e7c5553a-01cd-47f4-bdf5-b263d511ddd7 · Kauno apygardos teismas

?Civ. byla Nr. Baudžiamoji byla Nr. N1-212-593/2019; Proceso numeris 1-01-1-29208-2018-5; Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.11.11; 1.2.4.1.2.8; 2.3.6.4.5;2.3.6.4.5.2. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 26 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė, sekretoriaujant Laurai Kiškiūnaitei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei; kaltinamajam I. S., jo įstatyminei atstovei ir civilinei atsakovei G. S., gynėjui advokatui Vaidui Paltanavičiui, nukentėjusiajam T.

B., jo atstovei advokatei Audronei NeniÅ¡kienei, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms A. S., I. G., S. Č. ir G. P., Psichologei K. S. nevieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje I. S., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, teistas: 2018-11-22 Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalį,140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri BK 641 straipsnio pagrindu sumažinta 1/3, paskiriant galutinę 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ .

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: I. S. tyčia dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sunkiai sutrikdė T. B. sveikatÄ , o bÅ«tent: 2018 m. birželio 17 d. apie 14.30 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), t. y. vieÅ¡oje vietoje, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties prikibo prie nukentėjusiojo T. B., tyčia ne mažiau vienÄ kartÄ ranka sudavė pastarajam smÅ«gį į veido sritį ir nuo gauto smÅ«gio nukentėjusiajam nukritus ant gatvės važiuojamosios dalies ir galva atsitrenkus į kietÄ grindinį, tokiu bÅ«du padarė nukentėjusiajam T.

B. deÅ¡inio virÅ¡utinio žandikaulio žandinio ančio priekinės sienos lūžį ir nosies sumuÅ¡imÄ , lydimÄ kraujo susikaupimo deÅ¡iniame žandiniame antyje bei kraujavimo iÅ¡ nosies, odos nubrozdinimÄ pakauÅ¡io deÅ¡inės pusės srityje, deÅ¡inio smilkinkaulio linijinį lūžį, pereinantį į deÅ¡inio pleiÅ¡takaulio didįjį sparnÄ bei pleiÅ¡tinį antį su kraujo susikaupimu pleiÅ¡tinio ančio srityje, su kraujo iÅ¡siliejimu virÅ¡ kietojo galvos smegenų dangalo deÅ¡inės pusės smilkininėje srityje ir kraujo iÅ¡siliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu abipus smilkininių skilčių srityse, dėl ko nukentėjusiajam T.

B. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamasis I. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kaltę pripažįsta visiÅ¡kai. PaaiÅ¡kino, jog kartu su M. G., A. R. ir D. B. ėjo iki parduotuvės nusipirkti atsigerti. Pamatė, kad iÅ¡ priekio ateina kažkoks vyras, kuris turi telefonÄ . I. S. buvo reikalingas telefonas, kad galėtų pasižiÅ«rėti, kiek valandų, nes buvo susitaręs su mama tam tikrÄ valandÄ grįžti namo. Mandagiai paklausė to žmogaus valandų, o jis kažkÄ negražiai atsakė, todėl susinervinęs jam trenkė.

KÄ tiksliai jis atsakė – negali pasakyti, taip pat nesupranta, kodėl jam trenkė. Trenkė delnakauliu į veidÄ ir jis nukrito ant žemės, atsitrenkė galva. Po to paprašė draugų, kad iÅ¡kviestų greitÄ jÄ pagalbÄ . Prie nukentėjusiojo priėjęs nebuvo. Mano, kad taip pasielgė, nes buvo labai susinervinęs, nes susipyko su drauge, reikėjo grįžti namo, niekas nei telefono, nei laikrodžio neturėjo, o jam labai reikėjo sužinoti kiek valandų. Nukentėjusiajam pataikė į kairį žandÄ , nukentėjusysis krito arba Å¡onu, arba atbulas.

Kai jis nukrito, labai iÅ¡sigando. Viskas įvyko apie pusę trijų dienos, tikslios dienos neatsimena, galėjo bÅ«ti 2018 m. birželio 17 diena. DienÄ prieÅ¡, t. y. 16 dienÄ , buvo su draugais draugo mamos pirtyje, kur padėjo tvarkytis, tÄ dienÄ buvo girtas, gėrė alų ir degtinę gal iki dvyliktos ar pirmos valandos. Ä®vykio dienÄ nieko vartojęs nebuvo. Ä®vykio dienÄ iÅ¡ pirties nuvažiavo į ,, (duomenys neskelbtini)“ (taip vadina vietÄ , kur įsirengę vietÄ pasisėdėjimui), buvo septyniese, t. y. jis (I.

S.), M. G., D. B., A. R., A. D.. Visų telefonai buvo iÅ¡sikrovę. Iki (duomenys neskelbtini) automobiliu atvežė M. G. mama, todėl žino, kiek buvo tuo metu valandų, nes pasižiÅ«rėjo maÅ¡inoje. Po įvykio, tÄ pačiÄ dienÄ A. D. ir D. B. papasakojo apie įvykį ir nuėjo namo. TÄ pačiÄ dienÄ apsipyko su M. G., bÅ«dami prie ,, (duomenys neskelbtini)“. Dėl ko – nepamena. Namo grįžo apie pusę keturių. Tvirtina, jog įvykio dienÄ alkoholio nevartojo, kodėl draugai nurodo kitaip – nežino.

Daugiau ikiteisminių tyrimų nepradėta, su Å¡eima bendrauja, santykiai geri, lanko mokymo įstaigÄ , dirba, nukentėjusiojo atsiprašė. Su Å¡eimos nariais kalbėjo apie žalos atlyginimÄ . Savo poelgį vertina kritiÅ¡kai, pasižada ateityje nenusižengti. IÅ¡ savo elgesio padarė iÅ¡vadas, po pokalbio su mama kreipėsi pas psichologÄ . Kadangi policija uždraudė artintis prie nukentėjusiojo, anksčiau žalos neatlygino, teisminio nagrinėjimo metu atlygino dalį susitartos atlyginti žalos.

Ä®statyminė nepilnamečio kaltinamojo atstovė G. S. nurodė, jog apie įvykį sužinojo tik tuomet kai atvyko pareigÅ«nai, sÅ«nus nieko nebuvo pasakojęs. Birželio 17 dienÄ buvo susitarę su sÅ«numi važiuoti į kaimÄ , bet sÅ«nui neprisiskambino, telefonas buvo iÅ¡jungtas. DienÄ prieÅ¡ I. iÅ¡važiuojant į pirtį tarėsi, kad važiuos pas močiutę į kaimÄ . Telefonas jam dažnai iÅ¡sikraudavo. Jis namo grįžo normaliai, neatrodė, kad kažkas bÅ«tų įvykę, alkoholio kvapo nebuvo.

Jis tiesiog grįžo, nuėjo iÅ¡simaudyti, persirengė ir kartu iÅ¡važiavo. Jai matant sÅ«nus niekada alkoholio nevartojo, Å¡eimoje alkoholio vartojimas nėra toleruojamas. IÅ¡ sÅ«naus kompanijos pažįsta G. ir B.. G. mamÄ pažįsta, ji pasakojo, kad G. neklauso, tačiau nieko rimto įvykę nėra. B. tėvų nepažįsta. Pas G. į pirtį I. vyko su jos sutikimu, G. mama žadėjo vaikus prižiÅ«rėti, jie padėjo kažkÄ dirbti. Apie ,, (duomenys neskelbtini)“ girdi pirmÄ kartÄ .

Namuose su sÅ«numi problemų nebÅ«na, tačiau, kai jis iÅ¡eina su savo kompanija, bÅ«na, jog pareina vėliau negu tartasi, yra buvę ir atsikalbinėjimų. Namuose jis ,,superinis“ vaikas – ir sesę, ir brolį prižiÅ«ri, namuose padeda, klauso. Po Å¡io įvykio bandė ieÅ¡koti sprendimo, pasakoti jis nėra linkęs, todėl kreipėsi į psichologę. Psichologė sakė, kad tai paauglystė, noras pritapti prie kitų. Pats jis apie šį įvykį nieko neaiÅ¡kino, tiesiog sakė, jog ėjo gatve, prasilenkė su nepažįstamu vyru, kad kai paklausė, kiek valandų, jis kažkÄ atsakė, įžeidė.

Šeimoje be jos ir I. yra G. S. sugyventinis, 12 metų dukra ir 3 metukų sūnus. I. santykiai su jos sugyventiniu geri, I. jie kartu augina nuo gimimo. Nukentėjusysis T. B. nurodė, jog kaltinamojo nepažinojo. Prisimena tik, kad ėjo į stotį ir kad atsikėlė (duomenys neskelbtini) klinikose. Paties momento, kad kažkas kažko būtų klausę, kad būtų trenkę, neatsimena. Neatsimena, kad anksčiau būtų sakęs, kad pajuto smūgį. Brolis jam pasakojo, kad po šito įvykio jį vežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kad ten jis pradėjo triukšmauti, todėl ten pasakė, kad girtas ir išleido namo.

Alkoholio jis tikrai gėręs nebuvo. Kadangi nukentėjusysis nieko apie įvykį neprisiminė, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur jis nurodė, kad 2018-06-17 susiruošė važiuoti pas draugę į (duomenys neskelbtini), apie 14 val. išėjo iÅ¡ namų, ėjo link autobusų stoties, pro senelių namus (duomenys neskelbtini) gatve, buvo blaivus. Pamena tik momentÄ , kad pajuto vienÄ smÅ«gį į galvos sritį, lyg tai iÅ¡ galo, smÅ«gis buvo į deÅ¡inę pusę, lyg kažkur ausies srityje, po smÅ«gio jis nukrito ir daugiau nieko nepamena.

Prisimena tik kai atsigavo (duomenys neskelbtini) klinikose. Močiutė, su kuria gyvena, jam vėliau sakė, kad jis parėjo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ligoninės, iÅ¡ karto atsigulė. KÄ jis kalbėjo GMP medikams – neprisimena, ar eidamas naudojosi telefonu taip pat neprisimena, dviračiu tikrai nevažiavo, kadangi Å¡is sugedęs (2 t., 54-55, 56-58 b. l.). Paskelbus parodymus, nukentėjusysis patvirtino ir patikslino, jog viskÄ papasakojo brolis, nes pats net neatsimena, kad buvo paleistas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ligoninės. (duomenys neskelbtini) klinikose atsidÅ«rė greitosios iÅ¡vežtas iÅ¡ namų.

Patvirtino, jog eidamas į stotį telefonÄ galėjo turėti, bet ar nešėsi jį rankoje, ar kiÅ¡enėje – neprisimena. Po tų įvykių telefonas buvo dingęs, jį surado policija. Paskutinį kÄ atsimena, tai, kad ėjo link stotelės ir pajuto smÅ«gį į deÅ¡inę galvos pusę virÅ¡ ausies. Žmogaus, kuris jam sudavė – nematė, neatsimena, kad kas nors bÅ«tų užkalbinęs, ar ko nors klausęs. Kaltinamasis prieÅ¡ posėdį atsiprašė, sudarė su juo taikos sutartį, praÅ¡o labai smarkiai jo nebausti.

Liudytoja J. R. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog T. B. yra jos anÅ«kas. Jis dėl smegenų ligos kartais eidamas svyruodavo, jam nustatytas nedarbingumas. 2018 m. birželio mėnesį (datos neatsimena) T. ruošėsi važiuoti į (duomenys neskelbtini) pas savo merginÄ , o grįžti namo antradienį. Nors jis visuomet paskambindavo, pasakydavo, kur jis yra, tačiau tÄ dienÄ nepaskambino. Kažkodėl ji nuėjo į jo kambarį ir rado T. gulintį lovoje, jis buvo su kepure. Bandė jį kalbinti, bet jis nieko neÅ¡nekėjo.

Vėliau pamatė, kad kepurė kruvina. Jo mergina J. telefonu pasakė, kad T. pas jÄ atvažiavęs nebuvo. Atvykus greitajai, pažįstama felčerė sakė, kad T. jau Å¡iandien buvo ligoninėje, tačiau jį paleido, nes buvo girtas ir triukÅ¡mavo. Iki T. iÅ¡vežant į ligoninę su juo nebuvo įmanoma susiÅ¡nekėti. Po to jis nelabai kÄ prisiminė, tik sakė, kad į stotelę ėjo kitu nei įprastai keliu, kaip pateko į ligoninę ir kaip iÅ¡ jos parėjo namo – neatsiminė, grįžo su visais turėtais pinigais, telefono nebuvo, vėliau atsirado.

T. iÅ¡ namų išėjo blaivus, pasipuošęs. Iki įvykio jis sirgo vėžiu, buvo daryta galvos operacija. Nustatytas nedarbingumas su sužalojimu nesusijęs. Alkoholio nevartoja. Po sužalojimo sveikata iÅ¡ esmės nepakito. Liudytojas A. B., nukentėjusiojo T. B. brolis, nurodė, jog T. draugė pasakė, kad brolis sužalotas. Nuvažiavęs į brolio namus, pamatė, kad jis visas mėlynas, o galva sutinusi. IÅ¡kvietė greitÄ jÄ med. pagalbÄ ir policijÄ . Greitosios darbuotoja pasakė, jog brolis pas juos jau buvo atvežtas, kad buvo rastas girtas nukritęs gatvėje.

Kai iÅ¡ namų antrÄ kartÄ jį nuvežė į ligoninę, iÅ¡ (duomenys neskelbtini) nuvežė į (duomenys neskelbtini), ten darė tyrimÄ dėl girtumo, bet girtumo nenustatė. Per Facebook rado įvykį mačiusius asmenis, kurie papasakojo, kaip viskas buvo, tačiau nenori bÅ«ti liudytojais. Jie sakė, jog matė, kaip jaunuolis be marÅ¡kinėlių pribėgo prie T., sudavė į galvÄ ir brolis nugriuvo. T. B. po įvykio atsiminė tik tiek, kad išėjo važiuoti pas draugę į (duomenys neskelbtini), pajuto smÅ«gį į galvÄ ir viskas.

Kaip iÅ¡ ligoninės sutvarstytas parėjo namo – irgi neprisimena. Vėliau dokumentus rado ligoninėje, telefonÄ rado policija. Brolis alkoholiu nepiktnaudžiavo, vartojo saikingai. Jis dar iki įvykio turėjo problemų dėl sveikatos, po įvykio jo sveikata nepablogėjo. Ligoninėje dėl sužalojimo T. B. gulėjo apie pora mėnesių, gal daugiau. Liudytojas A. R. nurodė, jog nukentėjusiojo T. B. nepažįsta. 2018 m. birželio mėnesį Kalvarijoje kartu su I. S. ir M. G. iÅ¡ centro ėjo į taip vadinamÄ ,, (duomenys neskelbtini)“, A.

R. važiavo dviračiu. BÅ«damas apie 20-30 metrų nuo I. S., pamatė einantį žmogų, kurį laikÄ nieko nematė, nes žiÅ«rėjo žemyn, o pakėlęs galvÄ , pamatė, kad tas žmogus guli ant žemės. Kodėl jis nugriuvo – nežino. Bandė kviesi greitÄ jÄ , bet telefonas buvo iÅ¡sikrovęs, o kiti neturėjo. Nuėjo pas netoliese gyvenančius žmones, pasakė, kad jie iÅ¡kviestų greitÄ jÄ . Tuo metu M. G. buvo prie to žmogaus, žiÅ«rėjo, kad jam kas nors neatsitiktų.

KÄ I. darė – nežino. Kodėl žmogus gulėjo ant žemės nežino, gal jam kas nors trenkė, bet kas trenkė – nematė. Ar prieÅ¡ tai kas nors su juo bendravo – nematė. Po to, kai iÅ¡kvietė greitÄ jÄ , jis ir M. G. nuėjo į (duomenys neskelbtini). Kur tuo metu buvo I. – nematė, konflikto ,,(duomenys neskelbtini)“ taip pat nematė, I. tÄ vakarÄ nesutiko. Nematė, kad tÄ dienÄ kas nors bÅ«tų vartojęs alkoholį. DienÄ prieÅ¡, buvo pirtyje, kuriÄ padėjo tvarkyti, ten taip pat nematė, kad kas nors vartotų alkoholį.

Prisimena, kad buvo apklaustas policijoje, kur, kaip jam atrodo, sakė tiesÄ . KÄ tiksliai ten sakė – neatsimena, kadangi buvo streso bÅ«senoje, galėjo ir sumeluoti. Galėjo meluoti apie tai, kad I. S. gėrė, nes galvojo, kad taip palengvins jo padėtį. Atsimena, kad sakė, jog kažkas gėrė alkoholinius gėrimus. Apklausoje be jo ir tyrėjos dalyvavo ir asmuo iÅ¡ vaiko teisių apsaugos. Teisiamojo posėdžio metu perskaičius A. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 153 – 154 b. l.), liudytojas nurodė, jog jie dalyje neteisingi, kadangi nurodyta, jog ryte gėrė pirtyje, bet atrodo, kad tai netiesa, nes neatsimena, ar tada gėrė.

IÅ¡sigalvojo ir toje dalyje, kur sakė, kad nukentėjusiajam trenkė I., kadangi labai policijoje klausinėjo, todėl iÅ¡ streso sugalvojo pasakyti, kad matė. Kad trenkė I. pasakė todėl, kad jis buvo Å¡alia nukentėjusiojo. IÅ¡ draugų girdėjo, kad I. su M. susimušė, todėl taip ir pasakė. Priežasties nežino. TÄ dienÄ I. matė ,,(duomenys neskelbtini)“, bet labai trumpai, su juo nekalbėjo, nematė, kad jis su kuo nors pyktųsi. Tuomet apklausoje viskÄ nurodė detaliai, komisariate labai detaliai klausinėjo.

Prieš teismo posėdį su niekuo nekalbėjo ir niekas neprašė kitaip nurodyti aplinkybes. Su I. S. yra draugai. Ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose A. R. teigė, jog 2018-06-16 su draugais buvo pirtyje, kuri priklauso M. G. tėvams. 2018-06-17 kartu su I. S. ir mergina, kuri vairavo, važiavo į (duomenys neskelbtini), nuėjo į "(duomenys neskelbtini)" (negyvenamas namas), kur netrukus atvažiavo ir kiti draugai. Ar "(duomenys neskelbtini)" kas vartojo alkoholį – nematė, pats negėrė. "(duomenys neskelbtini)" buvo jis, M.

G., A. D., I. S., lyg tai L.. Sugalvojo eiti link miesto. Jis, I. S. ir M. G. ėjo link centro, tuo metu buvo apie 14-15 val. Paskui ėjo atgal link "(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini) gatve. Jis važiavo dviračiu kelio važiuojamÄ jÄ dalimi, I. ir M. ėjo apie 10 metrų atstumu. Matė, kad iÅ¡ priekio kelio važiuojamÄ ja dalimi, maždaug viduriu eina vyras, kuris naudojosi mobiliojo ryÅ¡io telefonu, draugai jam buvo iÅ¡ kairės pusės, I. S. arčiau to žmogaus. Paskui pamatė, kaip I.

S. deÅ¡ine ranka trenkia tam žmogui į galvos sritį. Atrodo, kad trenkė į kairę veido pusę, po smÅ«gio žmogus iÅ¡karto nukrito ant kelio važiuojamosios dalies, daugiau smÅ«gių nematė, negirdėjo, kad I. bÅ«tų kÄ nors sakęs prieÅ¡ trenkdamas, tuo metu nuo I. buvo 10-15 metrų atstumu. Krintančio žmogaus smÅ«gio garso negirdėjo, greitai privažiavo, atrodo vyras buvo be sÄ monės, bėgo kraujas, M. laikė vyro galvÄ , liepė kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ .

Jis bandė iÅ¡Â to vyro telefono, kuris buvo ant žemės, iÅ¡kviesti pagalbÄ , bet nemokėjo, todėl telefonÄ Ä¯dėjo į jo kelnių kiÅ¡enę ir bėgo į namÄ praÅ¡yti žmonių kviesti pagalbÄ , o kai grįžo I. jau nebuvo, kur jis buvo nežino. Pamena, kad kaip privažiavo su dviračiu, I. kažkÄ sakė, kad tas vyras rodė "fakus", bet jis to nematė. Ä®vykio metu I. buvo su Å¡ortais ir be marÅ¡kinėlių. Jis ir M. G. grįžo į "(duomenys neskelbtini)", atrodo vėliau atėjo ir I.. M. su I. susimušė dėl to, kad I. trenkė tam vyrui (1 t., 153-154 b. l.).

Liudytojas M. G. teisme nurodė, jog prisimena, kad dienÄ prieÅ¡ įvykį jo namuose kartu su draugais dirbo, po to ėjo į pirtį, kur vartojo alkoholį. KitÄ dienÄ grįžo į (duomenys neskelbtini), atėjo į A. (D.) sesės kiemÄ , vadinamÄ ,, (duomenys neskelbtini)“, kur visi rinkdavosi. IÅ¡ ,,(duomenys neskelbtini)“ ėjo į parduotuvę kartu su A. (R.) ir I. (S.), grįžtant iÅ¡ parduotuvės, I. ėjo apie 8-10 metrų toliau nuo jų, tuomet visi prasilenkė su nukentėjusiuoju.

IÅ¡girdo, kad I. su nukentėjusiuoju kažkÄ Å¡nekėjo, o kai atsisuko, pamatė, kad tas žmogus yra ant žemės. I. iÅ¡ karto nuėjo. Kartu su A. iÅ¡kvietė greitÄ jÄ , tiksliau A. nuėjo pas kaimynus, kad Å¡ie iÅ¡kviestų. PrieÅ¡ įvykį laikÄ leido (duomenys neskelbtini) – sėdėjo, žaidė kortomis, alkoholinių gėrimų nevartojo, nebent kas nors buvo pagiringi. Atrodo, kad ,,(duomenys neskelbtini)“ tikrai niekas negėrė, nes visiems buvo nesveika. Neatsimena, kÄ I. su nukentėjusiuoju kalbėjo, bet jie kalbėjo normaliai.

Po to iÅ¡ karto pamatė vyrÄ ant žemės. Mano, kad jam trenkė I.. Liepė A. bandyti skambinti iÅ¡ nukentėjusiojo telefono, bet nepavyko, nes reikėjo slaptažodžio ir tada A. nubėgo į kiemÄ pas kažkokius žmones ir jie iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . I. iÅ¡ karto nuėjo, gal buvo iÅ¡sigandęs, kad tas žmogus nualpo, kad buvo kraujo. Po įvykio su juo neÅ¡nekėjo. IÅ¡ tikrųjų, nežino, ko I. galėjo iÅ¡sigÄ sti. Pats jis irgi buvo iÅ¡sigandęs – bijojo, kad žmogus gali mirti, laikė jo galvÄ , o jis kraujavo.

Atsimena, kad buvo apklaustas policijoje birželio mėnesį, bet kÄ sakė – neatsimena. Policijai apie šį įvykį sakė tiesÄ , tuomet geriau atsiminė įvykio aplinkybes. ProtokolÄ pasirašė, bet jo neperskaitė, nes niekas nedavė, o gal tiesiog neatsimena, kad perskaitė. Nežino, kodėl pasirašė, kad protokolÄ perskaitė. Po konflikto ir po to kai nukentėjusiajam buvo suteikta pagalba, vėl grįžo į ,,(duomenys neskelbtini)“, ten susipyko ir susimušė su I., dėl ko – neatsimena, muÅ¡tynes matė A. ir D.

Neatsimena, kad bÅ«tų ikiteisminio tyrimo metu nurodęs susipykimo su I. priežastį, todėl negali pasakyti, kad nurodė teisybę. Kuomet prasilenkė su nukentėjusiuoju, girdėjo pliaukÅ¡telėjimo ar smÅ«gio garsÄ , paties smÅ«gio nematė. TÄ dienÄ , kai įvyko įvykis, jautėsi gal pagiringas, nes skaudėjo galvÄ . I. tÄ dienÄ neatrodė iÅ¡gėręs. Pirtyje alkoholį nustojo gerti naktį, tiksliau apie 3-4 ryto. Kada I. nuėjo miegoti – nežino. Pirtyje gėrė alų ir vienÄ 0,7 l butelį degtinės. Ar alkoholį gėrė visi – nežino, nes buvo apie 10 žmonių.

Apie tai, kodėl nukentėjusysis nukrito ant žemės, su I. nesikalbėjo. Mano, kad žmogus nukrito dėl to, kad jam trenkė I., nes daugiau aplinkui nieko nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausinėjo labai daug pareigÅ«nų, vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovo nebuvo. Perskaičius M. G. 2018 m. birželio 21 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 149-150 b. l.), M. G. nurodė, jog jų netvirtina, nes nematė, kaip I. trenkė. IÅ¡ viso neatsimena, kÄ kalbėjo policijoje. Tuomet sakė, kad I. ,,už dykÄ â€œ sumušė žmogų, ko gero taip ir galvojo, bet dabar neatsimena, galėjo dėl to su I. susipykti.

Ko gero tai, kÄ pasakojo pareigÅ«nams, yra teisybė, jokių priežasčių meluoti – neturėjo. A. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog I. S. pažįsta. Galimai 2018 m. birželio 17 d. matė tarp I. S. ir M. G. kilusį konfliktÄ , kurio metu jie apsistumdė. PrieÅ¡ tai dienÄ buvo pas draugÄ pirtyje, Å¡iek tiek iÅ¡gėrinėjo – gėrė alų, ar gėrė degtinę – neatsimena, pirtyje visi buvo Å¡iek tiek apsvaigę arba girti. Vartoti alkoholį baigė naktį. Kitas rytas prasidėjo tuo, kad aptvarkė draugo sodybÄ ir L.

L. A. D., I. S., M. G., A. R., D. B. parvežė į (duomenys neskelbtini). Nuvežė į ,,(duomenys neskelbtini)“, iÅ¡ ten ėjo prie upės iÅ¡simaudyti, po to I., M. ir A. nuėjo į parduotuvę. Kai grįžo – M. su I. dėl kažko ginčijosi, lygtai dėl to, kad I. kažkam trenkė. Po to I. išėjo namo. Kai I. išėjo, M. arba A. pasakė, kad I. kažkam trenkė. Kiek suprato – I. kažkam sudavė dėl to, kad jam kažkÄ parodė ar pasakė. Atsimena, kad buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ karto po įvykio, neturėjo jokio pagrindo meluoti, apklausos metu sakė teisybę.

Parodymai skiriasi, kadangi dabar gerai nepamena, kas vyko. Pirtyje alkoholį vartojo ir I. S., kokios jis buvo bÅ«klės, kai nuėjo miegoti – neprisimena. Ryte, kai grįžo iÅ¡ pirties, I. S. buvo dar pagiringas. Perskaičius liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 157-158 b. l.), A. D. juos patvirtino, nurodydamas, jog matė parkritusį žmogų, greitosios pagalbos automobilį. Pamena, kad tÄ dienÄ sau pirko alaus, bet nepamena, bÅ«tų gėrę visi. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad gėrė visi, reiÅ¡kia gėrė, nes tuomet aplinkybes prisiminė geriau.

Ikiteisminio tyrimo metu A. D. nurodė, jog 2018-06-16 su draugais buvo M. G. Å¡eimai priklausančioje pirtyje, ten vartojo alkoholinius gėrimus, nakvojo. 2018-06-17 sekmadienio rytÄ iÅ¡ pirties pradėjo skirstytis, L. ir kažkuri iÅ¡ merginų parvežė į (duomenys neskelbtini) A. D. ir M. G.. Parduotuvėje nusipirko alkoholio ir nuvažiavo į vadinamÄ "(duomenys neskelbtini)", ten leido laikÄ , gėrė nusipirktÄ alkoholį, alkoholį gėrė visi, tame tarpe ir I. S.. Pabuvus "(duomenys neskelbtini)" apie 1 val., galimai apie 14 val.

M. G., I. S. ir A. R. kažkur išėjo. Kai jie išėjo, A. D. ir A. nusprendė nueiti iki parduotuvės, ėjo pro senelių namus, kai pamatė (duomenys neskelbtini) gatvėje ant kelio važiuojamosios dalies gulintį nepažįstamÄ vyrÄ , M. G. stovintį Å¡alia ir A. R., kuris stovėjo netoliese, aplinkui buvo ir daugiau žmonių. Tai pamatę su A. priėjo arčiau, I. S. nesimatė. M. pasakė "I. trenkė", daugiau nieko nesakė. Sulaukę kol atvažiuos greitoji medicinos pagalba, grįžo į "(duomenys neskelbtini)".

Gal po 30 minučių į "(duomenys neskelbtini)" atėjo ir I., jis ir M. G. susiginčijo dėl to, kad I. už niekÄ trenkė žmogui (1 t.,147-158 b. l.). BPK 276 straipsnio 4 dalies tvarka teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti nepilnamečio liudytojo D. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Jis nurodė, kad 2018-06-17 su draugais buvo pirtyje, kuri priklauso M. G. tėvams. Pirtyje buvo M. G., A. R., T. M., I. S., visi vartojo alkoholinius gėrimus, ten ir nakvojo. Jis ir T. M. iÅ¡ pirties išėjo namo 2018-06-17 rytÄ , apie 09.20 val., kiti dar liko pirtyje. 2018-06-17 d. apie 13.00 val. eidamas netoli stoties, ant kelio važiuojamosios dalies pamatė savo draugus M.

G. ir A. R.. Priėjęs pamatė, kad M. G. laikė vaikino vardu T. galvÄ , o A. sėdėjo ant dviračio. T. buvo sužeistas, matėsi kraujas, dar buvo du kaimynai, vyras ir moteris. Jis klausė kas įvyko, visi sakė, kad nežino, draugai sakė, kad T. rado jau gulintį. Tačiau jam yra žinoma, kad (duomenys neskelbtini) visi kalbėjo, jog T. B. sumušė I. S., iÅ¡ ko tai tiksliai girdėjo, negali pasakyti. M. ir A. taip pat girdėjo, kad T. sumušė I. S.. Kai pamatė, kad atvažiuoja greitoji medicinos pagalba, su A.

R. pasitraukė. 2018-06-17 apie 16.00 val. nuėjo į "(duomenys neskelbtini)", kur kartais susitinka su draugais. "(duomenys neskelbtini)" rado I. S., M. G., A. R., paskui atėjo T. M., susirinkę kalbėjo, kad I. S. T. trenkė už dykÄ , Å¡io pokalbio I. negirdėjo, nes buvo paėjęs toliau. Kai "(duomenys neskelbtini)" matė I. S., Å¡is buvo iÅ¡gėręs, jis buvo Å¡viesiais Å¡ortais, be maikės, nuogu kÅ«nu, matė, kad I. ranka truputį sužalota. Kad I. S. sužalojo T. girdėjo iÅ¡ pokalbių, pats nematė (1 t.,145-146 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus Skyriaus specialisto išvadoje Nr. PKG20(100)2019(01) nurodyta, kad T. B. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Ne eilės tvarka:

1) į deÅ¡inio skruosto (žando) bei nosies sritį, padarant deÅ¡inio virÅ¡utinio žandikaulio žandinio ančio priekinės sienos lūžį ir nosies sumuÅ¡imÄ , lydimÄ kraujo susikaupimo deÅ¡iniame žandiniame antyje bei kraujavimo iÅ¡ nosies; bÅ«dinga smÅ«gio sudavimui (pvz., ranka, koja ir pan.);

2) į pakauÅ¡io deÅ¡inę pusę, padarant odos nubrozdinimÄ pakauÅ¡io deÅ¡inės pusės srityje, deÅ¡inio smilkinkaulio linijinį lūžį pereinantį į deÅ¡inio pleiÅ¡takaulio didįjį sparnÄ bei pleiÅ¡tinį antį su kraujo susikaupimu pleiÅ¡tinio ančio srityje, su kraujo iÅ¡siliejimu virÅ¡ kietojo galvos smegenų dangalo deÅ¡inės pusės smilkininėje srityje ir kraujo iÅ¡siliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu abipus smilkinių skilčių srityse, bÅ«dingas griuvimui bei galvos užpakalinio pavirÅ¡iaus deÅ¡inės pusės atsitrenkimui į kietÄ pagindÄ pvz., kelio dangÄ ).

SmÅ«gis į veidÄ galėjo bÅ«ti po jo sekusio griuvimo priežastimi. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl kraujo iÅ¡siliejimo virÅ¡ kietojo galvos smegenų dangalo deÅ¡inės pusės smilkininėje srityje, lydimo galvos smegenų suspaudimo. Sužalojimai, atsižvelgiant į jų morfologinius požymius, galėjo bÅ«ti padaryti ir vienu metu. KategoriÅ¡kai pasakyti apie sužalojimų padarymo eiliÅ¡kumÄ nėra galimybės, nes tam nėra objektyvių kriterijų. Nuo griuvimo ir galvos atsitrenkimo į kietÄ pagrindÄ , įvykus kaukolės kaulo lūžiui, lūžgalių kraÅ¡tams pažeidus galvos smegenų dangalinę arterijÄ , iÅ¡siliejo kraujas virÅ¡ kietojo galvos smegenų dangalo deÅ¡iniame pusrutulyje, kuris ilgainiui dėl jo didėjančio tÅ«rio pradėjo spausti galvos smegenis.

Visi T. B. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Atsižvelgiant į nustatytų kÅ«no sužalojimų lokalizacijÄ , pobÅ«dį, jų morfologinius požymius, betarpiÅ¡kai po galvos traumavimo T. B. galėjo trumpalaikiai netekti sÄ monės, po ko sÄ monei sugrįžus, buvo galimi jo bet kokie savarankiÅ¡ki veiksmai iki iÅ¡siliejusiam ir besikaupiančiam kraujui (hematomai) virÅ¡ kietojo galvos smegenų dangalo pradėjus spausti galvos smegenis (literatÅ«ros duomenimis, lokalus 30-50 ml kraujo tÅ«ris sukelia galvos smegenų spaudimÄ , o hematomos tÅ«riui pasiekus 100 ml paprastai įvyksta mirtis).

Konkrečiu atveju iki patekimo į LSMUL (duomenys neskelbtini) klinikas (2018-06-18) T. B. buvo sÄ moningas (tik vangus), kontaktiÅ¡kas, paliepimus vykdė. Nukentėjusiojo T. B. medicininiuose dokumentuose iÅ¡ VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės pasigendama konstatuoto odos nubrozdinimo skruoste nurodytos konkrečios pusės (deÅ¡inės ar kairės) bei jo dydžio ir tai, komisijos nuomone, laikoma nepilnu rasto sužalojimo apraÅ¡ymu (2 t., 104-109 b. l.). 2018-06-19 – 2018-06-20 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad apžiÅ«rėta ir apraÅ¡yta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo.

ApžiÅ«ros metu konstatuota, jog ant asfaltuotos važiuojamosios dalies kelio dangos yra sudžiÅ«vusios į kraujÄ panaÅ¡ios medžiagos (1 t., 21-27 b. l.); 2018-07-11 objektų apžiÅ«ros protokole užfiksuotas Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktas pagalbos kvietimo į (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) 2018-06-17 garso įraÅ¡as (1 t. 39, 41-44 b. l.). 2018-06-27 Objektų apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad buvo apžiÅ«rėtas 2018-06-20 (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos pateiktas vaizdo įraÅ¡as, kuris peržiÅ«rėtas ir apraÅ¡ytas jame fiksuotas vaizdas, iÅ¡ kurio matyti, kaip 14:18 min. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. iÅ¡eina 3 asmenys, iÅ¡ kurių vienas važiuoja dviračiu, asmenys eina link stoties, link pėsčiųjų perėjos.

Asmenų identifikuoti iÅ¡ įraÅ¡o nėra galimybės, nes vaizdas per tolimas ir neryÅ¡kus (1 t. 45-47, 49-54 b. l.); Ä®tariamojo I. S. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog I. S. parodo vietÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur jis ėjo, prieÅ¡ susitinkant T. B., bei vietÄ , kurioje jis sudavė T. B. ir smÅ«gio sudavimo bÅ«dÄ â€“ deÅ¡inės rankos delno apatine dalimi į kairės pusės veido sritį bei vietÄ , kurioje nukentėjusysis nugriuvo po smÅ«gio (3 t., 105-110 b. l.).

Dėl veikos kvalifikavimo IÅ¡nagrinėjęs visus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje patikrinęs bei įvertinęs įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad I. S. inkriminuota veika visiÅ¡kai įrodyta. Pats kaltinamasis iÅ¡ esmės visus jam inkriminuotus veiksmus pripažino visiÅ¡kai (iÅ¡skyrus girtumÄ ), tai patvirtina nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai, įvykio vietoje rasta į kraujÄ panaÅ¡i dėmė, įtariamojo kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas. Ä®vykio laikÄ ir vietÄ patvirtina bendrajam pagalbos greitosios medicinos pagalbos tarnybai teikta ir užfiksuota garso įraÅ¡uose informacija.

Nukentėjusiajam padaryto sužalojimo laipsnį įrodo teismo medicinos tarnybos iÅ¡vada, kurioje detaliai iÅ¡dėstyta, kuo vadovaujantis T. B. konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas. Visos teisiamojo posėdžio metu nustatytos aplinkybės tarpusavyje neprieÅ¡tarauja ir viena kitÄ papildo. Nors teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai ir teigia nematę smÅ«gio sudavimo nukentėjusiajam momento, vis tik patvirtina, jog be I. S., kuris netoli nukentėjusiojo, daugiau niekas negalėjo suduoti smÅ«gio, be to minėti teisme apklausti kaltinamojo draugai, ikiteisminio tyrimo metu detaliai nurodė smÅ«gio sudavimo nukentėjusiajam aplinkybes, o teisme teigė, jog tuomet įvykį prisiminė geriau ir meluoti neturėjo jokio pagrindo.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ T. B. I. S. įvykdė neturėdamas tam jokios dingsties – jie pažįstami nebuvo, jokių tarpusavio nesutarimų neturėjo, tarp jų net neįvyko joks konfliktas. Nors kaltinamasis, pripažindamas jog nukentėjusiajam sudavė smÅ«gį savo kaltę bando suÅ¡velninti, nurodydamas, jog jį sunervino nukentėjusiojo atsakymas ar įžeidžiami žodžiai, tačiau net ir esant tokioms aplinkybėms, I. S. veiksmai vertintini chuliganiÅ¡kais, kadangi akivaizdu, jog nei nepagarbÅ«s, įžeidžiantys žodžiai, nei netinkamu tonu pasakyti kitokie žodžiai ar parodyti gestai – negali bÅ«ti pretekstas vartoti smurtÄ .

Juolab, jog ir pats I. S. nurodė, jog nežinantis, dėl ko sudavė nukentėjusiajam. Tai, jog smÅ«gis nukentėjusiajam buvo suduotas be jokios dingsties patvirtinta ir teisme apklaustų liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tame tarpe ir paties M. G., kurie nurodė, jog M. G. supyko ant I. S. bÅ«tent dėl to, jog nukentėjusįjį sumušė ,,už dykÄ â€œ, t. y. neturint tam jokio pagrindo. Å ie veiksmai laikytini akivaizdžiai ir demonstratyviai ignoruojančiais elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, atviru iÅ¡Å¡Å«kiu visuomeninei tvarkai, ir atliktais be jokios dingsties.

Net ir savo veiksmams atlikti panaudojant mažareikÅ¡mę dingstį, remiantis teismų praktika, tokių veiksmų atlikimas laikomas chuliganiÅ¡komis paskatomis. Be to, I. S. T. B. sužalojo miesto gatvėje, netoliese gyvenamųjų namų, t. y. vieÅ¡oje vietoje. Taip pat teismas laiko, jog nustatyta, kad I. S., smÅ«giuodamas nukentėjusiajam į galvÄ , neabejotinai suvokė, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai ir gali sukelti jos sutrikdymÄ ir nors bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės rodo, kad siekio sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatÄ kaltininkas neturėjo, tačiau teismas sprendžia, jog jis buvo abejingas savo suduoto smÅ«gio padariniams, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, pats greitosios pagalbos nekvietė.

Visa tai leidžia spręsti, kad kaltinamasis sunkiai sužalojo T. B. veikdamas netiesiogine tyčia. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog I. S. veiksmai teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ . Bausmė ir jos skyrimo motyvai Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimais, atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo laipsnį (padarytas labai sunkus nusikaltimas, veikiant netiesiogine tyčia). I. S. nusikalto bÅ«damas neteistas, tačiau po Å¡ios veikos padarymo padarė tris nusikalstamas veikas, už kÄ nuteistas 2018-11-22 baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį (3 t., 126-131 b. l.).

I. S. keturis kartus atsisakyta pradėti administracinę teisenÄ ANK 591 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (nes prieÅ¡ingÄ Ä¯statymui veikÄ padarė jaunesnis nei 16 metų amžiaus asmuo) už tai, kad tyčia iÅ¡daužė namo laiptinės durų stiklÄ , įžeidinėjo ir plÅ«do kitÄ nepilnametį, jog vartojo narkotines medžiagas ir buvo neblaivus vieÅ¡oje vietoje. Be to, jis du kartus vairavo transporto priemonę kai nėra įgijęs teisės jÄ vairuoti, dėl ko jam 2019 m. sausio 9 d. ir 2019 m. vasario 21 d. suraÅ¡yti administracinės teisės pažeidimo protokolai ir paskirtos nuobaudos (3 t., 132-135 b. l.).

Net bylÄ pradėjus nagrinėti teisme, jis padarė administracinius teisės pažeidimus, už kÄ 2019-07-01 Marijampolės apylinkės teismo nutarimu nubaustas pagal ANK 485 straipsnio 1 dalį ir 492 straipsnio 1 dalį. I. S. nuo 2018-09-25 dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (3 t., 136 b. l.), charakterizuojamas labai gerai (4 t., 13 b. l.); (duomenys neskelbtini) suaugusiųjų mokymo centro, kur jis mokosi nuo 2018-11-08, charakterizuojamas kaip nepažangus, tačiau labai gero elgesio moksleivis; Psichiatro ir priklausomybės ligų registre neįraÅ¡ytas (3 t., 148 b. l.);

Psichologo išvadoje nurodyta, jog jis lankėsi pas psichologę, dėl patiriamų pergyvenimų, jam būdingi ankstyvosios paauglystės ypatumai, ,,pasimetimo“ tarpsnis, padidintas jautrumas, emocijų nepastovumas, dėl impulsyvumo padidėjusi elgesio nukrypimų grėsmė. Išreikštas didelis pasitikėjimo lygis motina, stiprintas ryšys su šeima, jos socialine aplinka (4 t., 15 b. l.). I. S. gyvena su motina G. S., jos sugyventiniu G. E., seserimi M. ir broliu M., gimusiais 2006 ir 2016 metais, sveikatos problemų neturi.

I. S. elgesys buvo svarstytas (duomenys neskelbtini) savivaldybės vaiko gerovės komisijoje, jam nuo 2018-03-15 iki 2018-08-31 buvo skirtos minimalios priežiÅ«ros priemonės – tęsti mokymÄ si pagal pasirinktÄ programÄ , lankyti socialinio pedagogo konsultacijas, lankyti psichologo konsultacijas, nustatyta, jog jo gyvenimo sÄ lygos yra geros, jis pats supranta, kad dažnai elgiasi netinkamai, įsipareigoja keistis, tačiau savo įsipareigojimų nevykdo (VVTAIÄ®T prie SADM (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) savivaldybės Informacija apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sÄ lygas, 3 t., 141-142 b. l.) .

I. S. atsakomybę lengvina tai, jog jis kaltę pripažino, nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl savo elgesio, atlygino iÅ¡laidas, susijusias su nukentėjusiojo gydymu (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai bei dalį (1000 eurų) nukentėjusiajam T. B. padarytos neturtinės žalos, pasirašė susitarimÄ dėl likusios žalos atlyginimo, nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė, dėl ko nukentėjusysis pretenzijų kaltinamajam nereiÅ¡kia. Nepritartina prokurorės pozicijai, jog vien dėl to, kad I.

S. nepripažįsta sunkinančios aplinkybės girtumo, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadai, jog jis nepripažįsta kaltės. Remiantis teismų praktika, prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai asmuo savanoriÅ¡kai, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Å iuo atveju I. S. nuo pat pirmosios apklausos metu davė iÅ¡samius parodymus apie jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir Å¡ie jo parodymai nekito viso proceso (parodymų patikrinimo vietoje, teisminio nagrinėjimo) metu.

Aplinkybė, ar veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, ar ne – nelaikytina ta esmine faktine aplinkybe, kuri lemtų kaltės pripažinimÄ ir dėl kurios nepripažinimo nebÅ«tų galima spręsti dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamas kaltininko savo noru atlyginimas ar paÅ¡alinimas padarytos žalos. Teismų praktikoje Å¡i lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar paÅ¡alino visÄ Å¾alÄ iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.

Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimÄ , tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi bÅ«ti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusiÄ padarytos žalos dalį – nuoÅ¡irdžios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007, 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-345/2013 ir kt.).

I. S. atlygino visÄ Valstybinei ligonių kasai padarytÄ Å¾alÄ â€“ 3001, 69 euro ir 1/6 nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos. Taigi iÅ¡ praÅ¡omos priteisti bendros 9001, 69 euro sumos, I. S. atlygino 4001,69 euro, t. y. beveik pusę. Be to jis susitarė su nukentėjusiuoju dėl likusios žalos atlyginimo gana trumpu terminu – per pusę metų. Ä®vertinus tai, jog kaltinamasis nepilnametis, tačiau po nusikalstamos veikos padarymo įsidarbino ir dirba Å¡iuo metu, o tai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie nuoÅ¡irdžias pastangas atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , todėl teismo manymu yra pagrindas, vadovaujantis BK 59 straipsnio 2 dalimi, pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jog jis atlygino dalį ir deda pastangas atlyginti visÄ nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ .

Byloje liudytojais apklaustų kaltinamojo draugų parodymai patvirtina, jog I. S. naktį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ ir ryte prieÅ¡ pat nusikaltimÄ â€“ vartojo alkoholinius gėrimus. Nors teisiamojo posėdžio metu dauguma liudytojų to nenurodė, tačiau, tačiau teigė, jog ikiteisminio tyrimo metu neturėjo pagrindo meluoti teigdami, jog visi pirtyje iki vėlyvo laiko ir kitÄ dienÄ vartojo alkoholį. Tai, kad I. S. prieÅ¡ veikos padarymÄ buvo apsvaigęs, nors ir netiesiogiai patvirtino liudytojas M.

G., nurodydamas, jog visiems bÅ«nant ,, (duomenys neskelbtini)“ kai kurie buvo pagiringi, bei liudytojas A. D., kuris kategoriÅ¡kai teigė, jog I. S. nusikaltimo dienÄ buvo pagiringas. Sprendžiant klausimÄ , ar apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamojo prieÅ¡ingas teisei elgesys nuolatos yra lemiamas alkoholio vartojimo, kÄ patvirtina ir tai, jog ir vėlesnes veikas (už kurias nuteistas 2018-11-22 baudžiamuoju įsakymu) ir viena iÅ¡ kurių beveik tapati veikai nagrinėjamai Å¡ioje byloje, tik nesukėlusi tokių rimtų pasekmių, jis įvykdė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio.

Be to, ir pats I. S., apklausiamas tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog negali nurodyti, kodėl susinervino ir kodėl sudavė nukentėjusiajam, kas taip pat sudaro pagrindÄ spręsti, kad spontaniÅ¡kas ir nevaldomas elgesys buvo nulemtas alkoholio vartojimo. Todėl teismas aplinkybę, jog I. S. nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pripažįsta atsakomybę sunkinančia aplinkybe. I. S. nusikalto bÅ«damas nepilnamečiu, todėl jam taikytini nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, numatyti BK XI skyriuje.

BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ nuo 2 iki 12 metų, todėl Å¡i bausmės rÅ«Å¡is ir skirtina, nesant jokių sÄ lygų skirti Å¡velnesnės rÅ«Å¡ies bausmes. Ä®vertinus tai, jog nusikaltimÄ I. S. nusikalto bÅ«damas nepilnamečiu ir atsižvelgus į iÅ¡dėstytas I. S. charakterizuojančias aplinkybes, jo požiÅ«rį į nusikalstamos veikos padarymÄ , atsakomybę lengvinančias ir sunkinančiÄ aplinkybes, įvertinus kitas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes – tai, iki nagrinėjamo nusikaltimo darė teisės pažeidimus, po Å¡ios nusikalstamos veikos dar tris kartus nusikalto bei padarė administracinio nusižengimo kodekse numatytus pažeidimus.

Parenkant bausmės dydį taip pat atsižvelgiama ir į tai, jog I. S. bando pakeisi savo elgesį teigiama kryptimi – įsidarbino, lankėsi pas psichologÄ , tačiau tos pastangos nėra pakankamos, kadangi jis net ir bylÄ pradėjus nagrinėti teisiamajame posėdyje vėl padarė teisės pažeidimÄ , t. y. 2019 m. gegužės 31 d. buvo neblaivus vieÅ¡oje vietoje ir su savimi turėjo pakelį cigarečių ,,Winston“. Atsižvelgiama ir į nukentėjusiajam nusikaltimu sukeltas sveikatos sutrikdymo pasekmes (po nukentėjusiojo gydymo jo sveikata nepablogėjo daugiau, nei buvo prieÅ¡ sužalojimÄ ) bei į nukentėjusiojo pozicijÄ , kuris pretenzijų kaltinamajam nereiÅ¡kia.

Teismų praktikoje net ir pilnamečiams asmenims, teisiamiems už kvalifikuotÄ sunkų sveikatos sutrikdymÄ , padarytÄ netiesiogine tyčia, pripažinusiems kaltę ir atsipraÅ¡iusiems nukentėjusiojo, kai padarytÄ turtinę ir (ar) neturtinę žalÄ kaltininkas pripažįsta ir sutinka atlyginti, paprastai skiriama minimali ar artima minimaliai laisvės atėmimo bausmė ir netgi svarstomas klausimas dėl Å¡velnesnės bausmės, nei numatyta sankcijoje, paskyrimo ir neretai tokia bausmė skiriama. Tačiau teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali bÅ«ti paskiriama, kai yra iÅ¡imtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnę negu įstatymo numatyta bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.

Å ioje byloje nėra BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų aplinkybių ir sÄ lygų, kad bÅ«tų galima skirti Å¡velnesnę, nei sankcijoje numatyta, bausmę. Teismo įsitinimu, nėra ir pagrindo skirti Å¡velnesnės rÅ«Å¡ies bausmę, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, kadangi, remiantis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais esant galimybei taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ , laisvės atėmimo bausmės paskyrimas Å¡ioje situacijoje neprieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Todėl teismas sprendžia, jog, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, I. S. skirtina laisvės atėmimo bausmė ženkliai mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, artima bausmės minimumui, vertinant (atsižvelgus į BK 91 straipsnio 3 dalies nuostatas). Å iuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su 2018 m. lapkričio 22 d. Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi. Ä®vertinus I. S. itin jaunÄ amžių (nusikaltimo padarymo metu jam dar nebuvo 16 metų), tai, jog jis nusikalto pirmÄ kartÄ , atsižvelgiant į tai, jog iki Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo jokios atsakomybės formos nebuvo taikytos, jokios poveikio priemonės neskirtos, teismas laikosi nuomonės, jog bausmės tikslai bus pasiekti realiai neatliekant laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymÄ , vadovaujantis BK 92 straipsnio nuostatomis, atidedant.

Ä®vertinus tai, jog I. S. sunkiai koreguoja savo elgesį: net ir prasidėjus Å¡ios bylos nagrinėjimui teisme, padarė administracinį nusižengimÄ , pažeidinėja 2018-11-22 baudžiamuoju įsakymu paskirtus įpareigojimus – skirtinas artimas maksimaliam bausmės vykdymo atidėjimo terminas. Teismo manymu tik taikant ilgesnį bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ , bus galimybė stebint I. S. elgesį, tokiu bÅ«du jį koreguoti. Tuo tikslu skirtinas kompleksas auklėjamojo poveikio priemonių – nemokami auklėjamojo pobÅ«džio darbai (BK85 straipsnis) ir elgesio apribojimas (BK 87 str.), įpareigojant nustatytu laiku bÅ«ti namuose, mokytis, tęsti mokslÄ arba dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Laisvės atėmimo bausmės atlikimo (jeigu teismas dėl probacijos sÄ lygų nesilaikymo panaikintų bausmės vykdymo atidėjimÄ ) atveju, į I. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaitytina pagal 2018-11-22 baudžiamÄ jį įsakymÄ atlikta laisvės apribojimo bausmė, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 p.

b) papunkčiui bei sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2018-06-21 11 val. 30 min. iki 2018-06-22 11 val. 10 min., t. y. viena para, prilyginant jÄ 1 laisvės atėmimo dienai. Civiliniai ieÅ¡kiniai Byloje pareikÅ¡tas (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinys, kuriuo praÅ¡oma atlyginti 3001,69 eurų žalÄ , patirtÄ dėl atlygintos žalos dydis turi bÅ«ti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusiÄ padarytos žalos dalį – nuoÅ¡irdžios nukentėjusiojo gydymo (3 t., 6-7 b. l.) bei nukentėjusiojo T.

B. civilinis ieÅ¡kinys, kuriuo praÅ¡oma atlyginti 20 000 eurų neturtinę žalÄ (2 t., 66-67 b. l.). Kaltinamojo gynėjas pateikė teismui Swedbank mokėjimo nurodytÄ , iÅ¡ kurio matyti, jog 2019-05-09 į Valstybinės ligonių kasos sÄ skaitÄ I. S. pervedė 3001,69 euro (4 t., 16 b. l.). Nustačius, jog ieÅ¡kinyje nurodyta praÅ¡oma priteisti žala visiÅ¡kai atlyginta, procesas dėl (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinio nutrauktinas. Byloje pateiktas susitaikymo aktas, kurį pasirašė I.

S., jo įstatyminė atstovė, laiduojanti už žalos atlyginimÄ G. S. ir nukentėjusysis T. B.. IÅ¡ Å¡io susitarimo matyti, jog T. B. praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ sumažino iki 6000 eurų, o I. S. įsipareigojo Å¡iÄ sumÄ nukentėjusiajam pervesti į nukentėjusiojo nurodytÄ banko sÄ skaitÄ per pusę metų, bet nevėliau kaip iki 2019 m. gruodžio 31 d. (4 t., 40 b. l.). 2019-06-25 mokėjimo nurodymu žalos atlyginimui į T. B. ir I. S. susitarime dėl žalos atlyginimo nurodytÄ sÄ skaitÄ pervesta 1000 eurų (4 t., 78 b. l.).

Ä®vertinus tai, jog nagrinėjamoje situacijoje yra visi neturtinės žalos atlyginimo pagrindai, kaltinamojo ir nukentėjusiojo pasiraÅ¡ytas susitarimas įstatymui neprieÅ¡tarauja, toks susitarimas tvirtintinas. Kiti klausimai Daiktiniai įrodymai: vatos Å¡luotelė su į kraujÄ panaÅ¡ios medžiagos pavyzdžiu, paimtu įvykio vietos, kuri saugoma (duomenys neskelbtini) AVPK Aptarnavimo skyriuje (1 t., 29 b. l.) – nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintina Du kompaktiniai diskai – su garso įraÅ¡u iÅ¡ bendrojo pagalbos centro ir (duomenys neskelbtini) miesto vaizdo kamerų įraÅ¡u (1 t., 40-43,48-50 b. l.) – paliktini prie bylos medžiagos.

I. S. paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-303 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : I. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir nuteisti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme. PaskirtÄ bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi subendrinti su 2018 m. lapkričio 22 d.

Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme (griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę) ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo. Taikyti baudžiamojo kodekso 92 straipsnio nuostatas ir paskirtosios bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, skiriant auklėjamojo poveikio priemones – nemokamus auklėjamojo pobÅ«džio darbus (BK 85 str.) ir elgesio apribojimÄ (BK 87 str.): - elgesio apribojimÄ paskirti 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant I.

S. nuo 21 val. iki 6 val. bÅ«ti savo namuose, iÅ¡skyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu (apie tai iÅ¡ anksto informuojant Å¡ios priemonės vykdymÄ kontroliuojančios institucijos atstovÄ ), tęsti mokslÄ arba dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse; - per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iÅ¡dirbti 80 (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt valandų) sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamÄ jį pobÅ«dį.

Bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju, bausmę paskirti atlikti nepilnamečių pataisos namuose, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti pagal 2018-11-22 baudžiamÄ jį įsakymÄ atliktÄ bausmę (vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 p.

b) papunkčiu) bei sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2018-06-21 iki 2018-06-22, t. y. vienÄ parÄ , prilyginant jÄ 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai. ProcesÄ dėl (duomenys neskelbtini)teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio – nutraukti. Patvirtinti susitarimÄ dėl žalos atlyginimo, pagal kurį I. S. įsipareigoja, o jo įstatyminė atstovė atsakovė G. S. laiduoja, jog iki 2019 m. gruodžio 31 d. bus atlyginta T. B. likusi neatlyginta 5000 (penkių tÅ«kstančių) eurų žala.

IÅ¡aiÅ¡kinti I. S. ir jo įstatyminei atstovei atsakovei G. S., jog neįvykdžius teismo patvirtinto susitarimo sÄ lygų ir tvarkos, gali bÅ«ti iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas ir žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas priverstinai, iÅ¡ieÅ¡kant neatlygintos žalos dydį iÅ¡ kaltinamojo I. S., o jam neiÅ¡galint iki pilnametystės iÅ¡ jo įstatyminės atstovės civilinės atsakovės G. S.. 2019 m. birželio 13 d. Kauno apygardos teismo nutartimi paskirtÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ G. S. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui – palikti iki susitariamo dėl žalos atlyginimo įvykdymo.

KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje – palikti nepakeistas iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti. Daiktinius įrodymus: vatos Å¡luotelę su į kraujÄ panaÅ¡ios medžiagos pavyzdžiu – nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti; Du kompaktinius diskus: su garso įraÅ¡u iÅ¡ bendrojo pagalbos centro ir (duomenys neskelbtini) miesto vaizdo kamerų įraÅ¡u – palikti prie bylos medžiagos.

IÅ¡aiÅ¡kinti nuteistajam, jog nevykdant ar netinkamai vykdant teismo nustatytas bausmės vykdymo atidėjimo (probacijos) sÄ lygas, darant teisės pažeidimus, teismas probacijos tarnybos teikimu gali papildomai paskirti pareigų arba auklėjamojo poveikio priemonių arba priimti sprendimÄ panaikinti bausmės vykdymo atidėjimÄ ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtÄ bausmę. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundÄ paduodant per Kauno apygardos teismÄ .

Teisėja Daiva Jankauskienė