Legislator Case Law & Legislation
e7d0b4bb-03fe-45c7-bd0a-04b2ba267073 AI generated

Appeal dismissed; new facts regarding business transfer in bankruptcy proceedings do not justify reopening the case.

Case Number e7d0b4bb-03fe-45c7-bd0a-04b2ba267073
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The appellate court dismissed the appeal against a first-instance ruling to reopen bankruptcy proceedings. The appellants argued that new evidence showed no business transfer occurred, which was a prerequisite for declaring the bankruptcy typical. However, the court held that such procedural reopening requests do not alter the final outcome of the main case.

Legislator headnote

AI generated

CPK 329 str. 1 d.; CPK 366 str. 1 d. 2 ir 7 punktai: Procediniai prašymai atnaujinti bylą dėl naujų aplinkybių, kurios neturi įtakos galutiniam bylos baigimui, yra neįveikiami apeliacinėje instancijoje.

Keywords

AI generated
procedural reopening bankruptcy proceedings business transfer appellate dismissal new evidence final judgment typical bankruptcy

Cited Legislation

AI generated
CPK 366 str. 1 d. 2 ir 7 punktai
CPK 329 str. 1 d.
CPK 368 str. 2 d.
CPK 279 str. 1 d.
CPK 320 str. 1 d.
CPK 337 str. 1 d. 1 punktas

Cited Case Law

AI generated
Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-862-781/2021

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-1201-881/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01270-2012-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.2; 3.3.4.2.7 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 4 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų uždarosios akcinės bendrovės „InnoForce“, G. R. ir O. R. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria netenkintas pareiÅ¡kėjų uždarosios akcinės bendrovės „InnoForce“, G.

R. ir O. R. praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. B2-5468-585/2015, kurioje bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ERP“ bankrotas pripažintas tyčiniu; suinteresuoti asmenys – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „ERP“, M. Z.. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „InnoForce“, G. R. ir O. R. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami atnaujinti procesÄ Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-5468-585/2015, kurioje bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „ERP“ bankrotas pripažintas tyčiniu dėl G.

R. ir O. R. veiksmų bei dėl veiklos perkėlimo iÅ¡ BUAB „ERP“ į UAB „InnoForce“. PraÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo grindė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais.

2. PareiÅ¡kėjai paaiÅ¡kino, kad byloje dėl UAB „ERP“ bankroto pripažinimo tyčiniu buvo konstatuota, jog vienas iÅ¡ tyčinio bankroto požymių yra veiklos perkėlimas iÅ¡ bendrovės BUAB „ERP“ į bendrovę UAB „InnoForce“. Tačiau, anot pareiÅ¡kėjų, naujai paaiÅ¡kėjo aplinkybė, kad verslo aktyvų perkėlimo (kaip privalomojo verslo perkėlimo elemento) nebuvo, todėl nebuvo ir paties verslo perkėlimo. Sužinojus naujų aplinkybių dėl tyčinio bankroto požymio (neteisėto verslo perkėlimo), turi bÅ«ti patikslinti atsakingi už tyčinį bankrotÄ asmenys, paÅ¡alinant iÅ¡ jų pareiÅ¡kėjus, todėl egzistuoja pagrindas atnaujinti bylÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 17 d. nutartimi konstatavo, kad už žalÄ , kuri atsirado bendrovei dėl suteiktų paskolų, atsakingas tik buvęs bendrovės vadovas M. Z., o ne bendrovės akcininkai, todėl egzistuoja bÅ«tinas naujas veiksmų, lėmusių tyčinį bankrotÄ , teisinis įvertinimas. Bylos nagrinėjimo metu buvo netinkamai nustatyti BUAB „ERP“ tyčinį bankrotÄ sukėlę asmenys, jais nepagrįstai pripažįstant dalininkus G. R. ir O. R., nors naujai paaiÅ¡kėję duomenys ir vėliau priimti teismų sprendimai rodo, kad atsakingas yra valdymo organas – vadovas M.

Z..

3. Pareiškėjų teigimu, egzistuoja tokios naujai paaiškėjusios aplinkybės:

1) turtas (aktyvai) nebuvo perkeltas iš BUAB „ERP“ į UAB „InnoForce“;

2) vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, dėl BUAB „ERP“ paskolų suteikimo G. R. ir O. R. nėra akcininkų teisinės atsakomybės, nes už žalÄ , kuri atsirado bendrovei dėl suteiktų paskolų fiziniams ir juridiniams asmenims, buvo atsakingas bendrovės vadovas M. Z.. Gavus duomenis apie UAB „InnoForce“ verslo vystymÄ si ir veiklÄ , matyti, kad Å¡i veikla nebuvo perkelta, nes nebuvo perimti UAB „ERP“ aktyvai (veikla ar turtas).

4. PareiÅ¡kėjai taip pat atkreipė dėmesį, kad UAB „InnoForce“ nebuvo Å¡alimi byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu; įmonei nebuvo praneÅ¡ta apie tokios bylos nagrinėjimÄ , todėl bendrovė neturėjo galimybių įrodyti, kad veikla nebuvo perkelta iÅ¡ UAB „ERP“ į UAB „InnoForce“. Terminas pateikti praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo nėra praleistas ir pareiÅ¡kėjai turi teisę kreiptis į teismÄ dėl proceso atnaujinimo, kadangi apie naujas aplinkybes sužinojo tik 2021 m. birželio 1–4 dienomis, atlikus UAB „InnoForce“ auditÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi netenkino pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo, taip pat atmetė pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ dėl ekspertizės skyrimo.

6. Teismas, susipažinęs su pareiÅ¡kėjų pateiktais įrodymais (pažymomis), nurodė neturintis pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėjų nurodytos aplinkybės turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. pareiÅ¡kėjai neįrodė, jog, jeigu jų nurodytos aplinkybės bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ dėl UAB „ERP“ tyčinio bankroto, bÅ«tų buvęs priimtas kitoks procesinis sprendimas. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė įvertinęs ankstesniuose teismų procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytas aplinkybes, susijusias su pareiÅ¡kėjų G. R. ir O. R. veiksmais, siekiant tyčinio UAB „ERP“ bankroto, bei atsižvelgdamas į, pareiÅ¡kėjų vertinimu, naujai pateiktų aplinkybių turinį.

7. Atmesdamas pareiÅ¡kėjų argumentus, teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacine tvarka peržiÅ«rėjęs pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis dėl UAB „ERP“ bankroto pripažinimo tyčiniu, 2016 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-690/2016 konstatavo, kad G. R. ir O. R. veiksmai, perkeliant ir skaidant UAB „ERP“ veiklÄ , pagal iki 2013 m. spalio 1 d. galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir Ä®BÄ®) 20 straipsnį, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog jie savo veiksmais sukėlė tyčinį bankrotÄ (žr. minėtos nutarties 52, 59 punktus).

8. Teismai procesiniuose sprendimuose nustatė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-690/2016), kad UAB „ERP“ nemokumas padidėjo tuomet, kai akcininkai G. R. ir O. R. kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, ir pažymėjo, kad bÅ«tent po Å¡io kreipimosi įmonė prarado daug klientų, o jos finansiniai įsipareigojimai kreditoriams dar labiau iÅ¡augo. Kasacinis teismas, pritardamas žemesnės instancijos teismų iÅ¡vadoms, taip pat konstatavo, kad Å¡iais veiksmais pareiÅ¡kėjai iÅ¡ esmės prisidėjo prie to, jog buvo sukeltas tyčinis UAB „ERP“ bankrotas. Be to, kasacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į žemesnės instancijos teismų nustatytas aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ių aplinkybių visuma, t. y. veiklos perkėlimas į kitÄ bendrovę, siekiant atsikratyti konkurento, yra pakankamas pagrindas pripažinti bendrovės bankrotÄ tyčiniu.

9. Teismo vertinimu, susipažinus su pareiÅ¡kėjų pateiktais duomenimis, pareiÅ¡kėjų manymu, patvirtinančiais naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių egzistavimÄ , spręstina, kad pareiÅ¡kėjų pateiktais duomenimis (pažymomis dėl UAB „InnoForce“ veiklos) siekiama ne įrodyti egzistavus tam tikrus esminius faktus, kurie nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomi bylos nagrinėjimo metu, o pateikti naujÄ tyčinio bankroto byloje nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių vertinimÄ . PareiÅ¡kėjų pateikti dokumentai nėra susiję su tyčinio bankroto byloje figÅ«ruojančiais subjektais (G.

R., O. R., M. Z.) ir aplinkybėmis, galinčiomis turėti įtakos nurodytų subjektų veiklos naujam teisiniam įvertinimui. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjai, jų pateiktos pažymos, neva patvirtinančios, jog turtas (aktyvai) nebuvo perkeltas iš BUAB „ERP“ į UAB „InnoForce“, nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios savo naujumu ir reikšmingumu galėtų sudaryti prielaidas kitaip įvertinti tyčinio bankroto byloje nurodytų asmenų, privedusių BUAB „ERP“ prie bankroto, veiksmus.

10. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiÅ¡kėjų pateiktose pažymose itin didelis dėmesys teikiamas UAB „InnoForce“ vieÅ¡iesiems pirkimams, siekiant įrodyti, kad UAB „InnoForce“ ir BUAB „ERP“ rinkoje nekonkuravo. Visgi tyčinio bankroto bylÄ nagrinėję teismai pažymėjo, kad dalies viešųjų pirkimų laimėjimas savaime nekvalifikuotinas kaip bendrovės veiklos perėmimas – bendrovės veiklos perėmimas yra nustatomas tam tikrų aplinkybių visumos pagrindu.

Pastaruoju atveju teismai sprendė, kad veiklos perkėlimÄ Ä¯rodė bandymas UAB „ERP“ iÅ¡kelti bankroto bylÄ , nemažos dalies UAB „ERP“ darbuotojų įdarbinimas UAB „InnoForce“ ir kt., o dalies viešųjų pirkimų konkursų laimėjimas – tik vienas iÅ¡ Å¡io veiklos perkėlimo padarinių. Atsižvelgdamas į teismų iÅ¡aiÅ¡kinimus ir nustatytas aplinkybes, teismas nurodė neturintis pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėjų pateiktos pažymos, kuriose pateiktos iÅ¡vados dėl UAB „InnoForce“ dalyvavimo vieÅ¡uosiuose pirkimuose, galėtų bÅ«ti tiek reikÅ¡mingos, jog tai bÅ«tų pagrindas kitaip įvertinti pareiÅ¡kėjų G.

R. ir O. R. atliktų veiksmų kontekstÄ , privedant UAB „ERP“ prie tyčinio bankroto.

11. Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad naujai pateikti įrodymai turi patvirtinti aplinkybes, kurios ne vien tik yra esminės, bet kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos nagrinėjant bylÄ . Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartyje teismas konstatavo, kad 2011 m. spalio 17 d. buvo įsteigta UAB „InnoForce“, o vadovaujantis registrų duomenimis, O. R. laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 13 d. iki 2013 m. lapkričio 14 d. vadovavo UAB „InnoForce“; be to, įvertinęs byloje gautus paaiÅ¡kinimus, teismas nustatė, kad G.

R. nuo 2012 metų ėjo Å¡ios įmonės verslo plėtros direktoriaus pareigas. Taigi atsižvelgdamas į įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose nurodytÄ pareiÅ¡kėjų G. R. ir O. R. ryšį su tuomet naujai įsteigta UAB „InnoForce“, teismas sprendė, kad pažymose nurodytos aplinkybės pareiÅ¡kėjams turėjo bÅ«ti žinomos jau nagrinėjant bylÄ dėl tyčinio bankroto, o pareiÅ¡kėjų argumentÄ , neva naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės atsirado tik atlikus UAB „InnoForce“ auditÄ , teismas atmetė kaip deklaratyvų ir nepagrįstÄ .

12. IÅ¡ nurodytų argumentų teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjų pateikti įrodymai ne tik kad nėra reikÅ¡mingi naujai paaiÅ¡kėję faktai, egzistavę tyčinio bankroto bylos nagrinėjimo metu, bet ir pareiÅ¡kėjams buvo arba turėjo bÅ«ti žinomi bylos dėl tyčinio bankroto nagrinėjimo metu.

13. Teismas taip pat pažymėjo, kad, civilinio proceso tvarka sprendžiant klausimÄ dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, iÅ¡ esmės nėra sprendžiamas padarytos žalos dydžio ir jo atlyginimo įmonei bei jos kreditoriams klausimas. Todėl nuo vėliau pareikÅ¡tų reikalavimų atlyginti žalÄ bankrutavusios įmonės vadovas ir (ar) akcininkas gali gintis visomis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-219/2018). Taigi jeigu pareiÅ¡kėjui ar kitiems asmenims Ä®BÄ® 20 straipsnio 7 dalyje nustatytais teisiniais pagrindais pareiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys dėl civilinės atsakomybės ir žalos atlyginimo, tokie asmenys turi galimybę pažeistas teises ir teisėtus interesus ginti pirmiau aptarta tvarka ir įrodinėti, kad žala atsirado ne dėl jų veiksmų.

14. Proceso atnaujinimas galimas tik egzistuojant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo bÅ«ti nustatytas. Aplinkybė, kad teismas, spręsdamas civilinės atsakomybės ir žalos atlyginimo klausimÄ , nepriteisė BUAB „ERP“ naudai iÅ¡ pareiÅ¡kėjų G. R. ir O. R. nuostolių atlyginimo, nereiÅ¡kia, jog paaiÅ¡kėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjams bylos dėl tyčinio bankroto nagrinėjimo metu. PareiÅ¡kėjų nurodomoje civilinėje byloje buvo sprendžiami konkretÅ«s juridinio asmens vadovo ir akcininkų civilinės atsakomybės klausimai, kurių iÅ¡sprendimas nesudaro teisiÅ¡kai reikÅ¡mingo fakto, kurio pagrindu bÅ«tų galima atnaujinti procesÄ bankroto byloje.

15. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas sprendė, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės ir įrodymai nesudaro pagrindo spręsti dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto pagrindo egzistavimo.

16. Įvertinęs prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentus, teismas taip pat sprendė, kad pareiškėjai iš esmės nepateikė jokių įrodymų, jog teismas, spręsdamas dėl UAB „ERP“ tyčinio bankroto, būtų pasisakęs dėl UAB „InnoForce“ teisių ir pareigų, jas modifikavęs. Priešingai, iš bankroto bylos Nr. B2-5468-585/2015 duomenų matyti, kad buvo sprendžiama tik dėl G. R., O. R. ir M. Z. veiksmų, privedant UAB „ERP“ prie bankroto, t. y. buvo teisiškai įvertinti tik UAB „ERP“ akcininkų ir vadovo veiksmai privedant bendrovę prie bankroto. Teismas atkreipė dėmesį, kad vien bendrovės „InnoForce“ paminėjimas teismo procesiniame sprendime savaime nereiškia pasisakymo dėl pastarosios bendrovės materialiųjų teisių ar pareigų.

17. Teismas nurodė, kad bylÄ dėl tyčinio bankroto nagrinėjęs teismas neturėjo jokios pareigos į procesÄ Ä¯traukti UAB „InnoForce“, kuri nedalyvavo UAB „ERP“ valdyme, kadangi bylų dėl tyčinio bankroto objektÄ sudaro įmonės organų veiksmai. Kita vertus, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai G. R. ir O. R. jau nuo 2012 metų yra glaudžiai susiję su UAB „InnoForce“ (buvo įmonės vadovai; užėmė įmonėje aukÅ¡tas pareigas). Taigi pareiÅ¡kėjai, manydami, kad bylos dėl tyčinio bankroto metu turėjo bÅ«ti įtraukta UAB „InnoForce“, pastarÄ jį klausimÄ galėjo kelti jau tyčinio bankroto bylos nagrinėjimo metu, dėl to pasisakyti apeliaciniame ar kasaciniame skunduose, tačiau to nepadarė. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas pareiÅ¡kėjos argumentus dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų materialiųjų teisių ar pareigų atmetė kaip nepagrįstus ir deklaratyvius.

18. Teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas skirti byloje ekspertizę nėra susijęs su pareiÅ¡kėjų nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu) esme. Asmuo, grįsdamas proceso atnaujinimÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, turi nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikÅ¡mę bylai ir bÅ«tų neatskiriamai susijusi su iÅ¡nagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip bÅ«tų užtikrintas Å¡io proceso instituto tikslas ir reikÅ¡mė. Taigi pareiÅ¡kėjams patiems tenka naÅ¡ta įrodyti reikÅ¡mingų naujai paaiÅ¡kėjusių faktų, kurie egzistavo, tačiau nebuvo žinomi sprendžiant bankroto pripažinimo tyčiniu klausimÄ , egzistavimÄ .

19. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad praÅ¡ymas dėl ekspertizės skyrimo nėra susijęs su proceso atnaujinimo nagrinėjamoje byloje esme, o tokio praÅ¡ymo patenkinimas prieÅ¡tarautų proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo (CPK 7 straipsnis) principams ir užvilkintų bylos nagrinėjimÄ . III. Atskirojo skundo argumentai 20. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjai UAB „InnoForce“, G. R. ir O. R. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – patenkinti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo;

įtraukti į bylÄ trečiuoju asmeniu UAB „InnoForce“; skirti byloje ekspertizę, kuri padėtų nustatyti, ar buvo perkelta veikla iÅ¡ BUAB „ERP“ į UAB „InnoForce“; priteisti pareiÅ¡kėjų naudai visas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ BUAB „ERP“ bankroto administravimui skirtų lėšų. PareiÅ¡kėjai taip pat praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ perduoti nagrinėti trijų teisėjų kolegijai ir skirti nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 20.1.

PrieÅ¡ingai nei sprendė teismas, pareiÅ¡kėjams pateikus įrodymus, iÅ¡ kurių galima spręsti, kad nebuvo veiklos perkėlimo iÅ¡ BUAB „ERP“ į UAB „InnoForce“, galima daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , jog tokios aplinkybės konstatavimas bÅ«tų pakankamas pagrindas priimti visiÅ¡kai prieÅ¡ingÄ teismo sprendimÄ dėl G. R. ir O. R. atsakomybės už tyčinį bankrotÄ , konkrečiai, jeigu atlikus teismo ekspertizę ir įvertinus visus raÅ¡ytinius įrodymus bÅ«tų konstatuota, kad veiklos perkėlimo iÅ¡ tiesų nebuvo, tai lemtų visiÅ¡kai naujÄ objektyviÄ tiesÄ byloje – kad G.

R. ir O. R. negali bÅ«ti laikomi atsakingais už BUAB „ERP“ tyčinį bankrotÄ . 20.2. Teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, nepaisė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių ir netinkamai vertino pareiÅ¡kėjų pateiktus įrodymus – naujai paaiÅ¡kėjusias aplinkybes, kurias atskleidė pažymos, gautos atlikus iÅ¡samų ir visapusiÅ¡kÄ UAB „InnoForce“ auditÄ . PareiÅ¡kėjų pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai yra itin reikÅ¡mingi ir turi tiesioginės įtakos sprendžiant dėl veiklos perkėlimo iÅ¡ BUAB „ERP“ į UAB „InnoForce“ nebuvimo bei tuo pačiu dėl pareiÅ¡kėjų G.

R. ir O. R. atsakomybės už BUAB „ERP“ tyčinį bankrotÄ nebuvimo. Jeigu teismas pareiÅ¡kėjų pateiktas pažymas laikė nepakankamais įrodymais, kurie pagrįstų pareiÅ¡kėjų pozicijÄ , tuomet privalėjo skirti byloje ekspertizę. 20.3. Ä®vertinus skundžiamos nutarties argumentus, galima teigti, kad pasitvirtinus pareiÅ¡kėjų siekiamai įrodyti tiesai (kad veiklos perkėlimo nebuvo), byla turėtų bÅ«ti iÅ¡spręsta visiÅ¡kai prieÅ¡ingai, negu buvo iÅ¡spręsta, ir tai sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kėjų nurodytos aplinkybės turi esminę reikÅ¡mę bylai ir pareiÅ¡kėjai įrodė, kad, jeigu jų nurodytos aplinkybės bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ dėl UAB „ERP“ tyčinio bankroto, bÅ«tų buvęs priimtas visiÅ¡kai kitoks procesinis sprendimas. 20.4.

PrieÅ¡ingai nei sprendė teismas, pateikiami įrodymai yra susiję bÅ«tent su aplinkybėmis, kurias siekia paneigti pareiÅ¡kėjai, t. y. kad nebuvo veiklos perkėlimo iÅ¡ BUAB „ERP“ į UAB „InnoForce“. Kadangi už veiklos perkėlimÄ atsakingais asmenimis buvo nustatyti G. R. ir O. R., tai naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės yra tiesiogiai susijusios su tyčinio bankroto byloje figÅ«ruojančiais subjektais G. R. ir O. R., o taip pat ir su UAB „InnoForce“, kuri nebuvo įtraukta į tyčinio bankroto bylos nagrinėjimÄ ir Å¡iuo pagrindu pareiÅ¡kėjai taip pat grindžia savo pozicijÄ dėl proceso atnaujinimo. 20.5.

Apeliantai laikosi pozicijos, kad pavieniui vien pažyma apie UAB „InnoForce“ dalyvavimÄ vieÅ¡uosiuose pirkimuose neleidžia spręsti dėl veiklos perkėlimo nebuvimo, tačiau vertinant Å¡iÄ pažymÄ kartu su kitais pareiÅ¡kėjų pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais – pažyma dėl turto (aktyvų) perkėlimo nebuvimo, darbuotojų perkėlimo nebuvimo, bÅ«tų galima daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , jog konstatavus ir tai, kad visi UAB „InnoForce“ klientai buvo gauti iÅ¡ naujai ir savarankiÅ¡kai laimėtų viešųjų pirkimų konkursų, akivaizdu, jog jokio verslo perkėlimo iÅ¡ BUAB „ERP“ į UAB „InnoForce“ iÅ¡ tikrųjų nebuvo. 20.6.

Teismo argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad naujai į bylÄ pateikti įrodymai galėjo bÅ«ti žinomi pareiÅ¡kėjams 2012–2013 metais, kadangi kartu su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo pateiktos pažymos buvo gautos tik atlikus visapusiÅ¡kÄ UAB „InnoForce“ auditÄ (2021 m. birželio mėnesį), kuris O. R. vadovavimo laikotarpiu nebuvo atliekamas ir nebuvo žinoma apie tokių duomenų egzistavimÄ . G. R. bendrovės vadovo pareigų neužėmė, jis tam tikrÄ laikotarpį tik rÅ«pinosi bendrovės verslo plėtra.

Be to, pažymose analizuojama visapusiÅ¡ka informacija apie UAB „InnoForce“, kurios pavienių duomenų žinojimas laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 13 d. iki 2013 m. lapkričio 14 d., kai O. R. ėjo direktorės pareigas, nesudaro pagrindo teigti, kad tai buvo bendrovės vadovo visuminės žinios apie kiekvienÄ bendrovės laimėtÄ vieÅ¡Ä jį konkursÄ , kiekvienÄ Ä¯darbintÄ darbuotojÄ ar kiekvienÄ bendrovės vardu įsigytÄ turto objektÄ . Tik po iÅ¡samaus bendrovės audito naujai paaiÅ¡kėjusi visuminė vertinamų parametrų (turto, darbuotojų, klientų) analizė sudarė pagrindÄ pareiÅ¡kėjams naujai sužinoti apie aplinkybes, kurios turi esminės reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. 20.7.

Teismo argumentai nesuderinami su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. iÅ¡aiÅ¡kinimu civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-684/2021, kadangi bÅ«tent vadovas yra laikomas atsakingu už žalÄ , padarytÄ bendrovei, bet ne akcininkai. PareiÅ¡kėjai, remdamiesi Å¡ia naujai paaiÅ¡kėjusia aplinkybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu), siekė atkreipti teismo dėmesį į tai, kad vis tik jie, kaip akcininkai, nebuvo atsakingi už žalÄ , kuriÄ neteisėtais veiksmais sukėlė vadovas M.

Z.. Eliminavus veiklos perkėlimÄ kaip tyčinio bankroto požymį ir turint mintyje, kad už kitus tyčinio bankroto požymius G. R. ir O. R. nėra atsakingi (jiems, kaip BUAB „ERP“ akcininkams, pagal minėtÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , nekilo jokia atsakomybė), bÅ«tų galima teigti, jog teismų konstatuotos aplinkybės dėl G. R. ir O. R. už BUAB „ERP“ tyčinį bankrotÄ turi bÅ«ti eliminuotos. 20.8. Teismas, vertindamas pareiÅ¡kėjų argumentÄ dėl bÅ«tinybės į tyčinio bankroto bylos nagrinėjimÄ Ä¯traukti UAB „InnoForce“, pasisakė dėl sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo, tačiau pareiÅ¡kėjų praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo tokių klausimų apskritai nebuvo keliama.

Tuo tarpu dėl bÅ«tinybės UAB „InnoForce“ įtraukti į tyčinio bankroto bylos nagrinėjimÄ , kadangi kitoje byloje iÅ¡ bendrovės buvo priteista žala remiantis bÅ«tent tyčinio bankroto byloje jos atžvilgiu nustatytais prejudiciniais faktais, teismas motyvuotai nepasisakė. Akivaizdu, kad tyčinio bankroto byla sukėlė materialines teisines pasekmes bendrovei UAB „InnoForce“, kadangi tyčinio bankroto byloje buvo konstatuotas veiklos perkėlimas bÅ«tent į UAB „InnoForce“, nors dabar paaiÅ¡kėjusios aplinkybės rodo, kad iÅ¡ tikrųjų to nebuvo.

Taigi pareiÅ¡kėjų iÅ¡keltas argumentas dėl atsisakymo atnaujinti procesÄ , kadangi UAB „InnoForce“ nebuvo įtraukta į tyčinio bankroto bylos nagrinėjimÄ , liko neatsakytas. 20.9. Sprendime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu konstatuotas veiklos perkėlimas iÅ¡ BUAB „ERP“ į UAB „InnoForce“ sukėlė tiesiogines materialiÄ sias pasekmes – Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-89-781/2019, teismas priteisė ieÅ¡kovei BUAB „ERP“ 252 937,05 Eur iÅ¡ atsakovės UAB „InnoForce“, ir tai lėmė, kad dėl negalėjimo tyčinio bankroto procese praÅ¡yti ekspertizės ar kitaip gintis nuo jos atžvilgiu metamų kaltinimų UAB „InnoForce“ vėliau patyrė tyčinio bankroto bylos pasekmes kitoje byloje, kurioje praktiÅ¡kai nebebuvo jokių galimybių paneigti tyčinio bankroto byloje nustatytus prejudicinius faktus, kadangi teismai betarpiÅ¡kai ir nekvestionuodami jais vadovavosi. 20.10.

Atsisakydamas atnaujinti procesÄ ir įtraukti į bylos nagrinėjimÄ UAB „InnoForce“ teismas pažeidė teisinio tikrumo principÄ . Be to, atsisakymas atnaujinti procesÄ pažeidžia teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus, neužtikrina UAB „InnoForce“ teisės į pažeistų teisių gynybÄ bei teisės į teisingÄ teismo procesÄ , kuriÄ gina ir saugo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis. 20.11.

Siekiant pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, turi bÅ«ti nustatytos visos nurodytoje teisės normoje įtvirtintos sÄ lygos. Kartu su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo pareiÅ¡kėjų pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad joks turtas iÅ¡ BUAB „ERP“ į UAB „InnoForce“ perkeltas nebuvo, todėl nėra galimybės konstatuoti buvus veiklos perkėlimÄ . Teismui atsisakius tokiu bÅ«du vertinti pareiÅ¡kėjų pateiktus įrodymus ir skirti byloje ekspertizę, buvo užkirstas kelias įvykdyti teisingumÄ . 20.12.

Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje taip pat pabrėžia, kad Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte apibrėžtos tyčinio bankroto prezumpcijos taikymui nepakanka nustatyti vien to, jog į kitÄ (kitas) veikiančiÄ (-ias) ar naujai įsteigtÄ (-as) įmonę(-es) perėjo dirbti įmonės skolininkės darbuotojai, kadangi turi egzistuoti ir kitos bÅ«tinos sÄ lygos Å¡ios prezumpcijos taikymui – kita įmonė turi perimti įmonės valdytÄ turtÄ bei nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises.

PareiÅ¡kėjų pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai aiÅ¡kiai patvirtina, kad BUAB „ERP“ turtas nebuvo perimtas. Tyčinio bankroto byloje tirtos aplinkybės neleidžia vien darbuotojų perėjimo dirbti į kitus juridinius asmenis vertinti kaip neteisėtÄ Ä¯monės veiklos perkėlimÄ . Siekiant įvykdyti tikrÄ jį, o ne deklaratyvų teisingumÄ , procesas privalo bÅ«ti atnaujintas. 20.13. Priėmęs pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo ir spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teismas buvo nurodęs, kad prima facie (preliminariai) pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas yra pagrįstas.

Tai reiÅ¡kia, kad tiek pačiame praÅ¡yme iÅ¡dėstyti argumentai, tiek kartu su praÅ¡ymu pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai sudarė teismui pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad jiems pasitvirtinus bÅ«tų pagrindas procesÄ atnaujinti ir priimti pareiÅ¡kėjams palankų teismo sprendimÄ . Taigi darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjų iÅ¡dėstyta pozicija, nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai ir pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai aiÅ¡kiai leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

Suinteresuotas asmuo M. Z. nenurodė jokių svarių argumentų ir nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kurie leistų teismui suabejoti pareiÅ¡kėjų dėstomos pozicijos pagrįstumu. 20.14. Teismas neargumentuotai atmetė pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ dėl ekspertizės skyrimo. Tik atlikta iÅ¡sami ekspertizė dėl veiklos perkėlimo buvimo ar nebuvimo leistų nustatyti tikrÄ jÄ tiesÄ byloje ir padaryti teismui iÅ¡vadÄ dėl figÅ«ruojančių subjektų veiksmų. Neatlikus ekspertizės taip ir lieka neaiÅ¡ku, ar pareiÅ¡kėjų pateikti įrodymai dėl veiklos perkėlimo iÅ¡ BUAB „ERP“ į UAB „InnoForce“ nebuvimo pavirtina naujÄ objektyviÄ tiesÄ , kad tokio veiklos perkėlimo nebuvo.

Preliminariai įvertinus pareiÅ¡kėjų pateiktus įrodymus, akivaizdu, kad jeigu ekspertas patvirtintų, jog tiriamuoju laikotarpiu iÅ¡ tikrųjų nebuvo perimtas joks BUAB „ERP“ materialusis turtas, klientai ir darbuotojai, tai negalėtume kalbėti apie jokį veiklos perkėlimÄ . 20.15. PareiÅ¡kėjai aiÅ¡kiai nurodė, kokius klausimus bÅ«tina iÅ¡analizuoti, siekiant nustatyti, ar buvo perkelta veikla iÅ¡ BUAB „ERP“ į UAB „InnoForce“, ir Å¡ie klausimai byloje nebuvo kelti ir nagrinėti, nors tai buvo bÅ«tina atlikti.

Norint atsakyti į Å¡iuos klausimus, bÅ«tina turėti specialiųjų ekonomikos mokslo žinių. 20.16. Naujausioje teismų praktikoje pripažįstant bankrotus tyčiniais, bylose, kuriose bÅ«tina įvertinti, ar verslas / veikla buvo perkelti, yra atliekamos ekonominės (audito) ekspertizės, o nagrinėjamoje byloje jokia ekspertizė apskritai nebuvo atlikta ir tai lėmė, kad teismai klydo konstatuodami buvus verslo perkėlimÄ . 20.17. Galutinė ir neskundžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis tyčinio bankroto byloje buvo priimta 2016 m. lapkričio 14 d., o praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ pateiktas 2021 m. birželio 15 d., todėl pareiÅ¡kėjai nepraleido naikinamojo 5 metų termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo. 20.18.

Suinteresuotas asmuo M. Z. pateikė atsiliepimÄ praleidęs terminÄ atsiliepimui pateikti ir nepraÅ¡ydamas jo atnaujinti, tačiau pirmosios instancijos teismas atsiliepimÄ vis tiek priėmė. Tai laikytina proceso pažeidimu, kas taip pat sudaro prielaidas teigti, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

3. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantų praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ civilinėje byloje dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl apeliantų praÅ¡ymų perduoti atskirÄ jį skundÄ nagrinėti trijų teisėjų kolegijai ir nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka 4. Pagal CPK 336 straipsnio 2 dalį atskirÄ jį skundÄ nagrinėja vienas apeliacinės instancijos teismo teisėjas, tačiau apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumÄ , turi teisę atskirajam skundui nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegijÄ . Nutartimi perduoti atskirÄ jį skundÄ nagrinėti trijų teisėjų kolegijai turi teisę ir bylÄ nagrinėjantis teisėjas.

5. Teismo vertinimu, nei atitinkami atskirojo skundo argumentai, nei bylos medžiaga nepagrindžia byloje sprendžiamų klausimų ypatingo sudėtingo, objektyviai lemiančio poreikį nukrypti nuo bendrosios atskirųjų skundų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismuose taisyklės, todėl apeliantų praÅ¡ymas perduoti atskirÄ jį skundÄ nagrinėti trijų teisėjų kolegijai netenkinamas.

6. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Taigi atskirojo skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas priklauso bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecijai.

7. Apeliantai nurodo, kad Å¡ioje civilinėje byloje keliami sudėtingi teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimai, praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ grindžiamas ne vienu, o trimis pagrindais, kartu su praÅ¡ymu pateikta daug raÅ¡ytinių įrodymų, apeliantai praÅ¡o skirti teismo ekspertizę, todėl atskirojo skundo nagrinėjimui bÅ«tina iÅ¡sami, kompleksinė ir visapusiÅ¡ka bylos analizė. Apeliantų teigimu, žodinis bylos nagrinėjimas padėtų jiems geriau atskleisti bylos esmę ir proceso atnaujinimo pagrindus, žodinio proceso tvarka nagrinėti bylÄ apeliantai prašė ir pirmosios instancijos teismo, be to, bankroto bylose visada egzistuoja ir vieÅ¡asis interesas, todėl tai tik dar labiau sustiprina poreikį perduoti atskirÄ jį skundÄ nagrinėti trijų teisėjų kolegijai ir nagrinėti jį žodinio proceso tvarka.

8. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad savo pozicijÄ dėl bylos esmės apeliantai turėjo galimybę atskleisti (ir atskleidė) atskirajame skunde, o, remiantis CPK 323, 338 straipsniais, keisti (papildyti) atskirÄ jį skundÄ , pasibaigus skundo padavimo terminui, yra draudžiama, taip pat kiti apeliantų praÅ¡ymai gali bÅ«ti įvertinti raÅ¡ytinio proceso tvarka, daro iÅ¡vadÄ , kad žodinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nėra objektyviai bÅ«tinas. Todėl apeliantų praÅ¡ymas nagrinėti atskirÄ jį skundÄ Å¾odinio proceso tvarka netenkinamas.

9. Minėtų apeliantų praÅ¡ymų kontekste apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantai, jų praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ grindžiamas ne trimis, o dviem pagrindais, taip pat tai, kad bankroto bylose egzistuoja ir vieÅ¡asis interesas, savaime nelemia poreikio nei perduoti atskirÄ jį skundÄ nagrinėti trijų teisėjų kolegijai, nei nagrinėti jį žodinio proceso tvarka. Dėl proceso atnaujinimo pagrindo, kai naujai paaiÅ¡kėja esminių bylos aplinkybių 10. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , procesas gali bÅ«ti atnaujinamas, jei naujai paaiÅ¡kėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu.

11. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagrindas atnaujinti procesÄ civilinėje byloje dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiÅ¡kėjas įrodo, kad tokios aplinkybės:

1) buvo nagrinėjant bylÄ ir priimant sprendimÄ ;

2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;

3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;

4) turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011, kt.).

12. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ ne bet kokia naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikÅ¡mę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobÅ«dis turi bÅ«ti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso Å¡alių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo iÅ¡vada, jÄ pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.

Tai reiÅ¡kia, kad dėl naujų duomenų gavimo bÅ«tų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus iÅ¡spręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletÄ , visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletÄ , visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies) arba teismo sprendimÄ pakeisti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-2019/2015 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

13. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiÅ¡kėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiÅ¡kėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiÅ¡kėjusioms aplinkybėms. Ä®rodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotinÄ teisinę svarbÄ jau iÅ¡nagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų iÅ¡vadų dėl teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo bÅ«ti žinomos nagrinėjant bylÄ nei teismui, nei pareiÅ¡kėjui. Tai reiÅ¡kia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).

14. Nagrinėjamu atveju apeliantai teigė, jog naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė yra ta, kad turtas (aktyvai) nebuvo perkeltas iÅ¡ BUAB „ERP“ į UAB „InnoForce“, ir tÄ apeliantai įrodinėjo pateiktais įrodymais: UAB „Finansų apskaitos centras“ 2021 m. birželio 1 d. pažyma apie UAB „InnoForce“ veiklÄ 2011–2012 metais, E. L. 2021 m. birželio 3 d. pažyma apie UAB „InnoForce“ dalyvavimÄ vieÅ¡uosiuose pirkimuose 2011–2012 metais ir E. L. 2021 m. birželio 4 d. pažyma apie UAB „InnoForce“ darbuotojus 2011–2012 metais.

15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Finansų apskaitos centras“ 2021 m. birželio 1 d. pažymoje nurodytas turtas, kurį buvo įsigijusi / valdė UAB „InnoForce“ 2011–2012 metais; nurodyta žinoma informacija apie 2011–2012 metais UAB „InnoForce“ dirbusius darbuotojus (pažymėta, kad duomenų, iÅ¡ kokių bendrovių atėjo darbuotojai ir kaip jie buvo surasti, nėra); nurodyti UAB „InnoForce“ vieÅ¡ojo sektoriaus klientai ir kt. E. L. 2021 m. birželio 3 d. pažymoje apie UAB „InnoForce“ dalyvavimÄ vieÅ¡uosiuose pirkimuose 2011– 2012 metais nurodyta, kad 2011 metais UAB „InnoForce“ vieÅ¡uosiuose pirkimuose nedalyvavo, 2012 metais dalyvavo 10-yje viešųjų pirkimų (nurodyta, kad UAB „ERP“ nė viename iÅ¡ pirkimų, kuriame dalyvavo UAB „InnoForce“, nedalyvavo) ir kt.

E. L. 2021 m. birželio 4 d. pažymoje apie UAB „InnoForce“ darbuotojus 2011–2012 metais nurodyta, kad buvo apklausti 4 buvę UAB „ERP“ darbuotojai; pažymėta, kad 2011–2012 m. UAB „InnoForce“ draustumo socialiniu draudimo pradžiÄ turėjo 22 asmenys – iÅ¡ 22 sÄ raÅ¡o darbuotojų 17 asmenų yra dirbę UAB „ERP“. Pažymoje, be kita ko, nurodyta, kad 2012 m. sausio 1 d. UAB „ERP“ dirbo 140 darbuotojų, todėl 15 asmenų išėjimas iÅ¡ UAB „ERP“ per daugiau kaip pusės metų laikotarpį negalėjo padaryti įtakos UAB „ERP“ veiklai.

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytus duomenis (jų pobūdį), pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad jie neatitinka esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme keliamų reikalavimų.

17. Pirma, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad pažymose nurodyti duomenys apie 2011–2012 metais UAB „InnoForce“ valdytÄ turtÄ , įmonėje dirbusius darbuotojus, dalyvavimÄ vieÅ¡uosiuose pirkimuose apeliantams (konkrečiai, G. R. ir O. R.) buvo ir (ar) galėjo bÅ«ti žinomi bylos dėl tyčinio įmonės bankroto nagrinėjimo metu. Apeliantų argumentas, kad minėtos pažymos buvo gautos tik atlikus visapusiÅ¡kÄ UAB „InnoForce“ auditÄ (2021 m. birželio mėnesį), kuris O.

R. vadovavimo laikotarpiu nebuvo atliekamas ir nebuvo žinoma apie tokių duomenų egzistavimÄ ; kad G. R. bendrovės vadovo pareigų neužėmė, jis tam tikrÄ laikotarpį tik rÅ«pinosi bendrovės verslo plėtra; kad pažymose analizuojama visapusiÅ¡ka informacija apie UAB „InnoForce“, kurios pavienių duomenų žinojimas laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 13 d. iki 2013 m. lapkričio 14 d., kai O. R. ėjo direktorės pareigas, nesudaro pagrindo teigti, jog tai buvo bendrovės vadovo visuminės žinios apie kiekvienÄ bendrovės laimėtÄ vieÅ¡Ä jį konkursÄ , kiekvienÄ Ä¯darbintÄ darbuotojÄ ar kiekvienÄ bendrovės vardu įsigytÄ turto objektÄ , minėtos iÅ¡vados teisingumo nepaneigia.

Kaip pažymima teismų praktikoje, teismai, spręsdami dėl praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagrįstumo, turėtų vertinti, be kita ko, ir pareiÅ¡kėjo veiksmus bylos nagrinėjimo metu, t. y. ar jis neveikė aplaidžiai ir (ar) pasyviai, siekdamas savo pažeistų teisių gynimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-2019/2015).

Nagrinėjamu atveju jokių objektyvių kliūčių apeliantams įvertinti minėtų duomenų visumÄ bylos dėl tyčinio įmonės bankroto nagrinėjimo metu nenustatyta, todėl aplinkybė, kad UAB „InnoForce“ auditas buvo atliktas tik 2021 m. birželio mėnesį, apeliantų savaime nepateisina.

18. Antra, apeliantai atskirajame skunde daugiausia dėmesio skiria argumentavimui, kad jų nurodytos aplinkybės turi esminės reikÅ¡mės bylai, t. y. kad jeigu jų nurodytos aplinkybės bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ dėl UAB „ERP“ tyčinio bankroto, bÅ«tų buvęs priimtas visiÅ¡kai kitoks procesinis sprendimas. Å iame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ grindžiant CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, turi bÅ«ti konstatuota kaip įrodyta pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių atitiktis visiems naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių kriterijams. Tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjas turi įrodyti aplinkybių atitiktį kriterijų visumai, o nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bent jau vieno požymio – pareiÅ¡kėjui nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos – apeliantų nurodytos aplinkybės neatitinka.

19. Kita vertus, nėra pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl apeliantų nurodytų aplinkybių / pažymų reikÅ¡mės bylai (esminės reikÅ¡mės neturėjimo). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtas pažymas ir jose pateiktų duomenų pobÅ«dį, pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad Å¡iomis pažymomis siekiama ne įrodyti egzistavus tam tikrus esminius faktus, kurie nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomi bylos nagrinėjimo metu, o pateikti naujÄ tyčinio bankroto byloje nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių vertinimÄ , kas nėra bylos dėl proceso atnaujinimo dalykas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-690/2016 nurodyta, kad dalies viešųjų pirkimų laimėjimas savaime nekvalifikuotinas kaip bendrovės veiklos perėmimas, tačiau teismų nustatytų aplinkybių visumos pagrindu laikytina, kad kasatorių (G. R. ir O. R.) veiksmai, t. y. perėjimas iÅ¡ UAB „ERP“ į UAB „InnoForce“, bandymas UAB „ERP“ iÅ¡kelti bankroto bylÄ , nemažos dalies UAB „ERP“ darbuotojų įdarbinimas UAB „Innoforce“, kvalifikuotini kaip UAB „ERP“ veiklos perkėlimas, o dalies viešųjų pirkimų konkursų laimėjimas – vienas iÅ¡ Å¡io veiklos perkėlimo padarinių (nutarties 54 punktas).

Taigi apeliantų palaikoma pozicija, kad pavieniui vien pažyma apie UAB „InnoForce“ dalyvavimÄ vieÅ¡uosiuose pirkimuose neleidžia spręsti dėl veiklos perkėlimo nebuvimo, tačiau vertinant Å¡iÄ pažymÄ kartu su kitais apeliantų pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais – pažyma dėl turto (aktyvų) perkėlimo nebuvimo, darbuotojų perkėlimo nebuvimo, bÅ«tų galima daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , kad konstatavus ir tai, jog visi UAB „InnoForce“ klientai buvo gauti iÅ¡ naujai ir savarankiÅ¡kai laimėtų viešųjų pirkimų konkursų, bÅ«tų visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kad jokio verslo perkėlimo iÅ¡ BUAB „ERP“ į UAB „InnoForce“ iÅ¡ tikrųjų nebuvo, tik patvirtina apeliantus ginčijant anksčiau teismų jau atliktÄ bylos aplinkybių teisinį vertinimÄ , nenurodant aplinkybių, kurios atitiktų esminėms naujai paaiÅ¡kėjusioms aplinkybėms, kaip jos suprantamos pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , keliamus reikalavimus.

20. Trečia, apeliantai nepagrįstai teigia, kad jeigu teismas apeliantų pateiktas pažymas laikė nepakankamais įrodymais, kurie pagrįstų apeliantų pozicijÄ , tuomet teismas pagal apeliantų praÅ¡ymÄ privalėjo skirti byloje ekspertizę. Pirmiau minėta, kad, praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ grindžiant CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, turi bÅ«ti konstatuota kaip įrodyta pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių atitiktis visiems naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių kriterijams, t. y. pareiÅ¡kėjas turi įrodyti aplinkybių atitiktį kriterijų visumai, o atsižvelgiant į tai, kad procesas iÅ¡nagrinėtoje byloje gali bÅ«ti atnaujinamas tik iÅ¡imtiniais atvejais, Å¡i atitiktis turi bÅ«ti nustatyta įvertinus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo argumentus bei kartu su juo pateiktus įrodymus (o ne, kaip nurodo apeliantai, skirti ekspertizę, kad tokia atitiktis bÅ«tų nustatyta).

Kartu tai sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje proceso stadijoje pagrįstai atsisakė tenkinti apeliantų praÅ¡ymÄ dėl ekspertizės skyrimo, papildomai nepasisakant dėl kitų teismo atsisakymo skirti ekspertizę motyvų ir atitinkamų atskirojo skundo argumentų kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų bylos rezultatui.

21. Atskirajame skunde apeliantai taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo atliktÄ kitos jų nurodytos naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės – kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-684/2021 pateiktu iÅ¡aiÅ¡kinimu, dėl BUAB „ERP“ paskolų suteikimo G. R. ir O. R. nėra akcininkų teisinės atsakomybės, nes už žalÄ , kuri atsirado bendrovei dėl suteiktų paskolų fiziniams ir juridiniams asmenims, buvo atsakingas bendrovės vadovas M.

Z. – vertinimÄ . Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai yra nesuderinami su minėtu kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo sutikti. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad bylos dėl tyčinio įmonės bankroto ir bylos dėl žalos atlyginimo dalykas skiriasi, todėl pastarojoje byloje padarytos iÅ¡vados savaime negali paneigti byloje dėl tyčinio įmonės bankroto padarytų iÅ¡vadų teisingumo.

Be to, atskirajame skunde apeliantai laikosi pozicijos, kad Å¡ia naujai paaiÅ¡kėjusia aplinkybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu) siekė atkreipti teismo dėmesį į tai, kad vis tik jie, kaip akcininkai, nebuvo atsakingi už žalÄ , kuriÄ neteisėtais veiksmais sukėlė bendrovės vadovas M. Z., o eliminavus veiklos perkėlimÄ kaip tyčinio bankroto požymį ir turint mintyje, kad už kitus tyčinio bankroto požymius G. R. ir O. R. nėra atsakingi (jiems, kaip BUAB „ERP“ akcininkams, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. iÅ¡aiÅ¡kinimÄ civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-684/2021 nekilo jokia atsakomybė), bÅ«tų galima teigti, jog teismų konstatuotos aplinkybės dėl G.

R. ir O. R. atsakomybės už BUAB „ERP“ tyčinį bankrotÄ turi bÅ«ti eliminuotos. Vis dėlto nagrinėjamu atveju pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ nėra nustatyta pagrindo abejoti teismų konstatuoto veiklos perkėlimo požymio pagrįstumu, atitinkamai ir civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo pateikti kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai negali turėti esminės teisinės reikÅ¡mės bylai dėl tyčinio bankroto.

22. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatyta, jog apeliantai (konkrečiai, G. R. ir O. R., nes pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį neįtraukti į bylos nagrinėjimÄ asmenys (taigi, UAB „InnoForce“) turi teisę paduoti praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu) neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , atitikties bÅ«tinų kriterijų visumai.

Dėl proceso atnaujinimo pagrindo, kai sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų materialiųjų teisių ar pareigų 23. Remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, procesas gali bÅ«ti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai:

1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis);

2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

24. Atskirajame skunde tvirtinama, kad apeliantų iÅ¡keltas argumentas dėl atsisakymo atnaujinti procesÄ , kadangi UAB „InnoForce“ nebuvo įtraukta į tyčinio bankroto bylos nagrinėjimÄ , liko neatsakytas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus, neturi pagrindo su tuo sutikti.

25. Pirmiausia, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantai, spręsdamas dėl aptariamo pagrindo atnaujinti procesÄ buvimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į bylų dėl tyčinio įmonės bankroto nagrinėjimo dalykÄ , nes nuo pastarojo tiesiogiai priklauso ir tai, kurie asmenys įtrauktini į tokios bylos nagrinėjimÄ .

26. Antra, apeliantė UAB „InnoForce“ taip ir nepagrindė, kad teismų nutartyse dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu būtų tiesiogiai pasisakyta dėl jos teisių ar pareigų, teismo nutartys būtų sukūrusios jai teisių ar pareigų arba tokiomis nutartimis jos teisės ar įstatymo saugomi interesai būtų pažeisti. Atskirajame skunde referuojama į kitoje civilinėje byloje teismų priimtus sprendimus, tačiau šie atskirojo skundo argumentai patvirtina tik tai, kad būtent pastarojoje buvo sprendžiama dėl apeliantės UAB „InnoForce“ teisių ir pareigų.

Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-89-781/2019, be kita ko, konstatuota, kad, pirma, pagal bendrÄ jÄ taisyklę asmenys, kurie nebuvo įtraukti į konkrečios bylos nagrinėjimÄ , gali kitose bylose ginčyti teismo nustatytus faktus, tačiau Å¡iuo atveju atsakovė UAB „InnoForce“ Å¡ios aplinkybės (dėl ieÅ¡kovės veiklos perkėlimo į UAB „InnoForce“) nagrinėjamoje byloje nenuginčijo (o faktiÅ¡kai net ir neginčijo) (CPK 12, 178, 185) (nutarties 25 punktas); antra, atkreiptas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas <...> prejudicinėmis aplinkybėmis iÅ¡ esmės rėmėsi tik kitų atsakovų – G.

R. ir O. R. – atžvilgiu (kurie dalyvavo ir nurodytoje byloje dėl ieÅ¡kovės bankroto pripažinimo tyčiniu) bei atitinkamai, vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, tik pastarųjų atsakovų atžvilgiu padarė iÅ¡vadÄ dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų atlikimo ir (ar) pasinaudojimo ieÅ¡kovės komercine (gamybine) paslaptimi (nutarties 26 punktas). Galiausiai Lietuvos apeliacinio teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-89-781/2019 atmetė apeliantės UAB „InnoForce“ argumentus dėl nepagrįsto rėmimosi prejudiciniais faktais (nutarties 27 punktas).

Nurodyti teismo motyvai patvirtina, kad, pirma, byloje dėl tyčinio įmonės bankroto nustatytomis aplinkybėms kaip prejudicinėmis civilinėje byloje Nr. e2A-89-781/2019 buvo remiamasi tik apeliantų G. R. ir O. R. atžvilgiu, antra, apeliantei UAB „InnoForce“ nebuvo užkirstas kelias jų ginčyti. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo argumentai, kad nurodytoje byloje praktiškai nebebuvo jokių galimybių paneigti tyčinio bankroto byloje nustatytus prejudicinius faktus, kadangi teismai betarpiškai ir nekvestionuodami jais vadovavosi, atmetami kaip faktiškai nepagrįsti.

27. Trečia, aplinkybę, kad nebuvo įtraukta į bylÄ dėl tyčinio UAB „ERP“ bankroto pripažinimo, apeliantė UAB „InnoForce“ vėliausiai sužinojo iÅ¡kėlus pirmiau nurodytÄ civilinę bylÄ (t. y. 2016 metais, CPK 179 straipsnio 3 dalis), tačiau dėl proceso atnaujinimo nurodytu pagrindu kreipėsi į pirmosios instancijos teismÄ tik 2021 m. birželio 15 d. Toks ilgas delsimas kreiptis į teismÄ dėl proceso atnaujinimo papildomai patvirtina, kad pati apeliantė UAB „InnoForce“ nemanė, jog teismo nutartyse dėl tyčinio įmonės bankroto buvo nuspręsta dėl jos materialiųjų teisių ar pareigų.

28. Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais, atskirojo skundo argumentai, kad atsisakydamas atnaujinti procesÄ ir įtraukti į bylos nagrinėjimÄ UAB „InnoForce“ teismas pažeidė teisinio tikrumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus, neužtikrino UAB „InnoForce“ teisės į pažeistų teisių gynybÄ bei teisės į teisingÄ teismo procesÄ , atmetami kaip nepagrįsti ir deklaratyvÅ«s. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų 29. Atskirajame skunde apeliantai taip pat nurodo, kad, siekiant pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, turi bÅ«ti nustatytos visos nurodytoje teisės normoje įtvirtintos sÄ lygos; pagal teismų praktikÄ , Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte apibrėžtos tyčinio bankroto prezumpcijos taikymui nepakanka nustatyti vien to, jog į kitÄ (kitas) veikiančiÄ (-ias) ar naujai įsteigtÄ (-as) įmonę(-es) perėjo dirbti įmonės skolininkės darbuotojai, kadangi turi egzistuoti ir kitos bÅ«tinos sÄ lygos Å¡ios prezumpcijos taikymui – kita įmonė turi perimti įmonės valdytÄ turtÄ bei nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises, o tyčinio bankroto byloje tirtos aplinkybės, anot apeliantų, neleidžia vien darbuotojų perėjimo dirbti į kitus juridinius asmenis vertinti kaip neteisėtÄ Ä¯monės veiklos perkėlimÄ ; be to, bylose, kuriose bÅ«tina įvertinti, ar verslas / veikla buvo perkelti, yra atliekamos ekonominės (audito) ekspertizės, o nagrinėjamoje byloje jokia ekspertizė apskritai nebuvo atlikta ir tai lėmė, kad teismai klydo konstatuodami buvus verslo perkėlimÄ .

30. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantų prašymas dėl proceso atnaujinimo nebuvo grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu (o kadangi teismo nutartis dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu buvo peržiūrėta apeliacine tvarka – ir negalėjo būti grindžiamas), dėl pirmiau nurodytų apeliantų argumentų plačiau nepasisako.

31. Be to, apeliantų argumentas, kad teismas, nagrinėdamas apeliantų praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vertino, jog apeliantų praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo yra tikėtinai pagrįstas, neturi reikÅ¡mės vertinant skundžiamos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Kaip nurodoma teismų praktikoje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra procesinio pobÅ«džio klausimas, kuriuo Å¡alių ginčas nėra iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės, o skirtingų procesinių sprendimų pagal tokius praÅ¡ymus priėmimas neturi reikÅ¡mės ginčo baigčiai, kadangi nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi nei prejudicinės, nei res judicata (teismo galutinai iÅ¡spręstas klausimas) galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-862-781/2021).

32. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bÅ«tent apeliantams teko įrodinėjimo naÅ¡ta pagrįsti atitinkamų proceso atnaujinimo pagrindų buvimÄ , o ne suinteresuotam asmeniui juos paneigti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Å¡ios pareigos apeliantai neįvykdė, todėl apeliantų argumentas, kad suinteresuotas asmuo M. Z. nenurodė jokių svarių argumentų ir nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kurie leistų teismui suabejoti apeliantų dėstomos pozicijos pagrįstumu, vertinamas kaip netinkamas.

33. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su tuo, kaip apeliantai skaičiuoja CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ naikinamÄ jį 5 metų praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ padavimo terminÄ . Pastarojoje normoje aiÅ¡kiai nurodyta, kad 5 metų terminas prasideda nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo, nagrinėjamu atveju – nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties priėmimo dienos (CPK 279 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto kadangi skundžiamoje nutartyje nebuvo konstatuotas aptariamo termino praleidimas, apeliacinės instancijos teismas Å¡iuo klausimu taip pat plačiau nepasisako (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

34. Remiantis CPK 329 straipsnio 1 dalimi, proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų taikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla. Taigi ne bet koks, o tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, dėl kurio byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai, yra pagrindas panaikinti teismo procesinį sprendimÄ . Kadangi apeliantų nurodomi teismo veiksmai, priimant suinteresuoto asmens atsiliepimÄ Ä¯ apeliantų praÅ¡ymÄ , tokios įtakos bylos baigčiai negalėjo turėti, nėra pagrindo ir teigti, kad dėl jų (net jeigu galimas proceso teisės normų pažeidimas pasitvirtintų) skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

Dėl bylos procesinės baigties 35. Apibendrindamas iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė aktualias proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais ir (ar) tenkinti kitus atskirojo skundo praÅ¡ymus nėra pagrindo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Vilija Mikuckienė