e7d00dcd-8ae4-48a5-9646-aa8fd1743d2d · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-841-370/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00830-2013-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.11.                                                                                           (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 20 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo PoÅ¡kaus,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J.

A. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2603-562/2017 pagal ieÅ¡kovų J. A. ir Č. A. (Č. A.) ieÅ¡kinį atsakovei bankrutavusiai individualiai įmonei „Karinos linksmybės“, atstovaujamai bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „BANKROTO LYDERIAI“, ir atsakovui V. Č. (V. Č.) dėl bankroto administratorės veiksmų, bankrutavusios individualios įmonės (toliau – BIÄ®) „Karinos linksmybės“ kreditorių susirinkimo nutarimų ir nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ne varžytynėse sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :Ginčo esmė Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartimi individualiai įmonei (toliau – IĮ) „Karinos linksmybės“ iškelta bankroto byla, bankrutuojančios įmonės bankroto administratore paskirta UAB „BANKROTO LYDERIAI“ (toliau – bankroto administratorė). 2013 m. spalio 21 d. nutartimi byloje bendraatsakiais įtraukti J. A. ir Č. A. 2014 m. vasario 17 d. nutartimi bankrutuojanti IĮ „Karinos Linksmybės“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.Ieškovai J.

A. ir Č. A. pateikė ieÅ¡kinį (teisme gautas 2016 m. kovo 30 d.), kuriame prašė:Pripažinti BIÄ® „Karinos linksmybės“ bankroto administratorės veiksmus, organizuojant laisvÄ J. A. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto 0,140 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – Å«kio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pardavimÄ , neteisėtais.Panaikinti 2015 m. lapkričio 9 d. ir 2016 m. vasario 8 d.

BIÄ® „Karinos linksmybės“ kreditorių susirinkimo nutarimų dalį dėl J. A. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto kainos nustatymo.Pripažinti negaliojančia 2016 m. kovo 10 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ne varžytynėse sutartį, sudaryta BIÄ® „Karinos linksmybės“, atstovaujamos bankroto administratorės, ir V. Č., nuo jos sudarymo dienos.Panaikinti įraÅ¡Ä VÄ® Registrų centras nekilnojamojo turto registre dėl V. Č. nuosavybės teisių į 0,140 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).Nurodė, kad nepaisant to, kad jie nuo 2013 m. rugsėjo 20 d. yra įtraukti į bankroto bylÄ bendraatsakiais, ieÅ¡kovams nebuvo teikiama informacija apie bankroto bylos eigÄ ir J.

A. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto realizavimÄ , nebuvo suteikta galimybė susipažinti su bankroto bylos medžiaga, esančia pas bankroto administratorių, taip pat buvo užkirstas kelias dalyvauti kreditorių susirinkimuose bei surasti 2016 m. kovo 10 d. parduoto turto pirkėjÄ . Teigė, kad su BIÄ® „Karinos linksmybės“ bankroto bylos medžiaga susipažino 2016 m. kovo 16 d., iÅ¡ kurios sužinojo, jog J. A. asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas parduotas už maÅ¾Ä kainÄ .Pažymėjo, kad dėl J.

A. asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo su priklausiniais ir žemės sklypo pardavimo buvo sušaukti net penki kreditorių susirinkimai, apie kurios ieškovams nebuvo pranešta ir žinoma. BIĮ „Karinos linksmybės“ kreditorių susirinkimuose, kurie vyko 2015 m. kovo 26 d., 2015 m. rugsėjo 3 d., 2015 m. lapkričio 9 d., 2016 m. vasario 8 d., buvo nuspręsta dėl turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo. Nėra aišku, ar turto pardavimo tvarka buvo tinkamai vykdoma, ar buvo skelbiamos turto pardavimo varžytynės, ar buvo vykdomi turto pardavimo etapai, nėra aišku, kaip buvo nustatyta turto pardavimo kaina.

Pagal turto vertinimo ataskaitÄ J. A. asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo su priklausiniais ir žemės sklypo kaina yra 42 000 Eur. IeÅ¡kovų teigimu, bankroto administratorė nevykdė laisvo turto pardavimo ir kreditorių susirinkimo nutarimų, turtas buvo parduotas už labai maÅ¾Ä kainÄ , t. y. 19 100 Eur. Bankroto administratorė veikė kreditoriaus V. Č. interesais, padėdama už neatitinkančiÄ realios rinkos kainÄ Ä¯sigyti turtÄ ir nesuteikė ieÅ¡kovams galimybės patiems surasti turto pirkėjus.

Nebuvo organizuotos turto varžytynės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 33 straipsnio 6 dalyje. Dėl Å¡ių priežasčių yra visi sandorio negaliojimo požymiai, nurodyti CK 1.91 straipsnyje. Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ne varžytynėse sutartis buvo sudaryta neturint teismo leidimo Å¡iam turtui parduoti.Atsakovė BIÄ® „Karinos linksmybės“, atstovaujama bankroto administratorės                                UAB „BANKROTO LYDERIAI“, atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti kaip nepagristÄ .

Nurodė, kad teisės aktai neįpareigoja bankroto administratorės praneÅ¡ti buvusiai bankrutuojančios įmonės savininkei apie Å¡aukiamus kreditorių susirinkimus ar apie savininkei priklausančio turto realizavimÄ . Pirmajame kreditorių susirinkime patvirtinta BIÄ® „Karinos linksmybės“ kreditorių susirinkimų suÅ¡aukimo tvarka taip pat neįpareigojo apie Å¡aukiamÄ kreditorių susirinkimÄ informuoti įmonės savininkę J. A. Teigė, jog ieÅ¡kovai patys turėjo bÅ«ti aktyvÅ«s, domėtis bankroto procedÅ«rų eiga bei praÅ¡yti bankroto administratorės juos dominančios informacijos, dalyvauti kreditorių susirinkimuose.BIÄ® „Karinos linksmybės“ 2014 m. vasario 3 d. vykusiame kreditorių susirinkime nutarimu buvo patvirtinta „Informacijos apie bankrutuojančios IÄ® „Karinos linksmybės“ bankroto procedÅ«rų eigÄ teikimo tvarka“, kurioje nustatyta, jog asmuo (įmonės kreditorius, savininkas, įgaliotas akcininkų atstovas, valstybės institucijų atstovas), norintis gauti informacijÄ apie bankroto eigÄ ir su tuo susijusių dokumentų kopijas, turi registruotu paÅ¡tu arba pasiraÅ¡ytinai įteikti bankroto administratorei motyvuotÄ praÅ¡ymÄ , kuriame turi bÅ«ti nurodytas praÅ¡omos informacijos pobÅ«dis ir laikotarpis bei pageidaujamas informacijos pateikimo bÅ«das.

Bankroto administratorė asmens praÅ¡omÄ informacijÄ ir (ar) dokumentų, nesusijusių su įvyksiančiais kreditorių susirinkimais, bet susijusių su įmonės bankroto proceso eiga, kopijas privalo pateikti per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo praÅ¡ymo įteikimo dienos. Bankroto administratorė privalo pateikti įvykusių įmonės kreditorių susirinkimų protokolus praÅ¡ymÄ pateikusiam asmeniui ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo praÅ¡ymo gavimo dienos.Iki pat 2016 m. kovo 10 d. ginčijamos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo įmonės savininkė J.

A. buvo pasyvi. Tik 2016 m. kovo 10 d. bankroto administratorei įteikė pasiraÅ¡ytinai praÅ¡ymÄ suteikti informacijÄ . IeÅ¡kovės praÅ¡yme iÅ¡dėstytas reikalavimas pateikti iÅ¡raÅ¡Ä , kiek įmonės savininkė J. A. yra skolinga bankrutuojančios įmonės kreditoriams, taip pat pateikti informacijÄ , kodėl ieÅ¡kovei nebuvo pateikta informacija apie jai priklausančio turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimÄ . Atsižvelgdama į patvirtintÄ informavimo apie bankrotÄ tvarkÄ , bankroto administratorė laiku, t. y. 2016 m. kovo 24 d. pateikė ieÅ¡kovei visÄ jos praÅ¡omÄ informacijÄ .Nurodė, jog apie parduodamÄ iÅ¡ varžytynių turtÄ skelbta Ä®monių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos specialiame puslapyje, interneto svetainėse (taip pat ir www.aruodas.lt).2015 m. rugsėjo 3 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu buvo priimti nutarimai organizuoti              J.

A. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto laisvÄ pardavimÄ , turto pardavimo kainÄ mažinti etapais, apie turto pardavimÄ skelbti nemokamose interneto svetainėse, www.aruodas.lt ir viename iÅ¡ respublikinių dienraščių, arba vietinėje spaudoje. Bankroto administratorė turtÄ pardavinėjo nuosekliai, konkrečiais bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimuose nustatytais etapais, bandymai parduoti šį turtÄ tęsėsi ilgÄ laiko tarpÄ , tačiau iki pat 2016 m. kovo 9 d., kai baigėsi 2016 m. vasario 8 d. kreditorių susirinkimo nustatyto savininkės turto laisvo pardavimo pirmasis etapas, buvo gautas tik vienas (V.

Č.) realus pasiÅ«lymas pirkti minėtÄ turtÄ . Pažymėjo, jog teismo leidimo J. A. priklausančiam turtui realizuoti nereikėjo.Atsakovas V. Č. atsiliepime prašė ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog 2016 m. vasario 23 d. pateikė bankroto administratorei komercinį pasiÅ«lymÄ Ä¯sigyti turtÄ už 19 100 Eur, t. y. didesne kaina, nei tuo metu turtas buvo pardavinėjamas.                         2016 m. kovo 10 d. buvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ne varžytynėse sutartis.

Už turtÄ sumokėjo 2016 m. kovo 14 d., o nuosavybės teisė į turtÄ Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2016 m. kovo 30 d. Nurodė, kad ieÅ¡kovai turėjo pareigÄ aktyviai domėtis bankroto procesu, ieÅ¡kovų nerÅ«pestingumas negali bÅ«ti laikomas svarbia priežastimi praleisti apskundimo terminÄ . Nurodo, jog pareiÅ¡kėjų teiginiai, neva sandoris buvo piktavaliÅ¡ko susitarimo pasekmė, yra neįrodytas ir paremtas tik prielaidomis. Taip pat nurodė, jog pareiÅ¡kėjų pateikta turto vertinimo ataskaita vertintina kritiÅ¡kai, nes joje nurodyta turto rinkos kaina atspindi ataskaitos sudarymo metu nustatytÄ kainÄ , o ne varžytynių pradžioje egzistavusiÄ kainÄ .

Ataskaita paremta neteisingomis prielaidomis. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 31 d. sprendimu ieÅ¡kovų J. A. ir Č. A. ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų J. A. ir Č. A. po 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui V. Č.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bylos duomenys patvirtina, jog turtas bankroto procese buvo parduodamas nuo 2015 m. birželio 22 d., tačiau pageidaujančių įsigyti ieÅ¡kovei priklausantį turtÄ nebuvo.

Neatsiradus nė vieno pirkėjo, norinčio įsigyti ginčo turtÄ , kiekvienÄ kartÄ nuosekliai buvo mažinama parduodamo turto kaina. Pirmosiose varžytynėse buvo nustatyta 59 000 Eur turto pardavimo kaina, antrosiose – 47 200 Eur pardavimo kaina,                   2015 m. rugsėjo 11 d. paskelbto pardavimo nustatyta turto kaina – 42 500 Eur,                        2015 m. rugsėjo 28 d. paskelbtas turto pardavimas už 38 500 Eur kainÄ , 2015 m. spalio 12 d. paskelbtas turto pardavimas už 34 500 Eur kainÄ , 2015 m. lapkričio 17 d. paskelbtas turto pardavimas už 27 600 Eur kainÄ , 2015 m. gruodžio 17 d. paskelbtas turto pardavimas už                22 080 Eur kainÄ , 2016 m. vasario 9 d. buvo paskelbtas turto pardavimas už 18 768 Eur kainÄ .Pirmosios instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad potencialÅ«s pirkėjai nesusidomėjo turto pirkimu už patvirtintÄ kainÄ , yra objektyvus ir pakankamas įrodymas, jog skundžiamuose kreditorių susirinkimo nutarimuose nustatyta turto pardavimo kaina yra pagrįsta.

Teismo iÅ¡vadų nepaneigia ir ieÅ¡kovų pateikta MB „84 Sprendimai“ turto vertinimo ataskaita, kad minėto turto rinkos vertė 2016 m. kovo 23 d. buvo 42 000 Eurų, nes turto rinkos vertę apsprendžia ne turto vertintojų iÅ¡vados, o parduodamo turto paklausa, tai yra, už kokiÄ pinigų sumÄ turtas galėtų bÅ«ti parduotas sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtÄ parduoti ir pirkti asmenų (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis Nr. 2-863/2011).Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad turto realizavimas vyko neskaidriai, ar, kad bÅ«tų kitokių jo organizavimo trÅ«kumų.

Å ių iÅ¡vadų nepaneigia ir liudytojo S. N. parodymai. Nors liudytojas parodė, kad iÅ¡ kaimynų kalbų sužinojo, jog buvo įtrauktas į pirkėjų sÄ raÅ¡Ä parduodant varžytynėse J. A. priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , byloje pateikti varžytynių protokolai patvirtina, kad varžytynės neįvyko, nes nedalyvavo nei vienas pirkėjas.Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovė tik 2016 m. kovo 10 d. kreipėsi dėl informacijos suteikimo apie bankroto procesÄ , konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti, kad bankroto administratorė pažeidė reikalavimus dėl informacijos įmonės savininkei suteikimo bankroto procese.

Pažymėjo, kad J. A. ir Č. A. yra bendraatsakiai bankroto byloje                       (Nr. B2-2660-562/2017), todėl turėjo ne tik teisę, bet ir pareigÄ domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovams Å¡ias procesines pareigas vykdžius tinkamai, jie bÅ«tų žinoję apie visus reikÅ¡mingus jų teisėms ir pareigoms priimtus procesinius sprendimus bankroto byloje. Å ių teismo iÅ¡vadų nepaneigia ir ieÅ¡kovės pateikti duomenys apie jos sveikatos bÅ«klę, nes bankroto procese ji dalyvauja kartu su sutuoktiniu               Č.

A., be to, galėjo pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu.Pirmosios instancijos teismo vertinimu, deklaratyvÅ«s ieÅ¡kovų teiginiai apie bankroto administratorės ir atsakovo V. Č. piktavaliÅ¡kÄ susitarimÄ nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamÄ sandorį negaliojančiu pagal CK 1.91 straipsnį. Atsižvelgęs į tai, kad nenustatyta esminių pažeidimų, kurie galėjo turėti tiesioginės įtakos vertinant ginčo turto pardavimo procedÅ«rų teisėtumÄ , teismas konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti negaliojančia nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ne varžytynėse sutartį ir CK 1.80 straipsnio pagrindu.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti 2017 m. sausio 31 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:FaktiÅ¡kai nebuvo vykdomas turto laisvas pardavimas, nes turtas parduotas už ženkliai mažesnę ir neprotingÄ kainÄ â€“ 19 100 Eur, o jo vertė pagal byloje esantį turto vertinimÄ yra 42 000 Eur.Viso bankroto proceso metu ieÅ¡kovei nebuvo teikiama informacija apie bankroto bylos eigÄ bei apie ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio turto realizavimÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovei neturint visos informacijos, ji objektyviai neturėjo galimybės pati surasti nekilnojamojo turto pirkėjÄ .Bankroto administratorė veikė vieno iÅ¡ kreditorių, atsakovo V. Č. interesais.Dėl nekilnojamojo turto nebuvo organizuotos varžytynės, pažeidžiant Ä®BÄ® 33 straipsnio           6 dalį.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė BIÄ® „Karinos linksmybės“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepime atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jame nurodomi tie patys atsikirtimai, kurie buvo nurodyti ir atsiliepime į ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį, todėl nekartojami.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas V. Č. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie atsikirtimai:IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nepateikė jokių teisinių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad pirmos instancijos teismas netinkamai iÅ¡tyrė į bylÄ pateiktus įrodymus dėl turto pardavimo kainos ir tvarkos ar netinkamai aiÅ¡kino turto pardavimo, varžytynių organizavimÄ reglamentuojančias teisės normas.Pirmos instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus tinkamai ir pagrįstai konstatavo, kad turto pardavimas iÅ¡ varžytynių vyko, o iÅ¡ varžytynių turto nepardavus, 2015 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkime buvo nuspręsta pardavinėti turtÄ laisvu pardavimu už kreditorių patvirtintas turto pardavimo kainas.

Vadovaujantis į bylÄ pateiktais įrodymais – skelbimais iÅ¡ interneto tinklapių – pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad laisvas turto pardavimas taip pat vyko. Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , atsižvelgia į tai, kad jame yra lakoniÅ¡kai pakartota dalis tų pačių argumentų, kurie buvo nurodyti ir pirmosios instancijos teismui – dėl parduoto turto kainos, pardavimo tvarkos ir ieÅ¡kovės informavimo.

Nors ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde yra įraÅ¡yta, kad ji taip pat palaiko ir visus pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, tačiau jie vertintini tik ta apimtimi, kiek papildo apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus (nutarties 21.1-21.4 punktai; CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įvertinus bylos medžiagÄ ir skundžiamÄ sprendimÄ , konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pakankamai iÅ¡samiai motyvuotÄ sprendimÄ , todėl teisėjų kolegija nekartoja pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

Įvertinęs ieškovės argumentus dėl neprotingos turto pardavimo kainos ir nevykdytų varžytynių, apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, varžytynės vadovaujantis aktualiais kreditorių susirinkimo nutarimais (jų teisėtumas nenuginčytas įstatymo numatytais pagrindais, sprendimus dėl ginčo turto, kuriam įregistruota hipoteka priėmė ir hipotekos turėtojas kreditorius AB DNB bankas) buvo organizuojamos ir vykdomos, tačiau pirkėjų neatsirado, todėl ieškovės argumentas, kad dėl nekilnojamojo turto nebuvo organizuotos varžytynės, pažeidžiant ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalį, yra deklaratyvus ir nepagrįstas.

Byloje taip pat administratoriaus pateikta pakankamai įrodymų, jog ginčo turto laisvas pardavimas taip pat faktiÅ¡kai buvo iÅ¡vieÅ¡intas per vieÅ¡us nekilnojamojo turto pardavimo interneto tinklapius.Ä®vertinęs apeliacinio skundo argumentus dėl turto kainos, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas kreditorių balsų dauguma, kreditorių susirinkimas nustato turto pardavimo varžytynėse kainÄ . Tiesioginį teisinį suinteresuotumÄ dėl to, kokia kaina bus parduotas bankrutuojančios įmonės turtas, turi kreditoriai, kurie jį realizuoja, veikdami per kreditorių susirinkimÄ .

Paprastai kuo didesne kaina bus parduotas bankrutuojančios įmonės turtas, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Visgi, spręsdamas turto pardavimo klausimus, kreditorių susirinkimas paprastai atsižvelgia ir į kitus veiksnius, tokius kaip realios galimybės parduoti turtÄ , potenciali turto realizavimo trukmė, atsiskaitymo gavimo galimybės ir kt. Atskirais atvejais spartus turto realizavimas už mažesnę kainÄ kreditoriams gali bÅ«ti naudingesnis, nei ilgos turto realizavimo procedÅ«ros, kurių sėkmė nėra garantuota ir kurios didina administravimo kaÅ¡tus.

Visų Å¡ių klausimų sprendimas susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu, kuris priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-338/2012).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad nagrinėjamu atveju ginčo turto pardavimui organizuotos varžytynės neįvyko, nes neatsirado pirkėjo, norinčio įsigyti parduodamÄ turtÄ už kreditorių susirinkimo nustatytas kainas, nepaisant to, kad turto kaina buvo nuosekliai mažinama, yra pagrindas pripažinti, jog kreditorių susirinkimo priimtas nutarimas, kuriuo nutarta ginčo turtÄ parduoti vieninteliam norinčiam jį įsigyti pirkėjui – atsakovui V.

Č., už jo pasiÅ«lytÄ kainÄ , neprieÅ¡tarauja imperatyvioms teisės normoms, reglamentuojančioms bankrutuojančios įmonės turto pardavimÄ , nes tokiu bÅ«du buvo užtikrintas bankroto proceso operatyvumas (taip pat atsižvelgus į tai, kad turtÄ buvo bandoma parduoti nuo 2015 m. birželio 22 d. iki 2016 m. vasario 9 d., ir, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kaina buvo nuosekliai mažinama nuo 59 000 Eur iki 18 768 Eur) ir vieÅ¡ojo intereso apsauga, o tokiÄ valiÄ iÅ¡reiÅ¡kė patys kreditoriai, balsų dauguma pritardami tokiam nutarimui.Ä®vertinęs ieÅ¡kovės argumentus dėl turto vertinimo atskaitos, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad parduodant turtÄ varžytynėse, rinkos vertė gali bÅ«ti tik atskaitos taÅ¡kas, nustatant parduodamo turto kainÄ .

Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 punkte iÅ¡aiÅ¡kinta, kad turto rinkos vertė – tai apskaičiuota pinigų suma, už kuriÄ galėtų bÅ«ti parduotas turtas vertinimo dienÄ , sudarius tiesioginį komercinį norinčių turtÄ perduoti ir norinčių turtÄ pirkti asmenų sandorį po Å¡io turto tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio Å¡alys veikia dalykiÅ¡kai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių bei interesų. Tuo tarpu likvidacinė vertė – tai apskaičiuota pinigų suma, kuriÄ galima gauti, parduodant turtÄ per palyginti trumpÄ laikÄ , neatitinkantį normalaus parduodamo turto buvimo rinkoje laikotarpio, numatyto rinkos vertės apibrėžime, kai pirkėjo ir pardavėjo veiksmus bei sprendimus sÄ lygoja specifinės priverstinio pardavimo sÄ lygos.

Priverstinio pardavimo vertė yra susijusi ir su nenorinčiu parduoti pardavėju bei su pirkėju ar pirkėjais, kurie perka žinodami, kad pardavėjui nenaudingÄ tÄ turtÄ parduoti. Likvidacinė turto vertė yra nulemta skubaus, priverstinio turto pardavimo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-551/2010). Tai atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymimÄ bankroto proceso operatyvumo principÄ , kad bankrutuojančios įmonės turto pardavimo kainos nustatymo bÅ«das turi atitikti bankroto proceso operatyvumo ir efektyvumo siekį, bei vienÄ esminių bankroto instituto taikymo tikslų – iÅ¡ bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto kuo operatyviau bei kiek įmanoma daugiau patenkinti kreditorių patvirtintų pagrįstų finansinių reikalavimų, o tuo įgyvendinamas vieÅ¡ojo intereso bankroto byloje principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, MB „84 Sprendimai“ turto vertinimo ataskaitoje nurodyta turto rinkos vertė 2016 m. kovo 23 d.

– 42 000 Eur nepasitvirtino, nes turtÄ buvo bandoma parduoti ir ženkliai didesne (59 000 Eur ir 47 200 Eur) ar tokia pat kaina (42 500 Eur), tačiau nei varžytynėse, nei organizuojant laisvÄ turto pardavimÄ , turto pirkėjų neatsirado. Kaip matyti iÅ¡ pateiktos turto vertinimo ataskaitos, turto vertė buvo nustatyta pasitelkus lyginamÄ jį metodÄ (t. I, b. l. 18). Atsižvelgtina ir į tai, kad ginčo turtui pagal 2016 m. kovo 23 d. iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro buvo taikyti iÅ¡ viso 4 areÅ¡tai (iÅ¡raÅ¡o 7.1, 7.3, 7.4, 7.5 punktai) bei įregistruotos 2 hipotekos (iÅ¡raÅ¡o 7.6 ir 7.7 punktai).

Å ie juridiniai faktai neabejotinai turi įtakos potencialaus pirkėjo apsisprendimui įsigyti turtÄ , nes jis susijęs ne tik su turto pirkimu–pardavimu, bet ir atitinkamomis teisinėmis procedÅ«romis (areÅ¡tų ir hipotekos panaikinimu). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai ir iÅ¡samiai iÅ¡dėstė argumentus dėl to, kad turto realizavimo tvarka buvo tinkama, o turtas negali bÅ«ti parduodamas neapibrėžtÄ laiko tarpÄ , nes turi bÅ«ti užtikrintas bankroto proceso operatyvumas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovės argumentai, kad neturint visos informacijos apie bankroto procesÄ , ji objektyviai neturėjo galimybės surasti nekilnojamojo turto pirkėjo, taip pat yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, kad nėra pagrindo pripažinti, kad bankroto administratorė pažeidė reikalavimus dėl informacijos įmonės savininkei suteikimo bankroto procese. Å alys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sÄ Å¾iningai, privalo veikti siekdamos, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu (CPK 42 straipsnio 5 dalis).

IeÅ¡kovė, kad buvo bendraatsake bankroto byloje ir apie tai žinojo, pati nurodė savo ieÅ¡kinyje, todėl turėjo ne tik teisę, bet ir pareigÄ domėtis jos bet ir bankroto proceso eiga, juolab, kai nagrinėjamas klausimas susijęs ir su galimu iÅ¡ieÅ¡kojimu iÅ¡ jai priklausančio turto, siekiant jai žinomų skolų už įmonę padengimo, t.y. atsikaitymo su kreditoriais. Atsižvelgtina ir į tai, kad visi kreditorių susirinkimų nutarimai (protokolai) buvo laiku pateikti bankroto byloje, todėl apie tai, kada ir kokia tvarka bus parduodamas turtas, ieÅ¡kovė galėjo objektyviai sužinoti bankroto byloje pati, per sutuoktinį (kuris taip pat buvo bendraatsakis bankroto byloje) ar savo pasirinktÄ atstovÄ .

IeÅ¡kovės argumentai, kad bankroto administratorė veikė vieno iÅ¡ kreditorių, atsakovo V. Č. interesais, yra deklaratyvÅ«s, todėl apeliacinės instancijos teismas, dėl Å¡io argumento sutikdamas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, plačiau nepasisako.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek proceso, tiek ir materialiosios teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųAtsakovas V.

Č. praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Iki bylos nagrinėjimo pradžios atsakovas nepateikė bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas nespręstinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

             Teisėjai                                                                                                        ArtÅ«ras Driukas                                                                                                                                   Danguolė Martinavičienė                                                                                                                      Alvydas PoÅ¡kus            Â