2020-10-14 Nr. AB-19182-3-62-3-01750-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-606-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01750-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – E. I., uždaroji akcinė benrovė „Žemetra“, M. G.) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja V. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. 8SK-767-(14.8.100) (toliau – ir Sprendimas) ir 2019 m. rugsėjo 20 d. išvadą Nr. 8IŽ-76-(14.8.101) (toliau – ir Išvada).

Pareiškėja paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, kuris ribojasi su trečiajam suinteresuotam asmeniui E. I. priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Kaune.

Ginčijamu Sprendimu NŽT nusprendė patvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kadastro duomenis, nustatytus pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Žemetra“ matininko M. G. parengtą kadastro duomenų bylą. Skundžiamoje Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjai priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, planas turi būti tikslinamas, atsižvelgiant į Sprendimu patikslintas gretimo sklypo ribas. Pareiškėja nesutiko su patikslintais kadastriniais duomenimis, kadangi dėl jų pasikeičia pareiškėjos žemės sklypo ribos.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. liepos 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teismas, nurodė, kad pareiškėjos keliamas ginčas iš esmės kilęs dėl dviejų privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymo, o pagal Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) praktiką tokie ginčai yra civilinio teisinio pobūdžio (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis byloje Nr. T-103/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartis byloje Nr. T-89/2018; 2017 m. birželio 15 d. nutartis byloje Nr. T-65/2017). Pareiškėja savo skunde reiškiamais reikalavimais gina savo nuosavybės teises į žemę, todėl tokio pobūdžio skundas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme civilinio proceso tvarka.

Teismas išaiškino pareiškėjai, kad dėl ginčo dalyko ji turi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, t. y. Kauno apylinkės teismą, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

III. Pareiškėja V. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 27 d. nutartį ir perduoti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja teigia, kad šioje byloje keliami klausimai ne dėl žemės sklypų ribos, bet dėl atsakovo veiksmų (administracinių aktų), kurių pagrindu buvo patvirtinti žemės sklypo kadastriniai matavimai ir jų pagrindu pakeistos žemės sklypo ribos. Skunde nėra įrodinėjama (ginčijama), kokia turėtų būti tikroji žemės sklypus skirianti riba. Pareiškėjos skundas grindžiamas kadastrinių matavimų metu atliktais pažeidimais. Taigi šioje byloje ginčas iš esmės kyla dėl kadastrinių matavimų, kurie, pareiškėjos teigimu, pažeidžia kadastrinių matavimų atlikimą reglamentuojančius teisės aktus. Pareiškėjos reikalavimai visų pirma yra grindžiami administracinio teisinio pobūdžio argumentais, specialiaisiais viešosios teisės aktais (Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, ir kt. teisės aktų nuostatomis). Taigi šio ginčo esmė yra susijusi su viešojo administravimo procedūrų, kurių metu tvirtinami žemės sklypo kadastro duomenys, vykdymu. Šių procedūrų vykdymas bei atitinkamų aktų priėmimas yra reglamentuojamas specialiųjų teisės aktų ir laikytinas viešojo administravimo veikla. Išvada taip pat yra administracinis aktas, priimtas vykdant administravimo veiklą, todėl taip pat ginčas dėl jos pagrįstumo ir teisėtumo priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Šiuo atveju pareiškėja ginčija tik administracinius įgaliojimus turinčio asmens vykdant administracinę veiklą priimtus aktus, reikalavimai grindžiami administravimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais. Atsakovas yra valstybinio administravimo subjektas, ginčijami aktai priimti įgyvendinant jam suteiktus administracinius įgaliojimus, todėl byla turėtų būti nagrinėjama administraciniame teisme.

Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nurodytose Specialiosios kolegijos nagrinėtose bylose buvo sprendžiamas pirmiausia klausimas dėl žemės sklypo ribų, o šiuo atveju pareiškėja net neįrodinėja, kur atitinkama riba turėtų būti. Pareiškėja ginčija patį ribų pakeitimą administraciniu aktu. Todėl atitinkamose nutartyse suformuluoti išaiškinimai nėra taikytini šioje byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjos atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti jos skundą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į administracinį teismą gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.). Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 17 straipsnyje.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde ir patikslintame skunde prašė panaikinti NŽT 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. 8SK-767-(14.8.100) ir 2019 m. rugsėjo 20 d. išvadą Nr. 8IŽ-76-(14.8.101). Ginčijamu Sprendimu NŽT nusprendė patvirtinti žemės sklypo, esančio greta pareiškėjai priklausančio žemės sklypo, kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Žemetra“ matininko parengtą kadastro duomenų bylą. Skundžiamoje Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjai priklausančio žemės sklypo planas turi būti tikslinamas, atsižvelgiant į Sprendimu patikslintas gretimo sklypo ribas. Pareiškėja nesutiko su patikslintais kadastriniais duomenimis, kadangi dėl jų pasikeičia pareiškėjos žemės sklypo planas. Iš pareiškėjos skundo ir patikslinto skundo turinio matyti, jog savo reikalavimus pareiškėja grindžia iš esmės tuo, kad, jos įsitikinimu, skundžiamu Sprendimu buvo pakeistos anksčiau suformuoto žemės sklypo ribos, buvo patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys, kurie neatitiko gretimų, įskaitant ir pareiškėjai priklausančio, žemės sklypų ribų. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad atliekant kadastrinius matavimus buvo padaryta pažeidimų, be kita ko, matininkas nepagrįstai nusprendė savo nuožiūra pakeisti žemės sklypo ribas ir nesivadovauti natūroje esančiais riboženkliais. Be to, pareiškėja nebuvo laiku informuota apie žemės sklypo ribų paženklinimą-parodymą. Priėmus skundžiamą Sprendimą ir Išvadą yra nepagrįstai keičiamos tiek pareiškėjai priklausančio, tiek gretimo žemės sklypo ribos. Be to, pareiškėjos skunde ir patikslintame skunde yra expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nurodyta, kad „tarp žemės sklypo savininkų yra ginčas dėl žemės sklypo ribų, kurį gali išspręsti tik teismas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnio nustatyta tvarka, bet tikrai ne matininkas, o juo labiau ne atsakovė, pakeisdama anksčiau įregistruotus duomenis“. Taigi, iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad šioje byloje keliamas ginčas visų pirma yra dėl atitinkamų žemės sklypų ribų.

Nesutiktina su atskirajame skunde pareiškėjos išdėstytais argumentais, kad pareiškėjos skundas yra nagrinėtinas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka vien dėl to, kad pareiškėja prašo panaikinti atsakovo priimtus administracinius aktus, jos skundas grindžiamas kadastrinių matavimų metu atliktais pažeidimais, o jos reikalavimai visų pirma yra grindžiami administracinio teisinio pobūdžio argumentais bei specialiaisiais viešosios teisės aktais. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis; žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį byloje Nr. T-55/2019; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį byloje Nr. T-103/2018; kt.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nurodytose Specialiosios teisėjų kolegijos nutartyse pateiktus išaiškinimus, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pagal kurią, kai pareiškėjas ginčija administracinį sprendimą, kuriuo išspręsti kadastrinių matavimų klausimai, iš esmės siekia apginti savo pažeistas daiktines teises, todėl toks ginčas yra susijęs su civiliniais teisiniais santykiais ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-59-492/2020), daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos inicijuojamas ginčas nagrinėtas bendrosios kompetencijos, o ne administraciniame teisme, ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.

Pažymėtina, kad ir pati pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad šioje byloje ginčas iš esmės kyla dėl kadastrinių matavimų, kurie, pareiškėjos teigimu, pažeidžia kadastrinių matavimų atlikimą reglamentuojančius teisės aktus. Be to, kaip minėta, savo skunde ir patikslintame skunde pareiškėja taip pat pripažino, kad ginčas yra kilęs tarp žemės sklypo savininkų dėl žemės sklypo ribų.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 27 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius