2022-08-03 Nr. AB-19889-3-62-3-00143-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3492-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00143-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos 9.2; 9.3;

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Jolantos Malijauskienės ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. 21S45107 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2022 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. 6K-88 ( toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis išvyko iš savo kilmės šalies, nes jį persekioja įtakinga grupuotė (duomenys neskelbtini), kadangi jis ieškojo dingusių savo brolių, kurie iki 2007 m. dirbo su britų armija, ir kad jis yra Facebook aktyvistas, kuris kritikuoja miliciją.

3. Atsakovas nepagrįstai nesurinko informacijos apie (duomenys neskelbtini) grupuotės požiūrį į asmenis, tarnavusius JAV sąjungininkams ,bei tų asmenų artimuosius. Tik surinkus šią informaciją , bus galima daryti išvadą, jog pareiškėjas yra vienas iš daugelio (duomenys neskelbtini) asmenų, ieškančių savo dingusių brolių, dirbusių su britų kariuomene, ir priklauso pažeidžiamų asmenų grupei. Pareiškėjas tvirtino, kad, atsižvelgus į naujausią kilmės šalies informaciją, manytina, jog grėsmė patirti persekiojimą yra visiškai reali, ji yra praktikuojama kilmės šalyje, todėl jos negalima vertinti kaip hipotetinės, kadangi pareiškėjas jau patyrė realias grėsmes, dėl kurių pabėgo iš kilmės valstybės.

4. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

5. Migracijos departamentas teisės aktų nustatyta tvarka atliko tyrimą ir ginčijamu sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų.

6. Pareiškėjo pasakojimas apie tariamą persekiojimą buvo painus, nenuoseklus ir abstraktus, įrodymų patvirtinančių jo pasakojimą pareiškėjas nepateikė, todėl jo pasakojimas laikytinas kaip nepatikimu įrodymu prieglobsčio prašymui pagrįsti.

7. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui kilmės šalyje patirti persekiojimą tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Atsižvelgiant į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

8. ESPA 2021 m. gairės apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje yra aktualus ir patikimas šaltinis, kuriuo turėjo pagrindą vadovautis Migracijos departamentas. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi ne tik ESPA, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjo individualios situacijos kontekste.

9. Sprendžiant dėl draudimo atvykti ir jo termino nustatymo, buvo atsižvelgta į tai, jog prieglobsčio prašymas buvo išnagrinėtas skubos tvarka, pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę, nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 10. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. 21S45107 rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus (dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpio).

11. Teismas nustatė, kad pirminės apklauso metu (2021 m. rugsėjo 2 d.) pareiškėjas nurodė, kad žuvo jo broliai, jis pradėjo vartoti alkoholį, atėjo (duomenys neskelbtini) atstovai ir pradėjo jį mušti. Pagrindinė priežastis dėl ko paliko kilmės šalį, kad jis buvo mušamas. 2021 m. lapkričio 15 d. apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jis (duomenys neskelbtini) pilietis, gyveno (duomenys neskelbtini) mieste. Turėjo du brolius, kurie iki 2007 m. dirbo su britų armija (tuo metu vyko karas tarp britų karių ir vietinės milicijos- (duomenys neskelbtini)). Jie kartą išėjo į darbą ir nebegrįžo į namus. Jis nuėjo į britų stovyklą, kur jam pasakė, kad broliai išėjo į namus. Pareiškėjas ilgą laiką visur ieškojo brolių, apie brolius klausinėjo policijoje, bet jam niekas nieko nesakė. Kartą pasiskundė policijos departamentui ir 2 valandą jam pro duris buvo įmestas lapelis, kuriame buvo parašyta „negrįžk ir nesiskųsk“. Jis visur ieškojo darbo, bet pamatę jo pavardę, net nesvarstydavo jo priimti į darbą. Pareiškėjas buvo labai liūdnas, nuolat matė brolių nuotraukas, 2018 m. pasiėmęs alkoholio nuėjo į paplūdimį. Prie jo priėjo (duomenys neskelbtini) žmonės , pamatė, kad jis turi alkoholio, pradėjo jį mušti, trenkė buteliu per galvą ir petį. Įsodino į mašiną ir nuvežė ant (duomenys neskelbtini) tilto. Po to jį išstūmė iš mašinos ir pradėjo grasinti, pasakė, kad jie nenori jo matyti jokioje policijos būstinėje ar kitoje valdžios institucijoje. Pareiškėjas pradėjo bėgti, į jį pradėjo šaudyti. Pasislėpė po tiltu, pamatė žveją, jam viską papasakojo, žvejys savo automobiliu parvežė į namus. 2019 m. pareiškėjas išvyko į Turkiją, bet viešbutyje jam pavogė pinigus ir jis grįžo į (duomenys neskelbtini), tačiau ne į (duomenys neskelbtini), o į (duomenys neskelbtini), po to į (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini). Motina jam atsiuntė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota kaip ginkluoti (duomenys neskelbtini) žmonės atėjo į jų namus ir jo ieškojo, dėl to, kad jis ieškojo savo dingusių brolių, klausinėjo apie juos policijoje ir valstybinėse institucijose. Iš (duomenys neskelbtini) jis gavo lapelį, kuriame buvo parašyta, kad nustotų ieškoti savo brolių. 2021 m. vasarį grįžo į (duomenys neskelbtini), nes susirgo mama. Po to išvyko į Baltarusiją ir į Lietuvą

12. Teismas išanalizavo Įstatymo 86 ir 87 straipsnius, 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalį, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 99 punktą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką.

13. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas išsamiai išsiaiškino su pareiškėju per 2021 m. lapkričio 1 d. apklausą susijusias individualias ir konkrečias faktines aplinkybes, kurios buvo būtinos sprendimui dėl pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį priimti jas įvertinus su informacija apie kilmės valstybę. Siekiant atskleisti aplinkybes, susijusias su Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodytais reikalavimais, pareiškėjui buvo užduodami konkretūs klausimai. Pareiškėjas kaip pagrindinę priežastį, dėl kurios išvyko iš (duomenys neskelbtini) nurodė, kad jį persekioja įtakinga grupuotė (duomenys neskelbtini), kadangi jis ieško dingusių savo brolių, kurie iki 2007 m. dirbo su britų kariuomene. Tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo broliai dirbo iki 2007 m su Didžiosios Britanijos kariuomene ir dėl to dingo be žinios. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad broliai dingo 2006 m. pabaigoje. Kaip nurodė pareiškėjas, dingus broliams jis tuojau pat pradėjo jų paiešką, vyko į britų stovyklą, kreipėsi į policiją, kitas institucijas. Tačiau pareiškėjas per apklausą nenurodė, ar jam individualiai nuo 2007 m. iki 2017 m., t. y. 10 metų grasino, jį persekiojo grupuotė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad su grupuotės (duomenys neskelbtini) nariais susidūrė tik 2018 m., tikslios datos nenurodė, kai jis paplūdimyje vartojo alkoholį, buvo sumuštas ir sužeistas. Vėliau jo motina 2020 m. vasario 17 d., patikslino, kad 2021 m. vasario 27 d. atsiuntė vaizdo įrašą, kaip (duomenys neskelbtini) nariai jo ieškojo motinos namuose , paliko lapelį, kuriame nurodė liautis ieškoti brolių. Taigi, pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį, buvo grindžiamas vien tik jo pasakojimu, nepagrindžiant jo jokiais įrodymais.

14. Teismo posėdžio metu pareiškėjas pateikė vaizdo įrašus, kuriuos pakomentavo, kad jose matyti kaip 2017 m. įsiveržę asmenys sumuša jo motiną, o 2018 m. nužudo jo pusbrolį. Šių vaizdo įrašų jis nebuvo pateikęs Migracijos departamentui, kaip nurodo pareiškėjas dėl kažkokių tai trukdžių. Tačiau teismo vertinimu, iš šių vaizdo įrašų negalima identifikuoti, kad tai yra pareiškėjo motina ir pusbrolis. Be to pažymėtina, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad nuo 2008 m. iki 2018 m. jis 6 kartus buvo gavęs vokus su kulkomis. Šių aplinkybių per 2021 m. lapkričio 1 d. apklausą pareiškėjas neminėjo.

15. Taigi pareiškėjo pasakojimas apie jo tariamą grupuotės (duomenys neskelbtini) persekiojimą vertintinas kaip painus, nenuoseklus, abstraktus, pareiškėjas neįvardija tikslių datų, asmenų, bei prieštaraujantis informacijai apie jo kilmės šalį, todėl Migracijos departamentas pagrįstai laikė pareiškėjo pasakojimą nepatikimu įrodymu prieglobsčio prašymui pagrįsti.

16. Migracijos departamentas, įvertinęs kilmės šalies informaciją, Sprendime nurodė, kad mažai yra tikėtina, kad įtakingas (duomenys neskelbtini) valstybės dvasininkas ir politikas (duomenys neskelbtini) nurodytų savo sekėjams žudyti visus (duomenys neskelbtini) piliečius, kurie ieško savo dingusių šeimos narių, ar trukdytų rasti darbą. Pareiškėjas nėra politinės partijos, kuri konkuruotų su (duomenys neskelbtini) politine partija vadovas, aktyvus narys. Jis nėra aktyvus žurnalistas ar visuomenininkas, kuris aktyviai kritikuotų (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra paprastas (duomenys neskelbtini) miesto gyventojas.

17. Teismas nenustatė pagrindo abejoti Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija. Atsakovas rėmėsi įvairiuose oficialiuose šaltiniuose, įskaitant ir nacionalinius, pateikta informacija. Vertinant ESPA teikiamą informaciją, atsižvelgiama, kad šios institucijos rengiamose prieglobsčio ataskaitose, esančiose pagrindiniais informacijos apie tarptautinę apsaugą Europoje šaltiniais, teikiama informacija grindžiama duomenimis, kuriuos, be kitų institucijų, teikia valstybės narės, Eurostatas, Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra (Frontex), Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) ir Tarptautinė migracijos organizacija, be to, šios ataskaitose remiasi atnaujinta kilmės šalies informacija. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė skundo argumentą, kad Migracijos departamentas nesurinko naujausios ir tikslios informacijos apie pareiškėjo kilmės šalį. Teismo vertinimu, pareiškėjui ir jį atstovaujančiam advokatui nebuvo užkirstas kelias savo iniciatyva surinkti informaciją, galinčią patvirtinti pareiškėjo pateiktą individualios situacijos vertinimą ir paneigti Migracijos departamento padarytas išvadas.

18. Teismas sprendė, kad byloje surinkti duomenys nepatvirtina, kad kilmės valstybėje pareiškėjas gali bijoti persekiojimo dėl savo individualių savybių. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas kilmės šalyje galėjo būti persekiojamas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pareiškėjo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, todėl jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama jo paties subjektyviu vertinimu, tačiau ir pats pareiškėjas nenurodo, kad jis galėtų būti persekiojamas dėl konvencinių priežasčių. Individualių aplinkybių, padidinančių grėsmės būti persekiojamam riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Remiantis surinkta kilmės valstybės informacija (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis konfliktas ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai ar laisvei gresia pavojus. Todėl ginčijamu Sprendimu pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose.

19. Teismas konstatavo, kad atsakovas ginčijamu Sprendimu pagrįstai nusprendė pareiškėjui nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, kadangi jis neatitiko Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Teismo vertinimu, atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, prieglobsčio prašytojo situacija įvertinta individualiai.

20. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamento sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra nepagrįsta ir neproporcinga, todėl pareiškėjo situacijai taikytina Tvarkos 44.3.1 papunktyje įtvirtinta taisyklė: pareiškėjui nustatomas 2 metų draudimo atvykti terminas, nes pareiškėjas yra išsiunčiamas ir jo pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka.

21. Kadangi pakeista sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką termino, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 9 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi.

23. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

24. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į specifines (duomenys neskelbtini) bendrą padėtį apibūdinančias aplinkybes, netinkamai įvertino galimos (potencialios) persekiojimo ar susidorojimo su pareiškėju grėsmės tikimybę - nesivadovavo ESTT išaiškinimu, pateiktu byloje Elgafaji; pažeidė Įstatymo 83 straipsniu tyrimui keliamus išsamumo ir visapusiškumo reikalavimus; nesivadovavo įrodinėjimo naštos racionalaus paskirstymo proceso šalims principu.

25. Pareiškėjo kilmės šalyje anksčiai ilgus metus vyko vidaus tarptautinis ir vidaus karinis konfliktas. Atsakovas šio ypatumo ir su juo susijusios bei paminėto konflikto sąlygotos kriminogeninės situacijos, kaip bendros situacijos (duomenys neskelbtini) konteksto, galimai kilsiančiai grėsmei neįvertino. (duomenys neskelbtini) nusikalstamumo lygis neabejotinai siekia tokį mastą, kuris sąlygoja potencialios grėsmės virsmo tikrai realiu pavojumi kiekvienam individui, priskirtinam padidintos grėsmės rizikos asmenų kategorijai.

26. Pareiškėjas nurodo Įstatymo 83 straipsnio 5 dalį ir teigia, kad šia nuostata atsakovas gali remtis tik dviem atvejais.

27. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

28. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti atsiliepime į skundą. Papildomai Migracijos departamentas pažymi, kad teismas negali pažeisti Įstatymo 83 straipsnio tyrimui keliamus reikalavimus, nes teismas neatlieka tyrimo, kurio tikslas nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Teismas tik vertina sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą ir tai, ar priimtas sprendimas atitinka viešojo administravimo įstatymo nuostatas ir principus. Be to, pats pareiškėjas skunde neišskyrė ir nenurodė, būtent kuri sprendimo dalis prieštarauja ESTT minėtos bylos Elgafaji išaiškinimui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 29. Atsakovas Migracijos departamentas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 139 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Atsakovas prašo atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti, kadangi dėl padidėjusio darbo krūvio neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į pareiškėjo skundą per teismo nustatytą terminą.

30. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos objektyvios priežastys, dėl kurių atsiliepimas negalėjo būti pateiktas per nustatytą terminą, vertina, jog yra tikslinga praleistą terminą atnaujinti ir atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą priimti (ABTĮ 66 straipsnio 3 dalis).

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, užtikrinant jo ir vertėjo dalyvavimą teismo posėdyje.

32. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).

33. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė būtinumo šiuo atveju skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes bylos proceso šalių pozicija ir iš esmės visos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės yra aiškiai išdėstyti raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. 21S45107 pagrįstumo ir teisėtumo.

35. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl Sprendimo tenkino iš dalies. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog nėra duomenų, kad pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, taip pat jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Tačiau teismas pakeitė Sprendimo dalį, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, kadangi draudimas nepagrįstas ir neproporcingas ir nustatė, jog pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Taip pat teismas pakeitė ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi trejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, ir pakeitė šį laikotarpį į dvejus metus.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jam kilmės valstybėje kyla reali ir pagrįsta grėsmė, jis atitinka sąlygas, dėl kurių jam turėtų būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, todėl jis nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad kilmės šalyje vyksta karinis konfliktas.

37. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

38. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

39. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

40. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

41. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

42. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

43. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).

44. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

45. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnyje įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

46. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą teisme nustatančios taisyklės įtvirtintos ABTĮ 56 straipsnyje. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

47. Pareiškėjas savo prašymą dėl prieglobsčio grindžia tuo, kad kilmės valstybėje jam grasino (duomenys neskelbtini) grupuotė, kadangi ieškojo 2007 m. dingusių brolių.

48. Iš ESPA 2021 m. gairių matyti, kad persekioti asmenis gali ne tik valstybės institucijos, bet ir nevalstybiniai subjektai (pvz., tam tikros gentys ar net šeima), tačiau kiekvienu atveju turi būti žvelgiama į persekiojimo pobūdį ir realumą.

49. Iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjų kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjo išsakytos baimės pagrįstumą. Migracijos departamentas Sprendime nurodė, kad pareiškėjo pasakojimas yra neišsamus, pasakodamas apie įvykius neįvardija tikslių datų, asmenų, prieštaraujantis informacijai apie jo kilmės šalį. Jis persekiotojus įvardijo bendrais bruožais. Asmuo neįvardijo konkrečių persekiotojų, nes jie neprisistatė, o kitų asmuo nematė. Apie nufilmuotus grasinimus 2020 ar 2021 metais prieglobsčio prašytojo namuose, kaip teigia asmuo, jam perdavė mama, tačiau jie nepateikti kaip įrodymai. Asmuo nebuvo namuose, savo akimis nematė persekiotojų ir su jais nekontaktavo. Prieglobsčio prašytojas nepateikė dokumentų, kuriais pagrįstų savo pasakojimą. Sakė, kad turi, tačiau nepateikė. Mažai tikėtina, kad grupuotės vadovas nurodytų savo sekėjams žudyti visus (duomenys neskelbtini) piliečius, kurie ieškotų savo dingusių šeimos narių, ar trukdytų rasti darbą. Migracijos departamentas nenustatė nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Atsižvelgęs į tai, atsakovas prieglobsčio prašytojo deklaruojama baimę vertino kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio, ir nelaikė visiškai pagrįsta. Migracijos departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

50. Įvertinusi Migracijos departamento Sprendimo turinį, byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje ir individualios aplinkybės, nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios persekiojimo rizikos tikimybės. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo apklausa ir kita bylos medžiaga, sprendžia, jog atsakovas pagrįstai pripažino pareiškėjo pasakojimą neišsamiu, be kita ko, turinčiu trūkumų. Pažymėtina, kad nors pareiškėjo teigimu, jo broliai dingo 2007 m., tačiau pirmą kartą su (duomenys neskelbtini) grupuote pareiškėjas susidūrė tik 2018 m. Pareiškėjas taip pat teigė, kad nuo 2007 m. ieškojo dingusių brolių, tačiau nenurodė, kad jam grasino kas nors laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2018 m. Taigi, byloje nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

51. Kaip matyti iš bylos medžiagos Migracijos departamentas, rinkdamas duomenis apie kilmės valstybėje esančią padėtį, nurodė, kad nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Migracijos departamentas taip pat nustatė, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Migracijos departamentas nustatė, kad asmens kilmės šalyje (gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)) beatodairiško smurto lygis nėra aukštas ir nesiekia to lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Todėl teisėjų kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje.

52. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Pareiškėjo atveju Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, vertinimas atsispindi skundžiamame Sprendime. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Pastebėtina, kad Migracijos departamentui nustatyta pareiga surinkti informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę nereiškia pareigos rinkti informaciją pareiškėjo norimais aspektais, ypač jei tokių aspektų pareiškėjas nenurodė prašyme dėl prieglobsčio suteikimo ir apklausoje.

53. Dėl kitų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėjo pasakojimas ir jo nurodytos aplinkybės buvo įvertintos ne pareiškėjo naudai, nesudaro pagrindo pripažinti atsakovo Sprendimą nepagrįstu ir neteisėtu.

54. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Ričardas Piličiauskas