e7d5a37d-0eac-4ecc-9575-1213d6a9bfcc · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrSkundas Nr. II-580-817/2019

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03668-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. spalio 7 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė,

sekretoriaujant Dianai Sabinai Bakaitytei,

dalyvaujant skundÄ padavusio asmens atstovui advokato padėjėjui RamÅ«nui Jucevičiui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo R. G. skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. G. 2019 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Vilniaus miesto apylinkės teismui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius persiuntė pareiÅ¡kėjo R. G. skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. G. 2019 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas), kuriuo jis praÅ¡o panaikinti NutarimÄ . Skunde nurodoma, kad Nutarime nepagrįstai konstatuota, kad jis (R.

G.) pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – KET) ir, kad būtent jis yra vienintelis eismo įvykio kaltininkas. Tokia išvada, R. G. nuomone, padaryta netinkamai pritaikius teisės aktus, nesivadovavus įrodymų visuma bei protingumo principu, neįsigilinus į įvykio priežastis, dėl kurių kilo pasekmės. Skunde nurodoma, kad kliūtis kelyje, t. y. galimai skilęs šulinio dangtis, buvo paženklintas netinkamai, nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų: vienoje greičiausių bei judriausių Vilniaus gatvių, trečiosios juostos viduryje, ant šulinio dangčio buvo tiesiog pastatyta nukreipiamoji gairė.

Kadangi kliÅ«tis buvo pažymėta netinkamai, už eismo įvykio metu kilusius padarinius ir žalos atlyginimÄ turi atsakyti UAB „Grinda”. Skunde taip pat nurodoma, kad KET 126 punkte įtvirtinta, jog „Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, jeigu ji bÅ«tų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės bÅ«tų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais“.

Å iuo atveju, skundÄ padavęs asmuo teigia, kad jis važiavo nevirÅ¡ydamas leistino greičio, be to, jis negalėjo iÅ¡ anksto numatyti, jog priekyje važiavęs automobilis, važiuodamas trečia eismo juosta, staigiai (ekstremaliai) stabdys. Skunde taip pat nurodoma, kad KET 128 punkte įtvirtinta, jog „Jeigu atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams“.

Å iuo atveju automobilio Opel vairuotoja, ekstremaliai stabdydama ir visiÅ¡kai sustojusi trečiojoje eismo juostoje, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams ir dėl to įvyko eismo įvykis. Be to, KET 135.4. punkte įtvirtinta, kad draudžiama „staigiai stabdyti, jeigu tai nebÅ«tina eismo saugumui“. SkundÄ padavęs asmuo pažymi, kad automobilio Opel vairuotoja vietoje persirikiavimo į kitÄ eismo juostÄ ar stabdymo pamažu, stabdė staigiai, dėl ko buvo padaryta didesnė žala nei tuo atveju, jei ji bÅ«tų tiesiog atsitrenkusi į kelio ženklÄ .

SkundÄ padavęs asmuo nurodė, kad UAB „G.“ netinkamai, eismo dalyvių saugumui grėsmę keliančiu bÅ«du, pažymėjo kliÅ«tį kelyje. Automobilio Opel vairuotoja per vėlai pamatė netinkamÄ kliÅ«ties pažymėjimÄ , todėl nusprendė, sukeldama pavojų, staigiai stabdyti ir visiÅ¡kai sustoti trečiojoje eismo juostoje. R. G., nors nevirÅ¡ijo leistino greičio ir laikėsi rekomenduojamo saugaus atstumo, nesugebėjo sustabdyti automobilio dėl didesnės masės ir inercijos dėl ko jis atsitrenkė į sustojusio lengvojo automobilio galÄ .

R. G. vertinimu, Å¡iuo atveju jo veiksmai laikytini kaip mažai pavojingi, todėl administracinė teisena jo atžvilgiu turėjo bÅ«ti net nepradedama. Be viso to, skundÄ padavęs asmuo nurodė, kad skundžiamas Nutarimas buvo priimtas pažeidžiant jo (R. G.) teisę į žodinį pažeidimo nagrinėjimÄ , nes NutarimÄ priėmęs asmuo nurodė, jog neapmokėjus administraciniame nurodyme paskirtos nuobaudos, bus priimtas Nutarimas. Tuomet R. G. jau nėjo ir neteikė papildomų įrodymų dėl jam inkriminuoto pažeidimo.

Institucija, priėmusi skundžiamÄ nutarimÄ , atsiliepime į skundÄ nurodė, kad su skunde iÅ¡dėstytais reikalavimais nesutinka, Nutarimas yra pagrįstas ir teisingas, todėl naikinti jo nėra pagrindo. Atsiliepime pažymima, kad prie medžiagos yra pateiktas vaizdo įraÅ¡as, kuriame matyti, jog Opel automobilis važiuoja (duomenys neskelbtini), trečia eismo juosta, jo važiavimo juostoje atsiranda kliÅ«tis – nukreipiamoji gairė, tuomet automobilio Opel vairuotoja laiku sureaguoja į kliÅ«tį, nes intensyviai lėtindama greitį beveik sustoja, kai tuo metu jai iÅ¡ galo važiuojantis automobilis į jÄ atsitrenkia. BÅ«tent Å¡iame vaizdo įraÅ¡e matyti, kad automobilio Volvo vairuotojas nesilaikė saugaus atstumo ir prieÅ¡ jį važiuojančiam automobiliui ėmus intensyviai stabdyti, jis nesustabdė automobilio ir trenkiasi į automobilį Opel. PrieÅ¡ suraÅ¡ant administracinio nusižengimo protokolÄ , R. G. buvo parodytas vaizdo įraÅ¡as. Taip pat jis paaiÅ¡kino, kad jis prieÅ¡ kontaktÄ važiavo apie 70-80m km/h greičiu, važiavo antra eismo juosta, po to persirikiavo į trečiÄ eismo juostÄ , nukreipė dėmesį į antra eismo juostÄ važiavusiÄ transporto priemonę (sunkvežimį), o atsisukęs pamatė, kad priekyje važiuojantis automobilis Opel staigiai stabdo, tuomet jis irgi pradėjo stabdyti, tačiau jam nepavyko iÅ¡vengti kontakto. Nors tarp eismo įvykio dalyvių objektyviai kyla neaiÅ¡kumas, dėl to, kuris iÅ¡ jų turi atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , tačiau Å¡iuos transporto priemonių valdytojų santykius turi spręsti draudėjas, o Å¡ioje byloje spręstinas klausimas tik dėl to, ar kuris nors iÅ¡ dalyvių pažeidė KET reikalavimus, o žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas civilinio proceso tvarka. IÅ¡nagrinėjus surinktÄ medžiagÄ , nustatyta, kad R. G. pažeidė KET 126 punkto reikalavimus.

Teismo posėdyje skundÄ padavusio asmens atstovas advokato padėjėjas RamÅ«nas Jucevičius prašė skundÄ tenkinti skunde nurodytais motyvais bei papildomai nurodė, kad Å¡iuo atveju tyrimas buvo atliktas neiÅ¡samiai, buvo bÅ«tina įvertinti visų vairuotojų stabdymÄ . Dėl įvykusios eismo įvykio kalta valstybinė institucija. Byloje nėra ginčo, kad buvo kelio ženklas, žymintis kliÅ«tį, tačiau tas ženklas buvo nurodytas ant Å¡ulinio be papildomų įspėjamųjų ženklų. Be to, pats administracinio nusižengimo bylos tyrimas vyko Å¡iurkščiai pažeidžiant administracine tvarka traukiamo asmens teises, kadangi R. G. nebuvo užtikrinta galimybė dalyvauti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime ne teismo tvarka. Akcentavo, kad buvo kreiptasi į tyrimÄ kuruojantį specialistÄ su praÅ¡ymu dalyvauti žodiniame nagrinėjime, tačiau buvo atraÅ¡yta, jog bus priimtas sprendimas, nenurodant, kad bylos nagrinėjime laukiamas ir suinteresuotas asmuo.

Skundas netenkintinas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. G. 2019 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) R. G. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį dėl to, kad jis 2019 m. balandžio 13 d., apie 19.23 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas KET 9, punkto, 126 punkto reikalavimus, nesilaikė saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančio ir staiga (dėl atsiradusios kliūties) stabdančio automobilio Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir į jį atsitrenkė. Jam paskirta administracinė nuobauda – 10 Eur bauda (b. l. 10).

Foto nuotraukoje užfiksuota kliÅ«tis kelyje, t. y. galimai skilęs Å¡ulinio dangtis, kuri paženklinta nukreipiamÄ ja gaire, kuri pastatyta ant Å¡ulinio dangčio (b. l. 6).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 – osios kuopos 5 – ojo bÅ«rio vyriausiosios patrulės I. P. 2019 m. balandžio 13 d. tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota, kad 2019 m. balandžio 13 d., apie 19.20 val. patruliuojant Vilniaus mieste kartu su Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu E. P., iÅ¡ VPK OVS budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , jog (duomenys neskelbtini), neprivažiavus tunelio (važiuojant link (duomenys neskelbtini)), susidÅ«rė du automobiliai Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjo 4 žmonės. GMP informacija, prispaustų nėra. Pranešė pravažiuojantis. Laukia (ROIK: (duomenys neskelbtini)). Atvykus į įvykio vietÄ , vietoje buvo GMP 0801 brigada, pabendravus su automobilio Volvo XC 60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju R. G., jis paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ais ta pačia kryptimi važiavo automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir staiga pradėjo stabdyti, Volvo vairuotojas nespėjo sustabdyti ir rėžėsi į automobilį Opel. Pabendravus su automobilio Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja V. P., ji paaiÅ¡kino, kad ji staiga pradėjo stabdyti, nes važiuojamojoje kelio dalyje pamatė kliÅ«tį ir norėjo persirikiuoti į kitÄ juostÄ , tik staiga pajuto stiprų smÅ«gį į automobilio galÄ . Ji važiavo su seserimi L. L. bei vaikais. Bendraujant su nėščia Opel automobilio vairuotoja, ji buvo labai iÅ¡sigandusi ir jautėsi blogai. Ji GMP 0801 buvo iÅ¡karto iÅ¡vežta su seserimi ir vaiku į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Patikrinus alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARKB-0102, automobilių Volvo ir Opel vairuotojų blaivumÄ , nustatyta, kad abu automobilių vairuotojai blaivÅ«s. Automobilyje Opel yra vaizdo registratorius, kuris galimai nufilmavo įvykį (b. l. 13).

Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis nustatyta, kad 2019 m. balandžio 13 d., apie 19.23 val., pranešta, jog neprivažiavus tunelio (važiuojant link (duomenys neskelbtini)), susidūrė du automobiliai Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjo 4 žmonės. GMP informacija, prispaustų nėra. Pranešė pravažiuojantis. Laukia (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (b. l. 15).

Eismo įvykio vietos schema nustatyta automobilių Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykusių apgadinimų vieta po eismo įvykio, šių automobilių išbėgusių skysčių vieta, ženklas dėl kliūties kelyje, automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stabdymo žymės (b. l. 16).

Papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyti automobilių Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 17).

Vaizdo įraÅ¡e, esančiame administracinio nusižengimo byloje, užfiksuota, kaip automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja (duomenys neskelbtini), trečia eismo juosta, jo važiavimo juostoje matoma kliÅ«tis – nukreipiamoji gairė, tuomet automobilio Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja sureaguoja į kliÅ«tį, t. y. intensyviai lėtindama greitį beveik sustoja, o tuo metu jai iÅ¡ galo važiuojantis automobilis į jÄ atsitrenkia, po ko automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pavažiuoja į priekį, nutrenkdamas kelyje buvusiÄ kliÅ«tį – kelio ženklÄ (b. l. 18).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašas patvirtina, kad automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas yra R. G. (b. l. 34).

V. P. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose užfiksuota, kad ji 2019 m. balandžio 13 d. važiavo (duomenys neskelbtini), vežė sesę ir jos dukrÄ Ä¯ traukinių stotį. Ties nuvažiavimu link traukinių stoties, ji persirikiavo į trečiÄ jÄ vieno eismo juostÄ ir netikėtai kelio priekyje iÅ¡vydo kelio kliÅ«tį žymintį ženklÄ . Tuomet pradėjo mažinti greitį, norėdama persirikiuoti į antrÄ jÄ eismo juostÄ , tačiau po 1-2 sekundžių į jos automobilio galÄ atsitrenkė paskui jÄ gale važiavęs automobilis. Sustojęs kito automobilio vairuotojas jos paklausė, kodėl jai staiga teko stabdyti. Tuomet ji jam paaiÅ¡kino, kad ji taip pasielgė dėl kliÅ«ties kelyje – kelio ženklo, žyminčio netvarkingÄ Å¡ulinį. Buvo iÅ¡kviesta greitoji pagalba, policija. Patikrinus blaivumÄ , ji su sese buvo iÅ¡vežtos į (duomenys neskelbtini) klinikas apžiÅ«rai. PareigÅ«nams buvo atiduotas jos vaizdo registratoriaus medžiaga, o vėliau grÄ Å¾inta (b. l. 25).

R. G. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose užfiksuota, kad jis 2019 m. balandžio 13 d. apie 19.10 val. važiavo jam priklausančiu automobiliu Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Oro sÄ lygos buvo geros. VisÄ keliÄ važiavo antrÄ ja eismo juosta, vėliau persirikiavo į trečiÄ jÄ eismo juostÄ . Važiavo 70-80 km/h. PrieÅ¡ jį važiavo lengvasis automobilis, kurio greitis buvo panaÅ¡us į jo. Tarp automobilių buvo apie 50 m atstumas. Netikėtai priekyje važiuojantis automobilis praktiÅ¡kai sustojo vietoje. Jis iÅ¡ karto maksimaliai pradėjo stabdyti, tačiau reikėjo laiko sustojimui. Be to, automobilis Volvo yra sunkus, todėl jo slydimo kelias yra ilgesnis, dėl to jis atsitrenkė į priekyje važiavusio automobilio galÄ . Trenkėsi į stovintį automobilį trečioje eismo juostoje. Automobilį vėliau užnešė ant kairėje pusėje buvusio bordiÅ«ro. Jam iÅ¡lipus ir paklausus vairuotojos, kodėl ji taip staigiai sustojo, ji verkdama atsakė, jog norėjo praleisti antrÄ ja eismo juosta važiavusius automobilius ir persirikiuoti į antrÄ jÄ eismo juostÄ . Tai jį nustebino, nes KET draudžia stabdyti, jeigu nėra priežasties, dėl kurios bÅ«tų grėsmė eismo saugumui. Ä®vykio metus niekas nebuvo sužaloti, nors trys asmenys buvo iÅ¡vežti su greitÄ ja patikrai (b. l. 33).

R. G. elektroniniame laiÅ¡ke, siųstame skundžiamÄ NutarimÄ priėmusiai pareigÅ«nei, nurodyti analogiÅ¡ki paaiÅ¡kinimai, kurie nurodyti ir jo skunde (b. l. 39).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo.

ANK 417 straipsnio 8 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, iÅ¡skyrus kodekse numatytuosius. KET 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti. KET 126 punkte nurodyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, jeigu ji bÅ«tų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės bÅ«tų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sÄ lygos nereikalauja kitaip.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

PareiÅ¡kėjas ir jo atstovas nesutikimÄ su Nutarimu iÅ¡ esmės grindžia kelio kliÅ«ties, t. y. galimai skilusio Å¡ulinio dangčio, netinkamu paženklinimu, t. y. nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų, bei kitos eismo įvykio dalyvės V. P. galimu KET 128 punkto, 135.5 punkto reikalavimų pažeidimu, pasireiÅ¡kusiu nesaugiu jos vairuojamo automobilio staigiu stabdymu, sukėlusiu pavojų kitiems eismo dalyviams.

IÅ¡ byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 13 d. analizuojamo eismo įvykio metu buvo pastatytas įspėjamasis kelio ženklas Nr. 149 „Nukreipiamoji gairė“ (b. l. 6, 16, 18). Å is ženklas buvo pastatytas ant kelyje esančio Å¡ulinio dangčio (b. l. 6). KET įtvirtina, kad įspėjamasis kelio ženklas Nr. 149 „Nukreipiamoji gairė“ yra statoma kelio darbų vietoje, pažymint eismo juostos ribas ir važiavimo trajektorijÄ . Å io įspėjamojo kelio ženklo, kaip ir kitų įspėjamųjų kelio ženklų, tikslas yra įspėti vairuotojÄ apie bÅ«simÄ pavojingÄ kelio ruoÅ¾Ä , kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių. Tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų akivaizdu, kad minėtu ženklu buvo pažymėta ne bÅ«sima pavojinga kelio atkarpa, o konkreti kliÅ«ties vieta, ženklÄ pastatant tiesiai ant kelyje esančio Å¡ulinio ir eismo dalyvių apie Å¡iÄ kliÅ«tį iÅ¡ anksto neįspėjant jokiais kitais kelio ženklais (iÅ¡ byloje pateikto vaizdo įraÅ¡o nenustatyta, kad apie kliÅ«tį vairuotojai bÅ«ti buvę informuoti kitais ženklais ar priemonėmis, tokie ženklai nepažymėti ir Eismo įvykio vietos schemoje). Teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, aplinkybę, jog eismas Vilniaus (duomenys neskelbtini) yra intensyvus, leidžiamas važiavimo greitis yra pakankamai didelis, sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad Å¡io kelio savininkas (valdytojas), nesilaikydamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtintos pareigos užtikrinti, kad nedelsiant bÅ«tų panaikintos kliÅ«tys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose bÅ«tų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol Å¡ios kliÅ«tys bus panaikintos, neužtikrino, jog byloje nagrinėjamu atveju kelyje atsiradusi kliÅ«tis bÅ«tų tinkamai paženklinta, o vairuotojai apie Å¡iÄ kliÅ«tį bÅ«tų buvę iÅ¡ anksto įspėti.

Kaip jau buvo minėta, pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas nesutikimÄ su Nutarimu taip pat grindžia ir kitos eismo įvykyje dalyvavusios vairuotojos – V. P. – veiksmų neteisėtumu vairuojant transporto priemonę, o bÅ«tent: jog automobilio Opel vairuotoja per vėlai pamatė kliÅ«ties pažymėjimÄ , todėl nusprendė, sukeldama pavojų, staigiai stabdyti ir visiÅ¡kai sustoti trečiojoje eismo juostoje, dėl ko R. G., nors ir nevirÅ¡ijo leistino greičio bei laikėsi rekomenduojamo saugaus atstumo, nesugebėjo sustabdyti automobilio dėl didesnės masės ir inercijos ir atsitrenkė į sustojusio lengvojo automobilio galÄ .

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo vairuojamas automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stabdantį V. P. vairuojamÄ automobilį Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Analizuojant vaizdo įraÅ¡Ä , matyti, kad automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gana ilgÄ laiko tarpÄ važiuoja (duomenys neskelbtini) trečiÄ jÄ eismo juosta tolygiu greičiu paskui kitas transporto priemones iki tol, kol vairuotoja Å¡ioje eismo juostoje pamato kliÅ«tį – kelio ženklÄ Nr. 149 „Nukreipiamoji gairė“. Tuomet automobilio Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja, reaguodama į Å¡iÄ kliÅ«tį, intensyviai lėtina greitį ir beveik sustoja iki minėto kelio ženklo likus tam tikram nedideliam atstumui, į jį neatsitrenkdama. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, jog tuo metu antrÄ jÄ eismo juosta nuolat važiuoja kitos transporto priemonės, todėl akivaizdu, jog iÅ¡ karto persirikiuoti iÅ¡ trečiosios eismo juostos į antrÄ jÄ eismo juostÄ ir taip saugiai apvažiuoti kliÅ«tį Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja neturėjo galimybės. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus ir byloje surinktus įrodymus teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog V. P. stabdydama vairuojamÄ automobilį dėl kelyje jos važiuojamoje eismo juostoje pamatytos kliÅ«ties Å¡iuo atveju pažeidė KET reikalavimus.

Byloje nustatyta, kad Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai V. P. dėl kelyje pastebėtos kliÅ«ties stabdant vairuojamÄ automobilį, į jį atsitrenkė jai iÅ¡ galo važiavęs R. G. vairuotas automobilis. IÅ¡ R. G. 2019 m. balandžio 13 d. paaiÅ¡kinimo nustatyta, jog iki eismo įvykio jis matė prieÅ¡ jį važiuojantį V. P. vairuojamÄ automobilį, atstumas tarp automobilių, jo vertinimu, buvo apie 50 metrų, tačiau dėl to, kad prieÅ¡ais važiavęs automobilis praktiÅ¡kai sustojo vietoje, R. G. nespėjo sustabdyti ir atsitrenkė į minėtÄ automobilį (b. l. 33). KET 126 punkte įtvirtinta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, jeigu ji bÅ«tų stabdoma. KET 9 punktas įpareigoja vairuotojus laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui. Taigi Å¡ie KET punktai įpareigoja vairuotojus kiekvienu konkrečiu atveju tinkamai įvertinti automobilių greitį, eismo intensyvumÄ ir kitas aplinkybes ir nuo kitų transporto priemonių laikytis tokio atstumo, kad į jas neatsitrenktų bei nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui. IÅ¡ byloje surinktų įrodymų, teismo vertinimu, yra matyti, kad R. G. tokio saugaus atstumo Å¡iuo atveju nesilaikė ir bÅ«tent todėl atsitrenkė į priekyje staigiai dėl atsiradusios kliÅ«ties stabdantį automobilį.

Teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus ir byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad nepaisant to, jog kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, savininkas (valdytojas), neužtikrino, jog byloje nagrinėjamu atveju kelyje atsiradusi kliÅ«tis bÅ«tų tinkamai paženklinta, o vairuotojai apie Å¡iÄ kliÅ«tį bÅ«tų buvę iÅ¡ anksto įspėti, R. G. kaltė dėl KET 9 ir 126 punktų reikalavimų pažeidimo bei ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo yra įrodyta.

Dėl pareiškėjo nurodytų procesinių pažeidimų.

PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, jog jam nebuvo užtikrinta galimybė dalyvauti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime ne teismo tvarka, dėl ko buvo Å¡iurkščiai pažeista jo teisė į tinkamÄ bylos nagrinėjimÄ . ANK 616 straipsnio 1 dalis nustato, jog administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos raÅ¡ytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimÄ pagal administracinio nusižengimo padarymo vietÄ .

To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka. Jeigu administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo reikalauja nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, ir per Å¡ioje dalyje nustatytÄ terminÄ nepateiktas reikalavimas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka arba jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis neatvyksta į žodinį bylos nagrinėjimÄ , byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Byloje įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų pateikęs bylÄ nagrinėjančiai pareigÅ«nei raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka byloje nėra. Byloje yra tik susiraÅ¡inėjimas elektroniniais laiÅ¡kais, iÅ¡ kurių turinio matyti, jog iÅ¡ elektroninio paÅ¡to (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡siųstas R. G. prisistačiusio asmens praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka. Tačiau IÅ¡ Nutarimo turinio matyti, jog R. G. į bylos nagrinėjimÄ protokolÄ suraÅ¡iusioje Institucijoje neatvyko, nors apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ jam buvo pasiraÅ¡ytinai praneÅ¡ta administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 9).

Kadangi į bylos nagrinėjimÄ R. G. neatvyko, byloje nėra duomenų, kad R. G. bÅ«tų pateikęs praÅ¡ymÄ atidėti bylos, Nutarimas buvo priimtas nedalyvaujant R. G. raÅ¡ytinio proceso tvarka ir vertinant iki Nutarimo priėmimo byloje surinktus įrodymus. Apibendrinant konstatuotina, kad pareigÅ«nei nagrinėjant bylÄ ne teismo tvarka, nebuvo padaryta jokių esminių procesinių pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo teisingumui ar pažeistų pareiÅ¡kėjo procesines teises.

Apibendrinant darytina iÅ¡vada, kad NutarimÄ priėmusi pareigÅ«nė atsižvelgė į visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priėmė teisingÄ bei pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl R. G. padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, todėl naikinti ar keisti skundžiamÄ NutarimÄ nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. G. 2019 m. liepos 16 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistÄ ir R. G. skundo netenkinti.

Nutartis per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jos nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė