e7d3b5d5-ace4-4fa1-b75b-dddb3583dd60 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS (S) S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 12 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos N. A. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – K. A. ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės Turto banko. Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po savo sutuoktinio K.‘o A.‘o mirties palikimÄ priėmė, pradėjusi jį faktiÅ¡kai valdyti.

PareiÅ¡kime pareiÅ¡kėja nurodė, kad mirus sutuoktiniui įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarÄ dėl paveldėjimo teisinių santykių atlikimo, nes buvo įsitikinusi, jog jai atlikus atitinkamus veiksmus, kurių pagrindu ji buvo įregistruota sutuoktinio transporto priemonės valdytoja, ji taps Å¡ios transporto priemonės savininkė. Kartu pabrėžė, kad po vyro mirties akivaizdžiai paÅ¡lijo ir jos pačios sveikata, todėl visÄ dėmesį skyrė sveikatos problemų sprendimui, palikimo priėmimo laikotarpiu buvo nedarbinga, jai buvo atlikta operacija.

Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, jog teismui nustačius pakankamai aplinkybių, patvirtinančių paveldimo turto priėmimÄ valdyti, neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kimo tenkinimui. Suinteresuotas asmuo K. A. atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė. PareiÅ¡kimas tenkintinas. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė 2020 m. spalio 21 d. IÅ¡ teismui pateiktų Gyventojų registro pažymų apie asmens duomenis matyti, kad K.

A. mirė bÅ«damas santuokoje su N. A., turėjo vienÄ vaikÄ â€“ dukrÄ K. A.. IÅ¡ į bylÄ pateikto santuokos liudijimo bei Gyventojų registro pažymos matyti, kad pareiÅ¡kėjos ir palikėjo santuoka buvo sudaryta 1989 m. rugsėjo 7 d. ir galiojo iki palikėjo mirties. IÅ¡ Testamentų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad Testamentų registre nėra įregistruotų K.‘o A.‘o sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų, iÅ¡ 29-ojo notaro biuro notarės S. Å . 2021 m. spalio 22 d. raÅ¡to matyti, kad po K.‘o A.‘o mirties notaro biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta, įpėdiniai dėl palikimo priėmimo nesikreipė.

IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad palikėjas jokio nekilnojamojo turto Lietuvoje neturėjo, tačiau iÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateiktų VÄ® „Regitra“ duomenų nustatyta, jog mirties dienÄ palikėjui nuosavybės teise priklausė transporto priemonė Opel, A. S. W., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) PareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinti faktÄ , siekdama sutvarkyti savo sutuoktinio K.‘o A.‘o palikimÄ . Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimÄ mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams.

Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria. Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. Å is teisių ir pareigų perėmimas turi bÅ«ti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje.

Å iuo metu įstatymas įtvirtina du alternatyvius palikimo priėmimo bÅ«dus: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ (5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimas turi bÅ«ti priimtas per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Esminės Å¡ios normos aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , trečia, įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad po K.‘o A.‘o mirties nei jo sutuoktinė N. A. nei jo dukra K. A. per civiliniame kodekse nustatytÄ trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminÄ nepadavė pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui.

Tačiau byloje taip pat nustatyta, jog pareiÅ¡kėja po palikėjo mirties perėmė palikėjui priklausančios transporto priemonės valdymÄ , kreipėsi į VÄ® „Regitra“ dėl transporto priemonės valdytojo pakeitimo. Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklės numato, jog mirus transporto priemonės savininkui, iki bus suteiktas naujas unikalus transporto priemonės deklaravimo kodas (SDK), bet ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui nuo transporto priemonės savininko mirties aplinkybių nustatymo, registruojamas tik transporto priemonės valdytojas (Taisyklių 64.3 punktas).

Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, jog pareiškėja pranešė apie palikėjo mirtį ir 2020 m. lapkričio 25 d., t. y. įstatymo nustatytu palikimo priėmimo laikotarpiu, viešame registre buvo atlikta operacija dėl transporto priemonės valdytojo pakeitimo, valdytoja įrašyta N. A.. Tokiu būdu pareiškėja, pradėjusi valdyti ir rūpintis sutuoktinio paliktu turtu iškart po jo mirties, nepraleido įstatymo nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino palikimui priimti.

Atsižvelgdamas į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad pareiÅ¡kėja N. A. priėmė savo mirusio vyro K.‘o A.‘o palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti. Esant Å¡ioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas nustatyti šį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiÅ¡kėjos subjektinėmis teisėmis įforminant palikimÄ .

Vadovaudamasis CPK 444, 577-578 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo patenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio K.‘o A.‘o (K. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2020 m. spalio 21 d., priėmė palikimÄ per 3 mėnesių laikotarpį, faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldėtÄ turtÄ . Å is juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po K.‘o A.‘o mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacinius skundu gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Kristina Lysionok