2021-02-17 Nr. AB-3630-3-61-3-04027-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-71-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04027-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Č. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Č. M. skundą atsakovui Lietuvos auditorių rūmams dėl nutarimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Č. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos auditorių rūmų (toliau – ir LAR) prezidiumo 2020 m. lapkričio 12 d. posėdžio Nr. 11, 2020 m. lapkričio 20 d. protokoliniu Nr. 1.4-54 darbotvarkės klausimu Nr. 11.9 priimtą nutarimą, kuriuo, be kita ko, nuspręsta netenkinti pareiškėjo skundo ir palikti galioti nurodytus LAR narystės komisijos 2020 m. rugsėjo 29 d. posėdžio 10.4 darbotvarkės klausimo nutarimus; 2) panaikinti LAR narystės komisijos 2020 m. rugsėjo 29 d. posėdyje 10.4 darbotvarkės klausimo priimtus nutarimus, t. y. neteisinti pareiškėjo nedalyvavimo 2019 m. gruodžio 13 d. visuotiniame LAR narių susirinkime ir, be kita ko, teikti 2020 m. visuotiniame LAR narių susirinkime siūlymą panaikinti pareiškėjo narystę LAR; 3) klausimą dėl pareiškėjo visuotinių LAR narių susirinkimų lankomumo išspręsti iš esmės, t. y. pripažinti, kad pareiškėjas dalyvavo 2019 m. gruodžio 13 d. visuotiniame LAR narių susirinkime ir pateisinti pareiškėjo nedalyvavimą 2017 m. gruodžio 13 d. ir 2018 m. gruodžio 14 d. visuotiniuose LAR narių susirinkimuose.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti ir nutarė grąžinti pareiškėjui 30 Eur sumokėtą žyminį mokestį

Teismas nustatė, kad Lietuvos auditorių rūmų narystės komisija 2020 m. rugsėjo 29 d. vykusiame posėdyje priėmė 2020 m. spalio 14 d. įsigaliojusius nutarimus, kurių esmė yra teikti 2020 m. visuotiniam LAR narių susirinkimui siūlymą panaikinti LAR nario Č. M. narystę Lietuvos auditorių rūmuose. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtais LAR narystės komisijos sprendimais, kreipėsi į LAR prezidiumą, tačiau šis 2020 m. lapkričio 12 d. vykusiame posėdyje priėmė 2020 m. lapkričio 23 d. įsigaliojusį nutarimą, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjo prašymas bei skundžiami LAR narystės komisijos sprendimai (nutarimai) buvo palikti galioti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog šiuo metu kompetentingas subjektas – LAR narių visuotinis susirinkimas jau būtų priėmęs sprendimą dėl minėto teikiamo siūlymo, t. y. pašalinti pareiškėją iš LAR narių sąrašo; be to, net jeigu toks sprendimas šiuo metu jau ir būtų priimtas, tai nekeistų esmės, nes pareiškėjas šioje byloje jo neskundžia.

Teismas sprendė, kad šiuo atveju pats LAR narystės komisijos narių sprendimas dėl siūlymo pašalinti pareiškėją iš LAR narių bei prezidiumo sprendimas palikti minėtą narystės komisijos sprendimą galioti negali būti laikomi kaip nors darančiais įtaką pareiškėjo teisėms ar įstatymo saugomiems interesams; šie sprendimai (nutarimai) akivaizdžiai pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia. Tai reiškia, kad pareiškėjo reikalavimas dėl tokių sprendimų (nutarimų) panaikinimo negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (dalyku). Šiuo atveju teisme nagrinėjimo dalyku galėtų būti tik atitinkamas viešojo administravimo subjekto – LAR visuotinio narių susirinkimo priimtas sprendimas dėl LAR narystės panaikinimo ar sustabdymo pareiškėjo atžvilgiu.

Teismas vertino, kad pareiškėjo ginčijami nutarimai (taip pat ir išvestinis skundo trečias reikalavimas, kuris, beje, kaip toks išviso yra netinkamai suformuluotas) jam nesukelia tiesioginių materialinių teisinių pasekmių, t. y. niekaip nekeičia jo teisinės padėties, todėl negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Tad pareiškėjo skundą atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, prašo nutartį panaikinti ir priimti jo skundą.

Pareiškėjo teigimu, nei prieš LAR narystės komisijos posėdį, nei LAR komisijos posėdžio metu (t. y. 2020 m. rugsėjo 29 d.) nebuvo pateikta jokių argumentų, dėl ko LAR narystės komisija nutarė, kad auditorius Č. M. 2019 m. gruodžio 13 d. įvykusiame visuotiniame LAR nariu susirinkime nedalyvavo.

Pareiškėjas, remdamasis ABTĮ 5 straipsnio ir 23 straipsnio 1 dalimi ir 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, mano, jog jis gali teikti skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat, be kita ko, tais atvejais, kai asmenų teisės ar įstatymu saugomi interesai yra pažeisti. Teismas neteisingai nurodo, jog pats LAR narystės komisijos narių sprendimas dėl siūlymo pašalinti pareiškėją iš LAR narių bei LAR Prezidiumo sprendimas palikti minėtą narystės komisijos sprendimą galioti negali būti laikomi kaip nors darančiais įtaką pareiškėjo teisėms ar įstatymo saugomiems interesams. Priešingai, minėti LAR narių ir LAR Prezidiumo nutarimai jau sukėlė pareiškėjui teisinės pasekmės, nes būtent dėl minėtų nutarimų su pareiškėju buvo nutrauktos derybos dėl UAB Prekybos namai „Pukė“ metinės inventorizacijos atlikimo prekių ir skolų atžvilgiu, taip pat klientas UAB „Ervin“ nutraukė 2020 m. gruodžio 10 d. sudarytą buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. 20/12/10. Pareiškėjas teigia, kad jo teisės buvo pažeistos, todėl skundžiama teismo nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskiruoju skundu skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl reikalavimų panaikinti LAR narystės komisijos narių sprendimą dėl siūlymo pašalinti pareiškėją iš LAR narių ir LAR prezidiumo sprendimą palikti minėtą narystės komisijos sprendimą galioti, nes sprendė, kad ginčijami administraciniai aktai nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių.

Pareiškėjas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad minėti LAR narių ir LAR Prezidiumo nutarimai jam sukelia teisines pasekmes, nes su pareiškėju buvo nutrauktos derybos dėl UAB Prekybos namai „Pukė“ metinės inventorizacijos atlikimo prekių ir skolų atžvilgiu bei Klientas UAB „Ervin“ nutraukė 2020 m. gruodžio 10 d. sudarytą buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. 20/12/10.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos ir terminų, kuriuos įtvirtina ABTĮ nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-466/2012). Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja išvadą, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys. Dėl šios priežasties, kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas turi įtakos suinteresuoto asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010; 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS328-438/2015). Administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami rekomendacinio, informacinio, konstatuojamojo pobūdžio viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-671/2011; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-29/13).

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-729-552/2020).

Ginčijamuose nutarimuose pareiškėjui nenustatomos jokios teisės ar pareigos, šiais administraciniais aktais pareiškėjas tik informuojamas apie tam tikras faktines aplinkybes ir veiksmus ateityje, tačiau akivaizdu, kad jokie galutiniai bei teisines pasekmes sukeliantys sprendimai jo atžvilgiu šiais nutarimais nėra priimti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šie ginčijami nutarimai bei išvestinis trečiasis reikalavimas (dėl įpareigojimo atlikti veiksmus) nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl reikalavimai dėl minėtų nutarimų panaikinimo nenagrinėtini teismų (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo (toliau – ir FAAĮ) 71 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad Auditorių rūmų narys iš Auditorių rūmų narių gali būti pašalintas Auditorių rūmų narių visuotinio susirinkimo nustatyta tvarka, o 72 straipsnio 3 punktas numato, jog Auditorių rūmai turi teisę pašalinti Auditorių rūmų narį iš Auditorių rūmų narių šio įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais. FAAĮ 76 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad Auditorių rūmų sprendimai, išskyrus sprendimus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo pranešimo apie atitinkamo sprendimo priėmimą įteikimo dienos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog šiuo metu LAR narių visuotinis susirinkimas jau būtų priėmęs sprendimą dėl jam teikiamo siūlymo pašalinti pareiškėją iš LAR narių sąrašo, be to, toks sprendimas nebūtų šios nagrinėjamos bylos objektu, nes pareiškėjas tokio skundo reikalavimo nereiškė.

Nustatęs, kad ginčijami nutarimai nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ įstatymo nustatyta tvarka, taip pat atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo atskirąjį skundą tenkinti nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Č. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Romanas Klišauskas