e7cc8a05-9f62-497d-b9c2-39fcaca59bb3 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

                                                                                    Â

Administracinė byla Nr. I-477-554/2011

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01220-2010-2

 Procesinio sprendimo kategorija 16.5, 74.

 (S)

Â

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius,

sekretoriaujant Vaidai MartusevičiÅ«tei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjai – R. Č., atsakovo – Kauno regiono pataisos inspekcijos įgaliotam atstovui, trečiojo suinteresuoto asmens - Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos įgaliotam atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R. Č. praÅ¡ymÄ atsakovui Kauno regiono pataisos inspekcijai dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, ir n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį – 560,96 Lt.

Pareiškėja prašyme (b.l. 4-6) nurodė, kad ji dirba Kauno miesto ir rajono pataisos inspekcijos vyresniojo specialisto pareigose. Laikotarpiu per 2007 m. spalio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. jai buvo neišmokėta 560,96 Lt darbo užmokesčio priemokų suma. Ši suma buvo neišmokėta dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nuostatų taikymo, kai priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos ir Tarnybos kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto

42 str. 1 d. Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Atsižvelgiant į tai, jog Konstitucinio teismo pripažinta, kad Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nustatyta 70 procentų riba prieÅ¡taravo Konstitucijai, jam turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėtas visas priklausantis darbo užmokestis, netaikant 70 procentų ribos.

Atsakovas – Kauno regiono pataisos inspekcija atsiliepime į praÅ¡ymÄ prašė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į praÅ¡ymÄ (b.l. 10-11) nurodė, kad atsakovas, apskaičiuodamas ir mokėdamas darbo užmokestį pareiÅ¡kėjai, veikė teisėtai - t.y. taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. Apskaičiuojant priedų ir priemokų dydžius buvo vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais. Kadangi nebuvo pažeista nė vieno teisės akto, atsakovo veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų ir kaltės. Prašė daliai pareiÅ¡kėjos reikalavimų taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Pareiškėja, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens įgalioti atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta, todėl byla buvo išnagrinėta jiems nedalyvaujant (ABTĮ 78 str.).

Pareiškėjos prašymas tenkintinas iš dalies.

PareiÅ¡kėja yra statutinė valstybės tarnautoja ir jos reikalavimai kildinami iÅ¡ valstybės tarnybos teisinių santykių. PareiÅ¡kėja teismo praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ priemokų ir priedų dalį virÅ¡ijančiÄ 70 procentų pareiginės algos. Kaip matyti iÅ¡ atsakovo Kauno regiono pataisos inspekcijos parengtos pažymos, pareiÅ¡kėjai neiÅ¡mokėta priedų ir priemokų dalis virÅ¡ijanti 70 procentų pareiginės algos laikotarpiu nuo 2007-10-27 iki 2008-12-31 sudarė 403,57 Lt (b.l. 12).

Ginčo dėl nesumokėto darbo užmokesčio sumos dydžių tarp proceso Å¡alių iÅ¡ esmės nėra. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėja yra Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos – Kauno regiono pataisos inspekcijos pareigÅ«nė. Nurodytos pareigÅ«nės teisinį statusÄ , taip pat ir darbo užmokesčio mokėjimo tvarkÄ nustatė Tarnybos Kalėjimų departamente prie LR Teisingumo ministerijos statutas (toliau - Statutas). Statuto 42 straipsnio 1 dalyje (2003-04-29 įstatymo Nr. IX-1545 redakcija, galiojusi iki 2010-01-01) buvo numatyta, kad pareigÅ«nų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä , turimÄ pareiginį laipsnį, kvalifikacinę kategorijÄ , taip pat priemokos.

Priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Statuto 42 straipsnio 2 dalis numatė, kad Kalėjimų departamento arba jam pavaldžios įstaigos pareigūnų pareiginė alga mokama Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) VI skyriuje buvo reglamentuota valstybės tarnautojų darbo užmokesčio struktūra, darbo užmokesčio maksimali riba, darbo užmokesčio, priedų ir priemokų skaičiavimo tvarka.

Iki 2005 m. gruodžio 21 d. galiojusios Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybės tarnautojams Å¡io įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentavo statutai, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo nustatytÄ darbo apmokėjimo tvarkÄ . Nuo 2006 m. birželio 7 d. galiojusios Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybės tarnautojams be iÅ¡lygų taikomos Å¡io Ä®statymo VI skyriaus, reglamentuojančio darbo užmokestį, nuostatos.

Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priedų ir priemokų suma valstybės tarnautojui negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Pareiškėjai darbo užmokestis buvo skaičiuojamas, taip pat priedai ir priemokos išmokėtos atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo

23 straipsnio 2 dalyje numatytÄ priedų ir priemokų ribojimÄ . Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstituciniam Teismui konstatavus Valstybės tarnybos įstatymo neatitikimÄ Konstitucijos nuostatoms, iÅ¡nyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimÄ pareiÅ¡kėjai. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybės pareigÄ mokėti įstatymų nustatytÄ darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad „asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis bÅ«tų sumokėtas nustatytu laiku. Å i asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimai). Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo

72 straipsnio 4 dalį neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta.

BÅ«tent iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti praÅ¡ymÄ teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio vienodÄ administracinių teismų praktikÄ taikant įstatymus, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartyse administracinėse bylose Nr. A12-219/2004, Nr. A1-638/2005 iÅ¡dėstytos nuostatos, jog ginčuose dėl darbo užmokesčio nepriemokų priteisimo ginčo Å¡alių teisiniai santykiai nėra pasibaigę, taikomos ir nagrinėjamoje administracinėje byloje.

IÅ¡ to seka, kad nagrinėjamoje byloje atsakovo atsisakymas mokėti pareiÅ¡kėjai nesumokėtÄ darbo užmokestį negali bÅ«ti pripažintas teisėtu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobÅ«dį ir teisinę prigimtį yra dviÅ¡aliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. Darbdavys nagrinėjamoje byloje yra Kauno regiono pataisos inspekcija, o ne valstybė plačiÄ ja prasme, todėl konstatuojama, kad pareiÅ¡kėjos reikalavimas pareikÅ¡tas tinkamam atsakovui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , bÅ«tent tokiÄ pozicijÄ dėl atsakovo tinkamumo ginčo teisiniame santykyje iÅ¡dėstė 2005-12-21 ir 2010-06-07 nutartyse iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos iÅ¡nagrinėtose administracinėse bylose A1-638/2005 ir A662 – 1735-2010 (ABTÄ® 13 str., 20 str.).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėja atliko savo kaip valstybės tarnautojos pareigas, tačiau jai nebuvo sumokėtas pagal įstatymÄ priklausantis darbo užmokestis. Konstatuota, kad pareiÅ¡kėjai priklausančios darbo užmokesčio dalies nesumokėjimas negali bÅ«ti laikomas „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiÅ¡kėja yra iÅ¡saugojusi galimybę ginti Å¡iuo nesumokėjimu pažeistas savo teises teismine tvarka. Nagrinėjant Å¡iÄ administracinę bylÄ po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priėmimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos taikytinų teisės aktų sistemos 2008-12-09 Valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17,23, 26, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu yra paÅ¡alinta Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prieÅ¡taraujanti Konstitucijai. Sprendimas dėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimÄ pareiÅ¡kėjai Å¡iuo metu yra iÅ¡nykęs.

PareiÅ¡kėjos reikalavimui dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas 3 metų senaties terminas. PareiÅ¡kėja į teismÄ gindama savo pažeistas teises dėl negauto darbo užmokesčio dalies priteisimo kreipėsi 2010 m. spalio 27 d. (b. l. 4-6) ir praleido Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ 3 metų senaties terminÄ pareikÅ¡ti reikalavimui dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo už 2007 metų sausio - rugsėjo mėnesius ir iki 2007 m. spalio 27 d. Pagal Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalį ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Atsakovas prašė taikyti Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytÄ senaties terminÄ (b.l. 11). Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl priteisimo negauto darbo užmokesčio pagrįstas, tačiau tenkintinas iÅ¡ dalies – priteistina 403,57 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio suma už laikotarpį nuo 2007-10-27 iki 2008-12-31, nes toks priteisimas neprieÅ¡tarauja Darbo kodekso 298 straipsnio nuostatai, kad valstybės tarnautojui priklausantis darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisimos ne daugiau kaip už trejus metus, o toks apribojimas nustatomas trejais kalendoriniais metais yra imperatyvus (ABTÄ® 88 str. 4 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , bÅ«tent tokiÄ pozicijÄ dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo iÅ¡dėstė 2010-02-20 nutartyje administracinėje byloje A756 - 1571/2010 (ABTÄ®

13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 1 p., 4 p. teismas

n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ patenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti pareiÅ¡kėjai R. Č. iÅ¡ atsakovo Kauno regiono pataisos namų neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį – 403,57 Lt (keturis Å¡imtus tris litus 57 ct).

Likusioje dalyje pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacinius skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

 Teisėjas

                                                                                                                                      Algis

Markevičius