2026-01-14 Nr. AB-1051-4-16-3-00683-2025-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1633-815/2026

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00683-2025-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui A. M. A. ir jo advokatei Eglei Vrubliauskienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Natalijai Ivanovskai,

vertėjams Akhtar Mohammad Ali Khail ir Olgai Vostrenkovai

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. M. A. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. M. A. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį A. M. A. (toliau – ir užsienietis) iki 2026 m. kovo 8 d., bet ne ilgiau nei jis bus išsiųstas arba grąžintas į kilmės šalį (toliau – ir Teikimas).

2. Centras Teikime nurodė, kad 2025 m. spalio 15 d. Lenkijos Respublikos teritorijoje, Lenkijos pasienio tarnybos patikrinimui buvo sustabdytas automobilis, atvykęs iš Lietuvos Respublikos pusės. Patikrinus automobilį nustatyta, kad juo vyko 8 užsieniečiai, vienas iš jų – A. M. A..

3. Centras paaiškino, kad 2025 m. spalio 16 d. užsienietis buvo perduotas iš Lenkijos Respublikos ir VSAT pareigūnų sulaikytas iki 48 valandų bei VSAT sprendimu apgyvendintas Priėmimo ir integracijos agentūroje iki 2025 m. gruodžio 16 d.

4. Centras nustatė, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jis neturi galiojančio kelionės dokumento, vizos arba leidimo gyventi, taip pat galbūt atvyko iš Latvijos Respublikos teritorijos. VSAT pradėjo procedūrą dėl užsieniečio perdavimo Latvijos Respublikai, tačiau nenustačius, kad užsienietis atvyko iš Latvijos Respublikos, jį priimti Latvijos Respublikos tarnybos atsisakė.

5. Centras iš Vidaus reikalų informacinės sistemos (toliau – ir VRIS) duomenų bazės ir Lietuvos migracijos informacinės sistemos (toliau – ir MIGRIS) duomenų nustatė, kad nėra duomenų apie užsieniečiui išduotus Lietuvos Respublikos asmens dokumentus ir Lietuvos Respublikoje deklaruotą gyvenamą vietą. Patikrinus ieškomų asmenų registrą, duomenų apie užsieniečio paiešką nėra, taip pat patikrinus vizų modulį, duomenų apie išduotas ir galiojančias vizas nėra, užsienietis Lietuvos Respublikoje nėra prieglobsčio prašytojas.

6. Centro vertinimu, atsižvelgus į tai, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai ir jam turi būti pradėta procedūra dėl jo išsiuntimo arba grąžinimo į kilmės šalį bei siekiant užtikrinti jo buvimą VSAT Centre, užkardyti galimą pasislėpimo arba pabėgimo riziką, yra pagrindas sulaikyti užsienietį, siekiant tinkamai įvykdyti jo išsiuntimą.

II. 7. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. gruodžio 9 d. sprendimu Centro Teikimą tenkino iš dalies ir skyrė (duomenys neskelbtini) piliečiui A. M. A. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar įgalioto asmens leidimo – iki 2026 m. kovo 8 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

8. Teismas nurodė, kad 2025 m. spalio 15 d. Lenkijos Respublikos teritorijoje, Lenkijos pasienio tarnybos patikrinimui buvo sustabdytas automobilis, atvykęs iš Lietuvos Respublikos pusės. Patikrinus automobilį nustatyta, kad juo vyko 8 užsieniečiai, tarp kurių ir A. M. A.. Užsienietis 2025 m. spalio 16 d. buvo perduotas iš Lenkijos Respublikos ir VSAT pareigūnų sulaikytas iki 48 valandų. VSAT sprendimu, užsienietis apgyvendintas Priėmimo ir integracijos agentūroje iki 2025 m. gruodžio 16 d.

9. Teismas pažymėjo, kad užsienietis teismo posėdžio metu nurodė, jog nori prašyti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, taigi jis laikytinas prieglobsčio prašytoju, jo prašymas nėra išnagrinėtas, sprendimas nėra priimtas, prieglobsčio prašymo motyvai neišaiškinti, todėl egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 2–4 punktuose numatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai.

10. Teismas nurodė, kad užsieniečio asmens tapatybė yra nustatyta, jis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančias Lietuvos Respublikoje, neturi gyvenamosios vietos bei lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, nėra duomenų apie tai, jog jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, užsienietis yra prieglobsčio prašytojas (prieglobsčio prašymas pateiktas teismo posėdžio metu), prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas užsieniečiui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

III. 11. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir paskirti jam kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

12. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, kad yra de facto (faktiškai) sulaikytas, nors Įstatyme taikoma priemonė pavadinta alternatyvia sulaikymui priemone, tačiau Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) konstatavo, jog Lietuvos nacionalinėje teisėje įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre nustatant teisę judėti tik šiai apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, yra sulaikymas (2022 m. birželio 30 d. sprendimas byloje C-72/22).

13. Užsienietis pažymi, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojus Įstatymo pakeitimams, 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas be teisės palikti apgyvendinimo vietą negavus vadovo ar įgalioto asmens leidimo, iš esmės nepasikeitė, pasikeitė apgyvendinimo centrų pavadinimai ir institucija, kurios priežiūroje yra centrai. Tačiau taikomos priemonės esmė liko ta pati.

14. Užsieniečio nuomone, teismas nepagrįstai asmens laisvės griežtą apribojimą (kai neleidžiama išeiti iš Centro) motyvavo tuo, jog prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, nes dar nėra galutinio sprendimo prieglobsčio byloje. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad Teikime nebuvo pagrįsta, kodėl yra poreikis taikyti asmens laisvės ribojimą tuo pagrindu, jog reikia išsiaiškinti prieglobsčio motyvus, t. y. kodėl nėra galimybės šiuos motyvus išsiaiškinti netaikant tokio griežto laisvės ribojimo.

15. Užsienietis akcentuoja, kad Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kada yra galimas prieglobsčio prašytojų sulaikymas. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktas nustato, jog sulaikymas gali būti taikomas: siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Tuo atveju, kai taikomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindas (prieglobsčio motyvų išsiaiškinimas), dar turi būti nustatyta, kad yra ir Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nustatytos aplinkybės. Teismas sprendimui pagrįsti nenurodė nei vienos iš jų.

16. Užsienietis pažymi, kad nagrinėjamu atveju, Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punktas netaikytinas, nes turi būti nustatyta ne tik, jog asmuo neturi asmens dokumento, bet ir kad nebendradarbiauja. Šiuo atveju nebendradarbiavimo fakto nenustatyta.

17. Užsienietis nurodo, kad teismui nepagrindus, jog jis gali pasislėpti, nėra pagrindo asmens judėjimo laisvės suvaržymą grįsti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu.

18. Centras atsiliepime į užsieniečio apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

19. Centras, pakartodamas aktualias faktines užsieniečio sulaikymo aplinkybes, nurodo, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pasinaudojęs neteisėtu žmonių gabenimu užsiimančių asmenų paslaugomis, neturėdamas galiojančių asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinančių dokumentų, pažeisdamas migracijos taisykles, nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl savo teisinės padėties. Tokie užsieniečio veiksmai vertintini kaip tyčinis veikimas, siekiant išvengti galiojančių Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos įstatymų reikalavimų.

20. Centras akcentuoja, kad tai, jog užsienietis prieglobsčio prašymą pateikė tik teismo posėdžio metu, o ne iškart atvykęs į Lietuvos Respubliką, patvirtina, kad užsieniečio tikslas nebuvo tarptautinės apsaugos siekimas Lietuvoje, per Lietuvos Respublikos teritoriją jis vyko tranzitu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo būtinybę taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, siekiant užtikrinti užsieniečio dalyvavimą prieglobsčio procedūroje bei viešąjį interesą.

21. Centras nesutinka su užsieniečio apeliacinio skundo argumentais, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ar neproporcingas. Nors užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paskirti kitą alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant judėjimo laisvės apribojimų, tačiau toks reikalavimas yra nepagrįstas ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms bei proporcingumo ir būtinybės principams. Šiuo atveju užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas yra reikalingas siekiant įgyvendinti draudimą piktnaudžiauti prieglobsčio sistema Europos Sąjungos valstybėse narėse bei tam, jog būtų galima įgyvendinti Dublino sistemą. Netaikant bent dalinio asmens laisvės suvaržymo, yra didelė tikimybė, kad užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Europos Sąjungos erdvėje, gali išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas šalis, taip pažeisdamas įstatymus ir tokiu būdu nebus nustatyti prieglobsčio motyvai.

22. Centro vertinimu, atsižvelgus į užsieniečio elgesį, pirmosios instancijos teismui sprendžiant dėl užsieniečio sulaikymo egzistavo pakankamos ir objektyviai pagrįstos prielaidos spręsti, kad užsienietis gali vengti pareigos bendradarbiauti su atsakingomis institucijomis ir trukdyti tolimesniam jo teisinės padėties nustatymui. Teismas priėmė pagrįstą sprendimą, naujų esminių aplinkybių byloje nėra, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 23. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš šiai vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – iki 2026 m. kovo 8 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas bei įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, pagrįstumas ir teisėtumas.

24. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad užsieniečio asmens tapatybė yra nustatyta, užsienietis teismo posėdžio metu nurodė, jog prašys prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, o sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais, sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas užsieniečiui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

25. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paskirti jam kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

26. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausiai pažymi, jog byloje nėra ginčo, kad užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).

27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2025 m. spalio 15 d. Lenkijos Respublikos teritorijoje, Lenkijos pasienio tarnybos patikrinimui buvo sustabdytas automobilis, atvykęs iš Lietuvos Respublikos pusės. Patikrinus automobilį nustatyta, kad juo vyko 8 užsieniečiai, vienas iš jų – A. M. A.. Užsienietis neturėjo galiojančių tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis 2025 m. spalio 16 d. buvo perduotas iš Lenkijos Respublikos ir VSAT pareigūnų sulaikytas iki 48 valandų. VSAT sprendimu, užsienietis apgyvendintas Priėmimo ir integracijos agentūroje. Užsieniečio pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pateiktas prašymas dėl prieglobsčio jam suteikimo, Migracijos departamento 2025 m. gruodžio 12 d. sprendimu priimtas nagrinėti iš esmės, sprendimas dar nėra priimtas.

28. Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

29. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

30. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); užsienietis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); užsienietis neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (4 p.).

31. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindai nustatyti Įstatymo 115 straipsnyje. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y., ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas), nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos šios alternatyvios sulaikymui priemonės: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.).

32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant Įstatymo 115 straipsnio nuostatas, yra nurodyta, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; 2024 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1731-822/2024; 2025 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2774-575/2025).

33. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad siekiant išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus bei priimti ir įvykdyti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje, nėra poreikio jam taikyti tokią griežtą alternatyvią sulaikymui priemonę. Nurodo, kad jis nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar saugumui, nėra duomenų, jog jis nebendradarbiauja su kompetentingomis valstybės institucijomis, todėl Įstatymo tikslai gali būti pasiekti taikant mažiau judėjimo laisvę ribojančią alternatyvią sulaikymui priemonę.

34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į užsieniečio nurodytus argumentus, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes (užsienietis buvo sulaikytas Lenkijos Respublikos teritorijoje, automobilyje, kuriame vyko 8 užsieniečiai, kurie neturėjo galiojančių vizų arba kitų galiojančių dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lenkijos Respublikoje, jie neteisėtai kirto valstybių sieną iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, užsieniečio, kuris yra prieglobsčio prašytojas, tapatybė nustatyta, užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje bei teisėto pragyvenimo šaltinio, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika), ginčui aktualų teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas, siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog jis gali pabėgti, pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, sutrukdyti kompetentingoms Lietuvos Respublikos institucijoms ir įstaigoms išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį.

35. Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo užsieniečiui taikyti švelnesnės (alternatyvios) sulaikymui priemonės, kadangi užsieniečio elgesys (anksčiau šioje nutartyje nurodyti bei įvertinti užsieniečio veiksmai ir nustatytos aplinkybės), nepaneigia rizikos, jog, paskyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip sutrukdyti Migracijos departamentui priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje, o su tuo susiję priešingi apeliacinio skundo argumentai vertinami kaip bendro, hipotetinio pobūdžio, todėl nesudaro pagrindo kitaip vertinti šioje byloje nustatytų aplinkybių. Kartu pažymėtina, kad užsieniečiui yra pritaikyta alternatyvi sulaikymui judėjimo laisvės apribojimo priemonė, susijusi su galimybe išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos teritorijos, gavus laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimą, ir užsienietis gali pasinaudoti šia teise.

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog Įstatymo tikslų nėra galima pasiekti mažiau užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis, pirmosios instancijos teismo pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra objektyviai reikalinga ir proporcinga siekiant teisėtų, Įstatyme įtvirtintų, tikslų.

37. Kiti užsieniečio apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nekeičia šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio įvertinimo, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

38. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio A. M. A. apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis