e7d23985-5e10-43cc-bc93-a564d63bbc47 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-502-290/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37654-2019-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 25 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) bei Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Sigitai Švėgždienei, Santai Golovkaitei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, Jolitai Raudeliūnienei, nuteistajam L.

G., jo gynėjai advokatei Stasei KupčiÅ«nienei, nukentėjusiajam Å . B., jo atstovei advokatei Eglei Rybelienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo Å . B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo L. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 284 straipsnį ir nubaustas: - pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (dėl D.

M. veikos) – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant visÄ bausmės atlikimo laikÄ bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu, tęsti darbÄ , jį praradus registruotis Užimtumo tarnyboje; - pagal BK 284 straipsnį (dėl Å . B. veikos) – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant visÄ bausmės atlikimo laikÄ bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu, tęsti darbÄ , jį praradus registruotis Užimtumo tarnyboje; - pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (dėl Å .

B.) – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, visÄ bausmės atlikimo laikÄ bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu, tęsti darbÄ , jį praradus registruotis Užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu (dvi veikos padarytos idealios sutapties bÅ«du) bausmės subendrintos apimties bÅ«du ir paskirtas laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant visÄ bausmės atlikimo laikÄ bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu, tęsti darbÄ , jį praradus registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant visÄ bausmės atlikimo laikÄ bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu, tęsti darbÄ , jį praradus registruotis Užimtumo tarnyboje. Nukentėjusiojo Å . B. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir jam iÅ¡ L. G. priteista 2 000 Eur (du tÅ«kstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. Kad L. G.: 1.1. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2018 m. liepos 20 d., apie 22 val., autobusų stotelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia deÅ¡iniu kumščiu ne mažiau tris kartus sudavė D. M. į veidÄ , taip padarė nukentėjusiam muÅ¡tinę žaizdÄ nosyje, nosies kaulų lūžimÄ , kraujosruvas abiejose lÅ«pose, odos nubrozdinimÄ smakre, tuo sukėlė D. M. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl nosies kaulų lūžimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. 1.2. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnį nuteistas už tai, kad 2019 m. rugsėjo 1 d., apie 03.30 val., vieÅ¡oje vietoje – klube ,, (duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), paÅ¡alinių žmonių akivaizdoje, Å¡okių salėje tyčia paėmęs už rankų tampė, stumdė nukentėjusį Å .

B., po to, nukentėjusiajam nuėjus iki klubo rÅ«binės, ne mažiau kaip 3 kartus trenkė jam į veidÄ , tokiu bÅ«du padarydamas nukentėjusiajam Å . B. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį poodinėmis kraujosrÅ«vomis kairės akies apatiniame voke ir nosies nugarėlėje, deÅ¡inėje rankoje, nosies kaulų lūžimu, deÅ¡inės rankos I pirÅ¡to sumuÅ¡imu, tokiu bÅ«du demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

2. Apeliaciniu skundu (toliau – skundas) nukentėjusysis Å . B. praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. nuosprendį – iÅ¡ L. G. priteistÄ neturtinės žalos atlyginimÄ padidinti iki 4000 Eur. Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ L. G. bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka. 2.1. Teigia, kad apylinkės teismas tenkindamas civilinį ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies nepagrįstai sumÄ sumažino iki 2000 Eur. Nuosprendžio dalis dėl civilinio ieÅ¡kinio yra nepagrįsta ir neteisėta, nukrypstanti nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

Nurodo, kad nuo dėl patirtų sužalojimų iki Å¡iol nėra galutinai pasveikęs, sveikata nėra atsistačiusi, rankos sužalojimo padarinius jaučia iki Å¡iol, nuo 2019-09-05 iki 2019-09-13 buvo nedarbingas, buvo iÅ¡duota nedarbingumo pažyma, negalėjo nei dirbti nei mokytis. Taip pat jam buvo atlikta nosies operacija ir skirtas deÅ¡inės rankos gydymas, to pasėkoje turėjo neigiamus iÅ¡gyvenimus, skausmÄ , nepatogumus, negalėjimÄ laisvai judėti ir dirbti. 2.2. Å ioje byloje, apylinkės teismas nustatinėdamas atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį privalėjo atsižvelgti į Å¡iuos kriterijus: sveikatos sužalojimo laipsnį, sužalojimo pobÅ«dį, sveikatos sužalojimo padarinius, sužalojimo bÅ«dÄ , žalos padariusio asmens kaltę, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, sÄ Å¾iningumÄ , teisingumÄ ir protingumÄ .

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo argumentai dėl sumažintos neturtinės žalos dydžio yra formalūs bei visiškai nepagrįsti, todėl civilinis ieškinys turi būti tenkinamas visiškai ir priteista 4000 Eur dydžio suma.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusysis ir jo atstovė bei prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistasis ir jo gynėja prašė nukentėjusiojo skundÄ atmesti, nuosprendį palikti nepakeistÄ . Nukentėjusiojo Å . B. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundÄ pateikė tik nukentėjusysis Å . B., kuris praÅ¡o pakeisti apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl jam priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

5. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).

Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

6. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog L. G. kaltė dėl Å . B. nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra įrodyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad bÅ«tent L. G. yra atsakingas už Å . B. padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ . IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad nukentėjusysis Å . B. pareiÅ¡kė byloje civilinį ieÅ¡kinį (t. 3, b. l. 56-60), praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ L. G. 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apylinkės teismas civilinį ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė nukentėjusiajam 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apeliaciniu skundu Å . B. praÅ¡o padidinti priteistÄ neturtinės žalos dydį iki 4000 Eur.

7. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti siekiama protingos abiejų Å¡alių skirtingų interesų pusiausvyros. Žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ fizinį, dvasinį skausmÄ ir kitus emocinius iÅ¡gyvenimus, o ne sudaryti sÄ lygas nukentėjusiai Å¡aliai pasipelnyti.

8. Pažymėtina, jog įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. JÄ Ä¯vertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ . Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019).

IÅ¡imtinais atvejais, kai nukentėjusysis asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek iÅ¡lieka liekamieji reiÅ¡kiniai, įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur suma gali bÅ«ti dvigubinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas daugybiniais smÅ«giais, kurie sukelia kelis sužalojimus, nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimÄ , kitus gyvybei pavojingus sužalojimus, nuo panaudoto fizinio smurto įvairiose kÅ«no vietose lieka kraujosruvos ir pan.

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. G., veikdamas tyčia, 2019 m. rugsėjo 1 d., apie 03.30 val., vieÅ¡oje vietoje – klube ,, (duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), paÅ¡alinių žmonių akivaizdoje, Å¡okių salėje tyčia paėmęs už rankų tampė, stumdė nukentėjusį Å . B., po to, Å . B. nuėjus iki klubo rÅ«binės, ne mažiau kaip 3 kartus trenkė į veidÄ , tokiu bÅ«du padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį poodinėmis kraujosrÅ«vomis kairės akies apatiniame voke ir nosies nugarėlėje, deÅ¡inėje rankoje, nosies kaulų lūžimu, deÅ¡inės rankos I pirÅ¡to sumuÅ¡imu.

Tiek civiliniame ieÅ¡kinyje, tiek apeliaciniame skunde nukentėjusysis nurodo, kad dėl L. G. padarytos nusikalstamos veikos patyrė žalÄ , mano, kad dėl jam padarytos turtinės žalos ir nuteistojo padarytų veiksmų yra tiesioginis ryÅ¡ys, o žala atsirado bÅ«tent dėl nuteistojo veiksmų. Apylinkės teismas nuosprendyje pažymėjo, jog nukentėjusysis neabejotinai patyrė fizinį skausmÄ , taip pat teismas manė, kad nukentėjusysis patyrė ir dvasinį sukrėtimÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus ir stresÄ , depresijÄ , neabejotinai sutriko jo gyvenimo ritmas, buvo atlikta operacija, t. y. jam buvo sukeltos pasekmės, kurios laikytinos neturtine žala.

Teismas nukentėjusiojo pareikÅ¡tÄ 4000 Eur civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažino ir vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo principais, jam priteisė mažesnę sumÄ , nei buvo praÅ¡oma.

10. Ä®vertinusiai į bylÄ pateiktų medicininių dokumentų turinį, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl neteisėtų L. G. veiksmų, kurie nulėmė ir vienos chirurginės operacijos bÅ«tinybę, Å . B. iÅ¡ karto po sužalojimo ir jo gydymosi laikotarpiu patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius nepatogumus, dvasinį, emocinį sukrėtimÄ , savęs realizavimo darbinėje veikloje, visavertiÅ¡ko bendravimo galimybių sumažėjimÄ . Tačiau, vis tik, Å¡ie sužalojimo padariniai, apygardos teismo nuomone, nėra pakankami žemesnės instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydžio didinimui.

Kaip matyti iš byloje esančių medicininių dokumentų, nukentėjusiajam atlikta operacija nebuvo itin sudėtinga, jos metu jis nepatyrė jokių komplikacijų. Nenustatyta ir jokių sveikatos (tiek fizinės, tiek psichinės) sutrikdymo ilgalaikių padarinių, kurie iš esmės pakeistų Š. B. gyvenimo kokybę ateities aspektu. Nukentėjusiajam smūgis buvo suduotas kumščiu, smūgiuota tris kartus. Sudavęs smūgius, L. G. tolesnius smurtinius veiksmus nutraukė. Taigi, nuteistojo nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotas smurtas nebuvo intensyvus, juo L.

G. nesiekė sunkiai sutrikdyti Å . B. sveikatÄ .

11. AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiajam Å . B. iÅ¡ nuteistojo L. G. priteistas 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , yra aiÅ¡kiai per mažas ir neatitinka teismų formuojamos praktikos analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi bÅ«ti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikÅ¡minimas, visiÅ¡kai nevertinat arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymÄ , taikymas.

Taip pat pažymėtina, kad nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tada, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos iÅ¡skirtinių aplinkybių kontekste. Taigi, įvertinus Å¡ioje byloje nustatytų neturtinei žalai apskaičiuoti reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , laikytina, kad teismo nustatytas 2000 Eur neturtinės žalos dydis iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja formuojamai teismų praktikai. Teisės taikymo aspektu patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos iÅ¡sprendimo ir atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į BK 138 straipsnio 1 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbÄ , į teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, teisingai įvertino įtvirtintus įstatyme, t. y.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė.

12. Apibendrinant visa, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, daroma iÅ¡vada, kad keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajam Å . B. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde ar apygardos teisme vykusio teismo posėdžio metu nukentėjusysis jokių naujų aplinkybių, kurios bÅ«tų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimÄ ir į kurias pirmosios instancijos teismas nebÅ«tų atsižvelgęs, nenurodė.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimÄ , skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, vadovavosi teisingumo ir protingumo principais. Ä®vertinus padaryta nusikalstama veika nukentėjusiojo sveikatai sukeltas pasekmes, nuteistojo atliktų veiksmų intensyvumÄ , paties žalÄ patyrusio asmens neatsargumÄ , skirtingų nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimÄ , manytina, jog žemesnės instancijos teismo apeliantui iÅ¡ L.

G. priteista 2000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra teisinga kompensacija už jo patirtus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus.

13. Nukentėjusysis apeliaciniame skunde pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡ nuteistojo priteisti jo turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Taip pat yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, teikiant valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ nuteistajam L. G..

14. BPK 106 straipsnio 2 dalyje be kita ko nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Å ios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , sprendžiant dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo už atstovavimÄ apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).

15. Kadangi nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, atsižvelgiant į aukščiau aptartÄ kasacinio teismo praktikÄ dėl iÅ¡laidų priteisimo ir jų dydžio nustatymo, praÅ¡omos iÅ¡ nuteistojo L. G. priteisti nukentėjusiojo turėtas iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas už suteiktas teisines paslaugas apeliaciniame procese – nepriteistinos.

16. Esant Å¡ioms aplinkybėms, daroma iÅ¡vada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, kad jį naikinti apeliacinio skundo motyvais įstatyminio pagrindo nėra. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė : atmesti nukentėjusiojo Å . B. apeliacinį skundÄ . Teisėjai: Danutė Giačaitė Jurgis KiÅ¡kis ArÅ«nas PaÅ¡tuolis