e7c9a6d7-8a62-498d-ba18-e251f08c766a · Kauno apygardos teismas

Administracinė byla Nr. ATP-1290-785/2014Teisminio proceso Nr. 4-69-3-05425-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 79.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 18 d.KaunasKauno apygardos teismo teisėjas RamÅ«nas Antanavičius raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo L. L.apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutarimo L. L.administracinio teisės pažeidimo byloje, irn u s t a t ė :administracinio teisės pažeidimo protokolas L. L. buvo suraÅ¡ytas už tai, kad jis, bÅ«damas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, direktoriumi, mokėjo įmonės darbuotojoms papildomÄ darbo užmokestį, kuris buvo neapskaitytas buhalteriniuose apskaitos dokumentuose.

K. K. nuo 2013-10-01 iki 2014-04-04 įmonės direktorius papildomai išmokėjo 512,93 litų, E. Š. nuo 2014-02-01 iki 2014-04-04 įmonės direktorius papildomai išmokėjo 139,31 litus, E. F. nuo 2013-09-01 iki 2014-04-30 įmonės direktorius papildomai išmokėjo 520 litų. Iš viso išmokėta neapskaityto darbo užmokesčio buhalteriniuose dokumentuose 1172,24 litų suma, nuo šios sumos nesumokėtas gyventojų pajamų mokestis, bei įmokos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Tokiu būdu uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) direktorius L.

L. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str., Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95 str. 3 d., 188 str. 2 d., 201 str. 2 d. reikalavimus.Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 24 d. nutarimu L. L. pripažinto padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 414 str. 3 d., ir nubaudė jį 10000 (deÅ¡imties tÅ«kstančių) litų bauda. Apeliaciniu skundu L. L. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2014-10-24 nutarimÄ panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti.

PareiÅ¡kėjas nurodo, jog priimtame nutarime daromos iÅ¡vados yra deklaratyvaus pobÅ«džio, visiÅ¡kai nemotyvuotos, o pagrindinis dėmesys skirtas proceso dalyvių parodymų teisme perraÅ¡ymu nesiekiant jų analizuoti. L. L. teigia, kad vadovaujamoje įmonėje algas darbuotojams mokėjo pagal darbo sutartyse ir buhalterinėje apskaitoje apskaitytus piniginių lėšų dydžius. Kaip vienas pagrindinių įrodymų byloje nurodomas institucijos, suraÅ¡iusios protokolÄ , atliktas tyrimas ir suraÅ¡yta operatyvaus patikrinimo pažyma.

TyrimÄ atlikusi specialistė į apklausas kvietė tik buvusias tikrinamos įmonės darbuotojas, kadangi jos praktika rodo, jog vis dar dirbantieji paprastai neduoda parodymų apie administracijos vykdomus neteisėtus veiksmus dėl baimės prarasti darbÄ ir kitų priežasčių. Toks paaiÅ¡kinimas rodo, kad institucija, kurios darbuotojai yra tyrimo iniciatoriai be jokio pagrindo selektyviai atrinko jų daromoms prielaidoms patvirtinti reikalingus liudytojus. Atlikti kitų darbuotojų apklausas nebuvo siekta. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad apklaustos darbuotojos yra atleistos dėl joms nepalankių aplinkybių, todėl jų parodymai L.

L. atžvilgiu gali bÅ«ti labai nepalankÅ«s. PareigÅ«nai privalėjo atlikti ne tik suinteresuotų ir „nelojalių“ darbuotojų apklausas, bet ir kitų, galimai atlikti akistatas ir paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus. PareiÅ¡kėjas atkreipia dėmesį, jog ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kinimus davusios darbuotojos nebuvo įspėtos už melagingų parodymų davimÄ , kas kelia pagrįstas abejones dėl jų parodymų patikimumo. IÅ¡ algų iÅ¡mokėjimo žiniaraščių matyti, jog juose yra apklaustų liudytojų paraÅ¡ai, kas patvirtina, kad joms buvo iÅ¡mokamos bÅ«tent tokios, o ne didesnės sumos.

Kadangi patikrinimo metu nei įmonės buhalterinėje apskaitoje, nei kituose raÅ¡ytiniuose dokumentuose nebuvo užfiksuoti faktai apie papildomai iÅ¡mokamus atlyginimus, darytina vienintelė iÅ¡vada, kad liudytojos apie algas „vokeliuose“, paraÅ¡us ant neegzistuojančių dokumentų, skirtingas pinigų sumas nurodo galimai dėl daryto poveikio, noro apkalbėti darbdavį ar kitų aplinkybių. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojų žinias apie galimai neteisėtai mokamus atlyginimus įmonėje iÅ¡skirtinai formavo tyrimÄ atlikę Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai.

Manytina, kad bet kokie nustatyti buhalteriniai pažeidimai įmonės veikloje neturėjo bÅ«ti institucijos vertinami kaip Å¡io administracinio teisės pažeidimo dalyko sudėtinė dalis, o pateiktas subjektyvus įvykių traktavimas netinkamai suformavo ir klaidingas teismo iÅ¡vadas. Akivaizdu, kad teismas savo įsitikinimus grindė prieÅ¡taringai surinktų faktinių duomenų įtakoje, skundžiamÄ nutarimÄ priėmė atsižvelgdamas tik į kaltinančias aplinkybes, atmesdamas teisinančias, o sprendimÄ suformavo nesilaikymas jau suformuotos teismų praktikos analogiÅ¡kose bylose.

Teismų nutartyse pasisakoma, kad vien operatyvaus patikrinimo metu bendrovės darbuotojų duoti paaiÅ¡kinimai negali bÅ«ti laikomi pakankamais įrodymais patvirtinančiais aplinkybę, jog įmonės vadovas nelegaliai iÅ¡mokėjo darbo užmokestį, juolab, kad bendrovės darbuotojai teismo posėdžiuose aiÅ¡kina apie buvusius konfliktus dėl darbo krÅ«vio pasiskirstymo, asmeninių priežasčių ir kt.Atsiliepimu Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos virÅ¡ininko pavaduotojas G. M. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2014-10-24 nutarimÄ palikti nepakeistÄ , o L.

L.apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodo, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, teismo posėdžio metu apklausė liudytojus, patikrino byloje surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas administracinį procesÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimų, todėl mano, kad administracinio teisės pažeidimo sudėtis, numatyta ATPK 414 straipsnio 3 dalyje yra įrodyta. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas nenukrypo ir nuo teisminės praktikos vertinant įrodymus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje.

Liudytojų paaiškinimai buvo aiškūs ir nuoseklūs nuo pat pradžių. Jos išsamiai paaiškino, kad pagal darbo sutartis su jomis buvo nurodytas vienoks atlyginimas, bet sutarta suma buvo 900 litų. Žiniaraščiuose buvo įrašoma reikalinga pagal sutartį suma, o iki sutartos su L. L. sumos, t. y. 900 litų, buvo primokama atskirai, pasirašant ne į žiniaraščius, o ant balto popieriaus lapo. Pažymi, kad Kauno AVMI darbuotoja I. M. paaiškino, kad buvo kviestos visos buvusios įmonės darbuotojos, tačiau ne visos atvyko pateikti paaiškinimų.

Visos atvykusios darbuotojos paaiÅ¡kino, kad buvo mokami papildomi pinigai prie oficialiai nurodyto darbo užmokesčio. Atkreipiamas dėmesys, kad atliekant operatyvų patikrinimÄ Ä¯monės „Hon Ya“ kavinėje „Rytų Azija“ 2014-07-03 buvo nustatyta kasoje 286,76 Lt perteklius, iÅ¡ kurio galimai ir buvo mokamas nelegalus darbo užmokestis.Apeliacinis skundas atmetamas. Atsakomybė pagal ATPK 414 straipsnio 3 dalį atsiranda už tyčinį darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimÄ arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, iÅ¡mokėjimÄ .

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tuomet, kai visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinamos bei įvertinamos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime bÅ«tų iÅ¡dėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡siaiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinio skundo, skundžiamo nutarimo motyvus, su pirmos instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis sutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai L. L. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 414 straipsnio 3 dalyje. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, jog buvo gautas praneÅ¡imas, kad L. L.priklausančioje įmonėje po 17 val. yra neapskaitomi pinigai, iÅ¡ kurių yra iÅ¡mokamas neapskaitytas darbo užmokestis.

Patikrinimo metu buvo rasti neapskaityti pinigai. Iškviestos buvusios darbuotojos, iš kurių atvykusios E. Š., K. K. ir E. F. patvirtino, jog dalis darbo užmokesčio buvo mokama neapskaitytais pinigais. Visos trys liudytojos vienodai patvirtino, jog gaudavo 900 Lt darbo užmokesčio, nors darbo sutartyje buvo numatytas minimalus darbo užmokestis, kuris yra šiek tiek didesnis, nei 800 Lt. Gaudamos darbo užmokestį liudytojos pasirašydavo ant balto lapo, kur surašyti visi darbuotojai. Minėtame lape būdavo įrašyta 900 Lt dydžio suma.Pareiškėjas skunde nurodo, jog nebuvo apklausti dirbantys darbuotojai, o apklaustos tik atrinktos buvusios darbuotojos, kurios gali patvirtinti keliamas prielaidas.

PareiÅ¡kėjo manymu, apklaustos liudytojos galėjo bÅ«ti Å¡aliÅ¡kos, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su Å¡ia pareiÅ¡kėjo nuomone. Vyriausioji specialistė I. M. 2014-09-09 teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog nusprendė iÅ¡kviesti visus buvusius darbuotojus, nes esami niekada informacijos nepateikia (b. l. 67). Tai, kad specialistė nutarė kviesti jau nebedirbančius darbuotojus, o ne esamus, nėra laikoma pažeidimu ar Å¡aliÅ¡kumo požymiu. Administracinį teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡anti institucija, vadovaudamasi įstatymais, pati gali pasirinkti taktikÄ , kuria vadovaujantis surenka duomenis ir juos vertinti pateikia teismui.

Liudytojos nebuvo parinktos selektyviai kaip teigia pareiškėjas, nes buvo iškviesti 6-7 liudytojai, tačiau iš jų atvyko tik E. Š., K. K. ir E. F.. Netikėti minėtų liudytojų parodymais nėra pagrindo, kadangi nuo pat pradžių jie buvo nuoseklūs ir tapatūs tarpusavyje. Pareiškėjo teiginys, kad byloje apklaustos liudytojos davė tokius parodymus dėl galimai dėl joms daryto poveikio, noro apkalbėti darbdavį ar kitų aplinkybių, yra deklaratyvus, niekuo nepagrįstas, laikytinas subjektyvia pareiškėjo nuomone, todėl atmestinas, nes E. Š., K.

K. ir E. F. suinteresuotumas ar noras nepagrįstai apkalbėti buvusį darbdavį byloje nenustatytas.Apeliacinio skundo argumentas, jog ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kinimus davusios darbuotojos nebuvo įspėtos už melagingų parodymų davimÄ , kas kelia pagrįstas abejones dėl jų parodymų patikimumo, atmetamas kaip nepagrįstas. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, minėtos darbuotojos, kurios davė parodymus vyriausiajai specialistei I. M. taip pat buvo apklaustos ir teisme. 2014-09-09 posėdžio metu liudytoja E. Å . buvo pasiraÅ¡ytinai įspėta dėl melagingų parodymu davimo (b. l. 65), o liudytojos K.

K. ir E. F. taip pat buvo pasirašytinai įspėtos dėl melagingų parodymų davimo 2014-10-14 posėdžio metu (b. l. 77). Liudytojų parodymai, duoti teisme, sutapo su jų parodymais užfiksuotais 2014-07-11 ir 2014-07-14 paaiškinimuose (b. l. 8-10), todėl šiuo atveju jokio procesinio pažeidimo apylinkės teismas nepadarė. Faktas, jog iš algų išmokėjimo žiniaraščių matyti, jog juose yra apklaustų liudytojų parašai, kas, pareiškėjo teigimu, patvirtina, kad joms buvo išmokamos būtent tokios, o ne didesnės sumos, nėra esminis.

Liudytojos nurodė, jog bÅ«davo atskiras baltas lapas, kuriame nebuvo nurodyta, jog tai žiniaraÅ¡tis. Tai, kad liudytojų paraÅ¡ai yra žiniaraÅ¡tyje, nepaneigia fakto, jog darbuotojams papildomai buvo mokami neapskaityti pinigai.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose reiÅ¡kiamas kaltinimas padarius ATPK 414 str. 3 d. numatytÄ teisės pažeidimÄ , Å¡is pažeidimas privalo bÅ«ti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, o kaltinimo liudytojų parodymai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais objektyviais įrodymais.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo faktas nėra įrodinėjamas vien tik liudytojų parodymais. Nuoseklius liudytojų parodymus taip pat patvirtina operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje nustatyta, kad patikrinimo metu užsisakius patiekalų už 45,49 Lt, ši suma nebuvo apskaityta, kasoje buvo nustatytas 286,76 Lt perteklius, o visos kasoje esančios lėšos privalėjo būti apskaitytos, bei kita byloje esančia rašytine medžiaga.Pareiškėjo nurodytose teismo nutartyse esančios faktinės aplinkybės nėra identiškos nagrinėjamai bylai.

Teismas priimdamas procesinį sprendimÄ negali remtis vien tik kitoje byloje padaryta iÅ¡vada, tačiau privalo visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti bei įvertinti visas nagrinėjamoje byloje reikÅ¡mingas aplinkybes.  Tai, jog L. L. dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo neprisipažino, aukÅ¡tesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, kad jo paaiÅ¡kinimai laikytini gynybinio pobÅ«džio versija, siekiant iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Administracinio teisės pažeidimo padarymÄ patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1-4), operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 5-6), E. Å . paaiÅ¡kinimas (b. l. 8), E. F. paaiÅ¡kinimas (b.l. 9), K.

K. paaiÅ¡kinimas (b. l. 10), darbo sutarčių kopijos (b. l. 11-16), darbo užmokesčio žiniaraščio kopijos (b. l. 17-25), kasos iÅ¡laidų orderių kopijos (b. l. 27-52), liudytojų I. M., E. Å ., E. F., K. K. teisme duoti parodymai (b. l. 66-81), kita bylos medžiaga. AukÅ¡tesnės instancijos teismas pažymi, jog byloje esančių įrodymų vertinimas ir jų visumos pagrindu nustatytų aplinkybių konstatavimas yra iÅ¡imtinė teismo prerogatyva (teisė). Todėl vien tai, kad apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, negali bÅ«ti pagrindas byloje priimti kitokį sprendimÄ nei priėmė pirmosios instancijos teismas.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a : palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir L. L. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama.

Teisėjas                        RamÅ«nas Antanavičius   Â