e7d71e16-7f9d-4fbe-b8a4-ae137f72b9ff · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-82-826/2017Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01961-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos:2.3.2.9.1; 2.6.7; 3.2.4.6; 3.3.1.18(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 5 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės ir Jolantos Gailevičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V.

D. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės D. B. ieÅ¡kinį atsakovui V. D. dėl kompensacijos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 15 000 Eur piniginę kompensacijÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad nuo 2008 metų pradėjo gyventi bei vesti bendrÄ Å«kį su atsakovu V. D.. Gyveno su atsakovu kaip vyras ir žmona, t. y. kÅ«rė bendrÄ gyvenimÄ kartu ir visÄ Å«kį su buitimi tvarkė kartu, turėdami tikslÄ sukurti Å¡eiminius santykius. Atsakovas 2004 metais iÅ¡siskyrė su savo žmona ir gyveno vienas sodų bendrijoje „Dituva“, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone. Šį žemės sklype įsigijo 1996 m. lapkričio 13 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P 55/96- 3301 pagrindu.

Å iame žemės sklype iki pradedant kartu gyventi nebuvo jokio nekilnojamojo turto - namo, kuriame bÅ«tų buvę tinkama gyventi. Bendro gyvenimo metu įrengė namÄ ant Å¡io žemės sklypo. Taip pat pastatė pavėsinę laisvalaikio leidimui, iÅ¡grindė takus, vedančius į Å«kinį pastatÄ , prie Å¡ulinio bei į gatvę. Bendro gyvenimo name atlikti visi įrengimo darbai tam, kad bÅ«tų sukurtos tinkamos sÄ lygos gyventi - įrengta virtuvė, vonios kambarys, sanitarinis mazgas, miegamasis, laisvalaikio zona.

Namas iki Å¡iol nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre ir jam nėra suteiktas unikalus numeris. Buities reikmėms buvo įsigyti buities apyvokos turtas - Å¡aldytuvas, mikrobangų krosnelė, dujinė virykle, skalbimo maÅ¡ina, baldai. Manė, kad su atsakovu juos saisto sutartiniai turtiniai santykiai, kurie atitinka jungtinės veiklos sutartį, pagal kurios nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrÄ turtÄ bendro gyvenimo ar kitiems tikslams. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: pripažino, kad ieÅ¡kovei D.

B. ir atsakovui V. D. bendrosios jungtinės veiklos sutarties pagrindu bendrÄ ja daline nuosavybe priklauso: VÄ® Registrų centre neregistruoti statiniai, esantys V. D. nuosavybės teise priklausančiame 0,0060 ha sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, priteisė ieÅ¡kovei už statinius piniginę kompensacijÄ ; priteisė iÅ¡ atsakovo V. D. 10 000 Eur piniginę kompensacijÄ D. B.; priteisė iÅ¡ atsakovo V. D. 605,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų D. B. naudai;   priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės D.

B. 112,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų V. D. naudai.   Remiantis įrodymų visuma, t. y. raÅ¡ytiniais įrodymais, Å¡alių paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, fotomedžiaga, padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alis nuo 2008 m. iki 2015 m. siejo jungtinės veiklos santykiai – nesusituokusios Å¡alys gyveno drauge, kartu tvarkė bendrÄ Å«kį, asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu kÅ«rė bendrÄ turtÄ , siekdami bendrų poreikių į nuosavÄ bÅ«stÄ patenkinimo. RaÅ¡ytinės sutarties nebuvimas nesudaro pagrindo nepripažinti Å¡alių jungtinės veiklos santykių, nes tada gyvenusių kartu ir bendrai tvarkiusių namų Å«kį nesusituokusių Å¡alių turtinės teisės liktų neapgintos, o tai neatitiktų teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų.Gyvenimas kartu, bendro Å«kio vedimas, vienodo tikslo siekimas yra pagrindas pripažinti dalinę nuosavybę į visÄ ginčo turtÄ , net ir nepriklausomai nuo to, kurio iÅ¡ dalininkų lėšomis toks turtas buvo sukurtas ar įgytas.

Bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnaÅ¡ais, t. y. asmeninėmis santaupomis, bet ir dalyvaujant savo darbu.Byloje nustatęs, kad Å¡alis sieja partnerystės santykiai ir atsakovui neįrodžius, kad ginčo turtÄ jis įgijo tik savo asmeninėmis lėšomis, teismas, įvertinęs kiekvienos Å¡alies asmenines pastangas bei asmeninį indėlį į bendro turto sukÅ«rimÄ , pripažino ieÅ¡kovei ir atsakovui teisę kiekvienam į 1/2 dalį bendrosios dalinės nuosavybės, t. y.

įrengto namo, virtuvės, vonios kambario, sanitarinio mazgo, miegamojo, laisvalaikio zonos, buities apyvokos turto.Teismo vertinimu ieÅ¡kovė dėl konfliktinės situacijos su atsakovu neturi galimybės de facto valdyti ir naudotis pastarajai priklausančia ginčo gyvenamojo namo, pavėsinės dalimi pagal paskirtį, kitaip tariant, faktiÅ¡kai įgyvendinti savo nuosavybės teisės į Å¡io ginčo turto dalį. Nesant galimybės atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, ieÅ¡kovei priteistina piniginė kompensacija.Teismas priteisė ieÅ¡kovei 10 000 Eur piniginę kompensacijÄ atsižvelgęs į teisingumo, protingumo kriterijus, į tai, kad nėra galimybės nustatyti turto bÅ«klės pagerinimo, turto vertė nustatyta tik konsultacine tvarka, nes registruojant turtÄ gali kilti papildomų iÅ¡laidų, žemės sklypas priklauso atsakovui, be to, didžiÄ jÄ dalį kilnojamųjų daiktų ieÅ¡kovė atsiėmė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovas V. D. pateikė apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimo ir prašė sprendimÄ panaikinti. Skundo motyvai.Teismas neteisingai nurodė, kad Å¡alis siejo jungtinės partnerystės santykiai. Jie tik kartu gyveno, ieÅ¡kovė buvo kaip nuomininkė, piginus tvarkė atskirai. Teismas virÅ¡ijo pareikÅ¡tus reikalavimus pripažindamas bendrÄ jÄ daline nuosavybe neregistruotus pastatus, esančius jo žemės sklype.

Atidalijo iÅ¡ dalinės nuosavybės priteisdamas piniginę kompensacijÄ , nors pati ieÅ¡kovė prašė tik kompensacijos už bendrai gyvenant investuotas jos lėšas į neregistruotus statinius mano sodo žemės sklype, t. y. už namo įrengimÄ , Å«kinį pastatÄ , pavėsinę, iÅ¡grįstus takus, namų apyvokos turtÄ .Teismas nustatydamas kompensacijos dydį neanalizavo kiek kiekviena Å¡alis investavo į turto pagerinimÄ , o tik nurodė, kad nėra įrodymų, jog turtas buvo sukurtas tik atsakovo asmeninėmis lėšomis, todėl pripažino partnerių įnaÅ¡us lygiais.

Vien tik faktas, kad ieÅ¡kovė turėjo tam tikrų pajamų negali bÅ«ti laikomas pakankamu įrodymu, jog tie pinigai buvo investuoti į jo turtÄ . Teismas vadovavosi tikėtinumo taisykle, t. y. laikė labiau tikėta, jog ieÅ¡kovė investavo savo lėšas į mano turtÄ , tačiau tikėtinumo taisyklė turėtų bÅ«ti paremta objektyviais įrodymais, o ne prielaidomis, kaip buvo padaryta Å¡iuo atveju.Teismas pripažino bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę į statinius, kurie nėra registruoti ir įteisinti įstatymų nustatyta tvarka.

Sodo namas jau buvo pastatytas iki ieÅ¡kovei apsigyvenant. IeÅ¡kovė galėjo pretenduoti tik į statybinių medžiagų, panaudotų sodo namelio pagerinimui, kompensacijÄ . Tačiau ji turi įrodyti, kad joms įsigyti buvo panaudotos jos lėšos. Teismas neatsižvelgė į ieÅ¡kovės pateiktus duomenis apie jos gautas pajamas ir galimybę prisidėti prie sodo namelio pagerinimo. RaÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad jos pajamos 2,5 karto mažesnės, savo pajamas ieÅ¡kovė naudojo savo reikmėm.

Vien tas faktas, jog padėjo tvarkyti aplinkÄ , grÄ Å¾inti namus, nesudaro pagrindo jai pripažinti bendrosios dalinės nuosavybės.Teismas nustatydamas kompensacijos dydį vertino tik ieÅ¡kovės pateikus duomenis apie dabartinę namelio vertę ir visiÅ¡kai neatsižvelgė bei nepasisakė apie jo pateiktus duomenis dėl namelio vertės. Byloje nėra įrodymų apie namelio vertę iki pradedant gyventi kartu, nei apie jo vertės kitimÄ dėl jo įrengimo.Kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomai įrodymus, t. y. bendrovės OBERHAUS konsultacijÄ dėl galimos turto vertės. Nurodė, kad ji iÅ¡ esmės atitinka teiktus įrodymus dėl galimos turto vertės pirmosios instancijos teisme.

Bet koks turtas dalijamas atsižvelgiant į jo rinkos vertę ginčo nagrinėjimo dienÄ . Byloje iÅ¡ esmės nėra įrodymų dėl ginčo turto vertės, kuri turi įtakos objektyviam bylos aplinkybių iÅ¡tyrimui ir konstatavimui.IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ ir prašė jo netenkinti. Atsiliepimo motyvai: Nurodė, kad nors atsakovas visÄ bylos nagrinėjimÄ laikėsi pozicijos, jog jis niekuomet su ieÅ¡kove negyveno kaip Å¡eima, t. y. nesiekė tokio gyvenimo bÅ«do, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgęs į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, liudytojų parodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, nurodė, jog Å¡alis siejo bendroji jungtinė partnerystė.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad abu kartu pagerino atsakovo sodo namÄ ir aplinkÄ , todėl ji pagrįstai turi teisę reikalauti kompensacijos. Teismas priteisė kompensacijÄ už neįregistruotÄ turtÄ , tačiau byloje esanti raÅ¡ytinė medžiaga patvirtina apie Å¡io turto realų egzistavimÄ . Namas, pavėsinė ir kiti namų apyvokos reikmenys yra materialusis turtas, kuris gali bÅ«ti įkainojamas bent apytiksliai ir Å¡is turtas gali bÅ«ti dalinamas natÅ«ra (atidalinant daiktus) ar panaudojus finansinės kompensacijos mechanizmÄ .

Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Å iuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesinius dokumentuose bei paaiÅ¡kinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas kartu gyveno nuo 2008 m. iki 2015 m. Abi šalys patvirtino, kad kartu jie gyveno sodo namelyje, adresu (duomenys neskelbtini), Priekulės sen., Klaipėdos r. sav. Iš 2015 m. lapkričio 24 d. VĮ Registrų centro pažymos matyti, kad žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), Priekulės sen., Klaipėdos r. sav., atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso nuo 1996 m. lapkričio 13 d.

Sodo namelis įstatymo nustatyta tvarka nėra registruotas. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl turto teisinio režimo nustatymo, jo padalijimo ir piniginės kompensacijos priteisimo tarp asmenų gyvenusių nesusituokus. Dėl jungtinės veiklos instituto taikymo ginčo teisiniams santykiams Pirmosios instancijos teismas remdamasis įrodymų visumÄ , t. y. raÅ¡ytiniais įrodymais, Å¡alių paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, fotomedžiaga, pripažino, kad Å¡alis nuo 2008 m. iki 2015 m. siejo jungtinės veiklos santykiai – nesusituokusios Å¡alys gyveno drauge, kartu tvarkė bendrÄ Å«kį, asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu kÅ«rė bendrÄ turtÄ , siekdami bendrų poreikių į nuosavÄ bÅ«stÄ patenkinimo.

Nurodė, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus ieÅ¡kovės ir atsakovo susitarimÄ dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę bendro gyvenimo tikslais. Apeliantas su tokiu teismo motyvu nesutiko ir nurodė, kad teismas netinkamai vertino Å¡alių santykius. Su tokiu skundo motyvu teisėjų kolegija nesutinka.Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtÄ , darbÄ ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieÅ¡taraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.969 straipsnio 1 dalis).

Esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: tai yra, kaip minėta, dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslÄ , jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneÅ¡a įnaÅ¡us pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu. Ginčo atveju nuosavybės sukÅ«rimo specifika – ne santuokos metu įgytas turtas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros praktikos, jog pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę gali bÅ«ti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V.

J. v. L. L. , bylos Nr. 3K-3-235/2008; 2015 m. sausio 9 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V. Ž. v. J. V. , bylos Nr. 3K-3-684/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formÄ gali įgyti labai įvairÅ«s civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieÅ¡taraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtÄ ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo.

BÅ«tent bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas) yra skiriamasis Å¡ios sutarties požymis, leidžiantis jÄ atriboti nuo kitų sutartinių teisinių santykių. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių iÅ¡teklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus iÅ¡teklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2008; 2009-10-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2009; 2011-11-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2011; 2013-03-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2013).

Nagrinėjamoje byloje ginčo nėra, kad Å¡alys nuo 2008 m. gyveno kartu atsakovui priklausančiame sodo namelyje, adresu (duomenys neskelbtini), Priekulės sen., Klaipėdos r. sav. Apeliantas nurodė, kad jokio susitarimo tarp ieÅ¡kovės ir jo sukurti bendrÄ turtÄ nebuvo, jie nebuvo susituokę, bendro Å«kio nevedė, juos siejo draugiÅ¡ki santykiai, o dėl turtinių santykių buvo sutarta, kad kiekvienas disponuoja savo turtu. Pažymėtina, kad aplinkybes dėl nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, bendro Å«kio tvarkymo, bendro turto kÅ«rimo asmeninėmis lėšomis ir bendru jų darbu turi įrodyti Å¡alis, kuri jomis grindžia ieÅ¡kinio reikalavimÄ (CPK 178 straipsnis).

Teismas pripažindamas, kad šalis siejo jungtinės veiklos sutartis rėmėsi liudytojų parodymais (CPK 189 straipsnis). Liudytojai L. F., V. P., I. P. parodė, kad atsakovas su ieškove gyveno kartu, gyveno kaip šeima, turtas buvo kuriamas bendram labui. Liudytoja L. F. matė, kaip D. B. dukra klojo takelį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog šiuos liudytojus kvietė apeliantas (CPK 190 straipsnis). Duomenų, kad liudytojai buvo šališki, davė tikrovės neatitinkančius parodymus, atsakovas nepateikė (CPK 12, 178 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos įrodymus vertino kaip nuoseklius ir pagrindžiančius ieškovės nurodytas aplinkybes dėl gyvenimo kartu patvirtinimo.Byloje duotus liudytojų parodymus patvirtina byloje esanti rašytine bylos medžiaga (CPK 198 straipsnis). Apeliantas teismui pateikė 2007 m. darytas sodo namelio fotonuotraukas iš išorės. Ieškovė teismui pateikė sodo namelio fotonuotraukas iš išorės ir vidaus. Pagal šiuos duomenis matyti, kad gyvenamoji vieta po 2008 m., t. y. ieškovei ir atsakovui pradėjus gyventi kartu buvo sutvarkyta - įrengta virtuvė, vonios kambarys, sanitarinis mazgas, miegamasis, laisvalaikio zona.

Liudytojos M. K. ir A. A., ieÅ¡kovės dukros, paliudijo, kad mama D. B. prie statybų prisidėjo savo pinigais, mokėjo už elektrÄ . Nors Å¡ias liudytojas su ieÅ¡kove sieja giminystės ryÅ¡ys, tačiau liudytojos R. Č. ir V. B. patvirtino Å¡iuos įrodymus nurodydamos, kad matė kaip D. B. vaikai padėjo dirbti, prisidėjo statybose, betonavo takelius, kartu pirko baldus ir kitkÄ , važiuodavo į keliones. Atsakovas pateikė į bylÄ mokėjimo kvitus už elektrÄ ir kitus komunalinius patarnavimus, kurių didžioji dalis buvo užpildyta ieÅ¡kovės ranka, pagal jos paaiÅ¡kinimus, ji ir sumokėdavo mokesčius, nors atsakovas tai neigė, aiÅ¡kino, kad jis už viskÄ mokėjo, bet tai paneigia paties atsakovo parodymus apie tai, kad jie viskÄ tvarkėsi atskirai, netgi buvo nurodęs, kad ieÅ¡kovė pas jį gyveno kaip nuomininkė, tačiau paaiÅ¡kinti kodėl nuomininkei, ar draugei davė užpildyti jo nuosavybės kvitus už mokesčius, negalėjo.

IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad gyvendami kartu ieÅ¡kovė su atsakovu turėjo bendrÄ tikslÄ pagerinti gyvenimo sÄ lygas sodo namelyje, susitvarkyti aplinkÄ . Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ v.

UAB „Bioetan LT“, bylos Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Dalis erdvės“ v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Tai atitinka jungtinės veiklos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus – nuotraukas, liudytojų parodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡ių įrodymų visuma sudaro pagrindÄ teigti, jog ieÅ¡kovės santykiai su atsakovu buvo rimti, artimi Å¡eiminiams, kaip vedančių bendrÄ Å«kį, tai reiÅ¡kia, kad juos siejo tikslas kurti bendrÄ nuosavybę, jÄ puoselėti, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡alių santykius pripažino jungtine partneryste.

Dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalių nustatymo. IeÅ¡kovė D. B. prašė priteisti iÅ¡ atsakovo ½ dalį sodybos pagerinimo darbų vertės, t. y. 15 000 Eur kompensacijÄ . Pirmosios instancijos teismas tenkino šį reikalavimÄ iÅ¡ dalies, t. y. pripažino, kad ieÅ¡kovei D. B. ir atsakovui V. D. bendrosios jungtinės veiklos sutarties pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso VÄ® Registrų centre neregistruoti statiniai, esantys V. D. nuosavybės teise priklausančiame 0,0060 ha sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, ir nesant galimybės atidalinti natÅ«ra, priteisė ieÅ¡kovei 10 000 Eur piniginę kompensacijÄ .

Apeliantas su tokiu teismo sprendimu nesutiko ir nurodė, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino faktines bylos aplinkybes bei įrodymus.Teismas priimdamas sprendimÄ turi remtis įrodymais, kuriais konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra. Ä®rodymus byloje pateikia Å¡alys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiÅ«lyti Å¡alims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminÄ jiems pateikti (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatytas pagrindas spręsti, jog bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisykles ir teismo veiksmus įrodinėjimo procese, įtvirtintus proceso įstatyme (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnis, 185 straipsnis), ir dėl Å¡ios priežasties nebuvo atskleista bylos esmė. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nuosavybės teisės sukÅ«rimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytÄ turtÄ atsiradimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V.

Ž. v. J. V. , bylos Nr. 3K-3-684/2015; kt.).Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis CK 6.978 straipsnio 4 dalimi, turtas, esantis bendrÄ ja partnerių nuosavybe, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, padalijamas pagal CK ketvirtosios knygos nustatytas taisykles. Å alims 2015 m. nutraukus santykius, pasibaigė tarp sugyventinių sudarytas susitarimas dėl bendrosios jungtinės veiklos, todėl turtas, kuris tapo bendrÄ ja partnerių nuosavybė, turi bÅ«ti padalintas (CK 6.978 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 4 dalis).

Pagal CK 4.80 str. 2 d. nuostatÄ atidalijimas iÅ¡ bendrosios nuosavybės gali bÅ«ti įgyvendintas dviem bÅ«dais: natÅ«ra ir piniginiu ekvivalentu – jeigu nesusitariama dėl atidalijimo bÅ«do, daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais. Ä®statymas prioritetÄ skiria atidalijimui natÅ«ra ir tik nesant galimybės suformuoti atskiro nekilnojamojo daikto, atidalijama paskiriant kompensacijÄ pinigais.

CK 6.971 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnaÅ¡ai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė. CK 6.970 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, tariama, kad visų dalyvių įnaÅ¡ai yra lygÅ«s. Dalių bendrosios nuosavybės teisėje dydis paprastai nustatomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo metu ir priklauso nuo bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016).IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad tvarkydami bendrÄ Å«kį, gyvendami Å¡eimyninį gyvenimÄ , bendrais veiksmais kÅ«rė turtÄ , kad kartu su atsakovu baigė įrengti sodo pastatÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Priekulės sen., Klaipėdos r. sav., atliko kitus statinių statybos darbus abu prisidėdami savo darbu ir pinigais.

Laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. ji gavo 21 040,21 Eur pajamų, todėl atskaičius protingÄ pinigų sumÄ pragyvenimui, likusios lėšos, t. y. 15 000,00 Eur, buvo investuotos į sodo namo pagerinimÄ . IeÅ¡kovė teismui pateikė duomenis apie gautas pajamas, kurios yra ženkliai mažesnės nei apelianto. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo argumentu, kad nustačius, jog ginčo turto pagerinimo metu Å¡alys gyveno drauge, vedė bendrÄ Å«kį, turėjo bendrų lėšų, todėl nėra pagrindo paneigti CK 6.971 straipsnio 2 dalyje nustatytos prezumpcijos, jog Å¡alių įnaÅ¡ai į turto kÅ«rimÄ yra lygÅ«s. Tačiau sprendžiant klausimÄ dėl kompensacijos dydžio, svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, koks ieÅ¡kovės įnaÅ¡as į bendrosios dalinės nuosavybės sukÅ«rimÄ buvo atliktas, t. y. kiek ieÅ¡kovė investavo piniginių lėšų bei įdėjo darbo į bendrosios dalinės nuosavybės sukÅ«rimÄ ir kokie ieÅ¡kovei tenkančio turto dalių dydžiai, ir atsižvelgiant į tai, parinkti teisingÄ atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bÅ«dÄ , t. y. natÅ«ra ar pinigine kompensacija.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ginčo objektas – įrengtas sodo namas, kuriame atlikti visi įrengiamieji darbai tam, kad bÅ«tų sukurtos tinkamos sÄ lygos gyventi - įrengta virtuvė, vonios kambarys, sanitarinis mazgas, miegamasis, laisvalaikio zona, buities apyvokos turtas, pripažintini bendrÄ ja daline nuosavybe. Apeliantas skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai pripažino ieÅ¡kovei teisę į ½ sodo namo, nes iki atsikraustant ieÅ¡kovei jis jau buvo pastatytas. Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su Å¡iuo skundo motyvu.

Sodo namas, kuriame gyveno Å¡alys nėra registruotas įstatymo nustatyta tvarka, tačiau jo egzistavimÄ patvirtina Å¡alių pateiktos nuotraukos, ataskaitos dėl turto vertinimo. Vadinasi ieÅ¡kovė galėjo pretenduoti tik į statybinių medžiagų, panaudotų sodo namelio pagerinimui kompensacijÄ . Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad neįmanoma visiÅ¡kai tiksliai nustatyti kiek savo asmeninių lėšų kiekvienas iÅ¡ partnerių investavo į ginčo sodybos pagerinimÄ , t. y. kokie darbai buvo atlikti apeliantui priklausančiame sodo sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Priekulės sen., Klaipėdos r. sav.

Byloje tiek ieÅ¡kovė tiek apeliantas nurodė, kad sodo namas buvo pagerintas, t. y. įrengta virtuvė, vonios kambarys, sanitarinis mazgas, miegamasis, laisvalaikio zona, pastatyta laisvalaikio pavėsinė, iÅ¡grįsti takai. Pirmosios instancijos teismas Å¡ios aplinkybės netyrė, nenustatinėjo sodo namelio vertės iki ieÅ¡kovei atsikraustant gyventi pas atsakovÄ , nenustatė kokios vertės darbai buvo atlikti, kokia medžiagų ir darbų vertė. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, nors ieÅ¡kovė įrodinėjo, kad prie sodo pastato įrengimo prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis, tačiau Å¡ioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių objektyvių raÅ¡ytinių įrodymų (pvz. statybinių, buitinių, namų apyvokos prekių pirkimo kvitų ar pan.).

Nors duomenų byloje apie tai, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų įgijusi už Å¡ias lėšas brangų daiktÄ , ar jas investavusi į kitÄ asmeninį turtÄ , nėra, tačiau byloje taip pat nėra duomenų, kada ir kur Å¡ios lėšos buvo panaudotos, kad jos buvo skirtos sodo namo įrengimui. Be to, ieÅ¡kovė nurodė, kad gyvendama kartu su atsakovu bendrai įsigijo buities reikmėms - Å¡aldytuvÄ , mikrobangų krosnelę, dujinę viryklę, skalbimo maÅ¡inÄ , baldus. Å is turtas pagal ieÅ¡kovę laikytinas bendrosios partnerystės veiklos rezultatas.

Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl kompensacijos dydžio, turėjo atsižvelgti ir į Å¡ias aplinkybes nustatydamas turto realiÄ vertę, kam Å¡ie daiktai atiteko. Nesant Å¡ių duomenų nėra galimybės nustatyti kiek buvo pagerintas sodo namelis, kokia tiksli kompensacijos suma ieÅ¡kovei priklauso.Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad visus anksčiau paminėtus klausimus iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, byloje bÅ«tina surinkti papildomus įrodymus, todėl byla iÅ¡ esmės bÅ«tų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais.

Tokia situacija prieÅ¡tarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, taip pat ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliacijÄ po to, kai bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl pirmosios instancijos teismui neatskleidus ginčo esmės, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl naujų įrodymų priėmimo CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė naujus įrodymus, t. y. bendrovės OBERHAUS konsultacijÄ dėl turto vertės nustatymo.

Nurodė, kad pateikiami papildomi įrodymai nurodo esamÄ turto vertę, o tai yra svarbu sprendžiant klausimÄ dėl kompensacijos priteisimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina iÅ¡ naujo nagrinėti, priima pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Panaikinus sprendimÄ visa apimtimi, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas nespręstinas, nes dėl turėtų iÅ¡laidų paskirstymo pasisakys iÅ¡ naujo bylÄ nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnis).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.             Teisėjai                                                                                                Marius Dobrovolskis                                                                                 Kristina Domarkienė                                                                                        Jolanta Gailevičienė