e7d774ca-60be-477a-8bd2-93dee6ab67fb · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-52/2014                       Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00941-2010-2                       Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                        35.6.1.;

37. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 13 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Gintaro Pečiulio ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „LRG farmacija“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Jupoga“, apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-151-450/2012 pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovui akcinei bendrovei SEB bankas dėl 2005 m. kovo 16 d.

Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „LRG farmacija“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Jupoga“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančia 2005 m. kovo 16 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 3381, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo AB SEB banko, taikyti restitucijÄ , priteisiant ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo AB SEB banko 8 675 669,19 Lt ekvivalentÄ pinigais bei priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.Vilniaus apygardos teisme 2005 m. balandžio 15 d. nutartimi UAB „LRG farmacija“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskiriant UAB „Admivita“. 2009 m. vasario 19 d.

Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi BUAB „LRG farmacija“ bankroto administratorius buvo pakeistas, naujuoju administratoriumi paskiriant UAB „Jupoga“. Naujai paskirtasis bankroto administratorius peržiÅ«rėjęs 2009 m. kovo 9 d. ir vėliau perimtus BUAB „LRG farmacija“ dokumentus, nustatė, jog bendrovė, faktiÅ¡kai bÅ«dama nemokios bÅ«senos ir dėl sunkios finansinės padėties negalėdama vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, prieÅ¡ pat bendrovės bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ (2005 m. kovo 16 d.) sudarė turimų Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 3381 su AB SEB banku, taip neteisėtai sumažino vieno iÅ¡ kreditoriaus - AB SEB bankas - kreditorinį reikalavimÄ , pažeisdama pačios bendrovės ir visų kitų kreditorių, kurių reikalavimai bankroto byloje sudaro 24 490 896,82 Lt, interesus ir teises, dėl ko, ieÅ¡kovo atstovo teigimu, yra pagrindas ginčijamÄ sutartį pripažinti negaliojančia.

IeÅ¡kovo atstovas nurodo, jog 2001 m. gruodžio 22 d. UAB „GLOBUS PHARMACI“, AB SEB bankas (toliau tekste ir bankas) ir UAB „ROMGINTAGLOBUS“ (nuo 2002 m. liepos 24 d. UAB „LRG farmacija“), sudarė Skolos perkėlimo sutartį Nr. 44, pagal kuriÄ naujasis skolininkas, UAB „LRG farmacija“, perėmė pirminio skolininko, t. y. UAB „GLOBUS PHARMACI“ 13 mln. litų skolÄ bankui. 2001 m. gruodžio 22 d., bankas ir UAB „LRG farmacija“ sudarė Sutartį dėl perimtos skolos grÄ Å¾inimo Nr. 45/1740107111719, kuria Å¡alys suderino ir patvirtino Skolos perkėlimo sutartimi UAB „LRG farmacija“ perimtos 13 mln. litų skolos bankui padengimo tvarkÄ .

UAB „LRG farmacija“ įsipareigojo grÄ Å¾inti perimtÄ skolÄ bankui sutartyje nustatytais terminais ir tvarka iki 2010 m. rugsėjo 22 d. Vykdydama įsipareigojimus pagal 2001 m. gruodžio 22 d. Sutartį dėl perimtos skolos grÄ Å¾inimo Nr. 45/1740107111719, UAB „LRG farmacija“ 2002 m. vasario 8 d. įkeitė pinigines lėšas bei bÅ«simas įplaukas bendrovės banko sÄ skaitose, taip pat prekių atsargas ir turtines teises, atsiradusias iÅ¡ pirkimo-pardavimo sutarčių (iÅ¡ viso 359 sutartys), kurių vertė 19 492 645,96 Lt. 2005 m. kovo 8 d. bankas pateikė praneÅ¡imÄ UAB „LRG farmacija“ dėl pablogėjusios įmonės finansinės - Å«kinės bÅ«klės ir tolimesnių įsipareigojimų bankui vykdymo, kuriame nurodė, kad dėl UAB „LRG farmacija“ ženkliai pablogėjusios finansinės bÅ«klės, reikalauja nedelsiant grÄ Å¾inti 3 172 743,07 eurų skolÄ bei palÅ«kanas pagal 2001 m. gruodžio 22 d.

Sutartį dėl perimtos skolos grÄ Å¾inimo Nr. 45/1740107111719 bei deponuoti 150 000 eurų sumÄ pagal 2004 m. liepos 28 d. pasiraÅ¡ytÄ Garantijų limito sutartį Nr. 1740407111535-05. PraneÅ¡imu buvo reikalaujama įvykdyti nustatytus įpareigojimus iki 2005 m. kovo 16 d. 2005 m. kovo 16 d. bankas ir UAB „LRG farmacija“ sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 3381, pagal kuriÄ bankas perėmė visas 2005 m. kovo 10 d. UAB „LRG farmacija“ reikalavimo teises į 8 675 669,19 Lt dydžio pinigines lėšas ir mokėjimus, kuriuos bankrutuojančios bendrovės skolininkai sutartiniu pagrindu buvo įsipareigoję sumokėti kreditoriui, t.y.

UAB „LRG farmacija“. Pagal Perleidimo sutarties 2.1. p., bankas įsipareigojo už tokį perleidimÄ UAB „LRG farmacija“ sumokėti 7 700 000 Lt. 2005 m. kovo 21 d. UAB „LRG farmacija“ pateikė pareiÅ¡kimÄ bankui dėl įkeistų sÄ skaitų tvarkymo perdavimo bankui gera valia, kuriuo savanoriÅ¡kai perdavė bankui teisę tvarkyti bendrovės lėšas bankui įkeistoje UAB „LRG farmacija“ sÄ skaitoje. Netrukus po Perleidimo sutarties sudarymo, UAB „LRG farmacija“ vadovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ dėl bankroto bylos UAB „LRG farmacija“ iÅ¡kėlimo.

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. balandžio 15 d. nutartimi iÅ¡kėlė BUAB „LRG farmacija“ bankroto bylÄ . IeÅ¡kovo atstovo teigimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ginčijama sutartis pažeidžia BUAB „LRG farmacija“ kreditorių teises: ginčijamo sandorio sudarymas prisidėjo prie to, kad BUAB „LRG farmacija“ tapo nemoki, be to, sutartis pažeidė BUAB „LRG farmacija“ kreditorių teises, nes buvo suteikta pirmenybė kitam kreditoriui – bankui, bei sumažintas įmonės turtas.

Perleidimo sutartimi bankui buvo perleistos neįkeistos reikalavimo teisės į BUAB „LRG farmacija“ debitorius. 2002 m. vasario 8 d. sudarytu kilnojamojo turto įkeitimo lakÅ¡tu (vykdant įsipareigojimus pagal 2001 m. gruodžio 22 d. Sutartį dėl perimtos skolos grÄ Å¾inimo Nr. 45/1740107111719) banko naudai buvo įkeistos turtinės teisės pagal 359 pirkimo-pardavimo sutartis 19 492 645,96 Lt sumai. Reikalavimo teisės buvo perleistos bankui, nenurodant konkretaus jų teisinio pagrindo, prievolės kitiems asmenims (nei nurodyta pradiniame sÄ raÅ¡e - sutarčių apyraÅ¡e prie 2002 m. vasario 8 d. kilnojamojo turto įkeitimo lakÅ¡to).

Po ginčijamo sandorio sudarymo BUAB „LRG farmacija“ pati kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo. Jau iki ginčijamo sandorio sudarymo BUAB „LRG farmacija“ turėjo rimtų finansinių sunkumų, jos finansinė padėtis buvo ženkliai pablogėjusi, nes ji nebegalėjo tinkamai atsiskaityti su savo kreditoriais. Sunki įmonės finansinė padėtis atsispindi įmonės 2004 m. finansinės atskaitomybės dokumentuose. Ieškovo vertinimu, šalys neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, UAB „LRG farmacija“ nebuvo įpareigota perleisti jos turimų kreditorinių reikalavimų kitiems asmenims, ypač atsižvelgiant į tai, kad tokiu perleidimu buvo patenkintas tik vieno kreditoriaus reikalavimas.

Ä®keičiant turtines reikalavimo teises, įkeitimo lakÅ¡te yra nurodoma konkreti pirkimo-pardavimo sutartis, iÅ¡ kurios kyla kreditoriaus reikalavimas ir kiekvienos sutarties įkainojimas konkrečia suma. BUAB „LRG farmacija“ 2002 m. vasario 8 d. sudarytu kilnojamojo turto įkeitimo lakÅ¡tu (vykdant Sutarties dėl perimtos skolos grÄ Å¾inimo Nr. 45/1740107111719 nuostatas) BUAB „LRG farmacija“ banko naudai įkeitė turtines reikalavimo teises pagal pirkimo-pardavimo sutartis, iÅ¡vardijant sutartis (sudarymo data, sutarties Å¡alys) ir jos kainÄ - reikalavimo dydį (iÅ¡ viso 359 sutarčių).

Kadangi prie įkeitimo lakÅ¡to pridėtas sutarčių ir reikalavimo sumų sÄ raÅ¡as nebuvo tikslintas, jis galiojo ir sudarant Perleidimo sutartį. BUAB „LRG farmacija“ perleido bankui neįkeistas reikalavimo teises. IeÅ¡kovo atstovas taip pat pažymėjo, jog senaties terminas ginčyti sandorius actio Pauliana pagrindu Å¡iuo atveju nėra praleistas, kadangi tik 2009 m. vasario 19 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi BUAB „LRG farmacija“ bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB „Jupoga“.

Pirmoji dalis dokumentų naujajam administratoriui buvo perduota tik 2009 m. kovo 9 d., tačiau dalies dokumentų UAB „Admivita“ iki Å¡iol nėra perdavusi naujajam administratoriui, todėl laikytina, kad vienerių metų terminas reikÅ¡ti actio Pauliana dar nėra suėjęs. Tuo atveju, jeigu teismas laikytų, kad ieÅ¡kinio senaties terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo kitokios datos, praÅ¡o jį atstatyti, kadangi jis yra praleistas dėl aukščiau nurodytų svarbių priežasčių (t.y. tiek dėl nesÄ Å¾iningų paties banko veiksmų, tiek ir dėl buvusio BUAB „LRG farmacija“ administratoriaus UAB „Admivita“ neteisėto neveiklumo).

Atsakovas AB SEB bankas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad yra suėjęs ieÅ¡kinio senaties terminas 2005 m. kovo 16 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 3381 ginčijimui, kas sudaro pagrindÄ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovo teigimu, BUAB „LRG farmacija“ administratorius iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo sudarytus sandorius actio Pauliana pagrindu galėjo ginčyti ne vėliau kaip iki 2006 m. balandžio 25 d. Nagrinėjamas BUAB „LRG farmacija“ ieÅ¡kinys teisme gautas tik 2010 m. kovo 10 d., praėjus beveik 4 metams po ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimo.

Administratoriaus UAB „Jupoga“ argumentai dėl BUAB „LRG farmacija“ administratorių kaitos yra atmestini. Atsakovas taip pat nesutinka ir su kitų actio Pauliana sÄ lygų egzistavimu. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovas pats pripažįsta, jog įmonė dar iki ginčijamo sandorio sudarymo buvo nemoki, todėl 2005 m. kovo 16 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis niekaip negalėjo įtakoti įmonės nemokumo. Be to, ieÅ¡kovui, pripažįstant 24 490 896,82 Lt dydžio BUAB „LRG farmacija“ įsiskolinimų nustatymÄ po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nėra pagrindo teigti, kad 8 675 699,19 Lt dydžio reikalavimų perleidimas ginčijamu sandoriu galėjo nulemti bankrotÄ ar nemokumÄ .

Ginčijamu sandoriu BUAB „LRG farmacija“ įsiskolinimai buvo sumažinti 7 770 000 Lt suma. Kaip matyti iš pateikto kilnojamojo turto įkeitimo lakšto Nr. 01/2/2002/000182 jo pakeitimų ir priedų, AB SEB bankui buvo įkeistos UAB „LRG farmacija“ (tuo metu - UAB „ROMGINTAGLOGUS“) piniginės lėšos ir būsimos įplaukos, taip pat turtinės teisės, atsirandančios iš UAB „LRG farmacija“ pirkimo – pardavimo sutarčių su pirkėjais. Atitinkamai AB SEB bankas turėjo visas įkaito turėtojo teises.

Banko reikalavimų tenkinimas ginčijamu sandoriu nesuteikė neteisėtos pirmenybės kitų kreditorių atžvilgiu. 2005 m. kovo 10 d. AB SEB bankas kreipėsi į hipotekos įstaigÄ dėl įspėjimo, jog neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės bus pradėtas iÅ¡ieÅ¡kojimas. Skolininkas, gavęs įspėjimÄ privalėjo arba patenkinti kreditoriaus AB SEB banko reikalavimus, užtikrintus įkeitimu, arba perleisti įkeistÄ turtÄ . Skolininkas, vykdydamas įsipareigojimus pagal įkeitimo lakÅ¡tÄ , pagrįstai perdavė teisę tvarkyti banko sÄ skaitÄ ir sudarė reikalavimų teisių perleidimo sutartį Nr. 3381. 2001 m. gruodžio 22 d. sutartimi dėl perimtos skolos grÄ Å¾inimo Nr. 45/1740107111719 buvo sutarta, kad UAB „LRG farmacija“ įkeis visas iÅ¡ UAB „GLOBUS PHARMACI“ pagal reikalavimų perleidimo sutartį įgytas prekių atsargas ir debitorius bei UAB LRG farmacija“ atsargas ir debitorius, kurių bendra vertė bus ne mažesnė nei 26 milijonai litų (sutarties 3.1 punktas).

Kiek tai susiję su turtinėmis teisėmis, turtinės teisės kilnojamojo turto įkeitimo lakÅ¡te Nr. 01/2/2002/000182 identifikuotos bÅ«tent verte, kuri sudaro 19 492 645,96 Lt. Sutarčių apyraÅ¡as prie įkeitimo lakÅ¡to pridėtas tik tikslu įvertinti tai dienai egzistavusį bendrÄ turtinių teisių sÄ raÅ¡Ä . Pagal 2002 m. gruodžio 31 d. UAB „LRG farmacija“ balansÄ matyti, jog 2002 metų pabaigoje UAB „LRG farmacija“ turėjo 21 392 342 Lt gautinų sumų už pirkėjų įsiskolinimus.

Taigi 2002 metų pradžioje sudarytu kilnojamojo turto įkeitimo lakÅ¡tu Nr. 01/2/2002/000182 buvo įkeisti visi UAB „LRG farmacija“ pirkėjų įsiskolinimai. Jokiems kitiems kreditoriams teisės į UAB „LRG farmacija“ pirkėjų įsiskolinimus nebuvo suteiktos - nebuvo sudaryti kiti turtinių teisių įkeitimo sandoriai. Suprantama, kad skolininkui vykdant veiklÄ turtinių teisių turinys (debitorių prievolės) keitėsi, bet skolininkas UAB „LRG farmacija“ turėjo pareigÄ iÅ¡laikyti bendrÄ Ä¯keistų turtinių teisių vertę, nepriklausomai nuo jų turinio.

Pateiktas sutarčių apyraÅ¡as nepaneigia pagrindinio turtinių teisių identifikatoriaus - bendros vertės, kas atitinka tuometinį reglamentavimÄ . Skolininko įkeistų turtinių teisių turinio pokyčiai neturėtų bÅ«ti aiÅ¡kinami kaip sÄ lygojantis įkeitimo pasibaigimÄ . Aptariamo įkeitimo sandorio Å¡alys pagrįstai laikė, jog 2005 metais AB SEB bankas turėjo visas įkaito turėjo teises, kiek tai susiję su 19 492 645,96 Lt dydžio UAB „LRG farmacija“ turtinėmis teisėmis pagal apyvartoje esančias pirkimo- pardavimo sutartis, taip pat įkeitimo lakÅ¡te nurodytomis prekėmis ir lėšomis.

Kadangi kilnojamojo turto įkeitimo lakštas Nr. 01/2/2002/000182 galiojo, AB SEB bankas 2005 metais turėjo teisę reikalauti perleisti turtines teises 19 492 645,96 Lt sumoje. Tokia teisė yra aiški, nepriklausomai nuo to, kaip yra vertinamas 2002 metų, sutarčių apyrašas. AB SEB bankas buvo privilegijuotas kreditorius turtinių teisių 19 492 645,96 Lt sumoje atžvilgiu. 2005 m. kovo 16 d. reikalavimų teisių perleidimo sutartimi Nr. 3381 perleisti 8 675 699,19 Lt reikalavimai minėtos bendros vertės neviršijo.

Toks susitarimas su privilegijuotu kreditoriumi neturėjo jokios neigiamos įtakos kitų UAB „LRG farmacija“ kreditorių teisėms. Už perimtus reikalavimus AB SEB bankas sumokėjo 7 700 000 Lt, t. y. atitinkama suma buvo sumažintas AB SEB banko reikalavimai į UAB „LRG farmacija“, kas, priešingai ieškovo teiginiams, padidino kitų kreditorių galimybes patenkinti reikalavimus iš likusio skolininko turto. Kaina už ginčijamu sandoriu perleistus reikalavimus nustatyta atsižvelgiant į UAB „LRG farmacija“ debitorių finansines problemas ir kitas reikšmingas aplinkybes (ginčijamo sandorio 2.1 punktas).

FaktiÅ¡kai iÅ¡ 8 675 699,19 Lt reikalavimų AB SEB bankui pavyko iÅ¡ieÅ¡koti 6 603 419,34 Lt. Ginčijamas sandoris buvo naudingas UAB „LRG farmacija“ ir visiems Å¡ios bendrovės kreditoriams - buvo gauta 1 096 580,66 Lt (7 700 000 Lt – 6 603 419,34 Lt). Atsakovas taip pat pažymi, jog nagrinėjamoje situacijoje UAB „LRG farmacija“ privalėjo sudaryti ginčijamÄ sandorį, tiek vykdydama iÅ¡ įkeitimo sandorio kylančias pareigas, tiek siekdama geriausiomis sÄ lygomis sumažinti bendrus įsiskolinimus visų kreditorių interesais.

Bankroto bylos iÅ¡kėlimas neužilgo po ginčijamo sandorio sudarymo nesÄ lygoja sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos. UAB „LRG farmacija“ ir AB SEB bankas ginčijamÄ sandorį sudarė bankui įstatymų nustatyta tvarka pradėjus iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal įkeitimo lakÅ¡tÄ . Abi sandorio Å¡alys siekė sÄ Å¾iningai vykdyti įsipareigojimus, nustatytus tarpusavio susitarimuose, priėmė abipusiÅ¡kai priimtinus sprendimus, nepažeidžiančius jokių trečiųjų asmenų teisių.

Tai, kad UAB „LRG farmacija“ turėjo finansinių sunkumų nepaneigia AB SEB banko kaip privilegijuoto kreditoriaus teisių ir neįrodo, kad ginčijamo sandorio šalys turėjo pagrindo spręsti dėl UAB „LRG farmacija“ nemokumo. Ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „LRG farmacija“ turėjo kitų gautinų sumų ir turto, kuris ginčijamu sandoriu nebuvo perleistas AB SEB bankui. Pagal 2004 m. gruodžio 31d. balanso duomenis bendrovė turėjo turto už 38 382 107 Lt. Ginčijamu sandoriu AB SEB bankui nebuvo suteiktas joks prioritetas, kiek tai susiję su bankui neįkeistu turtu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimu atnaujino ieÅ¡kovui terminÄ ieÅ¡kiniui actio Pauliana pagrindu pareikÅ¡ti bei ieÅ¡kinį atmetė.Teismas sprendė, jog ieÅ¡kovas kreipęsis dėl sandorio nuginčijimo 2010 m. kovo 9 d. praleido senaties terminÄ kreiptis į teismÄ , tačiau atsižvelgęs į termino praleidimo priežastis, kurias iÅ¡ esmės sÄ lygojo pirmojo ieÅ¡kovo administratoriaus veiksmai (neveikimas), atnaujino naujajam ieÅ¡kovo bankroto administratoriui terminÄ ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti.Spręsdamas dėl kitų sÄ lygų sandoriui actio Pauliana pagrindu nuginčyti buvimo, teismas pripažino, jog atsakovo pateiktos finansinio patikrinimo ataskaitos duomenys įrodo, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu įmonė buvo moki, galėjo ir atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, todėl sudarydama ginčijamÄ sutartį su atsakovu, kitų kreditorių teisių nepažeidė.

Be to, vykdant ginčijamÄ sutartį atsakovas ieÅ¡kovui sumokėjo 7 700 000 Lt, kas leido vykdyti įsipareigojimus kitiems kreditoriams. Teismas taip pat pripažino, jog ieÅ¡kovas privalėjo sudaryti ginčijamÄ sandorį, taip įvykdydamas atsakovo, kaip įkaito turėtojo, pretenzijÄ . Teismui konstatavus, kad ieÅ¡kovas neįrodė bÅ«tinų sandorio nuginčijimo CK 6.66 straipsnio pagrindu sÄ lygų buvimo, ieÅ¡kinį atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas BUAB „LRG farmacija“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Jupoga“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2012 m. rugsėjo 6 d.

Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys ir patenkinti ieÅ¡kinį, sprendimo dalį, kuria atnaujintas terminas ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti, palikti nepakeistÄ . Apeliantas taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui jo bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl įmonės mokumo ar nemokumo ginčijamo sandorio sudarymo dienai (2005 m. kovo 16 d.) vadovavosi iÅ¡imtinai atsakovo pateiktomis finansinio patikrinimo ataskaitomis, ignoruodamas aplinkybę, jog 2005 m. balandžio 15 d. nutartimi ieÅ¡kovas buvo pripažintas nemokiu.

Be to, ataskaitos, kuriomis remiasi teismas, neatsako į klausimÄ , ar ginčijamos sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovo mokumas buvo sumažėjęs taip, jog jis negalėjo patenkinti visų kreditorių reikalavimų.2. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ginčijama sutartis nepažeidė įmonės kreditorių teisių. Vien aplinkybė, jog sandorio sudarymo metu nebuvo laikytasi Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymu nustatytos mokėjimų eilės, o sudaryta galimybė atsikaityti tik su vienu iÅ¡ kreditorių, leidžia teigti, jog ginčijamos sutarties sudarymas įmonei esant nemokiai ir neturint galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, pažeidė įmonės kreditorių teises.

3. Skundžiamu sprendimu pripažinus, jog ieÅ¡kovas privalėjo sudaryti ginčijamÄ sandorį, taip tenkindamas kreditoriaus, kurio reikalavimai buvo užtikrinti įkeitimu, neįvertino tos aplinkybės, jog ginčijamu sandoriu atsakovui buvo perleistos ne reikalavimo teisės pagal sutartis, nurodytas įkeitimo lakÅ¡te, todėl ir pareigos sudaryti 2005 m. kovo 16 d. sandorį ieÅ¡kovas neturėjo.4. Sandorio sudarymo aplinkybės, sandorių Å¡alių žinojimas apie sudėtingÄ Ä¯monės finansinę situacijÄ ir nevykdomus įsipareigojimus kreditoriams, patvirtina sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ .

Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovas AB SEB bankas, praÅ¡o palikti galioti 2012 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ , priteisti iÅ¡ apelianto atsakovo naudai jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Reikalavimo teisių perleidimo sandoris nesukÅ«rė ieÅ¡kovo nemokumo nei Ä®monių bankroto įstatymo (toliau tekste - Ä®BÄ®), nei CK 6.66 straipsnio prasme. Ginčijamo sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovas turėjo pakankamai turto, iÅ¡ kurio galėjo atsikaityti su tiekėjas, tai įrodo atsakovo pateiktos finansinės ataskaitos, kurių duomenų teisingumo ieÅ¡kovas nenuginčijo.2.

Sutartimi kitų ieÅ¡kovo kreditorių interesai nebuvo pažeisti, kadangi atsakovui pagal sutartį sumokėjus ieÅ¡kovui lėšas, ieÅ¡kovas gavo finansinę naudÄ . Be to, atsakovui pradėjus priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , ieÅ¡kovas siekė to iÅ¡vengti ir sudarė ginčijamÄ sutartį, kuria iÅ¡ dalies patenkino atsakovo reikalavimus.3. Apeliantas privalėjo sudaryti ginčijamÄ sutartį su atsakovu, kadangi atsakovas buvo privilegijuotas kreditorius, kurio teisės tiek į pačius debitorius, tiek į lėšas, esančias apelianto sÄ skaitoje, buvo apsaugotos įkeitimu.4.

Atsakovui įstatymų nustatyta tvarka pradėjus iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal įkeitimo lakÅ¡tÄ , abi sandorio Å¡alys siekdamos vykdyti įsipareigojimus, priėmė abiems pusėms naudingÄ sutartį, kuri nepažeidė jokių kreditorių teisių, todėl ir pagrindo ginčo sandorio Å¡alis pripažinti nesÄ Å¾iningomis, nėra pagrindo. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Dėl faktinės bylos situacijos.Nagrinėjamu atveju byloje ginčijama 2005 m. kovo 16 d. tarp apelianto ir AB SEB bankas sudaryta Reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. 3381, kuria apeliantas perleido bankui reikalavimo teises į jo skolininkų įsipareigojimus 8 675 669,19 Lt sumai, tuo tarpu bankas už jam perleistas nurodyto dydžio reikalavimo teises sumokėjo apeliantui 7 700 000 Lt.

Apeliantas ieÅ¡kiniu bei apeliaciniu skundu teigia, jog minėtas sandoris pažeidė BUAB „LRG farmacija“ kreditorių teises, nes sÄ lygojo įmonės nemokumÄ bei suteikė pirmenybę vienam iÅ¡ kreditorių.Sandoris ginčijamas CK 6.66 straipsnio tvarka, o actio Pauliana instituto taikymas reiÅ¡kia tam tikrÄ sutarties laisvės principo apribojimÄ . Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, pripažinti sandorį negaliojančiu Å¡iuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visetui, kad bÅ«tų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui Å¡iuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡skiriamos tokios actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygos:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinÄ dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos nurodytų sÄ lygų egzistavimo, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-25/2012).BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ginčo sandorio sudarymo metu įmonė buvo moki, vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, todėl 2005 m. kovo 16 d. tarp apelianto ir AB SEB bankas sudaryta Reikalavimo teisių perleidimo sutartis kreditorių teisių nepažeidė.

Nenustačius visų sandorio negaliojimo actio Pauliana sÄ lygų egzistavimo, pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio reikalavimų netenkino. Apeliaciniu skundu nesutinkant su priimtu procesiniu sprendimu ir praÅ¡ant įvertinti ginčijamo sprendimo dalies pagrįstumÄ , apeliacinės instancijos teismas vertina ir pasisako dėl kiekvienos sandorio negaliojimo actio Pauliana pagrindu sÄ lygos egzistavimo. Pažymėtina, jog apeliantas prašė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria apeliantui atnaujintas ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniui CK 6.66 straipsnio tvarka pareikÅ¡ti, palikti nepakeistÄ , o atsakovas neginčijo Å¡ių pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vadų, todėl Å¡iuo klausimu apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, laikydamas, jog ieÅ¡kinio senaties termino klausimas iÅ¡spręstas.Dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisėsNagrinėjamu atveju 2005 m. kovo 16 d.

Reikalavimo teisių perleidimo sutartį ginčija apelianto BUAB „LRG farmacija“ bankroto administratorius UAB „Jupoga“. Ä®monės administratorius, gindamas BUAB „LRG farmacija“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių interesus (kai kurie iÅ¡ jų buvo ir ginčijamo sandorio sudarymo metu (t. 3, b. l. 25, Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1600-53/2005), teikė ieÅ¡kinį kaip kreditorius bendrÄ ja prasme, nurodydamas, kad ginčijamas sandoris pažeidžia visų kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008m. birželio 9d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008).

Bankrutuojančios įmonės administratorius Ä®BÄ® nustatyta tvarka atstovauja tiek pačios bankrutuojančios įmonės, tiek ir visų jos kreditorių interesus ir Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto pagrindu turi teisę prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ sudarytus Å¡ios įmonės sandorius ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003), atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes laikytina, jog pirmoji iÅ¡ actio Pauliana taikymo sÄ lygų (kreditoriaus neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė), nagrinėjamu atveju egzistuoja.

Esminis ginčas tarp bylos Å¡alių kilo nustatant, ar ginčijamu 2005 m. kovo 16 d. Reikalavimo teisių perleidimo sandoriu buvo pažeistos BUAB „LRG farmacija“ kreditorių teisės. Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo, kaip actio Pauliana sÄ lygosCK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sÄ raÅ¡as atvejų, kurių bent vienÄ Ä¯rodžius turi bÅ«ti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neiÅ¡vardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012), taip pat tai, kad Å¡ios aplinkybės, susijusios su skolininko mokumo sumažėjimu, bÅ«tų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio.

Taigi, kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo bÅ«ti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti, kad ginčijamu sandoriu iÅ¡ esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iÅ¡ skolininko turto, nes sudarius ginčijamÄ sandorį likusio turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas neįžvelgė kreditorių teisių pažeidimo sudarius ginčo sandorį ir Å¡ias iÅ¡vadas padarė įvertinęs atsakovo pateiktas finansines ataskaitas, kurios pirmosios instancijos teismo manymu, pagrindžia BUAB „LRG farmacija“ buvus mokiÄ ginčo sandorio sudarymo metu.

Apelianto vertinimu, atsakovo pateiktos finansinės ataskaitos paruoÅ¡tos jo užsakymu, yra neiÅ¡samios, todėl jose pateikta informacija nėra pagrindo vadovautis. Siekiant įvertinti ginčijamo teismo sprendimo ir apelianto argumentų pagrįstumÄ , teisėjų kolegija aptaria finansines ataskaitas ir jų iÅ¡vadas vertina kartu su kitais byloje esančiais ieÅ¡kovo finansinę padėtį patvirtinančiais įrodymais. Atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateikė dvi UAB „LRG farmacija“ finansinio patikrinimo ataskaitas. 2012 m. rugpjūčio 14 d. ataskaita buvo siekiama nustatyti, kaip bendrovė vykdė komercinę veiklÄ ir atsiskaitymus su tiekėjais 2005 m. sausio – kovo mėnesiais (t. 3, b. l. 57), o 2012 m. gegužės 28 d. ataskaita turėjo atsakyti į klausimÄ , ar bendrovė buvo nemoki ginčijamos Reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo metu bei, ar turtinės teisės buvo perleistos žemesne kaina nei jų vertė (t. 3, b. l. 18-29).

Ataskaitų iÅ¡vados teigė, jog UAB „LRG farmacija“ 2005 m. kovo – sausio mėnesiais vykdė įprastÄ komercinę veiklÄ , gebėjo atsiskaityti su prekių tiekėjais, buvo moki, ginčijamas sandoris buvo apeliantui finansiÅ¡kai naudingas (t. 3, b. l. 24, 57). Apeliacinės instancijos teismas mano, jog vertinant finansines ataskaitas, kuriomis buvo vadovautasi priimant ginčijamÄ sprendimÄ , bÅ«tina pažymėti, jog jos buvo atliktos atsakovo AB „SEB banko“ užsakymu ir pagal jo pateiktus duomenis (t. 3 b. l. 16).

Apeliacinės instancijos teismas pažymėdamas šį faktÄ neginčija ataskaitų duomenų teisingumo, tačiau atkreipia dėmesį, jog ataskaitos iÅ¡vados, kuriomis buvo įvertintas ir įmonės mokumo klausimas, buvo parengtos vadovaujantis ne visapusiÅ¡ka įmonės buhalterinių duomenų analize, bet tik tam tikrais atsakovo pateiktais finansiniais duomenimis, susijusiais su ginčijamo sandorio sudarymu ir apimančiais 2004 metų pabaigos ir 2005 metų pirmojo ketvirčio finansinį laikotarpį.

Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas spręsdamas įmonės mokumo ar nemokumo klausimÄ , turėjo vadovautis ne tik atsakovo pateiktomis ataskaitomis, bet ir byloje esančių duomenų, pagrindžiančių įmonės finansinę padėtį ginčo sandorio sudarymo metu, visuma. Be to, ataskaitos parengimui buvo naudojami ir įmonės 2004 metų balanso duomenys, kurie yra ir byloje, todėl pirmosios instancijos teismas, siekdamas iÅ¡vengti skirtingų tam tikrų duomenų traktavimo turėjo pats tiesiogiai susipažinti ir įvertinti pirminius įrodymus, kuriais remiantis buvo pateiktos ataskaitos.Kaip nurodyta įmonės 2004 m. balanse ir pažymėta 2012 m. gegužės 28 d. finansinėje ataskaitoje, įmonė 2004 m. pabaigoje turėjo turto, kurio vertė sudarė 38 382 107 Lt (t. 1, b. l. 89, t. 3, b. l. 21), tuo tarpu įmonės įsipareigojimai sudarė 42 733 304 Lt iÅ¡ kurių, remiantis 2004 m. balanso duomenimis, 32 428 518 Lt buvo per vienerius metus mokėtini įsipareigojimai (t. 1, b. l. 90).

Tuo tarpu 2012 m. gegužės 28 d. ataskaitoje nurodyta, jog nors įmonės visi įsipareigojimai sudarė 42 733 304 Lt, iÅ¡ jų tik 7 056 674 Lt sudarė pradelstus įsipareigojimus tiekėjams (t. 3, b. l. 22), todėl įvertinus, jog pusė įmonės apskaityto turto vertės sudaro 19 191 055 Lt, o skoliniai įsipareigojimai, mokėtini per vienerius metus tik 7 056 674 Lt, ataskaitoje buvo teigiama, jog įmonė ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo moki (t. 3, b. l. 22). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog rengiant ataskaitÄ vadovaujamasi tik bendrovės turimais vykdytinais skoliniais įsipareigojimais tiekėjams, visiÅ¡kai ignoruojant įmonės prievolių finansų įstaigoms buvimÄ , nors remiantis 2004 metų balanso duomenimis, tokios skolos sudarė 10 304 786 Lt (t. 1, b. l. 90).

Be to, įmonės mokumui/nemokumui nustatyti atsakovo pateiktų ataskaitų rengėjai rėmėsi Ä®BÄ® nuostatomis, reglamentuojančiomis teisinį nemokumo nustatymÄ (t. 3, b. l. 21), nors nustatant kreditorių teisių pažeidimÄ , kaip vienÄ iÅ¡ actio Pauliana taikymo sÄ lygų, bÅ«tina nustatyti ne teisinį, bet faktinį įmonės nemokumÄ . Vertinant 2012 m. rugpjūčio 14 d. finansinės ataskaitos duomenis ir lyginant juos su kitais byloje esančiais duomenimis, matyti, jog egzistuoja tam tikri neatitikimai tarp ataskaitoje pateiktų ir byloje esančių duomenų.

Teisėjų kolegija pasisakydama dėl Å¡ios ataskaitos duomenų ir jų reikÅ¡mingumo nustatant įmonės mokumÄ pažymi, jog joje vertinami įmonės atsiskaitymai tik su įmonės tiekėjais, kaip ir 2012 m. gegužės 28 d. finansinėje ataskaitoje, ignoruojant bendrovės skolas finansų įstaigoms. Ataskaitoje pažymima, jog bendrovė laikotarpiu nuo 2005 metų sausio iki kovo mėnesio gebėjo atsiskaityti su tiekėjais, jos skolos tiekėjams sumažėjo. Tačiau, kaip buvo ne kartÄ pažymėta, teismui sprendžiant dėl įmonės kreditorių teisių pažeidimo svarbu įvertinti ne tai, ar įmonė ginčo sandorio metu atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, bet ar po ginčo sandorio sudarymo įmonės turtas tiek sumažėja, jog nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su įmonės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2013).

Å iuo atveju ataskaita įrodo, jog įmonė ginčo sandorio sudarymo metu vykdė atsiskaitymus, tačiau tik Å¡ie duomenys, nevertinant jų kartu su įmonės turimo turto verte ir visų įsipareigojimų kreditoriams mastu, nesudaro pagrindo besÄ lygiÅ¡kai teigti, jog įmonė ginčo sandorio sudarymo metu buvo moki, kadangi faktinis įmonės nemokumas nustatomas vertinus jos atsiskaitymų vykdymÄ ir jos balanse nurodyto turto ir įsipareigojimų santykį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2013).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išvadas dėl įmonės mokumo ginčo sandorio sudarymo metu grindęs tik atsakovo pateiktų ataskaitų išvadomis (kurios kaip minėta paremtos neišsamia įmonės finansinių duomenų analize ir prieštarauja tam tikriems byloje esantiems įrodymams), nevertinęs ir nelyginęs jose pateiktų duomenų teisingumo su kitais byloje esančiais įrodymais, pagrindžiančiais faktinę įmonės finansinę padėtį ginčo sandorio sudarymo metu, padarė klaidingas išvadas.

Kreditorių teisių pažeidimui įvertinti, kuris pasireiÅ¡kia tuo, jog sudarius ginčijamÄ sandorį įmonė tampa nemoki, arba neturi galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, bÅ«tina nustatyti bendrÄ Ä¯monės finansinę padėtį ginčo sandorio sudarymo metu ir po jo. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog įmonės nemokumui CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme konstatuoti pakanka įrodyti faktÄ , jog skolininko mokumas buvo sumažėjęs tiek, kad realiai nebuvo galima patenkinti visų kreditorių reikalavimų, kurių įvykdymo terminai suėję.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių aplinkybių visuma šį faktÄ Ä¯rodo. Kaip buvo nustatyta 2012 m. rugpjūčio 14 d. finansinėje ataskaitoje, bei kÄ patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1600-53/2005, 2005 m. balandžio 1 d. įmonė UAB „LRG farmacija“ turėjo per vienerius metus mokėtinų įsipareigojimų už 19 724 225,83 Lt sumÄ (t. 3, b. l. 57), iÅ¡ kurių ginčo sandorio sudarymo metu vykdytinų buvo 5 214 301,86 Lt, tuo tarpu įmonės turto balansinė vertė tesudarė 438 146,47 Lt, kas akivaizdžiai rodo, jog įmonė neturėjo galimybių atsiskaityti su visais savo kreditoriais ir buvo faktiÅ¡kai nemoki.

Be to, UAB „LRG farmacija“ bankroto byloje buvęs įmonės direktorius pripažįsta, jog tokiÄ situacijÄ (tai, kad įmonė negali dengti įsipareigojimų savo kreditoriams) sÄ lygojo 2005 m. kovo 16 d. tarp apelianto ir AB SEB bankas sudaryta Reikalavimo teisių perleidimo sutartis. Teisėjų kolegijos manymu, Å¡iuo atveju taip pat bÅ«tina atsižvelgti į įmonės pelno nuostolių ataskaitas nuo 2001 iki 2004 metų pabaigos. Jų duomenimis įmonė 2002 ir 2003 metais gaudama pelnÄ , 2004 metais patiria 7 123 370 Lt dydžio nuostolį, kuris net įvertinus prieÅ¡ tai gautÄ Ä¯monės pelnÄ (2002 m.

– 1 068 462 Lt, 2003 m. – 1 167 937 Lt), akivaizdžiai pablogino įmonės finansinę padėtį bei kreditingumÄ . Pripažindamas įmonės patiriamus nuostolius, turto masės bei kredito apyvartos sumažėjimÄ , atsakovas AB SEB bankas teikia apeliantui raginimÄ nedelsiant grÄ Å¾inti suteiktÄ paskolÄ (t. 1, b. l. 45), kas tik papildomai pagrindžia, jog įmonė ginčo sandorio sudarymo metu turėjo rimtų finansinių sunkumų, įmonės vykdytini įsipareigojimai ženkliai virÅ¡ijo jos turtÄ .

Sprendžiant, ar ginčijamo sandorio sudarymas turėjo lemiamos reikÅ¡mės įmonės nemokumui, svarbu įvertinti tai, jog ieÅ¡kinys iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯monei pateiktas teismui tuoj po sandorio sudarymo (ginčijamas sandoris sudaromas 2005 m. kovo 16 d., ieÅ¡kinys dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo pateikiamas 2005 m. balandžio 7 d.) ir po jo sudarymo praėjus vienam mėnesiui iÅ¡kelta bankroto byla (2005 m. balandžio 15 d.) (Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys).

Tokios sandorio sudarymo ir bankroto bylos įmonei iškėlimo aplinkybės kasacinio teismo praktikoje buvo pripažintinos turėjusiomis įtakos įmonės nemokumui atsirasti(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2013).Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog kreditorių teisių pažeidimas įžvelgiamas ir tuomet, kai nemokus skolininkas vienu ar kitu būdu atsiskaito su vienu kreditoriumi ir pastarasis yra privilegijuojamas kitų kreditorių atžvilgiu.

Apeliantas teigia, jog praktiÅ¡kai nemokiai įmonei atsiskaičius su banku, buvo pažeistos kitų įmonės kreditorių, kuriems mokėjimo terminai jau buvo suėję, teisės. Bylos medžiaga įrodo, jog apeliantas 2004 m. gruodžio 31 d. turėjo 7 056 673,93 Lt dydžio pradelstų įsipareigojimų vien tik įmonės tiekėjams (t. 3, b. l. 25), o sandorio sudarymo dienÄ iÅ¡ viso buvo vykdytina 5 214 301,86 Lt dydžio reikalavimų suma, todėl sudarant ginčo sandorį (kuris, kaip nustatyta vėliau, sudarytas perleidžiant ir reikalavimus, kurių perleidimas nebuvo privalomas), bankui buvo suteikta pirmenybė kitų kreditorių atžvilgiu.

Kasacinio teismo konstatuota, jog tais atvejais, kai įmonė, bÅ«dama nemoki, pasirinktinai sudaro papildomus susitarimus ir taip patenkina dalies kreditorių reikalavimus, pažeidžiamos kitų kreditorių teises, toks skolininko elgesys vertintinas kaip prieÅ¡taraujantis sÄ Å¾iningai verslo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013). Sandorio, kuriuo tenkinamas vieno iÅ¡ kreditorių reikalavimas, sudarymas pateisinamas tik iÅ¡imtiniais atvejais, konstatavus sandorio ekonominį naudingumÄ Ä¯monei, pagrįstÄ skolininko siekį iÅ¡vengti bankroto ar sumažinti įmonės nemokumÄ , atitinkančius jo kreditorių teises ir teisėtus interesus.

Å iuo atveju AB SEB bankas, siekdamas pagrįsti ginčijamo sandorio ekonominį naudingumÄ apeliantui teigia, jog bankas perimdamas iÅ¡ įmonės 8 675 669,19 Lt vertės debitorinius įsiskolinimus, prisiėmė jų iÅ¡ieÅ¡kojimo rizikÄ ir kaÅ¡tus, tuo tarpu sudarius sandorį įmonė gavo 7 700 000 Lt dydžio lėšas, kurias galėjo skirti atsiskaitymams su tiekėjais. Bankas taip pat teigia, jog nors iÅ¡ apelianto įgijo 8 675 669,19 Lt dydžio reikalavimÄ Ä¯ apelianto skolininkus, tačiau realiai atgavo tik 6 603 419,34 Lt lėšų.

Teisėjų kolegija Å¡iuos duomenis taip pat vertina kritiÅ¡kai, kadangi kaip apeliantas bylos nagrinėjimo metu ne kartÄ pažymėjo, bankui buvo perleisti reikalavimai į mokias įmones, Å¡i sÄ lyga aptarta ir Å¡alių pasiraÅ¡ytos sutarties 4.1 punkte (t. 1, b. l. 57). Todėl tai, kad bankas atgavo tik dalį iÅ¡ perleistų reikalavimų, negali bÅ«ti laikoma įrodymu, jog sandoris apeliantui buvo ekonomiÅ¡kai naudingas. Visų pirma, bankas teigia, jog sudarydamas ginčo sandorį jis prisiėmė skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo kaÅ¡tus, tačiau nenurodo, kokius realiai kaÅ¡tus jis patyrė.

Antra, reikalavimo teisės bankui buvo perleistos už 975 699,19 Lt mažesnę vertę (perleista reikalavimų už 8 675 669,19 Lt sumÄ , gauta lėšų 7 700 000 Lt), todėl negalima teigti, jog įmonei Å¡is sandoris buvo ekonomiÅ¡kai naudingas. Bankas teigia, jog daugelį iÅ¡ skolų neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti, kadangi įmonės (buvę apelianto skolininkai) yra nemokios arba likviduotos, tačiau vertinant anksčiau nurodytus teiginius dėl perleistų reikalavimų į mokias įmones ir teismui nepateikus duomenų, kada iÅ¡ieÅ¡kojimai buvo pradėti ir kada paaiÅ¡kėjo, jog tam tikrų skolų nepavyks atgauti, kyla pagrįstų abejonių, ar dėl negalėjimo atgauti tam tikrų skolų nėra kaltas banko delsimas pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus.

Å iame kontekste bÅ«tina pažymėti ir tai, jog didžiÄ jÄ dalį lėšų nepavyko iÅ¡ieÅ¡koti ir dėl to, jog realiai skolos sudarė mažesnes sumas nei buvo perleista ginčijama sutartimi (t. 2, b. l. 74-99). Nepatikrinęs perleidžiamų skolų dydžio, jų neiÅ¡ieÅ¡kojimo rizikÄ prisiėmė iÅ¡imtinai bankas, todėl kilus ginčui dėl sandorio ekonominio naudingumo, jis negali teigti, jog bankas už 8 675 669,19 Lt reikalavimo teises sumokėdamas mažesnę sumÄ - 7 700 000 Lt įvertino neiÅ¡ieÅ¡kojimo rizikÄ , kadangi Å¡iÄ rizikÄ jis, kaip atidi ir rÅ«pestinga sandorio Å¡alis, turėjo sumažinti iki minimumo, patikrinęs perleidžiamÄ reikalavimų realumÄ , dydį, bei nedelsdamas atlikti iÅ¡ieÅ¡kojimus.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vertinant sandorio ekonominį naudingumÄ bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, kad pagal ginčo sandorį AB SEB banko sumokėta pinigų suma už perleistas reikalavimo teises buvo panaudota atsiskaityti iÅ¡imtinai su AB „SEB bankas (Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 2.2. punktas), kas taip pat patvirtina pirmumo suteikimÄ vienam iÅ¡ kreditorių, nesilaikant proporcingumo principo kitų kreditorių atžvilgiu.IÅ¡dėstytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, paneigia ginčo sandorio ekonominį naudingumÄ ir net pripažinus, jog sudarius ginčo sandorį įmonė realiai gavo lėšų ir iÅ¡ dalies atsiskaitė su savo kreditoriumi AB SEB bankas, tačiau kartu prarado beveik milijono litų (975 699,19 Lt) reikalavimo teises, kurios galėjo bÅ«ti skirtos įmonės verslo plėtrai ar atsiskaitymams su kitais kreditoriais, pažeidė įmonės ir jos kreditorių interesus, suteikdamas pirmenybę vienam kreditoriui.

IÅ¡ karto po ginčijamo sandorio sudarymo ir banko skolos įmonei nuraÅ¡ymo bei 7 700 000 Lt už sandorį sumokėjimo įmonės finansinė padėtis nepagerėjo, o prieÅ¡ingai, 2005 m. balandžio 15 d. įmonė pripažinta nemokia. Atsakovas siekdamas paneigti faktÄ , jog ginčo sandoriu buvo sudarytos galimybės atsiskaityti iÅ¡imtinai su vienu kreditoriumi – banku, teigia, jog ginčo sandorio sudarymo metu buvo vykdomi atsiskaitymai ir su kitais kreditoriais, tačiau byloje nesant duomenų, kokiu pagrindu Å¡ie atsiskaitymai vyko, atsakovo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.Apibendrinant iÅ¡dėstytas aplinkybes teisėjų kolegija mano, jog ginčo sandorio sudarymas neabejotinai turėjo įtakos įmonės finansiniams sunkumams ir nemokumui atsirasti, dėl ko buvo apribotos įmonės galimybės atsiskaityti su kreditoriais, taip pažeidžiant įmonės kreditorių teises.

Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ginčo sandorio sudarymo metu įmonė buvo moki ir gebėjo atsiskaityti su kreditoriais, laikytina nepagrįsta ir naikintina, apeliacinės instancijos teismui konstatuojant, jog Å¡iuo atveju kreditorių teisių pažeidimas kaip actio Pauliana sÄ lyga yra įrodytas.Dėl sandorių Å¡alių (ne)sÄ Å¾iningumoApeliacinės instancijos teismui pripažinus, jog ginčijamu sandoriu buvo pažeisti įmonės ir jos kreditorių interesai, vertinamas ginčijamo sandorio Å¡alių sÄ Å¾iningumas/nesÄ Å¾iningumas.Civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sÄ Å¾iningu, jeigu neįrodyta kitaip.

Prievolės Å¡alies sÄ Å¾iningumas preziumuojamas atsižvelgiant į sÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ ir sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant CK 6.66 ir 6.67 straipsnius. Taikant actio Pauliana institutÄ turi bÅ«ti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas, kai ginčijamas atlygintinas sandoris, o kai neatlygintinas – tik skolininko nesÄ Å¾iningumas (CK 6.66 str. 1, 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2012).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad sÄ Å¾iningu gali bÅ«ti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko, kaip subjekto, nuolat sudarančio jo veiklai užtikrinti bÅ«tinus sandorius, statusas sustiprina reikalavimÄ domėtis kita sandorio Å¡alimi, jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti nepažeidžiant įstatymų, siekiant, kad sandoriu nebÅ«tų pažeistos kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010).

Tai daroma ir jo paties interesais, todėl iÅ¡ turto įgijėjo pagal sandorį reikalaujama domėtis kita sandorio Å¡alimi ir jos turtine padėtimi. Teismų praktikoje toks elgesys pripažintinas turto įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju tiek apeliantas, tiek ir atsakovas neabejotinai žinojo apie prastÄ UAB „LRG farmacija“ finansinę padėtį, kreditorių teisių pažeidimÄ ir sudaromo sandorio ekonominį nenaudingumÄ Ä¯monei.

Tai liudija byloje esantys duomenys, kurie įrodo, jog bankas susipažinęs su įmonės 2004 metų balanso duomenimis, konstatavo prastÄ Ä¯monės finansinę padėtį, žinojo apie įmonės patiriamÄ nuostolį bei apyvartos mažėjimÄ (t. 1, b. l. 49). Tuo tarpu UAB „LRG farmacija“ ginčo sandorio sudarymu metu pripažįsta neturinti galimybių vykdyti sutartinių įsipareigojimų bankui (t. 1, b. l. 56), bei nepraėjus mėnesiui nuo sandorio sudarymo, kreipiasi dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nurodant, jog įmonės nemokumÄ sÄ lygojo 2005 m. kovo 16 d.

Reikalavimo teisių perleidimo sandoris (Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1600-53/2005). Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡iuo atveju ginčijamame sandoryje dalyvavusių asmenų sÄ Å¾iningumas, kaip actio Pauliana tenkinimo sÄ lyga, yra paneigtas.Dėl sandorių privalomumoKita bÅ«tina actio Pauliana taikymo sÄ lyga– skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Å i sÄ lyga gali bÅ«ti paaiÅ¡kinama kaip teisinės prievolės neturėjimas sudaryti sandorį.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad privaloma aplinkybė sudaryti sandorį gali bÅ«ti konstatuota tik tuomet, kai pareiga sudaryti sandorį kyla iÅ¡ privalomų teismo ar kitų institucijų sprendimų. Neįrodžius Å¡ių aplinkybių, galioja įstatymo nuostata, leidžianti Å¡alims laisvai sudaryti sandorius, jeigu jie nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo normų ar trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat apibrėžta, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas ir tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartÄ tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-485/2010).

Sprendžiant dėl sandorio sudarymo privalomo pobÅ«džio, yra svarbu byloje nustatyti ir įvertinti, kada ir kokiu tikslu buvo sudarytas sandoris, ar apie jo sudarymÄ ir tikslus žinojo kreditorius, ar jį buvo bÅ«tina sudaryti tam, kad bÅ«tų įvykdytos kitų sutarčių sÄ lygos ir visiÅ¡kai atsiskaityta su kreditoriumi, ar nebuvo galimybės reikalavimų, kylančių iÅ¡ kitų sutarčių, įvykdymui užtikrinti įkeisti kitÄ turtÄ ir pan. Nagrinėjamoje byloje atsakovas AB SEB bankas teigia, jog ginčijamÄ 2005 m. kovo 16 d.

Reikalavimo teisių perleidimo sandorį buvo privaloma sudaryti, kadangi juo buvo įgyvendinta atsakovo kaip įkaito turėtojo (privilegijuoto kreditoriaus) teisė nukreipti ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistÄ turtÄ .Bylos medžiaga patvirtina, jog tarp apelianto ir atsakovo 2001 m. gruodžio 22 d. buvo sudaryta Sutartis dėl perimtos skolos grÄ Å¾inimo, kuria tarp Å¡alių buvo suderinta apelianto, kaip naujojo kreditoriaus, 13 000 000 Lt dydžio skolos bankui dengimo tvarka (t. 1, b. l. 18-22). Sutartimi Å¡alys susitarė, jog apeliantas nurodyto dydžio skolÄ grÄ Å¾ins sutartyje nustatyta tvarka ir terminais iki 2010 m. rugsėjo 22 d.

Prievolės įvykdymo tinkamam užtikrinimui apeliantas banko naudai įkeitė visas prekių atsargas, reikalavimus į debitorius, bei esamas ir bÅ«simas lėšas sÄ skaitose. Bendra įkeičiamo turto vertė turėjo bÅ«ti ne mažesnė nei 26 000 000 Lt (t. 1, b. l. 18-22). 2002 m. vasario 8 d. kilnojamojo turto įkeitimo lakÅ¡te buvo nustatyta, jog skolininkui pažeidus Å¡iuo lakÅ¡tu apsaugotos Sutarties dėl perimtos skolos grÄ Å¾inimo sÄ lygas, kreditorius turi teisę pradėti priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ turto įkeisto Å¡iuo lakÅ¡tu (t. 1, b. l. 24).

Remiantis jau aptartomis sutarties, kurios įvykdymo užtikrinimui buvo sudarytas įkeitimas, nuostatomis, sutarties įvykdymo terminas buvo numatytas 2010 m. rugsėjo 22 d. tuo tarpu ginčijama sutartis, kuri, atsakovo teigimu, sudaryta įgyvendinant jo, kaip įkaito turėtojo, teises, pasiraÅ¡oma 2005 m. kovo 16 d., todėl akivaizdu, jog atsakovui teigiant, jog jis Å¡ia sutartimi įgyvendino reikalavimo teises pagal įkeitimo lakÅ¡tÄ , turi bÅ«ti konstatuota, jog atsirado teisė pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ prieÅ¡ viso įsipareigojimo įvykdymo terminÄ , t. y. sutartis dėl perimtos skolos grÄ Å¾inimo yra nutraukta, skolininkui nevykdant sutartimi prisiimtų prievolių (Kilnojamojo turto įkeitimo lakÅ¡to 10 punktas ir Priedas Nr. 1 prie kilnojamojo turto įkeitimo lakÅ¡to) (t. 1, b. l. 24, 27).

Sutarties, kurios įvykdymo užtikrinimui buvo sudarytas įkeitimas, 23 punktas aptaria banko teisę nutraukti Å¡iÄ sutartį ir pareikalauti grÄ Å¾inti skolÄ anksčiau nustatyto termino bei sumokėti palÅ«kanas ir netesybas bei nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistÄ turtÄ , esant Å¡io punkto 23.1-23.5 papunkčiuose nustatytoms sÄ lygoms. Bet kokiu atveju, bankui ketinant vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti tarp Å¡alių sudarytÄ sutartį, turėjo bÅ«ti vadovautasi tiek sutarties, tiek CK 6.217 ir 6.218 straipsniais, nustatančiais vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo tvarkÄ , kuri įpareigoja iÅ¡ anksto praneÅ¡ti apie vienaÅ¡alį sutarties nutraukimÄ .

Lietuvos Respublikos hipotekos registro duomenimis, 2005 m. kovo 15 d. buvo įregistruotas 2005 m. kovo 10 d. banko įspėjimas skolininkui apie pradėtus priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto veiksmus. Skolininkas buvo įspėtas, jog per 20 dienų nuo kreditoriaus raÅ¡to įteikimo dienos negrÄ Å¾inus skolos, bus vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įkeisto turto (CPK 179 str. 3 d.; 302 str.). Tai, kad hipotekos teisėjas įregistravo įspėjimÄ skolininkui, rodo, jog buvo įvykdytos visos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto prieÅ¡ įkeitimu užtikrintos prievolės įvykdymÄ terminÄ sÄ lygos, t. y. sutartis buvo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta, ir atsakovas turėjo teisę pradėti priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ hipoteka įkeisto turto.Pagal CK 4.220 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija galiojusi byloje aptariamu laikotarpiu, t. y. 2005 m. kovo mėnesį), jeigu įkeitimo objektas yra turtinės teisės, tai įkeitimo objektas realizuojamas perleidžiant kreditoriui įkaito davėjo reikalavimus, kylančius iÅ¡ įkeistos teisės, arba reikalavimo dalį, atitinkančiÄ skolinio įsipareigojimo dydį, jeigu skolinis įsipareigojimas mažesnis už reikalavimo teisę.

Pagal to paties straipsnio 2 dalį kreditorius įgyja teisę reikalauti perduoti jam įkeistÄ teisę nuo to momento, kai jis įgyja teisę nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeitimo objektÄ . Todėl apeliantui siekiant atsiskaityti su atsakovu, bei pastarajam pasinaudojus jam suteikta teise įgyvendinti reikalavimÄ iÅ¡ įkeisto turto, atsakovas su UAB „LRG farmacija“ 2005 m. kovo 16 d. sudarė ginčijamÄ Reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Apeliantas Reikalavimo teisių perleidimo sutartį ginčija remdamasis tuo faktu, jog ja apeliantas perleido atsakovui ne 2002 m. vasario 8 d. kilnojamojo turto įkeitimo lakÅ¡te nurodytas reikalavimo teises ir todėl neturėjo pareigos, siekiant įgyvendinti 2001 m. gruodžio 22 d.

Sutartį dėl perimtos skolos grÄ Å¾inimo, sudaryti ginčijamo sandorio. Todėl teismas vertina ginčijama Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleistų ir minėtu lakÅ¡tu įkeistų reikalavimo teisių apimtį. Papildomi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme Å¡alių pateikti duomenys, rodo, jog ginčijama sutartimi iÅ¡ 8 675 669,16 Lt perleistų UAB „LRG farmacija“ reikalavimų, tik 4 107 966,98 Lt jų buvo įkeisti 2002 m. vasario 8 d. kilnojamojo turto įkeitimo lakÅ¡tu (t. 3, b. l. 206-211).

Vadinasi likę ginčijama sutartimi perleisti reikalavimai, kurių suma sudaro 4 567 702,21 Lt, buvo neįkeisti 2002 m. vasario 8 d. kilnojamojo turto įkeitimo lakÅ¡tu ir privalomumo sudaryti sutartį ir Å¡ia apimtimi nebuvo. Atsakovas įrodinėja, jog nurodytu įkeitimo lakÅ¡tu buvo įkeisti ne konkretÅ«s reikalavimai į apelianto debitorius, bet esami ir bÅ«simi apelianto reikalavimai į debitorius, bendrai 19 492 645,96 Lt sumai. Å iuos argumentus paneigia kilnojamojo turto įkeitimo lakÅ¡to nuostatai, nustatę, jog be įkeičiamų apelianto lėšų (esamų ir bÅ«simų) atsiskaitomojoje sÄ skaitoje, prekių atsargų, taip pat buvo įkeistos ir UAB „LRG farmacija“ turtinės teisės, atsiradusios iÅ¡ raÅ¡ytinių pirkimo – pardavimo sutarčių (iÅ¡ viso 359 sutartys) (t. 1, b. l. 24-27).

Minėtas įkeitimo lakÅ¡to punktas (nustatantis ir turtinių teisių įkeitimÄ ) nukreipė į Reikalavimų nustatymų sutarčių apyraÅ¡Ä , nustatant, jog įkeičiamos tik jame nurodytos apelianto reikalavimo teisės, kurių vertė sudarė 19 492 645,96 Lt, t. y. bÅ«tent tiek, kiek nustatė hipotekos lakÅ¡tas. Atmestini ir atsakovo argumentai, jog Å¡alys buvo sutarusios dėl galimybės keisti įkeistų turtinių teisių sÄ raÅ¡Ä , iÅ¡laikant vienodÄ turtinių reikalavimų masę, kadangi galimybė keisti įkeisto kilnojamo turto sudėtį ir formÄ buvo numatyta tik įkeistoms prekių atsargoms (t. 1, b. l. 27).

Nustačius, jog dalis ginčijama Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi atsakovui perleistų reikalavimų (4 107 966,98 Lt suma) buvo perduoti įgyvendinant jo kaip įkaito turėtojo, pagal 2002 m. vasario 8 d. įkeitimo lakÅ¡tÄ , teises, o kita dalis reikalavimų (4 567 702,21 Lt suma) perleista neturint tam teisinės prievolės, kalbėti apie apelianto privalomumÄ sudaryti ginčo sandorį visa apimtimi nėra pagrindo. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog Reikalavimo teisių perleidimo sutarties dalis, kuria apeliantas perleido atsakovui reikalavimus į įkeistas reikalavimo teises, buvo privaloma sudaryti vykdant įkeitimo lakÅ¡tu prisiimtas prievoles, tuo tarpu likusi sutarties dalis, kuria perleistos neįkeistos reikalavimo teisės, pripažintina sudaryta nesant tam teisinio pagrindo.

Kaip minėta, sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu yra bÅ«tinas visų actio Pauliana sÄ lygų egzistavimas, o iÅ¡dėstytos aplinkybės ginčijamos Reikalavimo teisių perleidimo sutarties dalies, kuria atsakovui buvo perleistos teisės į įkeistus reikalavimus 4 107966, 98 Lt sumai, nėra pagrindo pripažinti negaliojančia nurodytu pagrindu, kadangi atsakovas kaip įkaito turėtojas turėjo teisę pasinaudoti pirmumo teise iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ prieÅ¡ kitus kreditorius, Å¡i jo teisė iÅ¡lieka ir įmonei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ (Ä®BÄ® 34 str.).

Tuo tarpu kita 2005 m. kovo 16 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties dalis, kuria kaip nustatyta perleisti 4 567 702,21 Lt dydžio neįkeisti kreditoriniai UAB „LRG farmacija“ reikalavimai, esant nustatytoms kitoms sandorio negaliojimo CK 6.66 straipsnio pagrindu sÄ lygoms, pripažįstama negaliojančia. Dėl restitucijos taikymoSandorį (ar jo dalį) pripažinus negaliojančia, Å¡alių praÅ¡ymu sprendžiamas restitucijos taikymo klausimas. Apelianto teigimu, pripažinus ginčijamÄ sandorį negaliojančiu taikytina restitucija ir apeliantui iÅ¡ banko priteistinas atsakovui perleistų reikalavimų ekvivalentas pinigais - 8 675 669,19 Lt.

Atsakovo teigimu, toks reikalavimas yra nesÄ Å¾iningas ir prieÅ¡tarauja teisingumo ir protingumo principams, kadangi iÅ¡ banko pateiktų duomenų matyti, jog iÅ¡ jam perleistų 8 675 669,19 Lt apelianto skolininkų pavyko iÅ¡ieÅ¡koti tik 6 603 419,34 Lt. AiÅ¡kindamas ir taikydamas restitucijÄ reglamentuojančias CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad Å¡alys, gavusios turtÄ vykdydamos nuginčytÄ sandorį, privalo jį grÄ Å¾inti viena kitai, taip atkuriant status quo ante (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011).

Taigi, pagal bendrÄ jį principÄ , Å¡alys turi viena kitai grÄ Å¾inti viskÄ , kÄ yra gavusios iÅ¡ prieÅ¡ingos Å¡alies, vykdydamos negaliojančiu pripažintÄ sandorį. Tačiau restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniÅ¡kai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sÄ lygas ir jų taikymui reikÅ¡mingas konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimÄ , visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 str. 2 d., 6.241str.).

Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos bÅ«dÄ (CK 6.146 str.), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos bÅ«dÄ (CK 6.145 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).Å iuo atveju nors Reikalavimo teisių perleidimo sutartis pripažinta negaliojančia tik dalyje, kuria perleistos neįkeistos reikalavimo teisės į apelianto skolininkus, sprendžiant restitucijos taikymo klausimÄ bÅ«tina įvertinti visus remiantis minėta sutartimi atsakovo vykdytus iÅ¡ieÅ¡kojimus ir jų pasekmes, t. y.

įvertinti iÅ¡ieÅ¡kotas ir neiÅ¡ieÅ¡kotas sumas tiek iÅ¡ įkeisto, tiek ir neįkeisto turto. Ginčo sutartimi atsakovui buvo perleista reikalavimo teisių bendrai 8 675 669,19 Lt sumai (4 567 702,21 Lt neįkeistų ir 4 107 966,98 Lt įkeistų reikalavimų). IÅ¡ perleistų reikalavimų atsakovui pavyko iÅ¡ieÅ¡koti 6 603 419,34 Lt sumÄ , iÅ¡ jų 2 673 083,97 Lt suma iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ neįkeistų turtinių teisių ir 3 930 335,37 Lt iÅ¡ įkeistų (t. 3, b. l. 206-2011). Teisėjų kolegija pažymi, jog iÅ¡ atsakovo papildomai bylos nagrinėjimo metu pateiktos Debitorių lentelės (debitoriai, kurie tiesiogiai neįvardinti įkeitimo lakÅ¡te, tačiau egzistuoja Reikalavimo teisių perleidimo sutartyje) matyti, jog informacijos apie vykdytÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ debitorių, nurodytų lentelės 14, 24, 68-69, 77, 97-98, 101, 151-153, 159, 163-175, 191, 194, 208-209, 212-214, punktuose, bei iÅ¡ieÅ¡kojimo pasekmes (iÅ¡ieÅ¡kotas ir neiÅ¡ieÅ¡kotas sumas) nėra (t. 3, b. l. 206-2011).

Kadangi atsakovas nenurodė, ar buvo realizuotos reikalavimo teisės į Å¡iuos debitorius, teisėjų kolegija laiko, jog jos priskirtinos prie neįkeistų ir neiÅ¡ieÅ¡kotų reikalavimų sumos, kuri įvertinus Å¡ias aplinkybes laikytina – 1 894 618,25 Lt. Tuo tarpu iÅ¡ neiÅ¡ieÅ¡kotos 2 072 249,85 Lt sumos, 177 631,60 Lt nepavyko iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovui perleistų įkeistų turtinių teisių. Todėl atsižvelgiant į Å¡iuos skaičiavimus bei nustačius, jog atsakovas turėjo teisę pasinaudoti jam, kaip įkaito turėtojui, suteikta teise įgyvendinti reikalavimÄ iÅ¡ įkeisto turto (Å¡iuo atveju turtinių teisių) bei paaiÅ¡kėjus, jog 177 631,60 Lt sumos atsakovui nepavyko iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ įkeistų ir Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleistų apelianto skolininkų, Å¡iai sumai, teisėjų kolegijos vertinimu, bankas turi teisę pareikÅ¡ti finansinius reikalavimus UAB „LRG farmacija“ bankroto byloje (CK 4.193 str. 1 d.).Tuo tarpu apeliantui iÅ¡ atsakovo, taikant restitucijÄ , priteistina 4 567 702,22 Lt suma, t.y. ginčo sandoriu atsakovui perleistų neįkeistų reikalavimų į apelianto skolininkus, piniginė iÅ¡raiÅ¡ka.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nuo ginčo sandorio sudarymo ir perleistų reikalavimo teisių realizavimo praėjo pakankamai daug laiko, priežastys, lėmusios, jog atsakovui perleisti tam tikri reikalavimai nebuvo įgyvendinti, nebuvo nustatinėjamos, taip pat nebuvo keliamas klausimas, kas dėl to kaltas, todėl tenkinamas apelianto reikalavimas ir iÅ¡ atsakovo priteistinas ginčo sandoriu perleistų neįkeistų reikalavimų į skolininkus ekvivalentas pinigais (CK 6.147 str.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų             Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Å iuo atveju byla nagrinėjama BUAB „LRG farmacija“ pateikto ieÅ¡kinio pagrindu, todėl ji nuo žyminio mokesčio mokėjimo vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu atleista, tačiau tai neįtakoja atsakovo pareigos sumokėti už ieÅ¡kinio padavimÄ Å¾yminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas (CPK 96 str. 1 d.). Å iuo atveju atsakovo mokėtino žyminio mokesčio dydis apskaičiuojamas nuo iÅ¡ atsakovo priteistinos sumos ieÅ¡kovui ir sudaro 38 940 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p.) (iÅ¡ atsakovo priteistina suma sudaro 4 567 702,22 Lt, už jÄ mokėtina maksimali žyminio mokesčio suma - 30 000 Lt, kuri indeksuojama atsižvelgiant į ieÅ¡kinio pateikimo teismui metu galiojusį indeksÄ (129,8).             Apeliaciniu skundu buvo praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovo apelianto bylos nagrinėjimo teisme metu patirtas iÅ¡laidas, tačiau nei bylos nagrinėjimo pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme metu įrodymų apie patirtas atstovavimo iÅ¡laidas nepateikė, todėl Å¡is praÅ¡ymas netenkinamas (CPK 98 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies punktu, n u t a r i a : Apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „LRG farmacija“ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti 2005 m. kovo 16 d. tarp ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „LRG farmacija“ ir atsakovo akcinės bendrovės SEB bankas sudarytÄ Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 3381, negaliojančia ta apimtimi, kuria atsakovui perleisti reikalavimai į neįkeistas reikalavimo teises 4 567 702,21 Lt (keturių milijonų penkių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynių tÅ«kstančių septynių Å¡imtų dviejų litų ir 21 ct) sumai.Taikyti restitucijÄ ir priteisti ieÅ¡kovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „LRG farmacija“, įmonės kodas 2547003, iÅ¡ atsakovo akcinės bendrovės SEB bankas, įmonės kodas 112021238, 4 567 702,22 Lt (keturis milijonus penkis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynis tÅ«kstančius septynis Å¡imtus du litus ir 22 ct).

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo akcinės bendrovės SEB bankas, įmonės kodas 112021238, 38 940 Lt (trisdešimt aštuonis tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt litų) žyminio mokesčio. Teisėjai                                                                   Marytė Mitkuvienė                                                                                  Gintaras Pečiulis                                                                                  Egidija Tamošiūnienė