kitiems matant. PirÅ¡tų dukrai į makÅ¡tį nekiÅ¡o ir jokių kitokių neteisėtų veiksmų niekada prieÅ¡ jÄ neatliko.Liudytoja J.

P. papildomos apklausos metu irgi iÅ¡ esmės patvirtino aplinkybes, nurodytas jos ankstesnių apklausų metu. Vėl parodė, kad santykiai su broliu A. P. iki jo suėmimo buvo geri, pykdavo ant jo tik tada, kai Å¡is, palikęs jai dukrÄ , kur nors kelioms dienoms iÅ¡važiuodavo. Liudytoja vėl parodė apie tas pačias aplinkybes, kai vienÄ 2013 m. rudens rytÄ U. P. ryte pasakė, kad tėvas jai kiÅ¡a pirÅ¡tus, iÅ¡ mergaitės pasakymo suprato, kad pirÅ¡tus jai kiÅ¡a į lytinius organus. Po to sunerimusi ji nuvežė mergaitę pas gydytojÄ , o Å¡iai patarus, ir į policijÄ .

Ten papasakojusi apie savo įtarimus ji ir parašė pareiÅ¡kimÄ . Liudytoja atmetė savo brolio A. P. kaltinimus, kad ji jį specialiai melagingai apkaltino siekdama iÅ¡kraustyti iÅ¡ savo namų, tapti brolio dukros globėja ir dėl to gauti finansinę paramÄ . Parodė, kad namas priklauso jai ir brolis į jos nuosavybę nepretendavo. Tikrai lankė globėjų kursus, gal ir ketino tapti U. P. globėja, bet ja taip ir netapo. Be to, lankyti kursus ir tapti mergaitės globėja ji sugalvojo ne pati, o tai jai pasiÅ«lė Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos.

Papildomos apklausos metu J. P. apie kai kurias bylos aplinkybes parodė prieÅ¡taringai. IÅ¡ pradžių parodžiusi, kad anksčiau U. P. naktį dažnai verkdavo, po to jau nurodė, kad tai buvo tik tÄ vienintelį kartÄ . Skirtingai negu ankstesnių apklausų metu, parodė, kad 2013 m. rugsėjo 24 d. ryte ji pati U. P. lytinių organų neapžiÅ«rinėjo, tačiau po to vėl patvirtino perskaitytus jos ankstesnius parodymus. Tačiau J. P. taip pat kaip ir nuteistasis A. P. parodė, kad mažametė U. jau seniai pati pirÅ¡tais liesdavo savo lytinius organus, kiÅ¡davo ten pirÅ¡tus, nes sirgo uždegimu ir ten jai perÅ¡tėdavo.

Parodė, kad kartu su tėvu U. prausdavo ir kad jie abu tepdavo mergaitei lytinius organus tepalais. Tai nelabai padėdavo, mergaitė vis skųsdavosi, kad jai skauda, bet dėl to pas gydytojÄ ji jos nenuvedė.BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka kolegija buvo nutarusi papildomai apklausti ir pačiÄ mažametę nukentėjusiÄ jÄ U. P.. Tačiau dar iki teismo posėdžio teismas gavo net keletÄ Â prokurorės, K. r. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus, taip pat Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolierės raÅ¡tų, kuriuose teismo buvo primygtinai praÅ¡oma mažametės papildomai neapklausinėti siekiant iÅ¡vengti padarinių antrinio poveikio.

Ä®vertinusi Å¡ias nuomones, taip pat teismo posėdžio metu pareikÅ¡tus proceso dalyvių praÅ¡ymus ir posėdyje dalyvavusios ekspertės psichologės rekomendacijÄ , taip pat ir teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės iÅ¡vadas, teisėjų kolegija nutarė mažametės U. P. papildomai neapklausinėti.Tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje dar kartÄ buvo perskaityti du U. P. ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų protokolai ir kelis kartus peržiÅ«rėti tų apklaustų vaizdo įraÅ¡ai.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu mažametė U. P. buvo apklausta du kartus. PirmÄ kartÄ ji buvo apklausta 2013 m. rugsėjo 26 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos, dalyvaujant prokurorui, įtariamajam A. P., jo gynėjui, specialistei psichologei ir vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei (1 t., 23-24 b.l.). 2013 m. spalio 11 d. mažametę U. P. papildomai apklausė tyrėja J. K., dalyvaujant kitai tyrėjai A. G., specialistei psichologei, taip pat vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei ir vaikų globos namų direktorei V.

N.. Ä®tariamasis A. P. ir jo gynėjas Å¡ioje apklausoje nedalyvavo ir jiems apie Å¡iÄ apklausÄ net nebuvo praneÅ¡ta (1 t., 26-29 b.l.). Abiejų Å¡ių apklausos protokolų turinys Å¡iame nuosprendyje jau buvo iÅ¡dėstytas. Tačiau peržiÅ«rėjus prie bylos pridėtus vaizdo ir garso įraÅ¡us pavyko geriau suprasti ir abiejų Å¡ių apklausų eigÄ , taip pat pamatyti mažametės U. P. elgesį apklausų metu, jos reakcijÄ Ä¯ jai užduodamus klausimus, taip pat įsitikinti, kÄ ir kaip mažametė iÅ¡ tikrųjų atsakinėjo į jai užduodamus klausimus.

IÅ¡ peržiÅ«rėtų vaizdo ir garso įrašų matosi, kad abu kartus U. P. buvo apklausta specialiai tam skirtame vaikų apklausos kambaryje, pirmosios apklausos metu su mažamete bendravo ir klausimus uždavinėjo tik specialistė psichologė, o antrosios apklausos metu iÅ¡ pradžių tai darė irgi tik specialistė psichologė, tačiau vėliau į patalpÄ Ä¯Ä—jo tyrėja A. G. ir klausimus mažametei pradėjo uždavinėti ji. Byloje esantys abu U. P. apklausos protokolai labai trumpi, juose užraÅ¡yti iÅ¡ esmės ne pačios mažametės parodymai, o tiesiog trumpai atpasakota apklausų eiga ir kai kurie trumpi mažametės atsakymai į jai užduotus klausimus.

IÅ¡ tikrųjų, peržiÅ«rėjus Å¡ių apklausų vaizdo įraÅ¡us, matosi, kad abi apklausos truko gana ilgai. Pirmosios apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu mažametė U. P. visÄ laikÄ Å¾aidė, bendravo su specialiste psichologe, kalbėjo su ja apie su byla nesusijusius dalykus, o į jai bandomus užduoti klausimus, susijusius su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, mažametė neatsakinėjo ir juos tiesiog ignoruodama toliau žaidė. Vis dėlto į kai kuriuos klausimus mažametė, nors ir trumpai, bet atsakė ir tie jos atsakymai kaltinimų jos tėvui A.

P. ne tik nepatvirtino, tačiau juos kaip tik paneigė. Nors ir trumpai, bet mažametė specialistei pasakė, kad „.... jos niekas neskriaudė, močiutei apie tai, kad jai „putytę“ skauda, nepasakojo, „putytės“ jai neskaudėjo, kad nereikia jai padėti“. Dar pasakė, kad „tėčio bijo, bet nesakys kodėl bijo, tėtis negali jos nuskriausti, ji myli močiutę ir tėvelį, su tėveliu niekada vienoje lovoje nemiegojo...“. Antrosios, tyrėjos J. K. atliktos apklausos metu didžiÄ jÄ apklausos dalį irgi vyko mažametės ir specialistės psichologės pokalbiai, U.

P. žaidė, atsakinėdama į klausimus trumpai pasakė, kad tėtis jÄ skriaudžia, tačiau kokių nors detalių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie patirtÄ seksualinė prievartÄ , vėl nenurodė. IÅ¡ Å¡ios apklausos vaizdo įraÅ¡o matosi, kad apklausos pabaigoje į patalpÄ specialistės pakviesta atėjo kita tyrėja A. G.. Å i tyrėja iÅ¡ karto pradėjo uždavinėti mažametei tiesiogiai su kaltinimais susijusius klausimus, paklausė U. P., ar Å¡i prisimena, kÄ anksčiau jai piešė, klausinėjo, kÄ jai darė jos tėvas, kÄ ir kur jai lietė.

ŽiÅ«rint Å¡ios apklausos vaizdo įraÅ¡Ä akivaizdžiai matosi, kad tyrėja mažametei uždavė daugybę akivaizdžiai atsakymus menančių klausimų, uždavinėjo tokius klausimus vienÄ po kito net nesulaukdama U. P. atsakymų. Mažametė tikrai parodė jai pateiktame vaiko paveikslėlyje vietÄ tarp kojų ir į jai užduotÄ klausimÄ atsakė, kad ten tėtis jai „lietė pirÅ¡tukais“, „kiÅ¡o jai į užpakaliukÄ â€œ. Nors prie Å¡io apklausos protokolo pridėtame pieÅ¡inyje (1 t., 27 b.l.) yra tyrėjos J.

K. įraÅ¡as, kad tai U. P. pieÅ¡inys, iÅ¡ apklausos vaizdo įraÅ¡o matosi, kad šį pieÅ¡inį jau užeidama į apklausos kambarį atsinešė tyrėja A. G.. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje papildomai apklausta liudytoja J. K. dar kartÄ parodė, kad dirba tyrėja ir ikiteisminio tyrimo metu 2013 m. spalio 11 d. apklausinėjo mažametę U. P.. Parodė, kad žinojo, jog mažametė jau buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ir parodymų dėl seksualinės prievartos nedavė.

Ä® klausimÄ kodėl apklausinėjo mažametę dar kartÄ ir kodėl tai darė ji pati, o nesikreipė į prokurorÄ , kad papildomai apklaustų vėl teisėjas, liudytoja atsakė, kad tokia buvo atliekamo tyrimo taktika. Ji parodė, kad tai padaryti jai liepė jos virÅ¡ininkė A. G., žodžiu tokį nurodymÄ davė ir prokuroras, o ji tiesiog vykdė Å¡iuos nurodymus. Pakvietę į apklausÄ kitÄ specialistę psichologę, tikėjosi, kad mažametę mergaitė su ja daugiau papasakos. PrieÅ¡ apklausÄ specialistei buvo praneÅ¡ta apie bylÄ ir pasakyta kÄ reikia su mergaite iÅ¡siaiÅ¡kinti apklausos metu.

Å ios antrosios apklausos metu norėjo iÅ¡girsti, ar mergaitė pasakys tÄ patį, kÄ pasakojo savo močiutei (liudytojai J. P. – past.). Su mergaite iÅ¡ pradžių bendravo tik specialistė, o visi kiti tai tik stebėjo per stiklÄ . Paskui į tÄ patalpÄ užėjo ir mergaitei klausimus uždavinėjo jau vyr. tyrėja A. G.. Prie apklausos protokolo buvo pridėti du pieÅ¡iniai, vienas pieÅ¡tas A. G., o kitas pačios mergaitės. Liudytoja parodė, kad apklausos metu mergaitė į užduodamus klausimus pati iÅ¡tisai neatsakinėjo, bÅ«dama tik 4 metų amžiaus ji sakė tik padrikus žodžius, tačiau kai kÄ dar ir rodė pirÅ¡tais.

RaÅ¡ant apklausos protokolÄ , mažametės parodymus buvo sunku užfiksuoti, todėl dalį tų parodymų ji ir užrašė ne visai taip kaip buvo pasakyta. Kaltinimai A. P. buvo suformuluoti ne tik pagal mažametės U. P. parodymus, bet ir remiantis kitais bylos duomenimis. Papildomai apklausta ekspertė teismo psichologė D. T. pirmiausia dar kartÄ patvirtino mažametei U. P. atliktos teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės (1 t., 76-79 b.l.) iÅ¡vadas ir apie Å¡ios ekspertizės atlikimÄ paaiÅ¡kino iÅ¡ esmės tÄ patį, kÄ ir pirmosios instancijos teisme.

Ekspertė nurodė, kad atliekant ekspertizę su nukentėjusiÄ ja ji bendravo asmeniÅ¡kai. Mergaitės pasakojimai turėjo ypatumų ir dėl jos amžiaus (jai tuo metu buvo nepilni 5 metai), ir dėl kalbos raidos bei dėmesio iÅ¡laikymo sunkumų.Teismo posėdyje dalyvaujant teismo ekspertei psichologei D. T. buvo dar kartÄ peržiÅ«rėti jau nurodyti dviejų U. P. apklausų vaizdo ir garso įraÅ¡ai. Po Å¡ių įraÅ¡o peržiÅ«rėjimo ekspertė paaiÅ¡kino, kad pirmos (2013 m. rugsėjo 26 d.), pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ vykusios apklausos metu nebuvo sudarytos sÄ lygos vaikui atsiskleisti, apklausoje dalyvavusi ir su vaiku bendravusi specialistė viskÄ pradėjo teisingai, tačiau taip ir nesugebėjo mergaitei užduoti konkrečių to amžiaus vaikui reikalingų klausimų.

Jie buvo užduodami taip, kad vaikas apie tai, kas su juo įvyko, realiai negalėjo papasakoti. Å i apklausa nėra informatyvi ir ji jos netgi nevertintų. Dėl antros apklausos (2013 m. spalio 11 d. apklausa, atlikta tyrėjos J. K.) ekspertė nurodė, kad jai vėl neaiÅ¡ku, kaip su vaiku bendravusi specialistė per beveik pusę valandos vėl nesugebėjo užduoti vaikui reikalingų klausimų, kuriuos po to uždavė į patalpÄ atėjusi tyrėja. Po vaizdo įraÅ¡o peržiÅ«rėjimo ekspertė tÄ tyrėjos A.

G. atėjimÄ Ä¯ patalpÄ netgi pavadino „įsiveržimu“, paaiÅ¡kino, kad tai įnešė labai didelį sumiÅ¡imÄ , daug chaoso . Tyrėjos klausimai buvo užduodami „vienas per kitÄ â€œ, užduodami netgi nesulaukus atsakymų ir toliau formuluojant kitus klausimus. Ekspertės nuomone, tyrėjos užduoti mergaitei klausimai buvo labai įtaigÅ«s ir netinkami. Jos nuomone, mergaitę ir toliau reikėjo palikti bendrauti tik su specialiste psichologe, kuri pati tuos pačius klausimus bÅ«tų uždavusi tinkamu bÅ«du.

IÅ¡ to, kaip mergaitei klausimus uždavinėjo tyrėja, ekspertė negali atmesti galimybės, kad tie klausimai mažamečiam vaikui galėjo bÅ«ti įteigti. Atliekant ekspertizę ir bendraujant su U. P. ji bandė užduoti jai tuos pačius uždarus klausimus, apie įvykio aplinkybes mergaitės atsakymas buvo „su pirÅ¡tukais“, ji rodė ant lėlės į lytinių organų vietÄ . Tačiau galima buvo suprasti tik apie mergaitės lietimÄ , kokių nors kitų aplinkybių iÅ¡siaiÅ¡kinti nebuvo galimybės. Dabar ji tiesiog negali įvertinti, ar mergaitė atsakė tiesiog dėl to, kad ji kalbėjo su suaugusiu žmogumi ir tiesiog patvirtino tai, ko jos klausia (ar tėtis lietė), ar atsakė dėl to, kad taip atsitiko iÅ¡ tikrųjų.

Kitokių duomenų ir požymių, pagal kuriuos atskiriamas seksualinę prievartÄ patyręs vaikas, ji nenustatė. BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atvejų, jeigu yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Kaltumas baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojamas, bet turi bÅ«ti įrodytas (BPK 44 str. 6 d.). Teismo apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados dėl kaltinamojo kaltumo padarius nusikalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti pagrįstos patikimais ir pakankamais įrodymais.

Abejonės dėl nusikalstamos veikos įrodytumo, kai jų nebegalima paÅ¡alinti, aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161-788/2016). Kaltinant asmenį padarius konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ , kiekvienu atveju turi bÅ«ti nustatyta konkrečios nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma.Nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalykÄ Ä¯einančias aplinkybes.

Reikiamais atvejais teismas nuosprendyje motyvuoja, ar duomenys gauti teisėtais bÅ«dais ir ar laikytini įrodymais. Apkaltinamajame nuosprendyje, be parodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltumÄ , iÅ¡dėstomi ir kitais byloje surinktais įrodymais paneigiami kaltinimui prieÅ¡taraujantys duomenys. BPK 305 str. 1 d. 2 p., 3 p. nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, po to iÅ¡dėstomi nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados.Ä®vertinusi Å¡ioje byloje iÅ¡nagrinėtų įrodymų (tiesioginių ir netiesioginių) visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad A.

P. kaltė padarius kaltinamajame akte ir skundžiamame nuosprendyje apraÅ¡ytÄ nusikalstamÄ veikÄ neįrodyta, taip pat neįrodyta ir bet kokia prieÅ¡ mažametę U. P. padaryta nusikalstama veika. SkundžiamÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį pirmosios instancijos teismas pagrindė tik prielaidomis ir neiÅ¡dėstė įrodymų, patvirtinančių teismo iÅ¡vadas. Nuosprendyje taip pat neiÅ¡dėstyti A. P. teisinantys įrodymai ir Å¡ių įrodymų atmetimo motyvai arba Å¡ie motyvai yra neįtikinantys, prieÅ¡taraujantys nustatytoms bylos aplinkybėms ir nepagrįsti.

Byloje nustatyta, kad nuteistasis A. P. yra mažametės U. P. tėvas. Mažametė nukentėjusioji gimusi (duomenys neskelbtini), taigi kaltinime nurodomu laiku, taip pat ir jos apklausų ikiteisminio tyrimo metu ji buvo dar nesulaukusi 5 metų amžiaus. Nustatyta, kad mažametės motinai buvo apribotos motinystės teisės, prieÅ¡ kelis metus iki kaltinime nurodyto laiko A. P. įstatymų nustatyta tvarka paėmė savo dukrÄ iÅ¡ vaikų globos namų, pradėjo su ja gyventi kartu ir apsigyveno savo sesers J.

P. gyvenamajame name. J. P. savo broliui su mažamete dukra paskyrė atskirÄ kambarį. Tėvas su dukra jame gyveno kartu, turėjo atskiras lovas.A. P. buvo kaltinamas ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 22 d. iki 2013 m. rugsėjo 24 d., nakties metu, tiksliau nenustatytu laiku, savo sesers namuose esančiame kambaryje, gulėdamas su savo mažamete dukra U. P. lovoje, tenkindamas savo lytinę aistrÄ lietė U. P. lytinius organus, kiÅ¡o savo pirÅ¡tus jai į makÅ¡tį ir tokiu bÅ«du savo mažametę dukrÄ seksualiai prievartavo.IÅ¡ bylos matosi, kad viso proceso metu, visų apklausų metu A.

P. savo kaltę kategoriÅ¡kai neigė ir Å¡iuo metu neigia, vienodai ir nuosekliai parodė ir parodo, kad savo dukros seksualiai neprievartavo, jokių kaltinime nurodytų veiksmų neatliko ir su savo dukra netgi nėra gulėjęs vienoje lovoje. Byloje nenustatytas nei vienas asmuo, kuris matė kaltinime nurodytus įvykius arba gali nurodyti kokias nors kitas, kaltinimÄ patvirtinančias aplinkybes. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal nuteistojo sesers J. P. pareiÅ¡kimÄ policijai, kuriame ji nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 22 d. ryte ir rugsėjo 24 d. ryte brolio dukra U. jai tariamai pasiskundė, kad jai skauda lytinius organus ir kad jos tėvas tariamai kiÅ¡o jai į makÅ¡tį pirÅ¡tus.Skundžiamame apkaltinamajame nuosprendyje teismas visiÅ¡kai pagrįstai nurodė, kad nukentėjusiosios parodymai Å¡ioje byloje yra vieni reikÅ¡mingiausių įrodymų vertinimo procese.

Tačiau teisėjų kolegija pirmiausia ir atkreipia dėmesį, kad mažametės U. P. parodymai, nors juos teismas pats laiko svarbiausiais įrodymais, skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje taip, kaip įsakmiai reikalauja nuosprendžio surašymo taisyklės, t. y. BPK 305 str. 1 d. 2 p., iš viso neišdėstyti. Nustatyta, kad pats teismas betarpiškai teismo posėdyje mažametės nukentėjusiosios neapklausinėjo, tačiau teisiamojo posėdžio protokolai patvirtina, kad teisiamajame posėdyje buvo perskaityti U.

P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat peržiūrėti tų apklausų vaizdo įrašai. Todėl šių parodymų neišdėstymas nuosprendyje ir visiškai nesuprantamas, ir laikomas grubiu nuosprendžio surašymo taisyklių, t. y. baudžiamojo proceso įstatymų, pažeidimu. Iš tikrųjų apie U. P. parodymus skundžiamame nuosprendyje šiek tiek pasisakyta, tačiau tik jo aprašomosios dalies pabaigoje, jo motyvuojamojoje dalyje, tačiau ir šioje dalyje iš esmės išdėstyti ne U.

P. parodymai, o tik jų vertinimo motyvai. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad U. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, pripažinti įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais ir vien tai, kad nukentėjusioji yra mažametė, tai negali bÅ«ti aplinkybe, dėl kurios tokie parodymai nebÅ«tų pripažinti įrodymais BPK 20 str. prasme. Taip pat nurodoma, kad teismas tiki U. P. parodymais tiek, kiek jie neprieÅ¡tarauja kitiems įrodymams. Nepaisant to, kas buvo nurodyta, toliau nuosprendyje teismas vis dėlto nurodo, kad apklausiant mažametę nukentėjusiÄ jÄ pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , jos parodymai nėra itin informatyvÅ«s, todėl nuosprendyje paminėta ir U.

P. papildoma apklausa 2013 m. spalio 11 d., kurios metu mažametė nukentėjusioji ir pieÅ¡iniuose parodė, kaip ir kur tėtis jÄ lietė, kad lindo daug kartų, kad jai tai nepatiko ir skaudėjo. IÅ¡ to, kas skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstyta apie ikiteisminio tyrimo metu duotus ir teisiamajame posėdyje perskaitytus mažametės U. P. parodymus, matosi, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui 2013 m. rugsėjo 26 d. duotus parodymus teismas tik formaliai paminėjo kaip įrodymÄ , tačiau iÅ¡ tikrųjų tų parodymų visiÅ¡kai neiÅ¡dėstė pavadinęs juos mažai informatyviais.

Tuo tarpu kitus, papildomos apklausos, vykusios 2013 m. spalio 11 d., nors jie buvo duoti tyrėjai ir nedalyvaujant nei įtariamajam, nei jo gynėjui, jiems apie Å¡iÄ apklausÄ net nepraneÅ¡us, teismas faktiÅ¡kai irgi pripažino įrodymais ir jais pagrindė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Kolegija pažymi taip pat ir tai, kad skundžiamame nuosprendyje U. P. apklausų, vykusių ikiteisminio tyrimo metu, teisėtumas ir jų įrodomoji reikÅ¡mė aptariami iÅ¡ esmės tik tiek, kiek tai susiję su A. P. gynėjas nuolat pateikinėtais argumentais apie mažametės apklausų metu padarytus esminius baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų pažeidimus.Gynėjo apeliaciniame skunde mažametės U.

P. parodymams ikiteisminio tyrimo metu skiriamas labai didelis dėmesys, o apie padarytus BPK pažeidimus Å¡ių apklausų metu dėstoma labai smulkiai ir iÅ¡samiai. Skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu U. P. iÅ¡ tikrųjų buvo apklausta ne du, o tris kartus, dar ir 2013 m. rugsėjo 24 d., kai su mažamete žodžiu bendravo vyr. tyrėja A. G., bendraudama su mažamete dar ir pati nupieÅ¡usi pieÅ¡inį, kurį po to atsinešė į 2013 m. spalio 11 d. vykusiÄ papildomÄ apklausÄ . Gynėjas skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu U.

P. buvo apklausiama jos dar nepripažinus nukentėjusiÄ ja. Taip pat labai smulkiai dėstomi argumentai apie tai, kad 2013 m. rugsėjo 26 d. apklausoje dalyvavusi specialistė, o 2013 m. spalio 11 d. apklausos metu mažametę apklausinėjusios specialistė ir tyrėja A. G. darė mažamečiam vaikui spaudimÄ , uždavinėjo atsakymus menančius klausimus, tais klausimais aukÅ¡tino įtariamojo seserį J. P. vadindamos jÄ močiute, ir žemino apklausinėjamo vaiko tėvÄ Ä¯tariamÄ jį A. P..IÅ¡nagrinėjusi Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus, didžiÄ jÄ jų dalį teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais.

Nukentėjusysis Å¡aukiamas ir apklausiamas, taip pat jo parodymai perskaitomi laikantis visų taisyklių, reglamentuojančių liudytojo apklausÄ ir liudytojo parodymų perskaitymÄ (BPK 185, 283 str.). Todėl vien tik tai, kad U. P. buvo apklausta kaip liudytoja jos dar nepripažinus nukentėjusiÄ ja, nėra esminis BPK pažeidimas ir vien dėl to nesiremti jos parodymais nebÅ«tų pagrindo. IÅ¡ bylos taip pat matosi, kad U. P. ikiteisminio tyrimo metu tikrai buvo apklausiama ne tris, o tik du kartus, ir apklausos vyko 2013 m. rugsėjo 26 d. bei spalio 11 d.

Byloje nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 24 d., tuomet, kai kitos tyrėjos apklausinėjo J. P. ir R. K., su mažamete U. P. tikrai bendravo vyr. tyrėja A. G., tai pripažino ji pati, apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja. A. G. pati parodė, kad bendravo su mažamete tuo metu, kai buvo apklausinėjamos su ja į policija atvykusius moterys, darė tai norėdama vaikÄ užimti, kartu su ja piešė ir to bendravimo metu mergaitė pieÅ¡inyje nubrėžė brÅ«kÅ¡nį, liečiantį nupieÅ¡tos mergaitės tarpkojį.

Jau tada jai kilo įtarimas dėl U. P. galimai patirtos seksualinės prievartos. Ar tokie A. G. parodymai gali bÅ«ti pripažinti įrodymais, dar bus pasisakyta. Kita vertus, vyr. tyrėja jokio apklausos protokolo nerašė, jo ir nėra byloje, todėl daryti iÅ¡vadÄ , kad U. P. Å¡iuo atveju buvo apklausta liudytoja arba nukentėjusiÄ ja, tikrai nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, remiantis BPK 186 str. 1 d., jaunesnius kaip aÅ¡tuoniolikos metų liudytojÄ ar nukentėjusįjį gali apklausti tik ikiteisminio tyrimo teisėjas, todėl tyrėjas apklausinėti tokio liudytojo arba nukentėjusiojo, apelianto nuomone, apskritai neturėjo teisės. Apeliaciniame skunde plačiai dėstoma apie tai, kad apklausų metu mažametė buvo sÄ moningai nuteikinėjama prieÅ¡ savo tėvÄ , vaikui buvo daroma įtaiga ir užduodami atsakymus menantys klausimai.

Teisėjų kolegija sutinka ir su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais. Nepilnamečio liudytojo ir nukentėjusiojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu tvarkÄ aiÅ¡kiai nustato BPK 186 str., ir jame nurodoma, kad tokius asmenis liudytojais arba nukentėjusiaisiais apklausia tik ikiteisminio tyrimo teisėjas. PapildomÄ 2013 m. spalio 11 d. apklausÄ organizavusi ir mažametės U. P. apklausos protokolÄ suraÅ¡iusi tyrėja liudytoja J. K. pripažino žinojusi, kad U. P. jau buvo apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos, bet įtarimus patvirtinančių parodymų nedavė.

BÅ«tent todėl ji pati papildomai apklausė nukentėjusiÄ jÄ ir tai darė vykdydama prokuroro bei vyr. tyrėjos žodinius nurodymus. Galima suprasti tiek Å¡ios tyrėjos, tiek vyr. tyrėjos A. G. siekį iÅ¡samiai iÅ¡tirti galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau tokie jų veiksmai tikrai pažeidė BPK reikalavimus, o tokios apklausos metu duoti mažametės parodymai laikomi niekiniais. BÅ«tina sutikti su gynėjo skundo argumentais apie abiejų apklausų metu mažametei užduotus atsakymÄ menančius klausimus, o tai reiÅ¡kia, kad Å¡ių apklausų metu padaryti BPK 183 str. 2 d. reikalavimų pažeidimai.

Ypač tai pasakytina apie 2013 m. spalio 11 d. į vaiko apklausos kambarį įėjusios vyr. tyrėjos A. G. klausimus. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje netgi dalyvavusi teismo ekspertė psichologė tokį Å¡ios tyrėjos dalyvavimÄ apklausoje pavadino įsibrovimu, sukėlusį chaosÄ . Nepaisant to, kas jau buvo iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į dar vienÄ aplinkybę. Pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ Ä¯rodymais gali bÅ«ti pripažinti tik tokie teisiamajame posėdyje perskaityti liudytojo arba nukentėjusiojo parodymai, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme.

Tuo tarpu nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui, įrodymais niekada negali būti pripažinti ir tokie parodymai teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., gali būti perskaitomi tik byloje esantiems įrodymams patikrinti. Iš dalies sutikdama su pirmosios instancijos teismo nuomone, teisėjų kolegija konstatuoja, kad mažametės U. P., tuo metu buvusios tik 4 metų amžiaus, parodymai, duoti ne vienos, o dviejų ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu, yra nepakankamai informatyvūs. Kolegija taip pat sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad abiejų šių apklausų, ypač papildomos, metu mažametei buvo daromas neteisėtas poveikis, įtaiga ir užduodami atsakymus menantys klausimai.

Nepaisant to, kolegijos nuomone, nėra pagrindo visiÅ¡kai atmesti mažametės U. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjai 2013 m. rugsėjo 26 d. Å ios apklausos metu duoti nukentėjusiosios parodymai laikomi įrodymais, o Å¡ios apklausos metu U. P. visiÅ¡kai paneigė jos tėvui A. P. pareikÅ¡tus įtarimus ir kaltinimus. Mažametė Å¡ios apklausos metu parodė, kad jos tėvas jos neskriaudė, vienoje lovoje su ja nemiegojo, kiti mažametės atsakymai į klausimus taip pat paneigė kaltinimus dėl bet kokios prieÅ¡ jÄ panaudotos prievartos, juo labiau dėl seksualinio prievartavimo.

Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nei tyrėjai papildomos apklausos metu duoti U. P. parodymai bet kuriuo atveju negalėjo ir negali bÅ«ti pripažinti įrodymais. Negana to, Å¡iuos jos parodymus visiÅ¡kai paneigia pačios U. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjai. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad A. P. kaltę dėl dukros seksualinio prievartavimo patvirtina ir kiti iÅ¡nagrinėti įrodymai. Nurodoma apie liudytojų J. P., R. K., A. K., A. G., V. G. – M. parodymus, teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės iÅ¡vadas bei Å¡iÄ ekspertizę atlikusių eksperčių paaiÅ¡kinimus teisiamajame posėdyje.

Visi Å¡ie įrodymai bei kiti teisiamajame posėdyje, taip pat ir apeliacinės instancijos tesimo posėdyje iÅ¡nagrinėti įrodymai jau buvo iÅ¡samiai iÅ¡dėstyti Å¡iame nuosprendyje. Teisėjų kolegija dar kartÄ pažymi, kad jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių A. P. kaltę, byloje nėra. Pats A. P. savo kaltę kategoriÅ¡kai neigia, o niekas iÅ¡ apklaustų liudytojų U. P. seksualinio prievartavimo nematė. Skundžiamame nuosprendyje paminėtų pagrindinių liudytojų J.

P., jos sÅ«naus draugės R. K. ir Å¡ios liudytojos sesers A. K. parodymai yra tik apie tai, kad mažametė U. P., Å¡ioms liudytojoms bÅ«nant kartu namuose, tariamai pasiskundė skausmu lytinių organų srityje ir joms tariamai pasakė, kad tėtis, t. y. A. P., kiÅ¡o jai į lytinius organus pirÅ¡tus. Liudytojos J. P., R. K. ir A. K. dar parodė apie tai, kad po tokio U. P. skundo jos pačios apžiÅ«rėjo mergaitę, pamatė, kad jos lytiniai organai paraudę, iÅ¡burkę, liudytojoms įtarimÄ sukėlė ir mergaitės makÅ¡ties dydis.

Liudytojos lygino U. P. lytinius organus su K. dukros organais, matė aiÅ¡kius skirtumus ir tai joms dar labiau sustiprino įtarimus dėl galimai pavartotos seksualinės prievartos. Apklaustos liudytojomis tyrėjos A. G. ir J. K. irgi parodė tik apie tai, kaip vyko mažametės U. P. apklausos ir kÄ jos sužinojo iÅ¡ Å¡ios nukentėjusiosios žodinio bendravimo metu 2013 m. rugsėjo 24 d. A. G. parodymai apie U. P. pieÅ¡inį, kuriame ji nebrėžė brÅ«kÅ¡nį ir apie jos tariamÄ pasakymÄ , kad tėvas lietė jai lytinius organus pirÅ¡tais, jau buvo iÅ¡dėstyti.

Liudytoja V. G. – M. parodė, kad irgi dirbo tyrėja. Užėjusi pas tyrėjÄ A. G. irgi matė, kaip Å¡i žaidė su mažamete U. P.. Ant popieriaus lapo buvo nupieÅ¡ta mergaitė, o U. P. tame pieÅ¡inyje pati dar nupiešė kažkokį ovalų daiktÄ ir pasakė, kad tokį turi tėtis. Po to pasakė, kad tėtis jai kiÅ¡o pirÅ¡tus „ten“ ir jai skaudėjo.Vertinant jau iÅ¡vardintų liudytojų parodymus, kolegijos nuomone, jie nei atskirai, nei visi kartu A. P. kaltės dėl mažametės seksualinio prievartavimo taip pat nepatvirtina.

Pirmiausia vėl pažymima, kad Å¡ių liudytojų parodymus paneigia tie patys mažametės U. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjai. Liudytojų tyrėjų parodymai negali bÅ«ti pripažinti įrodymais jau vien dėl to, kad jos buvo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nės ir jų pareiga buvo pirmiausia visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti įvykio aplinkybes bei organizuoti mažametės U. P. apklausÄ laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų. Tuo tarpu pripažinti įrodymais jų parodymus apie tai, kÄ jos pačios girdėjo iÅ¡ mažametės ir kai tai pati nukentėjusioji paneigė apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu, nėra jokio pagrindo.

Vertinant liudytojų J. P. ir seserų K. parodymus bÅ«tina įvertinti jų parodymų prieÅ¡taravimus. Gynėjo apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma apie teisme pakeistus R. K. parodymus, kurių metu Å¡i liudytoja iÅ¡ viso paneigė buvusi namuose, kai U. P. pasiskundė pirmÄ kartÄ . Atkreiptinas dėmesys ir į J. P. parodymus apeliacinės instancijos teisme, kai Å¡i liudytoja apklausos pradžioje bandė netgi paneigti savo pačios dalyvavimÄ apžiÅ«rint U. P. lytinius organus. Abejoti visų skundžiamame nuosprendyje jau paminėtų liudytojų parodymų patikimumu verčia tie patys peržiÅ«rėti mažametės U.

P. apklausų vaizdo ir garso įraÅ¡ai. IÅ¡ tų įrašų akivaizdu, kad mažametė U. P. pasakoti apie kaltinime nurodomus įvykius akivaizdžiai vengė ir jai užduodamus klausimus visiÅ¡kai ignoravo. Tik į primygtinius ir netgi atsakymÄ menančius klausimus mergaitė atsakinėjo trumpai ir tikrai neinformatyviai. Akivaizdu, kad tai buvo nulemta ir nukentėjusiosios amžiaus, ir kitų jos iÅ¡sivystymo ypatumų, apie kuriuos nurodoma teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės akte. Ä®vertinus visa tai, teisėjų kolegijos nuomone, labai abejotina, ar J.

P. namuose 2013 m. rugsėjo 22-24 d. laikotarpiu, net jeigu ir tikrai bÅ«tų patyrusi seksualinę prievartÄ , mažametė nukentėjusioji bÅ«tų galėjusi J. P. ir K. aiÅ¡kiai ir suprantamai pasakyti kÄ konkrečiai jai padarė jos tėvas. Be to, jeigu mažametė ir tikrai pasiskundė Å¡ioms liudytojoms, abejotina, kad sugebėjo papasakoti bÅ«tent apie prieÅ¡ jÄ atliktus seksualinio prievartavimo veiksmus. IÅ¡ pačių liudytojų J. P. , R. K. ir A. K. parodymų matosi, kad mažametės pasakojimų jos pačios gerai nesuprato, o kur kas didesni įtarimai joms kilo tik mergaitę nurengus ir apžiÅ«rėjus jos lytinius organus.

Liudytojoms, kurios nei viena neturėjo specialių žinių, įtarimus sukėlė U. P. lytinių organų paraudimas, jų nuomone, per didelė makÅ¡tis, kuri pagal iÅ¡vaizdÄ skyrėsi nuo kitos panaÅ¡aus amžiaus mergaitės lytinius organus. Ä®vertinus visa tai, daroma iÅ¡vada, kad Å¡ių liudytojų įtarimai dėl prieÅ¡ mažametę U. P. pavartotÄ seksualinė prievartÄ buvo grindžiama vien jų subjektyvia nuomone, kuriÄ vėliau visiÅ¡kai paneigė teismo medicinos specialisto iÅ¡vada ir jÄ pateikusio eksperto paaiÅ¡kinimai teisiamajame posėdyje.Mažametei nukentėjusiajai U.

P. atliktos teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės akto iÅ¡vados, taip pat teisme apklaustų tÄ ekspertizę atlikusių eksperčių, pirmiausia ekspertės psichologės D. T. paaiÅ¡kinimai abiejų instancijų teismo posėdžiuose, Å¡iame nuosprendyje irgi jau buvo iÅ¡dėstyti. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad Å¡ios ekspertizės atlikimo metu U. P. ekspertei irgi pakartojo savo 2013 m. spalio 11 d. apklausos metu duotus parodymus. Nurodytas ekspertizės aktas bei ekspertės psichologės D.

T. paaiÅ¡kinimai, kolegijos nuomone, pagrįstai pripažinti įrodymais. Kita vertus, daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie įrodymai irgi patvirtina A. P. kaltę dėl seksualinio prievartavimo, irgi nėra pagrindo. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje tikrai pažymėta, kad ekspertizės metu U. P., nors ir iÅ¡lieka vangi ir nenori kalbėti apie įvykių aplinkybes, tačiau ji pakartoja anksčiau duotų savo parodymų esmę. Toliau ekspertizės akte cituojamos U. P. 2013 m. spalio 11 d. pas tyrėjÄ vykusios apklausos metu duotų parodymų iÅ¡traukos.

Apie Å¡iuos U. P. parodymus ir Å¡ios apklausos teisėtumÄ , padarytus grubius BPK pažeidimus jau buvo pasisakyta. Kolegijos nuomone, daryti iÅ¡vadÄ , kad ekspertizės metu bendraudama su ekspertė U. P. tikrai patvirtino, kad jos tėvas prieÅ¡ jÄ naudojo seksualinę prievartÄ , irgi nėra pagrindo. Pirmiausia pažymėtina, kad ekspertizės akte tik dėstomos pas tyrėjÄ vykusios apklausos metu duotų parodymų iÅ¡traukos. Teismo posėdyje ekspertė psichologė D. T. pripažino, kad ji ekspertizės akte iÅ¡dėstė tik Å¡ios paklausos duotus parodymus ir net nevertina ankstesnių nukentėjusiosios parodymų, duotų apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu.

Ekspertė pripažino ir tai, kad nematė tos apklausos vaizdo ir garso įrašų. Tuo tarpu peržiÅ«rėjus Å¡ių apklausų vaizdo įraÅ¡us apeliacinės instancijos teismo posėdyje, ta pati ekspertė psichologė D. T. jau pripažino, kad vyr. tyrėja A. G. į apklausos kambarį tiesiog įsibrovė, tai įnešė daug sumiÅ¡imo ir chaoso, tyrėjos klausimai buvo užduodami „vienas per kitÄ â€œ. Pati ekspertė pripažino, kad mergaitei tyrėjos užduodami klausimai buvo netinkami, labai įtaigÅ«s ir ji jau negali atmesti galimybės, kad tie klausimai vaikui galėjo bÅ«ti įteigti.

Ekspertė teisme paaiÅ¡kino, kad bendraujant su U. P. galima buvo suprasti tik apie mergaitės lietimÄ , kitų aplinkybių su ja iÅ¡siaiÅ¡kinti nepavyko. Dabar ekspertė jau negali įvertinti, ar U. P. pasakė, kad jÄ tėtis lietė, nes taip buvo iÅ¡ tikrųjų, ar tik patvirtino tai, nes kiti apie tai jos buvo klausiama. Ekspertė jokių kitų požymių, pagal kuriuos atskiriamos seksualinę prievartÄ patyręs vaikas, nenustatė. Nuosprendyje teismas remiasi dar ir (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų raÅ¡tu (2 t., 119 b.l.), kuriame nurodoma, kad Å¡iuose namuose U.

P. teikiama psichologinė pagalba nuo 2013 m. spalio 16 d. Rašte nurodoma, kad pradžioje buvo stebimas mergaitės baimingumas, įtarumas ir nerimastingumas. Mergaitė vengė vyrų, bijojo tamsos, užmigdavo tik miegant lempai. Po to mergaitės psichoemocinė būsena pagerėjo. Kitame tų pačių vaikų globos namų rašte (1 t., 81 b.l.) nurodoma, kad į šiuos namus U. P. atvežta 2013 m. rugsėjo 26 d. Be kitų dalykų rašte nurodoma, kad atvežta mergaitė vengė berniukų ir darbuotojų vyrų.

Guldant jÄ nakties miegui klausdavo „ar nepaliksi manęs?“. Naktį prabudusi blaÅ¡kydavosi, verkdavo ir sakydavo „nelįsk“. Teisėjų kolegijos nuomone, grįsti tokiais duomenimis apkaltinamÄ jį nuosprendį irgi nebuvo pakankamo pagrindo. Mažametės mergaitės nerimastingumas, blogas miegas tikrai galėjo bÅ«ti ir ne patirtos seksualinės prievartos padarinys, tai galėjo įvykti dėl pačių įvairiausių priežasčių, juo labiau tik kÄ atvežus vaikÄ Ä¯ jam neįprastÄ aplinkÄ .

Teisėjų kolegija dar kartÄ atkreipia dėmesį į tai, kad priėmęs apkaltinamÄ jį nuosprendį, jame pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadas pagrindė pirmiausia bent kiek A. P. apkaltinančiais bylos duomenimis. Tuo tarpu kitų, kaltinamÄ jį teisinančių įrodymų, faktiÅ¡kai neįvertino arba atmetė juos nepagrįstai sumenkindamas tų įrodymų vertÄ . Nors kaltinamasis A. P. nuo proceso pradžios kaltę neigė ir davė vienodus, nuoseklius parodymus, teismas juos atmetė ir nuosprendį pagrindė tik jau aptartais duomenimis, kurie A.

P. kaltės ne tik nepatvirtina, bet iÅ¡ tikrųjų neleidžia nustatyti jokių faktinių mažametės U. P. galimo seksualinio prievartavimo aplinkybių. Kad teismas rėmėsi tik prielaidomis, tik A. P. apkaltinančiais duomenimis, o atmetė jį teisinančius įrodymus, galima spręsti ir iÅ¡ kai kurių kitų nuosprendyje dėstomų motyvų. Pavyzdžiui, nurodoma, kad ant A. P. kelnaičių rasta sperma taip pat iÅ¡ dalies patvirtina, jog prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ buvo naudojama seksualinė prievarta.

Kolegijos nuomone, Å¡i aplinkybė A. P. kaltės nepatvirtina. Tuo pat metu pažymėtina, kad skundžiamame nuosprendyje net nepaminėti kiti tos pačios specialisto iÅ¡vados punktai, kuriuose nurodoma, kad tamponai su U. P. makÅ¡ties prieangio turiniu spermos nerasta. Spermos nerasta ir ant dviejų paklodžių, antklodės su užvalkalu, lovatiesės, A. P. kitų drabužių (1 t., 16-18 b.l.). IÅ¡ nuosprendžio taip pat matosi, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir faktiÅ¡kai ignoravo teismo medicinos specialisto iÅ¡vadÄ (1 t., 33-34 b.l.) ir Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pateikusio teismo medicinos eksperto Ž.

M. paaiÅ¡kinimus teisiamajame posėdyje. Nuosprendyje teismas nurodė, kad specialisto iÅ¡vada, kuria U. P. nustatytas iÅ¡orinių lytinių organų ir makÅ¡ties uždegimas (vulvovaginitas) yra tik tikėtina, tačiau tai nepaneigia kaltinamojo naudotų prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ seksualinės prievartos veiksmų – lytinių organų lietimo ir pirÅ¡tų kiÅ¡imo į juos. Su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada tiesėjų kolegija nesutinka visiÅ¡kai. Nurodyta specialisto iÅ¡vada bei eksperto paaiÅ¡kinimai yra ne tikėtini, o faktiÅ¡kai kategoriÅ¡ki.

Kita vertus, Å¡ie įrodymai ne tik paneigia kitus A. P. apkaltinančius duomenis (iÅ¡ esmės tik spėliones ir prielaidas), bet ir patvirtina A. P. parodymus ir paaiÅ¡kina priežastis, dėl kurios jis buvo nepagrįstai apkaltintas. Galima sutikti su teismo nuomone, kad aukai patyrus seksualinę prievartÄ be įsiskverbimo į lytinius organus, dažnai nelieka jokių žymių ant kÅ«no, o jei ir lieka, tai greit iÅ¡nyksta. Tačiau Å¡ioje byloje bÅ«tina atkreipti dėmesį į tai, kad J. P. pareiÅ¡kimÄ ikiteisminiam tyrimui dėl savo brolio galimai naudotos seksualinės prievartos parašė ne tik dėl mažametės U.

P. pasakojimų, o pirmiausia dėl to, kad nuteistojo seseriai įtarimai kilo apžiÅ«rėjus mažametės lytinius organus. Jų paraudimas, paburkimas ir tariamai „per didelė makÅ¡tis“ nuteistojo seseriai kaip tik ir sukėlė didžiausių įtarimų. O juos kaip tik visiÅ¡kai paneigė specialisto iÅ¡vada ir eksperto paaiÅ¡kinimai. Teismo medicinos ekspertas mažametę U. P. apžiÅ«rėjo tÄ pačiÄ dienÄ , kai nuteistojo sesuo kreipėsi į policijÄ , t. y. 2013 m. rugsėjo 24 d.

Jeigu prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ tikrai bÅ«tų naudota seksualinė prievarta, kokie nors iÅ¡oriniai požymiai, ypač tokie, kurie kėlė mažametei skausmÄ , tikrai bÅ«tų likę ir bÅ«tų nustatyti. Tuo tarpu apžiÅ«ros metu U. P. kÅ«ne, taip pat ir lytinių organų ir iÅ¡angės srityse, netgi ribotų mechaninio dirginimo požymių bei sužalojimų nerasta. Specialisto iÅ¡vadoje kategoriÅ¡kai nurodoma, kad apie įtartÄ seksualinę prievartÄ ar tvirkinamuosius veiksmus U. P. atžvilgiu jokių medicininių duomenų nėra.

Tačiau iÅ¡vadoje taip pat nurodoma, kad U. P. nustatytas iÅ¡orinių lytinių organų ir makÅ¡ties uždegimas (vulvovaginitas), kÄ patvirtina lytinių organų odos ir gleivinių tolygus paraudimas, perÅ¡tėjimas, skausmas lytinių organų srityje. Labiausiai tikėtina Å¡io uždegimo priežastimi yra nepakankama lytinės organų srities higiena. Å ias iÅ¡vadas jas pateikęs teismo medicinos ekspertas visiÅ¡kai patvirtino teisiamajame posėdyje. PaaiÅ¡kino, kad U. P. buvo nustatytas tik vulvovaginitas.

Tai išorinių lytinių organų ir gleivinių uždegimas, kurį gali sukelti mikroorganizmai ir cheminis šlapimo dirginimas. Jei dažnai neprausiami lytiniai organai, toks uždegimas ir prasideda. Jokių sužalojimų lytiniuose organuose U. P. apžiūros metu nenustatyta. Ekspertas paaiškino, kad trinant lytinius organus, vidiniai nubrozdinimai turėtų atsirasti. Kad būtų kišami pirštai į makštį, tai „tikrai neįmanoma“, nes mergystės plėvė labai maža ir nepažeista.

„Tikrai nebuvo kiÅ¡ti pirÅ¡tai giliai“. Nuo lietimo rankomis infekcija galėjo kilti, tačiau Å¡iuo atveju panaÅ¡iau, kad uždegimas kilo dėl Å¡lapimo cheminio dirginimo. Teismo medicinos ekspertas teisme parodė netgi apie tai, kad į apžiÅ«rÄ mažametę U. P. atvedė dvi moterys, jos teta ir turbÅ«t Å¡ios dukra. Jos jam pasakojo, jog jos lygino U. P. makÅ¡tį su kito vaiko lytiniais organais, mergaitė joms skundėsi, kad tėvas tariamai kiÅ¡o pirÅ¡tus į lytinius organus. Ekspertas paaiÅ¡kino, kad U.

P. makÅ¡tis galėjo bÅ«ti paburkusi bÅ«tent dėl uždegimo. Kai jis pats paklausė mergaitės apie tariamÄ seksualinę prievartÄ , ji nieko neatsakė, o tik Å¡ypsojosi. Teisėjų kolegijos nuomone, teismo medicinos specialisto iÅ¡vada ir Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pateikusio eksperto paaiÅ¡kinimai paneigia A. P. pateiktus kaltinimus ir jau aptartus įrodymus, kuriais grindžiamas skundžiamas nuosprendis.Teisėjų kolegija jau buvo pažymėjusi, kad kaltinant asmenį padarius konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ , kiekvienu atveju turi bÅ«ti nustatyta konkrečios nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma.

Å ioje byloje, kolegijos nuomone, neįrodyti nei objektyvieji, nei subjektyvieji mažametės seksualinio prievartavimo požymiai. Pagal BK 150 str. 1 d. atsako tas, kas tenkino lytinę aistrÄ su žmogumi prieÅ¡ Å¡io valiÄ analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę prieÅ¡intis, ar pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle. Pagal BK 150 str. 4 d. atsako tas, kas Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus atliko mažamečiui asmeniui.

Lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu, pasinaudojant jo bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl amžiaus, liečiant ir dirginant nukentėjusiojo asmens lytinius organus bei kiÅ¡ant pirÅ¡tus į makÅ¡tį iÅ¡ tikrųjų atitiktų objektyviuosius BK 150 str. 4 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius. Tačiau tai Å¡ioje byloje neįrodyta. Dar kartÄ pažymima, kad liudytojų parodymai, kuriais grindžiamas kaltinimas A. P., yra tik apie tai, kÄ Å¡ie liudytojai tariamai girdėjo jiems pasakojant mažametę U.

P.. Kita vertus, visi Å¡ie liudytojai, kurių parodymai jau buvo aptarti, apie tai, kokius veiksmus su savo dukra atliko jos tėvas A. P., tik spėlioja. Mažametė jiems aiÅ¡kiai ir konkrečiai nepasakojo nei apie seksualinės prievartos tikslų laikÄ , nei kitas aplinkybes, konkrečiai nepasakojo, kad tėvas savo dukrai tikrai dirgino lytinius organus arba kad kiÅ¡o jai į makÅ¡tį pirÅ¡tus. To aiÅ¡kiai ir konkrečiai neparodė ir pati U. P., ne tik pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , bet ir apklausta tyrėjos.

Geriausiai tai matosi iÅ¡ apklausų vaizdo įrašų, kurie Å¡iame nuosprendyje jau buvo aptarti. Netgi ekspertė psichologė teismo posėdyje nurodė, kad bendraujant su mažamete U. P. galima buvo suprasti, kad jos tėvas galėjo jos lytinius organus tik liesti. Tačiau tai nereiÅ¡kia, jog įrodyta, kad nuteistasis savo dukros lytinius organus dar ir dirgino arba kiÅ¡o jai pirÅ¡tus į makÅ¡tį. Tai paneigia ir teismo medicinos specialisto iÅ¡vada. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į dar vienÄ aplinkybę, kurios visiÅ¡kai neįvertino pirmosios instancijos teismas ir kuri Å¡ioje byloje ypač svarbi.

Byloje nustatyta, kad nuteistasis A. P. yra mažametės U. P. tėvas ir gyveno su ja viename kambaryje. Tėvas rÅ«pinosi dukros higiena, pats jÄ prausdavo, o dukros lytinius organus ne tik liesdavo prausdamas, bet ir tepdamas juos vaistais, įvairiais tepalais, krakmolu, nes mažametė sirgo lytinių organų uždegimu, tai patvirtina ne tik specialisto iÅ¡vada bei eksperto paaiÅ¡kinimai teisme, tačiau netgi nuteistojo sesers J. P. parodymai. Pati J. P. parodė, kad mažametė pati trindavo savo lytinius organus, ji pirko jai tepalus, tepdavo jais U.

P. lytinius organus ir ji pati, ir jos brolis, mergaitės tėvas A. P.. Tai reiÅ¡kia, jog byloje tikrai nepaneigta, kad A. P. liesdavo savo dukros lytinius organus, tai pripažįsta jis pats. Tačiau nėra įrodymų, kad tai jis darydavo turėdamas tikslÄ ne savo dukrÄ nuprausti arba gydyti jÄ nuo uždegimo, o tenkindamas tokiu bÅ«du savo lytinę aistrÄ . Išžaginimas ir seksualinis prievartavimas (BK 149 ir 150 str.) padaromas tik tiesiogine tyčia. Išžaginimas ar seksualinis prievartavimas suponuoja kaltininko suvokimÄ , kad jis lytiÅ¡kai santykiauja ar tenkina lytinę aistrÄ su nukentėjusiuoju prieÅ¡ jo valiÄ , taip pat ir pasinaudojęs bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo bÅ«kle, ir nori tokių lytinių santykių ar lytinės aistros tenkinimo.

Kad A. P. tenkino lytinę aistrÄ su savo mažamete dukra, to norėjo ir to siekė, byloje irgi neįrodyta. Dukros lytinių organų lietimas jÄ prausiant arba tepant tepalais gydant nuo uždegimo Å¡ioje byloje nepaneigtas. Mažametė mergaitė, kuriai dėl uždegimo tikrai skaudėjo ir perÅ¡tėjo lytinius organus, pasakodama apie tėvo veiksmus, galėjo kalbėti bÅ«tent apie tuos atvejus. Tai irgi nepaneigta, o iÅ¡nagrinėti įrodymai tokiÄ galimybę netgi visiÅ¡kai patvirtina.Skundžiamame nuosprendyje teismas gana plačiai iÅ¡dėstė motyvus, dėl kurių atmetė galimybę, kad nuteistojo sesuo J.

P. savo brolį sÄ moningai apkalbėjo ir kaltino siekdama iÅ¡kraustyti brolį iÅ¡ savo namų, taip pat siekdama tapti U. P. globėja ir dėl to gauti finansinę paramÄ . Liudytojais apklausti visi A. P. ir J. P. artimieji giminaičiai parodė, kad A. P. savo dukros seksualiai prievartauti negalėjo, jie tuo netiki, tuo tarpu J. P. apibÅ«dino kaip savanaudę, parodė, kad ji ir anksčiau grasino broliui, kad atims iÅ¡ jo dukrÄ , liudytojai įtarė, kad sesuo apkaltino brolį ketindama tapti jo dukros globėja.

Atmesti visus Å¡ių liudytojų parodymus, kurie irgi jau buvo iÅ¡dėstyti, kaip visiÅ¡kai nepagrįstus, kolegijos nuomone, pagrindo nėra, tokios galimybės atmesti negalima. Vis dėlto teisėjų kolegija mano, jog daug labiau tikėtina, kad J. P. ne sÄ moningai ir melagingai apkaltino savo brolį, o tiesiog pati suklydo mažametės lytinių organų uždegimo simptomus supainiojusi su galimo seksualinio prievartavo požymiais. Pažymėtina dar ir tai, kad ir pareiÅ¡kime policijai J. P. apie brolio dukros seksualinė prievartavimÄ net ir nenurodė, o tik aprašė apie savo įtarimus ir prašė teisėsaugos organų viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti.

Tai iÅ¡siaiÅ¡kinti turėjo ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras, o vėliau ir teismas. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra įrodymų ne tik apie A. P. seksualinę prievartÄ prieÅ¡ savo dukrÄ , tačiau ir apskritai apie bet kokiÄ prieÅ¡ mažametę padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Todėl pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis. A. P. pagal BK 150 str. 4 d. iÅ¡teisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

A. P. paskelbus iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, jam taikoma kardomoji priemonė naikinama ir A. P. iÅ¡ suėmimo turi bÅ«ti paleistas nedelsiant (BPK 309 str. 1 d. 1 p.).Priimdama naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teisėjų kolegija taip pat naikina ir skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ A. P. priteistos proceso iÅ¡laidos valstybei. Taip pat kitaip sprendžiamas ir prie bylos pridėtų daiktų bei pas A. P. paimtų pinigų (100 Lt) klausimas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.,n u s p r e n d ž i a:

             Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendį, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 150 str. 4 d. laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams, paskiriant bausmę atlikti pataisos namuose, – panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį.             A. P. pagal BK 150 str. 4 d. iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.             A. P. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę kardomÄ jį kalinimÄ (suėmimÄ ) panaikinti ir jį iÅ¡ suėmimo nedelsiant paleisti.             Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ A.

P. priteista 167,46 Lt (47 Eur) proceso iÅ¡laidų valstybei.             Daiktus įrodymus: įvykio vietos apžiÅ«ros metu paimtÄ antklodę, dvi paklodes, raudonÄ užtiesalÄ , taip pat daiktų pateikimo protokolu paimtus A. P. drabužius: bliuzonÄ â€žX“, kelnes „Y“, juodos spalvos kelnes, žalius marÅ¡kinėlius, margus marÅ¡kinėlius, mėlynas trumpikes, taip pat asmens kratos metu paimtÄ A. P. mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žN“ Nr. XXXX su „P“ SIM kortele – grÄ Å¾inti iÅ¡teisintajam A.

P..             Asmens kratos metu pas A. P. paimtus 100 Lt (vienÄ Å¡imtÄ litų), perduotus saugoti į K. AVPK depozitinę sÄ skaitÄ , taip pat prie bylos pridėtÄ A. P. asmens tapatybės kortelę irgi grÄ Å¾inti iÅ¡teisintajam A. P..              VokÄ su U. P. tamponu ir du stikliukus su jos makÅ¡ties turiniu – sunaikinti. Kolegijos pirmininkas                                                                                                  Linas Å iukÅ¡ta Teisėjai                                                                                                                      Laima Garnelienė                                                                                                                                                                                                                                                      Elena Vainienė