e7d2d220-c159-4b79-90ea-b667b35dd618 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-1208-450/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01930-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.20.; 2.6.10.2.4.2.; 2.6.10.2.; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 1 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Loretos Bujokaitės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Å vedienės, teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo K.

S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo K. S. ieÅ¡kinį atsakovui V. K., tretieji asmenys „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – Kauno VGTPT), dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir             n u s t a t ė :             Ginčo esmėIeÅ¡kovas K. S. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo V.

K. 100 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.IeÅ¡kinį grindė tuo, kad 2014 m. lapkričio 20 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-293-348/2014 ieÅ¡kovas buvo nuteistas. Nuosprendis įsiteisėjo, kadangi atsakovas neparengė ir nepateikė Lietuvos apeliaciniam teismui skundo, dėl ko ieÅ¡kovas pradėjo atlikinėti jam paskirtÄ 11 metų laisvės atėmimo bausmę. Atsakovas elgėsi nesÄ Å¾iningai, melavo, žadėdamas visus neaiÅ¡kumus dėl baudžiamosios bylos medžiagos suraÅ¡yti apeliaciniame skunde. 2014 m. lapkričio 10 d. atsakovas buvo atėjęs ir davė ieÅ¡kovui pasiraÅ¡yti baltus lapus, teigdamas, jog suraÅ¡ys apeliacinį skundÄ , tačiau to nepadarė.

Pats apeliacinio skundo nerašė, nes laukė kol jį suraÅ¡ys ir jam atsiųs atsakovas, tačiau 2015 m. sausio mėn. jau gavo įsiteisėjusį nuosprendį. IeÅ¡kovas atsakovui, bÅ«damas laisvės atėmimo įstaigoje, skambino keletÄ kartų 2015 m. sausio ir vasario mėn. iÅ¡ nelegalaus mobilaus telefono, dėl ko yra nubaustas. Jei atsakovas bÅ«tų sÄ Å¾iningai elgęsis ir bÅ«tų surašęs apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovas tikrai bÅ«tų iÅ¡teisintas. Pats ieÅ¡kovas dalyvavo nuosprendžio paskelbime ir gavo nuosprendžio kopijÄ .

Buvo teisiamas septintÄ kartÄ , visada bÅ«davo laiku suraÅ¡omi apeliaciniai skundai, pats jis teisinių žinių suraÅ¡yti skundÄ neturi. Gavęs nuosprendį po paskelbimo kito advokato neieÅ¡kojo, pats savo jėgomis rašė praÅ¡ymus teismams, tačiau teismai visus jo praÅ¡ymus atmetė, o dėl kito gynėjo paskyrimo į VGTPT kreipėsi 2015 m. liepos mėn. pradžioje. Atsakovas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu prašė teismo jį iÅ¡teisinti, tačiau jo neužtarė, niekada nebuvo atėjęs pas ieÅ¡kovÄ pakalbėti dėl bylos, nors ieÅ¡kovas to prašė.

Neturtinės žalos dydį grindžia tuo, jog jis nepagrįstai buvo nuteistas 11 metų laisvės atėmimo bausme, taip pat žala pasireiÅ¡kė fiziniu skausmu, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, emocine depresija ir kt., kuriÄ ieÅ¡kovas vertina 100 000,00 Eur. Atsakovas V. K. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir nurodė, kad 2014 m. liepos 16 d. Kauno VGTPT pavedimu jis buvo paskirtas teikti antrinę teisinę pagalbÄ kaltinamajam (ieÅ¡kovui), ginant jį pirmosios instancijos baudžiamojoje byloje dėl nužudymo. 2014 m. lapkričio 20 d.

Kauno apygardos teismo paskelbtu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-293-348/2014 ieÅ¡kovas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., paskiriant jam subendrintÄ 11 metų laisvės atėmimo bausmę. Nuosprendžio paskelbime atsakovas nedalyvavo dėl pateisinamų priežasčių, kadangi tÄ dienÄ dalyvavo Lietuvos Advokatų tarybos posėdyje, kuriame buvo nuspręsta laikinai iÅ¡braukti jį iÅ¡ praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki iÅ¡nyks iÅ¡braukimo pagrindÄ sudarančios aplinkybės. Esant tokiai situacijai, taip pat teismui atmetus atsakovo praÅ¡ymus laikinai sustabdyti Lietuvos Advokatų tarybos sprendimo vykdymÄ , atsakovas, kaip advokatas, objektyviai neturėjo įgaliojimų teikti ieÅ¡kovui bet kokiÄ teisinę pagalbÄ . 2015 m. kovo 26 d.

Advokatų taryba priėmė naujÄ sprendimÄ â€ždėl sprendimo pripažinti V. K. advokatu panaikinimo“, o 2015 m. kovo 24 d. Kauno VGTPT įsakymu nutraukė sutartį su atsakovu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo. Taigi, atsakovas neturėjo teisės paruoÅ¡ti apeliacinio skundo ieÅ¡kovo baudžiamojoje byloje, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir nepadarė jokios žalos ieÅ¡kovui. Be to, tarp Å¡alių jokio žodinio susitarimo parengti apeliacinį skundÄ nebuvo.

IeÅ¡kovo nurodomos aplinkybės, neva pagrindžiančios jo nekaltumÄ , buvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme ir teismas visa tai įvertino. IeÅ¡kovas tinkamai į VGTPT kreipėsi tik 2015 m. birželio mėn., nenurodydamas pateisinamų priežasčių. Be to, pagal BPK 312 str. ieÅ¡kovas pats turi teisę teikti apeliacinį skundÄ teismui, tačiau jis praleido visus terminus, o raÅ¡tu savo valios dėl apeliacinio skundo suraÅ¡ymo neiÅ¡reiÅ¡kė. Jokių tuščių lapų su ieÅ¡kovo paraÅ¡u nebuvo, be to, kadangi jis buvo iÅ¡brauktas iÅ¡ praktikuojančių advokatų sÄ rašų, jis net fiziÅ¡kai negalėjo lankytis pas atsakovÄ tardymo izoliatoriumi.

Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje, su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir nurodė, kad atsakovo nurodytos priežastys, kodėl jis nebegalėjo teikti ieÅ¡kovui teisinių paslaugų, yra objektyvios ir pateisinamos, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovas, dirbdamas advokatu, bÅ«tų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus ar aplaidžiai ėjęs savo pareigas. Esant tokiai situacijai, antrinės teisinės pagalbos teikimÄ ieÅ¡kovui privalėjo kontroliuoti Kauno VGTPT.

IeÅ¡kovas taip pat galėjo pats apskųsti teismo nuosprendį arba kreiptis į VGTPT ir gauti teisinę pagalbÄ . Vien apeliacinio skundo suraÅ¡ymas nereiÅ¡kia, kad apeliacinės instancijos teismas bÅ«tų panaikinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį. IeÅ¡kovas neįrodė visų civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinų sÄ lygų. IeÅ¡kovo patirta neturtinė žala susijusi su jam paskirta bausme, tačiau ne su atsakovo veiksmais, be to, ieÅ¡kovas nepagrindė neturtinės žalos dydžio. Remiantis Advokatų civilinės atsakomybės draudimo taisyklėmis Nr. 008, pagal kurias buvo apdrausta atsakovo civilinė atsakomybė, nėra teisinio pagrindo laikyti šį įvykį draudžiamuoju ir manyti, kad atsakovas ieÅ¡kovui padarė moralinę žalÄ .Trečiasis asmuo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė.             II.

Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Teismas nustatė, kad 2014 m. liepos 16 d. Kauno VGTPT pavedimu atsakovas buvo paskirtas teikti antrinę teisinę pagalbÄ kaltinamajam (ieÅ¡kovui) K. S., ginant jį pirmosios instancijos baudžiamojoje byloje dėl nužudymo. 2014 m. lapkričio 20 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu b. b. Nr. 1-293-348/2014 K. S. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., ir jam paskirta subendrinta galutinė 11 metų laisvės atėmimo bausmė. 2014 m. spalio 31 d. praneÅ¡imu Nr. 731 Lietuvos AdvokatÅ«ra informavo advokatÄ V.

K. apie 2014 m. lapkričio 20 d. 14:30 val. įvyksiantį svarstymÄ dėl jo laikino iÅ¡braukimo iÅ¡ praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o; 2014 m. lapkričio 20 d. Lietuvos advokatÅ«ra nusprendė laikinai jį iÅ¡braukti iÅ¡ praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o, o 2015 m. kovo 26 d. sprendimu Lietuvos AdvokatÅ«ros Advokatų taryba panaikino sprendimÄ pripažinti V. K. advokatu. 2015 m. kovo 24 d. Kauno VGTPT įsakymu buvo nutraukta 2005 m. lapkričio 22 d. Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teisimo sutartis Nr. NB-08, sudaryta su advokatu V.

K.. V. K. kreipėsi su skundu (2014 m. gruodžio 30 d.) bei patikslintu skundu (2015 m. sausio 13 d.) į Vilniaus apygardos teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti 2014 m. lapkričio 20 d. Lietuvos advokatÅ«ros sprendimÄ ir laikinai sustabdyti jo vykdymÄ . Teismas taip pat nustatė, kad byloje pateikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. balandžio 8 d. atsakymas į ieÅ¡kovo skundÄ , 2016 m. kovo 22 d. Kauno tardymo izoliatoriaus praneÅ¡imas dėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymo persiuntimo, 2015 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos AdvokatÅ«ros atsakymas dėl advokatų V.

K. ir J. T. profesinės veiklos, 2016 m. vasario 12 d. VGTPT raÅ¡tas dėl 2016 m. sausio 20 d. praÅ¡ymo, 2016 m. gegužės 24 d. Kauno apygardos teismo atsakymas į ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , Vilniaus pataisos namų gauti bei teismui pateikti dokumentai, Siunčiamų nuteistųjų laiÅ¡kų apskaitos žurnalo kopija, ieÅ¡kovo telefoninių pokalbių apskaitos kortelės bei ieÅ¡kovo gautų laiÅ¡kų duomenys, Kauno VGTPT 2016 m. rugpjūčio 2 d. bei 2016 m. rugsėjo 29 d. atsakymai dėl ieÅ¡kovo kreipimosi į tarnybÄ , Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas atnaujinti terminÄ apeliaciniam skundui pateikti.

IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, jog atsakovo (advokato) civilinė atsakomybė buvo apdrausta „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje pagal Advokatų civilinės atsakomybės draudimo taisykles Nr. 008.Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės neįrodo sÄ lygų, bÅ«tinų civilinei atsakomybei kilti, buvimo, nes remiantis BPK 312 str. 1 d., nuteistojo gynėjas nėra vienintelis subjektas, turintis teisę paduoti apeliacinį skundÄ dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio. Tai, kad ieÅ¡kovas tikėjosi ir laukė, kol atsakovas suraÅ¡ys jo baudžiamojoje byloje apeliacinį skundÄ , nepateikiant teismui įrodymų, jog raÅ¡tu bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ , kad atsakovas suraÅ¡ytų apeliacinį skundÄ , nesudarė pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumo, prieÅ¡ingai, toks ieÅ¡kovo pasyvus elgesys neatitinka atidumo ir rÅ«pestingo reikalavimų.

Nors ieÅ¡kovas nurodo, kad jis yra teisiÅ¡kai neiÅ¡prusęs, tačiau jis buvo teisiamas septintÄ kartÄ , todėl teismo nuosprendžio apskundimo tvarkÄ neabejotinai žinojo, be to, aplinkybę, jog ieÅ¡kovui buvo žinoma teismo nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai patvirtino pats ieÅ¡kovas teismo posėdžio metu, o įrodymų, jog nuteistasis nuo pat nuosprendžio apskundimo termino pradžios atliko bÅ«tinus veiksmus, siekdamas apskųsti procesinį dokumentÄ , su kuriuo jis nesutinka, nepateikė.

Ta aplinkybė, jog 2015 m. ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl termino atnaujinimo, taip pat netiesiogiai patvirtina, kad ieÅ¡kovas žinojo apie jam suteiktÄ apeliacijos teisę ir galėjo imtis atitinkamų priemonių ginti savo galimai pažeistas teises. Kita vertus, Kauno apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl praleisto termino apeliaciniam skundui pateikti, praÅ¡ymo netenkino, nurodydamas, kad ieÅ¡kovas (nuteistasis) nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių.Teismas pažymėjo ir tai, jog teismo nuosprendis buvo priimtas ir paskelbtas 2014 m. lapkričio 20 d., įsiteisėjo 2014 m. gruodžio 11 d., o ieÅ¡kovas, teismo nuosprendžio kopijÄ gavęs jo paskelbimo metu teisiamajame posėdyje, kuriame jam buvo iÅ¡aiÅ¡kina jo apskundimo tvarka ir terminai, teigia skambinęs atsakovui ir rašęs jam laiÅ¡kÄ tik 2015 m. sausio mėn., į Kauno VGTPT pirmÄ kartÄ kreipėsi tik 2015 m. birželio 8 d., kas taip pat įrodo ieÅ¡kovo nerÅ«pestingumÄ .

Be kita ko, ieÅ¡kovas, teigdamas, jog skambino atsakovui mobiliuoju telefonu, neįrodė Å¡ių aplinkybių. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ ieÅ¡kovo skambučių iÅ¡raÅ¡o matyti, jog atsakovui nebuvo skambinta. Tai, kad nebuvo skambinta iÅ¡ pataisos namų telefono pripažino ir pats ieÅ¡kovas teismo posėdžio metu, o ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai, jog buvo skambinta iÅ¡ neteisėtai turimo telefono, neįrodo skambinimo fakto dėl jų nepatikimumo. Teismas ieÅ¡kovo nurodomos aplinkybės dėl atsakovo lankymosi pas jį, tuščių lapų pasiraÅ¡ymo, taip pat laikė nepagrįstomis jokiais patikimais įrodymais, o tai, kad atsakovas 2015 m. vasario 11 d. lydraščiu grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui jo dokumentus, taip pat neįrodo atsakovo veiksmų neteisėtumo.

Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai, jog 2014 m. lapkričio 10 d. atsakovui atvykus pas ieÅ¡kovÄ buvo pasiraÅ¡oma ant tuščių lapų, žadant suraÅ¡yti apeliacinį skundÄ , prieÅ¡taringi, kadangi teismo nuosprendis priimtas tik 2014 m. lapkričio 20 d., todėl vien ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų pagrindu teismas neturėjo pagrindo daryti patikimų iÅ¡vadų dėl susitarimo parengti apeliacinį skundÄ .Teismas, remdamasis BPK 312 str. 5 d., kurioje nurodyta, jog nuteistojo, iÅ¡teisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, gynėjai turi teisę paduoti apeliacinį skundÄ tik tuo atveju, kai tai neprieÅ¡tarauja raÅ¡tu iÅ¡reikÅ¡tai nuteistojo, iÅ¡teisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, valiai, darė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas nepateikė duomenų, kad raÅ¡tu iÅ¡reiÅ¡kė atsakovui valiÄ , kad pastarasis suraÅ¡ytų baudžiamojoje byloje apeliacinį skundÄ .

Byloje nėra jokių tikėtinų įrodymų apie ieÅ¡kovo nurodomÄ Å¾odinį susitarimÄ su atsakovu dėl apeliacinio skundo suraÅ¡ymo, o net ir buvus tokiems žodiniams susitarimams tarp Å¡alių, esant imperatyviam BPK reglamentavimui, tokia aplinkybė nesukurtų atsakovui pareigos suraÅ¡yti apeliacinį skundÄ , kurios pažeidimas suponuotų atsakovo neteisėtus veiksmus civilinių teisinių santykių prasme.Atsakovo neteisėtų veiksmų buvimÄ taip pat eliminuoja byloje nustatytos aplinkybės, jog atsakovas nuo 2014 m. lapkričio 21 d. buvo laikinai iÅ¡brauktas iÅ¡ praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o, vėliau buvo panaikintas sprendimas pripažinti jį advokatu ir su juo nutraukta Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teisimo sutartis.

Taigi, atsakovas, net ir esant ieÅ¡kovo praÅ¡ymui suraÅ¡yti apeliacinį skundÄ , objektyviai to negalėjo daryti, t. y. neturėjo tam teisės. BÅ«tent apeliacinio skundo suraÅ¡ymas, esant tokioms aplinkybėms, suponuotų neteisėtus atsakovo veiksmus, t. y. įgaliojimų virÅ¡ijimÄ , todėl ir Å¡i aplinkybė leido teismui daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovo veiksmai nelėmė žalos ieÅ¡kovui buvimo.Teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog jis nuosprendžio paskelbime nedalyvavo dėl svarbių priežasčių, tai patvirtina Lietuvos AdvokatÅ«ros 2014 m. spalio 31 d. praneÅ¡imas Nr. 731 apie 2014 m. lapkričio 20 d. 14:30 val.

įvyksiantį svarstymÄ dėl V. K. laikino iÅ¡braukimo iÅ¡ praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o, tačiau, teismo vertinimu, Å¡i aplinkybė nėra reikÅ¡minga teisingam ginčo iÅ¡nagrinėjimui ir nesusijusi su atsakovo neteisėtų veiksmų atlikimu. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas, bÅ«damas ieÅ¡kovo gynėju baudžiamojoje byloje, bÅ«tų netinkamai ar nekvalifikuotai gynęs ieÅ¡kovÄ , veikęs prieÅ¡ jo interesus, teisme gynęs ieÅ¡kovÄ aplaidžiai ir nerÅ«pestingai, ar atlikęs kitus neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieÅ¡kovas galėjo patirti žalÄ , todėl nėra pagrindo konstatuoti ir atsakovo pareigos elgtis atidžiai bei rÅ«pestingai pažeidimo.Pasak teismo, ieÅ¡kovas taip pat neįrodė priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo veiksmų (kurių neteisėtumo teismas neturi pagrindo konstatuoti) ir atsiradusios žalos, kadangi vien apeliacinio skundo suraÅ¡ymo faktas nereiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovas apeliacinės instancijos teismo bÅ«tų iÅ¡teisintas, o duomenų, jog Å¡iuo metu bÅ«tų priimtas ieÅ¡kovo atžvilgiu iÅ¡teisinamasis nuosprendis, byloje nėra.

Be to, Å¡alys teismo posėdžio metu nurodė, jog ieÅ¡kovo nurodomos aplinkybės dėl nuosprendžio nepagrįstumo buvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, todėl ieÅ¡kovo samprotavimai, kad Lietuvos apeliacinis teismas neabejotinai bÅ«tų jį iÅ¡teisinęs, nesudaro pagrindo manyti, jog apeliacinio skundo nesuraÅ¡ymo faktas savaime yra vienintelė jo patirtos neturtinės žalos atsiradimo priežastis. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas gali bÅ«ti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta, o žalos padarymo faktÄ , remiantis CPK 178 str., turi įrodyti ieÅ¡kovas.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus grindžia jo nuteisimu 11 metų laisvės atėmimo bausme už nužudymÄ ir vagystę, tačiau byloje nenustatyta, jog yra priežastinis ryÅ¡is tarp atsakovo veiksmų ir ieÅ¡kovo atžvilgiu priimto nepalankaus teismo nuosprendžio.Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetÄ , Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir nenustatęs, kad atsakovas, veikdamas kaip ieÅ¡kovo gynėjas, bÅ«tų atlikęs neteisėtus veiksmus, veikęs aplaidžiai, nerÅ«pestingai ar prieÅ¡ ieÅ¡kovo interesus, taip pat nenustatęs kitų neteisėtų atsakovo veiksmų, sprendė, jog ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 100 000,00 Eur turtinę žalÄ yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Teismas nustatė, kad atsakovas jokių duomenų apie jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismui nepateikė, o atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas yra 100 proc. atleistas nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei atlyginimo, žyminio mokesčio bei iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atmetus ieÅ¡kinį, iÅ¡ ieÅ¡kovo nepriteisė.III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas K. S. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieÅ¡kovo argumentus, kad žala atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nes jis nepranešė tarnybai apie bylÄ ir jos neinformavo, kad ieÅ¡kovas liko be gynėjo, bei niekaip dėl jų nepasisakė, todėl pažeidė bylos iÅ¡nagrinėjimo tikslus, nesurašė sprendimo pagal taisykles (be turinio), nenurodė motyvų, sprendimÄ iÅ¡ esmės grindė prielaidomis ir nieko nepagrįstais raÅ¡ytiniais įrodymais, kas lėmė iÅ¡ esmės neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimo.

Laiku suraÅ¡ytas ir paduotas apeliacinis skundas sukeltų ieÅ¡kovo iÅ¡teisinimÄ ir prieÅ¡ingai, nesukeltų jo įkalinimo, kas yra priežastinis ryÅ¡ys deliktui atsirasti.Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovas V. K. prašė jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nuo 2014 m. lapkričio 21 d. atsakovui, kaip advokatui, praradus praktikuojančio advokato statusÄ bei įgaliojimus, jis toliau K. S. teikti bet kokiÄ teisinę pagalbÄ - patekti ir susitikti su juo tardymo izoliatoriuje, konsultuoti, tartis ar pažadėti apskųsti pirmos instancijos teismo nuosprendį bei rengti kitus procesinius dokumentus - teisiÅ¡kai negalėjo, t. y. objektyviai neturėjo tam galimybės ir teisės bei įgaliojimų, todėl jokios žalos ieÅ¡kovui nepadarė ir padaryti negalėjo.

Teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo nepažeisdamas bylos iÅ¡nagrinėjimo taisyklių, vadovaujantis įstatymu, visapusiÅ¡kai, pilnai ir objektyviai iÅ¡tyrė bei įvertino Å¡alių pateiktus teismui raÅ¡ytinius įrodymus bei teismo posėdžio metu duotus paaiÅ¡kinimus, argumentuotai pasisakė kodėl atmeta vienus ar kitus Å¡alių pateiktus įrodymus, todėl priėmė iÅ¡tirtais įrodymais pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ .Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje prašė jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Byloje nustatyta, kad apeliantas prieÅ¡ tai buvo teistas 7 kartus, todėl gerai žinojo kaip ginti savo teises.

Apelianto samprotavimai, jog Lietuvos apeliacinis teismas neabejotinai bÅ«tų jį iÅ¡teisinęs, nesudaro pagrindo manyti, jog apeliacinio skundo nesuraÅ¡ymo faktas savaime yra vienintelė jo patirtos neturtinės žalos atsiradimo priežastis. Be to, byloje nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindÄ atsakovo V. K. katei konstatuoti. NatÅ«ralu, kad teismo nuosprendis - 11 m. nelaisvės - galėjo suketi dvasinio/emocinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus apeliantui, tačiau tarp jų nėra teisino ryÅ¡io su atsakovo veiksmais ir apeliacinio skundo nepateikimu.Trečiasis asmuo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė.IV.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados.Apeliacinis skundas atmestinas.Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo, ieÅ¡kovui teigiant, kad atsakovas, veikdamas kaip jo gynėjas, savo neteisėtais veiksmais, t. y. elgdamasis neatidžiai ir nerÅ«pestingai, nesurašė apeliacinio skundo, dėl ko ieÅ¡kovas yra įkalintas 11 metų ir patyrė 100 000 Eur dydžio neturtinę žalÄ .LR CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rÅ«Å¡iai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas: nukentėjusios Å¡alies patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo Å¡alies neteisėtus veiksmus (neteisėtÄ neveikimÄ ) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimtas c. b.

Nr. 3K-3-467/2011).Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, teigdamas, kad teismas nevertino, jog žala atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nes jis nepranešė tarnybai apie baudžiamÄ jÄ bylÄ ir jos neinformavo, kad ieÅ¡kovas liko be gynėjo. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v.

VÄ® Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Å ilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011).Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovas, pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį atsakovui dėl atsakovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, atsakovo neteisėtus veiksmus, kaip vienÄ iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, privalo įrodyti ieÅ¡kovas. Ä®rodinėtini nuostoliai ir priežastinis ryÅ¡ys, kaip teisinės atsakomybės sÄ lygos, teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos yra tik tada, kai ieÅ¡kovas įrodo atsakovo neteisėtus veiksmus kaip vienÄ iÅ¡ iÅ¡vardytų bÅ«tinųjų civilinei atsakomybei atsirasti sÄ lygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis UAB ,,Vakarų krova“ v.

UAB ,,Litforina“ byloje Nr. 3K-3-107/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, remdamasis bylos duomenimis ir pateiktų į bylÄ Ä¯rodymų visuma, bei nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, konstatuodamas, kad byloje nėra jokių tikėtinų įrodymų apie ieÅ¡kovo nurodomÄ Å¾odinį susitarimÄ su atsakovu dėl apeliacinio skundo suraÅ¡ymo ar, kad atsakovas, veikdamas kaip ieÅ¡kovo gynėjas, bÅ«tų atlikęs neteisėtus veiksmus, veikęs aplaidžiai, nerÅ«pestingai ar prieÅ¡ ieÅ¡kovo interesus.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad apkaltinamasis teismo nuosprendis buvo priimtas ir paskelbtas 2014 m. lapkričio 20 d., jis įsiteisėjo 2014 m. gruodžio 11 d., o ieÅ¡kovas, teismo nuosprendžio kopijÄ gavo jo paskelbimo metu teisiamajame posėdyje, kuriame jam buvo iÅ¡aiÅ¡kina jo apskundimo tvarka ir terminai. Aplinkybę, kad ieÅ¡kovui buvo žinoma teismo nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai, patvirtino ir pats ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Be to, apeliantas teisiamas septintÄ kartÄ , kas taip pat rodo, jog nuosprendžio apskundimo tvarka jam buvo žinoma, tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui jis nepateikė jokių duomenų, kad pats siekė pasirÅ«pinti tinkamu savo teisių įgyvendinimu.

Juo labiau, kad BPK 312 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, jog apeliacinį skundÄ dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio turi teisę paduoti ne tik nuteistojo gynėjas, bet ir pats nuteistasis, tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad apeliantas į Kauno VGTPT pirmÄ kartÄ kreipėsi tik 2015 m. birželio 8 d., kas, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, įrodo ieÅ¡kovo nerÅ«pestingumÄ bei neatitinka atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, buvo pažeistos pirmiau nurodytos įrodinėjimÄ reglamentuojančios proceso teisės normos, nes apelianto teiginiai dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo paneigti surinktais ir teismo iÅ¡tirtais faktiniais bylos duomenimis.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nustatytų aplinkybių visumÄ , detaliai aptarė visus atsakomybės taikymo pagrindus bei padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl apelianto argumentas, jog skundžiamu sprendimu teismas neįvertino visų byloje surinktų įrodymų, apskritai neatsakė į jo argumentus, atmestinas kaip visiÅ¡kai nepagrįstas. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad nuo 2014 m. lapkričio 21 d. atsakovas buvo laikinai iÅ¡brauktas iÅ¡ praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o, vėliau panaikintas sprendimas pripažinti jį advokatu ir su juo nutraukta Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teisimo sutartis, apelianto argumentai, kad bÅ«tent atsakovas turėjo informuoti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ , jog ieÅ¡kovas liko be gynėjo, taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad pats asmuo (ieÅ¡kovas) turi rÅ«pintis savo teisių tinkamu įgyvendinimu, o ne Å¡iÄ pareigÄ perkelti atsakovui.Pasak apelianto, laiku suraÅ¡ytas ir paduotas apeliacinis skundas sukeltų jo iÅ¡teisinimÄ ir prieÅ¡ingai, nesukeltų jo įkalinimo, kas yra priežastinis ryÅ¡ys deliktui atsirasti. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo padavimas ir jo priėmimas teisme jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad skundas visais atvejais turi bÅ«ti patenkintas. Apeliacija yra tik neįsiteisėjusio pirmosios instancijos nuosprendžio peržiÅ«rėjimas teismine (apeliacine) tvarka, nereiÅ¡kianti privalomo procesinio sprendimo panaikinimo, todėl apelianto deklaratyvÅ«s ir nieko nepagrįsti teiginiai, kad paduotas apeliacinis skundas neabejotinai bÅ«tų sukėlęs jo iÅ¡teisinimÄ , atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei tvirtina apeliantas, visapusiÅ¡kai, pilnai ir objektyviai iÅ¡tyrė bylos įrodymų visumÄ , Å¡iuos įrodymus įvertino remdamasis įrodymų vertinimo principais, todėl nėra jokio teisinio pagrindo iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančias teisės normas, klaidingai įvertino byloje surinktus įrodymus, kas sÄ lygojo neteisingų iÅ¡vadų ir nepagrįsto sprendimo priėmimÄ (CPK 176–179 str., 185 str., 189 str.).

Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip bÅ«tų palankiau apeliantui, nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino apelianto pateiktų teisinių argumentų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).Ä® esminius skundo argumentus atsakyta.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso teisės normose įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir minėtu teisniu reglamentavimu, atsižvelgęs į faktinius Å¡ios bylos duomenis bei procesinių dokumentų turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , įvertino visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, teisingai taikė ir aiÅ¡kino materialiosios bei proceso teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.IeÅ¡kovui K.

S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei apmokant 100 procentų jos iÅ¡laidų. IÅ¡ teismui pateiktos 2017 m. sausio 20 d. pažymos Nr. (2.16) NTP-7-842 matyti, kad už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovui valstybės iÅ¡laidos sudaro 150,54 Eur. Atsižvelgus į bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme rezultatÄ , 150,54 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme valstybei neatlygintinos (CPK 96 str. 2 d., 99 str.).Atsakovas V.

K. bei trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų neprašė ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jų dydį.Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,n u t a r i a:Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                              Loreta Bujokaitė                                                                               Asta Radzevičienė                                                                               Neringa Å vedienė