Legislator Case Law & Legislation
e7c5e003-3c5b-4ff2-9b23-b3ef1cc2161b AI generated

e7c5e003-3c5b-4ff2-9b23-b3ef1cc2161b · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number e7c5e003-3c5b-4ff2-9b23-b3ef1cc2161b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, kad sutartys tarp Å¡alių buvo sudarytos ne tik dėl turto įsigijimo, bet ir siekiant įgyti specifines (servituto) teises į atitinkamÄ Å¾emės sklypo dalį. Sutartyse aiÅ¡kiai nurodyta, kad ieÅ¡kovas turtÄ perka tik su sÄ lyga bei tikslu jį eksploatuoti jo buvimo vietoje. Ožinio krano pirkimo - pardavimo sutartyje yra aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai konkretizuota nuostata, nurodant, jog ožinio krano naudojimui žemės sklype yra nustatyti servitutai (sutarties 1.4 p.). BÅ«tent tik dėl Å¡ių aplinkybių ir specifinių (servituto) teisių į žemės

Legislator headnote

AI generated

e7c5e003-3c5b-4ff2-9b23-b3ef1cc2161b · Lietuvos apeliacinis teismas: p. turto kainos mokėjimas į nurodytÄ sÄ skaitÄ bus tinkamas atsiskaitymas su juo pagal 2008 m. balandžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 08-04-1.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-626/2013

Procesinio sprendimo kategorija: 45.12.; 21.4.1.4.; 21.4.2.6.; 21.4.2.7

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės GasiÅ«nienės ir Nijolės PiÅ¡kinaitės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Bionovus“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-1469-567/2012 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Bionovus“ ieÅ¡kinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Termesta“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Energetikos autotransporto centras“, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto fondas“, dėl daiktų pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

IeÅ¡kovas UAB „Bionovus“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams BUAB „Termesta“ ir UAB „Energetikos autotransporto centras“ dėl daiktų pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo ir prašė pripažinti neteisėtomis 2008 m. balandžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 08-04-1/Nr. 03-08, sudarytÄ tarp pirkėjo UAB „Bionovus“ ir pardavėjo BUAB „Termesta“ ir 2008 m. balandžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 08-04-01, sudarytÄ tarp pirkėjo UAB „Bionovus“ ir pardavėjo UAB „Energetikos autotransporto centras“. Taip pat prašė taikyti restitucijÄ : atsakovui UAB „Energetikos autotransporto centras“ grÄ Å¾inti pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 08-04-1/Nr. 03-08 bei pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 08-04-1 ieÅ¡kovui parduotÄ turtÄ natÅ«ra (statinius/įrenginius – montažinę aikÅ¡telę, bėgius, esančius valstybiniame žemės sklype Jočionių g. 13, Vilniuje, unikalus Nr. 0101-0067-0021, bei ožinį kranÄ KS50-42B, techninio paso registracijos Nr. 9638); iÅ¡ atsakovo UAB „Energetikos autotransporto centras“ priteisti ieÅ¡kovui už grÄ Å¾inamÄ turtÄ ieÅ¡kovo sumokėtÄ pinigų sumÄ 661 000 Lt.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas sutarties Nr. 08-04-1/Nr. 03-08 pagrindu iÅ¡ BUAB „Termesta“ nusipirko statinius/įrenginius - montažinę aikÅ¡telę, bėgius, esančius valstybiniame žemės sklype Jočionių g. 13, Vilniuje, unikalus Nr. 0101-0067-0021 (bendra sutarties objekto kaina 130 000 Lt), o sutarties Nr. 08-04-1 pagrindu UAB „Energetikos autotransporto centras“ nusipirko ožinį kranÄ KS50-42B, techninio paso registracijos Nr. 9638 (bendra sutarties objekto kaina 531 000 Lt). Papildomu susitarimu Nr. 1 prie pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 08-04-1 dėl atsiskaitymo sÄ lygų Å¡alys susitarė papildyti sutarties Nr. 08-04-1 4 punktÄ papildomais 4.1 ir 4.2 papunkčiais:

4.1. Pirkėjas UAB „Bionovus“, turto kainÄ perveda į pinigų gavėjo UAB „Energetikos autotransporto centras“;

4.2. pardavėjas UAB „Termesta“ patvirtina, kad pirkėjo

4.1. p. turto kainos mokėjimas į nurodytÄ sÄ skaitÄ bus tinkamas atsiskaitymas su juo pagal 2008 m. balandžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 08-04-1.

UAB „Termesta“ 2008 m. balandžio 11 d. pateikė UAB „Energetikos autotransporto centras“ praÅ¡ymÄ , nurodydamas, jog atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovo sumokėti 130 000 Lt turėtų bÅ«ti sumokėti UAB „Nekilnojamojo turto fondas“, kuriam UAB „Termesta“ buvo skolinga. 2008 m. balandžio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 158 UAB „Energetikos autotransporto centras“ pervedė į UAB „Nekilnojamojo turto fondÄ â€œ 130 000 Lt. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad ginčijamais sandoriais buvo parduotas pagrindinis objektas - ožinis kranas ir jo priklausiniai - montažinė aikÅ¡telė ir bėgiai. Priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra Å«kine paskirtimi. IeÅ¡kovui įsigijus minėtus įrenginius, laikytina, jog minėtai įmonei ir perėjo visos reikalavimo teisės, susijusios su Å¡ių įrenginių naudojimu ir eksploatacija. IeÅ¡kovas nežinojo ir nebuvo informuotas, kad minėtam ožiniam kranui ir jo naudojimui skirtiems įrenginiams nebuvo ir nėra nustatytas joks naudojamos valstybinės žemės sklypas, kaip kad nurodyta ginčijamų sutarčių 1.3 ir 1.4 punktuose. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gavo ožinį kranÄ ir jo naudojimui skirtus įrenginius pažeidžiant esminius sudarymo principus, Å¡ioje byloje yra taikytina restitucija (CK 1.63 str., 1.87 str. 1 d., 1.90 str. 1 d., 1.91 str. 1 d., 4.13 str., 4.14 str., 4.124 str., 4.126 str., 6.154 str. 1 d., 6.158 str., 6.222 str.). Pažymėjo, kad servitutas ožinio krano naudojimui sklype, unikalus Nr. 0101-0067-0021, nėra nustatytas ar nustatinėjamas. Taikos sutartis tarp BUAB „Termesta“ ir UAB „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“ nenurodė jokių servitutų ar kitų daiktinės teisės suvaržymų minėto valstybinės žemės sklypo atžvilgiu. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant taikos sutarties civilinėje byloje Nr. 2A-10-50/2008 nuostatas, matyti, kad Å¡ios sutarties Å¡alys nenustatinėjo servitutų, o nustatė savo prievoles, atsižvelgiant į nagrinėtos bylos dalykÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas kritiÅ¡kai vertino ieÅ¡kovo argumentÄ , kad jis nežinojo ir nebuvo informuotas, kad ožiniam kranui ir jo naudojimui skirtiems įrenginiams nebuvo ir nėra nustatytas joks naudojamos valstybinės žemės sklypas pagal ginčijamų sutarčių 1.3 ir 1.4 punktus, nes prie teismui pateiktų ginčijamų sandorių originalų yra pridėti taikos sutarties egzemplioriai, kaip priedai prie ginčijamų sandorių, patvirtinant tai Å¡alių paraÅ¡ais. IeÅ¡kovas neįrodė, kad ginčijamais sandoriais buvo siekiama pridengti kitus sandorius, kad Å¡alys siekė kitokių pasekmių, nei nurodyta ir iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alių valia, kuri, teismo nuomone, atitinka tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ , nes buvo sudarytas ne su statytiniais, o tikraisiais turto savininkais.

Byloje nėra duomenų, kad ginčijamuose sandoriuose iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alių valia neatitinka tikrųjų Å¡alių ketinimų, kad jų sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrÄ jÄ sandorio Å¡alį. Teismas nenustatė, kad pagal ginčijamus sandorius teisės ir pareigos atsirado kitam asmeniui. Teismo nuomone, ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas mano, kad su BUAB „Termesta“ sandoris dėl montažinės aikÅ¡telės, bėgių įsigijimo sudarytas atsakovo naudai, savaime nepatvirtina apsimestinio sandorio fakto, nes pats ieÅ¡kovas, įsigijęs iÅ¡ UAB „Energetikos autotransporto centras“ už 531 000 Lt (įskaitant PVM mokestį) ožinį kranÄ KS50-42B, buvo suinteresuotas montažinės aikÅ¡telės, bei bėgių įsigijimu.

Nagrinėjamu atveju ginčijamuose sandoriuose nėra aptarta, kad ožinis kranas yra pagrindinis daiktas, o montažinė aikÅ¡telė, bei bėgiai – ožinio krano priklausiniai, todėl teismas kritiÅ¡kai vertino ieÅ¡kovo nuorodas į Å¡ių kilnojamųjų daiktų skirstymÄ Ä¯ pagrindinį daiktÄ ir jo priklausinius. Tai, kad ginčijamais sandoriais ieÅ¡kovas įgijo atskirus kilnojamuosius daiktus, kaip savarankiÅ¡kus teisinių santykių objektus, kuriuos po ginčijamų sandorių sudarymo ieÅ¡kovas turi teisę valdyti ir disponuoti jais, kaip pagrindiniu daiktu su priklausiniais, neturi teisinės reikÅ¡mės ginčijamų sandorių sudarymo metu nurodytų kilnojamųjų daiktų, kaip pirkimo-pardavimo sandorių savarankiÅ¡kų objektų, paskirčiai (CK 4.19 str. 2 d.).

Teismas sprendė, jog ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas turto kainÄ pervedė į pinigų gavėjo UAB „Energetikos

autotransporto centras“, o pardavėjas UAB „Termesta“ patvirtina, kad turto kainos mokėjimas į nurodytÄ sÄ skaitÄ bus tinkamas atsiskaitymas su juo pagal sutartį Nr. 08-04-1, savaime nepatvirtina, kad tikroji ginčijamo sandorio Å¡alis buvo UAB „Energetikos autotransporto centras“, nes byloje nėra įrodymų, kad montavimo aikÅ¡telė ir bėgiai ginčijamų sandorių sudarymo metu priklausė atsakovui UAB „Energetikos autotransporto centras“. Atsižvelgdamas į tai, kad 2008 m. kovo 17 d.

UAB „Termesta“ valdyba nutarė parduoti UAB „Termesta“ nuosavybės teise priklausančiÄ montažinę aikÅ¡telę kartu su bėgiais už ne mažesnę kaip 130 000 Lt sumÄ , o pagal UAB „Termesta“ praÅ¡ymÄ 130 000 Lt buvo praÅ¡oma pervesti trečiajam asmeniui UAB „Nekilnojamojo turto fondas“, kaip UAB „Termesta“ turimos skolos dalies dengimÄ , kad įsiteisėjusiame Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2006 m. gegužės 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1078-171/2006 yra nustatyta, kad UAB „Termesta“ 2003 m. spalio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.1/09 ožinius kranus pardavė UAB „Energetikos autotransporto centras“, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai laikė, jog UAB ,,Termesta“ nebuvo tikroji ginčijamo sandorio Å¡alis.

Teismas kritiÅ¡kai vertino ieÅ¡kovo argumentÄ , kad Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 5 d. nutartimi apeliacine tvarka civilinėje byloje Nr. 2A-50-492/2008 patvirtintoje UAB „Termesta“ (ieÅ¡kovas) ir AB „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“ (atsakovas) sudarytoje taikos sutartyje AB „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“ neturėjo teisės nurodyti, kad neprieÅ¡taraus, jog UAB „Termesta“ bet kuriuo paros metu naudosis žemės sklypo dalimi Jočionių g. 13, Vilniuje, nes pateiktu ieÅ¡kinio argumentu ieÅ¡kovas siekia revizuoti įsiteisėjusiÄ Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo (CK 6.985 str. 1 d.;

CPK 18 str.). Teismas sprendė, jog aplinkybė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. kovo 15 d. nutartimi Nr. 3K-3-120/2007 konstatavo, kad ožinio krano turėjimas nėra savarankiÅ¡kas pagrindas suformuoti atskirÄ valstybinės žemės sklypÄ Å¡io kilnojamojo daikto eksploatacijai, nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį, nes teisė naudotis bet kuriuo paros metu žemės sklypo dalimi Jočionių g. 13, Vilniuje, yra patvirtinta įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 5 d. nutartimi dėl taikos sutarties patvirtinimo apeliacine tvarka civilinėje byloje Nr. 2A-50-492/2008.

Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovui yra trukdoma įgyvendinti teisę naudotis kilnojamaisiais daiktais, esančiais žemės sklypo dalyje Jočionių g. 13, Vilniuje. Ta aplinkybė, kad taikos sutartyje aptartÄ teisę naudotis žemės sklypo dalimi Jočionių g. 13, Vilniuje, Å¡alys sutarties Nr. 2008-04/01 Nr. 03-07 (pagal kuriÄ pardavėjas UAB „Energetikos autotransporto centras“ pardavė ieÅ¡kovui ožinį kranÄ ) 1.4 punkte pavadino nustatytu servitutu žemės sklype, negali bÅ«ti pripažįstama esminiu suklydimu, nes tai nėra esminis sandorio faktas sandorio sudarymo metu.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas 1.4 punkte aiÅ¡kiai įvardino esminį tikslÄ ir sÄ lygÄ sandorio sudarymo metu - ožinį kranÄ eksploatuoti jo buvimo vietoje, o nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovui yra trukdoma ožinį kranÄ eksploatuoti jo buvimo vietoje. Nagrinėjamoje byloje netenkinus ieÅ¡kinio reikalavimų dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais, nėra teisinio pagrindo taikyti restitucijos ieÅ¡kovo praÅ¡omu bÅ«du, nes ieÅ¡kovas pateikė ieÅ¡kinį, ginčydamas sandorius formaliais pagrindais, nepateikdamas įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ .

Ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas rÅ«pestingas ir apdairus verslo subjektas, sudarydamas ginčijamus sandorius, neatliko savo iniciatyva ginčo daiktų nepriklausomo kvalifikuoto vertės nustatymo, savaime nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį. Tai, kad abu atsakovai yra registruoti ir veiklÄ vykdo tuo pačiu adresu, kokie asmenys yra Å¡alių valdymo organais ar dalyviais, neturi teisinės reikÅ¡mės bylos nagrinėjimo dalykui. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad ginčijami sandoriai yra apsimestiniai sandoriai, ar sudaryti iÅ¡ esmės suklydus arba dėl apgaulės.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas UAB ,,Bionovus“ praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinti. Taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais motyvais:

1. Teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, kad sutartys tarp Å¡alių buvo sudarytos ne tik dėl turto įsigijimo, bet ir siekiant įgyti specifines (servituto) teises į atitinkamÄ Å¾emės sklypo dalį. Sutartyse aiÅ¡kiai nurodyta, kad ieÅ¡kovas turtÄ perka tik su sÄ lyga bei tikslu jį eksploatuoti jo buvimo vietoje. Ožinio krano pirkimo - pardavimo sutartyje yra aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai konkretizuota nuostata, nurodant, jog ožinio krano naudojimui žemės sklype yra nustatyti servitutai (sutarties 1.4 p.). BÅ«tent tik dėl Å¡ių aplinkybių ir specifinių (servituto) teisių į žemės

sklypÄ buvo sudarytos pirkimo - pardavimo sutartys su atsakovais. Servituto nustatymo galimybę ir atitinkamų teisių suteikimÄ Ä¯

žemės sklypÄ patvirtino ir taikos sutartis. Kadangi taikos sutartis buvo patvirtinta Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-40-5/08, ieÅ¡kovui net nekilo abejonių, kad servitutas gali bÅ«ti nenustatytas ir atitinkamos teisės nesuteiktos ar kad taikos sutartyje nustatyti įsipareigojimai gali bÅ«ti neteisėti bei neįgyvendinami dėl neatitikimo teisės aktų reikalavimams. Kaina ginčo sutartyse buvo nustatyta įvertinus ne tik turtÄ , bet ir servituto teisę į žemės sklypÄ . Akivaizdu, jog 24 m. senumo turtas (ožinis kranas ir montažinė aikÅ¡telė) tikrai negali bÅ«ti vertas 661 000 Lt.

2.  IeÅ¡kovas iÅ¡ esmės suklydo dėl teisių į žemės sklypÄ pobÅ«džio. Po sutarčių sudarymo paaiÅ¡kėjo, kad servituto nustatyti neįmanoma, be to, gali bÅ«ti, kad BUAB ,,Termosta“ ir AB „Šilumos tinklai“ negalėjo susitarti net ir dėl kitokių teisių suteikimo į žemės sklypÄ , kadangi AB „Šilumos tinklai“ neturėjo nuosavybės teisių į žemės sklypÄ ir tai nebuvo jų kompetencijoje. Nustačius aukščiau nurodytas aplinkybes paaiÅ¡kėjo ir tai, kad sandoriai su atsakovais buvo sudaryti suklydimo įtakoje. Jei Å¡ias aplinkybes bÅ«tų žinojęs ieÅ¡kovas iki sandorių sudarymo, niekada nebÅ«tų sudaręs sutarčių su atsakovais ir tuo labiau nebÅ«tų mokėjęs atsakovams tokių didelių sumų (CK 1.90 str.). Nepagrįsti teismo bei atsakovų argumentai, kad teisinė sÄ voka „servitutas“ sutartyse buvo pavartota kita prasme nei numatyta CK.

3.  Nepagrįstas teismo teiginys, kad sutartys negali būti pripažintos negaliojančiomis, kadangi ieškovas nors ir neįgijo servituto teisės, tačiau įgijo teisę naudotis žemės sklypo dalimi. Pabrėžtina, jog servitutas ir kitos teisės naudotis žemės sklypu yra skirtingo pobūdžio ir negali būti sulyginamos.

4.  Teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo pripažinti sandorius sudarytais dėl apgaulės. Be jau paminėtų aplinkybių, atsakovai žinojo ir nuslėpė aplinkybes, susijusias su servituto teisių įgijimo negalimumu (CK 1.91 str. 5 d.). Atsakovams buvo žinoma informacija apie teisminius ginčus (civilinė byla 3K-3-120/2007) dėl žemės sklypo nuomos ir statinių bei įrenginių žemės sklype naudojimo. BÅ«tent Å¡ių teisminių ginčų metu buvo nustatyta, kad turto naudojimui negali bÅ«ti iÅ¡skirtas joks žemės sklypas ar nustatytas servitutas. Be to, atsakovai savo atsiliepimuose nurodė, jog sudarydami sutartis su ieÅ¡kovu jam nesuteikė ir nesiekė suteikti servituto teisės, tačiau suteikė teisę naudotis žemės sklypo dalimi turto eksploatavimui. Taigi atsakovai tiesiogiai sutartyse ar per nuorodÄ Ä¯ taikos sutartį pažymėdami, jog turto naudojimui yra nustatomas servitutas, nors tokios teisės realiai nesuteikė, elgėsi nesÄ Å¾iningai. Atsakovų ieÅ¡kovui sutartimi suteiktos teisės laikytinos laikinomis, kadangi sutikimas naudotis žemės sklypu yra iÅ¡reikÅ¡tas žemės sklypo nuomininko, bet ne savininko. Suteiktos teisės nėra niekur registruojamos ir negali bÅ«ti panaudotos prieÅ¡ trečiuosius asmenis. Taigi ieÅ¡kovas ne tik negavo to, ko tikėjosi, bet ir neįgijo jokių kitų realių teisių į žemės sklypÄ . Pasikeitus žemės sklypo nuomininkui, Å¡ios teisės neabejotinai iÅ¡nyks.

5.  Teismas netyrė ir nevertino, kas buvo ieÅ¡kovui parduoto turto tikrieji savininkai, t. y. nenustatė, ar atsakovai turėjo nuosavybės teises į turtÄ ir ar jį galėjo perleisti ieÅ¡kovui. Nors toks reikalavimas teismui nebuvo iÅ¡keltas, tačiau tai turėjo atlikti teismas savo iniciatyva. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti jų nuosavybės teises į turtÄ , o byloje esantys įrodymai yra prieÅ¡taringi ir nepatikimi. Vadovaujantis taikos sutartimi, turėtų bÅ«ti daroma iÅ¡vada, kad visas ieÅ¡kovui parduotas turtas priklausė UAB ,,Termesta“, todėl UAB ,,Energetikos autotransporto centras“ negalėjo perleisti ieÅ¡kovui ožinio krano. Taigi net nustačius, jog Å¡ioje byloje nebuvo pagrindo taikyti CK 1.90 ar 1.91 straipsnių, sutartis tarp ieÅ¡kovo ir UAB ,,Energetikos autotransporto centras“ turėtų bÅ«ti pripažinta niekine. Tokiu atveju taip pat turėtų bÅ«ti taikoma restitucija. O tuo atveju, jei paaiÅ¡kėtų, kad montažinė aikÅ¡telė buvo perleista UAB ,,Energetikos autotransporto centras“ kaip ožinio krano priklausinys, niekine turėtų bÅ«ti pripažinta sutartis su UAB ,,Termesta“.

Atsiliepimu į ieÅ¡kovo UAB ,,Bionovus“ apeliacinį skundÄ atsakovas BUAB ,,Termesta“ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad parduota montavimo aikÅ¡telė ir bėgiai, esantys 75 903 kv. m ploto žemės sklype adresu Jočionių g. 13, Vilniuje, kuri yra bendrame 852

355 kv. m bendro ploto valstybinės žemės sklype, yra specifinė prekė, todėl suprantama, kad reikÅ¡mę pardavimo kainos nustatymui turėjo ir turto buvimo vieta, galimybė nekliudomai jį eksploatuoti ir prižiÅ«rėti. IeÅ¡kovui niekas netrukdė vykdyti veiklos. Jis pats trejus metus niekur nesikreipė dėl žemės klausimo sprendimo. UAB „Termesta“ parduoti už 130 000 Lt daiktai priklausė nuosavybės teise įmonei, tÄ patvirtina prie nagrinėjamos bylos prijungtų civ. bylų Nr.2A-1050/2008 ir Nr. 3K-3-120/2007 medžiaga, daiktų kaina buvo nustatyta abipusiu Å¡alių susitarimu, be to, pardavimo kaina buvo patvirtinta 2008 m. kovo

17 d. UAB „Termesta“ valdybos nutarimu, sutartyje nustatytos atsiskaitymo sÄ lygos buvo įvykdytos, pirkėjas per protingÄ terminÄ pretenzijų dėl sutartyje egzistavusių sÄ lygų nepareiÅ¡kė, todėl pirkimo-pardavimo sutartis yra tinkamai įgyvendinta. UAB „Termesta“ 2003 m. spalio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.1/09 pardavė ožinius kranus UAB „Energetikos autotransporto centras“ ir eilę metų Å¡iuos kranus nuomojo iÅ¡ Å¡ios įmonės pagal 2003 m. rugsėjo 15 d. sudarytÄ mechanizuotų priemonių teikimo paslaugų sutartį, tai įrodo pridėtos prie bylos sÄ skaitos faktÅ«ros.

Atsiliepimu į ieÅ¡kovo UAB ,,Bionovus“ apeliacinį skundÄ atsakovas UAB ,,Energetikos autotransporto centras“ praÅ¡o palikti galioti skundžiamÄ teismo sprendimÄ . Nurodo, kad:

1. Kaip nurodo ir pats apeliantas, jis ginčijamas sutartis sudarė įvertinęs taikos sutarčių, kurios buvo neatskiriama pirkimo-pardavimo sutarčių dalis, turinį, tačiau tiek ieÅ¡kinyje, tiek apeliaciniame skunde visiÅ¡kai nepagrįstai nurodo, jog taikos sutartyje yra numatyta servituto teisė į perkamÄ turtÄ . Nė viena taikos sutarties nuostata nenurodo ir nepatvirtina, jog perkamam turtui ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo nustatyti servitutai. Å ias aplinkybes tiek iki pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo, tiek jų sudarymo metu žinojo ir apeliantas. Ginčo sutarčių projektus rengė ir teikė derinimui pats apeliantas. Nors ieÅ¡kovas žinojo, kad perkamam

ožiniam kranui nebuvo nustatytas servitutas, toks, kokį jį numato CK VII skyriaus nuostatos, tačiau esant situacijai, jog perkamam daikto naudojimui yra nustatyta

teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jÄ turtÄ , ir buvo į sutartį įraÅ¡yta sÄ voka „servitutas“.

2.  Apeliantas nurodo, jog montažinės aikÅ¡telės ir ožinio krano kaina pirkimo-pardavimo sutartyse buvo nustatyta įvertinus ne tik turtÄ , bet ir servituto teisę į žemės sklypÄ , tačiau tai tik deklaratyvÅ«s teiginiai, neparemti nė vienu tai patvirtinančiu įrodymu. Faktas, jog yra ar ne parduodamam daiktui nustatytas servitutas, pats savaime neįtakoja perkamo-parduodamo daikto kainos. IeÅ¡kovas, žinodamas, jog perka kilnojamÄ jį turtÄ , įvertino, o jeigu neįvertino - turėjo ir galėjo įvertinti, aplinkybę, kad jo eksploatavimui žemės sklypo iÅ¡sinuomoti ne aukciono bÅ«du nepavyks.

3.  Apeliantas teigia, jog ginčijami sandoriai buvo sudaryti suklydimo įtakoje. Sprendžiant klausimÄ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo, Å¡alies elgesys gali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik to atveju, jeigu analogiÅ¡komis aplinkybėmis apdairus ir atidus asmuo nebÅ«tų sudaręs sandorio tokiomis sÄ lygomis, kaip ir suklydusi Å¡alis. Be to, sandorį pripažinti negaliojančiu galima tik dėl esminio suklydimo. Aplinkybė, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 5 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje aptartÄ teisę naudotis žemės sklypo dalimi Å¡alys ginčijamoje sutartyje pavadino nustatytu servitutu žemės sklype, negali bÅ«ti pripažįstama esminiu suklydimu, nes tai nėra esminis sandorio faktas sandorio sudarymo metu. Kaip matyti iÅ¡ CK 4.111 straipsnio 1 dalies normos analizės, servituto nustatymo tikslas - užtikrinti vieÅ¡pataujančio daikto savininko tinkamÄ naudojimÄ si daiktu. Teisė naudotis žemės sklypo dalimi yra analogiÅ¡ka servituto suteikiamai teisei, tačiau neįregistruota įstatymu nustatyta tvarka. Apelianto teiginys, jog jam svarbu buvo turėti servituto teisę, o ne teisę naudotis žemės sklypu, nes servituto teisę vėliau, jei atsirastų tam palankios aplinkybės, jis galėtų pakeisti į nuomos ar nuosavybės, vertintinas kritiÅ¡kai, nes apeliantas nepateikia duomenų ir įrodymų, jog tokiÄ galimybę jis iÅ¡ tikrųjų bÅ«tų turėjęs.

4.  Apeliantas skunde teigia, jog teismas privalėjo sandorius pripažinti negaliojančiais dėl apgaulės (CK 1.91 str.). IÅ¡ prie ieÅ¡kinio pridėtų dokumentų matyti, jog atsakovai tiek ikisutartiniuose santykiuose, tiek sudarant sutartį elgėsi sÄ Å¾iningai, suteikdami ieÅ¡kovui visÄ su parduodamu daiktu susijusiÄ informacijÄ .

5.  Sutarties 10.2 punktas numato, jog visi ginčai ir nesutarimai, kylantys iÅ¡ sutarties, susiję su jos aiÅ¡kinimu, vykdymu pirmiausia yra sprendžiami derybomis. IeÅ¡kovas nesikreipė į atsakovÄ su atitinkamos pretenzijomis, nevyko derybos dėl atitinkamų sutarčių sÄ lygų aiÅ¡kinimo ar galimų ieÅ¡kovo teisių pažeidimų.

6.  Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog teismas netyrė ir nevertino, kas buvo ieÅ¡kovui parduoto turto tikrieji savininkai. Tam klausimui iÅ¡siaiÅ¡kinti teismas prijungė prie bylos jau iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-1078-171/2006 medžiagÄ , kurioje yra pakankamai įrodymų apie nuosavybės teisių priklausymÄ atsakovams.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis

pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama ar

pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis

procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, tai pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007

m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose bÅ«tų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumÄ , apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitÄ paskirtį – užtikrinti civilinių

teisinių santykių stabilumÄ , įgytų teisių ilgaamžiÅ¡kumÄ ir jų gerbimÄ . Dėl to sandorio

pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo Å¡iam stabilumo tikslui prieÅ¡tarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-905/2000; 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008). Kasacinis teismas taip pat formuoja praktikÄ , kad įstatymais suteikiamas prioritetas sutarties iÅ¡saugojimui, o ne jos nutraukimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009).

Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį iÅ¡ esmės suklydus sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios Å¡alies ieÅ¡kinį. Å iame straipsnyje įtvirtinto pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu taikymo sÄ lygos yra tokios: pirma, turi bÅ«ti konstatuotas suklydimo faktas, antra, suklydimas turi bÅ«ti kvalifikuotas kaip esminis, trečia, suklydimo faktÄ galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007, kt.).

Byloje nustatyta, kad 2008 m. balandžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2008-04/01 Nr. 03-07 atsakovas UAB „Energetikos autotransporto centras“ pardavė ieÅ¡kovui ožinį kranÄ KS50-42B, adresu Jočionių g. 13, Vilniuje, techninio paso registracijos Nr. 9638 už 531 000 Lt (1 t., 203-206,

207 b. l.). TÄ pačiÄ dienÄ buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 08-04-1/Nr. 03-08, pagal kuriÄ atsakovas UAB „Termesta“ pardavė ieÅ¡kovui montažinę aikÅ¡telę, bėgius, esančius minėtos sutarties priede Nr. 1 pažymėtÄ raide „H2“, apribotoje taÅ¡kais 366-400-55-54-1000-1001-61-62-63-366, raudona linija apibrėžtoje žemės sklypo Jočionių g. 13, Vilniuje, kurio unikalus Nr. 0101-0067-0021, dalyje už 130 000 Lt (1 t., 196-199, 201 b. l.).

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, jog Å¡ios sutartys buvo sudarytos ne tik dėl turto įsigijimo, bet ir siekiant įgyti specifines (servituto) teises į atitinkamÄ Å¾emės sklypo, ant kurio yra turtas, dalį.

Abiejose sutartyse Å¡alys aiÅ¡kiai nurodė, kad ieÅ¡kovas sutarčių objektÄ (kranÄ ir montažinę aikÅ¡telę, bėgius) perka su sÄ lyga bei tikslu jį eksploatuoti apibrėžtoje žemės sklypo adresu Jočionių g. 13, Vilniuje, kurio unikalus Nr. 0101-0067-0021, dalyje. Taigi sutartimis Å¡alys nedviprasmiÅ¡kai apibrėžė jomis siekiamų tikslų – sutartyse nurodyto turto naudojimÄ konkrečiame žemės sklype. IÅ¡ sutarties turinio nėra pagrindo spręsti, jog bÅ«tent servitutas žemės sklypo daliai lėmė sutarties sudarymÄ , apeliantas minimos aplinkybės nepagrindė ir jokiais kitais įrodymais, iki sutarčių sudarymo buvusiais Å¡alių santykiais (CPK 178, 185 str.).

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto nurodyta aplinkybe, kad vienoje iÅ¡ sutarčių (Nr. 2008-04/01 Nr. 03-07) 1.4 punkte yra nurodyta, jog Å¡alims yra žinoma, kad AB ,,Å ilumos tinklai“ ir UAB ,,Termesta“ 2008 m. vasario 6 d. sudarė ir teisme patvirtino taikos sutartį (sutarties priedas Nr. 2- ,,Taikos sutartis“), pagal kuriÄ krano naudojimui yra nustatyti servitutai žemės sklype. Kita vertus, iÅ¡ Å¡ios sutarties sÄ lygos turinio akivaizdu, kad servitutai turėjo bÅ«ti nustatyti taikos sutartimi, kuri buvo 2008 m. balandžio 7 d. sutarčių priedas ir su kurios turiniu ieÅ¡kovas susipažino arba turėjo susipažinti. Esant Å¡alių ginčui, tikslinga atlikti minėtos taikos sutarties turinio analizę.

IÅ¡ nagrinėjamos bylos ir jos priedų medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 5 d. nutartimi apeliacine tvarka civilinėje byloje Nr. 2A-50-492/2008 buvo patvirtinta UAB „Termesta“ ir AB „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“ sudaryta taikos sutartis (Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-3408-726/2007), pagal kuriÄ Å¡alys susitarė, kad AB ,,Vilniaus Å¡ilumos tinklai“, Å¡iÄ sutartį patvirtinus teisme, esant UAB ,,Termesta“ raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui, įsipareigoja imtis visų bÅ«tinų priemonių, bei suteikti visus bÅ«tinus sutikimus, parengti ir pateikti visus bÅ«tinus dokumentus UAB ,,Termesta“, ketinančiam teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti servituto nustatymo procedÅ«rÄ Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijoje.

Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas pats savo skunde nurodo, kad 2008 m. balandžio 7 d. sutartis sudarė vadovaudamasis ne sudaromų sutarčių tekstu, o įvertinęs taikos sutarties turinį (2 t., 4 b. l.). Teisėjų kolegijos nuomone, taikos sutarties sÄ lyga, su kuria, kaip minėta, ieÅ¡kovas susipažino sudarydamas 2008 m. balandžio 7 d. sutartis, niekaip neleidžia prieiti prie iÅ¡vados, jog UAB ,,Termesta“ ožinio krano naudojimui skirtam žemės sklypui suteikta servituto teisė (CPK 185 str.) ir kad ieÅ¡kovas suklydo.

Apelianto teigimu, jo suklydimÄ Ä¯rodo ir sandorių kaina, nes 24 metų senumo turtas negali bÅ«ti vertas 661 000 Lt. Tokiems savo teiginiams patvirtinti apeliantas nepateikia jokių įrodymų, kad analogiÅ¡ko turto

rinkos kaina analogiškoje vietoje pardavimo dienai būtų žymiai mažesnė (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, kad sutarčių objektas yra specifinė prekė, teisėjų kolegija

sutinka, kad reikÅ¡mę pardavimo kainos nustatymui turėjo ir turto buvimo vieta – žemės sklypas, galimybė nekliudomai jį eksploatuoti ir prižiÅ«rėti. Akivaizdu, kad pagal atsakovo UAB ,,Termesta“ taikos sutarties su teisėtu žemės sklypo nuomotoju AB „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“ sÄ lygas, minėtas atsakovas netrukdomai galėjo naudotis savo įrenginiais, o byloje nėra duomenų, kad naujiesiems savininkams, t. y. ieÅ¡kovui įsigijus iÅ¡ UAB „Termesta“ turtÄ , bÅ«tų trukdoma veikti ginčo žemės sklype. Atkreiptinas dėmesys, kad montažinės aikÅ¡telės, bėgių pardavimo kaina buvo patvirtinta 2008 m. kovo 17 d. UAB „Termesta“ valdybos nutarimu (1 t., 163 b. l.), todėl sprendžiama, kad visoms Å¡alims tinkamÄ turto kainÄ jos (Å¡alys) nustatė bendru sutarimu.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovo argumentų, jog Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo

5 d. nutartimi apeliacine tvarka civilinėje byloje Nr. 2A-50-492/2008 patvirtintoje taikos sutartyje, kuri nėra nuginčyta ar panaikinta įstatymų nustatyta tvarka, AB „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“ ir UAB ,,Termosta“ neturėjo teisės susitarti dėl teisių į sklypÄ . Akivaizdu, kad pateiktu ieÅ¡kinio argumentu ieÅ¡kovas siekia revizuoti įsiteisėjusiÄ Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 5 d. nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo (CK 6.985 str. 1 d.; CPK 18 str.).

Pasisakydama dėl apeliacinio teismo argumentų, susijusių su sandorių sudarymu dėl apgaulės, teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis CK 1.91 straipsniu, apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikÅ¡tis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valiai susiformuoti. Kai reiÅ¡kiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytÄ sandorį, byloje turi bÅ«ti tiriama ir vertinama ar atsakovas atliko tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieÅ¡kovÄ ), dėl kurių ieÅ¡kovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iÅ¡ tikrųjų siekė sudaryti. Taip pat turi bÅ«ti tiriamas bei vertinamas ir ieÅ¡kovo elgesys tiek prieÅ¡ sandorio sudarymÄ , tiek ir sudarant sandorį bei po jo sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2006; 2007 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008).

Apeliantas nurodo, kad apgaulė pasireiÅ¡kė tuo, jog jis tikėjosi įgyti ne tik turtÄ , bet ir teisę į žemės sklypo servitutÄ . Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad įrodymų pagrindžiančių tai, jog apeliantui nebuvo žinomos kokios nors aplinkybės apie neegzistuojantį servitutÄ , nepateikta. Taip pat nenustatyti tyčiniai atsakovų veiksmai, kuriais buvo siekta suklaidinti ieÅ¡kovÄ (CPK 178 str.). Apie tai, ar servituto galimybė reali, ieÅ¡kovas, bÅ«damas rÅ«pestingas ir apdairus verslininkas, turėjo įsitikinti dar iki sutarčių sudarymo, nes servituto nebuvimo faktas, kaip jau minėta, iÅ¡ taikos sutarties turinio buvo akivaizdus, o ieÅ¡kovas buvo supažindintas tiek su taikos sutartimi, tiek su kitais dokumentais, kurių pagrindu jis nagrinėjamoje byloje siekia pripažinti negaliojančiomis 2008 m. balandžio 7 d. sutartis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto argumentas apie sutarčių sudarymÄ dėl apgaulės yra nepagrįstas (CK 1.91 str., CPK 185 str.).

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl to, kas buvo ieÅ¡kovui parduoto turto tikrieji savininkai, t. y. nenustatė ar atsakovas UAB ,,Energetikos autotransporto centras“ turėjo nuosavybės teises į ožinį kranÄ ir ar jį galėjo perleisti ieÅ¡kovui. Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, jog, sudarant 2008 m. balandžio 7 d. sutartis, atsakovų parduotas turtas jiems (atsakovams) nepriklausė. Byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB ,,Termesta“ 2003 m. spalio 1 d. ožinius kranus pardavė UAB ,,Energetikos autotransporto centras“ ir po to Å¡iÄ Ä¯rangÄ nuomojosi pagal paslaugų teikimo sutartį (Vilniaus m. pirmos apylinkės teismo civilinė bylÄ Nr. 2-1078-171/2006, 1 t., 13, 25 b. l., ). Nesant byloje įrodymų, paneigiančių minėto atsakovo nuosavybės teises į parduotÄ kranÄ , pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovui turtÄ pardavė tikrieji jo savininkai. Be to, bÅ«tina pažymėti, kad sandorio Å¡alis, prieÅ¡ sudarydama sutartį, privalo įsitikinti Å¡iuo sandoriu ketinamo įsigyti turto priklausomybe (turto savininku).

Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta.

Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis tenkinti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ jame nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Nepatenkinus ieškovo apeliacinio skundo, atsakovui UAB ,,Energetikos autotransporto centras“ iš ieškovo priteisiama 1 200 Lt patirtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

IÅ¡ ieÅ¡kovo UAB ,,Bionovus“ (į. k. 126298754) priteisti atsakovui UAB ,,Energetikos autotransporto centras“ (į. k. 126297129) 1 200 Lt (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus litų) atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                                                                             Alė

Bukavinienė

                                                                                                           Danutė

Gasiūnienė

Nijolė Piškinaitė