e7cf07dd-a82e-4843-95fb-b99f2ca752f7 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-415-611/2011

(S)

Procesinio sprendimo kategorija: 30.2; 30.9.1; 121.15; 121.18.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

                                                       N U T A R T I S Â

2011 m. kovo 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski, teisėjų Dalios Kačinskienės ir Tatjanos Žukauskienės, sekretoriaujant  Silvijai Rimavičiūtei,       dalyvaujant ieškovams

J. M., atsakovo atstovui adv. Michailui Sadovničiui,             vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo

P. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. sprendimo ir 2010 m. gegužės 3 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. M., D. M., N.

G., A. D., K. B. ir N. B. ieškinį atsakovui P. K. bei atsakovo P. K. priešieškinį ieškovams dėl žemės sklypo

naudojimosi tvarkos nustatymo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,

Â

n u s t a t ė :

ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini),

naudojimosi tvarkÄ pagal korporacijos „Matininkai" parengtÄ planÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad jie kartu su atsakovu yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. IeÅ¡kovai užsakė ir korporacija „Matininkai" parengė žemės sklypo naudojimosi tvarkos planÄ , su kuriuo visi ieÅ¡kovai sutinka. Šį planÄ norėta patvirtinti bendru žemės sklypo savininkų sutarimu, tačiau atsakovas atsisako tokį susitarimÄ pasiraÅ¡yti. Plane nurodytų sklypų dalys skiriamos naudotis kiekvienam iÅ¡ žemės sklypo bendrasavininkų, o sklypo dalys, skiriamos naudotis bendrai, atitinka bendrasavininkų dalis bendrojoje nuosavybėje. IeÅ¡kovų teigimu, atsakovas savo pasiÅ«lymo naudotis žemės sklypu nei su vienu iÅ¡ ieÅ¡kovų nederino, jį parengė tik praėjus pusei metų po teismo sprendimo už akių priėmimo, kai kurios dalys nepagrįstai iÅ¡didintos, numatyti nepatogÅ«s privažiavimai prie kai kurių ieÅ¡kovų sklypo dalių. Atsakovo planas atitinka tik atsakovo interesus, pažeidžia proporcingumo principÄ , bendraturčių interesus.

Atsakovas P. K. su ieÅ¡kiniu nesutiko, pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė patvirtinti jo parengtÄ ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ . Nurodė, kad nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarkÄ kiekvienam naudotojui turi bÅ«ti užtikrintas priėjimas iÅ¡ jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių, kad bÅ«tų susisiekimas su vieÅ¡aisiais keliais.

Vilniaus m. 1-as apylinkės teismas 2010 m. kovo 31 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė tokiÄ

žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ :

ieškovams J. M. ir D. M. paskyrė atskiram naudojimui žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį,

plane pažymėtÄ raide H, 66 kv. m. ploto, bendram naudojimui - žemės sklypo dalį, plane pažymėtÄ raide C, 109 kv. m. ploto ir raide A, 199 kv. m. ploto;

ieÅ¡kovei N. G. paskyrė atskiram naudojimui žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, plane pažymėtÄ raide G, 46 kv. m. ploto, ir raide GI, 27 kv. m., bendram naudojimui - žemės sklypo dalį, plane pažymėtÄ raide C, 109 kv. m. ploto ir raide A, 199 kv. m. ploto;

ieÅ¡kovei A. D. paskyrė atskiram naudojimui žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, plane pažymėtÄ raide E, 67 kv. m. ploto, bendram naudojimui - žemės sklypo dalį plane pažymėtÄ raide C,

109 kv. m. ploto ir raide A, 199 kv. m. ploto;

ieÅ¡kovams K. B. ir N. B. paskyrė atskiram naudojimui žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, plane pažymėtÄ raide D, 75 kv. m. ploto, bendram naudojimui - žemės sklypo dalį, plane pažymėtÄ raide C, 109 kv. m. ploto ir raide A, 199 kv. m. ploto;

atsakovui P. K. paskyrė atskiram naudojimui žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, plane pažymėtÄ raide B,

236 kv. m. ploto, bendram naudojimui - žemės sklypo dalį, plane pažymėtÄ raide C, 109 kv. m. ploto;

priteisė iš atsakovo P. K. 100 Lt žyminio

mokesčio ieškovams J. M., D. M., N. G., A. D., K. B., N. B., priteisė iš atsakovo P. K. 100 Lt žyminio

mokesčio ieÅ¡kovui J. M.; priteisė iÅ¡ atsakovo P. K. 275,23Lt paÅ¡to iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ .

Teismas nustatė, kad šalys yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai. Bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys: J.

M. ir D. M. bendros jungtinės

sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 136/834, N. G. - 142/834, A. D. - 138/834, K. B. ir N. B. bendros jungtinės

sutuoktinių nuosavybės teise - 146/834, o P. K. - 272/834 dalys. Tarp Å¡alių iÅ¡kilo ginčas dėl minėto žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Su korporacijos „Matininkai“ parengtu žemės planu visi bendrasavininkai sutinka. Teismas įvertino ieÅ¡kovų ir atsakovo pateiktus žemės sklypo naudojimosi tvarkos planus ir konstatavo, kad atsakovo pateiktas teismui jo užsakymu UAB „Orleanas“ padarytas žemės sklypo naudojimo planas pažeidžia ieÅ¡kovų interesus, atsakovas juo siekia savo interesų kitų bendraturčių teisių suvaržymo sÄ skaita. Nustatė, jog atsakovo plane daržas ir voljeras patenka ant dalies, kuri turėtų bÅ«ti naudojama visų bendraturčių bendrai, t.y. ant įvažiavimo, o visas kiemas yra užstatytas automobiliais, kurių remontu, ieÅ¡kovų

teigimu, užsiima atsakovas. Atsakovas pagal 2005-03-14 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį nupirko 272 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, tačiau

remiantis ieÅ¡kovų paskaičiavimais, atsakovas faktiÅ¡kai naudoja 329 kv. m. ploto žemės sklypÄ . Atsakovo pateiktas planas neatitinka proporcingumo kriterijaus, nes plane ieÅ¡kovėms A. D. ir D. M. paskiriama naudotis mažesniu plotu nei joms priklausytų atsižvelgiant į jų turimÄ bendrÄ dalinę nuosavybę.

Vilniaus m. 1-as

apylinkės teismas 2010 m. gegužės 3 d. priėmė papildomÄ sprendimÄ , kuriuo priteisė iÅ¡ atsakovo P. K. 700

Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui J. M.,

ir 2000 Lt ieškovui K. B.. Teismas ieškovių D. M., N. G. bei A. D. prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų

priteisimo atmetė.

Atsakovas apeliaciniu

skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti.

Nurodo, kad pagal 2005-03-14 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PO 1/2005-38 įsigijo 272 kv. m. ploto žemės sklypo

dalį 834 kv. m žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir nuo turto perdavimo momento įgijo teisę naudotis ta žemės sklypo dalimi, kuria naudojosi T. Å .. Pagal teismo patvirtintÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkÄ atsakovas neteko įvažiavimo (paklotas grindiniu) į jam teismo paskirtÄ Å¾emės sklypo dalį. Atsakovo teigimu, jis pateiktu projektu siekia iÅ¡saugoti įvažiavimÄ Ä¯ žemės sklypÄ , kuris ten buvo nuo 1985 metų ir yra su betono plytelių danga. Siekdamas iÅ¡vengti konfliktų su kaimynais, dalį savo naudojamo žemės sklypo (darÅ¾Ä ) atiduoda bendram naudojimui. Â

Atsakovo teigimu, korporacijos „Matininkai" parengtame plane įvažiavimas į jam skiriamÄ naudotis žemės sklypo dalį perkeliamas ir jam įrengti reikia papildomų lėšų. Kita vertus, negali tinkamai naudoti (yra apsunkinamas) nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo

turto, įgyto pagal 1996-04-85 buto dovanojimo sutartį. Laiko, kad teismas priimdamas sprendimÄ turėjo vertinti, ar naujai

nustatoma žemės sklypu naudojimosi tvarka nepažeis paminklotvarkos sÄ lygų.

Pažymėjo, kad tenkindamas ieÅ¡kinį teismas, kaip įrodymais vadovavosi ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimais ir ieÅ¡kovų paskaičiavimais, o tai, atsakovo nuomone, nėra objektyvu. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovai, praÅ¡ydami nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ , tiksliai nenurodo projekto, pagal kurį praÅ¡oma tai padaryti, t.y. nenurodo nei jo rekvizitų, nei pagaminimo datos. Kita vertus, plane, pagal kurį ieÅ¡kovai praÅ¡o nustatyti naudojimosi

žemės sklypu tvarkÄ , yra įraÅ¡ytas žemės sklypo naudotojas G. Å ., nors nagrinėjamoje byloje jis nėra nei proceso Å¡alis, nei dalyvis.

Apeliaciniu skundu dėl papildomo teismo sprendimo atsakovas prašė pakeisti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. papildomÄ sprendimÄ dalyje, kurioje K. B. buvo priteista 2000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų suma, sumažinant jÄ iki 1280 Lt, o likusioje dalyje praÅ¡o sprendimÄ palikti nepakeistu. Nurodė, kad byloje nėra pateikta nei vieno dokumento, patvirtinančio apmokėjimÄ už susipažinimÄ su byla (atstovavimÄ teisme). Byloje yra vienintelis mokėjimas už atstovavimÄ teisme, kurį 2008-04-15 atliko J. M.. Už dviejų dokumentų suraÅ¡ymÄ K. B. sumokėjo

1600 Lt, o J. M. už vienÄ tik 200 Lt. Atsakovo nuomone, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais K. B. turėtų bÅ«ti sumažintas

priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis už dokumentų suraÅ¡ymÄ tokiu bÅ«du: vidurkis tarp vieno J. M. mokėjimo

(200 Lt) ir K. B. ( 800 Lt) už dokumento paruoÅ¡imÄ yra 800 + 200 = 1000 : 2 = 500 Lt. Nurodė, kad bendra K. B. priteistina suma yra 280 +

1000 = 1280 Lt.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai praÅ¡o Vilniaus m. 1-o apylinkės

teismo 2010 m. kovo 31 d. sprendimÄ ir 2010 m. gegužės 3 d. papildomÄ sprendimÄ palikti nepakeistus. Nurodo, kad žemės sklypo dalį, kurios plotas 272 kv. m.,

atsakovas įsigijo 2005-03-14 ir iki šiol nėra išskirta bei nustatyta, kur yra apeliantui tenkanti žemės sklypo dalis, kurios plotas yra 272 kv. m. Taigi, akivaizdu, kad nuosavybės teisę į žemės sklypo dalį apeliantas galėjo įgyti ir įgijo tik 2005-03-14. Apelianto pateikta 1985 m. inventorinio plano kopija taip

pat neleidžia nustatyti žemės sklypo dalies, kuria naudojosi T. Š., ar, juo labiau, apeliantas. Ieškovų

teigimu, nei CK 4.75 bei 4.81 straipsniai, nei jokios kitos teisės normos nenustato, kad naudojimosi bendru turtu tvarka, kuriÄ , vadovaujantis CK 4.75 straipsniu nustato teismas, kuomet kyla nesutarimas tarp bendraturčių, turi atitikti tikrovę, t.y., faktinę naudojimosi turtu situacijÄ . Byloje yra įrodymai, kurie leidžia pagrįstai teigti, kad Å¡iuo metu susiklosčiusi faktinė naudojimosi bendru turtu situacija yra neteisinga ir neteisėta (apeliantas faktiÅ¡kai naudojasi didesne žemės sklypo dalimi negu jam priklausytų atsižvelgiant į jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje). Tokias iÅ¡vadas ieÅ¡kovai daro iÅ¡ apelianto pateikto UAB „Orkanas“ žemės sklypo vidaus dalių naudojimosi tvarkos projekto, iÅ¡ kurio galima nustatyti, kad apelianto daržas bei voljeras patenka ant dalies, kuri turėtų bÅ«ti naudojama visų bendraturčių bendrai, t.y., ant įvažiavimo. IÅ¡ apelianto pateikto antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad visas kiemas yra užstatytas apeliantui priklausančiais automobiliais. Be to, apelianto tvora ir voljeras yra pastatyti savavaliÅ¡kai. IeÅ¡kovų teigimu, apeliantas pagal 2005-03-14 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį nusipirko 272 kv. m. ploto žemės sklypo dalį. Tačiau Å¡iuo metu apeliantas faktiÅ¡kai naudoja 329 kv. m. ploto žemės sklypo dalį.

Pažymėjo, jog į apelianto naudojamÄ Å¾emės sklypo dalį galima patekti per žemės sklypo dalį, kurios ilgis 9.86 m, todėl akivaizdu, kad jokio įvažiavimo į apeliantui tenkančiÄ Å¾emės sklypo dalį jis neprarado. Taip pat, ieÅ¡kovams nesuprantama, kodėl ir kaip apeliantas negali tinkamai naudoti jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio apeliantui tenkančioje žemės sklypo dalyje, kadangi apeliantas nenurodo jokių aplinkybių, kurios leistų nustatyti, kokiu bÅ«du naudojimasis jo nekilnojamuoju turtu tampa apsunkintas.

Pabrėžė, jog apelianto paklotas grindiniu įvažiavimas buvo įrengtas savavaliÅ¡kai, be kitų bendraturčių sutikimo. Taigi, nederindamas savo veiksmų su kitais teisėtais žemės sklypo savininkais, apeliantas elgėsi nesÄ Å¾iningai, nerÅ«pestingai ir neteisingai, turi pilnai prisiimti tokio elgesio pasekmes. Nurodė, kad apelianto pateiktas UAB „Orkanas“ žemės sklypo vidaus dalių naudojimosi tvarkos projektas neatitinka CK

4.81 str. 1 d. įtvirtinto proporcingumo kriterijaus, kadangi ieškovėms A. D. ir D. M. paskiriamos naudotis mažesnės bendro turto

dalys negu tos, kurios faktiÅ¡kai turėtų jiems priklausyti atsižvelgiant į jų dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise.

IeÅ¡kovai nurodė, kad byloje yra atstovavimo sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovų atstovas advokato padėjėjas V.Račys atstovavo ieÅ¡kovams nagrinėjant bylÄ teisme ir turėjo teisę atlikti ieÅ¡kovų vardu visus procesinius veiksmus. Už atstovavimÄ (kuris apėmė

ir susipažinimÄ su bylos medžiaga), atstovui buvo sumokėta 500 Lt, ko neneigia ir pats apeliantas. Apeliantas dėl nesuprantamų priežasčių nevertina aplinkybės, kad advokato padėjėjas V.Račys atstovavo ir procesinius dokumentus

rengė visiems šešiems ieškovams. Sudarydami teisinių paslaugų sutartis su advokato padėjėju V.Račiu, ieškovai tapo bendraskoliais ir jiems atsirado

solidari prievolė atsiskaityti už suteiktas teisines paslaugas. K. B. ir J. M. įvykdė ieškovų, kaip solidarių bendraskolių,

prievolę atstovui. Dėl to, ieškovai, kaip solidarūs bendraskoliai, atlygino lygiomis dalimis K. B. ir

J. M. tai, kÄ jie sumokėjo, atskaičius jiems tenkančias dalis. Pažymėjo, kad nėra jokio pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo papildomu sprendimu priteistų bylinėjimosi

išlaidų, kadangi jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėje bylose

priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų rekomenduojamų

priteisti maksimalių užmokesčio dydžių už teisines paslaugas.                                   Â

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Nagrinėjamoje byloje tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo kilo ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. LR CK 4.75 str. nenustato kriterijų, į kuriuos reikia atsižvelgti naudojimosi tvarkos daiktu nustatymo atveju. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi tokiais kriterijais, kaip racionalumas, patogumas ir faktinis naudojimas. Jie iÅ¡plaukia iÅ¡ bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų (LR žemės įstatymo 1 str.), yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-446/2001; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1050/2003; 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-13/2010).

Be to, teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi bÅ«ti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas, vertindamas, ar praÅ¡oma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimÄ ar ne, taip pat žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turi tam tikrÄ diskrecijos teisę; jÄ Ä¯gyvendindamas, teismas vadovaujasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais.

Juos taikant įvertinamos aplinkybės apie bendraturčio esminį interesÄ naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, tarp bendraturčių susiklostę faktiniai žemės naudojimo santykiai, ar siÅ«loma tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiÅ«riu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį. Nustatoma naudojimosi žemės sklypu tvarka turi bÅ«ti maksimaliai patogi naudotis visiems bendraturčiams pagal tiesioginę paskirtį, neiÅ¡keliant nei vieno bendraturčio interesų aukščiau už kitų.

Nustatant naudojimosi tvarkÄ atsižvelgimas į faktinį žemės naudojimÄ nereiÅ¡kia, kad nustatoma naudojimosi tvarka turi visiÅ¡kai atitikti faktinį naudojimÄ , ypač jeigu tai neįmanoma arba vienas iÅ¡ bendraturčių naudojasi didesne žemės sklypo dalimi nei jam priklauso nuosavybės teise. Jeigu neįmanoma nustatyti naudojimosi tvarkos pagal faktinį naudojimÄ dėl to, kad bÅ«tų pažeisti aukščiau minėti racionalumo ir patogumo principai, tuomet taip pat galima nukrypti nuo faktinės žemės sklypo naudojimosi tvarkos.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esamus įrodymus, Å¡alių pateiktus ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos planus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino ieÅ¡kovų parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkÄ , kaip labiausiai atitinkantį minėtus kriterijus, dėl žemiau nurodomų argumentų.

Pagal byloje esančius duomenis ieškovai ir atsakovas yra 834 kv.m. žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai

(c.b.l.5-7), valdantys žemės sklypÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise. J. M. ir D. M. bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės

teise priklauso 136/834 dalys,  N.

G. - 142/834 dalys, A.

D. – 138/834 dalys, K.

B. ir N. B. bendros

jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise – 146/834 dalys, o atsakovui P. K. – 272/834 dalys. Šiame

žemės sklype yra atsakovo nuosavybės teise valdomas namas ir gyvenamasis namas, kuriame butus nuosavybės teise valdo ieÅ¡kovai. Tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo kilo ginčas dėl minėto žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, savo planus pateikė teismui tiek ieÅ¡kovai, tiek atsakovas. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieÅ¡kovų parengtas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas labiausiai atitinka bendraturčių interesus, o atsakovo parengtas planas pažeidžia kitų bendraturčių interesus. Atsakovas mano, kad jo parengta tvarka yra tinkamesnė, kadangi atitinka faktinį naudojimÄ .

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, atsakovas faktiÅ¡kai naudojo didesnę minėto sklypo dalį savo asmeniniams poreikiams nei jam tenkanti dalis bendroje nuosavybėje (II t., b.l.88-89, 94, 164 ir kt.), tai pripažino ir pats atsakovas savo procesiniuose dokumentuose ir pateiktuose įrodymuose. Taigi, pirmosios instancijos teismas atsakovo naudojimÄ si didesne nei jam priklauso sklypo dalimi padarė ne tik iÅ¡

ieškovų paaiškinimų, bet ir iš kitų aukščiau minėtų įrodymų, šie įrodymai yra

pakankami padaryti tokiai teismo iÅ¡vadai. Atsakovas teigia, kad tokia naudojimosi tvarka susiformavo nuo 1985 m., tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia tvarka pažeidė kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, jų nuosavybės teises, nes atsakovas naudojosi didesne žemės klypo dalimi nei jam priklauso nuosavybės teise. Todėl nepagrįstas apelianto argumentas, kad jis turi teisę naudotis ta žemės sklypo dalimi, kuria naudojosi buvusi jo namo savininkė T. Å .. Pagal bylos duomenis įstatymo nustatyta tvarka Å¡alims priklausančio žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra nustatyta, Å¡alims priklausančios dalyje natÅ«roje nėra nustatytos, jos valdo idealiÄ sias dalis.

Dėl minėtų priežasčių neįmanoma nustatyti žemės sklypo naudojimosi  tvarkÄ , atitinkančiÄ faktinį naudojimÄ , tačiau įmanoma iÅ¡ dalies atsižvelgti į faktinį naudojimÄ . IeÅ¡kovų parengta žemės sklypo naudojimosi tvarka iÅ¡ dalies atsižvelgia į Å¡alių faktinį bendro žemės sklypo naudojimÄ , ieÅ¡kovų parengta tvarka yra racionalesnė ir patogesnė naudotis visiems bendraturčiams nei atsakovo, nes visiems bendraturčiams bus patogu patekti į jiems paskirtas žemės sklypo dalis, bendro naudojimo kelias formuojamas be stataus posÅ«kio, be to, mažiau žemės paliekama bendram naudojimui.

IeÅ¡kovų parengta tvarka, be to, yra tikslesnė ir proporcinga nuosavybės dalims bendroje nuosavybėje. Tuo tarpu atsakovo parengta žemės sklypo naudojimosi tvarka iÅ¡ esmės užtikrina tik jam tenkančios sklypo dalies patogų naudojimÄ . Pagal atsakovo parengtÄ Å¾emės naudojimosi tvarkÄ ieÅ¡kovams Marcinkevičiams ir A. D. faktiÅ¡kai tenkančios žemės sklypo dalys neatitinka jiems nuosavybės teise priklausančių dalių. Nors atsakovo parengtoje tvarkoje Å¡iems ieÅ¡kovams tenkančios dalys nurodytos teisingai, tačiau pagal faktÄ ir atliktus matavimus, jiems tenka mažesnės sklypo dalys nei priklausytų.

Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad pagal ieÅ¡kovų parengtÄ naudojimosi tvarkÄ jis neteko įvažiavimo į jam tenkančiÄ sklypo dalį. Atsakovo pastatyti voljeras ir tvora yra savavaliÅ¡ki statiniai, todėl neteisėti (II t., b.l.105), atsakovas buvo įpareigotas juos nugriauti ar įteisinti, tačiau Å¡ių įpareigojimų neįvykdė, todėl nustatant naudojimosi tvarkÄ , atsižvelgti į Å¡iuos statinius neprivaloma. Betono plytelių dangÄ , iÅ¡ kurios suformuotas įvažiavimas į atsakovo naudojamÄ Å¾emės sklypo dalį, galima perkelti į kitÄ vietÄ be didesnių iÅ¡laidų ir sunkumų, nes įrodymų, kad jÄ Ä¯rengiant buvo laikomasi visų technologinių reikalavimų, nėra, be to, nėra duomenų, kad tai įrengta įstatymų nustatyta tvarka.

Daržui naudojamÄ Å¾emės sklypo dalį atsakovas taip pat galės persikelti. Atsakovas, nurodydamas, kad negalės tinkamai naudoti jam nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, jokių kitų argumentų, iÅ¡skyrus argumentÄ dėl įvažiavimo prie jo namo, nenurodo kodėl bus apsunkintas naudojimas ir kuo tai pasireikÅ¡, t.y. iÅ¡ esmės nepagrindė tokio savo argumento. Atsakovo nurodomas LR statybos įstatymo 6 str. 4 p. nagrinėjamoje byloje netaikytinas, nes nesusijęs su nagrinėjamu ginču.

Atsakovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ar nustatoma naudojimosi tvarka nepažeis paminklotvarkos sÄ lygų, yra deklaratyvaus pobÅ«džio, nes jis nenurodo, kuo teismo nustatyta naudojimosi tvarka neatitinka minėtų sÄ lygų, o pirmosios instancijos teismas bei teisėjų kolegija tokių nenustatė, atsakovo reikalingi atlikti įvažiavimo ir daržo perkėlimo darbai nepažeis Å¡ių sÄ lygų. Apibendrindama tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieÅ¡kovų parengta naudojimosi tvarka labiau atitinka racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimosi kriterijus, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino ieÅ¡kovų siÅ«lomÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkÄ , atitinkamai atmesdamas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį.

Atsakovas, apeliaciniame skunde nurodydamas, kokių taisyklių turi bÅ«ti laikomasi nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ , iÅ¡ esmės nenurodė, kuo pirmosios instancijos teismo nustatyta naudojimosi tvarka pažeidžia minėtas taisykles, iÅ¡skyrus, kad nustatyta tvarka pažeidžia jo faktinį naudojimÄ bei dėl tokios tvarkos jis turės persikelti įvažiavimÄ Ä¯ jam tenkančiÄ sklypo dalį, dėl Å¡ių argumentų teisėjų kolegija pasisakė, o kiti argumentai yra deklaratyvaus pobÅ«džio, nepagrįsti jokiais įrodymais.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad yra absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nurodytas LR CPK 329 str. 2d. 2 p., t.y. teismas pasisakė dėl neįtrauktų byloje asmenų teisių ir pareigų, be to, ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys neatitinka LR CPK 135 str. 1 d. 4 p., nes ieÅ¡kovai nenurodo projekto, pagal kurį praÅ¡oma nustatyti naudojimosi tvarkÄ , rekvizitų, pagaminimo datos. Tokie apelianto argumentai atmestini. Nors ieÅ¡kovų parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekte bendraturčiu nurodomas G. Å ., tačiau Å¡is projektas buvo parengtas 2004 metais, o 2005-02-02 iÅ¡ G. Å . nuosavybės

teises į jam priklausantį butÄ ir žemės sklypo dalį nupirko ieÅ¡kovai N. B. ir K. B. (II t., b.l.106-110), bÅ«tent jie įstojo į

bylÄ bendraieÅ¡kiais su kitais ieÅ¡kovais ir pirmosios instancijos teismas nustatė naudojimosi tvarkÄ Å¡iems ieÅ¡kovams. Dėl G. Å . teisių ir pareigų pirmosios instancijos

teismas dėl nurodytų motyvų nepasisakė, nes ieškovai N. B. ir K. B. įstojo byloje vietoj G. Š.. Ieškovų reikalavimas atitinka LR CPK 135

str. 2 d. 4 p., nes ieÅ¡kinio dalykas yra aiÅ¡kiai nurodytas, t.y. yra nurodoma, kieno parengtÄ naudojimosi tvarkÄ praÅ¡oma tvirtinti, ieÅ¡kovai pateikė tik vienÄ naudojimosi tvarkos projektÄ , todėl identifikuoti ji nėra sudėtinga, aiÅ¡kiai nurodė, kokias sklypo dalis praÅ¡o skirti naudotis kiekvienam iÅ¡ bendraturčių. Ä®statymas nereikalauja nurodyti naudojimosi tvarkos parengimo datÄ ir kitus rekvizitus ieÅ¡kinio dalyke, esminis reikalavimas – ieÅ¡kinio dalykas turi bÅ«ti aiÅ¡kus ir suprantamas, Å¡iems reikalavimams ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio dalykas atitinka.

Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatyto

tarp bendraturčių, todėl atsakovo ir ieškovės D. M. ginčas dėl rūsio atsakovo name nuosavybės

neturi teisinės reikšmės ginčui.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-05-03 papildomu sprendimu iÅ¡sprendė Å¡alių patirtų teisinės pagalbos iÅ¡laidų paskirstymÄ , nes to nepadarė 2010 m. kovo 31 d. sprendime. Atsakovas nesutinka su papildomu sprendimu dalyje dėl 2000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ieÅ¡kovui K. B. ir praÅ¡o priteistÄ sumÄ sumažinti iki 1280 Lt. IeÅ¡kovui K. B. priteistos iÅ¡laidos advokato padėjėjo pagalbai nevirÅ¡ija LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalių dydžių, net yra žymiai mažesnės nei yra leidžiamos priteisti, atitinka LR CPK 98 str. 2 d. numatytus kriterijus, advokato darbo ir laiko sÄ naudas bei bylos sudėtingumÄ . Byla yra sudėtinga, didelės apimties, atsakovas kelis kartus tikslino prieÅ¡ieÅ¡kinį, Å¡alys pateikė daug suraÅ¡ytų procesinių dokumentų, tarp jų atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo (rekomendacijų 8.2 p.), atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį (rekomendacijų 8.2 p.), triplikÄ (atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo dublikÄ ) (rekomendacijų 8.3 p.), visÄ advokato padėjėjo pagalbos iÅ¡laidų apmokėjimo naÅ¡tÄ prisiėmė ieÅ¡kovai J. M. ir

K. B., K. B. didesne apimtimi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovui K. B. priteisė 2000 Lt iÅ¡laidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Apeliantas nepagrįstai nurodo minimaliÄ mėnesinę algÄ 700 Lt, nes teismo sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta minimali mėnesinė alga

800 Lt, o bylinėjimosi iÅ¡laidų pagrįstumas vertinamas teismo sprendimo priėmimo dienÄ pagal tuo metu galiojantį minimalios mėnesinės algos dydį.

Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė ginčui taikytinas materialinės teisės normas, taip pat įrodinėjimÄ reglamentuojančias proceso teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes ir įvertino byloje esamus įrodymus, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ tiek 2010 m. kovo 31 d. sprendimÄ , tiek 2010 m. gegužės 3 d. papildomÄ sprendimÄ . Dėl nurodytų priežasčių atsakovo apeliaciniai skundai dėl minėtų teismo sprendimų atmetami, o pirmosios instancijos teismo 2010 m. kovo 31 d. sprendimas ir 2010 m. gegužės 3 d. papildomas sprendimas paliekami nepakeisti (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas motyvuose nurodo, kad tvirtina ieÅ¡kovų pateiktÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkÄ , sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodo kiekvienai Å¡aliai tenkančias naudotis žemės sklypo dalis pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ tvarkÄ , tačiau neidentifikuoja Å¡ios tvarkos. Todėl teisėjų kolegija patikslina pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma pagal korporacijos „Matininkai“ parengtÄ planÄ (I t., b.l.8).

IeÅ¡kovas J. M. praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 1500 Lt advokato padėjėjo pagalbos iÅ¡laidas už procesinio dokumento suraÅ¡ymÄ apeliacinės instancijos teisme. Kadangi atsakovo apeliaciniai skundai

atmetami, todėl vadovaujantis LR CPK 93 str., 98 str. ieškovui J. M. iš atsakovo priteistinos šio patirtos

bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme. Tačiau atsižvelgiant į LR CPK 98 str. 2 d., LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalių dydžių 5 p., 8.11 p., ieÅ¡kovui priteistinos advokato padėjėjo teisinės pagalbos iÅ¡laidos mažintinos iki 960 Lt. Atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ , iÅ¡ jos valstybei priteistinos 16,55 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Patikslinti Å¡io teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma pagal korporacijos „Matininkai“ parengtÄ planÄ .

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. papildomÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ atsakovo P. K. 16,55 Lt (Å¡eÅ¡iolika litų 55 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ ir 960 (devynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt) litų bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui J. M..

Kolegijos

pirmininkas                                                                       Andžej

Maciejevski  Â

Teisėjos                                                                                          Dalia Kačinskienė

                                                                                  Â

                                                                                               Tatjana

Žukauskienė