2020-05-06 Nr. AB-9040-3-65-3-00414-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2647-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00414-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 22.3.1; 29.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. D. skundą atsakovui Panevėžio rajono savivaldybei, atstovaujamai Panevėžio rajono savivaldybės administracijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Raguvos seniūnijos seniūno pavaduotojui R. G. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. D. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Panevėžio rajono savivaldybės, atstovaujamos Panevėžio rajono savivaldybės administracijos, 2 830,80 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad yra ūkininkas ir siekė gauti kompensacinę išmoką už 2017 m. pasėtus ir žuvusius bei negalėtus pasėti žieminius žemės ūkio augalus. Skunde jis rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 3D-173 patvirtintomis Paramos už 2017 metais pasėtus ir dėl kritulių žuvusius ir (arba) negalėtus pasėti žieminius pasėlius administravimo ir kontrolės taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Pareiškėjas 2018 m. gegužės 31 d. kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybės Raguvos seniūnijos seniūno pavaduotoją R. G. (toliau – ir seniūno pavaduotojas) dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos (toliau – ir Paraiška) užpildymo. 2018 m. birželio 8 d. jis tikslino paraišką. Pareiškėjas kompensacinės išmokos nesulaukė. Pareiškėjas manė, kad dėl kompensacinės išmokos negavimo yra kaltas seniūno pavaduotojas R. G., kuris 2018 m. rugsėjo 11 d. rašte, adresuotame ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra), pripažino, kad pildydamas pareiškėjo Paraišką kompensacinei išmokai, dėl žmogiškos klaidos informacinės sistemos posistemėje neįrašė / neįbraižė pasėtų ir žuvusių ir (arba) nepasėtų plotų. Pareiškėjas teigė, kad R. G. neįvykdė savo pareigos įbraižyti pareiškėjo dirbamų sklypų žuvusių ir nepasėtų pasėlių plotus žuvusių pasėlių plotų nustatymo funkciniame komponente (šią pareigą nustato Taisyklių 26 punktas), todėl pareiškėjas negavo prašytos paramos už žuvusius ir (arba) negalėtus pasėti žieminius žemės ūkio augalus ir patyrė turtinę žalą, kuri pasireiškė negautomis paramos lėšomis. Negautų paramos lėšų dydį pareiškėjas apskaičiavo pagal jo deklaruotus žieminių pasėlių plotus, padaugintus iš paramos dydžių, ir remdamasis Taisyklių 15 punktu. Pareiškėjas teigė, kad jeigu seniūno pavaduotojas būtų įbrėžęs žuvusių pasėlių plotų nustatymo funkciniame komponente pareiškėjo žuvusių ir nepasėtų pasėlių plotus iki 2018 m. birželio 8 d., parama jam būtų buvusi skirta, todėl tarp seniūno pavaduotojo veikos ir žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

3. Atsakovas Panevėžio rajono savivaldybė, atstovaujama Panevėžio rajono savivaldybės administracijos, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Teigė, kad nėra žalos atsiradimo fakto, kadangi byloje nėra duomenų, kad Agentūra priėmė sprendimą pareiškėjui kompensacinės paramos neskirti. Atsakovo nuomone, darant prielaidą, kad Agentūros neigiamas sprendimas neišmokėti pareiškėjui kompensacinės išmokos yra, tai Agentūra turėtų būti atsakovu, nes būtent jos sprendimas turėtų įtakos pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams ir būtų galutinis sprendimas paraiškos vertinimo procedūroje. Prašė pareiškėjo sutikimu pakeisti Panevėžio rajono savivaldybės administraciją tinkamu atsakovu – Agentūra ir nelaikyti R. G. trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. G. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

6. Paaiškino, kad jo turimais duomenimis, Agentūra dėl pareiškėjo Paraiškos sprendimo nėra priėmusi, todėl jai priėmus neigiamą sprendimą, pareiškėjas galėtų jį skųsti, o priėmus teigiamą – neliktų ginčo. Taip pat manė, kad byloje atsakovu turėtų būti Agentūra. Dėl seniūno pavaduotojo 2018 m. rugsėjo 11 d. rašto Agentūrai paaiškino, kad jame nurodė savo žmogišką klaidą – patirties trūkumą – tik dėl to, jog norėjo padėti pareiškėjui gauti kompensacinę išmoką, tačiau faktiškai jis turėjo patirties pildant paraiškas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad jis negalėjo žuvusių pasėlių plotų įbraižyti jų nustatymo funkciniame komponente, nes pareiškėjas nepateikė duomenų. Pareiškėjas 2017 m. spalio 18 d. Pažymos apie žemės ūkio veiklos subjektų (pareiškėjų) 2017 metais žuvusių žemės ūkio augalų pasėlių plotų nustatymą ir jų žuvimo dalies apskaičiavimo (toliau – ir Pažyma) 2018 m. gegužės 31 d. jam nepateikė, o ją atnešė tik tada, kai prašė padėti gauti kompensacinę išmoką ir parašyti raštą Agentūrai. 2018 m. gegužės 31 d.

žuvusių pasėlių plotai nebuvo įbraižyti elektroniniu būdu, nes buvo vėlus laikas ir pareiškėjas neturėjo reikiamų duomenų. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, jog jis pareiškėjui paaiškino, kad yra reikalingi duomenys pasėlių plotų elektroniniam įbraižymui ir pasiūlė ateiti kitą dieną, tačiau pareiškėjas kitą kartą į seniūniją atėjo 2018 m. birželio 8 d., bet reikalingų duomenų vėl nepateikė. Taigi, trečiojo suinteresuoto asmens aiškinimu, jis negalėjo įbraižyti 2017 m. pasėtų ir žuvusių bei negalėtų pasėti pasėlių plotų, kadangi pareiškėjas jam neparodė laukų ir įmirkusių pasėlių plotų, nepateikė duomenų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad teisės normos reglamentuoja seniūnijos darbuotojų pareigą padėti pareiškėjams pateikti paraišką bei įbraižyti deklaruojamus duomenis, o už paraiškos bei kitus duomenis atsako juos pateikę pareiškėjai. Kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo pareiškėjui keletą kartų priminė, kad reikia įbraižyti plotus informacinėje posistemėje, o pareiškėjas iki nustatyto termino pabaigos seniūno pavaduotojui nepateikė duomenų, reikalingų plotų elektroniniam įbraižymui, jis negalėjo savarankiškai už pareiškėją įbraižyti duomenų.

Todėl nėra neteisėtos veikos bei civilinės atsakomybės sąlygų visumos.

II. 7. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu skundą atmetė. Priteisė R. G. iš T. D. 350 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra ūkininkas. Jis 2018 m. gegužės 31 d. kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Raguvos seniūnijos darbuotoją – seniūno pavaduotoją R. G. – dėl Paraiškos, kuri turėjo būti pateikta Agentūrai, užpildymo. Teismas nustatė, kad kreipdamasis į seniūno pavaduotoją dėl Paraiškos užpildymo, pareiškėjas taip pat siekė gauti ir kompensacinę išmoką už 2017 m. žuvusius ir negalėtus pasėti žieminius žemės ūkio augalus.

9. Teismas nustatė, kad jog pareiškėjui nebuvo išmokėta kompensacinė išmoka, nes jis neįvykdė Taisyklių 6.3 papunkčio reikalavimo įbraižyti 2017 m. pasėtų ir žuvusių ir (arba) negalėtų pasėti žieminių pasėlių plotą šių plotų nustatymo funkciniame komponente. Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašoma atlyginti turtinė žala – tai pareiškėjo negautos lėšos dėl to, kad jam nebuvo išmokėta kompensacinė išmoka už 2017 metais pasėtus ir žuvusius bei negalėtus pasėti žieminius pasėlius. Pareiškėjo tvirtinimu, jis kompensacinės išmokos negavo dėl to, kad Raguvos seniūnijos seniūno pavaduotojas elektroniniame žuvusių pasėlių plotų nustatymo funkciniame komponente neįbraižė pareiškėjo dirbamuose sklypuose žuvusių ir negalėtų pasėti pasėlių plotų, t. y. turtinė žala jam kilo dėl seniūno pavaduotojo neteisėtų veiksmų (neveikimo).

10. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 ir 4 dalimis. Nurodė, kad jeigu šiuo atveju būtų nustatyta, kad pareiškėjui jo nurodoma turtinė žala kilo dėl Panevėžio rajono savivaldybės Raguvos seniūnijos seniūno pavaduotojo neteisėtų veiksmų (neveikimo), Panevėžio rajono savivaldybei kiltų prievolė atlyginti pareiškėjui šią žalą (CK 6.271, 6.273 straipsniai).

11. Teismas, remdamasis Taisyklių 1 punkto ir 6.2 punkto nuorodomis į Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (toliau – ir Tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės), jų 2 priedą, padarė išvadą, kad sprendžiant klausimus, susijusius su Paraiškos pildymu, taikomos ir atitinkamos Tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių normos. Teismas vadovavosi Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, 2 straipsnio 16 ir 19 punktais, Tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 3.30 papunkčiu, Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 25 ir 29 punktais. Teismas taip pat vadovavosi Taisyklių 25, 26 punktais, Tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 2 priedo „Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos pildymo instrukcija“ 4 punktu.

12. Teismas nurodė, kad nors Taisyklių 26 punktas ir nustato, kad už paraiškos duomenų įvedimą ir už 2017 m. pasėtų ir žuvusių ir (arba) negalėtų pasėti žieminių pasėlių ploto įbraižymą PPIS (Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje) yra atsakingos savivaldybės (seniūnijos), tačiau tų pačių Taisyklių 25 punktu atsakomybė už paraiškos ir kitus duomenis numatyta patiems pareiškėjams. Nagrinėjamu atveju taikytinų Tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 2 priedo 4 punkte yra aiškiai nurodyta, kad tuo atveju, kai paraišką užpildo seniūnijos darbuotojas, jis tai daro pagal pareiškėjo pateiktus duomenis. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas pats buvo atsakingas už tai, kad visi reikalingi duomenys būtų pateikti, o seniūnijos darbuotojas – trečiasis suinteresuotas asmuo, į kurį pareiškėjas kreipėsi, turėjo įvesti, įbraižyti tokius duomenis, kokius jam pateikė pareiškėjas.

13. Teismas nurodė, kad pareiškėjo Paraiška yra pasirašyta pareiškėjo ir ją priėmusio seniūno pavaduotojo, kaip nurodyta Tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 2 priedo „Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos pildymo instrukcija“ 29 punkte. Pareiškėjo Paraiškos paskutiniame lape, 9 lentelėje „Informacija apie prisiimamus įsipareigojimus“ langelis yra pažymėtas ženklu X, t. y. pareiškėjas pareiškė, kad pateikė teisingus duomenis, susipažino / jį supažindino su paramos teikimo taisyklėmis, įsipareigojimais, nurodytais šios paraiškos III skyriuje „Įsipareigojimai“ ir įsipareigojo jų laikytis. Tad pareiškėjas, be kita ko, nurodė žinantis, kad paraiškoje privalo deklaruoti visus valdomus naudmenų ir kitus plotus, už kuriuos prašo paramos, ir visus valdomus naudmenų plotus, už kuriuos nepageidauja paramos (Paraiškos III skyriaus „Įsipareigojimai“ 6 punktas), nurodė, kad paraiškoje pateikti duomenys yra teisingi (to paties skyriaus 14 punktas). Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas žinojo savo įsipareigojimus, susijusius su Paraiškos duomenimis ir jų pateikimu.

14. Teismas nusprendė, kad yra svarbu nustatyti, ar pareiškėjas kreipdamasis pagalbos Paraiškos užpildymui į trečiąjį suinteresuotą asmenį iki termino nustatyto Taisyklių 6.3 punkte pabaigos, pateikė visus duomenis, reikalingus jo 2017 m. pasėtų ir žuvusių pasėlių ir (arba) negalėtų pasėti žieminių pasėlių ploto įbraižymui žuvusių pasėlių plotų nustatymo funkciniame komponente.

15. Pareiškėjas teismo posėdyje teigė, kad 2018 m. gegužės 31 d. jis seniūno pavaduotojui pateikė Pažymą apie žemės ūkio veikos subjektų (pareiškėjų) 2017 metais žuvusių žemės ūkio augalų pasėlių plotų nustatymą ir manė, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui to pakako, kad jis pats savarankiškai žuvusių pasėlių plotų nustatymo funkciniame komponente įbraižytų pareiškėjo žuvusių ir negalėtų pasėti pasėlių plotus. Tačiau iš pareiškėjo bei trečiojo suinteresuoto asmens teismo posėdyje duotų paaiškinimų nustatyta, kad 2018 m. gegužės 31 d. seniūno pavaduotojui suvedant pareiškėjo Paraiškos duomenis, žuvusių pasėlių plotai jų nustatymo funkciniame komponente nebuvo įbraižyti ir pareiškėjui apie tai buvo paaiškinta, todėl jis žinojo, kad žuvusių ir negalėtų pasėti pasėlių plotų elektroninį įbraižymą reikės atlikti bei kad norėdamas, jog elektroninį įbraižymą atliktų seniūnijos darbuotojas, pareiškėjas turės ateiti dar kartą. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas dar kartą į Raguvos seniūniją atvyko bei į trečiąjį suinteresuotą asmenį kreipėsi 2018 m. birželio 8 d. ir tą dieną tikslino Paraišką, atsisakydamas kai kurių tiesioginėms išmokoms gauti deklaruotų laukų. Pareiškėjas teismo posėdyje teigė, kad tą kartą seniūno pavaduotojas jam sakė, jog su žuvusių pasėlių plotų įbraižymu esą yra viskas gerai. Tačiau, atsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimus, jog jis žinojo, kad būtent dėl žuvusių ir (arba) negalėtų pasėti pasėlių plotų elektroninio įbraižymo jis turėjo ateiti į seniūniją dar kartą, pareiškėjo tvirtinimas teisme, kad, jam atvykus į seniūniją, trečiasis suinteresuotas asmuo jau kalbėjo priešingai, tai yra teigė, jog viskas su šių plotų įbraižymu esą yra gerai, teismo vertinimu, yra nelogiškas ir neįtikinantis. Byloje patvirtinta, jog prieš tai pareiškėjas ir trečiasis asmuo susitarė, kad kitas pareiškėjo atėjimas yra būtinas būtent dėl elektroninio įbraižymo, kurio nebuvo galima atlikti 2018 m. gegužės 31 d. dėl duomenų nepateikimo, žuvusių pasėlių plotų neparodymo. Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo nuosekliai tvirtino, kad objektyviai jis pats savarankiškai, be pareiškėjo duomenų ir parodymo, žuvusių pasėlių plotų nustatymo funkciniame komponente įbraižyti pareiškėjo žuvusių ir (arba) nepasėtų pasėlių plotų negalėjo.

16. Pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu neginčijo to, kad jis žinojo, jog, pagal Taisyklių 6 punktą, jis turėjo deklaruoti žemės ūkio naudmenas, pateikti prašymą ir žuvusių pasėlių plotų nustatymo funkciniame komponente įbraižyti pasėtų ir žuvusių ir (arba) negalėtų pasėti žieminių pasėlių plotą iki 2018 m. birželio 4 d. (pagal vėlesnę Taisyklių redakciją – iki 2018 m. birželio 8 d.). Bylos duomenys patvirtino, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 8 d. tikslino Paraišką – atsisakė dalies paramos (tiesioginių išmokų).

17. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje neįrodinėjo, jog atvykęs į seniūniją 2018 m. birželio 8 d., tai yra pirmą kartą po 2018 m. gegužės 31 d. ir nuo 2018 m. gegužės 31 d. žinodamas, jog jo žuvusių pasėlių bei nepasėtų pasėlių plotų elektroninis įbraižymas nėra atliktas (šiuo klausimu abiejų šalių paaiškinimai sutampa), jis įvykdė savo pareigas, tai yra pareiškėjas neįrodinėjo, jog 2018 m. birželio 8 d. pateikė seniūno pavaduotojui duomenis apie visus žuvusių pasėlių plotus bei duomenis apie negalėtų pasėti žieminių pasėlių plotus, kad pageidavo visus šiuos plotus seniūno pavaduotojui parodyti elektroniniame žemėlapyje ir prašė juos įbraižyti šių plotų nustatymo funkciniame komponente bei pan. Iš pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas nei iki 2018 m. birželio 8 d., nei pačią 2018 m. birželio 8 d. visu tuo nesirūpino. Todėl liko nepaneigti trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimai, jog 2018 m. birželio 8 d. pareiškėjas duomenų, reikalingų žuvusių ir nepasėtų pasėlių plotų elektroniniam įbraižymui seniūno pavaduotojui nepateikė, nors pastarasis apie tokių duomenų būtinumą ir jų pateikimo termino pabaigą pareiškėją informavo.

18. Teismas konstatavo, kad būtent pareiškėjas šiuo atveju elgėsi ypatingai neatsargiai ir neapdairiai, nes žinodamas, kad jis dėl elektroninio žuvusių pasėlių plotų įbraižymo į seniūniją turėjo ateiti dar kartą bei žinodamas šių duomenų pateikimo galutinį terminą, pas trečiąjį suinteresuotą asmenį atvyko tik paskutinę termino dieną, tai yra 2018 m. birželio 8 d., be to, duomenų, reikalingų žuvusių ir nepasėtų pasėlių plotų elektroniniam įbraižymui, seniūno pavaduotojui vis tiek nepateikė.

19. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas savo negautas pajamas siejo su kompensacinės išmokos negavimu ne tik už žuvusių pasėlių plotus, bet ir už negalėtų pasėti žieminių pasėlių plotus. Tačiau pareiškėjas nagrinėjamoje byloje net neįrodinėjo, jog iki 2018 m. birželio 8 d. trečiajam suinteresuotam asmeniui pateikė duomenis apie pareiškėjo negalėtų pasėti žieminių pasėlių plotą. Pažymoje nebuvo jokių duomenų apie negalėtų pasėti pareiškėjo žieminių žemės ūkio augalų plotą.

20. Teismas nustatė, kad pirmą kartą duomenys apie negalėtų pasėti žieminių žemės ūkio augalų plotus, kuriais remiantis skunde yra skaičiuojama negautos kompensacinės išmokos suma (turtinės žalos atlyginimo dydis), buvo paminėti tik 2018 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjo prašyme dėl kompensacinės išmokos Žemės ūkio ministerijai, Agentūrai, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui. Todėl byloje nebuvo jokių įrodymų, kad pareiškėjas pateikė duomenis ir / ar parodė trečiajam suinteresuotam asmeniui negalėtų pasėti žieminių pasėlių plotus.

21. Taip pat nepaneigtas trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimas teismo posėdyje, kad jis Pažymą iš pareiškėjo gavo tik 2018 m. rugsėjo 11 d. Kad labiau tikėtina, jog šie trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimai yra teisingi, patvirtino trečiojo suinteresuoto asmens ranka padarytas Pažymos kopijos patvirtinimo datos „2018-09-11“ įrašas Pažymos kopijoje ir trečiojo suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės dėl Pažymos patekimo pas jį datos bei priežasties: tai yra, kad nesulaukęs kompensacinės išmokos, pareiškėjas 2018 m. rugsėjo mėnesį kreipėsi į trečiąjį suinteresuotą asmenį, prašydamas padėti jam gauti šią išmoką. Būtent tada pareiškėjas ir pateikė trečiajam suinteresuotam asmeniui Pažymą, kurios kopiją patvirtino trečiasis suinteresuotas asmuo, taip pat tuo pačiu metu pareiškėjas pateikė ir duomenis apie negalėtus pasėti žieminių žemės augalų plotus. Taigi, tik 2018 m. rugsėjo mėnesį seniūno pavaduotojui buvo pateikti visi duomenys (išskyrus grafinius, elektroniniam įbraižymui reikalingus duomenis, tai yra išskyrus duomenis, kuriose konkrečiose dirbamų laukų dalyse buvo žuvę pasėlių plotai ir pan.) apie pareiškėjo žuvusių ir negalėtų pasėti pasėlių), už kuriuos pareiškėjas pageidavo gauti kompensacinę išmoką, plotus.

22. Nors trečiojo suinteresuoto asmens 2018 m. rugsėjo 11 d. parengtame rašte Nr. IS-201 buvo nurodyta, kad jis dėl žmogiškos klaidos neįbraižė informacinės sistemos posistemėje pasėtų ir žuvusių ir (arba) nepasėtų plotų, tačiau iš jo paaiškinimų teismo posėdyje nustatyta, kad tokią plotų neįbraižymo priežastį seniūno pavaduotojas įrašė tik spiriamas pareiškėjo ir stengdamasis labiau jam pagelbėti, tačiau bylos duomenys patvirtino, kad faktiškai seniūno pavaduotoju trečiasis suinteresuotas asmuo dirbo nuo 2017 m. lapkričio mėnesio ir aptariamu laikotarpiu jau buvo sukaupęs pakankamą patirtį pildant paraiškas paramai gauti, o 2018 m. gegužės 31 d. kompetentingai paaiškino pareiškėjui apie būtinumą žuvusių pasėlių plotų nustatymo funkciniame komponente įbraižyti žuvusių ir nepasėtų žieminių pasėlių plotus ir šalys neginčija, kad dėl to pareiškėjui reikėjo dar kartą kreiptis į seniūno pavaduotoją, jeigu pageidavo, kad tą atliktų seniūno pavaduotojas. Pažymėta, jog seniūno pavaduotojas neturėjo jokių įgalinimų įpareigoti pareiškėją pateikti elektroniniam įbraižymui būtinus duomenis. Todėl teismas padarė išvadą, kad trečiojo suinteresuoto asmens klaidų prisiėmimas 2018 m. rugsėjo 11 d. rašte Agentūrai, bylos aplinkybių kontekste nėra pakankamas trečiojo suinteresuoto asmens neteisėto neveikimo įrodymas.

23. Teismas nusprendė, kad pareiškėjui nepateikus duomenų, trečiasis suinteresuotas asmuo negalėjo žinoti, kokiuose pareiškėjo dirbamuose laukuose, kokiose šių laukų dalyse (vietose) ir kokius konkrečius plotus reikia įbraižyti šių plotų nustatymo funkciniame komponente, ir dėl to negalėjo jų įbraižyti, t. y. negalėjo įvykdyti Taisyklių 6.3 papunkčio reikalavimo.

24. Byloje surinkti įrodymai: pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimai, dėl to, kad pareiškėjui 2018 m. gegužės 31 d. buvo išaiškinta, jog dėl žuvusių pasėlių ir negalėtų pasėti pasėlių plotų elektroniniam įbraižymui reikalingų duomenų pateikimo ir paties įbraižymo pareiškėjas pas seniūno pavaduotoją turėjo ateiti dar kartą; įrodymai, iš kurių galima spręsti, kad Pažymos kopija trečiajam suinteresuotam asmeniui galėjo būti pateikta tik 2018 m. rugsėjo 11 d., kaip ir įrodymai, kad duomenys apie pareiškėjo 2017 metais negalėtų pasėti žieminių žemės ūkio augalų plotus trečiajam suinteresuotam asmeniui taip pat pirmą kartą buvo pateikti tik 2018 m. rugsėjo 11 d., tai yra tik tuomet, kai pareiškėjo pageidavimu trečiasis suinteresuotas asmuo rengė prašymą Žemės ūkio ministerijai, Agentūrai, VĮ Žemės ūkio ir kaimo verslo centrui dėl kompensacinės išmokos pareiškėjui išmokėjimo; duomenys, kad trečiasis suinteresuotas asmuo be pareiškėjo pateiktų duomenų negalėjo iki Taisyklių 6.3 punkte pabaigos įbraižyti tiek žuvusių, tiek ir nepasėtų pareiškėjo pasėlių plotų šių plotų nustatymo funkciniame komponente, teismo įvertinti, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 punkto nuostatomis, įrodymų pakankamumo taisyklėmis bei pagal visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjus reikšmingas bylos aplinkybes susiformavusį vidinį teismo įsitikinimą, sudarė pagrindą išvadai, kad priežastis, dėl kurios trečiasis suinteresuotas asmuo žuvusių ir negalėtų pasėti žieminių pasėlių plotų nustatymo funkciniame komponente neįbraižė vėlesniame 2018 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjo prašyme Žemės ūkio ministerijai, Agentūrai, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui, o taip pat ir skunde teismui nurodytų 2017 metais žuvusių ir nepasėtų žemės ūkio pasėlių (augalų) plotų, buvo paties pareiškėjo nesirūpinimas savalaikiu duomenų, reikalingų žuvusių ir nepasėtų žieminių pasėlių plotų elektroniniam įbraižymui, pateikimu trečiajam suinteresuotam asmeniui, tai yra paties pareiškėjo ypatingai neapdairus ir nerūpestingas elgesys.

25. Teismas padarė išvadą, kad nenustačius neteisėtų seniūno pavaduotojo veiksmų (neveikimo), nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos savivaldybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, sąlygos, savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

26. Teismas neturėjo pagrindo atsakovo atstovo prašymu pakeisti atsakovu Agentūrą, kadangi pareiškėjas skunde atsakovu įtraukė Panevėžio rajono savivaldybės administraciją (ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 4 punktas; 2019 m. birželio 12 d. teismo nutartimi, pareiškėjui sutinkant, ji pakeista į atsakovą Panevėžio rajono savivaldybę, atstovaujamą Panevėžio rajono savivaldybės administracijos), bei 2019 m. kovo 14 d. teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovai teigė, jog žala pareiškėjui kilo dėl R. G. neteisėto neveikimo. Kadangi pareiškėjas atsakovu pasirinko Panevėžio rajono savivaldybę, o ne Agentūrą, teismas nepasisakė dėl Agentūros veiksmų, susijusių su kompensacinės išmokos pareiškėjui neišmokėjimu.

27. Pareiškėjo T. D. skundas atmetamas, todėl negali būti tenkinamas jo prašymas priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

28. Bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjo prašė priteisti R. G.. Teismas nusprendė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas nurodė, kad susumavus už atsiliepimo į skundą parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje nagrinėjamu atveju rekomenduojamas pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta redakcija, toliau – ir Rekomendacijos) 8.2, 8.19 papunkčius priteisti maksimalias sumas, matyti, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma – iš viso 350 Eur – neviršija rekomenduojamų priteisti maksimalių sumų. Todėl trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo priteistas 350 Eur patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas (ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis, 5 dalis).

III. 29. Pareiškėjas T. D. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidas.

30. Pareiškėjas akcentuoja, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. rašte Nr. 7S-201 tiesiogiai nurodoma, kad seniūno pavaduotojas dėl žmogiškos klaidos – patirties trūkumo, didelio darbo krūvio ir vėlaus paros laiko – pasėtų ir žuvusių ir (arba) nepasėtų plotų neįrašė / neįbraižė informacinės sistemos posistemėje. Nežiūrint į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šis dokumentas yra nepakankamas neteisėto neveikimo įrodymas. Pareiškėjo teigimu, teismo motyvai, kad toks klaidų pripažinimas buvo atliktas siekiant pareiškėjui padėti, yra nelogiški ir neįtikinami.

31. Vertindamas 2018 m. rugsėjo 11 d. rašto Nr. 7S-201 turinį, teismas turėjo nagrinėti bendrą situaciją ir vertinti šį įrodymą kitų įrodymų kontekste. Pareiškėjo teigimu, objektyvios faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad trečiasis asmuo neabejotinai gavo informaciją iš pareiškėjo apie tai, kad pastarasis pageidauja gauti kompensacinę išmoką už 2017 m. pasėtus ir žuvusius, bei negalėtus pasėti žieminius žemės ūkio augalus. Pareiškėjas nurodo, kad 2018 m. birželio 8 d. (t. y. nesibaigus paraiškų pateikimo terminui) buvo atvykęs pas trečiąjį suinteresuotą asmenį ir du kartus tikslino paraišką.

32. Vertinant faktines aplinkybes logiškai, atsižvelgiant į asmenų suinteresuotumą, galima teigti, kad labai mažai tikėtina, kad pareiškėjas, būdamas materialiai suinteresuotas gauti paramą ir žinodamas, kad jo paraiškos užbaigimui trūksta duomenų apie konkrečius užlietus pasėlius, būtų šių duomenų nepateikęs seniūno pavaduotojui. Daug labiau tikėtina yra tai, kad trečiajam asmeniui trūko patirties šiame darbe ir jis nežinojo, kad turi užlietus laukus pažymėti PPIS sistemoje. Todėl pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo pateiktas įrodymų vertinimas yra nenuoseklus, atliktas nevertinant šalių suinteresuotumo ir įrodymų visumos.

33. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju R. G. neteisėta veika pasireiškė neveikimu – T. D. dirbamų pasėlių plotų neįbraižymu žuvusių pasėlių plotų nustatymo funkciniame komponente. Pareigą įbraižyti pasėlių plotus nustatė Taisyklių 26 punktas. Žala pasireiškė T. D. negautomis paramos lėšomis, kurios apskaičiuotos pagal T. D. deklaruotus žieminių pasėlių plotus, padaugintus iš patvirtintų paramos dydžių. Priežastinis ryšys tarp neteisėtos savivaldybės tarnautojo veikos ir T. D. kilusios žalos yra tiesioginis. Teigia, kad T. D. naudai taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistinos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo.

34. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

35. R. G. sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde iškraipo ir savaip interpretuoja teismo nustatytas aplinkybes. R. G. pabrėžia, kad Pažymą pareiškėjas jam pateikė ne 2018 m. gegužės 31 d., o tik 2018 m. rugsėjo 11 d. Taigi R. G., be T. D. pateiktų duomenų, negalėjo įbraižyti žuvusių ir negalėtų pasėti pasėlių plotų.

36. R. G. nurodo, kad jis 2018 m. birželio 8 d. priminė pareiškėjui, kad pastarasis nepateikė duomenų, reikalingų žuvusių pasėlių ar negalėtų pasėti žieminių pasėlių plotų elektroniniam įbraižymui ir nurodė, kad ši diena paskutinė tokių duomenų pateikimui.

37. Trečiasis suinteresuotas asmuo tvirtina, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. rašte Nr. IS-201 nurodė, jog jis dėl žmogiškos klaidos neįbraižė informacinės sistemos posistemėje pasėtų ir žuvusių ir (arba) nepasėtų plotų, tik stengdamasis labiau padėti pareiškėjui.

38. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, pareiškėjas apeliaciniame skunde netinkamai aiškina ginčo situaciją reglamentuojančius teisės aktus, visą atsakomybę už paraiškų pildymą bei pasėtų ir žuvusių ir (arba) nepasėtų augalų plotų įbraižymą informacinės sistemos posistemėje perkeldamas seniūno pavaduotojui. Atkreipia dėmesį, kad seniūnijų specialistai (šiuo atveju R. G.) tik padeda pareiškėjams užpildyti paraiškas pagal pareiškėjų pateiktus duomenis, o už paraiškos bei kitus duomenis atsako juos pateikę pareiškėjai.

39. Atsakovas Panevėžio rajono savivaldybė, atstovaujama Panevėžio rajono savivaldybės administracijos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

40. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis. Atkreipia dėmesį, kad nors pareiškėjas prašo 2 830,80 Eur žalos, Agentūra 2019 m. vasario 26 d. rašte Nr. BR6-1548 nurodė, kad T. D. galėtų būti mokama kompensacija tik už 2 ha plotą (207,74 Eur) ir tik jei plotas atitiktų Taisyklių 12 ir 15 punktuose nustatytą tvarką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 41. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo Panevėžio rajono savivaldybei, atstovaujamai Panevėžio rajono savivaldybės administracijos, atlyginti 2 830,80 Eur žalos turinę žalą ir priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, pagrįstumo.

42. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs neteisėtų Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Raguvos seniūnijos seniūno pavaduotojo veiksmų (neveikimo), pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

43. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta savivaldybės atsakomybė atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

44. Pareiškėjas prašomos atlyginti žalos atsiradimą sieja su Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Raguvos seniūnijos seniūno pavaduotojo R. G. veika, kuris, pasak pareiškėjo, padėdamas jam pildyti paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, neįbraižė 2017 m. pasėtų ir žuvusių ir (arba) negalėtų pasėti žieminių pasėlių plotą šių plotų nustatymo funkciniame komponente. Pareiškėjo teigimu, dėl seniūno pavaduotojo netinkamo pareigų atlikimo, pareiškėjas negavo kompensacinės išmokos už 2017 m. pasėtų ir žuvusių ir (arba) negalėtų pasėti žieminių pasėlių plotą.

45. Pagal Taisyklių (2018 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. 3D-173 redakcija) 6 punktą, pareiškėjas, norėdamas gauti kompensacinę išmoką už 2017 m. pasėtų ir žuvusių ir (arba) negalėtų pasėti žieminių pasėlių plotą, Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (toliau – PPIS) iki 2018 m. birželio 4 d. (pagal 2018 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. 3D-361 redakciją – iki 2018 m. birželio 8 d.) turi: deklaruoti žemės ūkio naudmenas. Turi būti deklaruojami ir plotai, už kuriuos prašoma 4 punkte nurodytos paramos (Taisyklių 6.1. p); pateikti prašymą, užpildydamas 19 lentelę, kurios pildymo instrukcija pateikiama Tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 2 priede (Taisyklių 6.2. p); žuvusių pasėlių plotų nustatymo funkciniame komponente įbraižyti 2017 m. pasėtų ir žuvusių (sutartinis ženklas – ŽŽA) ir (arba) negalėtų pasėti (sutartinis ženklas – NŽA) žieminių pasėlių plotą. Po birželio 4 d. (pagal 2018 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. 3D-361 redakciją – birželio 8 d.) įbraižyti arba tikslinti 2017 m. pasėtų ir žuvusių ir (arba) negalėtų pasėti žieminių pasėlių ploto žuvusių pasėlių plotų nustatymo funkciniame komponente negalima (Taisyklių 6.3. p).

46. Taisyklių 25 punktas nustato, kad už paraiškos bei kitus duomenis atsako juos pateikę pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, o 26 punktas – kad už pareiškėjų informavimą paramos teikimo klausimais, paraiškos duomenų įvedimą ir 2017 m. pasėtų ir žuvusių ir (arba) negalėtų pasėti žieminių pasėlių ploto įbraižymą PPIS, kai paraiška pateikiama seniūnijos darbuotojui, yra atsakingos savivaldybės (seniūnijos), kai paraiška pateikiama viešosios įstaigos Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajono konsultavimo biurui – konsultavimo biurai.

47. Tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės (2018 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. 3D-220 redakcija), kurių nuostatos reglamentuoja žemės ūkio naudmenų deklaravimą PPIS, be kita ko, nustato: pareiškėjas arba jo atstovas (įgaliotas asmuo, tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai) nuo paraiškų teikimo pradžios iki einamųjų metų birželio 4 d. (pagal 2018 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. 3D-359 redakciją – iki birželio 8 d.) seniūnijoje pagal pareiškėjo valdos centro adresą dirbančiam seniūnijos darbuotojui arba viešosios įstaigos Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajono konsultavimo biuro (toliau – konsultavimo biuras) darbuotojui pateikia laisvos formos dokumentą ar skaitmeninę laikmeną su pagrindiniais paraiškai užpildyti reikalingais duomenimis (vietovėje išmatuotų laukų plotų schemą arba brėžinį su nurodytais laukų kraštinių ilgiais, lauko kraštinės (-ių) atstumais iki stabilių objektų (pvz., pastatų, kelių, melioracijos griovių ir pan.), laukų plotais bei naudmenų pavadinimais) (Administravimo taisyklių 72.1.1. p.); pats arba padedamas seniūnijos ar konsultavimo biuro darbuotojo, naudodamasis PPIS, elektroniniu būdu įbraižo deklaruojamus naudmenų ir (arba) kitus plotus (jei prašo paramos už juos pagal KPP priemones) bei pateikia kitus paraiškos duomenis (Administravimo taisyklių 72.6. p.); pasirašydamas Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškų priėmimo registracijos žurnale (taisyklių 6 priedas) patvirtina, kad paraiškos (taisyklių 1 priedo forma) duomenys, kuriuos seniūnijos ar konsultavimo biuro darbuotojas įvedė į PPIS pagal pareiškėjo pateiktus duomenis ir paraiškos pildymo instrukciją (taisyklių 2 priedas) yra teisingi ir sutinka, kad seniūnijos ar konsultavimo biuro darbuotojas patvirtintų paraišką.

Seniūnijos ar konsultavimo biuro darbuotojui patvirtinus paraišką, pareiškėjas ir seniūnijos ar konsultavimo biuro darbuotojas pasirašo išspausdintame paraiškos egzemplioriuje, kuris lieka pareiškėjui (Administravimo taisyklių 72.8. p.). Taigi tam, kad seniūnijos darbuotojas pareiškėjui galėtų suteikti aptartas paslaugas dėl duomenų įvedimo į PPIS, pareiškėjas turi pateikti dokumentą ar skaitmeninę laikmeną su pagrindiniais paraiškai užpildyti reikalingais duomenimis, be to, patvirtinti, kad paraiškos duomenys, kuriuos seniūnijos ar konsultavimo biuro darbuotojas įvedė į PPIS pagal pareiškėjo pateiktus duomenis ir paraiškos pildymo instrukciją, yra teisingi ir sutinka, kad seniūnijos darbuotojas patvirtintų paraišką.

48. Nors pareiškėjas, grįsdamas savo paaiškinimus dėl 2017 m. pasėtų ir žuvusių ir (arba) negalėtų pasėti žieminių pasėlių ploto neįbraižymo PPIS, apeliaciniame skunde iš esmės akcentuoja 2018 m. rugsėjo 11 d. raštą Nr. IS-201, adresuotą NMA, kuriame seniūno pavaduotojas R. G. nurodė, kad jis dėl žmogiškos klaidos neįrašė / neįbraižė informacinės sistemos posistemėje pasėtų ir žuvusių ir (arba) nepasėtų plotų, t. y. pripažino neatlikęs pareigų, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl šio įrodymo reikšmės, nustatant Paraiškos pildymo aplinkybes: teismo posėdžio, vykusio pirmosios instancijos teisme, metu trečiasis suinteresuotas R.

G. paaiškino, kad tokią priežastį jis nurodė, norėdamas padėti pareiškėjui gauti kompensacinę išmoką. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia aplinkybė yra reikšminga valstybės tarnautojo tarnybinę atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų prasme, tačiau, įvertinus pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto paaiškinimų teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu visumą bei atsižvelgiant į kitus byloje surinktus duomenis, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nėra pagrindo konstatuoti seniūno pavaduotojo neteisėtus veiksmus, teikiant pagalbą pareiškėjui dėl Paraiškos užpildymo: pareiškėjas neįrodė, kad pateikė trečiajam suinteresuotam asmeniui R.

G. duomenis – dokumentą ar skaitmeninę laikmeną su pagrindiniais paraiškai užpildyti reikalingais duomenimis, kurių pagrindu pastarasis galėjo, tačiau neįbraižė PPIS žuvusių pasėlių plotų nustatymo funkciniame komponente 2017 m. pasėtų ir žuvusių ir (arba) negalėtų pasėti žieminių pasėlių ploto. Šiame kontekste pažymėtina, kad už paraiškos duomenų teisingumą, t. y. ir jų teisingumą išsamumo prasme, yra atsakingas pareiškėjas, kuriam, sprendžiant iš pateiktų duomenų visumos, buvo žinoma, kad 2018 m. gegužės 31 d. pasėtų ir žuvusių ir negalėtų pasėti žieminių pasėlių plotai PPIS nebuvo įbraižyti; duomenų, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 31 d. pateikė tokio pobūdžio duomenis, t. y. apie pasėtų ir žuvusių ir negalėtų pasėti žieminių pasėlių plotus, dėl ko jis galėjo būti ramus, kaip teigia, seniūno pavaduotojui patikinus, kad visas yra tvarkoje, nėra: pareiškėjas buvo nurodęs, kad 2018 m. gegužės 31 d. seniūno pavaduotojui buvo pateikęs Pažymą.

Tačiau trečiojo suinteresuoto asmens R. G. teigimu, Pažymą jis gavo tik 2018 m. rugsėjo 11 d., t. y. jau pasibaigus terminui įbraižyti duomenis funkciniame komponente. Tokią Pažymos pateikimo datą patvirtina ir į bylą pateiktos Pažymos kopijoje esantis R. G. padarytas kopijos tikrumo patvirtinimo įrašas, kuriame nurodyta data „2018-09-11“ (II t., b. l. 36), jokių duomenų, galinčių patvirtinti ankstesnį Pažymos pateikimą R. G., pareiškėjas teismui nepateikė. Be to, net ir šios Pažymos, kurioje, pažymėtina, nurodomi tik duomenys apie žuvusių pasėlių plotą (duomenų apie negalėtus pasėti žieminius pasėlius čia nėra), pagrindu, be pareiškėjo paaiškinimų ar papildomų duomenų, įbraižyti reikiamus duomenis funkciniame komponente nėra įmanoma:

žuvusių žieminių pasėlių plotas dviejuose čia nurodytuose laukuose sudarė tik dalį – 2 ha iš 4,96 ha ir 3 ha iš 12,96 ha – viso šių laukų ploto; duomenų apie negalėtų pasėti žieminių pasėlių plotą nėra ir pareiškėjo 2017 m. spalio 18 d. prašyme Administracijos direktoriui dėl valstybės paramos suteikimo (I t., b. l. 36).

49. Nenustačius seniūno pavaduotojo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei kilti, konstatuotina, pareiškėjo skundas pagrįstai netenkintas.

50. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

51. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis taip pat nustato, kad, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

52. Pareiškėjo apeliacinio skundo netenkinus, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

53. Kadangi priimtu procesiniu sprendimu apginamos trečiojo suinteresuoto asmens R. G. teisės, nagrinėjamu atveju egzistuoja ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

54. R. G. pateikė 2019 m. spalio 1 d. sąskaitą už teisines paslaugas ir 2019 m. spalio 1 d. pinigų priėmimo kvitą, iš kurių matyti, kad už teisines konsultacijas, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą trečiasis suinteresuotas asmuo advokatui sumokėjo 420 Eur.

55. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatūros tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) 8.11 punktą ir į tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti suma – 420 Eur – už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nustatytos maksimalios sumos – 1 675,7 Eur (1,3 x 1 289 Eur), nėra per didelė ar neprotinga, R. G. iš pareiškėjo priteistina 420 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 144 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo T. D. trečiajam suinteresuotam asmeniui R. G. 420 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė