e7cb91a9-613a-42e3-ae81-ef49708d97fb · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI3-739-809/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02401-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos skundÄ atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentÅ«rai dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėja (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama: 1) panaikinti vieÅ¡osios įstaigos (toliau – ir VÄ®) Centrinės projektų valdymo agentÅ«ros (toliau – ir AgentÅ«ra, CPVA) 2020 m. birželio 12 d. sprendimÄ Nr. IT01 „Sprendimas dėl pažeidimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo pritaikyta 5 proc. 70 188,56 Eur finansinė korekcija; 2) priteisti iÅ¡ atsakovės AgentÅ«ros pareiÅ¡kėjos naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas - 22,50 Eur dydžio žyminį mokestį.

Nurodo, kad Administracija, įgyvendindama projektÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, projekto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Projektas), įvykdė supaprastintÄ atvirÄ â€žDarbo projekto parengimo ir rangos darbų pagal techninį projektÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ pirkimÄ , kurį paskelbė 2017 m. lapkričio 23 d., Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pirkimas). PareiÅ¡kėjos Darbų viešųjų pirkimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. rugpjūčio 11d. posėdžio protokolu Nr. VPN-426 patvirtino Darbo projekto parengimas ir rangos darbai pagal techninį projektÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ (pagal ProjektÄ ) supaprastinto atviro konkurso sÄ lygos (patikslinta 2017 m. lapkričio 17 d. protokolu Nr. VPN-598). PareiÅ¡kėja AgentÅ«rai 2017 m. rugpjūčio 17 d. raÅ¡tu Nr. AS-3988 iÅ¡ankstinei patikrai pateikė derinti vieÅ¡ojo pirkimo dokumentacijÄ â€žDarbo projekto parengimas ir rangos darbai pagal techninį projektÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ pagal ProjektÄ , pridėdamas 2017 m. rugpjūčio 11 d. protokolu Nr. VPN-426 patvirtintas pirkimo sÄ lygas, kuriose buvo nustatyti ginčijami teikėjų kvalifikacijos reikalavimai.

Atsakovas 2017 m. rugsėjo 29 d. raÅ¡tu Nr. Nr. 2017/2-5904 „Dėl projekto „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ankstinio pirkimo dokumentų vertinimo“ siekdama pažeidimų prevencijos pateikė pastabas ir rekomendacijas dėl pirkimų dokumentų tobulinimo įskaitant pastabas ir dėl teikėjų kvalifikacijos reikalavimų. Pastabų CVPA nepateikė dėl Pirkimo dokumentų 23.4. 5) papunktyje nustatyto kvalifikacijos reikalavimo „Tiekėjas privalo pasiÅ«lyti tinkamÄ kvalifikacijÄ turinčių vadovaujančių specialistų ir asmenų, atsakingų už pirkimo sutarties įvykdymÄ , darbo grupę, susidedančiÄ iÅ¡ specialistų, turinčių reikalaujamÄ kvalifikacijÄ ir patirtį: <...> bent vienÄ kvalifikuotÄ nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos specialistÄ , veiklos rÅ«Å¡is - tvarkybos darbų: konservavimo, restauravimo, remonto ir avarijos grėsmės paÅ¡alinimo, specializacija - vadovavimas tvarkybos darbams <...>.“ (toliau – ir ginčijamas reikalavimas).

PareiÅ¡kėja atliko PirkimÄ Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS) ir su laimėtoju AB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Tiekėjas) 2018 m. sausio 22 d. sudarė sutartį Nr. VP-11 (toliau – ir Sutartis). Pirkimo dokumentai 2018 m. kovo 7 d. per CVP IS buvo pateikti CPVA. Atsakovas 2018 m. kovo 30 d. raÅ¡tu Nr. 1 „praneÅ¡imas apie pirkimo (duomenys neskelbtini) paskesnės patikros rezultatus“ nurodė, kad „pastebėjimų, dėl kurių kitų įtarimas dėl pažeidimo, nenustatė“. CPVA, kaip įgyvendinančioji institucija, įvertinusi PirkimÄ , inicijavo pažeidimo tyrimÄ ir priėmė SprendimÄ , kuriuo konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas vykdydamas PirkimÄ dėl nustatyto ginčijamo reikalavimo pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPÄ®) 17 str. 1 d., 17 str. 3 d., 17 str. 2 d., 47 str. 1 d., 47 str. 7 d., nuostatas. Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus CPVA pritaikė 5 proc. finansinę korekcijÄ nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 1 403 771,11 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti iÅ¡laidų suma yra 70 188,56 Eur. PareiÅ¡kėjas su Sprendimu nesutinka, mano, kad jis priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau- ir VAI) 3 str. nurodytus principus, VAI 8 str. ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau - ir PAFT, Taisyklės), 25 skirsnio pažeidimų tyrimas“ nuostatas.

PareiÅ¡kėjas nesutinka su atsakovo Sprendimo argumentais jog ginčijamas reikalavimas yra neproporcingas ir nesusijęs su sutarties dalyku. Pirkimo sÄ lygose nustatytas GinčijamÄ reikalavimas yra proporcingas ir susijęs su pirkimo objektu. Pirkimo sÄ lygų 12 p. nurodyta, kad perkamų darbų savybės ir apimtys nustatytos Pirkimo sÄ lygų 4 priede - 2017 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtame techniniame projekte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Techninis projektas). Statinio kategorija - ypatingas statinys.

Atliekami ypatingo statinio: kiti transporto statiniai (pėsčiųjų tiltai) bei inžinerinių tinklų, esančių kultūros paveldo teritorijoje ((duomenys neskelbtini) senamiesčio ribose (unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini)) ir senojo miesto vietos ribose (unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini))) tvarkomieji statybos darbai: pėsčiųjų tilto rekonstrukcija, 10 kV elektros kabelių linijos ir ryšių (telekomunikacijų) kabelių linijos iškėlimas, tiltui suprojektuojamas naujas apšvietimas, atliekami darbai yra valstybės saugomos vietovės - (duomenys neskelbtini) miesto istorinės dalies, vad. (duomenys neskelbtini) senamiesčiu (un.

Kodas KultÅ«ros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) teritorijoje ir pavienio kultÅ«ros paveldo objekto - Senojo miesto vieta (un. Kodas KultÅ«ros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) teritorijoje. Pažymi, jog yra įteisintos (duomenys neskelbtini) senamiesčio vertingosios savybės. Pirkimo objekto vietÄ sutampa su vietovei reikÅ¡mingo buvusio užstatymo ar jo dalių vieta - pėsčiųjų tilto vieta (NKVR apraÅ¡o 2.1.6 p.). Specialiuosiuose paveldosaugos reikalavimuose nurodyta, kad aukščiau iÅ¡vardintų vertingųjų savybių aspektu reikėtų planuoti tvarkomuosius statybos darbus.

Pagrindiniai paveldosauginiai reikalavimai - Atliekant darbus būtina nesužaloti, nesumenkinti (duomenys neskelbtini) Senamiesčiui, gretimai esančių kultūros paveldo objektų nustatytų vertingųjų savybių. Be to nurodyta, kad visos nustatytos vertingosios savybės turėtų būti nurodytos brėžiniuose ir aprašytos, kokiais sprendiniais projektuojama jas išsaugoti. Specialiuosiuose paveldosaugos reikalavimuose pareiškėjai buvo aiškiai nurodyta, kad tvarkomuosius statybos darbus tiek projektuoti, tek ir juos vykdyti gali KPD atestuoti specialistai.

Nurodyta pastaba: bet kokie esminiai pataisymai laikinajame apsaugos reglamente negalimi. Atsakovas Sprendime nepagrįstai nurodė, kad „Specialieji paveldosaugos reikalavimai statytojui iÅ¡duodami techninio projekto parengimui, o ne rangos darbams“, ir padarė visiÅ¡kai nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad „ nurodymas „valstybės saugomoje vietovėje tvarkomuosius statybos darbus projektuoti ir vykdyti gali KPD atestuoti specialistai “ sietinas bÅ«tent su projektavimu, o ne su darbų atlikimu.

Pirkimo sÄ lygose ir sutartimi rangovui tenka projektavimo darbų dalis, nes buvo pavesta parengti darbo projektÄ , kuriam taikomos specialiuosiuose paveldosaugos reikalavimuose nustatytos sÄ lygos: - Pirkimo objektas: parengti pėsčiųjų tilto per (duomenys neskelbtini), darbo projektÄ ir atlikti rekonstravimo darbus pagal 2017 m. techninį projektÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintÄ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. AD-1-982 „Dėl pėsčiųjų tilto per (duomenys neskelbtini) statinio statybos ir pritaikymo turizmo reikmėms (laida A) techninio projekto tvirtinimo pirkimo sÄ lygų 11 punktas). Tiek pačiuose specialiuosiuose paveldosaugos reikalavimuose nurodyta, kad darbus vykdyti gali KPD atestuoti specialistai, tiek Specialiųjų paveldosaugos reikalavimų (laikinųjų apsaugos reglamentų) turinio ir iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡e, patvirtintame LR kultÅ«ros ministro 2014 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. Ä®V-975 (redakcija, galiojusi iÅ¡duodant Specialiuosius paveldosaugos reikalavimus) (toliau - ApraÅ¡as), 16 punkte nurodyta, kad Specialieji paveldosaugos reikalavimai nustatomi statinio projektui ir tvarkomiesiems statybos darbams konkrečioje nekilnojamojoje kultÅ«ros vertybėje, jos teritorijoje, apsaugos zonoje konkrečiame kultÅ«ros paveldo statinyje arba nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės teritorijoje ar apsaugos zonoje esančiame statinyje. IÅ¡duoti specialieji paveldosaugos reikalavimai galioja tol, kol pripažįstami netekusiais galios (ApraÅ¡o 23 punktas).

Atsakovas Sprendime visiÅ¡kai nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Perkančioji organizacija pažeidė VPÄ® 17 str. 1 d. nurodytus proporcingumo, nediskriminavimo ir lygiateisiÅ¡kumo principus, nes nustatė su Pirkimo objektu nesusijusį ir todėl Pirkimo objektui neproporcingÄ reikalavimÄ . Atsakovas nustatė, kad atliekami ypatingo statinio: kiti transporto statiniai (pėsčiųjų tiltai) bei inžinerinių tinklų, esančių kultÅ«ros paveldo teritorijoje ((duomenys neskelbtini) senamiesčio ribose ir senojo miesto vietos ribose tvarkomieji statybos darbai: pėsčiųjų tilto rekonstrukcija, 10 kV elektros kabelių linijos ir ryÅ¡ių (telekomunikacijų) kabelių linijos iÅ¡kėlimas, tiltui suprojektuojamas naujas apÅ¡vietimas, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad Å¡ie darbai nebuvo susiję su tvarkybos darbais.

Tvarkomieji statybos darbai buvo atliekami kultÅ«ros paveldo objekte - (duomenys neskelbtini) senojo miesto archeologinėje vietoje. Vertingųjų savybių pobÅ«dis - Archeologinis (lemiantis reikÅ¡mingumÄ ); Istorinis (lemiantis reikÅ¡mingumÄ svarbus);Memorialinis (lemiantis reikÅ¡mingumÄ svarbus); Vertingosios savybės - 2.1.6. kultÅ«rinis sluoksnis (kelių horizontų, sudarytas iÅ¡ pilkos, rusvos, tamsiai pilkos ir juodos žemės su tarpsluoksniais, degėsiais bei griuvenomis, iki kelių metrų storio, su medinių ir mÅ«rinių pastatų liekanomis, grindiniais ar jų liekanomis ir archeologiniais radiniais <...>), 2.1.7. gamtiniai elementai - reljefas ((duomenys neskelbtini) senojo miesto archeologinės vietovės reljefo didžioji dalis yra (duomenys neskelbtini) senamiesčio-1604, U35 vertingoji savybė, o jos PV dalis yra (duomenys neskelbtini) deÅ¡iniojo kranto gana lygioje, nežymiai banguotoje pirmoje terasoje; dalis Å¡io reljefo dirvonuoja ar užsėta žole, kai kur užaugę medžiai, dalyje XX a. aÅ¡tuntajame - devintajame deÅ¡imtmečiuose pristatyta daugiabučių pastatų, ties jos PR, P ir PV pakraščiu lanku teka (duomenys neskelbtini)<...>);

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. V- 146 „Dėl nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ patvirtino Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo tvarkos aprašo (toliau - Atestavimo aprašas) nuostatomis atestuojami specialistai, vykdantys tvarkomuosius paveldosaugos darbus. Atestavimo aprašo 7 p. nustatytos atestuojamos veiklos specializacijos pagal atestuojamos veiklos rūšis, iš jų pareiškėjas pirkimo dokumentuose nustatė dvi: pagal 7.1.1. p. archeologinių tyrimų ir pagal 7.3.8. p. vadovavimo tvarkybos darbams.

Pareiškėjo vertinimu šie du reikalavimai susijęs su sutarties dalyku, minėta, tik vienas iš šių reikalavimų, t. y. vadovavimo tvarkybos darbams yra nepagrįstai ginčijamas atsakovo.

Pirkimo dokumentų 23.4.

6) papunktyje nustatytas dar ir kitas kvalifikacijos reikalavimas, kuris susijęs su tvarkybos darbais ir atsakovo pripažintas, kaip tinkamas ir nebuvo ginčijamas:

6) turėti bent vienÄ kvalifikuotÄ nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos specialistÄ , veiklos rÅ«Å¡is - nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo taikomųjų mokslinių ir ardomųjų tyrimų, specializacija - archeologiniai tyrimai. Archeologiniai tyrimai priskiriami tvarkomiesiems paveldosaugos darbams (LR Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo (NKPAÄ®) 2 str. 34 ir 36 d.). Nekilnojamosioms kultÅ«ros vertybėms atskleisti atliekami tyrimai. Remiantis Å¡ių tyrimų duomenimis, nustatomas kultÅ«ros paveldo objektų ar vietovių ir jų vertingųjų savybių reikÅ¡mingumas, apibrėžiamos ar tikslinamos jų teritorijų ribos NKPAÄ® (8 str. 3 d.).

Tvarkomieji statybos darbai buvo atliekami kultÅ«ros paveldo objekte - Senojo miesto (5148), kurio vertingosios savybės gamtiniai elementai - kultÅ«rinis sluoksnis, reljefas, taip pat į Techniniame projekte numatytÄ rangovui tenkančiÄ pareigÄ atlikti archeologinius tyrimus ir parengti darbo projektÄ , tiekėjo rizikÄ imtis priemonių apsaugoti statinius, saugotinÄ dirvožemį bei želdinius nuo galimos žalos, pareiÅ¡kėjas pagrįstai nustatė ginčijamÄ reikalavimÄ . Atsakovas Sprendime pagrįstai nurodė, jog Specialieji paveldosaugos reikalavimai iÅ¡duoti 2016 m. kovo 17 d.

Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos specialistams, (veiklos rÅ«Å¡is - tvarkybos darbų: konservavimo, restauravimo, remonto ir avarijos grėsmės paÅ¡alinimo, specializacija - vadovavimas tvarkybos darbams), kurie gavę atestatus suteikiančius teisę vykdyti atitinkamÄ veiklÄ galiojo iki atestato galiojimo pabaigos dienos. Atsakovė neatsižvelgė į pareiÅ¡kėjos 2020 m. gegužės 28 d. pateiktÄ AtsakymÄ , jog privalomas profesinių žinių patikrinimas. Atsakovas priimdamas SprendimÄ neatsižvelgė, nei į teisinį reglamentavimÄ , kad iki 2017 m. sausio 1 d. iÅ¡duoti kvalifikacijos atestatai ir teisės pripažinimo dokumentai turi tokiÄ pačiÄ teisinę galiÄ kaip keičiamame Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodyti kvalifikacijos atestatai (t. y. lygiareikÅ¡mę teisinę galiÄ turintys atestatai), nei į pareiÅ¡kėjos nurodytas faktines aplinkybes, kad pagal naujÄ tvarkÄ atestuotų specialistų dar nebuvo, nei į iÅ¡duotus ir galiojusius Specialiuosius paveldosaugos reikalavimus.

Pareiškėjos vertinimu atsakovo Sprendimas grindžiamas itin formaliais pagrindais.

Sprendimas prieÅ¡tarauja (prikimo metu aktualios ir redakcijos) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. 1-1240 pakeitimo įstatymo (2016 m. birželio 30 d. Nr. XII-2573) 2 straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ pagal kurias ginčijamas reikalavimas galėjo bÅ«ti nurodytas pirkimo dokumentuose 4 ir 6 dalims. Pažymi, kad tuo laikotarpiu, kai buvo tikrinami pirkimo dokumentai ir vykdomas pirkimas, nei CPVA, nei tiekėjams nekilo klausimų dėl „užaukÅ¡tintų” kvalifikacinių reikalavimų. Atsižvelgdami į Å¡ias aplinkybes, laikome kad konkurso sÄ lygų 23 punkto lentelės 4 kvalifikacijos reikalavimo 5 papunkčio reikalavimas dėl tvarkybos darbų specialisto nėra perteklinis. Ginčijamas reikalavimas yra susijęs su kultÅ«ros paveldo vertingųjų savybių iÅ¡saugojimu, todėl yra proporcingas ir susijęs su sutarties dalyku.

CPVA, kaip teisės aktais įgaliota institucija atliko pažeidimo tyrimÄ , įvertino visÄ svarbiÄ informacijÄ ir priėmė SprendimÄ Nr. 3, kuriuo pritaikė 5 proc. finansinę korekcijÄ . PareiÅ¡kėjos nuomone CVPA taikyta 5 proc. finansinė korekcija nuo visos sutarties vertės yra neproporcingai didelė, nes netinkamų finansuoti iÅ¡laidų suma yra 70 188,56 Eur yra neproporcingai didelė ir neadekvati atsižvelgiant į CVPA vertinimu tariamai padarytÄ pažeidimÄ , kuris (jei bÅ«tų nustatytas) yra itin formalus ir mažareikÅ¡mis.

CVPA, įgyvendinanti institucija, atsižvelgusi į visas tyrimo aplinkybes galėjo taikyti mažesnę finansinę korekcijÄ nei 5 proc. PareiÅ¡kėjos vertinimu, atsakovo Sprendimas neatitinka finansinių korekcijų taikymo proporcingumo principo ir Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau - ir VAI) 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui nustatytų reikalavimų. CPVA, priimdama sprendimÄ dėl pažeidimo, neanalizavo pažeidimo pobÅ«džio sunkumo ir su juo susijusių visų aplinkybių.

Sprendime nurodytas finansines korekcijas Agentūra taikė neatsižvelgusi į aplinkybių, dėl kurių atsirado poreikis jas taikyti, pobūdį ir jų realų finansinį poveikį. Agentūra Sprendime nenurodė jokių argumentų, leidžiančių identifikuoti finansinį poveikį tokiu mastu, kad būtų būtinybė taikyti nurodyto dydžio finansines korekcijas. Atsakovo taikoma 5 proc. finansinė korekcija (70 188,56 Eur) yra neproporcinga pareiškėjo veiksmų pobūdžiui, kadangi pastarieji veiksmai jokių realių pasekmių nesukėlė ir negalėjo sukelti.

Sprendime nurodytos aplinkybės, lėmusios finansinių korekcijų taikymÄ , yra formalaus pobÅ«džio. Atsakovo pažeidimais įvardijamos situacijos niekaip negalėjo daryti įtakos Pirkimo rezultatams ar suklaidinti Pirkimo dalyvius, jokių tiekėjų pretenzijų, institucijų, tai pat ir atsakovo iÅ¡ankstinio (skundo 3 p.) ir pakartotinio (skundo 5 p.) patikrinimo metu pastabų dėl Ginčijamo reikalavimo negauta. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog kitiems tiekėjams buvo nepagrįstai apribota galimybė dalyvauti konkurse, kiti tiekėjai dėl pirkimo jokių pretenzijų ar kitokio pobÅ«džio reikalavimų nereiÅ¡kė.

Atsakovas Sprendime nevertino pažeidimo pobÅ«džio bei jo pasekmių (nėra sukeliama žala nei Europos SÄ jungos, nei nacionaliniam biudžetui). Kitaip tariant, atsakovas Sprendime netaikė proporcingumo principo, pagal kurį net esant nurodytam konkrečiam finansinės korekcijos dydžiui atsakovas turi teisę skirti mažesnę finansinę korekcijÄ . Atsakovo pareiÅ¡kėjai Sprendime nustatyta finansinė korekcija yra neproporcinga padarytam pažeidimui. CPVA Sprendimo dalis susijusi su 5 proc., 70 188,56 Eur, finansine korekcijos taikymu neatitinka VAI 3 ir 8 str. nuostatų.

Atsakovas neįvertino aplinkybių, reikšmingų nustatant konkrečiu atveju adekvačios ir proporcingos padarytam pažeidimui finansinės korekcijos dydį. Sprendimas neatitinka imperatyvių VAI 3 str. ir 8 str. nuostatų, todėl turi būti panaikintas, kaip teisiškai nepagrįstas.

Atsakovė AgentÅ«ra su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad pareiÅ¡kėja, įgyvendindama ProjektÄ , įvykdė supaprastintÄ PirkimÄ . Pirkimas paskelbtas 2017 m. lapkričio 23 d., todėl Pirkimui, atsižvelgiant į Pirkimo paskelbimo datÄ , taikomos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPÄ®) redakcijos, galiojusios nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., nuostatos. Atlikus Pirkimo procedÅ«rÄ , su nustatytu laimėtoju AB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. sausio 22 d. buvo sudaryta sutartis Nr. VP-11 (toliau – Sutartis). CPVA, atlikusi Pirkimo dokumentų vertinimÄ , įtarė, kad Pirkimas buvo įvykdytas galimai pažeidžiant VPÄ® 17 str. 1 d., 2 d. ir 3 d. nuostatas bei 47 str. 1 d. ir 7 d. nuostatas, ir Projekte buvo 2020 m. balandžio mėn. 15 d. užregistruotas įtarimas apie pažeidimÄ Nr. IT01 bei pradėtas pažeidimo tyrimas. CPVA, atlikusi pažeidimo tyrimÄ ir įvertinusi Pirkimo dokumentus, paklausimus, atsakymus ir susiraÅ¡inėjimus, priėmė SprendimÄ , kuriuo konstatavo, kad pareiÅ¡kėja, Pirkimo sÄ lygose nustatydama nepagrįstÄ ir neproporcingÄ Pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimÄ , kuris dirbtinai ribojo tiekėjų konkurencijÄ , pažeidė VPÄ® 47 str. 1 d. ir 7 d. nuostatas, VPÄ® 17 str. 1 d. įtvirtintus proporcingumo, nediskriminavimo ir lygiateisiÅ¡kumo principus ir VPÄ® 17 str. 2 d. ir 3 d. nuostatas.

Kvalifikacijos reikalavimai turi bÅ«ti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslÅ«s, aiÅ¡kÅ«s ir neribojantys tiekėjų konkurencijos. Perkančioji organizacija negali nustatyti perteklinių kvalifikacijos reikalavimų siekiamo tikslo atžvilgiu. KonkurencijÄ riboja pernelyg aukÅ¡ti arba specifiniai, neadekvatÅ«s pirkimo objektui ir / ar neproporcingi reikalavimai, kurie atima galimybę pirkime dalyvauti kandidatams ar dalyviams, gebantiems tinkamai įvykdyti sutartį. Nagrinėjamu atveju CPVA, vertindama Pirkimo sÄ lygas, nustatė, kad pareiÅ¡kėja įvykdė supaprastintÄ pirkimÄ (atviro konkurso bÅ«du), kurio objektas apibrėžtas Pirkimo sÄ lygų 11 p. Pirkimo sÄ lygų 12 p. apibrėžta, kad perkamų darbų savybės ir apimtys nustatytos Pirkimo sÄ lygų 4 priede – 2017 m. techniniame projekte „Pėsčiųjų tilto per Nevėžį statinio statyba ir pritaikymas turizmo reikmėms“ Nr. 16216, patvirtintame Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 10 d.

įsakymu Nr. AD-1-982 „Dėl pėsčiųjų tilto per (duomenys neskelbtini) statinio statybos ir pritaikymo turizmo reikmėms (laida A) techninio projekto tvirtinimo“ (toliau – techninis projektas). Įvertinus techniniame projekte nurodytus statinius, nustatyta, kad bus atliekami ypatingo statinio: kiti transporto statiniai (pėsčiųjų tiltai) bei inžinerinių tinklų, esančių kultūros paveldo teritorijoje ((duomenys neskelbtini) senamiesčio ribose ir senojo miesto vietos ribose) tvarkomieji statybos darbai: pėsčiųjų tilto rekonstrukcija, 10 kV elektros kabelių linijos ir ryšių (telekomunikacijų) kabelių linijos iškėlimas, tiltui suprojektuojamas naujas apšvietimas.

Pėsčiųjų tiltas ir inžineriniai tinklai nėra kultÅ«ros paveldo statiniai, jie yra valstybės saugomos vietovės – (duomenys neskelbtini) miesto istorinės dalies, vad. (duomenys neskelbtini) senamiesčiu teritorijoje ir pavienio kultÅ«ros paveldo objekto – Senojo miesto vieta teritorijoje. Tiek Pirkimo sÄ lygas sudarančiose bendrosiose sÄ lygose, tiek specialiuosiuose dokumentuose (techniniame projekte) nurodyta, kad Pirkimu siekiama įsigyti konkrečius tvarkomuosius statybos darbus, kurie nesusiję su kultÅ«ros paveldo vertingųjų savybių iÅ¡saugojimu.

Nesutiktina su pareiÅ¡kėjos skunde deklaratyviai nurodoma aplinkybe, kad Pirkimo objektas yra susijęs su tvarkybos darbais, nes pareiÅ¡kėja skunde nenurodo ir Pirkimo sÄ lygomis nepagrindžia, kokie tvarkybos darbai nagrinėjamu Pirkimu buvo perkami. Analizuojant Pirkimo objektÄ ir numatomų darbų apimtis, vadovaujantis techniniame projekte pateikta informacija, nenustatyta jokių sÄ sajų tarp perkamų darbų ir Paveldo techninių reglamentų. Pažymi, kad ir techninis projektas buvo rengtas vadovaujantis Statybos techniniais reglamentais.

Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registro (toliau – NKVR) vertingųjų savybių apraÅ¡e nėra nurodyta ir neįvardintos numatomo rekonstruoti pėsčiųjų tilto konstrukcijos, o taip pat jokie darbai nevykdomi vertingosiose savybėse, todėl darytina iÅ¡vada, kad Pirkime nebuvo numatyta atlikti tilto konstrukcijų tvarkomuosius paveldosaugos darbus. Taigi, Pirkimo sÄ lygose aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai buvo nurodyta, kad PirkimÄ laimėjęs rangovas turės atlikti tik tvarkomuosius statybos darbus, t. y., statybos ar griovimo darbai, kaip apibrėžta Statybos įstatyme, atliekami kultÅ«ros paveldo objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje, kultÅ«ros paveldo vietovėje.

Kvalifikacijos reikalavimo atitikimui patvirtinti, tiekėjas turėjo pateikti galiojančių kvalifikacijos atestatų/pažymėjimų ar kitų lygiaverčių dokumentų skaitmenines kopijas. Pirkimo sÄ lygose nebuvo numatyta atlikti tvarkomųjų paveldosaugos darbų, kurių vadovavimui bÅ«tų reikalingas atestuotas specialistas, kaip tai nurodyta ginčijamame kvalifikacijos reikalavime. Pirkimu buvo perkami tik tvarkomieji statybos darbai, todėl pagrįstai buvo nustatyta, kad ginčijamas kvalifikacijos reikalavimas, kuriame apibrėžtas įpareigojimas tiekėjui pateikti bent vienÄ kvalifikuotÄ nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos specialistÄ , kurio veiklos rÅ«Å¡is – tvarkybos darbų: konservavimo, restauravimo, remonto ir avarijos grėsmės paÅ¡alinimo, specializacija – vadovavimas tvarkybos darbams, yra neproporcingas ir nepagrįstas Pirkimo objektui. Pagrindžiant aukÅ¡tų arba specifinių kvalifikacijos reikalavimų nustatymo tikslingumÄ , ypač tais atvejais, kai dėl tokių reikalavimų nustatymo kyla ginčų arba abejonių, perkančioji organizacija privalo įrodyti jos nustatyto kvalifikacijos reikalavimo ir kandidato ar dalyvio gebėjimo įvykdyti sutartį priežastinį ryšį. Nepagrįstas ir nepaneigiantis nustatyto viešųjų pirkimų teisės normų pažeidimo pareiÅ¡kėjos teiginys, kad ginčijamas kvalifikacijos reikalavimas yra pateisinamas aplinkybe, kad pėsčiųjų tiltas yra valstybės saugomos vietovės – (duomenys neskelbtini) miesto istorinės dalies, vad. (duomenys neskelbtini) senamiesčiu teritorijoje ir pavienio kultÅ«ros paveldo objekto – Senojo miesto vieta teritorijoje, nes, kaip minėta, pėsčiųjų tiltas ir inžineriniai tinklai nėra kultÅ«ros paveldo statiniai. Taigi, kvalifikacijos reikalavime nurodytas specialistas nebuvo reikalingas, vykdant Pirkimo objektu apibrėžtus tvarkomuosius statybos darbus, todėl kvalifikacijos reikalavimas negali bÅ«ti pagrįstas jokiais motyvais, Pirkimo objekto svarba ir pan., todėl laikomas neteisėtu, nepagrįstu ir neproporcingu Pirkimo objektui.

Darbo projekto paskirtis – vykdyti statybos darbus, pastatyti, atiduoti naudoti ir pripažinti tinkamu naudoti statinį, atlikti statinio statybos užbaigimo procedÅ«ras. Vertinant aplinkybę, kad techninis projektas yra vientisas dokumentas, kurio pagrindu rengiamas darbo projektas, todėl darbo projektas privalėjo bÅ«ti rengiamas pagal 2017 m. techninį projektÄ . Atsižvelgiant į tai, kad PareiÅ¡kėja pirko pėsčiųjų tilto rekonstrukcijos, elektros bei ryÅ¡io kabelių iÅ¡kėlimo, tilto apÅ¡vietimo įrengimo darbus, kurie, vadovaujantis techniniu projektu, yra tvarkomieji statybos darbai, ir vertinant aplinkybę, kad techninio projekto pagrindu yra rengiamas darbo projektas, darytina iÅ¡vada, kad nepagrįstas pareiÅ¡kėjos skunde nurodomas argumentas, kad Pirkimo sÄ lygose ir Sutartimi rangovui tenka projektavimo darbų dalis. Atsižvelgiant į tai, kad buvo perkami tvarkomieji statybos darbai, darbo projekte turėjo bÅ«ti detalizuoti techniniame projekte numatyti Å¡ių darbų įgyvendinimo sprendiniai, kurio parengimui kvalifikacijos reikalavime nurodytas specialistas nebuvo reikalingas. Remonto darbų, kurie bÅ«tų laikomi tvarkomaisiais paveldosaugos darbais arba tvarkomaisiais statybos darbais, atskyrimas yra galimas, vertinant atliekamų darbų turinį, o vien tik aplinkybė, kad perkami darbai bus atliekami ypatingame statinyje, nepagrindžia Å¡ių darbų priskyrimo tvarkybos darbams. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip minėta, pareiÅ¡kėja skunde nenurodo, kokie nagrinėjamu Pirkimu buvo perkami tvarkomieji paveldosaugos darbai, o pareiga aiÅ¡kiai apibrėžti Pirkimo objektÄ yra nustatyta pareiÅ¡kėjai, todėl Å¡ios pareigos neįvykdymo pasekmės negali bÅ«ti pateisinamos nustatant aukÅ¡tus kvalifikacijos reikalavimus, kurie, nagrinėjamu atveju, nepagrįstai susiaurina visų galimų tiekėjų sÄ raÅ¡Ä tam tikrų tiekėjų nenaudai. PareiÅ¡kėja nustačiusi ginčijamÄ kvalifikacijos reikalavimÄ , nepagrįstai apribojo tiekėjų, kurie atitiko kitus Pirkime tiekėjams keliamus kvalifikacijos reikalavimus, galimybę dalyvauti Pirkime ir teikti pasiÅ«lymÄ .

Pirkimas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje buvo paskelbtas 2017 m. lapkričio 23 d., t. y., iki Pirkimo paskelbimo beveik metus galiojo nauja Statybos įstatymo redakcija, todėl atsakingas pareiÅ¡kėjas turėjo pakankamai laiko rÅ«pestingai įvertinti pasikeitusius teisės aktus ir Pirkimo dokumentuose nustatyti tokius kvalifikacijos reikalavimus, kurie bÅ«tų susiję ir proporcingi Pirkimo objektui. Tik atlikdami tvarkomuosius paveldosaugos darbus, o ne tvarkomuosius statybos darbus, asmenys turi turėti specialių paveldosaugos žinių ir reikiamÄ tvarkomųjų paveldosaugos darbų atestacijÄ . Specialieji paveldosaugos reikalavimai statytojui iÅ¡duodami techninio projekto parengimui, o ne rangos darbams. Specialieji paveldosaugos reikalavimai iÅ¡duoti 2016 m. kovo 17 d., Pirkimo paskelbimo dienÄ pareiÅ¡kėja privalėjo vadovautis Statybos įstatymo 12 str. 20 d. nustatyta tvarka. Teisės aktai nenumato, kad iki 2017 m. sausio mėn. 1 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka atestuotas statybos darbų vadovas privalėtų turėti papildomus atestatus, kad galėtų atlikti tvarkomuosius statybos darbus. Už tinkamÄ viešųjų pirkimų procedÅ«rų vykdymÄ yra atsakinga pareiÅ¡kėja, o ne CPVA, todėl pirkimų sÄ lygų derinimo su CPVA aplinkybė, pažymint, kad CPVA teikia rekomendacijas, o pirkimus vykdo ir pirkimo laimėtojus nustato projekto vykdytojai savarankiÅ¡kai, nepaneigia savarankiÅ¡kos pareiÅ¡kėjos atsakomybės už aptariamo Pirkimo pažeidimus.

CPVA, atlikusi įtarimo apie pažeidimÄ tyrimÄ , Sprendime nustatė ir pagrindė pažeidimÄ . Å iais veiksmais pareiÅ¡kėja padarė žalÄ Europos SÄ jungos bendrajam biudžetui, todėl CPVA pareiÅ¡kėjai pagrįstai taikė finansinę korekcijÄ . Nagrinėjamo pažeidimo atveju pareiÅ¡kėja savo veiksmais (iÅ¡dėstytais faktinėse aplinkybėse bei Sprendime) pažeidė VPÄ® įtvirtintus principus, o kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas, vertinant nustatytÄ pažeidimÄ , laikytinas esminiu. Nepagrįstas pareiÅ¡kėjos teiginys, nurodantis, kad CPVA nustatyti pažeidimai yra formalaus pobÅ«džio ir mažareikÅ¡miai, nes vien tik viešųjų pirkimų principų pažeidimas sudaro pagrindÄ taikyti griežtas poveikio priemones, o vertinant Sprendime nustatytÄ pažeidimÄ , darytina iÅ¡vada, kad pažeidimas negali bÅ«ti laikomas mažareikÅ¡miu. Nagrinėjamo pažeidimo atveju, kuris, įvertinus pareiÅ¡kėjos veiksmus (iÅ¡dėstytus faktinėse aplinkybėse bei Sprendime) laikytinas pažeidžiančiu VPÄ® nuostatas, yra esminis, todėl, esant aptartam pareiÅ¡kėjos pažeidimui, kuris kaip nustatyta negali bÅ«ti vertinamas mažareikÅ¡miu ir/ar formaliu pažeidimu, ir pareiÅ¡kėjai iÅ¡mokėjus netinkamas finansuoti iÅ¡laidas, susijusias su Å¡iuo pažeidimu, padaryta žala Europos SÄ jungos bendrajam biudžetui.

CPVA įvertinus tai, kad buvo vykdomas supaprastintas pirkimas, kuris nekėlė tarptautinio susidomėjimo ir buvo nereikÅ¡mingas Europos SÄ jungos vidaus rinkai, nes juo nesidomėjo užsienio Å«kio subjektai, pasiÅ«lymus pateikė trys tiekėjai, kurie atitiko ribojantį kvalifikacijos reikalavimÄ , nors 2 tiekėjų pasiÅ«lymai ir buvo atmesti (atmetimo pagrindas nesusijęs su pažeidimo tyrimu), todėl buvo konkurencija, ribojantis kvalifikacijos reikalavimas buvo susijęs su specialistais, kuriuos tiekėjas galėjo pasisamdyti ir rėmimasis kitų Å«kio subjektų (Å¡iuo atveju ir atskirų specialistų) pajėgumais nebuvo apribotas, todėl pažeidimo poveikis nevertintas kaip labai sunkus, pretenzijų dėl kvalifikacijos reikalavimo nebuvo, nustatytam pažeidimui taikė 5 proc. finansinę korekcijÄ nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui. CPVA tinkamai nustatė finansinės korekcijos dydį, kuri yra proporcingas padarytam pažeidimui.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2020 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. IT01 „Sprendimas dėl pažeidimo“, kuriuo Administracijai buvo pritaikyta 5 proc. 70 188,56 Eur finansinė korekcija, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėja, įgyvendindama ProjektÄ , įvykdė supaprastintÄ atvirÄ PirkimÄ , kuris CVP IS paskelbtas 2017 m. lapkričio 23 d.

AgentÅ«ra 2017 m. rugsėjo 29 d. raÅ¡tu Nr. 2017/2-5904 informavo AdministracijÄ , kad iÅ¡nagrinėjo Pirkimo dokumentus bei pateikė rekomendacijas dėl Pirkimo dokumentų tobulinimo.

Pareiškėja ir AB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. sausio 22 d. sudarė Sutartį.

AgentÅ«ra 2018 m. kovo 30 d. PraneÅ¡imu apie Pirkimo (duomenys neskelbtini) paskesnės patikros rezultatus informavo AdministracijÄ , kad pastebėjimų dėl kurių kiltų įtarimas dėl pažeidimo, nenustatė.

AgentÅ«ra Sprendimu taikė 5 proc. finansinę korekcijÄ 70 188,56 Eur sumai. Taip pat Sprendime nustatyta, jog Administracija pažeidė VPÄ® 17 straipsnio 1, 2, 3 dalių, 47 straipsnio 1 ir 7 dalies nuostatas.

AgentÅ«ros, kaip įgyvendinančios institucijos funkcijos, yra nustatytos „Atsakomybės ir funkcijų pasiskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014-2020 metų Europos SÄ jungos fondų investicijų veiksmų programÄ , taisyklėse“, priimtose Lietuvos Respublikos vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 (toliau – ir Taisyklės) bei Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir PAFT). Taisyklių ketvirtajame skirsnyje nustatytos įgyvendinančiosios institucijos funkcijos, tarp kurių: 9.3 punktas įsitikina, kad pagal projekto sutartį finansuojami darbai yra atlikti, prekės įsigytos ir paslaugos suteiktos, projekto sutartyje nustatyti projekto stebėsenos rodikliai pasiekti ir kad projektų vykdytojų deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios iÅ¡laidos buvo padarytos ir nepažeidžia ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, ir patvirtina tai, 9.3.1 punktas tikrina projektų vykdytojų teikiamus mokėjimo praÅ¡ymus. nustato mokėjimo praÅ¡ymuose nurodytų iÅ¡laidų tinkamumÄ finansuoti ir deklaruoti Europos Komisijai; 9.3.4 punktas atlieka projektų patikras vietose teisės aktų nustatyta tvarka; atlieka projektų vykdytojų vykdomų pirkimų pagal projektÄ priežiÅ«rÄ teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimÄ ir finansavimÄ , nustatyta tvarka; 9.3.5 punktas atlieka projektų vykdytojų vykdomų pirkimų pagal projektÄ priežiÅ«rÄ , teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimÄ ir finansavimÄ , nustatyta tvarka, 9.3.7 punktas atlieka įtariamų pažeidimų tyrimus, nustato pažeidimus. Teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimų dėl tolesnių veiksimų, susijusių su nustatytu pažeidimu, ir praneÅ¡a apie pažeidimus atitinkamoms institucijoms ir projekto vykdytojui ir atlieka kitas funkcijas.

VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimÄ bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.

VPÄ® 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali bÅ«ti siekiama iÅ¡vengti Å¡iame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurencijÄ . Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sÄ lygos tam tikriems tiekėjams.

VPÄ® 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija turi siekti, kad: 1) prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos bÅ«tų naudojamos racionaliai; 2) vykdant pirkimo sutartis bÅ«tų laikomasi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos SÄ jungos ir nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir Å¡io įstatymo 5 priede nurodytose tarptautinėse konvencijose.

Pagal VPÄ® 47 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sÄ lygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimÄ ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti bÅ«tinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir Å¡ių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informacijÄ . Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi bÅ«ti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslÅ«s ir aiÅ¡kÅ«s. Tikrinant tiekėjų kvalifikacijÄ , pasirinktinai atsižvelgiama į jų: 1) teisę verstis atitinkama veikla; 2) finansinį ir ekonominį pajėgumÄ ; 3) techninį ir profesinį pajėgumÄ .

Pagal VPÄ® 47 straipsnio 7 dalį, tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintÄ tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikÄ .

Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos (toliau – ir Metodika), patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105, 21 punkte nustatyta, kad techninio ir profesinio pajėgumo vertinimo tikslas - įsitikinti, jog tiekėjas turi pakankamus įgÅ«džius, priemones, įrankius, personalÄ ir kt., reikalingus pirkimo sutarties vykdymui. Vertinant tiekėjo techninį ir profesinį pajėgumÄ , atsižvelgiama į žmogiÅ¡kuosius ir techninius iÅ¡teklius, pirkimo sutarčiai įvykdyti, reikalingÄ patirtį, tiekėjo darbuotojų kvalifikacijÄ , darbo produktyvumÄ , patirtį ir patikimumÄ .

Metodikos 21.6 punkte nurodyta, kad tiekėjo personalo, ar jų vadovaujančio personalo iÅ¡silavinimas ir profesinė kvalifikacija numatyta, kad Å¡is kvalifikacijos reikalavimas yra keliamas siekiant įsitikinti, kad pirkimo sutarties vykdymas bus pavestas kvalifikuotam tiekėjo, teikiančio paslaugas, ar atliekančio darbus, personalui, ar jo vadovaujančiam personalui, kuris yra tiesiogiai susijęs (ar atsakingas) už konkrečios paslaugos suteikimÄ ar darbų atlikimÄ . Pirkimo vykdytojas tiksliai ir aiÅ¡kiai pirkimo dokumentuose nurodo, kokiÄ kvalifikacijÄ turi turėti tiekėjas ar jo vadovaujantys asmenys (pavyzdžiui, darbų atveju - nurodoma konkreti statybos darbų sritis, statinių kategorija ir grupė bei reikalaujama patirtis). Kvalifikacijos reikalavimai turi bÅ«ti nustatomi atsižvelgiant į pirkimo vykdytojo nurodytas kompetencijas galintiems atitikti asmenims norminiuose teisės aktuose keliamÄ kvalifikacijÄ (pavyzdžiui, statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovams kvalifikacijos reikalavimai nustatomi atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodytus jiems taikomus kvalifikacijos reikalavimus).

Teismų praktikoje tiekėjo kvalifikacija suprantama kaip jo pajėgumas ir pasiruoÅ¡imas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, kurie apima ar gali apimti ekonominį, techninį, profesinį pajėgumÄ , teisę verstis tam tikra veikla ar tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimÄ ir pan. Perkančiosios organizacijos pareiga patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sÄ lygas, pagrįsta objektyviu tiekėjo kvalifikacijos atitiktį nustatytiems reikalavimams liudijančių dokumentų turinio vertinimu, atsižvelgiant į tikrÄ jÄ perkančiosios organizacijos valiÄ , poreikius, susijusius su vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo sÄ lygas. Tai nustatytina tik vadovaujantis pirkimo sÄ lygų turiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012).

VPĮ konkrečiai nenurodyta, kokius minimalius kvalifikacinius reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju - tai, įvertinusi pirkimo pobÅ«dį ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012). Tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, kad perkančiosios organizacijos diskrecija Å¡iuo aspektu yra neribota. Pirkimo sÄ lygos turi bÅ«ti tokios, kad jas atitiktų tik kompetentingi, patikimi ir pajėgÅ«s įvykdyti pirkimo sÄ lygas tiekėjai, tačiau tuo pačiu turi bÅ«ti siekiama kuo didesnės tiekėjų konkurencijos tam, jog bÅ«tų gaunama ekonomiÅ¡kai kuo racionalesnė kaina. Perkančioji organizacija tam, kad įsitikintų, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sÄ lygas, turi nustatyti minimalius, o ne maksimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus.

Pernelyg aukÅ¡ti arba specifiniai, neadekvatÅ«s pirkimo pobÅ«džiui ar neproporcingi jo sÄ lygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedÅ«rose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, riboja konkurencijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-378/2017).

Taigi, kaip matyti iÅ¡ pateikto teisinio reglamentavimo perkančioji organizacija turi nustatyti tik tokias vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas, kurios susiję iÅ¡imtinai su pirkimo objektu, turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s, tikslÅ«s, proporcingi ir negali dirbtinai riboti konkurencijos.

PareiÅ¡kėja nesutinka su Sprendime padaryta iÅ¡vada, kad specialieji paveldosaugos reikalavimai statytojui iÅ¡duodami techninio projekto parengimui, o ne rangos darbams ir tuo, kad AgentÅ«ra padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nurodymas valstybės saugomoje vietovėje tvarkomuosius statybos darbus projektuoti ir vykdyti gali KPD atestuoti specialistai sietinas bÅ«tent su projektavimu, o ne su darbų atlikimu.

Pagal Pirkimo sÄ lygų 11 punktÄ , pirkimo objektas: parengti pėsčiųjų tilto per (duomenys neskelbtini), darbo projektÄ ir atlikti rekonstravimo darbus pagal 2017 m. techninį projektÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintÄ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. AD-1-982 „Dėl pėsčiųjų tilto per (duomenys neskelbtini) statinio statybos ir pritaikymo turizmo reikmėms (laida A) techninio projekto tvirtinimo“, įrengti informacinius stendus, atlikti kadastrinius ir geodezinius matavimus bei archeologinius tyrimus. Rekonstruojamo tilto ilgis – 96 m, einamosios dalies plotis - 3,66 m. Pagal Pirkimo sÄ lygų 12 punktÄ , perkamos paslaugos ir darbų savybės nustatytos techniniame projekte, pateiktame Å¡ių sÄ lygų 4 priede.

CPVA Sprendime, įvertinusi Pirkimo dokumentų 4 priede „Techninis projektas“ (toliau – Techninė specifikacija) nurodytus, Pirkimo objektÄ apibÅ«dinančius, reikalavimus nustatė, kad nustatytas ginčijamas reikalavimas yra neproporcingas ir nesusijęs su Pirkimo objektu, nes Pirkimo sutarties vykdymo metu nebus atliekami tvarkybos darbai.

Nagrinėjamu atveju Agentūra nenustatė, jog pareiškėja Pirkimu ketino atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus, susijusius su kultūros paveldo vertingųjų savybių išsaugojimu.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) 2 straipsnio 34 punkte nustatyta, kad tvarkyba – nekilnojamajam kultūros paveldui išsaugoti atliekami darbai: taikomasis tyrimas, remontas, avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, restauravimas, šių darbų planavimas ir projektavimas.

NKPAÄ® 2 straipsnio 36 punkte nustatyta, kad tvarkomieji paveldosaugos darbai – tvarkybos darbai, atliekami pagal specialias technologijas, užtikrinančias autentiÅ¡kumo iÅ¡saugojimÄ .

NKPAĮ 2 straipsnio 37 punkte nustatyta, kad tvarkomieji statybos darbai – statybos ar griovimo darbai, kaip apibrėžta Statybos įstatyme, atliekami kultūros paveldo objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiÅ¡kėja Pirkimu numatė atlikti darbus kultÅ«ros paveldo objekte, valstybės saugomoje teritorijoje, t. y. (duomenys neskelbtini) senamiesčio teritorijoje ir pavienio kultÅ«ros paveldo objekto Senojo miesto vietos teritorijoje. Tačiau, vien tai, jog pareiÅ¡kėjos Pirkimu numatyti atlikti darbai yra saugomoje teritorijoje, nereiÅ¡kia, jog jie susiję su kultÅ«ros paveldo vertingųjų savybių iÅ¡saugojimu, kadangi statiniai, kuriuose bus vykdomi darbai, nėra kultÅ«ros paveldo statiniai. IÅ¡ Pirkimo sÄ lygų matyti, jog pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės siekia atlikti rekonstrukcijos darbus pėsčiųjų tilte, o tokio pobÅ«džio darbai laikytini tvarkomaisiais statybos darbais, nors jie ir atliekami teritorijoje, kuri priklauso kultÅ«ros paveldui.

Pagal Pirkimo sÄ lygų 23 punktÄ tiekėjas, dalyvaujantis pirkime, turi atitikti Å¡iame punkte nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. Tiekėjo kvalifikacija turi bÅ«ti įgyta iki pasiÅ«lymo pateikimo termino pabaigos. Perkančioji organizacija atitiktį kvalifikacijos reikalavimams patvirtinančių dokumentų, nurodytų Å¡io punkto lentelėje, reikalaus tik iÅ¡ to tiekėjo, kurio pasiÅ«lymas pagal vertinimo rezultatus galės bÅ«ti pripažintas laimėjusiu. Pagal Pirkimo sÄ lygų 23.4 5 papunktį, tiekėjas privalo pasiÅ«lyti tinkamÄ kvalifikacijÄ turinčių vadovaujančių specialistų ir asmenų, atsakingų už pirkimo sutarties įvykdymÄ , darbo grupę, susidedančiÄ iÅ¡ specialistų, turinčių reikalaujamÄ kvalifikacijÄ ir patirtį: bent vienÄ kvalifikuotÄ nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos specialistÄ , veiklos rÅ«Å¡is – tvarkybos darbų: konservavimo, restauravimo, remonto ir avarijos grėsmės paÅ¡alinimo, specializacija – vadovavimas tvarkybos darbams.

Pagal NKPAÄ® 231 straipsnio 1 dalį, atlikti nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo tvarkybÄ Â (iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus) ir paveldosaugos (specialiÄ jÄ ) ekspertizę turi teisę Å¡iame straipsnyje nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys ir Å¡iame straipsnyje nustatyta tvarka atestuoti specialistai, gavę nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo specialisto kvalifikacijos atestatÄ (toliau – kvalifikacijos atestatas), ir neatestuoti jų pagalbininkai, vadovaujami atestuoto specialisto. Už atliekamus darbus atsako atestuotas specialistas. Pagal NKPAÄ® 231 straipsnio 3 dalį, kvalifikacijos atestatus Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos specialistų atestavimo komisijos (toliau – Atestavimo komisija) teikimu iÅ¡duoda kultÅ«ros ministras, kuris tvirtina atestuojamos veiklos specializacijas, atestatų iÅ¡davimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarkos apraÅ¡Ä , vadovaudamasis Å¡iame įstatyme nustatytais pagrindais. ApraÅ¡o 7 punkte nustatyta, kad atestatai iÅ¡duodami tvarkomiesiems paveldosaugos darbams.

Nesutiktina su pareiÅ¡kėjos skundo teiginiais, kad statybos darbus projektuoti gali atestuoti specialistai, kurie taip pat gali atlikti tvarkomuosius statybos darbus. Vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu matyti, jog atestuoti specialistai atlieka tvarkomuosius paveldosaugos darbus, tačiau teisės aktuose nenustatyta, jog atestuoti specialistai taip pat turėtų atlikti tvarkomuosius statybos darbus. Nustačius, jog pareiÅ¡kėja siekė atlikti tvarkomuosius statybos darbus, nepagrįstas reikalavimas specialistams turėti atestatus, kadangi tokio pobÅ«džio darbams atlikti nėra reikalinga tam tikra kvalifikacija bei suteiktas atestatas. Pagal Pirkimo sÄ lygų 23.4 5 papunktį, atestuoto specialisto reikalavimas yra privalomas, todėl sutiktina su AgentÅ«ros Sprendime padaryta iÅ¡vada, jog toks reikalavimas yra nepagrįstas, neproporcingas ir nesusijęs su Pirkimo objektu. Anot pareiÅ¡kėjos, iki 2017 m. sausio 1 d. iÅ¡duoti kvalifikacijos atestatai ir teisės pripažinimo dokumentai turi tokiÄ pačiÄ teisinę galiÄ kaip keičiamame Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodyti kvalifikacijos atestatai, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog tvarkomiesiems statybos darbams atlikti turėtų bÅ«ti taikomas reikalavimas turėti kvalifikacijos atestatÄ .

Pareiškėjos teigimu, 5 proc. finansinė korekcija yra neproporcinga.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečiÄ sankcijÄ pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Teismas, atsižvelgęs į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi bÅ«ti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas proporcingumo principÄ , 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiÅ¡kia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už Å¡iuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcija), Å¡ie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios bÅ«tų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Konstitucinis Teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti.

Vadovaujantis Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų E. S. iÅ¡laidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principÄ , kai nesilaikyta vieÅ¡ojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau – ir Gairės) 2.1 lentelės 10 punkte nustatyta, kad kai atrankos kriterijai nesusiję su sutarties dalyku arba jam neproporcingi, taikoma 25 proc. finansinė pataisa. Pataisa gali bÅ«ti sumažinta iki 10 proc. ar 5 proc., atsižvelgiant į pažeidimo sunkumÄ .

Atkreiptinas dėmesys, kad Gairėse yra užtikrintas sankcijų (finansinių korekcijų) taikymo proporcingumo principas. Gairių 1.3 punkte nurodyta, kad jose nustatytos 5, 10, 25 ir 100 proc. pataisų normos, taikomos sutarties iÅ¡laidoms, atsižvelgiama į pažeidimo sunkumÄ ir proporcingumo principÄ , kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio atitinkamai sutarčiai. Taisyklių 7 priedo „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto iÅ¡laidų apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o“ 10 punktas, kuriame nurodoma, kad kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų bÅ«ti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti iÅ¡laidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobÅ«dį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes: ar pirkimas (iÅ¡skyrus tarptautinį pirkimÄ ) nekelia tarptautinio susidomėjimo; ar nebuvo neteisėtai ribojama rangovų, prekių tiekėjų ir (ar) paslaugų teikėjų konkurencija (vertinama, ar sudarytos sÄ lygos potencialiam rangovui, prekių tiekėjui ir (ar) paslaugų teikėjui pateikti pasiÅ«lymÄ , pateiktų pasiÅ«lymų skaičius ir kt.); ar dėl nustatytų diskriminuojančių reikalavimų nebuvo atmesta pasiÅ«lymų; ar yra kitų, atsižvelgiant į taikytinų teisės normų pažeidimo pobÅ«dį ir sunkumÄ , laikantis proporcingumo principo įgyvendinančios institucijos nustatytų aplinkybių (pretenzijų ir skundų nebuvimas savaime nėra lengvinanti aplinkybė).

Nagrinėjamu atveju AgentÅ«ra Sprendimu taikė pareiÅ¡kėjai 5 proc. finansinę korekcijÄ bei nustatė, kad buvo vykdomas supaprastintas pirkimas, kuris nekėlė tarptautinio susidomėjimo ir buvo nereikÅ¡mingas ES vidaus rinkai, nes juo nesidomėjo užsienio Å«kio subjektai, pasiÅ«lymus pateikė trys tiekėjai, kurie atitiko ribojantį ReikalavimÄ , nors 2 tiekėjų pasiÅ«lymai ir buvo atmesti (atmetimo pagrindas nesusijęs su pažeidimo tyrimu), todėl konkurencija buvo, ribojantis Reikalavimas buvo susijęs su specialistais, kuriuos tiekėjas galėjo pasisamdyti ir rėmimasis kitų Å«kio subjektų (Å¡iuo atveju ir atskirų specialistų) pajėgumais nebuvo apribotas, todėl pažeidimo poveikis nevertintinas kaip labai sunkus, pretenzijų dėl Reikalavimo nebuvo. Kaip minėta, nustatyta, jog pareiÅ¡kėja nustatydama kvalifikacijos reikalavimÄ Pirkimo sÄ lygose veikė neteisėtai, kadangi toks reikalavimas apskritai neturėjo bÅ«ti nustatytas, tačiau įvertinus tai, jog pareiÅ¡kėja pažeidė aukščiau nurodytas VPÄ® nuostatas, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiÅ¡kėjai neturėjo bÅ«ti taikoma finansinė korekcija. Pažymėtina, jog pagal Gaires pareiÅ¡kėjai taikoma mažiausia finansinė pataisa, kuri parinkta pagal nustatytÄ pažeidimÄ . Be to, kaip teisingai nurodė atsakovė, nustačius pažeidimÄ , finansinės korekcijos taikymas yra privaloma, o ne alternatyviai pasirenkama procedÅ«ra. Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju taikyta 5 proc. finansinė pataisa yra mažiausia bei proporcinga pareiÅ¡kėjos padarytam pažeidimui. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo jos panaikinti.

Pareiškėja skunde teigė, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 3 straipsnio ir 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iÅ¡ pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant vieÅ¡Ä jį administravimÄ (VAĮ 3 straipsnio 1 dalis) – įstatymo virÅ¡enybės principas – inter alia (be kita to), reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais bÅ«tų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

Ä®vertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ginčijamas Sprendimas visiÅ¡kai atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2020 m. birželio 12 d. sprendimas Nr. IT01 „Sprendimas dėl pažeidimo“, kuriuo buvo pritaikyta 5 proc. 70 188,56 Eur finansinė korekcija yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjos skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pareiškėja taip pat prašė priteisti iš atsakovės Agentūros pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas - 22,50 Eur dydžio žyminį mokestį.

Administracinėse bylose už kiekvienÄ skundÄ (praÅ¡ymÄ , pareiÅ¡kimÄ ), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 eurų žyminis mokestis (ABTÄ® 35 straipsnio 1 dalis). Skundus (praÅ¡ymus, pareiÅ¡kimus) paduodant teismui tik elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamÄ skundÄ (praÅ¡ymÄ , pareiÅ¡kimÄ ) mokėtinos žyminio mokesčio sumos (ABTÄ® 35 straipsnio 3 dalis). Pagal ABTÄ® 36 straipsnio 2 dalį, žyminiu mokesčiu neapmokestinami ir kiti vieÅ¡ojo administravimo subjektų kreipimaisi į administracinį teismÄ , kurie tiesiogiai susiję su jų atliekamomis vieÅ¡ojo administravimo funkcijomis.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja pateikė teismui banko ,,SEB” 2020 m. liepos 10 d. mokėjimo nurodymÄ Nr. 04679 pagal kurį, pareiÅ¡kėja sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjos skundas nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu pagal ABTÄ® 36 straipsnio 2 dalį, taip pat į tai, kad pareiÅ¡kėja yra sumokėjusi 22,50 Eur žyminį mokestį, todėl vadovaujantis ABTÄ® 38 straipsnio 1 dalies 8 punktu, pareiÅ¡kėjai grÄ Å¾intinas jos sumokėtas žyminis mokestis, iÅ¡aiÅ¡kinant, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieÅ¡ Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieÅ¡ SuomijÄ ; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos skundÄ atmesti.

GrÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjai Kėdainių rajono savivaldybės administracijai pagal banko ,,SEB” 2020 m. liepos 10 d. mokėjimo nurodymÄ Nr. 04679 sumokėtÄ 22,50 Eur žyminį mokestį, iÅ¡aiÅ¡kinant, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjos Egidija Puzinskaitė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Eglė Žulytė-Janulionienė