e7cf586b-af09-4a5c-b5c7-89bbf2b51ec1 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-884-386/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00088-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 16.6; 74(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 14 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant posėdžių sekretorei Renatai Å arkauskienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjai R. B. ir jos atstovui advokatui Gintarui Aleknavičiui,atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Rolandui AndruÅ¡kevičiui,2015 m. birželio 29 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R.

B. skundÄ atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo. Teismas nustatė: pareiÅ¡kėja R. B. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) skundu (b. l. 3-10) praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK, ir atsakovas) virÅ¡ininko:- 2015-02-03 įsakymÄ Nr. 30-TE-146 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ (toliau – ir įsakymas dėl leidimo panaikinimo);- 2015-02-04 įsakymÄ Nr. 30-TE-159 „Dėl jaunesniosios policininkės R.

B. atleidimo“ (toliau – ir įsakymas dėl atleidimo).PareiÅ¡kėja nurodo, jog 2013-03-18 ji buvo priimta į Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos (toliau – ir KPB KPK) 1-ojo bÅ«rio patrulės pareigas, o 2014-04-24 paskirta į vyresniosios patrulės pareigybę. Teigia, kad įsakymas dėl leidimo panaikinimo priimtas padarius esminį procedÅ«rų pažeidimÄ â€“ neatlikus savarankiÅ¡ko patikrinimo Valstybės tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir VTPÄ®) 18 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme, remiantis tik Klaipėdos AVPK Specialiosios ekspertų komisijos (toliau – ir SEK) 2015-01-30 posėdžio protokolu Nr. 30-SEK-2.

Mano, kad SEK protokolo iÅ¡vados yra nepagrįstos objektyviais duomenimis, o siÅ«lymas panaikinti leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija yra nemotyvuotas. Teigia, kad minėtame protokole nurodyta bendro pobÅ«džio iÅ¡vada, kad jai nustatytos dalykinės ir asmeninės savybės – nesÄ Å¾iningumas ir neatsakingumas vykdant pareigas, polinkis nesilaikyti žinybinių teisės aktų, polinkis piktnaudžiauti tarnybine padėtimi siekiant asmeninės naudos bei savanaudiÅ¡kumas, nepatikimumas, dėl kurių ji netinkama darbui su įslaptinta informacija.

Nurodo, jog nepagrįstai padaryta iÅ¡vada, kad ji su Klaipėdos AVPK KPB KPK 1-ojo bÅ«rio vyriausiuoju patruliu A. M. vedė bendrÄ Å«kį. Mano, kad jos atžvilsiu pradėtas ikiteisminis tyrimas nereiÅ¡kia, jog ji padarė nusikalstamÄ veikÄ ir yra netinkama darbui su įslaptinta informacija. Nurodo, kad įsakymas dėl leidimo panaikinimo neatitinka individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų, numatytų VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, nes nepagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o taikytos poveikio priemonės yra nemotyvuotos.

Pažymi, kad ikiteisminis tyrimas dar nebaigtas, todėl SEK negali konstatuoti, kad jos veiksmuose yra Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 2 dalyje ir 225 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Mano, kad atsisakymas bÅ«ti tiriamai poligrafu, nereiÅ¡kia, kad ji yra nesÄ Å¾ininga ir neatsakinga. Nurodo, kad įsakymas dėl atleidimo yra priimtas įsakymo dėl leidimo panaikinimo pagrindu, todėl taip pat turėtų bÅ«ti panaikintas. Atsakovas Klaipėdos AVPK atsiliepimu (b. l. 35-38) į pareiÅ¡kėjos skundÄ nurodo, jog su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovas nurodo, kad 2015-01-30 Klaipėdos AVPK SEK nariai susipažino su tarnybinio patikrinimo medžiaga ir 2014-11-22 tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada Nr. 30-IS-105 „Dėl A. M. ir R. B. veiksmų“, pareiÅ¡kėjos tarnybos byla bei ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00258-14 medžiaga, iÅ¡analizavo kitus gautus duomenis. PaaiÅ¡kina, jog SEK nustatė, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 30-1-00258-14 pareiÅ¡kėjai įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 225 straipsnio 2 dalyje, nes veikdama bendrininkų grupėje, bÅ«dama valstybės tarnautoja, vykdydama jai suteiktus įgaliojimus, 2014-10-11 apie 14 val. dirbdama kartu su vyresniuoju patruliu A.

M. ekipaže, Klaipėdos r., ties Dumpių gyvenviete, sustabdė automobilį dėl nustatyto leistino greičio virÅ¡ijimo, A. M. susitarė ir paėmė iÅ¡ vairuotojo 200 litų kyšį už tai, kad nebÅ«tų suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Teigia, jog SEK konstatavo Å¡ias aplinkybes: pareiÅ¡kėja gyvena nuomojamame bute Klaipėdoje kartu su A. M. ir abu veda bendrÄ Å«kį, apie tai neįspėdami tiesioginių vadovų, kaip to reikalauja teisės aktai; pareiÅ¡kėja sÄ moningai nenurodė mačiusi stabdomo automobilio greičio virÅ¡ijimo fakto, toleravo porininko A.

M. pažeidimus, t. y. tyčia neužtikrino, jog budėtojas bÅ«tų informuotas radijo ryÅ¡iu apie stabdytÄ automobilį, nesidomėjo ir neįspėjo, kad A. M. laikytųsi jo veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, jo nesustabdė nuo policijos pareigÅ«no vardÄ Å¾eminančių veiksmų; pareiÅ¡kėja kartu su A. M. neteisėtai gautus pinigus tarnybos metu paslėpė po medžiu; pareiÅ¡kėja veikė prieÅ¡ingai jos veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms, nesiėmė jokių priemonių, kad tam bÅ«tų užkirstas kelias neigiamiems padariniams atsirasti, tarnybines pareigas vykdė nesÄ Å¾iningai, nesilaikydama teisės aktų reikalavimų.

Nurodo, jog SEK, vadovaujantis VTPÄ® 16 straipsnio 2 dalies 20 punktu, nustatė pareiÅ¡kėjos asmenines ir dalykines savybės – nesÄ Å¾iningumÄ ir neatsakingumÄ vykdant patikėtas pareigas, polinkį nesilaikyti žinybinių teisės aktų, piktnaudžiauti tarnybine padėtimi siekiant asmeninės naudos bei savanaudiÅ¡kumÄ ir nepatikimumÄ , dėl kurių policijos įstaigai kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, todėl 2015-01-30 protokoliniu sprendimu Nr. 30-SEK-2 pasiÅ«lė panaikinti jai iÅ¡duotÄ leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

PaaiÅ¡kina, kad pareigÅ«nas atleidžiamas iÅ¡ vidaus tarnybos kitÄ dienÄ po to, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. PareiÅ¡kėja ir pareiÅ¡kėjos atstovas teismo posėdžio metu skundÄ palaikė ir prašė tenkinti jį jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos skundÄ palaikė ir prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teismas konstatuoja: Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėja ginčija Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2015-02-03 įsakymÄ Nr. 30-TE-146 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ ir 2015-02-04 įsakymÄ Nr. 30-TE-159 „Dėl jaunesniosios policininkės R. B. atleidimo“. Dėl leidimo panaikinimo Byloje nustatyta, kad 2015-02-03 atsakovas priėmė įsakymÄ Nr. 30-TE-146, kuriuo panaikino pareiÅ¡kėjai R. B., Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo bÅ«rio vyresniajai patrulei, 2013-03-18 iÅ¡duotÄ leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ Nr. 30-2-LS-747 (b. l. 12). 2015-02-04 atsakovas priėmė įsakymÄ Nr. 30-TE-159, kuriuo 2015-02-04 atleido pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ vidaus tarnybos vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu (pareigÅ«nas atleidžiamas iÅ¡ vidaus tarnybos, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu) (b. l. 13).AiÅ¡kindamas Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkte įtvirtintÄ teisės normÄ , Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartÄ yra pažymėjęs, kad jos taikymas siejamas su kito specialaus norminio teisės akto normų (kuriose yra nustatyti atitinkamų specialių teisių atėmimo pagrindai bei tokio atėmimo vykdymo procedÅ«ra) taikymu (pvz., LVAT 2010-06-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-938/2010, 2010-10-04 sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-788/2010, 2014-09-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-775/2014).

Nagrinėjamu atveju toks specialus teisės aktas yra Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas, o teisiniais pagrindais, kurie buvo pritaikyti panaikinant pareiÅ¡kėjai leidimÄ dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, laikytini Å¡io įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punktas ir 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas. Statutas apibrėžia, kad vidaus reikalų įstaiga – valstybės politikÄ visuomenės saugumo srityje įgyvendinantis Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities vieÅ¡asis juridinis asmuo, kurio pareigÅ«nų tarnyba organizuojama statutiniais pagrindais (Statuto 2 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, kad atitinkama vidaus reikalų įstaiga VTPÄ® prasme yra paslapčių subjektas (VTPÄ® 2 straipsnio 8 dalis). Vidaus reikalų įstaigos, o VTPÄ® prasme kartu ir paslapčių subjekto, vadovas, kuris Å¡io įstatymo prasme yra atsakingas už bendrÄ Ä¯slaptintos informacijos apsaugos tame paslapčių subjekte organizavimÄ (VTPÄ® 12 straipsnio 2 dalis), turi bÅ«ti įsitikinęs, kad su įslaptinta informacija dirbs patikimas personalas, kad bus užtikrintas įslaptintos informacijos saugumas ir naudojimas pagal įstatyme numatytÄ paskirtį.

Ä®statymų leidėjas valstybės paslapčių subjekto vadovui suteikia teisinius instrumentus siekti konstituciÅ¡kai svarbių tikslų, t. y. užtikrinti, kad pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, eitų tik tokie asmenys, kurių patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei nekelia jokių abejonių, kartu užkirsti keliÄ galimoms grėsmėms įslaptintos informacijos saugumui ir su tokia informacija susijusiems valstybės interesams (VTPÄ® 15, 16, 17, 18 straipsniai, Statuto 6, 11 straipsniai, 53 straipsnio 1 dalies 17 punktas, 56 straipsnio 1 dalis).Statuto 6 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pretenduojantiems tarnauti tam tikrų vidaus reikalų įstaigų padaliniuose gali bÅ«ti nustatyti atitinkami papildomi reikalavimai, siejami inter alia su asmens moraliniu tinkamumu eiti tam tikras pareigas atitinkamuose padaliniuose.

Taigi, paslapčių subjekto vadovas turi teisę nustatyti, kad statutiniai valstybės tarnautojai, užimantys atitinkamas pareigas, atitiktų specialųjį reikalavimÄ â€“ turėtų įstatymo nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Nagrinėjamu atveju, R. B. ėjo Klaipėdos AVPK KPB KPK 1-ojo bÅ«rio vyresniosios patrulės pareigas. Byloje nėra ginčo, kad vienas iÅ¡ minėtai pareigybei keliamų reikalavimų buvo atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, bÅ«tinus iÅ¡duodant leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (Pareigybės apraÅ¡ymo 6.8 punktas, b. l. 14-16).

Leidimas Nr. 30-2-LS-747 dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡duotas 2013-03-18 (Specialiosios ekspertų komisijos posėdžio medžiagos psl. 15). 2013-03-14 pareiÅ¡kėja pasirašė pasižadėjimÄ saugoti įslaptintÄ informacijÄ (Specialiosios ekspertų komisijos posėdžių medžiagos psl. 16). Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinamas VTPÄ® nustatyta tvarka ir pagrindais.

VTPĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas, jeigu:

1) asmuo atsisako arba netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

2) asmuo daugiau negu vienÄ kartÄ pažeidė nustatytÄ darbo su įslaptinta informacija tvarkÄ arba dėl Å¡iurkÅ¡taus Å¡ios tvarkos pažeidimo kilo grėsmė, kad įslaptinta informacija gali bÅ«ti prarasta ar neteisėtai atskleista;

3) su paslapčių subjektu nutraukiami darbo (tarnybos) santykiai ar pasibaigia renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laikas;

4) atlikus patikrinimÄ , nustatoma kuri nors iÅ¡ aplinkybių, nurodytų Å¡io įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje.VTPÄ® 13 straipsnio 1 dalis numato, kad paslapčių subjektuose įslaptintos informacijos apsaugÄ koordinuoja paslapčių subjekto vadovo sprendimu sudaromos nuolatinės specialiosios ekspertų komisijos, kurios:

1) rengia paslapčių subjekto teisės aktus, susijusius su įslaptintos informacijos apsauga, prižiūri, kaip šie teisės aktai vykdomi;

2) teikia siūlymus paslapčių subjekto vadovui dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo asmenims arba išduotų leidimų panaikinimo;

3) teikia siūlymus bei išvadas dėl informacijos įslaptinimo pagrįstumo, slaptumo žymų keitimo, įslaptintos informacijos išslaptinimo ar sunaikinimo;

4) organizuoja įslaptintos informacijos, kuria disponuoja paslapčių subjektas, apsaugos bÅ«klės tikrinimus ir teikia pasiÅ«lymus dėl įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimų prevencijos, sprendžia kitus klausimus, susijusius su įslaptintos informacijos apsauga.Teisiniu pagrindu, kuris buvo pritaikytas panaikinant pareiÅ¡kėjai iÅ¡duotÄ leidimÄ dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, laikytinas Å¡io įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas (leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas, jeigu atsiranda ar paaiÅ¡kėja kuri nors iÅ¡ aplinkybių, nurodytų Å¡io įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje).

Å i įstatymo norma laikytina blanketine, t. y. nukreipianti į kitÄ teisės normÄ . IÅ¡ skundžiamo įsakymo turinio matyti, jog jis priimtas atsižvelgiant į Klaipėdos AVPK Specialiosios ekspertų komisijos 2015-01-30 posėdžio protokolÄ Nr. 30-SEK-2 (b. l. 84-88) (toliau – ir SEK protokolas), kuris laikytinas įsakymo dėl leidimo panaikinimo motyvuojamÄ ja dalimi. Toks aiÅ¡kinimas atitinka LVAT praktikÄ (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis) tarnybinių ginčų bylose, kurioje nurodyta, kad tuo atveju, kai atitinkamas individualus administracinis aktas, kuris asmeniui sukelia teisines pasekmes, yra priimamas tam tikro anksčiau atliktos procedÅ«ros ir jos metu parengto dokumento pagrindu, tokiame individualiame administraciniame akte nėra bÅ«tina pakartoti procedÅ«riniame dokumente iÅ¡dėstytus motyvus, kad toks dokumentas laikomas individualaus administracinio akto motyvuojamÄ ja dalimi, o teismas, nagrinėdamas ginÄÄ dėl tokio individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo, turi vertinti ne tik skundžiamÄ aktÄ , bet ir jo sudedamosios dalies turinį (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose: 2014-02-03 Nr. A552-260/2014, 2013-01-28 Nr. A492-279/2013, 2010-05-24 Nr. A146-700/2010, 2010-10-15 Nr. A146-1228/2010 ir kt.).

SEK protokole nurodyta, jog pareiÅ¡kėjos atžvilgiu yra pagrindas taikyti VTPÄ® 16 straipsnio 2 dalies 20 punktÄ , kadangi nustatytas pareiÅ¡kėjos asmeninės ir dalykinės savybės – nesÄ Å¾iningumas ir neatsakingumas vykdant pareigas, polinkis nesilaikyti žinybinių teisės aktų, polinkis piktnaudžiauti tarnybine padėtimi siekiant asmeninės naudos bei savanaudiÅ¡kumas, nepatikimumas, dėl kurių ji netinka darbui su įslaptinta informacija. Paminėtas VTPÄ® 16 straipsnio 2 dalies 20 punktas nustato, jog leidimas panaikinamas, kai tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veika ar ryÅ¡iai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.Pažymėtina, jog VTPÄ® 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte nurodytos asmens savybės nėra konkrečiai iÅ¡vardintos, tačiau jos yra apibÅ«dinamos tinkamumo darbui su įslaptinta informacija kriterijumi.

Todėl teismas, vadovaudamasis šiuo kriterijumi, kiekvienu konkrečiu atveju, taikydamas proporcingumo ir protingumo kriterijus, turi spręsti, ar per konkrečias faktines situacijas (per konkrečius faktus) pasireiškusios asmens savybės gali būti suderinamos su darbu su įslaptinta informacija. Kiekvienu konkrečiu atveju svarbu išsiaiškinti faktus, kurie parodo būtent nurodytas asmens savybes (žr. LVAT 2012-04-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1327/2012; 2011-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A143 -3779/2011; 2014-09-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-775/2014).

IÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja nėra tinkama dirbti su įslaptinta informacija, nes tolimesnis jos darbas su įslaptinta informacija gali kelti grėsmę tokios informacijos saugumui, SEK iÅ¡ esmės grindė tuo, kad dėl pareiÅ¡kėjos veiksmų Klaipėdos AVPK Imuniteto skyrius pradėjo ikiteisminį tyrimÄ Nr. 30-1-00258-14, kurio metu nustatyta, jog Klaipėdos AVPK kad KPB KPK 1- ojo bÅ«rio vyriausiasis patrulis A. M., 2014-10-11 dirbdamas kartu su Klaipėdos AVPK KPB KPK 1-ojo bÅ«rio vyresniÄ ja patrule R.

B. ekipaže, kurio Å aukinys „Dainava 536“, apie 14 val. galimai kyÅ¡ininkavo, reikalavo bei provokavo duoti kyšį, dėl ko buvo sulaikyti, jiems įteikti praneÅ¡imai apie įtarimÄ bei atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu A. M. už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ atleistas iÅ¡ tarnybos, o R. B. už netinkamÄ pareigų atlikimÄ skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. 2014-10-13 praneÅ¡imas įtariant bendrininkavus padarant minėtÄ nusikalstamÄ veikÄ (BK 225 straipsnio 2 dalyje ir 25 straipsnio 2 dalyje) įteiktas R.

B., kad ji, bÅ«dama valstybės tarnautoja, t. y. Klaipėdos apskr. VPK KPB KPK 1-ojo bÅ«rio vyresniÄ ja patrule, 2014-10-11 dirbdama kartu su Klaipėdos AVPK KPB KPK 1-ojo bÅ«rio vyresniuoju patruliu A. M. ekipaže, kurio Å¡aukinys „Dainava 536“, apie 14 val. Klaipėdos r. ties Dumpių gyvenviete sustabdė M. S. vairuojamÄ automobilį Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl toje kelio atkarpoje nustatyto leistino greičio virÅ¡ijimo 55 km/h. A. M. su M. S. susitarė ir paėmė iÅ¡ pastarojo 200 litų kyšį už tai, kad M.

S. nebÅ«tų suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl nustatyto greičio virÅ¡ijimo.BÅ«tent minėtas pareiÅ¡kėjos atžvilgiu atliktas tarnybinis patikrinimas buvo siÅ«lymo SEK svarstyti dėl pareiÅ¡kėjos tinkamumo ir patikimumo dirbti su įslaptinta informacija pagrindas (Specialiosios ekspertų komisijos medžiagos psl. 14). Klaipėdos AVPK vidaus tyrimų poskyrio 2014-11-12 tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vados Nr. 30-IS-105 „Dėl A. M. ir R. B. veiksmų“ (b. l. 17-26) (toliau – ir TNT iÅ¡vada) pagrindu priimtas Klaipėdos VPK virÅ¡ininko 2014-11-19 įsakymas Nr. 30-TE-1313 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo pareiÅ¡kėjai skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (Tarnybinio patikrinimo medžiaga psl. 117).Vertinant SEK protokolÄ , kaip ginčijamo sprendimo sudedamÄ jÄ dalį, pareiÅ¡kėjos asmeninių savybių dėl tinkamumo ir patikimo darbui su slapta informacija nebuvimo kontekste, teismas pažymi, jog sutiktina su SEK protokole nurodytomis aplinkybėmis.

IÅ¡ Klaipėdos AVPK Specialiosios ekspertų komisijos 2015-01-30 posėdžio Nr. 30-SEK-2 medžiagos ir Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimų poskyrio 2014-11-12 tarnybinio patikrinimo Nr. 30-IS-105 medžiagos bei bylos duomenų, matyti, kad 2014-10-11 apie 14.30 val. R. B., tarnybos metu, važiuodama į Agluonėnų k., ties Dumpių gyvenviete, su vyriausiojo patrulio A. M. vairuojamu tarnybiniu automobiliu priekinėje keleivio sėdynėje, pastebėjo automobilio MAZDA 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neaiÅ¡kų techninės apžiÅ«ros lipdukÄ .

Teismas sutinka, kad A. M. iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio ir nuėjus patikrinti sustabdyto automobilio vairuotojų dokumentų, R. B. turėjo galimybę pati pamatyti iÅ¡ arti (tarnybinis automobilis sustojo prie sustabdyto automobilio galo) bei iÅ¡lipti iÅ¡ tarnybinio automobilio ir įsitikinti, ar transporto priemonės techninė apžiÅ«ra atlikta. Ji apie savo įtarimÄ apsiribojo A. M. patvirtinimu, kad viskas tvarkoje. Teismas sutinka, kad toks atsakymas gali bÅ«ti suprantamas dviprasmiÅ¡kai – transporto priemonės vairuotojas su padarytu pažeidimu sutiko ir jo atžvilgiu tinkamai taikyta atsakomybė ar prevencinė priemonė, arba sudaryta sÄ lyga vairuotojui iÅ¡vengti atsakomybės. Teismas sutinka, jog R.

B. nesÄ Å¾iningumÄ bei aplaidumÄ vykdant tiesiogines funkcijas rodo ir tai, kad A. M. nurodė, jog automobilį MAZDA stabdė dėl jo pavojingo vairavimo tarp eismo juostų ir kelio atkarpoje, kurioje leistinas greitis 70 km/h, važiavimo 120 km/h greičiu, o ne dėl techninės apžiÅ«ros lipduko neaiÅ¡kios bÅ«klės. PareiÅ¡kėja įjungė mėlynus Å¡vyturėlius, todėl jai turėjo bÅ«ti akivaizdus stabdomo automobilio greičio virÅ¡ijimo faktas bei aiÅ¡ki automobilio stabdymo priežastis.

Å ias aplinkybes patvirtino ir pareiÅ¡kėja bei liudytojas A. M. teismo posėdžio metu. Sutiktina, kad pareiÅ¡kėjos teiginiai, jog vėlesnių ekipažo vyresniojo A. M. veiksmų – grįžo prie tarnybinio automobilio iÅ¡ bagažinės paimti alkotesterio ir vėl nuėjo prie sustabdyto automobilio, nemačiusi, nes blogai jautėsi ar kažko ieÅ¡kojo, vertintini kritiÅ¡kai, kaip neteisingi, siekiant sukliudyti iÅ¡siaiÅ¡kinti tikrÄ jÄ padėtį. Tas pats pasakytina ir dėl pareiÅ¡kėjos teiginių apie pinigų slėpimo faktÄ , tai yra nesÄ Å¾iningumo ir neatsakingumo savybių požymiai.

R. B. teiginiai suponuoja, jog ji tyčia nevykdė Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi policijai numatytų uždavinių: nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimo ir tyrimo (5 punktas); saugaus eismo priežiÅ«rÄ (6 punktas), nesilaikė Å¡io įstatymo 4 straipsnio 2 dalies numatytų principų pagrindinių principų: pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, veiklos vieÅ¡umo.Tyrimo poligrafu reikÅ¡mė ir jo atlikimo arba asmens (pareigÅ«no) atsisakymo jį atlikti teisinės pasekmės yra nustatytos Poligrafo naudojimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, pagal kuriÄ tyrimo poligrafu iÅ¡vada yra naudojama kaip papildoma informacija, apibÅ«dinanti tiriamÄ asmenį ir jo aplinkÄ .

Jeigu asmens tyrimo iÅ¡vada yra neigiama, taip pat asmeniui atsisakius tirtis poligrafu, atsižvelgiant į visÄ turimÄ informacijÄ apie tiriamÄ asmenį ir jo aplinkÄ , Å¡iam asmeniui gali bÅ«ti neiÅ¡duodamas ar panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Taigi vertintina ir tai, jog pareiÅ¡kėja atsisakė tirtis poligrafu (Specialiosios ekspertų komisijos medžiagos psl. 30-31). Sutiktina, kad pasiÅ«lius patikrinti tiriamo įvykio aplinkybes poligrafu, R. B. atsisakė bÅ«ti tiriama, taip pademonstruodama nesÄ Å¾iningumo bei neatsakingumo požymių turinčias savybes, sukeldama papildomų abejonių dėl tinkamumo ir patikimumo dirbti su įslaptinta informacija bei patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.Analizuojant tarnybinio patikrinimo medžiagÄ matyti jog Klaipėdos AVPK KPB KPK 1-ojo bÅ«rio 2014 m. rugsėjo mėnesio darbo laiko grafike Nr. 30-12-IL-364 nuo 1 d. iki 20 d., spalio mėnesio darbo laiko grafike Nr. 30-12-IL-413 visÄ mėnesį R.

B. ir A. M. darbo laikai sutampa (Tarnybinio patikrinimo medžiaga psl. 7-8). Tarnybinio patikrinimo metu pateiktuose A. M. ir R. B. paaiÅ¡kinimuose užfiksuota tai, jog jie kartu gyvena nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini), ir veda bendrÄ Å«kį, apie tai neįspėdami tiesioginių vadovų kaip to reikalauja teisės aktai (Tarnybinio patikrinimo medžiaga psl. 24-25, 43-44). Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja nurodė, kad jie nevedė bendro Å«kio, o tik kartu su juo nuomojosi dviejų kambarių butÄ , tačiau nei teismo posėdžio metu kviestas liudyti A.

M., nei pati pareiÅ¡kėja nepaneigė fakto, jog jie kartu gyveno, leisdavo laisvalaikį., bÅ«dami namuose kartu maitinosi. Teismas sutinka, kad faktas, jog R. B. ir A. M. jau kurį laikÄ gyveno kartu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad R. B. tyčia nurodė nemačiusi stabdomo automobilio greičio virÅ¡ijimo fakto, kaip A. M. eina į tarnybinio automobilio bagažinę paimti alkoholio matuoklio. Todėl yra pagrindas teigti, kad R. B. toleravo porininko pažeidimus, o bÅ«tent: tyčia neužtikrino, kad budėtojas bÅ«tų informuotas radijo ryÅ¡iu apie stabdytÄ automobilį MAZDA 626, valst Nr. (duomenys neskelbtini), nesidomėjo ir neįspėjo, kad A.

M. laikytųsi jo veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, jo nesustabdė nuo policijos pareigÅ«no vardÄ Å¾eminančių veiksmų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ji, toleruodama porininko netinkamus veiksmus, neveikimu pati veikė prieÅ¡ingai jos veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms. Faktas, jog A. M. su R. B. kartu gyveno apie tai neįspėdami tiesioginių vadovų, dėl ko juos statė į bendrus ekipažus, kuriuose A. M. paskirtas vyresniuoju. Taip pareiÅ¡kėja R.

B. pažeidė apribojimÄ , numatytÄ Statuto 11 straipsnio 5 dalyje, nurodantį draudimÄ valstybės tarnyboje dirbti partneriams, kai jų pareigos yra tiesioginiame pavaldume. Dėl nustatytų aplinkybių R. B. veiksmai (neveikimas) vertintini kaip tarnybos metu netinkamas tarnybinių funkcijų vykdymas. Ji, nesutrukdydama A. M. neteisėtiems veiksmams, juos toleruodama, nepraneÅ¡dama vadovams apie nesÄ Å¾iningus ekipažo porininko veiksmus, taip padėdama jam bei neveikimu skatindama toliau tęsti neteisėtÄ veikÄ , kas žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griauna pasitikėjimÄ vidaus reikalų įstaiga ir jÄ kompromituoja.

Tai įrodo, kad R. B. tarnybines pareigas vykdė nesÄ Å¾iningai nesilaikydama teisės aktų, o tai yra nesÄ Å¾iningumo bei polinkio nesilaikyti teisės aktų savybių požymiai. Taip pat ji suprato, kad jos porininkas nefiksavo ir neįformino padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų bei nesiėmė jokių priemonių, kad tam bÅ«tų užkirstas kelias, kas įrodo, kad buvo veikiama tyčia. R. B. kartu su A. M. neteisėtai gautus pinigus, galimai turėdami tikslÄ vėliau juos bendrai panaudoti asmeninėms reikmėms, tarnybos metu nuvažiavo ir paslėpė po medžiu, esančiu Å¡alia Å¡alutinio kelio prie Priekulės aplinkelio tarp VoveriÅ¡kių ir Stungrių gyvenviečių, o tai yra polinkio piktnaudžiauti tarnybine padėtimi siekiant asmeninės naudos bei savanaudiÅ¡kumo požymiai.Pažymėtina, jog minėti duomenys nebuvo vertinami baudžiamojo proceso aspektu, o tik sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjos savybių ir jos tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija.

PareiÅ¡kėjos nepasinaudojimas procesine galimybe iÅ¡sklaidyti abejones, kilusias dėl savo, kaip vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nės gero vardo iÅ¡saugojimo, jei iÅ¡ tiesų ji turėjo pagrindÄ teigti, kad elgėsi tinkamai, vertintinas kaip aplinkybė, liudijanti, kad atsakovas pagrįstai suabejojo pareiÅ¡kėjos patikimumu, sÄ Å¾iningumu ir lojalumu Lietuvos valstybei. Taigi, nagrinėjamoje administracinėje byloje yra pateikti įrodymai, keliantys pagrįstų abejonių dėl pareiÅ¡kėjos tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija.

Vertindamas Å¡iuos įrodymus, kuriuose užfiksuoti faktai apie pareiÅ¡kėjos elgesį tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausiant jÄ kaip įtariamÄ jÄ , tiek dėl įvykių, kurių pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas VTPÄ® 16 straipsnio 2 dalies 20 punkto taikymo požiÅ«riu, teismas pažymi, kad toks pareiÅ¡kėjos elgesys leidžia konstatuoti jos nesÄ Å¾iningumÄ , nepatikimumÄ , dėl to ji negali bÅ«ti laikoma patikimu ir Lietuvos valstybei lojaliu asmeniu ir jos asmeninės bei dalykinės savybės nėra tinkamos darbui su įslaptinta informacija.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-05-15 nutarime pateiktu iÅ¡aiÅ¡kinimu, kad asmeniui, kuriam suteikiama teisė susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, keliami tam tikri reikalavimai, susiję su jo patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei, kurie yra sietini su valstybės pasitikėjimu tuo asmeniu; valstybės nepasitikėjimÄ tam tikru asmeniu gali lemti paties to asmens veikla, inter alia padaryti teisės pažeidimai, taip pat to asmens savybės, ryÅ¡iai, kitos svarbios aplinkybės; su valstybės paslaptimis gali bÅ«ti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryÅ¡iai ir kt. negali duoti pagrindo nuogÄ stauti, kad, jam sužinojus valstybės paslaptį, kils grėsmė, juo labiau bus padaryta žalos valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai, kitiems itin svarbiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams, bus pažeisti svarbiausi Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai, kuriuos kaip tik ir turi padėti apsaugoti ir apginti tai, kad tam tikra informacija pagal įstatymus yra įslaptinama; asmeniui, praradusiam valstybės pasitikėjimÄ , teisė susipažinti ar dirbti su informacija, sudarančia valstybės paslaptį, turi bÅ«ti atimama.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011-07-07 nutarime konstatavo, kad įstatymų leidėjas turi plačiÄ diskrecijÄ reguliuodamas santykius, susijusius su valstybės ir tarnybos paslapčių apsauga, inter alia nustatydamas asmenų, siekiančių eiti ar einančių pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, patikimumo bei lojalumo Lietuvos valstybei kriterijus ir tokių asmenų patikrinimo procedÅ«ras, įstatymų leidėjas gali numatyti tokias įslaptintos informacijos apsaugos priemones, kurios leistų iÅ¡ anksto užkirsti keliÄ grėsmėms įslaptintos informacijos saugumui ir kartu – grėsmėms valstybės interesams.

Remdamasis Å¡iomis nuostatomis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad leidimas dirbti su įslaptinta informacija paslapčių subjektui suteikiamas, įvertinus pretendento patikimumÄ , kurį apibÅ«dina jo dalykinės ir asmeninės savybės ir kuris nesiejamas su vykdomų pareigų trukme, o siejamas su pareigų pobÅ«džiu, kurių atlikimui bÅ«tinas leidimas dirbti su įslaptinta informacija. Leidimo panaikinimui yra reikÅ¡mingas asmeninių ir dalykinių savybių vertinimas, dėl kurių asmuo praranda paslapčių subjekto pasitikėjimÄ .

Asmuo gali parasti pasitikėjimÄ ne dėl padarytų teisės pažeidimų, bet ir dėl moralinių savybių, kurios charakterizuoja asmens dalykines ir asmenines savybes. Ginčo atveju atsakovas vertino pareiÅ¡kėjos sÄ Å¾iningumÄ , atsakingumÄ bei patikimumÄ ir pripažino, kad dėl jų stokos pareiÅ¡kėja netinka darbui su įslaptinta informacija. Šį vertinimÄ pagrindė anksčiau minėtais raÅ¡ytiniais įrodymais, kurie nėra paneigti. Vertinant leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimÄ proporcingumo aspektu, nėra pagrindo iÅ¡vadoms, kad tai nėra proporcinga priemonė pagal nustatytas aplinkybes, kurių pagrindu buvo panaikintas Å¡is leidimas.

Pažymėtina, kad atsakovui pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo nepatikimumo ir netinkamumo darbui su įslaptinta informacija dėl jo asmeninių ir dalykinių savybių, sukėlė ne viena, o kelių skirtingų aplinkybių visuma, kurios asmeniui keliamų reikalavimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija kontekste negali būti vertinamos kaip mažareikšmės.Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

Anksčiau nurodytų aplinkybių visuma, teismo nuomone, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad SEK, iÅ¡samiai patikrinusi su pareiÅ¡kėja sietinas aplinkybes, turėjo pagrindÄ pripažinti R. B. nepatikimu, nesÄ Å¾iningu bei nelojaliu Lietuvos valstybei asmeniu ir siÅ«lyti paslapčių subjekto vadovui panaikinti iÅ¡duotÄ leidimÄ dirbti su įslaptinta informacija, o įstaigos vadovas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ .Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnį, skundžiamas administracinis aktas (ar jo dalis) turi bÅ«ti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iÅ¡ esmės, t. y. savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas arba neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ .

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jokių ginčijamo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2015-02-03 įsakymo Nr. 30-TE-146 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ neteisėtumo pagrindų, todėl pareiÅ¡kėjos skundas Å¡ioje reikalavimų dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl atleidimo Kaip minėta, ginčijamu 2015-02-04 įsakymu Nr. 30-TE-159 „Dėl jaunesniosios policininkės R. B. atleidimo“ R. B. buvo atleista iÅ¡ vidaus tarnybos, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu (pareigÅ«nas atleidžiamas iÅ¡ vidaus tarnybos, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu).Vertintina, kad Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktas yra imperatyvi teisės norma, kuri įpareigoja vidaus reikalų įstaigos vadovÄ atleisti pareigÅ«nÄ iÅ¡ vidaus tarnybos visais atvejais, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu.

Atėmimas įstatymų nustatyta tvarka specialiosios teisės, kuri reikalinga tam, kad statutinis valstybės tarnautojas galėtų vykdyti atitinkamai pareigybei priskirtas funkcijas, reiÅ¡kia, kad atėmus specialiÄ jÄ teisę, pareigÅ«nas nebegali tinkamai vykdyti savo tiesioginių pareigų (LVAT 2014-03-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-540/2014).Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo bÅ«rio vyresniosios patrulės pareigybei buvo nustatytas reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, bÅ«tinus iÅ¡duodant leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, todėl panaikinus 2013-03-18 leidimÄ Nr. 30-2-LS-747 dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, pareiÅ¡kėja privalėjo bÅ«ti atleista iÅ¡ tarnybos.

Vertintina, jog ginčijamÄ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2015-02-03 įsakymÄ Nr. 30-TE-146 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ pripažinus teisėtu ir pagrįstu, nėra teisinio pagrindo tenkinti iÅ¡vestinį pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2015-02-04 įsakymo Nr. 30-TE-159 „Dėl jaunesniosios policininkės R. B. atleidimo“ panaikinimo, todėl pareiÅ¡kėjos skundas ir Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, nusprendė: atmesti kaip nepagrįstÄ pareiÅ¡kėjos R. B. skundÄ atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                   Laimutė Jokubauskaitė