2019-06-19 Nr. AB-13161-3-61-3-03494-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-437-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03494-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, (tretieji suinteresuoti asmenys –E. D., V. Ž.) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo R. J. skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. 48SK-1405-(14.48.111.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. 48S-222-(14.48.3.) panaikinimo dalyse dėl servituto nustatymo.

Pareiškėjas 2019 m. balandžio 29 d. pateikė patikslintą skundą (b. l. 83–85), kuriame suformulavo papildomą reikalavimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus 2017 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 48VĮ-1368-(14.48.2.) (toliau – ir Įsakymas), dalyje dėl servitutinio kelio dydžio ir ribų projektinių sprendinių patvirtinimo sklype projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui, šioje dalyje, paduoti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo R. J. patikslintą skundą.

Teismas pažymėjo, kad Įsakyme nurodyta, jog šis Įsakymas gali būti skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriui Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 „Dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nustatyta tvarka ir terminais.

Teismas nurodė, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių sąlygų – laikytis išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalyje. Minėtoje normoje nustatytos tvarkos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.). Atsižvelgęs į tai, kad su patikslintu skundu nėra pateikta duomenų, jog pareiškėjas dėl Įsakymo teisėtumo būtų pasinaudojęs išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, o atsakovas tuo pagrindu būtų priėmęs atitinkamą sprendimą, teismas pareiškėjo patikslintą skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde (b. l. 90–91) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad Taisyklėse nustatyta, jog NŽT direktoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka gali būti skundžiami tik NŽT teritorinių skyrių veiksmai (neveikimas), kurie atlikti žemės sklypų formavimo ir privatizavimo proceso metu iki sprendimo privatizuoti žemės sklypą priėmimo. Nagrinėjamu atveju ginčas teisme prasidėjo po sprendimo privatizuoti žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo, taip pat pareiškėjas nurodo, kad reikalavimas dėl Įsakymo panaikinimo nėra savarankiškas, o išvestinis iš reikalavimo panaikinti NŽT 2018 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. 48S-222-(14.48.3.) dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Pareiškėjo nuomone tai, jog ginčydamas Įsakymą jis kreipėsi į NŽT ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, nepaneigia jo teisės įstatymo nustatyta tvarka kreiptis tiesiogiai į teismą dėl savo teisių ir interesų apgynimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė panaikinti Įsakymą. Šiuo atveju pareiškėjas neginčija fakto, jog terminas paduoti skundui praleistas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo patikslintą skundą atsisakė priimti tuo pagrindu, jog nebuvo pasinaudota išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka, t. y. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, termino atnaujinimo klausimas šiuo atveju nenagrinėtinas.

Teisėjų kolegija nurodo, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kuriame numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pirminiame skunde prašė panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. 48SK-1405-(14.48.111.) ir NŽT 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. 48S-222-(14.48.3.) dalis dėl servituto nustatymo, taip pat patikslintu skundu prašė panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2017 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 48VĮ-1368-(14.48.2.) dalį dėl servitutinio kelio dydžio ir ribų projektinių sprendinių patvirtinimo sklype (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimai panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. 48SK-1405-(14.48.111.) ir NŽT 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. 48S-222-(14.48.3.) dalis dėl servituto nustatymo buvo priimti nagrinėti teisme. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2017 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 48VĮ-1368-(14.48.2.) dalį dėl servitutinio kelio dydžio ir ribų projektinių sprendinių patvirtinimo sklype (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra tiesiogiai susijęs su reikalavimais, pateiktais pirminiame skunde, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tuo atveju, kai vienas iš reikalavimų nagrinėtinas tiesiogiai teisme (šiuo atveju toks reikalavimas yra dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. 48S-222-(14.48.3.) dalies panaikinimo), kiti glaudžiai susiję reikalavimai taip pat nagrinėtini teisme (ABTĮ 19 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija nurodo, kad 2019 m. birželio 19 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo raštas dėl informacijos pateikimo, tačiau rašte pateikta informacija nėra reikšminga nagrinėjant pareiškėjo atskirąjį skundą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir patikslinto skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo patikslinto skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Veslava Ruskan