2026-01-07 Nr. AB-447-3-64-3-00111-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-100-492/2026

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00111-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. balandžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, ir Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, neturtinei žalai atlyginti: 100 Eur – dėl tinkamai neišsiųstų dokumentų; 500 Eur – dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu; 300 Eur – dėl inventoriaus nebuvimo kameroje, 1 Eur – dėl nesudarytos galimybės įteikti skundus ir prašymus; 100 Eur – dėl informacijos (pareigūno vardo ir pavardės) nesuteikimo; 400 Eur – dėl netinkamo kameros įrengimo; 50 Eur – dėl nakties metu keliamo triukšmo ir sutrikdyto miego; 2) panaikinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2024 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. (6-12 4.80Mr) 2-989, kuriuo pareiškėjo skundas persiųstas Lietuvos kalėjimų tarnybai pagal kompetenciją (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas, paduodamas skundą, nurodė šias aplinkybes bei argumentus:

2.1. Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 25 d. kreipėsi į Šiaulių kalėjimo administraciją su prašymu išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis jo procesinius dokumentus į Regionų administracinio teismo Kauno rūmus ir išsiųsti prašymą į Pravieniškių 1-ajį kalėjimą. Šiaulių kalėjimo administracija nepagrįstai pareiškėjo prašymą, dokumentus ir raštus išsiuntė į Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus, kuris nėra teisingas adresatas. Dėl tokių Šiaulių kalėjimo administracijos veiksmų pareiškėjui buvo sutrukdyta tinkamai įgyvendinti jo teisę į teisminę gynybą. Pareiškėjas iki 2024 m. balandžio 1 d. net nežinojo, kad Šiaulių kalėjimas jo dokumentus išsiuntė ne tuo adresatu. Dėl tokių Šiaulių kalėjimo administracijos veiksmų pareiškėjo skundas buvo laikytas nepaduotu, nes pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų.

2.2. Pareiškėjas buvo kalinamas Šiaulių kalėjimo kameroje Nr. 2, kurios įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Kameroje buvo kalinamas ne tik antisanitarinėmis sąlygomis, bet ir pažeidžiant privatumą naudojantis netinkami įrengtu sanitariniu mazgu, nes sanitarinis mazgas visiškai nebuvo atskirtas nuo likusios kameros dalies. Nors po pareiškėjo skundų ir buvo pritvirtinta medinė plokštė, tačiau vis tiek tai neužtikrino privatumo naudojantis sanitariniu mazgu. Jokių konkrečių veiksmų šiuo klausimu Šiaulių kalėjimo administracija nesiėmė iki šiol. Dėl tokių nepatogumų pareiškėjas laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 22 d. iki 2024 m. sausio 22 d. patyrė neturtinę žalą.

2.3. Kameroje nebuvo pakankamai inventoriaus, ant kameros sienų buvo cemento ir glaisto dėmės. Kameroje nebuvo spintelės daiktams padėti, sieninės pakabos, veidrodžio, taip pat lentynos asmens higienos priemonėms susidėti.

2.4. Pareiškėjui 2024 m. sausio 15 d. nebuvo sudaryta galimybė įteikti kalėjimo administracijai skundus, prašymus ir laiškus. Tokiu būdu buvo apribota galimybė kreiptis į valdžios institucijas su prašymais, todėl pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Nors pareigūnas 2024 m. sausio 16 d. paėmė iš pareiškėjo dokumentus, tačiau jam nebuvo aišku, ar skundas pasieks adresatą, nes nesuprato, ar tokiu būdu skundas yra užregistruotas. Pareigūnas neprisistatė pareiškėjui. Pareigūnai kalinimo įstaigose taip elgiasi tyčia dėl asmeninio nusiteikimo prieš kalinčius asmenis.

2.5. Dėl triukšmo 2023 m. gruodžio 24 d. naktį buvo sutrikdytas pareiškėjo miegas. Tą pačią naktį pareiškėjas kreipėsi į pareigūną, kad nuramintų kalinį, kuris neleido ramiai miegoti, taip pat kreipėsi į administraciją dėl keliamo triukšmo, tačiau jokių priemonių nesiimta.

2.6. Pareiškėjas ginčija Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) priimtą Sprendimą, kuriuo jo skundas dėl ventiliatoriaus keliamo triukšmo buvo persiųstas nagrinėti Lietuvos kalėjimų tarnybai. Pareiškėjo vertinimu, būtent NVSC kompetencija yra vykdyti kontrolę dėl higienos normos nesilaikymo. Be to, jau buvo kreiptasi dėl triukšmo analogiškomis sąlygomis ir būtent NVSC sprendė minėtą klausimą. Pareiškėjas nemato pagrindo, kodėl šioje situacijoje NVSC persiuntė jo skundą. Jam nesuprantama, kas lėmė, kad jo skundas dėl keliamo triukšmo turi išspręsti būtent Lietuvos kalėjimų tarnyba, nes pastaroji tokių pretenzijų nesprendžia.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsakovas, paduodamas atsiliepimą į skundą, nurodė šias aplinkybes bei argumentus:

4.1. Pareiškėjo 2023 m. lapkričio 25 d. prašymas buvo užregistruotas dokumentų valdymo bendrojoje informacinėje sistemoje (reg. Nr. NPS-24-8720), o kaip prašymo priedai buvo įkelti dokumentai, skirti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmams bei kiti pareiškėjo prašymai išsiųsti dokumentus Regionų administracinio teismo Kauno rūmams bei Pravieniškių 1-ajam kalėjimui. Tokiu būdu visi pareiškėjo pateikti dokumentai buvo išsiųsti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmams. Savo prašymą pareiškėjas, nieko nekomentuodamas, pateikė Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistei 2023 m. lapkričio 27 d. rytinio patikrinimo metu, ir įvertinus tai, kad įprastai suimtųjų (nuteistųjų) siunčiamų dokumentų turinys nėra peržiūrimas, prašymai, skirti Regionų administracinio teismo Kauno rūmams bei Pravieniškių 1-ajam kalėjimui nebuvo pastebėti ir dėl to nebuvo išsiųsti adresatams. Nepaisant to, atsakovas stengėsi sumažinti pareiškėjui dėl jo dokumentų neišsiuntimo adresatams galinčius kilti neigiamus padarinius.

4.2. Šiaulių kalėjimo kameroje Nr. 2 yra veidrodis, priklijuotais specialiais klijais prie sienos. Visose kamerose prie sienos yra įrengta pakaba, turinti pakankamai kabliukų kameroje esančių asmenų rūbams pakabinti. Taip pat, esant laisviems gultams, daiktus asmenys gali laikyti ir ant liekančio laisvo gulto, taip pat ir lentynoje po stalu. Daiktų ir maisto susidėjimui kamerose įrengtos lentynos. Į įstaigą atvykusiam asmeniui išduodama universalios paskirties 40 litrų talpos plastmasinė dėžė asmeniniams daiktams laikyti visą buvimo įstaigoje laikotarpį. Tai pakeičia spinteles, kurios tik sumažintų kameros erdvę. Šios dėžės yra saugios tiek kalintiesiems, tiek jų daiktams. Pareiškėjas prašė prisukti lentyną bei priklijuoti veidrodį. Atnešus į kamerą kitą daiktų padėjimo sieninę lentyną, nustatyta, kad esamoji lentyna nuplėšta nuo sienos ir pareiškėjas ant šios lentynos pasistatęs televizorių. 2024 m. sausio 3 d. lentyna pritvirtinta prie sienos, priklijuotas veidrodis. Šiaulių kalėjimo administracija pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuojamos kameros bei atnaujinami jose esantys baldai.

4.3. Apžiūrėjus kameros Nr. 2 sanitarinės kabinos šoninę atitvarą buvo nustatyta, kad pertvaros viršutinę dalį galima lengvai pajudinti į šonus, dėl atlaisvinto metalinio karkaso tvirtinimo prie patalpos sienos. 2024 m. sausio 3 d. atitvara buvo stabiliai pritvirtinta prie sienos. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog dėl netinkamai pritvirtintos pertvaros buvo pažeidžiamas jo privatumas, nes visą jo skunde nurodytą ginčo laikotarpį pareiškėjas kameroje Nr. 2 buvo vienas.

4.4. Suimtųjų (nuteistųjų) prašymus priima Resocializacijos skyriaus specialistai kiekvieną dieną rytinio patikrinimo metu. Nuteistųjų ir suimtųjų prašymų, pareiškimų, skundų ir kitų kreipimųsi administravimą (priėmimą, registravimą, paskirstymą vykdytojams, nagrinėjimo ir atsakymų rengimą) ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Nuteistųjų ir suimtųjų prašymų, pareiškimų, skundų ir kitų kreipimųsi administravimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje tvarkos aprašas, patvirtintas Šiaulių kalėjimo viršininko 2023 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. VO-24-12 (su pakeitimais). Nustatyta, kad 2024 m. sausio 15 d. nuteistasis E. V. nepateikė įstaigos administracijai nei prašymų, nei skundų. Atvejų, kad Resocializacijos skyriaus specialistai per dieną nepriimtų skundų ir prašymų iš nuteistųjų ar suimtųjų nebūna, visi prašymai, skundai, pranešimai ir pan., pateikiami įstaigos viršininkui, kiekvieną darbo dieną yra registruojami, arba, vadovaujantis teisės aktais, vykdomi (įgyvendinami, išaiškinami) tą pačią dieną.

4.5. Pareigūnas, nuo 2023 m. gruodžio 24 d. 23.00 val. iki 2023 m. gruodžio 25 d. 6.30 val. atlikęs tarnybą Šiaulių kalėjimo korpuso skyriuje Nr. 1, pastebėjo, kad nuteistasis, esantis gyvenamojoje kameroje Nr. 3 nemiegojo, šūkavo, į daugkartinius reikalavimus laikytis nustatytos dienotvarkės ir tvarkos bei netrukdyti kitų suimtųjų ir nuteistųjų miegui nereagavo bei šūkavo toliau. 2024 m. sausio 30 d. raštu Nr. SN-24-77 „Dėl skundo nagrinėjimo“ pareiškėjas buvo informuotas, jog dėl triukšmo gretimoje gyvenamojoje kameroje bus priimti sprendimai teisės aktų nustatyta tvarka, o Šiaulių kalėjimo pareigūnai ėmėsi priemonių, kad skunde minimas nuteistasis netrukdytų kitų suimtųjų ir nuteistųjų nepertraukiamam miegui.

4.6. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais. Atsakovo atstovo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių kalėjimo administracija būtų atlikusi pareiškėjo atžvilgiu intensyvius neteisėtus veiksmus, prilygstančius Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje draudžiamam elgesiui, taigi nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Pakankamas vien tik pažeidimo pripažinimas, kuris savaime laikytinas teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą ir tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

5. Atsakovas NVSC atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. NVSC nurodė, kad operatyviosios kontrolės metu, atsižvelgus į pareiškėjo 2023 m. gruodžio 28 d. skunde nurodytas aplinkybes, 2024 m. vasario 1 d. nuo 06.15 val. iki 07.25 val. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (toliau – NVSPL) Šiaulių skyriaus specialistas atliko maksimaliai veikiančios mechaninės vėdinimo sistemos skleidžiamo triukšmo laboratorinius matavimus gyvenamojoje patalpoje Nr. 2. Apie patikrinimo rezultatus pareiškėjas buvo informuotas 2024 m. vasario 12 d. raštu Nr. (6-12 4.80 Mr)2-5067). NVSC Šiaulių departamentas, persiųsdamas pareiškėjo skundą Lietuvos kalėjimų tarnybai nagrinėti pagal kompetenciją, teisės aktų nepažeidė. Pareiškėjui skundžiamas Sprendimas teisinių pasekmių nesukėlė. Juolab, kad dėl Šiaulių kalėjime ventiliacijos keliamo triukšmo gyvenamojoje patalpoje Nr. 2 patikrinimas atliktas, todėl skundo dalies dėl NVSC Šiaulių departamento Sprendimo panaikinti nėra jokio pagrindo. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė neturtinės žalos atsiradimą patvirtinančių įrodymų, kurie patvirtintų, kad dėl Šiaulių kalėjimo veiksmų ar netinkamo veikimo pareiškėjui būtų kilusios kokios nors intensyvios ir / arba ilgalaikės neigiamos pasekmės.

II. 6. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2025 m. balandžio 9 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą iš dalies – konstatavo, kad pareiškėjo E. V. teisės buvo pažeistos Šiaulių kalėjimui siunčiant jo korespondenciją pagal 2023 m. lapkričio 25 d. kreipimąsi. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias aplinkybes:

7.1. Šiaulių kalėjimo administracija, 2023 m. lapkričio 27 d. gavo pareiškėjo 2023 m. lapkričio 25 d. surašytą tokio turinio prašymą: „Pageidauju, kad išsiųstumėt elektroniniu paštu mano raštą „dėl skundo trūkumų“ į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus. Originalą pageidauju, kad gražintumėte man išsiunčiamo rašto“. Šis pareiškėjo prašymas buvo užregistruotas Tarnybos dokumentų valdymo bendrojoje informacinėje sistemoje. Atsakovas pripažino, kad visi pareiškėjo pateikti dokumentai buvo išsiųsti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmams dėl padarytos žmogiškosios klaidos, nes kaip pateikto prašymo priedai į informacinę sistemą buvo įkelti dokumentai, skirti tiek Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmams, tiek kiti pareiškėjo prašymai išsiųsti dokumentus Regionų administracinio teismo Kauno rūmams bei Pravieniškių 1-ajam kalėjimui. Iš pateiktos Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. balandžio 11 d. pažymos Nr. RV-24-2074 matyti, kad tokia situacija susidarė dėl to, kad įprastai suimtųjų (nuteistųjų) siunčiamų dokumentų turinys nėra peržiūrimas, todėl šiuo atveju pareiškėjo prašymai, skirti Regionų administracinio teismo Kauno rūmams bei Pravieniškių 1-ajam kalėjimui, nebuvo pastebėti ir dėl to nebuvo išsiųsti šiems adresatams.

7.2. Lietuvos kalėjimų tarnyba išnagrinėjo pareiškėjo 2024 m. sausio 5 d. skundą, kuris užregistruotas 2024 m. sausio 9 d. Nr. 2G-68, bei Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierės 2024 m. sausio 12 d. raštu Nr. 4D-2024/1-26/3D-115 persiųstą pareiškėjo 2024 m. sausio 5 d. skundą. Išnagrinėjusi šiuos skundus Lietuvos kalėjimų tarnyba 2024 m. sausio 31 d. raštu Nr. 2S-348 bei 2024 m. vasario 1 d. raštu Nr. 2S-381 informavo pareiškėją, jog pareiškėjo skundų dalis dėl Šiaulių kalėjimo darbuotojų veiksmų (neveikimo), išsiunčiant dokumentus ne tuo adresu, yra pagrįsta. Taip pat byloje duomenys patvirtina, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba, įvertinusi kilusią situaciją, 2024 m. sausio 31 d. raštu Nr. 2S-348 kreipėsi į Šiaulių kalėjimo viršininką, prašydama užtikrinti, kad suimtųjų (nuteistųjų) prašymai išsiųsti raštus (dokumentus) kitoms institucijoms būtų registruojami tinkamai bei asmeninio pokalbio su pareiškėju metu aiškinosi jo poreikį išsiųsti dokumentus, kurie nebuvo išsiųsti tinkamiems adresatams.

8. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo Šiaulių kalėjimui įteikti dokumentai nebuvo išsiųsti ir jo nurodytiems adresatams, konstatavo atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus dėl šio pareiškėjo teisių pažeidimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovo atstovas ėmėsi veiksmų galimus neigiamus padarinius pašalinti ir su pareiškėju bendravo, siekdamas išspręsti susidariusią situaciją, taip pat ėmėsi priemonių, kad ateityje tokios situacijos nebepasikartotų.

9. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintomis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ (toliau – ir Aprūpinimo normos) nuostatomis, sprendė, kad sanitarinio mazgo vieta nuo likusio kameros ploto lubas siekiančia pertvara turi būti atitverta tik įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras ir jeigu nėra techninių galimybių įrengti atskirą sanitarinio mazgo kabiną. Įvertinęs tai, kad kameroje įrengta sanitarinė kabina (ji atsižvelgiant į 2023 m. gruodžio 28 d. pareiškėjo prašymą 2024 m. sausio 3 d. buvo sutaisyta), taip pat į tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kameroje buvo vienas, darė išvadą, kad kameroje Nr. 2 pareiškėjas nepatyrė su tuo susijusių ilgalaikių nepatogumų, taigi ir neturtinės žalos. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog pareiškėjas buvo kalinamas kameroje, kurioje sanitarinio mazgo įrengimas neatitiktų teisės aktų reikalavimų.

10. Vertindamas pareiškėjo skunde nurodytą aplinkybę, kad kameroje laikėsi nemalonus kvapas, teismas pažymėjo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė, jog sanitariniame mazge turi būti įrengta atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema arba mechaninis vėdinimas, be to, mechaninės patalpų vėdinimo sistemos įrengimas Šiaulių kalėjime negalimas, kadangi įstaigos režiminio korpuso pastatas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą bei saugomų objektų sąrašą. Siekiant pagerinti patalpų oro apykaitą bei kvapų ištraukimą, Šiaulių kalėjime ištraukiamosios ventiliacijos ventiliatoriai buvo prijungti prie natūralios ventiliacijos kanalų (darbai baigti 2020 m. rugsėjo 25 d.). Atsižvelgdamas į tai, kad kamerose yra įrengtas langas, t. y. yra sudaryta galimybė patalpas vėdinti per langus, į tai, kad patalpose esantys ištraukiamosios ventiliacijos ventiliatoriai buvo prijungti prie natūralios ventiliacijos kanalų teismas darė išvadą, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl kamerose Nr. 2 netinkamai įrengto sanitarinio mazgo nepasitvirtino, todėl ši skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

11. Teismas, vadovaudamasis Higienos normos 17 punktu, Eksploatavimo taisyklių 36 punktu, Aprūpinimo normų 9.3, 9.4, 9.5, 9.6 punktais, įvertinęs fotonuotraukas, iš kurių matyti, kad kameroje Nr. 2 prie sienos yra lentynos, stovi stalas, kėdė ir lova, prie sienos yra įrengta pakaba, turinti pakankamai kabliukų kameroje esančių asmenų rūbams pakabinti, 2024 m. sausio 3 d. lentyna pritvirtinta prie sienos ir veidrodis priklijuotais specialiais klijais prie sienos, pareiškėjo argumentus dėl galimybės tinkamai laikyti daiktus, atmetė kaip nepagrįstus. Be to, teismas pastebėjo, kad dėl paties pareiškėjo elgesio kameroje esantis inventorius buvo niokojamas (nuo sienos lentyna nuplėšta). Atsakovo teigimu, Šiaulių kalėjimo administracija pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuojamos ne tik kameros, bet ir atnaujinami jose esantys baldai, taigi, teismo vertinimu, šiuo aspektu nėra jokio pagrindo konstatuoti pažeidimo.

12. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad 2024 m. sausio 15 d. jam nebuvo sudaryta galimybė įteikti skundus, prašymus ir laiškus, tokiu būdu buvo apribota galimybė kreiptis į atitinkamas valdžios institucijas su prašymais / skundais, taip pat pareigūnas pareiškėjui neprisistatė, teismas nurodė, kad iš Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. balandžio 10 d. pažymos matyti, jog patikrinus Šiaulių kalėjimo nuteistųjų, suimtųjų prašymų, pareiškimų, pasiaiškinimų, peticijų, skundų, atsisakymų pasiaiškinti raštu ir kitų kreipimųsi registrą, nustatyta, jog 2024 m. sausio 15 d. nuteistasis E. V. nepateikė įstaigos administracijai nei prašymų, nei skundų.

Pažymoje nurodoma, kad rytinio patikrinimo metu Resocializacijos skyriaus specialistai iš suimtųjų (nuteistųjų) gautus prašymus priima. Jei suimtasis ar nuteistasis dėl kažkokių asmeninių priežasčių iš ryto nepateikė Resocializacijos skyriaus specialistams savo prašymų ar skundų, tai jis visą dieną turi teisę pateikti savo prašymus, skundus, pranešimus ir pan. Specialistai visą dieną kontaktuoja su nuteistaisiais ir suimtaisiais, todėl tokių atvejų, kad Resocializacijos skyriaus specialistai per dieną nepriimtų skundų ir prašymų iš nuteistųjų ar suimtųjų, nebūna.

Visi prašymai, skundai, pranešimai ir pan., pateikiami įstaigos viršininkui, kiekvieną darbo dieną yra registruojami, arba, vadovaujantis teisės aktais, vykdomi (įgyvendinami, išaiškinami) tą pačią dieną. Teismas pažymėjo, kad pats pareiškėjas savo skunde nurodė, jog pareigūnas pasiūlė jam įteikti skundus ir prašymus ir jis juos perduos atsakingam Resocializacijos skyriaus darbuotojui. Teismo vertinimu, šioje situacijoje pareiškėjas nedetalizuoja, kokios konkrečiai teisės buvo pažeistos ir kokios kilo jam pasekmės, pavyzdžiui, ar buvo skundai ar prašymai, kurie nepriimti, kokie jie.

Susipažinęs su visa bylos medžiaga teismas vertino, kad tokie pareiškėjo argumentai yra labiau deklaratyvūs ir subjektyvūs, nepagrįsti jokiomis detalesnėmis faktinėmis aplinkybėmis bei juolab įrodymais, taigi jie yra atmestini kaip nepagrįsti. Teismo vertinimu, nuteistųjų ir suimtųjų prašymų, pareiškimų, skundų ir kitų kreipimųsi administravimą (priėmimą, registravimą, paskirstymą vykdytojams, nagrinėjimo ir atsakymų rengimą) reglamentuojantis Nuteistųjų ir suimtųjų prašymų, pareiškimų, skundų ir kitų kreipimųsi administravimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje tvarkos aprašas, patvirtintas Šiaulių kalėjimo viršininko 2023 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. VO-24-12 (su pakeitimais, aktualus iki 2024 m. kovo 7 d.) pažeistas nebuvo ir šiuo aspektu pažeidimas dėl skundų nepriėmimo iš pareiškėjo ir pareigūno neprisistatymo nenustatytas.

13. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl triukšmo 2023 m. gruodžio 24 d. naktį teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytas rimties trikdymas buvo trumpalaikis (tik vienos nakties) įvykis, dėl kurio Šiaulių kalėjimo pareigūnai ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad tiek pareiškėjo, tiek ir kitų suimtųjų bei nuteistųjų nakties miegas nebūtų trikdomas; šiuo atveju laikytina, kad kalinimo įstaiga elgėsi pakankamai aktyviai, kad užtikrintų vidaus tvarkos laikymąsi, t. y. nėra pagrindo teigti, kad pažeidė pareiškėjo teises ir dėl to jam galėjo kilti žala.

14. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl NVSC Sprendimo teismas nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. gruodžio 28 d. Sveikatos apsaugos ministerijai pateikė skundą dėl ventiliacijos keliamo garso Šiaulių kalėjimo gyvenamojoje patalpoje Nr. 2. Šis skundas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos persiųstas NVSC ir NVSC užregistruotas 2024 m. sausio 4 d. Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 28 d. skunde nurodė, kad Šiaulių kalėjimo gyvenamojoje patalpoje Nr. 2 yra neveikianti tinkamai ventiliacija, nes ji nuolat girdisi visu pajėgumu dieną-naktį, todėl pareiškėjas prašo patikrinti ventiliacijos garso stiprumą. NVSC Šiaulių departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalimi, 2024 m. sausio 11 d. skundžiamu Sprendimu minėtą pareiškėjo skundą persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Lietuvos kalėjimų tarnybai. NVSC 2024 m. sausio 16 d. gavo pareiškėjo 2024 m. sausio 15 d. skundą dėl NVSC Šiaulių departamento atsisakymo pagal kompetenciją nagrinėti pareiškėjo 2023 m. gruodžio 28 d. skundą ir jo persiuntimo nekompetentingai įstaigai (t. y. Lietuvos kalėjimų tarnybai), kuri, pareiškėjo teigimu, triukšmo matavimų neatlieka. NVSC, atsakydamas į pareiškėjo 2024 m. sausio 15 d. skundą, 2024 m. vasario 12 d. priėmė sprendimą Nr. (6-12 4.80 Mr) 2-5067, kuriame nurodo, kad 2024 m. vasario 1 d. Šiaulių kalėjime atlikta operatyvioji valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė. Po Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyriaus specialisto atlikto maksimaliai veikiančios mechaninės vėdinimo sistemos skleidžiamo triukšmo laboratorinių matavimų gyvenamojoje patalpoje Nr. 2, pareiškėjo skundas dėl ventiliacijos skleidžiamo ūžesio garso Šiaulių kalėjimo gyvenamojoje patalpoje Nr. 2 pasitvirtino. Teigiama, kad Šiaulių kalėjimo administracija įpareigota pašalinti patikrinimo metu nustatytus Lietuvos higienos normos HN 33:2011 pažeidimus, taip pat informuojama, kad patikrinimo metu pateiktų nurodymų įgyvendinimą NVSC specialistai kontroliuos grįžtamosios visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu.

15. Teismas, įvertinęs ginčijamame Sprendime išdėstytą informaciją, pažymėjo, kad tokio turinio Sprendimas, teismo vertinimu, pripažintinas kaip informacinio pobūdžio bei, nepaisant to, kad jame nurodyta, jog jis yra skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia. Sprendimas yra informuojantis (pranešantis) pareiškėją apie tai, kad šioje situacijoje NVSC Šiaulių departamentas pareiškėjo skundą persiunčia nagrinėjimui pagal kompetenciją Lietuvos kalėjimų tarnybai. Pareiškėjui paaiškintos priežastys, kas lėmė jo skundo (prašymo) persiuntimą kitai institucijai. Teismas pažymėjo, kad šioje situacijoje Sprendimo panaikinimas niekaip nekeistų pareiškėjo teisinės padėties. Kaip patvirtina bylos medžiaga (pateikta su NVSC atsiliepimu), gavęs patikslintą informaciją iš Šiaulių kalėjimo, 2024 m. vasario 1 d. NVSC Šiaulių kalėjime atliko operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę. NVSC Apie patikrinimo rezultatus pareiškėjas buvo informuotas 2024 m. vasario 12 d. raštu Nr. (6-12 4.80 Mr)2-5067). NVSC priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas dėl ventiliacijos skleidžiamo ūžesio garso Šiaulių kalėjimo gyvenamojoje patalpoje Nr. 2 pasitvirtino, o tuo pačiu sprendimu Šiaulių kalėjimo administracija įpareigota pašalinti patikrinimo metu nustatytus Lietuvos higienos normos HN 33:2011 pažeidimus. Taigi šiuo atveju teismas sprendė, kad pareiškėjo interesas dėl aptarto kreipimosi į NVSC jau yra patenkintas, o Sprendimo panaikinimas jokių pasekmių pareiškėjui nesukeltų, taigi nėra pagrindo jo panaikinti, todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti NVSC Sprendimą yra nepagrįstas.

16. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl netvarkingų sienų teismas iš pateiktų kameros fotonuotraukų nustatė, kad kameros patalpų sienos yra tvarkingos, ypatingų pažeidimų sienose nematyti, grindys išklotos plytelėmis, taip pat tvarkingos, nedeformuotos, nesulaužytos. Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimo administraciją ar kitas kompetentingas institucijas su skundais dėl netinkamų kalinimo sąlygų, o būtent dėl jo kameroje esančių sienų cemento ir glaisto dėmių. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, kad į pareiškėjo nuogąstavimus dėl netinkamos būklės sienų Lietuvos kalėjimų tarnyba atsakiusi, jog kameros Nr. 2 sienos ir lubos yra tinkamos būklės, nes reguliariai atliekamas remontas, be to, nurodoma, kad atlikta apdaila pavojaus sveikatai nekelia (2024 m. vasario 8 d. raštas Nr. 2S-473). Teismo vertinimu, skunde pareiškėjas tik labai abstrakčiai (vienu sakiniu) pateikė galimus kameros sienų pažeidimus, tačiau jų taip pat nedetalizavo, tuo pačiu nepateikė ir objektyvių duomenų, kad dėl to jam kilo neigiamų pasekmių. Taigi, argumentus apie patirtus neigiamus išgyvenimus teismas vertino kaip pareiškėjo subjektyvią nuomonę, nesudarančią pagrindo neturtinės žalos atsiradimui, juolab, nesant tokių duomenų, kad pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl nurodytų galimų pažeidimų, o institucijos, žinodamos apie vykdomus pažeidimus, nesiėmė jokių veiksmų.

17. Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrinęs laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą, apibendrindamas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįsti tik dalyje dėl pareiškėjo skundo / prašymo ir dokumentų išsiuntimo ne tam adresatui, tačiau kitoje dalyje pažeidimų nenustatyta. Teismas, nustatydamas žalos dydį, įvertino pareiškėjo teisių pažeidimą, jų pobūdį, mastą, trukmę, galimai patirto diskomforto lygį (nustatytas pažeidimas tik vienkartinio pobūdžio ir nėra duomenų, jog jis sukėlė pareiškėjui ypač dideles neigiamas padarinius (pareiškėjo skundas dėl nepateiktų dokumentų laikytas nepaduotu, kas neužkerta kelio pakartotinai paduoti skundą iš naujo) ar kitus išgyvenimus, sveikatos sutrikimus, atsakovo atstovas stengėsi ištaisyti padėtį, pripažino, kad pažeidimas padarytas dėl žmogiškosios klaidos bei paaiškino pareiškėjui), sprendė, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti dėl nustatytų pažeidimų yra per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų. Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies konstatuojant, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos Šiaulių kalėjimui siunčiant jo korespondenciją pagal 2023 m. lapkričio 25 d. kreipimąsi. Kitoje dalyje skundas atmestas.

III. 18. Pareiškėjas E. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. balandžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą visa apimtimi.

19. Pareiškėjas, paduodamas apeliacinį skundą, nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

22.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo argumentų dėl privatumo neužtikrinimo tuo aspektu, kad pareiškėją tualete galėjo stebėti pareigūnai, taip pat netinkamai vertino argumentus, susijusius su nemaloniu kvapu iš sanitarinio mazgo. Pareiškėjas kalėjo itin mažoje kameroje, todėl atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atskirtas nuo likusio kameros ploto, pareiškėjas iš esmės gyveno sanitariniame mazge.

22.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas niokojo kameros inventorių (nuplėšė lentyną). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių tokią teismo išvadą. Teismas taip pat nepasisakė dėl kameroje neįrengiamų spintelių.

22.3. Teismas netinkamai vertino aplinkybes, susijusias su tuo, kad pareiškėjui 2024 m. sausio 15 d. nebuvo sudaryta galimybė įteikti skundus kalinimo įstaigos darbuotojams. Pareiškėjo teigimu, pareigūnas iš pradžių sutiko paimti iš pareiškėjo dokumentus, bet paprašius prisistatyti neprisistatė ir dokumentų iš pareiškėjo nepaėmė.

22.4. Teismas nepagrįstai nekonstatavo pažeidimo, susijusiu su triukšmu, dėl kurio pareiškėjas negalėjo visą naktį miegoti. Teismas abstrakčiai nurodė, kad atsakovas ėmėsi veiksmų, kad išspręstų šią situaciją, tačiau nenurodoma, kokių konkrečių veiksmų buvo imtasi.

22.5. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad ginčijamas NVSC Sprendimas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Pareiškėjo teigimu, užuot operatyviai pradėjęs pareiškėjo skundo tyrimą NVSC nepagrįstai persiuntė skundą kitam viešojo administravimo subjektui.

22.6. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, susijusias su kameros sienų būkle. Teismas, vertindamas sienų kokybę, rėmėsi fotonuotraukomis, tačiau iš byloje esančių nuotraukų apskritai neįmanoma įvertinti sienų būklės. Pareiškėjui nėra aišku, kokias dar aplinkybes, patvirtinančias pažeidimą, jis turėjo nurodyti skunde.

20. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą ir palikti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. balandžio 9 d. sprendimą nepakeistą.

21. Atsakovas, paduodamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

28.1. Pareiškėjas nepateikia įrodymų, kad bausmės atlikimo vietos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl bausmės atlikimo vietos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą, o nesant neteisėtų veiksmų, bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų, taigi nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui, sąlygų.

28.2. Apeliaciniame skunde yra iš esmės bendro pobūdžio teiginiais išreiškiamas nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau nepateikiama jokių aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.

29. Atsakovas NVSC pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, prašydamas atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą ir palikti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. balandžio 9 d. sprendimą nepakeistą.

30. Atsakovas NVSC nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad skundas buvo persiųstas nekompetentingai institucijai ir tokiu veiksmu buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą viešąjį administravimą. NVSC sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Sprendime išdėstyta informacija yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia.

31. NVSC 2024 m. vasario 1 d. gavęs patikslintą informaciją iš Šiaulių kalėjimo, atliko operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę. NVSC operatyviosios kontrolės metu nustatė ir priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas dėl ventiliacijos skleidžiamo ūžesio garso Šiaulių kalėjimo gyvenamojoje patalpoje Nr. 2 pasitvirtino, ir tuo pačiu sprendimu Šiaulių kalėjimo administracija buvo įpareigota pašalinti patikrinimo metu nustatytus Lietuvos higienos normos HN 33:2011 pažeidimus. Todėl naikinti šioje byloje ginčijamo NVSC Sprendimo, kurio panaikinimas jokių pasekmių pareiškėjui nesukeltų, nėra jokio teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Administracinės bylos dalykas – neturtinės žalos atlyginimas E. V. dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių kalėjime ir neteisėtų Šiaulių kalėjimo administracijos veiksmų, taip pat atsakovo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2024 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. (6-12 4.80Mr) 2-989, kuriuo pareiškėjo skundas persiųstas nagrinėti pagal kompetenciją Lietuvos kalėjimų tarnybai, teisėtumas ir pagrįstumas.

33. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo E. V. teisės buvo pažeistos Šiaulių kalėjimui siunčiant korespondenciją pagal pareiškėjo 2023 m. lapkričio 25 d. kreipimąsi, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

34. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nevertino pareiškėjo argumentų, susijusių su privatumo pažeidimu, kai sanitariniame mazge pareiškėjas galėjo būti stebimas pareigūnų, taip pat netinkamai vertino argumentus, susijusius su nemaloniu kvapu iš sanitarinio mazgo, kuris nėra atskirtas nuo gyvenamosios erdvės. Pareiškėjo teigimu, teismas nevertino skundo argumentų, susijusių su inventoriaus (spintelių) trūkumu. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimą dėl to, kad Šiaulių kalėjimo pareigūnai 2024 m. sausio 15 d. atsisakė priimti iš pareiškėjo dokumentus ir juos užregistruoti, taip pat atsisakė prisistatyti. Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai vertino aplinkybes, susijusias su kito kalinio keliamu triukšmu, dėl kurio pareiškėjas negalėjo miegoti ir nepagrįstai nekonstatavo pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu; netinkamai vertino aplinkybes dėl netinkamos kameros Nr. 2 sienų būklės. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad ginčijamas NVSC Sprendimas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių.

35. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

36. Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Teismų praktikoje skiriami du tarpusavyje susiję įrodinėjimo naštos aspektai. Pirmasis apima pareigą pateikti įrodymus ir yra vadinamas pozityviuoju įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektu. Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Kitas įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektas – negatyvusis – tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-963/2009, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017).

37. Taip pat atkreiptinas dėmesys į įrodinėjimo ypatumus viešosios deliktinės atsakomybės, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, bylose, kurie ne kartą akcentuoti tiek nacionalinių teismų, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013 ir kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

38. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad sanitarinis mazgas kameroje Nr. 2 yra atskirtas nuo gyvenamosios erdvės šoniniu atitvaru, pareiškėjas kameroje kalėjo vienas, sprendė, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl galimybės privačiai pasinaudoti tualetu, esančiu šioje kameroje, nepasitvirtino, todėl šią skundo dalį atmetė. Pareiškėjo argumentus dėl nemalonaus kvapo teismas atmetė nurodęs, kad kameroje yra įrengtas langas t. y. yra sudaryta galimybė patalpas vėdinti per langą, patalpose esantys ištraukiamosios ventiliacijos ventiliatoriai yra prijungti prie natūralios ventiliacijos kanalų.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog Šiaulių TI kamerų sanitarinių mazgų įrengimas, kuomet sanitariniai mazgai atskirti žymiai aukštesnėmis nei 1,5 m atitvarinėmis konstrukcijomis, o, nesant durų, uždengti nepermatoma užuolaida, užtikrina asmenų privatumą (žr., pvz., 2020 m. spalio 7 d. nutartis administracinėse bylose Nr. A-2675-662/2020; Nr. A-2619-662/2020; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1781-602/2020; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-875-968/2021; 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-829-415/2021; 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-826-520/2021; 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-284-556/2022; 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-610-415/2022). Tokios naudojimosi sanitariniais įrenginiais sąlygos laikytinos nepažeidžiančiomis asmens privatumo.

40. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad sanitarinis mazgas kameroje Nr. 2 buvo atskirtas nuo gyvenamosios patalpos sienele. Nors byloje yra pateikti prieštaringi įrodymai dėl užuolaidos įrengimo (vienoje iš atsakovo pateiktų kameros fotonuotraukų matyti pritvirtinta užuolaida, kitoje nuotraukoje užuolaidos nematyti), tačiau įvertinusi sanitarinio mazgo įrengimą, sienelės aukštį, įėjimą ir jo išdėstymą (sanitarinis mazgas nėra matomas nuo įėjimo į kamerą), asmenų kameroje skaičių (vienas pareiškėjas), teisėjų kolegija konstatuoja, jog minimalus privatumas naudojantis sanitariniu mazgu kameroje Nr. 2 pareiškėjui buvo užtikrintas, nėra įrodyta, kad pareiškėjas sanitariniame mazge buvo stebimas pareigūnų.

41. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023; 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-440-520/2023; 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-11-520/2024; 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-39-1188/2024; 2025 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-8-662/2025; 2025 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-123-1188/2025; kt.) pripažįstama, jog situacija, kai kameroje sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios erdvės ir dėl to gyvenamojoje erdvėje tvyro nemalonus kvapas, yra nepriimtina visuomenėje, nesuderinama su humanizmo principu ir žemina asmens orumą.

42. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad kameros Nr. 2 plotas yra labai mažas, sanitarinis mazgas yra atskirtas nuo gyvenamosios patalpos tik lubų nesiekiančia sienele, vertina, jog pareiškėjas patyrė nepatogumų dėl to, kad sanitarinis mazgas nebuvo visiškai izoliuotas nuo bendrojo gyvenamojo ploto ir iš jo sklido nemalonus kvapas.

43. Teisėjų kolegija taip pat laiko pagrįstu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą, susijusį su spintelės neįrengimu kameroje. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginį dėl netinkamo kamerų aprūpinimo inventoriumi (nėra spintelės), nustatė, kad kamerose turi būti įrengtos spintelės kiekvienam laisvės atėmimo bausmę atliekančiam asmeniui, tačiau atsižvelgdamas į atsakovo atstovo atsiliepime nurodytus argumentus, kad kaliniams yra išduodamos plastikinės dėžės daiktams laikyti, vertino, kad pareiškėjas buvo tinkamai aprūpintas inventoriumi.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustačius aplinkybę, jog kamerose nėra spintelių asmeniniams daiktams susidėti, pripažįstama, kad atsakovas neveikė taip, kaip pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo veikti, o pareiškėjas galėjo dėl to patirti tam tikrus nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-69-556/2025). Atsižvelgdama į byloje nustatytą aplinkybę, kad kameroje Nr. 2 laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 22 d. iki 2024 m. vasario 1 d. nebuvo spintelės, įvertinusi nurodytą teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus šiuo aspektu – pareiškėjas nebuvo tinkamai aprūpintas inventoriumi kaip numato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų „Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų“ 9.6 punktas.

45. Teisėjų kolegija laiko pagrįstu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą, susijusį su 2023 m. gruodžio 24 d. įvykiu, kuomet kitas kalinys naktį kėlė triukšmą, trukdžiusį pareiškėjui miegoti. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė aplinkybę, kad nuteistasis, laikomas gyvenamojoje kameroje Nr. 3 nemiegojo, šūkavo, į daugkartinius reikalavimus laikytis nustatytos dienotvarkės ir tvarkos bei netrukdyti kitų suimtųjų ir nuteistųjų miegui nereagavo bei šūkavo toliau, tačiau teismas vertino, kad pareiškėjo nurodytas rimties trikdymas buvo trumpalaikis (tik vienos nakties) įvykis, dėl kurio Šiaulių kalėjimo pareigūnai ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad tiek pareiškėjo, tiek ir kitų suimtųjų bei nuteistųjų nakties miegas nebūtų trikdomas, todėl sprendė, kad kalinimo įstaiga elgėsi pakankamai aktyviai, kad užtikrintų vidaus tvarkos laikymąsi, t. y. nėra pagrindo teigti, kad pažeidė pareiškėjo teises ir dėl to jam galėjo kilti žala.

Šiuo aspektu teismas rėmėsi byloje esančiais duomenimis, kad dėl įvykio buvo pradėtas tyrimas, nes tokiais veiksmais triukšmavęs naktį nuteistasis pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimus, buvo imtasi prevencinių priemonių, kad ateityje nebepasikartotų panaši situacija, ir minėtam nuteistajam buvo išaiškintos Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus taisyklės. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad minėti duomenys nepatvirtina, jog būtent tą naktį, kai nuteistasis kėlė triukšmą, Šiaulių kalėjimo administracija ėmėsi priemonių šiai situacijai išspręsti ir užtikrinti kitų kalinių teisę į poilsį. 2023 m. gruodžio 24 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad triukšmavęs nuteistasis nereagavo į daugkartinius reikalavimus laikytis nustatytos dienotvarkės ir tvarkos bei netrukdyti kitų suimtųjų ir nuteistųjų miegui.

Atsakovo atstovas nepaneigė aplinkybės, kad dėl kilusio triukšmo buvo pažeista pareiškėjo teisė į naktinį poilsį, nenurodė, kokių konkrečių priemonių ėmėsi, kad triukšmas būtų numalšintas, todėl teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjo teisė į netrukdomą poilsį nakties metu dėl keliamo triukšmo 2023 m. gruodžio 24 d. buvo pažeista. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šis vienkartinis pažeidimas nesukėlė pareiškėjui tokio masto neturtinės žalos, kuri turėtų būti atlyginama, tačiau šio pažeidimo poveikis vertintinas atsižvelgiant į kitus nustatytus pažeidimus.

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagal byloje esančius duomenis neturėjo pagrindo konstatuoti Nuteistųjų ir suimtųjų prašymų, pareiškimų, skundų ir kitų kreipimųsi administravimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje tvarkos aprašo, patvirtinto Šiaulių kalėjimo viršininko 2023 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. VO-24-12, nuostatų pažeidimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai, susiję su tuo, kad 2024 m. sausio 15-16 dienomis jam nebuvo sudaryta galimybė pateikti kalėjimo administracijos pareigūnams dokumentus yra gana prieštaringi. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo skundas, susijęs su galimybe įteikti kalėjimų administracijai dokumentus, buvo išnagrinėtas Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. vasario 20 d. raštu Nr. 2S-686. Lietuvos kalėjimų tarnyba nustatė, kad 2024 m. sausio 16 d. rytinio patikrinimo metu pareiškėjo pareigūnui Z. M. įteikti dokumentai (2 prašymai ir 1 skundas) buvo perduoti atsakingam darbuotojui ir užregistruoti nustatyta tvarka. Lietuvos kalėjimų tarnyba pripažino, kad Z. M. formaliai nesilaikė pareigos prisistatyti, tačiau pareiškėjo pateiktus dokumentus priėmė, perdavė atsakingam specialistui ir jie buvo užregistruoti nustatyta tvarka, todėl žala pareiškėjo teisėms nepadaryta. Pareiškėjas nurodyto Lietuvos kalėjimų tarnybos rašto neskundžia, jame konstatuotų aplinkybių neginčija, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, susijusių su tuo, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pateikti kalėjimo administracijos pareigūnams dokumentus.

47. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo ginčijamas NVSC Sprendimas yra informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių. Teisėjų kolegija tokią pirmosios instancijos teismo išvadą laiko pagrįsta.

48. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismo prašė panaikinti atsakovo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2024 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. (6-12 4.80Mr) 2-989, kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnio 4 dalimi pareiškėjo skundas dėl ventiliacijos keliamo garso Šiaulių kalėjimo gyvenamojoje patalpoje Nr. 2 persiųstas pagal kompetenciją nagrinėti Lietuvos kalėjimų tarnybai.

49. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme ar skunde išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl prašyme ar skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų būti perduotas nagrinėti pagal kompetenciją prašymas ar skundas, viešojo administravimo subjektas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui, paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis.

50. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, pareiškėjo skundo ir atskirojo skundo motyvus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo skundžiamas Sprendimas yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, todėl nagrinėjamu atveju negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-716-815/2023).

51. Be to, teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad pareiškėjo skundas dėl NVSC veiksmų teisėtumo persiunčiant pareiškėjo skundą Lietuvos kalėjimų tarnybai buvo nagrinėtas Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I1-13114-362/2024, kurioje pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 280 Eur neturtinei žalai, kilusiai dėl neteisėtų NVSC veiksmų persiunčiant pareiškėjo skundą dėl ventiliatoriaus skleidžiamo triukšmo nagrinėti Kalėjimų tarnybai, atlyginimo. Teismas nenustatęs neteisėtų NVSC veiksmų, 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. spalio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-174-624/2025 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą.

52. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, susijusiems su kameros Nr. 2 sienų būkle. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad sienų būklė neatitinka teisės aktų reikalavimų, taip pat duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į administraciją dėl sienų būklės. Byloje esančios fotonuotraukos taip pat nepatvirtina, kad sienos būtų pažeistos, vien pareiškėjo argumentai dėl ant sienų esančių cemento ir glaisto pėdsakų nesuteikia pagrindo išvadai, kad sienos neatitinka Higienos normos reikalavimų, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamos sienos būklės atmesti pagrįstai.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

53. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

54. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02); kt.).

55. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nagrinėjamu atveju nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimai (pareiškėjo dokumentų išsiuntimas ne tam adresatui, netinkamai izoliuotas sanitarinis mazgas, iš kurio jaučiamas nemalonus kvapas, inventoriaus (spintelės) trūkumas, naktinio poilsio sutrikdymas) pareiškėjui sukėlė nepatogumus, diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti įstaigos veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

56. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-187-602/2025; kt.).

57. Nustatydami priteistinos neturtinės žalos dydį teismai atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

58. Teisėjų kolegija, vertindama, ar pareiškėjui turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

59. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimo pobūdį ir mastą, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, įvertinusi jų kumuliacinį poveikį daro išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti priteista pinigais. Atsižvelgiantį į nustatyto pareiškėjo teisių pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę (ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2023 m. gruodžio 22 d. iki 2024 m. sausio 22 d. iš sanitarinio mazgo jautėsi nemalonus kvapas, laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 22 d. iki 2024 m. vasario 1 d. trūko inventoriaus (spintelės), vienkartis pažeidimas, susijęs su naktinio poilsio trikdymu, pareiškėjo dokumentų išsiuntimas ne tam adresatui), bei į kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjui priteistinas 100 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

60. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra faktinis ir teisinis pagrindai pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, t. y. pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodant, jog pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisiama 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. balandžio 9 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo E. V. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti E. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti

Kitą skundo dalį atmesti“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė